- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- 2S-449-544/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00455-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- O. K., E. T., O. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-504/2012 pagal pareiškėjos O. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2012 m. birželio 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-716-504/2012 pagal pareiškėjų E. T. ir O. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja O. K. (buvusi pavardė – T.) 2023 m. balandžio11 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nes vaiko tėvas E. T. išlaikymo nemoka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu patvirtintos 2012 m. vasario 28 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo iš pareiškėjo.
3. Teismas nustatė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu, be kitų klausimų, bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta jų 2012 m. vasario 28 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau – Sutartis). Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad E. T. teikia išlaikymą sūnui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), mokėdamas jam kas mėnesį po 250 litų nuo 2012 m. vasario 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervesdamas į E. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke.
Šalies argumentai
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia vykdomojo rašto išdavimą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Vertino, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl to, kad vaiko tėvas E. T. išlaikymo vaikui neteikia, tačiau, teismui susipažinus su E. T. ir kitų asmenų pateiktais atsiliepimais į pateiktą prašymą, pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl nevykdomo teismo priimto sprendimo dėl nemokamo išlaikymo vaikui nepasitvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nustatė, kad iš pareiškėjo E. T. banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2021 m. kovo 14 d. jo sūnui E. T. buvo pervesta 352,00 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. vasario 1 d. – 1 880,00 Eur; iš A. T. sąskaitos laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. – 3 900 Eur (vidutiniškai apie 200 Eur per mėnesį).
6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo (skolininko) paaiškinimus apie tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. išlaikymą sūnui jis moka į vaiko vardu atidarytą sąskaitą banke, kad iki tol išlaikymą teikė grynaisiais pinigais juos sumokėdamas asmeniškai ar per savo tėvą A. T., kad atsakovas apmoka už vaiko draudimą, perka reikalingus daiktus, drabužius, maistą, vežioja pas gydytojus, sprendė, kad, nors nėra rašytinių įrodymų, kad iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. išlaikymas vaikui buvo teiktas, tačiau yra labiau tikėtina, kad išlaikymas vaikui visgi buvo mokamas. Nustatė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. vaikui teikiamo išlaikymo dydis pagal banko sąskaitų išrašus kai kada yra beveik tris kartus didesnis nei nustatytas teismo, o pareiškėja nenurodė, už kokį laikotarpį išlaikymas vaikui nebuvo mokamas, taip pat nepaaiškino, kodėl nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. mokamos gerokai didesnės nei teismo nustatytos vaiko išlaikymo sumos banko pavedimais nepadengia galimo įsiskolinimo. Pažymėjo, jog iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja dėl teikiamo išlaikymo vaikui pretenzijų neturėjo, į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo nesikreipė.
7. Teismas nurodė nenustatęs pagrindų, dėl kurių vykdomasis dokumentas galėtų būti išduotas, nes neįrodyta, kad vaiko tėvas nepagrįstai ir neteisėtai nevykdė ar netinkamai vykdė teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui teikimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja O. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartį ir išduoti vykdomąjį raštą dėl vaikui teiktino išlaikymo išieškojimo; įpareigoti skolininką mokėti sūnui alimentus po 300 Eur, atsižvelgiant į infliaciją ir indeksavimą.
9. Nurodo, kad nesutinka su melagingais paaiškinimais apie tinkamai teiktą išlaikymą vaikui, nes su buvusiu sutuoktiniu nesimatė nuo santuokos nutraukimo, todėl grynųjų pinigų iš jo negavo, pinigai sūnui į jo sąskaitą banke pervedami tik nuo sąskaitos atidarymo 2020 m. rugpjūčio 28 d., tačiau tai daroma ne pastoviai ir pinigų sumomis, kurios sudaro tik mažą dalį pagal infliaciją ir indeksavimą nustatytos alimentų sumos. Šalių sūnaus senelis A. T. niekada nesakė ir nenurodė pavedimuose, kad moka už savo sūnų. Telefonas, televizorius ir kiti daiktai nupirkti sūnui santuokos metu, o po to tėvas nieko nepirko, išskyrus kelis drabužius, be to, nesidomi, kiek vaiko išlaikymui reikia pinigų, su sūnumi bendrauja netinkamai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas E. T. prašo skundo netenkinti, esant galimybei spręsti dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
11. Nurodo, kad su sūnumi bendrauja, juo materialiai rūpinosi, tuo tarpu pareiškėja nuteikinėja vaiką prieš jį, galimai jaučia nuoskaudą dėl skyrybų jo iniciatyva. Jo tėvas A. už jį pervesdavo pavedimais pinigus sūnaus išlaikymui, nes jis tuo metu to negalėjo daryti, pajamas gaudavo grynaisiais pinigais. Paaiškino, kad sūnumi atostogaudavo prie jūros, lankėsi užsienyje ir kavinėse, pirko vaikui drabužius ir kitus reikalingus daiktus, išlaidų neskaičiavo. Kadangi priteista išlaikymui suma maža, išlaikymui mokėjo po 100 Eur, taip pat po santuokos nutraukimo pirko televizorių, telefoną, drabužius, moka draudimo įmokas už sūnų, jam nieko negaili. 2023 m. gegužės 20 d. sūnui pervedė 400 Eur vairavimo teisių laikymuisi. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai jis duodavo pinigus grynaisiais pinigais, tačiau ja pasitikėjo ir pakvitavimų nesiimdavo. Iki kreipimosi į teismą nebuvo pretenzijų iš pareiškėjos ar sūnaus dėl netinkamai teikiamo išlaikymo.
