- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-1824-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28809-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- E. V. J., D. J.
- Ieškovas
- V. A.
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. V. J. ir D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams E. V. J. ir D. J. dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 11 000 Eur dydžio baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė E. V. J. bei P. J. 2020 m. liepos 16 d. sudarė turto avansinę (preliminariąją) sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais sudaryti turto, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad bendra turto kaina yra 22 000 Eur, Sutarties pasirašymo metu ieškovė sumokėjo rezervacijos mokestį, kuris buvo lygus 11 000 Eur. Preliminariosios sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad rezervacijos mokestis, sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, bus įskaičiuotas kaip turto kainos dalies mokėjimas. Preliminariosios sutarties 3.1 punkte šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 15 d. Preliminariosios sutarties galiojimo metu viena iš sutarties šalių – P. J. – 2020 metų pabaigoje mirė. Po P. J. mirties jo palikimą priėmė sūnus D. J. ir sutuoktinė E. V. J., kuriems perėjo teisės ir pareigos pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovas D. J., su kuriuo nuolat buvo bendraujama tiek preliminariosios sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu, artėjant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminui, nurodė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaroma. Ieškovei buvo pasiūlyta pirkti kitą žemės sklypą už gerokai didesnę kainą, tačiau ieškovė su nurodytu pasiūlymu nesutiko. Kadangi pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, vadovaujantis preliminariosios sutarties 2.5 punktu, atsakovams atsirado pareiga grąžinti ieškovei rezervacijos mokestį ir sumokėti tokio pat dydžio baudą. 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas D. J. grąžino ieškovei sumokėtą 11 000 Eur rezervacijos mokestį, tačiau atsisakė sumokėti rezervacijos dydžio baudą. 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pranešimu pareikalavo sumokėti 11 000 Eur baudą, tačiau į jos pranešimą nebuvo reaguojama. Jau pasibaigus pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminui E. J. papildomai pasiūlė pirkti kitą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau apžiūrėjus šį sklypą, jis ieškovei ir jos sutuoktiniui netiko, todėl ieškovė ir toliau reikalavo grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Taigi ieškovė dėjo visas pastangas, kad preliminarioji sutartis butų įvykdyta, bendradarbiavo su atsakovais (jų atstovu), buvo išreiškusi sutikimą pirkti mažesnio ploto žemės sklypą už tą pačią kainą, apžiūrinėjo kitą sklypą, tačiau pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovai vengė jį sudaryti, tikėtina, norėdami gauti didesnę kainą. Ieškovė ir šiai dienai sutiktų įvykdyti preliminariąją sutartį ir įsigyti turtą preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis. Ieškovės teigimu, atsakovų argumentas, kad ieškovei jos sumokėtos avansas buvo grąžintas dėl to, kad ieškovė nerodė jokios iniciatyvos ir noro vykdyti preliminariąją sutartį, neatitinka tikrovės ir yra nelogiškas. Pagal preliminariosios sutarties 2.4 punktą, ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, rezervacijos mokestis lieka pardavėjui kaip kompensacija už neįvykdytus įsipareigojimus, todėl akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu sutartis nebūtų buvusi įvykdyta dėl ieškovės kaltės, rezervacijos mokestis ieškovei niekada nebūtų buvęs grąžintas. Be to, atsakovai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad jie būtų dėję kokias nors pastangas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.
