Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. V. ir M. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:

1) padarius nusikaltimą, numatytą BK (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje (1 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

2) padarius nusikaltimą, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje (1 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

3) padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

4) padarius nusikaltimą, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje (2 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

5) padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

6) padarius nusikaltimą, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje (3 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

7) padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (4 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

8) padarius nusikaltimą, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje (4 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

9) padarius nusikaltimą, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje (5 epizodas dėl automobilio „Audi A6“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

10) padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (7 epizodas dėl automobilio „BMW 320“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

11) padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (8 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

12) padarius nusikaltimą, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje (8 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

13) padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (9 epizodas dėl automobilio „BMW 320D“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

14) padarius nusikaltimą, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje (9 epizodas dėl automobilio „BMW 320D“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

15) padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (10 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

16) padarius nusikaltimą, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje (10 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

17) padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (11 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

18) padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (13 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

19) padarius nusikaltimą, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje (13 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

20) padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (14 epizodas dėl automobilio „Honda CR-V“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

21) padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (nuo 71 iki 109 epizodo dėl dokumentų – transporto priemonių identifikavimo plokštelių – žymų klastojimo ir laikymo), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

22) padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (113 epizodas dėl 2015-01-22 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – ir TPVCAPD) sutarties Nr. 12 5745912), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

23) padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (116 epizodas dėl 2016-03-18 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 1024752), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

24) padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (117 epizodas dėl 2016-03-18 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 6669417), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

25) padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (118 epizodas dėl 2016-05-07 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 6755479), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

26) padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (119 epizodas dėl 2016-06-10 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 6838376), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

27) padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (120 epizodas dėl 2016-06-10 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 6913447), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

28) padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (128 epizodas dėl 2014-09-08 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 5510963), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

29) padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (129 epizodas dėl 2014-09-30 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 5558351), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

30) padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (130 epizodas dėl 2015-03-05 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 5808818), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

31) padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (133 epizodas dėl Danijos Karalystės automobilio registracijos liudijimo Nr. 04067489), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

32) padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (134 epizodas dėl 2015-06-25 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

33) padarius nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje (136 epizodas dėl neteisėto vertimosi komercine veikla), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

34) padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (137 epizodas dėl R. T. priklausančio turto pagrobimo), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuspręsta bausmes, paskirtas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (1 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, (DUOMENYS NESKELBTINI)), 306¹ straipsnio 1 dalį (1 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, (DUOMENYS NESKELBTINI)) ir 300 straipsnio 1 dalį (134 epizodas dėl 2015-06-25 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties), subendrinti apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems metams) 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį (už 12 apysunkių nusikaltimų), subendrinti dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintą bausmę už apysunkius nusikaltimus apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nesunkius nusikaltimus, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir M. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. M. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti M. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-08-03 iki 2016-08-31 (29 dienas), vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje (5 epizodas dėl automobilio „Audi A6“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje (6 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (12 epizodas dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį „Honda CR-V“, VIN (duomenys neskelbtini)), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (35 epizodai (nuo 15 iki 49 epizodo) dėl rengimosi įvykdyti nusikalstamas veikas – svetimo turto pagrobimą, veikiant organizuota grupe), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje (35 epizodai (nuo 15 iki 49 epizodo) dėl rengimosi įvykdyti nusikalstamas veikas – suklastoti transporto priemonės identifikavimo numerius, veikiant organizuota grupe), išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 224 straipsnio 1 dalyje (20 epizodų (nuo 50 iki 70 epizodo) dėl netikrų oficialių žymėjimo ženklų įgijimo ir laikymo), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (110 epizodas dėl netikro juridinio asmens spaudo pagaminimo), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. M. dėl nusikalstamų veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (111, 112, 114 epizodai dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , TPVCAPD sutarčių suklastojimo), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (115 epizodas dėl 2015-06-12 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 6025057), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (121 epizodas dėl 2013-12-31 automobilio „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutarties), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (122 epizodas dėl 2014-01-05 automobilio „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutarties), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (123 epizodas dėl 2014-01-10 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 5030889), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (124 epizodas dėl automobilio „Opel Insignia Sports Tourer“, VIN (duomenys neskelbtini), 2014-05-13 pirkimo–pardavimo sutarties), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (125 epizodas dėl automobilio „Opel Insignia Sports Tourer“, VIN (duomenys neskelbtini), 2014-05-18 pirkimo–pardavimo sutarties), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (126 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) (suklastotas VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), 2014-03-13 pirkimo–pardavimo sutarties), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (127 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) (suklastotas VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), 2014-03-24 prikimo–pardavimo sutarties), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (131 epizodas dėl Ispanijos Karalystės transporto priemonės registracijos dokumento Nr. 07-4052497), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (132 epizodas dėl Danijos Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. 02582321/4321), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (135 epizodas dėl automobilio „Ford Transit“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), 2015-08-23 pirkimo–pardavimo sutarties), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Iki bausmės vykdymo pradžios M. M. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos, taip pat neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 2 paroms be teismo sutikimo, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 13 epizodas, kaltinamojo akto S. V. 6 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir paskirti jam bausmę – 75 MGL (2 824,50 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmę įskaityti S. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-08-03 iki 2016-09-02 (31 dieną), vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir S. V. paskirti galutinę bausmę – 13 MGL (489,58 Eur) baudą.

S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 1 epizodas, kaltinamojo akto S. V. 7 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, (DUOMENYS NESKELBTINI)), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 2 epizodas, kaltinamojo akto S. V. 8 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 3 epizodas, kaltinamojo akto S. V. 9 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 4 epizodas, kaltinamojo akto S. V. 1 epizodas automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 4 epizodas, kaltinamojo akto S. V. 1 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) (suklastotas VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 3061v straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 5 epizodas, kaltinamojo akto S. V. 2 epizodas dėl automobilio „Audi A6“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 6 epizodas, kaltinamojo akto S. V. 3 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 8 epizodas, kaltinamojo akto S. V. 4 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, (DUOMENYS NESKELBTINI)), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 10 epizodas, kaltinamojo akto S. V. 5 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamajam S. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiojo T. V.o pareikšto 320 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiojo A. M. pareikšto 6 000 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiosios R. A. pareikšto 5 200 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiojo P. R. pareikšto 2 400 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiųjų L. B. 1 300 Eur civilinį ieškinį ir A. G. (A. G.) 2 900 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtus, iki bus sprendžiamas M. R. atsakomybės klausimas.

Nukentėjusiojo A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam Arūnui Žilei 150 Eur turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo M. M..

Nukentėjusiojo G. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam G. L. 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo M. M..

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam V. P. 453,06 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam V. P. 3 764,54 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios O. M. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti nukentėjusiajai O. M. iš kaltinamojo M. M. 5 200 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš kaltinamojo M. M. valstybės naudai nusikalstamo praturtėjimo būdu gautas lėšas – 30 595,60 Eur.

Konfiskuoti iš M. M. asmens kratos metu paimtas lėšas: 828,50 Eur, 1 dolerį, 2 litus, kurios saugomos Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, ir skirti jas iš M. M. konfiskuotam turtui valstybės naudai (30 595,60 Eur) iš dalies padengti. Šia dalimi mažinti konfiskuojamo turto vertę.

