- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- e2-2043-1080/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28809-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- E. V. J., D. J.
- Advokatai
- Liudas Paltanavičius, Arnas Uleckas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams E. V. J. ir D. J. dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 11 000 Eur dydžio baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė E. V. J. bei P. J. 2020 m. liepos 16 d. sudarė turto avansinę (preliminariąją) sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais sudaryti turto, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad bendra turto kaina yra 22 000 Eur, Sutarties pasirašymo metu ieškovė sumokėjo rezervacijos mokestį, kuris buvo lygus 11 000 Eur. Preliminariosios sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad rezervacijos mokestis, sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, bus įskaičiuotas kaip turto kainos dalies mokėjimas. Preliminariosios sutarties 3.1 punkte šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 15 d. Preliminariosios sutarties galiojimo metu viena iš sutarties šalių – P. J. – (duomenys neskelbtini) mirė. Po P. J. mirties jo palikimą priėmė sūnus D. J. ir sutuoktinė E. V. J., kuriems perėjo teisės ir pareigos pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovas D. J., su kuriuo nuolat buvo bendraujama tiek preliminariosios sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu, artėjant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminui, nurodė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaroma. Ieškovei buvo pasiūlyta pirkti kitą žemės sklypą už gerokai didesnę kainą, tačiau ieškovė su nurodytu pasiūlymu nesutiko. Kadangi pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, vadovaujantis preliminariosios sutarties 2.5 punktu, atsakovams atsirado pareiga grąžinti ieškovei rezervacijos mokestį ir sumokėti tokio pat dydžio baudą. 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas D. J. grąžino ieškovei sumokėtą 11 000 Eur rezervacijos mokestį, tačiau atsisakė sumokėti rezervacijos dydžio baudą. 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pranešimu pareikalavo sumokėti 11 000 Eur baudą, tačiau į jos pranešimą nebuvo reaguojama.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paskirti ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad preliminariosios sutarties galiojimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), mirė turto pardavėjas P. J.. Apie šį faktą ieškovei buvo pranešta. Kadangi atsakovas D. J. tapo vienu iš P. J. teisių perėmėju, jis, ieškovei iki 2021 m. birželio 15 d. nesiėmus jokių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti ir nerodant jokios iniciatyvos bei noro vykdyti preliminariąją sutartį, elgdamasis sąžiningai, 2021 m. rugpjūčio 6 d. grąžino ieškovei 11 000 Eur rezervacijos mokestį. Ieškovė, ir toliau neišreikšdama jokio noro sudaryti pagrindinę sutartį, pasirašė pakvitavimą, tuo patvirtindama, kad pinigus gavo. Atsakovų teigimu, iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė jokių pretenzijų atsakovams neturėjo ir nereiškė. Anot atsakovų, ieškovė sąmoningai nutyli svarbią aplinkybę, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį baigėsi dar 2021 m. birželio 15 d., tačiau iki to laiko pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl pardavėjų kaltės, o dėl ieškovės nenoro ir (ar) sąmoningo vengimo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė iki termino, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, t. y. iki 2021 m. birželio 15 d., nesikreipė nei dėl šio termino pratęsimo, nei dėl sutarties pakeitimo, t. y. net nebandė tartis, derinti pozicijų, o tai suponuoja, kad būtent ieškovė nenorėjo ir (ar) neketino sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovų nuomone, preliminariojoje sutartyje numatyta bauda nėra savitikslė, ji siejama būtent su pardavėjo kalte, o šiuo atveju ieškovė atsakovų kaltės nedetalizuoja, nenurodo kaip menama kaltė pasireiškė, nepateikia jokių atsakovų kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis nesudaryta ne dėl atsakovų, o dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovams neatsiranda prievolė mokėti baudos.