2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paskirti ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad preliminariosios sutarties galiojimo metu, t. y. 2020 m. spalio 18 d., mirė turto pardavėjas P. J.. Apie šį faktą ieškovei buvo pranešta. Kadangi atsakovas D. J. tapo vienu iš P. J. teisių perėmėju, jis, ieškovei iki 2021 m. birželio 15 d. nesiėmus jokių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti ir nerodant jokios iniciatyvos bei noro vykdyti preliminariąją sutartį, elgdamasis sąžiningai, 2021 m. rugpjūčio 6 d. grąžino 11 000 Eur rezervacijos mokestį. Ieškovė, ir toliau neišreikšdama jokio noro sudaryti pagrindinę sutartį, pasirašė pakvitavimą patvirtindama, kad pinigus gavo. Iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė jokių pretenzijų atsakovams neturėjo ir nereiškė. Anot atsakovų, ieškovė sąmoningai nutyli svarbią aplinkybę, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį baigėsi dar 2021 m. birželio 15 d., tačiau iki to laiko pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl pardavėjų kaltės, o dėl ieškovės nenoro ir (ar) sąmoningo vengimo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė iki termino, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, t. y. iki 2021 m. birželio 15 d., nesikreipė nei dėl šio termino pratęsimo, nei dėl sutarties pakeitimo, t. y. net nebandė tartis, derinti pozicijų, o tai suponuoja, kad būtent ieškovė nenorėjo ir (ar) neketino sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovų nuomone, preliminariojoje sutartyje numatyta bauda nėra savitikslė, ji siejama būtent su pardavėjo kalte. Ieškovė atsakovų kaltės nedetalizuoja, nenurodo kaip ji pasireiškė, nepateikia jokių atsakovų kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo patvirtinančių įrodymų. E. J. niekada nebuvo preliminariosios sutarties šalimi, be to, E. J. nėra ir P. J. palikimą priėmęs asmuo. E. J. turtas niekada nepriklausė, todėl dėl jokių preliminariosios sutarties sąlygų ar vykdymo jis net negalėjo tartis. Be to, ieškovė nepateikė ir jokių jos teiginius dėl bendravimo su E. J. patvirtinančių įrodymų. Ieškovė 11 000 Eur rezervacijos mokesčio grąžinimą nepagrįstai tapatina su kaltės dėl nesudarytos pagrindinės sutarties pripažinimu, nors tai buvo sąžiningų asmenų elgesys, ieškovės nepagrįstai įvertintas kaip galimybė pasipelnyti.
3. Liudytojas R. A. (ieškovės sutuoktinis) nurodė, kad gavusi kontaktinį telefoną ieškovė paskambino E. J. ir pasiteiravo, ar yra parduodamas žemės sklypas. E. J. nurodžius, kad sklypas yra parduodamas ir atsiuntus jo planą, ieškovė kartu su liudytoju nuvyko apžiūrėti sklypo, susitarė dėl kainos ir preliminariosios sutarties pasirašymo. Anot liudytojo, E. J. nurodė, kad žemės sklypas priklauso jo tėvams ir kad pagrindė pirkimo–pardavimo sutartis galės būti pasirašyta tik po metų laiko. Liudytojas ir jo sutuoktinė (ieškovė) sutiko su šia sąlyga. Preliminariosios sutarties sudarymas vyko Palangoje, E. J. bute, sutarties sudaryme dalyvavo ieškovė, liudytojas ir E. J.. E. J. atsivežta preliminarioji sutartis buvo jau su pardavėjų (E. J. tėvų) parašais. Artėjant preliminarioje sutartyje nustatytam terminui (2021 m. birželio 15 d.), liudytojas paskambino E. J. dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, bet E. J. nurodė, kad nebenori parduoti žemės sklypų, nes jie parduodami per pigiai, taip pat pasiūlė grąžinti sumokėtą rezervacijos mokestį ir papildomai sumokėti 1 000 Eur kompensaciją. Liudytojas taip pat nurodė, kad 2021 m. liepos mėnesį E. J. pasiūlė parduoti kitą žemės sklypą, sakė susisiekti su jo broliu D. J., kuris turėjo parodyti žemės sklypą, tačiau šis sklypas nebuvo tinkamas. Vieną dieną liudytojas sulaukė D. J. skambučio, kurio metu pastarasis nurodė, kad nori grąžinti rezervacijos mokestį. Po šio pokalbio D. J. atvažiavo pas liudytoją ir jo sutuoktinę (ieškovę), atvežė pinigus ir atsiprašė, kad taip įvyko. Liudytojo teigimu, jis D. J. pasakė, kad vis tiek kreipsis į teismą, nes nori arba nusipirkti žemės sklypą, arba gauti baudą pagal preliminariąją sutartį. Po kurio laiko E. J. susisiekė telefonu ir pasiūlė pirkti žemės sklypą už 45 000 Eur kainą, tačiau ši kaina pasirodė per didelė. Liudytojas parodė, kad daugiausia dėl žemės sklypo su E. J., o vėliau su D. J. bendravo būtent jis, o ne ieškovė.