Šiuo nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų: BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 5 epizodas, kaltinamojo akto I. P. 1 epizodas dėl automobilio „Audi A6“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)); BK 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 121 ir 122 epizodai, kaltinamojo akto I. P. 2 epizodas dėl automobilio „Audi A6“ 2013-12-31 ir 2014-01-05 pirkimo–pardavimo sutarčių suklastojimo ir realizavimo); BK 300 straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 123 epizodas, kaltinamojo akto I. P. 3 epizodas dėl 2014-01-10 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 5030889); BK 300 straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 124 epizodas, kaltinamojo akto I. P. 4 epizodas dėl automobilio „Opel Insignia Sports Tourer“, VIN (duomenys neskelbtini), 2014-05-13 pirkimo–pardavimo sutarties), išteisinta I. P. Apeliacinių skundų dėl šios išteisintosios negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. M. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2015-03-02 iki 2015-06-13 tiksliai nenustatytu laikotarpiu nenustatytoje vietoje įgijo iš nenustatyto asmens automobilį „Toyota Prius“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), žinodamas, kad automobilis įgytas nusikalstamu būdu – pagrobtas. M. M. pats ar pasitelkęs nenustatą asmenį (asmenis) pakeitė (pervirino) visą automobilio numeracijos lauką, taip pakeisdamas originalų automobilio identifikavimo VIN numerį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ į suklastotą VIN numerį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, ir prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę, priklijavo juodos spalvos lipdukų su transporto priemonės identifikavimo numeriais „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir techninėmis charakteristikomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M., žinodamas, kad automobilis „Toyota Prius“, (DUOMENYS NESKELBTINI), buvo įgytas nusikalstamu būdu, 2015-06-13 paprašė T. S., nesuvokusio M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įregistruoti šį automobilį T. S. vardu. T. S įregistravus minėtą automobilį, tikslus laikas nenustatytas, tačiau ne vėliau kaip 2015-06-25 realizavo, parduodamas (tiksli vieta nenustatyta) E. S. už 4 000 Eur (1 epizodas).

1.1. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-06-03, 21.15 val., iki 2015-06-04, 7.45 val., tikslus laikas nenustatytas, nenustatytu būdu, pasinaudodamas automobiliams užvesti reikalinga įranga, kuri pas jį buvo rasta 2016-08-03 kratos metu, pagrobė iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo Klaipėdoje T. V. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 4 000 Eur vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. pats ar pasitelkęs nenustatą asmenį (asmenis) numeracijos lauke priklijavo glaistu metalinę lentelę su identifikavimo numeriu „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, taip pakeisdamas originalius identifikavimo numerio simbolius „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ į suklastotus „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, ir prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę ir priklijavo juodos spalvos lipdukų su transporto priemonės identifikavimo numeriu „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir techninėmis charakteristikomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką nenustatytas asmuo automobilį „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), realizavo (pardavė) Kaune, tiksli vieta nenustatyta, A. Š.-Ž. už 3 800 Eur (2 epizodas).

1.2. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-07-25, 20.30 val., iki 2015-07-26, 1.40 val., tikslus laikas nenustatytas, nenustatytu būdu, pasinaudodamas automobiliams užvesti reikalinga įranga, kuri pas jį buvo rasta 2016-08-03 kratos metu, pagrobė prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje stovėjusį A. M. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), raudonos spalvos, 6 000 Eur vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. pats ar pasitelkęs nenustatą asmenį (asmenis) numeracijos lauke panaikino originalų VIN išpjaudamas numeracijos lauką ir suklastojo įtvirtindamas numeracijos lauką su identifikavimo numeriu „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, taip pakeisdamas originalius identifikavimo numerio simbolius „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ į suklastotus „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę ir priklijavo juodos spalvos lipdukų su transporto priemonės identifikavimo numeriu „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir techninėmis charakteristikomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytas asmuo automobilį realizavo Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, R. K. už 4 800 Eur (3 epizodas).

1.3. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-10-07, 18.00 val., iki 2015-10-08, 7.30 val., pasinaudodamas automobiliams užvesti reikalinga įranga, kuri pas jį buvo rasta 2016-08-03 kratos metu, pagrobė iš daugiabučio namo kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, D. N. priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 6 765 Eur vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su E. F., kuris dėl šios dalies pripažintu kaltu ir nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-07 teismo baudžiamuoju įsakymu, suklastojo pagrobto automobilio identifikavimo numerį, nušlifavo originalų VIN numerį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir priklijavo metalinę plokštelę su identifikavimo numeriu „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, kuri nuimta nuo E. F. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, įregistruoto VĮ „Regitra“ nuo 2008-12-03, taip pakeitė originalius identifikavimo numerio simbolius „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ į suklastotus „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir prie kėbulo pritvirtino iš M. M. gautą negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę ir priklijavo juodos spalvos lipdukų su transporto priemonės identifikavimo numeriu „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir techninėmis charakteristikomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. F., žinodamas, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), buvo gautas nusikalstamu būdu, naudojosi juo tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2015-12-22, kol jį realizavo Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, K. Č. (4 epizodas).

1.4. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-17, tikslus laikas nenustatytas, suklastojo automobilio „Audi A6“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), kuris laikotarpiu nuo 2016-01-01, 17.30 val., iki 2016-01-02, 13.00 val., buvo pagrobtas Vokietijos Federacijoje, identifikavimo numerį, t. y. numeracijos lauke glaistu priklijavo lentelę su suklastotu identifikavimo numeriu „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, kuris buvo I. P. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Audi A6“, įregistruoto Lietuvos Respublikoje VĮ „Regitra“ nuo 2009-07-24. Tokiu būdu M. M. pakeitė originalius identifikavimo numerio simbolius „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ į suklastotus „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę ir priklijavo juodos spalvos lipdukų su transporto priemonės identifikavimo numeriu „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir techninėmis charakteristikomis (5 epizodas).

1.5. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-03-14, 20.00 val., iki 2016-03-15, 10.00 val., tikslus laikas nenustatytas, pasinaudodamas automobiliams užvesti reikalinga įranga, kuri pas jį buvo rasta 2016-08-03 kratos metu, pagrobė iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, D. T. priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos registracija), 4 150 Eur vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. pats ar pasitelkęs nenustatą asmenį (asmenis) suklastojo automobilio identifikacinį numerį numeracijos lauke, t. y. glaistu priklijavo ir privirino metalinę lentelę su suklastotu identifikavimo numeriu „(duomenys neskelbtini)“, taip pakeisdamas originalius identifikavimo numerio simbolius „(duomenys neskelbtini)“ į suklastotus „(duomenys neskelbtini)“, ir prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę ir priklijavo juodos spalvos lipdukų su transporto priemonės identifikavimo numeriu „(duomenys neskelbtini)“ ir techninėmis charakteristikomis. Tęsdama nusikalstamą veiką A.K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, žinodama, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, (DUOMENYS NESKELBTINI), buvo gautas nusikalstamu būdu, 2016-03-19 jį realizavo Tauragėje, tiksli vieta nenustatyta, K. N. už 2 700 Eur (8 epizodas).

1.6. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-03-17, 17.00 val., iki 2016-03-18, 6.45 val., tikslus laikas nenustatytas, veikdamas kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, nenustatytu būdu, pasinaudodamas M. M. įsigyta ir laikoma automobiliams užvesti reikalinga įranga, kuri pas jį buvo rasta 2016-08-03 kratos metu, pagrobė iš daugiabučio namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kretinga, V. P. priklausantį automobilį „BMW 320D“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 500 Eur vertės, jį nenustatytu metu padovanojo A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, ir nurodė vairuoti iki Vilkyčių mstl., tiksli vieta nenustatyta, kur perdavė automobilį asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, šis pagal susitarimą su M. M. nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo šio automobilio identifikavimo numerį, t. y. nušlifavęs panaikino originalų identifikavimo numerį ir negamykliniu būdu iškalė identifikacinį numerį „(duomenys neskelbtini)“, taip pakeisdamas originalius identifikacinio numerio simbolius „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ į suklastotus „(duomenys neskelbtini)“. Tęsdama nusikalstamą veiką A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio numatytu pagrindu, žinodama, kad automobilis „BMW 320D“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), įgytas nusikalstamu būdu – pagrobtas, naudojosi nusikalstamu būdu įgytu automobiliu iki 2016-08-03, kai buvo sulaikyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų (9 epizodas).

