- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- II-495-903/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00475-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato V. A. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10045-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2022 m. birželio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-8506-2022 K. V. už tai, kad jis 2022 m. balandžio 28 d., 10.12 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9 punktų ir 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus, važiuodamas pirmąja eismo juosta mėgino rikiuotis į antrąją eismo juostą, nesilaikydamas saugaus atstumo tarp transporto priemonių, taip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Važiuodamas toliau, norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, taip aplenkdamas prie šviesoforo stovėjusias transporto priemones. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, demonstratyviai rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nepasitenkinimą, savo išskirtinumą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2022 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-10045-2022 K. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu K. V. atstovas prašo: 1) panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 26 d. nutarimą - perkvalifikuoti K. V. veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą arba 2) pakeisti nutarimą - pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Skunde nurodyta, kad K. V. neturėjo jokių chuliganiškų paskatų. Gavęs žinią, kad labai blogai pasijuto jo motina, skubėjo jai į pagalbą. Antroje juostoje važiavęs automobilis (iš kurio buvo filmuota), važiavo labai lėtai ir trukdė jį aplenkti. Vėliau lenkdamas automobilių koloną per dvigubą ištisinę liniją ir tik keliolika metrų važiuodamas prieš eismą akivaizdžiai matė, kad iš priešingos pusės niekas neatvažiuoja, nes jiems šviečia eismą draudžiantis šviesoforo signalas ir galvojo, kad suspės pasukti į kairę šviečiant leidžiamam šviesoforo signalui. Iš jo veiksmų nesimato jokio agresyvumo, gestais rodomų nepagarbos ženklų, ratų prasisukimo ir kito chuliganiškumą reiškiančio elgesio. Taigi vaizdo įrašas nepatvirtina, jog K. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kadangi savo veiksmais jis neturėjo jokios tyčios chuliganiškai vairuoti transporto priemones prieš pastatant save aplinkiniams, niekinant KET, elementarias moralės ir elgesio normas, negerbiant visuomenės ir pan. Toks elgesys buvo sąlygotas išskirtinio skubumo situacijos, dėl ko buvo aplenkta kolona. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad buvo padaryti du KET pažeidimai, tokiu elgesiu pažeidžiant tik ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatą. Kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių K. V. veiksmus, prieštaraujančius ANK 420 straipsnio 2 daliai, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimdami nutarimą skirti baudą, pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų pakankamumo ir jų neprieštaringumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimas byloje Nr. N-444-2744- 10, 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N-444-210-11). Skunde taip pat pažymėta, K. V. savo darbdavio yra charakterizuojamas labai teigiamai, o galimybė vairuoti automobilį jam yra būtina, kadangi dirba vairuotoju, o netekęs galimybės vairuoti transporto priemonę, atitinkamai praras darbą, darbo užmokestį, kuris yra būtinas ne tik jo asmeniniam išgyvenimui. Atsižvelgiant į K. V. kylančias neadekvačiai sunkias pasekmes dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (darbo vietos ir pajamų netekimas, nepatogumai prieš šeimos narius), taip pat į ANK 34 straipsnio 6 dalies, reglamentuojančios švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą, nuostatas, į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, manytina, kad teismui nusprendus, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagrįstai, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų bausmė, susijusi tik su pinigine bauda (kuri bus apmokėta ir duomenys pateikti teismui), neatimant teisės vairuoti transporto priemones, taip paskiriant švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo K. V. atstovo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad pažeidimo faktą užfiksavo nesuinteresuotas asmuo ir vaizdo įrašą su visos situacijos aprašymu pateikė policijai. Įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes (vaizdo įrašą), neabejotinai įrodyta, kad K. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. K. V. turi tris galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus, vienas iš jų už greičio viršijimą. Jo paties rašytame paaiškinime jis sutinka su padarytu pažeidimu. Iki bylos nagrinėjimo Institucijoje K. V. nepateikė jokių prašymų, pageidavimų. Bylos nagrinėjime jis nedalyvavo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neteks darbo, pajamų, jau buvo žinomos prieš padarant nusižengimą. Pažymėta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir K. V. skyrė minimalią baudą, minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje K. V. atstovas paaiškino, kad pažeidėjas prisipažino padaręs pažeidimus, tačiau jie ginčija teisinį vertinimą, t. y. ar jo veiksmai galėjo būti vertinami pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. V. padarė KET pažeidimus, to jie ir neginčija, tačiau, jų nuomone, chuliganiškas vairavimas yra neįrodytas. K. V. važiuojant priekyje važiuojanti transporto priemonė trukdė važiuoti greičiau, trukdė eismui, nes jam paskambimo jo mama, kuri nurodė, kad jai yra blogai su širdimi bei paprašė padėti. Įvertinęs tai, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė jam trukdė įgyvendinti tuos tikslus, kurių paprašė jo mama, K. V. kirto dvigubą ištisinę liniją ir apvažiavo kitas transporto priemones. Iš vaizdo įrašo matyti, kad priešpriešais važiuojančių transporto priemonių kaip ir nebuvo, todėl, jo nuomone, K. V. padarė kelis KET pažeidimus, už kuriuos numatyta atsakomybė ANK 420 straipsnio 1 dalyje. K. V. tikrai neturėjo tyčios vairuoti chuliganiškai ar save prieš pastatyti prieš aplinkinius, pavaidinti. Todėl prašo perkvalifikuoti jo veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, o jei teismas vis tik manys, kad jis atliko chuliganiškus veiksmus – neskirti specialiosios teisės atėmimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje Institucijos atstovas M. U. pažymėjo, kad pažeidėjas pripažįsta padaręs pažeidimą, nepateikė jokių prašymų, pageidavimų. Bylos nagrinėjime Institucijoje nedalyvavo. Surašė skundą, kuriame nurodė, kad vyko pas sergančią mama, nors pirmame paaiškinime to nenurodė. Nori atkreipti dėmesį, kad K. V. važiavo pirma eismo juosta, kai priekyje jau stabdė visi automobiliai, nes stovėjo prie šviesoforo, tada bandė lysti į antrą eismo juostą. Nepavykus pristabdė, užvažiavo antroje juostoje važiuojančiam automobiliui už galo, kur ir galėjo pasilikti ir laukti savo eilės, tačiau jis iš pirmos juostos metėsi į priešpriešinio eismo juostą per dvi ištisines juostas. Pažymėtina, kad priekyje buvo dar viena juosta, kuri leidžia sukti į kairę. Visoje eilėje, kurioje buvo sustoję automobiliai, bet kuris iš jų galėjo persirikiuoti į tą eilę, ko pažeidėjas niekaip negalėjo numatyti. Tokie pažeidėjo veiksmai yra visiškas pasityčiojimas iš kitų eismo dalyvių, kurie stovėjo ir laukė eilėje. Be to, pažeidėjas juostoje, kuri leidžia sukti į kairę, stovi pervažiavęs stop juostą labai arti sankryžos. Sprendimą, kad pažeidėjas važiavo chuliganiškai, priėmė atsižvelgę į tai, kad vaizdo įrašą pateikė pasipiktinęs, nesuinteresuotas asmuo. Asmens, kuris pateikė vaizdo įrašo, jie nenustatinėjo. Jei asmuo būtų aplenkęs tik vieną automobilį, pažeisdamas KET, tada jie būtų surašę protokolą pagal 420 straipsnio 1 dalį. Prašo palikti jų priimtą nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2022 m. gegužės 2 d. atsiųsto elektroninio laiško matyti, kad asmuo parašė: „Laba diena, prisegu vaizdo įrašą, kuriame matomas automobilis ir jo valstybinis numeris. Vairuotojas važiavo „beprotiškai“, vos nesubraižė mano automobilio, vartojo įžeidžiančius žodžius, rodė vidurinį pirštą, manau, kad buvo girtas, tarsi nenormalus. Jo automobilio numeris (duomenys neskelbtini) juodas mersedesas arba (duomenys neskelbtini) Prašau atsižvelgti į pateiktą medžiagą ir nubausti šį vairuotoją už KET pažeidimus (dvigubos ištisinės juostos kirtimą, važiavimo greičio viršijimą, pavojingą vairavimą). Važiavau (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“. (13 b. l.).