4. Liudytojas E. J. (atsakovės E. V. J. sūnus ir atsakovo D. J. brolis) nurodė, kad abi preliminariosios sutarties šalys buvo pasyvios, nerodė iniciatyvos, todėl suėjus joje numatytam terminui pagrindė pirkimo–parvimo sutartis nebuvo pasirašyta. Liudytojas nurodė, kad preliminariojoje sutartyje buvo susitarta dėl jo tėvams priklausančio žemės sklypo, liudytojas tarpininkavo ir padėjo tėvams gaunant ir perduodant avansą pagal preliminariąją sutartį, tačiau pačios preliminariosios sutarties pasirašyme nedalyvavo. Anot liudytojo, avanso priėmime–perdavime dalyvavo V. A., R. A. ir liudytojas, pinigų perdavimas įvyko Palangoje, liudytojo mamos bute, tačiau liudytojas negalėjo prisiminti, ar pinigų perdavimo metu preliminarioji sutartis jau buvo pasirašyta ar dar ne.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei V. A. solidariai iš atsakovų E. V. J. ir D. J. 11 000 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat po 668,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Sprendime nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimo preliminariosios sutarties nuostatų kontekste, t. y. dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – kaltės nustatymo. Atsakovai byloje laikosi pozicijos, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jų kaltės, o dėl ieškovės nenoro ir (ar) sąmoningo vengimo sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovų teigimu, pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė tai, kad ieškovė iki numatyto termino neišreiškė valios sudaryti pagrindinę sutartį ir neatliko tam jokių veiksmų. Tuo tarpu ieškovė byloje įrodinėja, kad dėjo pastangas, jog pagrindinė sutartis būtų sudaryta, bendradarbiavo su atsakovais (jų atstovu) ir siekė įsigyti ginčo Žemės sklypą. Anot ieškovės, aptariamu atveju būtent atsakovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes dėl pakilusių nekilnojamojo turto kainų galimai siekė gauti didesnę kainą.
7. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos Preliminariąją sutartį, susitarė, kad pirkėjai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, rezervacijos mokestis (11 000 Eur) lieka pardavėjams kaip kompensacija už neįvykdytus įsipareigojimus (Preliminariosios sutarties 2.4 punktas). Analogiška atsakomybė forma buvo nustatyta ir pardavėjams: Preliminariosios sutarties 2.5 punkte šalys susitarė, kad pardavėjams atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, visas rezervacijos mokestis (11 000 Eur) grąžinamas pirkėjai ir sumokama tokio paties dydžio bauda. Preliminariosios sutarties galiojimo metu mirus vienam iš būsimųjų pardavėjų – P. J., jo palikimą, įskaitant teises ir pareigas, kylančias iš Preliminariosios sutarties, priėmė atsakovai D. J. ir E. V. J..
8. Remiantis ieškovės paaiškinimais, dėl Preliminariosios sutarties sudarymo ir jos vykdymo buvo bendraujama ne su pačiais pardavėjais (E. V. J. ir jos sutuoktiniu P. J.), bet su jų sūnumis – E. J. ir D. J.. Atsakovų atstovas neneigė aplinkybės, kad dėl preliminariosios sutarties vykdymo buvo bendraujama su E. J., kuris padėjo savo tėvams (pardavėjams) sudaryti preliminariąją sutartį. E. J. taip pat pripažino, kad tarpininkavo tėvams dėl žemės sklypo pardavimo, telefonu ir gyvų susitikimų metu bendravo su ieškove ir jos sutuoktiniu, priėmė iš ieškovės preliminariojoje sutartyje numatytą rezervacijos mokestį ir perdavė jį tėvams. Ieškovės sutuoktinis R. A. nurodė, kad artėjant preliminarioje sutartyje nustatytam terminui (2021 m. birželio 15 d.) jis paskambino E. J. dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau pastarasis nurodė, jog nebeketinama parduoti Žemės sklypo, nes jo kaina per metus žymiai pakilo. E. J., teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, taip pat pripažino, kad ieškovės sutuoktinis R. A. skambino jam telefonu, ir jie kalbėjosi dėl žemės sklypo, tačiau pokalbio detalių negalėjo prisiminti. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. J. būtų atlikęs veiksmus, kuriems atsakovai būtų prieštaravę. Priešingai, pati atsakovė E. V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasitikėjo savo sūnumis, kurie tvarkė visus piniginius / turtinius reikalus.
9. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl kieno kaltės – ieškovės ar atsakovų – nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, teisiškai reikšminga laikytina aplinkybė dėl rezervacijos mokesčio ieškovei grąžinimo. Preliminariosios sutarties 2.4 punkte šalys susitarė, jog pirkėjai (ieškovei) atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, rezervacijos mokestis lieka pardavėjams kaip kompensacija už neįvykdytus įsipareigojimus. Atsakovai laikosi pozicijos, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jų, o dėl pačios ieškovės kaltės, jai nenorint ir (ar) sąmoningai vengiant sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau tuo pačiu atsakovas D. J. nurodo, kad suėjus terminui, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, jis pats atvyko pas ieškovę ir grąžino jai pagal Preliminariąją sutartį sumokėtą rezervacijos mokestį. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovų pozicija yra gana nenuosekli ir prieštaringa, nes tuo atveju, jei pagrindinė sutartis iš tiesų būtų nesudaryta dėl ieškovės nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį, atsakovai būtų įgiję teisę pasilikti ieškovės sumokėtą rezervacijos mokestį kaip kompensaciją. Tuo tarpu teismo posėdžio metu paklaustas, kodėl grąžino ieškovei rezervacijos mokestį, atsakovas D. J. paaiškino, kad nenorėjo turėti tai, kas jam nepriklauso. Taigi pats atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad jis neturėjo teisės pasilikti ieškovės sumokėto rezervacijos mokesčio, tuo patvirtindamas, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės.
10. Ieškovės pozicija dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir Žemės sklypo įsigijimo yra nuosekli. Ieškovės nurodo, kad tiek Preliminariosios sutarties galiojimo metu, tiek suėjus terminui, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, ieškovės valia dėl Žemės sklypo įsigijimo nepasikeitė – ieškovė yra suinteresuota įsigyti Žemės sklypą, norėtų jame statyti namą. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodo, kad ji ir dabar sutiktų pirkti tą patį Žemės sklypą ir tomis pačiomis sąlygomis, dėl kurių buvo susitarta Preliminariojoje sutartyje. Tuo tarpu atsakovai byloje neneigė aplinkybės, kad nedėjo pastangų ir nesiėmė jokių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Priešingai, atsakovų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad preliminariosios sutarties galiojimo metu mirus vienam iš pardavėjų (P. J.) ir jo teises perėmus atsakovams „pagrindinės sutarties sudarymo aktualumas nuėjo į antrą planą“, taip pat pripažino, kad atsakovai nenorėjo sudaryti pagrindinės sutarties.