1.7. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-07-27, 21.30 val., iki 2016-07-28, 9.00 val., tikslus laikas nenustatytas, nenustatytu būdu, pasinaudodamas automobiliams užvesti reikalinga įranga, kuri pas jį buvo rasta 2016-08-03 kratos metu, pagrobė prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, stovėjusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 500 Eur vertės. Automobilį nugabeno S. V. adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., jis M. M. nurodymu nušlifavęs panaikino originalų identifikavimo numerį ir priklijavo prie kėbulo iš M. M. gautą metalinę plokštelę su joje esančiu identifikavimo numeriu „(duomenys neskelbtini)“, taip pakeisdamas originalius identifikavimo numerio simbolius „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ į suklastotus „(duomenys neskelbtini)“, ir priklijavo juodos spalvos lipdukų su transporto priemonės identifikavimo numeriu „(duomenys neskelbtini)“ ir techninėmis charakteristikomis, šį automobilį S. V. laikė iki 2016-08-03, kol Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai rado ir paėmė atlikdami kratą (13 epizodas).

1.8. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nuo 71 iki 109 epizodo dėl dokumentų – transporto priemonių identifikavimo plokštelių – žymų klastojimo ir laikymo) už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, pagamino netikrus dokumentus ir šiuos žinomai netikrus dokumentus laikė, o būtent už tai, kad: tikslus laikas ir vieta nenustatyti, kreipėsi į nenustatytą asmenį, kad jis pagamintų netikrus dokumentus – transporto priemonių gamintojo „Toyota Motor Europe NV/SA“ antrines identifikavimo plokšteles – žymas, kurios būtinos transporto priemonei identifikuoti ir kurias gali išduoti tik oficialus transporto priemonės gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, pateikdamas konkrečius duomenis, kuriuos būtina nurodyti identifikavimo plokštelėje – žymoje. Nenustatytas asmuo, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, vykdydamas M. M. užsakymą, pagal M. M. pateiktus duomenis pagamino netikrus dokumentus – transporto priemonių gamintojo „Toyota Motor Europe NV/SA“ antrines identifikavimo plokšteles – žymas su identifikavimo numeriais (VIN): 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 13 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 27 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 4 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. (DUOMENYS NESKELBTINI), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 3 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 5 vnt. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 4 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), 1 vnt. VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 20 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 7 vnt. VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonių gamintojo „Daimlerchrysler AG“ antrinę identifikavimo plokštelę – žymą su identifikavimo numeriu (VIN) (duomenys neskelbtini), šias plokšteles, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, perdavė M. M., M. M. žinomai pagamintus netikrus dokumentus – transporto priemonių gamintojo „Toyota Motor Europe NV/SA“ antrines identifikavimo plokšteles – žymas su identifikavimo numeriais (VIN): 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 13 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 27 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 4 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. (DUOMENYS NESKELBTINI), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 3 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 5 vnt. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 4 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 19 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), 1 vnt. VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini), žinomai pagamintą netikrą dokumentą – transporto priemonių gamintojo „Daimlerchrysler AG“ antrinę identifikavimo plokštelę – žymą su identifikavimo numeriu (VIN) (duomenys neskelbtini), 1 vnt., laikė iki 2016-08-03, kai kratos metu žinomai netikri dokumentai buvo rasti ir paimti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų, o 1 vnt. VIN (duomenys neskelbtini) panaudojo perduodamas S. V. ir nurodydamas šį žinomai netikrą dokumentą priklijuoti ant pagrobto automobilio „Toyota Prius“, VIN(DUOMENYS NESKELBTINI).

1.9. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. F., kuris pripažintas kaltu ir nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-07 teismo baudžiamuoju įsakymu, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, o būtent: 2015-01-22 Klaipėdos mieste, tiksli vieta nenustatyta, siekdamas apdrausti vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu E. F. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sumokėti mažesnę draudimo įmoką, iš anksto susitarė su M. M., jog M. M. apdraus E. F. priklausantį automobilį kito asmens vardu. 2015-01-22 „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje patalpose Klaipėdos mieste, tiksli vieta nenustatyta, M. M., įgyvendindamas susitarimą, tyčia apgaule, draudimo bendrovės darbuotojai J. G. pateikė apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. yra prisistatė T. L. vardu, pateikė jo duomenis, nurodė, kad pageidauja sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės – automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo. J. G., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2015-01-22 parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5745912 ir sutarties liudijimą, serija AJA, Nr. 6079682, kurių pagrindu tariamai apdraudė E. F. priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-01-24 iki 2015-04-23. Tokiu būdu M. M. suklastojo žinomai tikrus dokumentus – 2015-01-22 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5745912, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog T. L., kaip draudėjas, apdraudžia E. F., kuris pripažintu kaltu ir nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-07 teismo baudžiamuoju įsakymu, nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M., siekdamas patvirtinti 2015-01-22 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 5745912 ir sutarties liudijimo, serija AJA, Nr. 6079682, sudarymo sandorį, suklastojo žinomai tikrą dokumentą – „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje darbuotojos Jurgitos G. parengtame 2015-01-22 pinigų priėmimo kvite, serija SSA, Nr. 5800790, siekdamas patvirtinti, jog sutartį sudarė T. L., skiltyje „Sumokėjau“ įrašė rankraštinį įrašą „T. L.“ ir pasirašė T. L. vardu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje realizavo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – perdavė E. F. 2015-01-22 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5745912 ir sutarties liudijimą, serija AJA, Nr. 6079682, bei „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje 2015-01-22 pinigų priėmimo kvitą, serija SSA, Nr. 5800790, kuriuos E. F., kuris pripažintu kaltu ir nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-07 teismo baudžiamuoju įsakymu, nenustatytą laikotarpį laikė ir naudojo kaip patvirtinimą dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo (113 epizodas).

1.10. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, o būtent už tai, kad: veikdamas bendrininkų grupe su A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, siekdamas apdrausti vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu pagrobtą automobilį „Toyota Corolla Verso“, (DUOMENYS NESKELBTINI), su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini) 2014-07-25 ADB „Compensa Vienna Insurnace Group“ filialo patalpose Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, įgyvendindamas parengtą planą, tyčia apgaule, draudimo bendrovės darbuotojui G. J. pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra prisistatęs S. G. (S. G.) vardu, pateikė duomenis, jog jis (M. M., prisistatantis kaip S. G.) pageidauja sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės – automobilio „Toyota Corolla Verso“ draudimo. G. J., nesuvokdamas M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016-03-18 parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 1024752 ir sutarties liudijimą, serija AMA, Nr. 7480790, kurių pagrindu tariamai S. G. apdraudė nuo 2016-03-18 iki 2016-04-17 automobilį „Toyota Corolla Verso“ su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. M. suklastojo žinomai tikrus dokumentus – 2016-03-18 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 1024752 ir sutarties liudijimą, serija AMA, Nr. 7480790, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog S. G., kaip draudėjas, apdraudžia transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. 2016-08-19 nenustatytoje vietoje realizavo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – perdavė A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, 2016-03-18 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 1024752 ir sutarties liudijimą, serija AMA, Nr. 7480790. A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus laikė ir 2016-03-19 realizavo perduodama automobilį „Toyota Corolla Verso“ pirkusiam K. N. (116 epizodas).