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovų atsiliepimo argumentais. Ieškovės teigimu, preliminariąsias sutartis dėl žemės sklypų įsigijimo su V. E. J. ir P. J. sudarė ne tik ieškovė, bet ir kiti asmenys – V. D., T. J., E. S., kurie kaimynystėje esančius sklypus turėjo įsigyti iki 2021 m. birželio 15 d., tačiau dėl tų pačių priežasčių su visais šiais asmenimis taip pat buvo atsisakyta sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis. Dar iki termino sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis susisiekus su E. J. (atsakovės E. V. J. sūnumi ir atsakovo D. J. broliu), pastarasis nurodė, kad sklypų atsakovai nebeparduos dėl kylančių nekilnojamojo turto kainų, taip pat dėl to, kad parduodamų sklypų vietoje pardavėjai pamatė kitokią viziją, t. y. ketinimą apjungti prie ežero esančius sklypus ir toje vietoje plėtoti prabangų kvartalą. Dar iki termino sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį E. J. taip pat siūlė pirkti žemės sklypą perpus kartu su V. D., nekeičiant ieškovės ir V. D. preliminariosiose sutartyse sutartų kainų, t. y. pirkti vieną žemės sklypą už dviejų kainą. Jau pasibaigus pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminui E. J. papildomai pasiūlė pirkti kitą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau apžiūrėjus šį sklypą, jis ieškovei ir jos sutuoktiniui netiko, todėl ieškovė ir toliau reikalavo grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Taigi ieškovė dėjo visas pastangas, kad preliminarioji sutartis butų įvykdyta, bendradarbiavo su atsakovais (jų atstovu), buvo išreiškusi sutikimą pirkti mažesnio ploto žemės sklypą už tą pačią kainą, apžiūrinėjo kitą sklypą, tačiau pagrindinė pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo sudarytas dėl to, kad atsakovai vengė jį sudaryti, tikėtina, norėdami gauti didesnę kainą. Anot ieškovės, ji ir šiai dienai sutiktų įvykdyti preliminariąją sutartį ir įsigyti turtą preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis. Ieškovės teigimu, atsakovų argumentas, kad ieškovei jos sumokėtos avansas buvo grąžintas dėl to, kad ieškovė nerodė jokios iniciatyvos ir noro vykdyti preliminariąją sutartį, neatitinka tikrovės ir yra nelogiškas. Pagal preliminariosios sutarties 2.4 punktą, ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, rezervacijos mokestis lieka pardavėjui kaip kompensacija už neįvykdytus įsipareigojimus, todėl akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu sutartis nebūtų buvusi įvykdyta dėl ieškovės kaltės, rezervacijos mokestis ieškovei niekada nebūtų buvęs grąžintas. Be to, atsakovai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad jie būtų dėję kokias nors pastangas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė taip pat nurodė, kad po to, kai ieškovei buvo grąžintas rezervacijos mokestis ir buvo išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešimas, kuriuo buvo reikalaujama sumokėti prašomą priteisti baudą, su ieškovės sutuoktiniu R. A. susisiekė E. J., kuris pasiūlė tą patį turtą parduoti jau daugiau nei už dvigubai didesnę kainą, t. y. už 45 000 Eur. Tai patvirtina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, yra atsakovų siekis gauti didesnę kainą, nei buvo sutarta preliminariąja sutartimi.
Atsiliepimas
5. Atsakovai pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės dublike išdėstytais argumentais. Atsakovai pažymėjo, kad dublike nuolat minimas E. J. niekada nebuvo preliminariosios sutarties šalimi, be to, E. J. nėra ir P. J. palikimą priėmęs asmuo. E. J. turtas niekada nepriklausė, todėl dėl jokių preliminariosios sutarties sąlygų ar vykdymo jis net negalėjo tartis. Be to, ieškovė nepateikė ir jokių jos teiginius dėl bendravimo su E. J. patvirtinančių įrodymų. Atsakovai pažymėjo, kad, priešingai nei nurodoma ieškinyje ir dublike, preliminariosios sutarties 2.5 punkte numatyta bauda nebuvo ir nėra savitikslė – bauda siejama būtent su atsakovų kalte, o nei ieškinyje, nei dublike ieškovė atsakovų kaltės neįrodė ir net nedetalizavo (dublike deklaratyviai nurodoma, kad dėl nesudarytos preliminariosios sutarties kaltas yra su šia sutartimi visiškai nesusijęs asmuo E. J., tuo tarpu atsakovų veiksmai ar neveikimas net neaptarti). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dali taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagristas. Taigi, nepakanka nustatyti, kad kita šalis atsisakė sudaryti pagrindine sutarti, nes galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.). Tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirmoji sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, nes pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, kai šalis ne tik pažeidė preliminariąja sutartį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo. Atsakovai taip atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė 11 000 Eur rezervacijos mokesčio grąžinimą nepagrįstai tapatina su kaltės dėl nesudarytos pagrindinės sutarties pripažinimu, nors tai buvo sąžiningų asmenų elgesys, ieškovės nepagrįstai įvertintas kaip galimybė pasipelnyti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas advokatas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, iš esmės remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdyje atsakovai ir jų atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, iš esmės remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. (ieškovės sutuoktinis) nurodė, kad gavusi kontaktinį telefoną ieškovė paskambino E. J. ir pasiteiravo, ar yra parduodamas žemės sklypas. E. J. nurodžius, kad sklypas yra parduodamas ir atsiuntus jo planą, ieškovė kartu su liudytoju nuvyko apžiūrėti sklypo, susitarė dėl kainos ir preliminariosios sutarties pasirašymo. Anot liudytojo, E. J. nurodė, kad žemės sklypas priklauso jo tėvams ir kad pagrindė pirkimo–pardavimo sutartis galės būti pasirašyta tik po metų laiko. Liudytojas ir jo sutuoktinė (ieškovė) sutiko su šia sąlyga. Preliminariosios sutarties sudarymas vyko (duomenys neskelbtini), E. J. bute, sutarties sudaryme dalyvavo ieškovė, liudytojas ir E. J.. E. J. atsivežta preliminarioji sutartis buvo jau su pardavėjų (E. J. tėvų) parašais. Artėjant preliminarioje sutartyje nustatytam terminui (2021 m. birželio 15 d.), liudytojas paskambino E. J. dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, bet E. J. nurodė, kad nebenori parduoti žemės sklypų, nes jie parduodami per pigiai, taip pat pasiūlė grąžinti sumokėtą rezervacijos mokestį ir papildomai sumokėti 1 000 Eur kompensaciją. Liudytojas taip pat nurodė, kad 2021 m. liepos mėnesį E. J. pasiūlė parduoti kitą žemės sklypą, sakė susisiekti su jo broliu D. J., kuris turėjo parodyti žemės sklypą, tačiau šis sklypas nebuvo tinkamas. Vieną dieną liudytojas sulaukė D. J. skambučio, kurio metu pastarasis nurodė, kad nori grąžinti rezervacijos mokestį. Po šio pokalbio D. J. atvažiavo pas liudytoją ir jo sutuoktinę (ieškovę), atvežė pinigus ir atsiprašė, kad taip įvyko. Liudytojo teigimu, jis D. J. pasakė, kad vis tiek kreipsis į teismą, nes nori arba nusipirkti žemės sklypą, arba gauti baudą pagal preliminariąją sutartį. Po kurio laiko E. J. susisiekė telefonu ir pasiūlė pirkti žemės sklypą už 45 000 Eur kainą, tačiau ši kaina pasirodė per didelė. Liudytojas parodė, kad daugiausia dėl žemės sklypo su E. J., o vėliau su D. J. bendravo būtent jis, o ne ieškovė.
9. Teismo posėdžio metu liudytojas E. J. (atsakovės E. V. J. sūnus ir atsakovo D. J. brolis) nurodė, kad abi preliminariosios sutarties šalys buvo pasyvios, nerodė iniciatyvos, todėl suėjus joje numatytam terminui pagrindė pirkimo–parvimo sutartis nebuvo pasirašyta. Liudytojas nurodė, kad preliminariojoje sutartyje buvo susitarta dėl jo tėvams priklausančio žemės sklypo, liudytojas tarpininkavo ir padėjo tėvams gaunant ir perduodant avansą pagal preliminariąją sutartį, tačiau pačios preliminariosios sutarties pasirašyme nedalyvavo. Anot liudytojo, avanso priėmime–perdavime dalyvavo V. A., R. A. ir liudytojas, pinigų perdavimas įvyko (duomenys neskelbtini), liudytojo mamos bute, tačiau liudytojas negalėjo prisiminti, ar pinigų perdavimo metu preliminarioji sutartis jau buvo pasirašyta ar dar ne.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė V. A. ir atsakovė E. V. J. bei jos sutuoktinis P. J. 2020 m. liepos 16 d. sudarė turto avansinę sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria ieškovė ir atsakovai įsipareigojo Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Preliminariosios sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad Žemės sklypo kaina – 22 000 Eur. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovė sumokėjo būsimiesiems pardavėjams 11 000 Eur dydžio avansinį mokestį, kuris sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį turėjo būti užskaitytas kaip turto kainos dalies sumokėjimas (Preliminariosios sutarties 2.2 punktas). Šalys susitarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasirašyti ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 15 d. (Preliminariosios sutarties 3.1 punktas).
11. Preliminariosios sutarties galiojimo metu vienas iš būsimųjų pardavėjų – P. J. – (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis, po P. J. mirties jo palikimą priėmė atsakovai – 2020 m. gruodžio 14 d. palikimą priėmė palikėjo sūnus D. J., o 2021 m. sausio 4 d. palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė E. V. J..
12. Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu – iki 2021 m. birželio 15 d. – pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
13. 2021 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė V. A. ir atsakovas D. J. pasirašė pakvitavimą, kuriame atsakovas patvirtino, kad sumokėjo, o ieškovė patvirtino, kad gavo 11 000 Eur rezervacijos mokestį, sumokėtą pagal Preliminariąją sutartį.
14. 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė registruotąja pašto siuntą išsiuntė atsakovei E. V. J. pranešimą, kuriuo, atsižvelgdama į tai, kad atsakovai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, paprašė iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti 11 000 Eur dydžio baudą. AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, nurodytas pranešimas atsakovei įteiktas 2021 m. rugpjūčio 14 d.
15. Atsakovams nereaguojant į ieškovės prašymą, ieškovė 2021 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 11 000 Eur dydžio baudą.
Dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai taikymo nesudarius pagrindinės sutarties
16. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą). Kasacinio teismo išaiškinta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, kt.).
18. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos Preliminariąją sutartį, susitarė, kad pirkėjai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, rezervacijos mokestis (11 000 Eur) lieka pardavėjams kaip kompensacija už neįvykdytus įsipareigojimus (Preliminariosios sutarties 2.4 punktas). Analogiška atsakomybė forma buvo nustatyta ir pardavėjams: Preliminariosios sutarties 2.5 punkte šalys susitarė, kad pardavėjams atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, visas rezervacijos mokestis (11 000 Eur) grąžinamas pirkėjai ir sumokama tokio paties dydžio bauda.
19. Jau nurodyta, kad Preliminariosios sutarties galiojimo metu mirus vienam iš būsimųjų pardavėjų – P. J., jo palikimą, įskaitant teises ir pareigas, kylančias iš Preliminariosios sutarties, priėmė atsakovai D. J. ir E. V. J. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
20. Nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimo preliminariosios sutarties nuostatų kontekste, t. y. dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – kaltės nustatymo. Atsakovai byloje laikosi pozicijos, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jų kaltės, o dėl ieškovės nenoro ir (ar) sąmoningo vengimo sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovų teigimu, pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė tai, kad ieškovė iki numatyto termino neišreiškė valios sudaryti pagrindinę sutartį ir neatliko tam jokių veiksmų. Tuo tarpu ieškovė byloje įrodinėja, kad dėjo pastangas, jog pagrindinė sutartis būtų sudaryta, bendradarbiavo su atsakovais (jų atstovu) ir siekė įsigyti ginčo Žemės sklypą. Anot ieškovės, aptariamu atveju būtent atsakovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes dėl pakilusių nekilnojamojo turto kainų galimai siekė gauti didesnę kainą.
21. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą).
23. Remiantis ieškovės paaiškinimais, dėl Preliminariosios sutarties sudarymo ir jos vykdymo buvo bendraujama ne su pačiais pardavėjais (E. V. J. ir jos sutuoktiniu P. J.), bet su jų sūnumis – E. J. ir D. J.. Atsakovė E. V. J. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ji pati piniginiuose sandoriuose nedalyvavo, pasitikėjo savo sutuoktiniu P. J. ir sūnumis – D. J. ir E. J., kurie tvarkė visus piniginius / turtinius reikalus, o pati atsakovė tik pasirašinėjo dokumentus, kurie buvo jai pateikti (2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13 min. 37 sek. iki 14 min. 2 sek.; 14 min. 45 sek. iki 15 min. 21 sek.; 15 min. 55 sek. iki 16 min. 25 sek.). Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas neneigė aplinkybės, kad dėl preliminariosios sutarties vykdymo buvo bendraujama su E. J., kuris padėjo savo tėvams (pardavėjams) sudaryti preliminariąją sutartį (2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 56 min. 6 sek. iki 57 min. 00 sek.). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. J. taip pat pripažino, kad tarpininkavo tėvams dėl žemės sklypo pardavimo, telefonu ir gyvų susitikimų metu bendravo su ieškove ir jos sutuoktiniu, priėmė iš ieškovės preliminariojoje sutartyje numatytą rezervacijos mokestį ir perdavė jį tėvams (2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 43 min. 48 sek. iki 45 min. 25 sek.; 47 min. 10 sek. iki 47 min. 56 sek.; 52 min. 21 sek. iki 52 min. 55 sek.).
24. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis R. A. nurodė, kad artėjant preliminarioje sutartyje nustatytam terminui (2021 m. birželio 15 d.) ieškovės sutuoktinis paskambino E. J. dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau pastarasis nurodė, jog nebeketinama parduoti Žemės sklypo, nes jo kaina per metus žymiai pakilo (2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17 min. 15 sek. iki 18 min. 3 sek.; 2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 20 min. 42 sek. iki 21 min. 08 sek.). Pats E. J., teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, taip pat pripažino, kad ieškovės sutuoktinis R. A. skambino jam telefonu, ir jie kalbėjosi dėl žemės sklypo, tačiau pokalbio detalių negalėjo prisiminti (2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 52 min. 21 sek. iki 52 min. 55 sek.).
25. Taigi nagrinėjamoje byloje tiek pats E. J., tiek atsakovė E. V. J. (E. J. motina) teismo posėdžio metu patvirtino, kad sprendžiant klausimus dėl Žemės sklypo pardavimo E. J. padėjo ir tarpininkavo savo tėvams (pardavėjams). Byloje nėra jokių duomenų, kad E. J. būtų atlikęs veiksmus, kuriems atsakovai būtų prieštaravę. Priešingai, pati atsakovė E. V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasitikėjo savo sūnumis, kurie tvarkė visus piniginius / turtinius reikalus. Nors triplike pagrįstai nurodoma, kad atsakovės E. V. J. sūnus ir atsakovo D. J. brolis E. J. nebuvo Preliminariosios sutarties šalis, jam nepriklausė Žemės sklypas ir jam nebuvo išduotas įgaliojimas veikti pardavėjų vardu, tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama nei dėl E. J. atsakomybės, nei dėl šio asmens teisių ar pareigų apskritai. Šioje byloje E. J. veiksmai ir faktinis dalyvavimas ginčo šalis siejusiuose teisiniuose santykiuose vertintini visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, tik kaip viena iš aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant dėl priežasčių, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.
26. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad preliminariąsias sutartis dėl žemės sklypų įsigijimo su V. E. J. ir P. J. sudarė ne tik ieškovė, bet ir kiti asmenys – V. D. ir T. J.. Iš byloje pateiktų su šiais asmenimis sudarytų preliminariųjų sutarčių matyti, kad pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos iki 2021 m. birželio 15 d., t. y. iki to paties termino kaip ir ginčo Preliminariosios sutarties atveju. Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas D. J., tiek liudytoju apklaustas jo brolis E. J. patvirtino, kad su kitais pirkėjais (V. D., T. J.) pagrindinės sutartys taip pat nebuvo sudarytos (2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 30 sek. iki 8 min. 22 sek.; nuo 50 min. 18 sek. iki 50 min. 51 sek.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirkėjas V. D. yra kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams E. V. J. ir D. J. dėl baudos pagal preliminariąją sutartį priteisimo (civilinė byla Nr. e2-2045-819/2022) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
27. Sprendžiant dėl kieno kaltės – ieškovės ar atsakovų – nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, teisiškai reikšminga laikytina aplinkybė dėl rezervacijos mokesčio ieškovei grąžinimo. Jau nurodyta, kad Preliminariosios sutarties 2.4 punkte šalys susitarė, jog pirkėjai (ieškovei) atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, rezervacijos mokestis (11 000 Eur) lieka pardavėjams kaip kompensacija už neįvykdytus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad atsakovai byloje laikosi pozicijos, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovų, o dėl pačios ieškovės kaltės, jai nenorint ir (ar) sąmoningai vengiant sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau tuo pačiu atsakovas D. J. nurodo, kad suėjus terminui, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, jis pats atvyko pas ieškovę ir grąžino jai pagal Preliminariąją sutartį sumokėtą rezervacijos mokestį (2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min. 15 sek. iki 10 min. 22 sek.). Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovų pozicija yra gana nenuosekli ir prieštaringa. Pastebėtina, kad tuo atveju, jei pagrindinė sutartis iš tiesų būtų nesudaryta dėl ieškovės nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį, atsakovai, kaip minėta, būtų įgiję teisę pasilikti ieškovės sumokėtą rezervacijos mokestį kaip kompensaciją. Tuo tarpu teismo posėdžio metu paklaustas, kodėl grąžino ieškovei rezervacijos mokestį, atsakovas D. J. paaiškino, kad nenorėjo turėti tai, kas jam nepriklauso (2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10 min. 22 sek. iki 10 min. 35 sek.). Taigi pats atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad jis neturėjo teisės pasilikti ieškovės sumokėto rezervacijos mokesčio, tuo patvirtindamas, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės.
28. Pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir Žemės sklypo įsigijimo yra nuosekli. Ieškovės nurodo, kad tiek Preliminariosios sutarties galiojimo metu, tiek suėjus terminui, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, ieškovės valia dėl Žemės sklypo įsigijimo nepasikeitė – ieškovė yra suinteresuota įsigyti Žemės sklypą, norėtų jame statyti namą. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodo, kad ji ir dabar sutiktų pirkti tą patį Žemės sklypą ir tomis pačiomis sąlygomis, dėl kurių buvo susitarta Preliminariojoje sutartyje. Tuo tarpu atsakovai byloje neneigė aplinkybės, kad nedėjo pastangų ir nesiėmė jokių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Priešingai, atsakovų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad preliminariosios sutarties galiojimo metu mirus vienam iš pardavėjų (P. J.) ir jo teises perėmus atsakovams „pagrindinės sutarties sudarymo aktualumas nuėjo į antrą planą“ (2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 51 min. 00 sek. iki 51 min. 27 sek.), taip pat pripažino, kad atsakovai nenorėjo sudaryti pagrindinės sutarties (2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 54 min. 18 sek. iki 54 min. 24 sek.).
29. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, taip pat išklausęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma ir aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad ieškovė (būsimoji pirkėja) savo pareigas pagal Preliminariąją sutartį vykdė tinkamai, o atsakovai (būsimieji pardavėjai) pagrindinės sutarties sudaryti nenorėjo ir neketino. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės ir jos sutuoktinio teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais, kad besibaigiant preliminarioje sutartyje nustatytam terminui ieškovės sutuoktinis skambino E. J. dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, juolab kad ir pats E. J. pripažino telefoninį pokalbį buvus, tačiau negalėjo prisiminti jo detalių. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad raginimas sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo užfiksuotas raštu ar kita objektyvia forma, savaime nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią ginčo situaciją, nes tiek ieškovė, tiek liudytojais apklausti asmenys byloje patvirtino, kad daugiausia dėl Žemės sklypo pirkimo buvo bendraujama būtent telefonu.
30. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu atsakovų atstovas akcentavo, kad civilinei atsakomybei taikyti nepakanka nustatyti, jog Preliminariosios sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, dar būtina nustatyti, kad atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį buvo nepagrįstas, nes galimos tokios situacijos, kai atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį yra nulemtas objektyvių, nuo šalies valios nepriklausančių priežasčių. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovų argumentais, kad iš tiesų gali susiklostyti tokios situacijos, kai pagrindinė sutartis nesudaroma dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, kitai preliminariosios sutarties šaliai ar tretiesiems asmenims atliekant neteisėtus veiksmus ar kitaip trukdant sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau nagrinėjamos bylos atveju atsakovai nenurodė jokių objektyvių ir nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kurios sudarė kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti. Priešingai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai bei liudytojų parodymai teismo posėdžių metu teikia pakankamą pagrindą spręsti, kad praėjus kuriam laikui po Preliminariosios sutarties sudarymo (tikėtina, po to, kai mirė vienas iš pardavėjų, ir įvyko jo teisių perėmimas) patys atsakovai prarado interesą, nebenorėjo ir nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat byloje nenustačius, kad ieškovė ar su ja susiję asmenys būtų prisidėję prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdę atsakovams sudaryti pagrindinę sutartį), darytina išvada, kad atsakovų atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį buvo nepagrįstas. Taigi analizuojamu atveju yra nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovams Preliminariojoje sutartyje numatytą civilinę atsakomybę netesybų forma.
31. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
32. Aptariamu atveju atsakovai nei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu netesybų (baudos) dydžio neginčijo, taip pat nenurodė, kad šalių nustatyto dydžio netesybos būtų akivaizdžiai per didelės. Išnagrinėjęs civilinę bylą, teismas taip pat nenustatė pagrindo spręsti, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos būtų neprotingos ir akivaizdžiai per didelės. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 11 000 Eur baudą laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
33. Kiti bylos šalių nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinių palūkanų
34. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
35. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 11 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
37. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 1 337 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 248 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1 089 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (už ieškinio ir dubliko parengimą bei pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 1 337 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno atsakovo po 668,50 Eur).
38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos, nes kiekvienam iš atsakovų tenkanti šių išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų E. V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 000 Eur (vienuolikos tūkstančių eurų) baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 668,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 668,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.