11. Remdamasis išdėstytu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė (būsimoji pirkėja) savo pareigas pagal Preliminariąją sutartį vykdė tinkamai, o atsakovai (būsimieji pardavėjai) pagrindinės sutarties sudaryti nenorėjo ir neketino. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės ir jos sutuoktinio teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais, kad besibaigiant preliminarioje sutartyje nustatytam terminui ieškovės sutuoktinis skambino E. J. dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, juolab kad ir pats E. J. pripažino telefoninį pokalbį buvus, tačiau negalėjo prisiminti jo detalių. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad raginimas sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo užfiksuotas raštu ar kita objektyvia forma, savaime nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią ginčo situaciją, nes tiek ieškovė, tiek liudytojais apklausti asmenys byloje patvirtino, kad daugiausia dėl Žemės sklypo pirkimo buvo bendraujama būtent telefonu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2043-1080/2022 ir priimti naują sprendimą — Ieškovės ieškinį atmesti; 2) Priteisti iš Ieškovės Atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
12.1. Teismas ginčijamame sprendime visiškai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, nesigilino į šalių veiksmus, (ne)siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, atsakomybės klausimą preliminariosios sutarties šalims nesudarius pagrindinės sutarties, į išsamius atsakovų paaiškinimus, protingumo principą, išnagrinėjo bylą formaliai, remiantis iš esmės vien ieškovės, šališko liudytojo t. y. ieškovės sutuoktinio R. A., dėstomais „argumentais“, neanalogiškų bylų ir įstatymų nuostatomis, iškraipė bylos dalyvių parodymų turinį, rėmėsi išimtais iš konteksto žodžiais.
Atsiliepimas
12.2. Atsakovės E. V. J. paaiškinimai negali būti vertinami kaip patvirtinimas, jog E. J. atstovavo jos interesus, susijusius su Turtu. Atsakovas D. J. patvirtino, jog E. J. nebuvo suteikęs jokio įgaliojimo veikti jo vardu dėl Turto. Teismo posėdžio metu tiek E. J., tiek atsakovų atstovas patvirtino, jog E. J. atstovavo savo tėvus tik avanso pagal preliminariąją sutartį perėmimo iš ieškovės ir perdavimo atsakovams momentu, vėliau jokių atstovavimo veiksmų neatliko, o ir negalėjo atlikti, kadangi nėra ir nebuvo Turto savininkas ir jam nebuvo suteikti įgaliojimai atstovauti Atsakovus.
12.3. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog su atsakove E. V. J. iki 2022-04-07 teismo posėdžio teismo posėdžio nebuvo nė karto susitikusi ar bendravusi, o atsakovą D. J. matė ir su juo bendravo tik vieną kartą avanso grąžinimo metu, t. y. 2021-08-06, jau pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui. Be to, ieškovė nuosekliai tvirtino, jog bendravo tik su E. J., kas savaime patvirtina, jog ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų sudaryta pagrindinė pirkimo — pardavimo sutartis su Turto savininkais.
12.4. Ieškovės sutuoktinis, liudytojas R. A. pripažino, jog E. J. jį informavo, jog po P. J. mirties, jo palikimą perėmė D. J. ir, kad E. J. su Turtu niekaip nesusijęs, paragino kreiptis į jo brolį, kuris ir perėmė tėvo (P. J.) palikimo dalį.
12.5. Atsakovų sąžiningumas ir siekis nesipelnyti ieškovės sąskaita, t. y. sumokėto avanso grąžinimas, buvo pripažintas atsakovų kaltę įrodančiu ir patvirtinančiu veiksmu, kas atsakovų nuomone yra absoliučiai nesuderinama su pamatiniais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
12.6. Būtent ieškovė iki pat ieškinio pateikimo ne tik nerodė jokio noro įsigyti sutartyje aptartą Turtą bet ir nedėjo jokių pastangų pagrindinei sutarčiai sudaryti iki sutartyje sulygto termino prievolei sudaryti pagrindinę sutartį (2021 m. birželio 15 d.), t. y. nesikreipė į atsakovus dėl termino pratesimo, dėl Sutarties pakeitimo/modifikavimo (net nebandė tartis, derinti pozicijų), nesikreipė į notarą siekdama suderinti būsimo sandorio laika, neteikė nei atsakovams, nei teismui jokiu pranešimu t. y. menamai norėdama sudaryti pagrindinę sutartį ir įsigyti Turtą nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų. Negana to, ieškovė pasirašė pakvitavimą, patvirtindama, kad atgavo sumokėtus pinigus ir jokių pretenzijų iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. nereiškė. Be to, ieškovė ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešime, nenurodė, kad (kaip deklaratyviai teigė teismo posėdžio metu) vis dar nori sudaryti pagrindinę sutartį ir įsigyti Turtą, o tik, siekdama pasipelnyti sąžiningu atsakovu sąskaita, reikalavo įvykdyti 11 000 Eur mokėjimą į pastarosios atsiskaitomąją sąskaitą, kas suponuoja, kad priešingai nei nurodė teismas, ieškovė niekada neketino sudaryti pagrindinės sutarties/įsigyti Turto.