1.11. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, o būtent už tai, kad: veikdamas bendrininkų grupe su A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, siekdamas apdrausti vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, naudojamą žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį „BMW 320“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini) 2016-04-08 AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje klientų aptarnavimo vietoje Klaipėdos mieste, tiksli vieta nenustatyta, įgyvendindamas parengtą planą, tyčia apgaule, draudimo bendrovės darbuotojai E. V. pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra prisistatęs S. G. vardu, pateikė duomenis, jog jis (M. M., prisistatantis kaip S. G.) pageidauja sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės – automobilio „BMW 320“ draudimo. E. V., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016-04-08 parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6669417, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 6961545, kurių pagrindu tariamai S. G. apdraudė nuo 2016-04-08 iki 2016-05-07 automobilį „BMW 320“, su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. M. suklastojo žinomai tikrus dokumentus – 2016-03-18 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6669417, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 6961545, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog S. G., kaip draudėjas, apdraudžia transporto priemonę – automobilį „BMW 320“, VIN (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M., siekdamas patvirtinti 2016-04-08 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 6669417 ir sutarties liudijimo, serija AJA, Nr. 6961545, sudarymo sandorį, suklastojo žinomai tikrą dokumentą – „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje darbuotojos E. V. parengtame 2016-04-08 pinigų priėmimo kvite, serija, SSA, Nr. 6086966, siekdamas patvirtinti, jog sutartį sudarė S. G., parašė rankraštinį įrašą „neįskaitomas žodis ir G.“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, realizavo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – perdavė A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, 2016-04-08 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6669417, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 6961545, kuriuos A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, tyrimo nenustatytą laikotarpį laikė ir naudojo, kaip patvirtinimą dėl automobilio „BMW 320“, VIN (duomenys neskelbtini), draudimo (117 epizodas).

1.12. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, o būtent už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, siekdamas apdrausti vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, naudojamą žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį „BMW 320“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), 2016-05-07 AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovybėje prekybos centre „Studlendas“, esančiame adresu Herkaus Manto g. 92, Klaipėda, įgyvendindamas parengtą planą, tyčia apgaule, draudimo bendrovės darbuotojai V. R. pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra prisistatęs S. G. vardu, pateikė duomenis, jog jis (M. M., prisistatantis kaip S. G.) pageidauja sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės – automobilio „BMW 320“ draudimo. V. R., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016-05-07 parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6755479, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 7093554, kurių pagrindu tariamai S. G. apdraudė nuo 2016-05-07 iki 2016-06-07 automobilį „BMW 320“ su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. M. suklastojo žinomai tikrus dokumentus – 2016-05-07 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6755479, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 7093554, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog S. G., kaip draudėjas, apdraudžia transporto priemonę – automobilį „BMW 320“, VIN (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M., siekdamas patvirtinti 2016-05-07 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 6755479 ir sutarties liudijimo, serija AJA, Nr. 7093554, sudarymo sandorį, suklastojo žinomai tikrą dokumentą – „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje darbuotojos V. R. parengtame 2016-05-07 pinigų priėmimo kvite, serija SSA, Nr. 6109663, siekdamas patvirtinti, jog sutartį sudarė S. G., parašė rankraštinį įrašą „S. G.“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, realizavo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – perdavė A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, 2016-05-07 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6755479, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 7093554, kuriuos A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, nenustatytą laikotarpį laikė ir naudojo, kaip patvirtinimą dėl automobilio „BMW 320“, VIN (duomenys neskelbtini), draudimo (118 epizodas).

1.13. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, o būtent už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, siekdamas apdrausti vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, naudojamą žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį „BMW 320“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), 2016-06-10 AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje atstovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Klaipėdos mieste, tiksli vieta nenustatyta, įgyvendindamas parengtą planą, tyčia apgaule, draudimo bendrovės darbuotojai J. Ž. pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra prisistatęs S. G. vardu, pateikė duomenis, jog jis (M. M., prisistatantis kaip S. G.) pageidauja sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės – automobilio „BMW 320“, draudimo. J. Ž., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016-06-10 parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6838376, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 7221347, kurių pagrindu tariamai S. G. apdraudė automobilį „BMW 320“ su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. M. suklastojo žinomai tikrus dokumentus – 2016-06-10 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6838376, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 7221347, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog S. G., kaip draudėjas, apdraudžia nuo 2016-06-10 iki 2016-07-09, transporto priemonę – automobilį „BMW 320“, VIN (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, realizavo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – perdavė A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, 2016-06-10 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6838376, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 7221347, kuriuos A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, nenustatytą laikotarpį laikė ir naudojo, kaip patvirtinimą dėl automobilio „BMW 320“, VIN (duomenys neskelbtini), draudimo (119 epizodas).

1.14. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, o būtent už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, siekdamas apdrausti vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, naudojamą žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį „BMW 320“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), 2016-07-15 AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje atstovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Klaipėdos mieste, tiksli vieta nenustatyta, įgyvendindamas parengtą planą, tyčia apgaule, draudimo bendrovės darbuotojai J. Ž. pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. prisistatęs S. G. vardu, pateikė duomenis, jog jis (M. M., prisistatantis kaip S. G.) pageidauja sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės – automobilio „BMW 320“ draudimo. J. Ž., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016-07-15 parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6913447, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 7339716, kurių pagrindu tariamai S. G. apdraudė nuo 2016-07-15 iki 2016-08-14 automobilį „BMW 320“ su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. M. suklastojo žinomai tikrus dokumentus – 2016-06-10 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6913447, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 7339716, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog S. G., kaip draudėjas, apdraudžia transporto priemonę – automobilį „BMW 320“, VIN (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, realizavo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – perdavė A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, 2016-07-15 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6913447, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 7339716, kuriuos A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, laikė ir naudojo, kaip patvirtinimą dėl automobilio „BMW 320“, VIN (duomenys neskelbtini), draudimo iki 2016-08-04, kol Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai dalį jų paėmė atlikdami automobilio „BMW 320“ apžiūrą (120 epizodas).

1.15. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus, o būtent už tai, kad: siekdamas apdrausti vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu nenustatytam asmeniui priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), 2014-09-30 AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje patalpose Klaipėdos mieste, tiksli vieta nenustatyta, įgyvendindamas parengtą planą, tyčia apgaule, draudimo bendrovės darbuotojai V. R. pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra prisistatęs T. L. vardu, pateikė duomenis, jog jis (M. M., prisistatantis kaip T. L.) pageidauja sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės – automobilio „Toyota Corolla Verso“ draudimo. V. R., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2014-09-30 parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5558351, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 5902233, kurių pagrindu tariamai T. L. apdraudė nuo 2014-09-30 iki 2014-10-29 automobilį „Toyota Corolla Verso“. Tokiu būdu M. M. suklastojo žinomai tikrus dokumentus – 2014-09-30 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5558351, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 5902233, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog T. L., kaip draudėjas, apdraudžia transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M., siekdamas patvirtinti 2014-09-08 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 5558351 ir sutarties liudijimo, serija AJA, Nr. 5902233, sudarymo sandorį, suklastojo žinomai tikrą dokumentą – „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje darbuotojos V. R. parengtame 2014-09-30 pinigų priėmimo kvite, serija SSA, Nr. 5727757, siekdamas patvirtinti, jog sutartį sudarė T. L., parašė rankraštinį įrašą „T. L.“. Tokiu būdu M. M. suklastojo žinomai tikrą dokumentą – 2014-09-30 pinigų priėmimo kvitą, serija SSA, Nr. 5727757 (129 epizodas).

1.16. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus, o būtent už tai, kad, siekdamas apdrausti vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu automobilį „Toyota Prius“ su suklastotu VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), 2015-03-05 AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje patalpose Klaipėdos mieste, tiksli vieta nenustatyta, įgyvendindamas parengtą planą, tyčia apgaule, draudimo bendrovės darbuotojai V. R. pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra prisistatęs A. V. vardu, pateikė duomenis, jog jis (M. M., prisistatantis kaip A. V.) pageidauja sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės – automobilio „Toyota Prius“ draudimo. V. R., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2015-03-05 parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5808818, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 6138406, kurių pagrindu tariamai A. V. apdraudė nuo 2015-03-04 iki 2015-04-04 automobilį „Toyota Prius“. Tokiu būdu M. M. suklastojo žinomai tikrus dokumentus – 2015-03-05 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5808818, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 6138406, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. V., kaip draudėjas, apdraudžia transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI). Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M., siekdamas patvirtinti 2015-03-05 įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 5808818 ir sutarties liudijimo, serija AJA, Nr. 6138406, sudarymo sandorį, suklastojo žinomai tikrą dokumentą – „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje darbuotojos V. R. parengtame 2015-03-05 pinigų priėmimo kvite, serija SSA, Nr. 5824903, siekdamas patvirtinti, jog sutartį sudarė A. V., parašė rankraštinį įrašą „A. V.“ ir pasirašė A. V. vardu. Tokiu būdu M. M. suklastojo žinomai tikrą dokumentą – 2015-03-05 pinigų priėmimo kvitą, serija SSA, Nr. 5824903 (130 epizodas).