Iš 2022 m. birželio 7 d. K. V. paaiškinimo matyti, kad jis 2022 m. balandžio 28 d., apie 10.00 val., važiavo (duomenys neskelbtini) g. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo pirma juosta ir antra juosta važiavo juodas ar pilkas „(duomenys neskelbtini)“ universalas, kuris stabdė ir didino greitį, neleisdamas jam persirikiuoti į antrą juostą, rodė ženklus ir skeryčiojosi. Jam reikėjo persirikiuoti į antrą juostą, nes toje sankryžoje turėjo sukti į kairę. Matydamas, kad per jį to padaryti nepavyks, priėmė sprendimą jį apvažiuoti. Dėl savo poelgio gailisi ir su pažeidimu sutinka (15 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad automobilis su vaizdo registratoriumi važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve antra eismo juosta. Priešais jį pirmoje juostoje važiuoja taksi automobilis. Dešinėje pusėje, pirmoje juostoje matosi, kaip juodos spalvos automobilis bando įlysti į antrą juostą, nors tokiam veiksmui nėra vietos (00:04 įrašo min). Toliau matosi, kad priekyje važiuojantys automobiliai stabdo prieš šviesoforo, o automobilį, važiuojantį antroje eismo juostoje ir lėtinantį greitį, per kairę pusę, kirsdamas dvigubą ištisinę juostą bei išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, lenkia juodos spalvos automobilis (00:19 įrašo min), kuris įvažiavęs į juostą, kuri leidžia sukti į kairę, beveik pravažiavęs stop juostą sustojo prie šviesoforo (00:42 įrašo min.).
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir panašiai.
Teismo nuomone, K. V. versija, kad 2022 m. balandžio 28 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jis vairavo ne chuliganiškai, o tik pavojingai, t. y. aplenkė automobilius, kurie jam trukdė greičiau pasiekti tikslą, yra paneigta pateikto vaizdo įrašo turiniu ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.
Iš anksčiau aptarto vaizdo įrašo turinio akivaizdžiai matyti, kad K. V., nesant būtinojo reikalingumo, mieste, akivaizdžiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kaire puse, kirsdamas dvigubą ištisinę, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė prie šviesoforo sustojusią automobilių koloną, kas rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norėjimą parodyti savo pranašumą kitų vairuotojų atžvilgiu, kas vertintina kaip chuliganiškas vairavimas. Beje, iš asmens, užfiksavusio K. V. veiksmus, pranešimo turinio vėlgi akivaizdu, kad užfiksuoti K. V. vairuojamo automobilio veiksmai sukėlė šiam asmeniui (teismas neabejoja, kad ir kitiems kolonoje stovėjusiems vairuotojams) susierzinimą, neigiamą reakciją, pasipiktinimą.
Taigi teismui nekyla abejonių, kad K. V. 2022 m. balandžio 28 d. 10.12 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeidęs KET 4, 9 punktų ir 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus, savo tyčiniais veiksmais, t. y. kirsdamas dvigubą ištisinę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė stovinčių automobilių koloną, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai bei turtui ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
K. V. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog K. V. praeityje ne kartą baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tarp jų ir greičio viršijimą, kas rodo, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys K. V. gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-360/2021, įvertinęs tik keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus (panašaus pobūdžio kaip ir K. V. padaryti nusižengimai), teismas padarė išvadą, kad toks asmuo nėra nepriekaištingai įstatymų reikalavimų besilaikantis asmuo, neapibūdina pažeidėjo itin pozityviai ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių, ir iš minėtos nutarties turinio matyti, kad ši išvada iš esmės nulėmė tai, kad apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas asmeniui nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ankstesni asmens padaryti nusižengimai iš esmės taip pat įvertinti ir kitoje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-392-380/2018.
Tai, kad K. V. dirba, darbdavio charakterizuojamas labai teigiamai, laikytina tik jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Tuo būdu darytina išvada, kad Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą administracinį nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį bei K. V. paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10045-2022 nepakeistą ir K. V. atstovo skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.