Šalies argumentai
12.7. Ieškovės sutuoktinio skambutis, kuris ieškovės ir jos sutuoktinio teigimu buvo iki preliminariosis sutarties termino pasibaigimo, nors tikslus skambučio laikas jokiais įrodymais nėra įrodytas, E. J., kuris tarpnininkavo tik avanso perėmimo momentu, nėra ir negali būti laikomas pakankamu konstatuoti ieškovės siekį sudaryti pagrindinę Turto pirkimo — pardavimo sutartį. Visų pirma, kaip minėta, skambučio laikas (data) nėra žinomi ir nėra niekaip įrodyti, antra, E. J. niekada nebuvo Turto savininkas, o dėl pagrindinės Turto pirkimo — pardavimo sutarties sudarymo ieškovė turėjo kreiptis tiesiogiai į Turto savininkus, t.y. atsakovus. Vienintelis ieškovės pranešimas atsakovams buvo 2021-08-12 reikalavimas sumokėti baudą jau gerokai po preliminariosios sutarties termino pasibaigimo. Negana to, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog nė karto nėra bendravusi ar bandžiusi susisiekti su atsakovais, priešingai bendravo tik su E. J., kuris tarpininkavo preliminariosios sutarties sudaryme tik iki avanso (rezervacijos mokesčio) perdavimo momento.
12.8. Priešingai nei nurodo teismas, rezervacijos mokesčio grąžinimas visiškai nepatvirtina atsakovų kaltės, tai tik parodo atsakovų žmogiškumą, geranoriškumą, siekį išsaugoti gerus santykius su ieškove ir nenorą veltis į konfliktus ar net teisminius ginčus.
12.9. Teismo posėdžio metu ieškovės sutuoktinis patvirtino aplinkybę, jog buvo informuotas apie tai, kad mirė vienas iš Turto savininkų — P. J.. Šią informaciją jam pasakė būtent E. J.. Negana to, ieškovės sutuoktinis patvirtino, jog E. J. pastarąjį informavo ir apie tai, kad po tėvo mirties, palikimą priėmė jo brolis, atsakovas D. J. ir nurodė, jog visus klausimus, susijusius su Turtu ieškovė ir jos sutuoktinis turi derinti su D. J., o ne su E. J..
12.10. Sutarties 2.5 p. numatyta bauda nėra savitikslė, ji siejama būtent su pardavėjo kalte, o šiuo atveju ieškovė atsakovų kaltės neįrodė, jos net nedetalizavo, nurodydama, kad Turtą parduoti neva atsisakė liudytojas E. J., kuris niekada nebuvo sutarties šalimi (jis nėra ir palikimą priėmęs asmuo, ką patvirtina pačios ieškovės pateikta sutartis bei testamentų registro išrašas), jam niekada nepriklausė ir šiuo metu nepriklauso sutartyje numatytas Turtas, jam niekada nebuvo išduotas įgaliojimas veikti/tartis atsakovų vardu, tad dėl jokių sutarties nuostatų/sąlygų vykdymo pastarasis net negalėjo tartis, todėl ieškovės teiginiai, jog ieškovė dėl sutarties sąlygų bendravo su visiškai nesusijusiu su Turtu asmeniu neįrodo nei atsakovų kaltės ar atsisakymo sudaryti pagrindinę Turto pirkimo — pardavimo sutartį, nei ieškovės tinkamo veikimo, neva siekiant sudaryti pagrindinę Turto pirkimo — pardavimo sutartį. Priešingai, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai, t. y. D. J. ir E. V. J. kokiu nors būdu būtų išreiškė nesutikimą/atsisakymą sudaryti pagrindinę Turto pirkimo — pardavimo sutartį.