1.17. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą realizavo, o būtent už tai, kad: jis, tikslus laikas nenustatytas, tačiau ne vėliau kaip iki 2016-08-03, pagamino netikrą dokumentą – Danijos Karalystės automobilio registracijos liudijimą Nr. 04067489 (I ir II dalis), jį realizavo nenustatytu metu perduodamas A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, o A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, šį žinomai netikrą dokumentą naudojo nusikalstamu būdu įgytam turtui – automobiliui „BMW 320“ su suklastotu VIN (duomenys neskelbtini) – identifikuoti kaip tariamai originalų šio automobilio dokumentą iki 2016-08-03, kai buvo sulaikyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų. Tokiu būdu M. M. pagamino netikrą dokumentą – Danijos Karalystės automobilio registracijos liudijimą Nr. 04067489 (I ir II dalis) ir žinomai netikrą dokumentą realizavo (133 epizodas).

1.18. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, o būtent už tai, kad: jis, tikslus laikas nenustatytas, tačiau ne vėliau kaip 2015-06-25, nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2015-06-25 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įrašė melagingus duomenis, jog tariamai T. S. parduoda automobilį „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), ir jį realizavo pateikdamas E. S., kuris įsigijo minėtą transporto priemonę. Tokiu būdu M. M. suklastojo tikrą dokumentą – 2015-06-25 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo (134 epizodas).

1.19. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtu būdu, versliškai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla, o būtent už tai, kad: jis neteisėtu būdu, t. y. pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-12-24 įsakymo Nr. 373 „Dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo“, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005-04-04 įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ reikalavimus, numatančius, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos AVMI pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą“, ir nustatyta tvarka Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikęs tinkamai užpildyto Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių reikalavimus, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – GMPĮ) reikalavimus, numatančius, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, versliškai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla – variklinių transporto priemonių dalių mažmenine prekyba, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-08-13 Klaipėdos mieste, įgijęs naudotas automobilių „Jaguar S-Type“ (2005 m., 2006 m.), „Opel Insignia“ (2010 m., 2011 m.), „Toyota Prius“ (2005 m., 2008 m.), „Toyota Avensis“ (2005 m., 2009 m.), „Jaguar XJ8“ (1998 m.), „Toyota Corolla Verso“ (2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m.), „Volkswagen Passat B7“ (2005 m., 2013 m.), „Volkswagen Beetle“ (2012 m.), „Lexus GS“ (2006 m.), „BMW X5“ (2009 m.), „Volkswagen Passat CC“, „Mercedes Benz C“, „Mercedes Benz ML“, „Lexus RX300“, „Audi A8“, „Audi A4“, Audi A6“, Audi A3“, „Audi Q7“, „Škoda Octacia SuperB“, „Mercedes Benz S“ (2013 M.), „Opel Vectra C“ (2005 m.), „Volvo S80“ (2008 m.), „Volvo XC90“ (2007 m.), „Volkswagen Passat B6“ (2006 m.), „Mitsubishi Outlender“, „Chrysler Voyager“, „Volvo V70“ (2004 m.), „Hyunday Santa Fe“, „Mazda 5“, „Volvo S60“ (2005 m.), „Volvo XC70“ (2004 m.) ir kitų markių automobilių detales ir aparatūrą, skelbdamas duomenis apie savo parduodamą aparatūrą ir detales interneto erdvėje – nenustatytuose tinklapiuose ir per internetinės prekybos sistemą „eBay“, kur 2006-06-05 savo vardu atsidarė prekybos vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, surasdavo pirkėjus, jiems sumokėjus pinigus už prekes, jis, pasinaudodamas AB „Lietuvos paštas“ ir kitomis nenustatytų siuntų tarnybų paslaugomis, išsiuntė nenustatytą kiekį siuntų iš Klaipėdos į skirtingas užsienio šalis ir iš šios veiklos į „Pay Pal“ sistemos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su M. M. vardu Vokietijoje atidaryta (duomenys neskelbtini) banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), gavo iš viso 42 335,45 Eur pajamų, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 į sąskaitą gavo iš viso 30 095,47 Eur iš nenustatytų asmenų, kuriems pardavė automobilių dalis ir aparatūrą;

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-03 į sąskaitą gavo iš viso 12 239,98 Eur iš nenustatytų asmenų, kuriems pardavė automobilių dalis ir aparatūrą.

Tokiu būdu M. M. neteisėtu būdu, versliškai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla – variklinių transporto priemonių dalių mažmenine prekyba (136 epizodas).

1.20. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent už tai, kad: jis, veikdamas su asmeniu, kuriam teisminio nagrinėjimo metu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, nuo 2016-05-18 iki 2016-06-02, tikslus laikas nenustatytas, nenustatytu būdu atrakinęs duris, pateko į R. T. nuomojamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vidų ir tokiu būdu įsibrovė į minėtą butą, iš jo pagrobė įvairius R. T. priklausančius asmeninius daiktus: šinšilos kailinukus, juodai pilkos spalvos, kurių vertė 1 500 Eur, paltuką-kardiganą su natūralaus kailio apykakle, kurio vertė 250 Eur, du klasikinius švarkelius „Mango“, bendros 180 Eur vertės, švarkelį „Berška“, kurio vertė 40 Eur, batelius „Gues“, 39 dydžio, kurių vertė 130 Eur, „Armani“ kepurę, kurios vertė 50 Eur, „Zara“ pirštines, odos imitacijos, kurių vertė 20 Eur, „Hermis“ odines pirštines, kurių vertė 100 Eur, elektrinę nagų dildę „Promed 2520“, kurios vertė 200 Eur, UV lempą „Promed“, kurios vertė 70 Eur, juodos spalvos striukę su juodu natūraliu kailiuku, kurios vertė 80 Eur, megztuką „Enzoria“, kurio vertė 70 Eur, batus su kailiuku „Vanessa“, 39 dydžio, kurių vertė 120 Eur, juodos spalvos batus „S. E. Lena“, 39 dydžio, kurių vertė 100 Eur, kvepalus „Killian“, 200 ml talpos, kurių vertė 250 Eur, „Guci“ kvepalus, 200 ml talpos, kurių vertė 80 Eur, „Dolce&Gabana“ kvepalus, 200 ml, kurių vertė 80 Eur, „Chanel“ dezodorantą, 100 ml talpos, kurio vertė 50 Eur, „Rituals“ kūno kremo mėginukus ir „Pure Herbs“ kūno losjono mėginuką, kurių bendra vertė 20 Eur, rožinės spalvos rankinę „Prada“, kurios vertė 120 Eur, sportinę rankinę „Victoria Secret“, kurios vertė 60 Eur, lagaminą, skirtą rankiniam bagažui, „Carlston“, kurio vertė 100 Eur, geltono metalo rankinį laikrodį „Michael Kors“ su geltono metalo apyranke ir metaliniais apyrankės nareliais bei laikrodžio dėžute su užrašu „Michael Kors“, bendros 250 Eur vertės, mėlynos spalvos dirbtinės odos striukę, M dydžio, kurios vertė 70 Eur, kosmetinį lagaminą su jame buvusiomis nagų priežiūros priemonėmis, tai yra: dviem šepetėliais, 4 vnt. gelio, dildės laikikliu, spirituota servetėle, dirbtiniais nagais (tipsais), gelio lipnumo valikliu, antpirščiais, 10 vnt., su dėžute, 2 vnt. tarppirščių laikiklių, 2 vnt. nagų blokelių, 9 vnt. dildžių, 3 vnt. nagų teptukų, 1 vnt. nagų lako valiklio, 1 vnt. dirbtinių nagų (tipsų) nukirpimo žirklių, 25 vnt. lakų, 1 vnt. nagų odelių aliejaus, vatos diskelių rulonu, kurių bendra vertė 70 Eur, juodos spalvos odinę liemenę, M dydžio, kurios vertė 250 Eur, „Zara“ M dydžio pirštines, kurių vertė 17 Eur, tamsiai mėlynus karolius, kurių vertė 30 Eur, „Armani“ kostiumą (kelnės ir džemperis), kurio vertė 120 Eur. Tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą – R. T. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 4 477 Eur (137 epizodas).