12. Nurodė, kad nesupranta, kokio dydžio įsiskolinimo sumą pareiškėja siekia gauti, bet jis nesutinka, kad yra susidaręs bet kokio dydžio išlaikymo vaikui įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, kuria nutarta netenkinti prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu patvirtintos 2012 m. vasario 28 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto sąlygas dėl E. T. teikiamo išlaikymo sūnui E. T. ir atsisakyta šioje dalyje išduoti vykdomąjį raštą.
17. Nors pareiškėja atskirajame skunde prašo ne tik panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės, bet ir įpareigoti E. T. mokėti sūnui alimentus po 300 Eur, atsižvelgiant į infliaciją ir indeksavimą, pažymėtina, kad atskirajame skunde kelti papildomų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, negalima (CPK 312 straipsnis). Be to, teismas gali tik pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį (pareiškimą) sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
18. Nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-716-504/2012 santuoka, įregistruota 2005 m. rugpjūčio 19 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. T. ir O. Č., po santuokos sudarymo priėmusios pavardę T., nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta 2012 m. vasario 28 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad E. T. teikia išlaikymą sūnui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), mokėdamas jam kas mėnesį po 250 litų nuo 2012 m. vasario 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervesdamas į E. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke. Pareiškėja 2023 m. balandžio 11 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nes E. T. išlaikymo nemoka.
19. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, išnagrinėjęs CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta suinteresuotos šalies prašymą, priima sprendimą, ar tenkinti, ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 646 straipsnio 3 dalis reguliuoja vykdomojo rašto išdavimo procesą (procedūrą) pagal konkretų (specifinį) teismo procesinį dokumentą – teismo patvirtintą taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje taikos sutartis nebuvo patvirtinta, kadangi buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo pagal abiejų pareiškėjų pareiškimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reguliuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą, tai leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą paprastai taikytina CPK 646 straipsnio 1 dalis (numatanti vykdomojo rašto išdavimo procedūras pagal teismo sprendimą) ir nebuvo privaloma vadovautis CPK 646 straipsnio 3 dalimi (numatančia vykdomojo rašto išdavimo procedūras pagal teismo patvirtintą taikos sutartį). Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimas vadovautis minėta norma vertinamas pagrįstu ir protingu, nes tarp pareiškėjų kyla ginčas, reikalaujantis aplinkybių tyrimo.
21. Kartu pažymėtina, jog savo esme sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (CK 6.985 straipsnis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-182-324/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018). Tokia sutartimi šalys susitaria dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Tai, ar santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygoje numatytas šalių pasiektas susitarimas gali būti priverstinai vykdomas išduodant vykdomąjį raštą CPK 646 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, priklauso nuo to, ar ši sąlyga atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų sutartis dėl vaikų išlaikymo tvirtinama teismo ir jos sąlygos perkeliamos į teismo sprendimą, todėl sutarties nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo nevykdymą. Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai reiškia, išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Taigi akivaizdu, kad tiek teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo CK 3.194 straipsnyje nustatytais atvejais, tiek ir teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatyta tvarka ir forma, įgyja vienodą res judicata galią, turi būti vykdomi, o priešingu atveju įvykdomi priverstine tvarka CPK reglamentuoto vykdymo proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlyga dėl priteisimo, atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
23. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Tokiu atveju pareiškėja (išieškotoja) gali teikti vykdomąjį raštą antstoliui, pareiškėjas (skolininkas) – įgyvendinti savo teises vykdymo procese, įskaitant ir teisę pateikti antstoliui turimus įrodymus apie per ginčijamą išlaikymo teikimo laikotarpį teiktą išlaikymą, taip pat kitomis įrodinėjimo priemonėmis antstoliui įrodyti, kad išieškotojo nurodomo galimo išlaikymo įsiskolinimo nėra.
24. Pažymėtina, kad pareiškėja nėra nurodžiusi laikotarpio, už kurį prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl galimo išlaikymo pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, todėl minėta aplinkybė turėtų būti tikslinama iš naujo sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šiuo aspektu pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad byloje neaišku nei už kokį laikotarpį, nei kokio dydžio galimo išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo reikalauja pareiškėja.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad iš naujo sprendžiant vykdomojo rašo išdavimo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, kad CPK 646 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis).
26. Esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reguliavimui, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento išdavimo procedūras ir terminus, ir dėl šių pažeidimų nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.