12.11. R. A. kaip Ieškovės sutuoktinis yra neabejotinai suinteresuotas bylos baigtimi, tad pastarojo parodymai negali būti laikomi ir patikimais.
Atsiliepimas
13. Ieškovė V. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2043-1080/2022 palikti nepakeistą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
13.1. Atsakovai (apeliantai) E. V. J. ir D. J. teismui pateiktu apeliaciniu skundu (pakartotinai kaip ir pirmosios instancijos teismui) visiškai nepagrįstai teigia, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis neva nebuvo sudaryta ne dėl atsakovų E. V. J. ir D. J., o dėl ieškovės V. A. neveikimo. Tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
13.2. Atsakovai E. V. J. ir D. J. ir toliau apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, jog ieškovė neva neveikė ir nenorėjo sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Tačiau ieškovės V. A. sutuoktinis R. A. dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, baigiantis Preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, paskambino E. J., su kuriuo nuolat buvo bendraujama tiek dėl Preliminariosios sutarties sudarymo, tiek dėl jos vykdymo, kuris ir nurodė, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaroma. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė tiek ieškovė, tiek R. A.. Be to, pats E. J., teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, taip pat pripažino, kad ieškovės sutuoktinis R. A. skambino jam telefonu, ir jie kalbėjosi dėl žemės sklypo, tačiau pokalbio detalių negalėjo prisiminti.
13.3. Aplinkybę, jog ieškovė V. A. visais įmanomais būdais siekė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir netgi šio atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo dieną sutiktų sudaryti Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį aptartomis sąlygomis patvirtina ieškovės ir jos sutuoktinio parodymai apie ieškovės veiksmus pasibaigus Preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui: ieškovei V. A. per sutuoktinį R. A. E. J. siūlė pirkti kitą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį R. A. net buvo nuvykęs apžiūrėti; E. J., kaip atsakovų atstovui, netgi buvo pateiktas pasiūlymas kartu su V. D., t.y. dar vienu asmeniu, su kuriuo atsakovai turėjo sudarę preliminariąją sutartį ir kuri nebuvo įvykdyta, siūlant parduoti vieną žemės sklypą už dviejų kainą; Po to, kai atsakovei E. V. J. buvo išsiųsta 2021 m. rugpjūčio 12 d. pretenzija dėl baudos sumokėjimo, R. A. sulaukė E. J. skambučio, kuris siūlė tą patį Žemės sklypą pirkti ne už Preliminariojoje sutartyje sutartą kainą (22 000 Eur), o už daugiau nei dvigubai didesnę kainą, t.y. už 55 000 Eur.
13.4. Sprendžiant klausimus dėl žemės sklypo pardavimo E. J. padėjo ir tarpininkavo savo tėvams (pardavėjams). Byloje nėra jokių duomenų, kad E. J. būtų atlikęs veiksmus, kuriems atsakovai būtu prieštaravę.
Šalies argumentai
13.5. Apeliantai į bylą nepateikė nei vieno įrodymo ir/ar argumento, kuris leistų teigti, jog atsakovai E. V. J. ir D. J. atliko bet kokius veiksmus, kurie galėtų būti traktuojami kaip Preliminariosios sutarties vykdymas.
13.6. 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas D. J. grąžino ieškovei V. A. sumokėtą 11 000 Eur rezervacijos mokestį (avansą) ir tai patvirtina byloje pateiktas 2021 m. rugpjūčio 6 d. pakvitavimas. Taigi, iš esmės tokiu būdu atsakovas D. J. (veikdamas ir atsakovės mamos E. V. J. vardu) patvirtino, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų, o ne dėl ieškovės kaltės.
13.7. E. V. J. ir D. J. neįvykdė ne tik su ieškove V. A. sudarytos preliminariosios sutarties, tačiau ir dar trijų preliminariųjų sutarčių, sudarytų su kitais asmenimis.