2. S. V. nuteistas pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-07-27 iki 2016-08-03, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo iš gatvės šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2016-07-27 21.30 val. iki 2016-07-28 9.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pagrobto UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Toyota Prius“ identifikavimo numerį, M. M. nurodymu nušlifavęs panaikino originalų identifikavimo numerį ir priklijavo prie kėbulo metalinę plokštelę su joje esančiu identifikavimo numeriu „(duomenys neskelbtini)“, taip pakeisdamas originalius identifikavimo numerio simbolius „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ į suklastotus „(duomenys neskelbtini)“, ir priklijavo iš M. M. gautus juodos spalvos lipdukus su transporto priemonės identifikavimo numeriu „(duomenys neskelbtini)“ ir techninėmis charakteristikomis. Tokiu būdu S. V. suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerį (nuosprendžio 13 epizodas, kaltinamojo akto S. V. 6 epizodas).

3. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios nutarties 1 punkte 1.1–1.20 papunkčiuose, 2 punkte yra nurodytos tik tos nusikalstamos veikos, dėl kurių apeliantai ginčija kaltę. Kitos nusikalstamos veikos, už kurias M. M. nuteistas arba dėl kurių jis išteisintas, o S. V., I. Pupšienė išteisinti, atsižvelgiant į didelę nuosprendžio apimtį, šiame nuosprendyje nekartojamos.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (nuosprendžio 13 epizodas, kaltinamojo akto S. V. 6 epizodas), ir priimti naują nuosprendį – dėl kaltinimo suklastojus automobilio „Toyota Prius“ identifikavimo numerį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

4.1. Teigia, jog pagal šį kaltinimą yra nuteistas nepagrįstai. Neginčija, jog kratos metu pas jį buvo rastas ir paimtas automobilis „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant šio automobilio buvo rastas apelianto DNR. Tačiau tai neįrodo, jog jis suklastojo automobilio identifikacinį numerį. Byloje nėra duomenų, jog automobilis jam buvo atvarytas su originaliu VIN numeriu (DUOMENYS NESKELBTINI), o automobilio paėmimo vietoje – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., jame buvo pakeista originali plokštelė su originaliu identifikaciniu numeriu į „(duomenys neskelbtini)“. Nuo automobilio pagrobimo iki radimo apelianto namo kieme praėjo mažai laiko. Per tiek laiko automobilis nebūtų spėjęs pabuvoti ir kitose dirbtuvėse, pas kitą meistrą. Automobilio identifikavimo numeris, kaip motyvavo teismas, suklastotas gana paprastu, daug įgūdžių nereikalaujančiu būdu, t. y. nušlifavus seną numerį ir priklijavus kitą numerį. Taigi, akivaizdu, jog aptariamą numerį buitiniu būdu, neturėdamas specialios įrangos ar įrankių, galėjo suklastoti bet kuris asmuo.

4.2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog byloje yra duomenys, kad M. R. asmeniškai klastojo automobilių identifikacinius numerius ir jis tai pripažino apklausiamas. Todėl galbūt M. R. ar jo paliepimu kitas asmuo galėjo suklastoti numerius. Be to, byloje yra duomenų, kad A. Domarkas taip pat klastojo automobilių identifikacinius numerius. Šis automobilis buvo subraižytas, todėl buvo būtina perdažyti kai kurias jo detales ir tokiu būdu pagerinti jo prekinę išvaizdą. Todėl kaip nepagrįstą vertina teismo išvadą, jog ši aplinkybė neįrodyta. Teismas, nebūdamas šios srities specialistas, negali žinoti, kiek reikia laiko suklastoti aptariamus numerius, ar reikia perdažyti subraižytą automobilį ir taip pagerinti jo prekinę išvaizdą. Teismas pažeidė rungimosi principą, tinkamai, išsamiai neįvertino bylos įrodymų ir faktinių aplinkybių, neanalizavo kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, nelygino jų parodymų su kitais bylos duomenimis, nenurodė apelianto kaltės įrodymų.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo: pakeisti apylinkės teismo 2020-12-10 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, ir paskirti švelnesnę bausmę, bausmės vykdymą atidedant, arba panaikinti nuosprendį ir dėl esminių šio kodekso pažeidimų, grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo spręsti klausimą dėl A. K., kuri ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmuo, padėjęs atskleisti organizuotos grupės veiklą, baudžiamosios atsakomybės. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

5.1. Neginčija pagrobęs keturis automobilius – „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kitų automobilių teigia negrobęs. Argumentuoja, jog tam, kad būtų neabejotinai įrodytas asmens kaltumas tyčia pagrobus svetimą turtą, vien tarpinio fakto nustatymas (šiuo atveju tai, kad „eBay“ interneto svetainėje buvo parduodamos automobilių detalės, tai, kad buvo suklastoti automobilių kėbulo numeriai, kad 2016-08-03 kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, metu rasta įvairių daiktų, neva skirtų automobiliams vogti, tai, kad ant kai kurių daiktų rasta apelianto rankos pėdsakų, civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymas) yra nepakankamas. Šie tarpiniai faktai neįrodo, koks ryšys sieja asmenį su pagrobtu turtu, nes neatspindi jokių sąmoningų kaltininko veiksmų, kurie galėtų būti susieti su svetimo turto įgijimu ar naudojimu. Juolab, kad apelianto rankos pėdsakų rasta ne ant automobilių, ne automobilių viduje, o ant daiktų, kurie visiškai nesusiję su automobiliais ar atskiromis jų dalimis. Neišsiaiškinus konkrečių apelianto rankos pėdsakų atsiradimo aplinkybių sandėliuke, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatytas netiesioginis įrodymas nėra informatyvus ir gali būti aiškinamas įvairiai. Juo labiau, kad apeliantas pateikė savo įvykio versiją, kaip rankos pėdsakų atsirado sandėliuke, kur rasta daug jam nepriklausančių daiktų. Todėl negalima daryti kategoriškos išvados apie jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ir neabejotinai teigti, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – automobilių pagrobimus. Byloje yra kitų objektyvių duomenų, kad prie automobilių pagrobimų galbūt yra prisidėję kiti asmenys.

5.2. Kaip įrodymų šaltiniu teismas praktiškai kiekviename epizode rėmėsi atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. parodymais. Mano, jog šių parodymų vertė abejotina. Teismas nuosprendyje ne kartą pažymėjo, kad šie parodymai yra gana abstraktūs ir neišsamūs. Labiau įsigilinus į A. K. parodymų turinį, matyti, kad jie neturi objektyvaus pagrindo, jų negalima patikrinti, be to, jie duoti siekiant išvengti atsakomybės. Iš įvykių chronologijos matyti, kad A. K. sulaikoma 2016-08-03, vėliau apklausiama ir 2016-10-04 kardomoji priemonė – suėmimas jai panaikinama. Tokia įvykių seka leidžia daryti prielaidą, kad, siekdama išvengti atsakomybės, ji davė parodymus tokius, kokius jai buvo nurodyta duoti. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu liudytoja A. K. nėra nešališkas proceso dalyvis, o yra tiesioginį suinteresuotumą turintis asmuo, kuris būtent dėl savo duotų parodymų, įkaltinančių kitus asmenis, tarp jų ir apeliantą, šiame procese dalyvavo ne kaip kaltinamasis, o kaip liudytojas. EŽTT praktikoje nurodoma, kad daug atsakingiau turi būti vertinami kito kaltinamojo (kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens) byloje parodymai; kad yra didelis pavojus, kad kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi, vertinant tokius parodymus, gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, todėl jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo.

5.3. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija visi neaiškumai turi būti vertinamai kaltinamojo naudai. Kitų duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog apeliantas pagrobė automobilius, dėl kurių pagrobimo kaltės nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta. Visos abejonės, kurių ikiteisminio tyrimo metu nėra galimybės pašalinti, vertintinos įtariamojo naudai. Iki šiol neapklaustas vienas iš kaltinamųjų M. R. 2019-05-14 Klaipėdos apylinkės teismas, bylą dėl kaltinamojo M. R. išskirdamas į atskirą bylą, pažymėjo, kad jis atsisakė duoti parodymus, todėl jo fizinis dalyvavimas ar nedalyvavimas nei padeda, nei trukdo byloje nustatyti tiesą dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau tokia teismo užfiksuota kaltinamojo pozicija yra netiksli. Dar 2019-01-08 Klaipėdos apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjo klausimus, kaltinamasis M. R. parodė, kad savo poziciją išsakys tik po liudytojų parodymų. Taigi, esant tokiai situacijai, neaišku, kokia bus kaltinamojo M. R. pozicija, kuri turės svarbią reikšmę ir apelianto teisinei padėčiai. Todėl, neapklausus šio kaltinamojo, neįvertinus jo parodymų nuoseklumo ir patikimumo, per anksti daryti išvadas apie apelianto kaltumą ir sąsajas su automobilių vagystėmis. Nuosprendyje yra daug faktinių aplinkybių, kurias teismas netinkamai nurodė nuosprendyje, neatitikimų, todėl teismas padarė klaidingas išvadas.

5.4. Dėl 1 epizodo. Nuosprendyje klaidingai konstatuojama, jog apeliantas įsigijo iš nenustatyto asmens automobilį „Toyota Prius“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), žinodamas, kad automobilis įgytas nusikalstamu būdu – pagrobtas, jog pats ar pasitelkęs nenustatytą asmenį (asmenis) pakeitė (pervirino) visą automobilio numeracijos lauką, taip pakeisdamas originalų automobilio identifikavimo VIN numerį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ į suklastotą VIN numerį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, ir prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę, priklijavo juodos spalvos lipdukų su transporto priemonės identifikavimo numeriais „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir techninėmis charakteristikomis. Tokių duomenų byloje apie apelianto atliktus veiksmus nėra nustatyta. Neginčija, kad galėjo būti suklastoti šio automobilio numeriai, tačiau tokį automobilį įsigijo, o minėtų veiksmų neatliko ir įrodymų apie tai, kad tokius veiksmus atliko, byloje nėra. Nežinojo apie šio automobilio pagrobimą ir jo numerio klastojimą, todėl dėl šio epizodo yra nuteistas nepagrįstai.

5.5. Dėl 2 epizodo. Nuosprendyje klaidingai konstatuojama, jog apeliantas laikotarpiu nuo 2015-06-03 21.15 val. iki 2015-06-04 7.45 val., tikslus laikas nenustatytas, nenustatytu būdu, pasinaudodamas automobiliams užvesti reikalinga įranga, kuri pas jį buvo rasta 2016-08-03 kratos metu, pagrobė iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemo Klaipėdoje T. V. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis pats ar pasitelkęs nenustatą asmenį (asmenis) numeracijos lauke priklijavo glaistu metalinę lentelę su identifikavimo numeriu „(duomenys neskelbtini)“, taip pakeisdamas originalius identifikavimo numerio simbolius „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ į suklastotus „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, ir prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę ir priklijavo juodos spalvos lipdukų su transporto priemonės identifikavimo numeriu „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir techninėmis charakteristikomis. Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pas apeliantą buvo rasta automobilių užvedimo įranga. Ši aplinkybė atsirado byloje prokuroro iniciatyva, remiantis jo subjektyvia nuomone, o ne specialistų išvadomis. Nesutinka, kad pas apeliantą buvo rasta įranga, nes krata buvo neteisėta, todėl jos metu surinktais duomenimis negali būti grindžiama jo kaltė. Byloje nėra įrodymų, kad: minėti daiktai rasti pas apeliantą, kad šie daiktai priklausė jam ir rasta įranga yra skirta automobiliams užvesti. Rasta įranga yra automobilių diagnostikos įranga, skirta automobilių gedimams nustatyti.

5.6. Dėl 3 epizodo (dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)). Teigia, jog šiame epizode nuosprendyje išdėstyti nepagrįsti teismo motyvai dėl įrangos ir numerių, kaip ir minėtame 2 epizode.

5.7. Dėl 4 epizodo (dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)). Nurodo, jog nuosprendyje išdėstyti nepagrįsti teismo motyvai dėl įrangos ir numerių, kaip ir minėtame 2 epizode. Papildomai pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės, kad E. F. su kitu asmeniu suklastojo automobilio numerį, nes pats šią veiką pripažino, tokius parodymus davė ir teisme.

5.8. Dėl 5 epizodo (dėl automobilio „Audi A6“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)). Nuosprendyje išdėstyti nepagrįsti teismo motyvai dėl įrangos ir numerių, kaip ir minėtame 2 epizode. Papildomai pažymi, kad nepagrįstai įtariamas suklastojęs šio automobilio identifikacinius numerius dėl to, kad garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , rasta automobilio dalis, ant kurios yra VIN Nr. „(DUOMENYS NESKELBTINI)“. Vien tik šios detalės radimas dar neįrodo klastojimo fakto. Byloje nėra nustatyta, kad ši detalė priklauso apeliantui. Garažu disponavo ir kiti asmenys.

5.9. Dėl 8 epizodo (dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, (DUOMENYS NESKELBTINI)). Nuosprendyje išdėstyti nepagrįsti teismo motyvai dėl įrangos ir numerių, kaip ir minėtame 2 epizode.

5.10. Dėl 9 epizodo (dėl automobilio „BMW 320D“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)). Nuosprendyje išdėstyti nepagrįsti teismo motyvai dėl įrangos ir numerių, kaip ir minėtame 2 epizode. Teismas nusprendė, kad apelianto kaltė nustatyta remiantis liudytojos A. K. parodymais, automobilių užvedimo įranga, kuria jis disponavo ir kuri rasta ir paimta kratos metu, taip pat tuo, kad A. K. sulaikyta vairuojant šį pagrobtą automobilį. Neginčija, kad A. K. perdavė šį automobilį, bet tai nepatvirtina vagystės fakto. Kitų apelianto kaltės įrodymų dėl šio epizodo nėra ir teismas daugiau jų nuosprendyje nenurodė.

5.11. Dėl 13 epizodo (dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)). Nuosprendyje klaidingai konstatuojama, jog apelianto kaltę dėl šio automobilio pagrobimo pagrindžia S. V. parodymai, kad kratos metu rastą vogtą automobilį apeliantas atgabeno S. V.. Šios aplinkybės neatitinka tikrovės, yra klaidingos. Byloje yra nustatytos visiškai kitos aplinkybės. S. V. parodė, kad pareigūnai atliko pas jį kratą, kurios metu nustatė, kad vieno automobilio „Toyota Prius“, kurį atvežė M. R., numeriai yra suklastoti. Tokie pastarojo parodymai nurodyti nuosprendyje. Todėl teismas padarė klaidingas išvadas iš S. V. parodymų.