13.8. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovai nenurodė tokiu objektyviu ir nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kurios sudarė kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti. Priešingai, šaliu ir jų atstovu paaiškinimai bei liudytoju parodymai teismo posėdžiu metu teikia pakankama pagrindą spręsti, kad praėjus kuriam laikui po Preliminariosios sutarties sudarymo (tikėtina, po to, kai mirė vienas iš pardavėju, ir įvyko jo teisiu perėmimas) patys atsakovai prarado interesą, nebenorėjo ir nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. A. ir atsakovė E. V. J. bei jos sutuoktinis P. J. 2020 m. liepos 16 d. sudarė turto avansinę sutartį (Preliminarioji sutartis), kuria ieškovė ir atsakovai įsipareigojo Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Preliminariosios sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad Žemės sklypo kaina – 22 000 Eur. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovė sumokėjo būsimiesiems pardavėjams 11 000 Eur dydžio avansinį mokestį, kuris sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį turėjo būti užskaitytas kaip turto kainos dalies sumokėjimas (Preliminariosios sutarties 2.2 punktas). Šalys susitarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasirašyti ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 15 d. (Preliminariosios sutarties 3.1 punktas). Preliminariosios sutarties galiojimo metu vienas iš būsimųjų pardavėjų – P. J. – (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis, po P. J. mirties jo palikimą priėmė atsakovai – 2020 m. gruodžio 14 d. palikimą priėmė palikėjo sūnus D. J., o 2021 m. sausio 4 d. palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė E. V. J.. Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu – iki 2021 m. birželio 15 d. – pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2021 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė V. A. ir atsakovas D. J. pasirašė pakvitavimą, kuriame atsakovas patvirtino, kad sumokėjo, o ieškovė patvirtino, kad gavo 11 000 Eur rezervacijos mokestį, sumokėtą pagal Preliminariąją sutartį. 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė registruotąja pašto siuntą išsiuntė atsakovei E. V. J. pranešimą, kuriuo, atsižvelgdama į tai, kad atsakovai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, paprašė iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti 11 000 Eur dydžio baudą. AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, nurodytas pranešimas atsakovei įteiktas 2021 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovams nereaguojant į ieškovės prašymą, ieškovė 2021 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 11 000 Eur dydžio baudą.
18. Byloje kilo ginčas, dėl kieno, ieškovų ar atsakovų kaltės, nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl turto savininkų kaltės. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka.
20. Ieškovai viso ginčo ir bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad jie ir preliminariosios sutarties galiojimo metu ir šios bylos nagrinėjimo metu siekė ir siekia įsigyti ginčo žemės sklypą preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Tačiau atsakovai žemės sklypą parduoti atsisakė ir to padaryti neketina. Iš esmės vien ši aplinkybė yra pakankamu pagrindu pripažinti, kad sandorio sudarymo atsisakė atsakovai.
21. Faktą, kad ieškovai žemės sklypą ketino ir siekė įsigyti dar preliminariosios sutarties galiojimo metu patvirtina tai, kad ieškovės sutuoktinis R. A. dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, baigiantis preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, paskambino E. J., su kuriuo nuolat buvo bendraujama tiek preliminariosios sutarties sudarymo klausimu, tiek dėl jos vykdymo, kuris ir nurodė, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaroma. Ginčo dėl šio skambučio fakto byloje nėra.
22. Nors atsakovai nurodo, kad R. A. kaip ieškovės sutuoktinis yra suinteresuotas bylos baigtimi, tad pastarojo parodymai negali būti laikomi ir patikimais, tačiau ieškovės sutuoktinio skambučio faktą žemės sklypo įsigijimo klausimu E. J. patvirtina.
23. Faktą, kad žemės sklypą parduoti atsisakė būtent atsakovai, netiesiogiai patvirtina ir jų ginčai su kitais asmenimis siekusiais įsigyti jiems priklausiusius žemės sklypus. Tai matyti ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų.
24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Tai šiuo atveju teisėjų kolegija ir daro. Sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
Dėl bylos procesinės baigties.
25. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
26. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė prašymą iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme - 968 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės prašymas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovų E. V. J. ir D. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur bylinėjimosi išlaidų