5.12. Dėl netikrų dokumentų pagaminimo, žinomai netikrų dokumentų laikymo (nuo 71 iki 109 epizodo dėl dokumentų – transporto priemonių identifikavimo plokštelių – žymų klastojimo ir laikymo). Nepaisant to, kad teismas apelianto kaltę dėl dokumentų – transporto priemonių identifikavimo plokštelių – žymų klastojimo ir laikymo grindė šių dokumentų suradimo ir paėmimo 2016-08-03 kratos metu iš apelianto neregistruotose pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nustatyta, kad sandėliukas yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2017-12-20 specialisto išvadoje Nr. 11K-272(17) konstatuota, jog tirti pateikto transporto priemonės, kurios VIN numeris (duomenys neskelbtini), lipduko kitoje pusėje rankraštinius įrašus „KAMPAI NEAPVALINTI DYDIS BIŠKI MAŽESNIS YRA“ parašė M. M.. Pas apeliantą rastose užrašų knygutėse nupieštos lentelės ir specialistas patvirtino, kad šių lentelių rankraštinius įrašus lentelėse ir šalia jų parašė M. M.. Teigia, jog niekada neneigė ir neneigia, jog yra buvęs sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nes ten laikė vaikišką vežimėlį, todėl galbūt yra prisilietęs prie kažkokių daiktų. Todėl galėjo likti jo rankų pėdsakų. Tačiau šios transporto priemonių identifikavimo plokštelės – žymos yra ne apelianto, nes jis jų neužsakinėjo ir nežino, kaip jos ten atsirado. Apeliantas pripažintas kaltu dėl 39 epizodų pagal rastą 1 lipduką tiriant vieną epizodą. Net ir darant prielaidą dėl įrodytos 1 veikos, negalima sutapatinti likusių 38 veikų, dėl kurių nėra nė vieno jo kaltės įrodymo, nes tokiu būdu būtų pažeidžiami teisėtumo ir teisingumo principai, įrodinėjimo pareiga. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo pareiga yra išsiaiškinti, kieno šios plokštelės, kaip jos ten atsirado. Visos abejonės, kurių ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti, vertintinos apelianto naudai.

5.13. Dėl tikro dokumento suklastojimo ir žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimo (nuo 111 iki 114 epizodo dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), TPVCAPD sutarčių). Nuosprendyje klaidingai konstatuota, kad sudarant TPVCAPD sutartis dėl E. F. automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo buvo pasitelkta apgaulė ir vietoje transporto priemonės savininko E. F. sutartyse kaip draudėjas buvo nurodomas kitas nieko apie tai nežinantis asmuo. Teismo vertinimu, tai, kad dokumentą klastojo ne E. F., o jo prašymu apeliantas, pateikdamas save kaip kitą asmenį, įrodyta tik vienu atveju 2015-01-22 su „BTA Insurance Company“ sudarant TPVCAPD sutartį dėl šio automobilio draudimo. Tai pagrindžia 2017-12-29 specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tirti pateiktame 2015-01-22 „BTA Insurance Company" SE filialo Lietuvoje pinigų priėmimo kvite, serija SSA, Nr. 5800790, skiltyje „Sumokėjau“, rankraštinį įrašą „T. L.“ parašė ir T. L. vardu pasirašė apeliantas. Teigia, jog teismas dėl šios veikos netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Paaiškina, jog apeliantas nepasirašė jokios draudimo sutarties ir byloje tokio klastojimo fakto nenustatyta, o pinigų priėmimo kvitas, serija SSA, Nr. 5800790, nėra draudimo sutartis. Pinigų priėmimo kvitas, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, nelaikytinas dokumentu. Draudimo sutarties, o ne pinigų priėmimo kvito pagrindu sprendžiama apie draudimo sutarties sudarymą. Taigi, nagrinėjamu atveju tik pačios draudimo sutarties materialus suklastojimas gali sudaryti prielaidas kilti žalai baudžiamosios teisės prasme. Pašalinus objektą šioje veikoje, nelieka nusikaltimo sudėties elemento, todėl apeliantas yra nuteistas nepagrįstai. Be to, apeliantas neigė kaltę dėl automobilių draudimo sutarčių suklastojimo. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilių dokumentų neklastojo, pirko tik draudimus, pinigų priėmimo kvituose nepasirašydavo už kitą asmenį. Draudikų darbuotojai ant pinigų priėmimo kvito parašydavo, kam priklauso automobilis, o apeliantas tik padėdavo savo parašą, savo pavardės nenurodydavo, nes nebuvo tokios grafos, kur ją nurodyti. Kito asmens vardo ir pavardės nenurodydavo pasirašydamas. Atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamas suklastojęs aptariamą TPVCAPD sutartį, tačiau nurodoma, kad apeliantas suklastojo pinigų priėmimo kvitą, serija SSA, Nr. 5800790. Lieka neaišku, ką apeliantas suklastojo, t. y. ar draudimo sutartį, ar pinigų priėmimo kvitą. BK 300 straipsnyje nustatyta atsakomybė už dokumento suklastojimą, tačiau pinigų priėmimo kvitas nelaikytinas dokumentu. Draudimo sutarties, o ne pinigų priėmimo kvito pagrindu sprendžiama apie draudimo sutarties sudarymą. Tik draudimo sutarties materialus suklastojimas gali sudaryti prielaidas kilti žalai baudžiamosios teisės prasme. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kokio pobūdžio teisiniuose santykiuose yra pagamintas bei realizuotas netikras dokumentas, apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip pavojingi, galintys sukelti teisinių pasekmių. Dėl šių priežasčių jo veikoje nepagrįstai yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Šiuo atveju netgi teismui ir nusprendus dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo apelianto veiksmuose, tokie veiksmai turėtų būti pripažinti kaip mažareikšmiai. Byloje nėra nustatyta, kad dėl to jis gavo asmeninės naudos, o aptariamas dokumento suklastojimas yra vienkartinio pobūdžio. Be to, realiai jokių padarinių šiuo atveju nekilo.

5.14. Dėl tikro dokumento suklastojimo ir žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimo (116–120 epizodai dėl TPVCAPD sutarčių). Teismas apelianto kaltę šiuose epizoduose grindė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-12-29 specialisto išvada Nr. 11K-367 (17), kurioje nurodoma, kad tikėtina, jog tirti pateiktuose pinigų priėmimo kvituose pasirašė M. M.. Nurodo, jog šios eksperto išvados nėra kategoriškos, o tik tikėtinos, dėstomojoje išvadų dalyje nurodoma, kad trūksta lyginamųjų pavyzdžių. Todėl nesutinka su tokiu apelianto kaltės įrodymu ginčijamų veikų epizoduose. Iš 5 epizodų 2 epizodai grindžiami eksperto išvada, o likę 3 epizodai – tik spėlionėmis. Paaiškina, jog neigė kaltę dėl automobilių draudimo sutarčių suklastojimo, yra pirkęs tik draudimus, draudimo sutarčių nebuvo, o buvo tik pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nepasirašydavo už kitą asmenį. Draudimo darbuotojai ant pinigų priėmimo kvito parašydavo, kam priklauso automobilis, o jis tik padėdavo savo parašą. Savo pavardės nenurodydavo, nes nebuvo tokios grafos, kur nurodyti. Kito asmens vardo ir pavardės nenurodė pasirašydamas. Visos šios nusikalstamos veikos padarytos skirtingu metu. Todėl teismas nusprendė, kad yra baigtos penkios savarankiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (116–120 epizodai). Su tokia teismo nuomone nesutinka ir mano, kad tai yra viena tęstinė nusikalstama veika. Kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 300 straipsnyje, jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vienas sumanymas, klastojami tie patys dokumentai, veikos daromos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui, ir pan.

5.15. Dėl tikro dokumento suklastojimo – 128 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“ 2014-09-08 TPVCAPD sutarties; 129 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“ 2014-09-30 TPVCAPD sutarties; 130 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“ 2015-03-05 TPVCAPD sutarties. Nesutinka suklastojęs šiuos dokumentus. Nurodo, jog nesutikimo su teismo išvadomis argumentai ir motyvai yra tie patys, kurie nurodyti anksčiau.

5.16. Dėl 133 epizodo (dėl Danijos Karalystės automobilio registracijos liudijimo Nr. 04067489). Nurodo, kad byloje yra duomenys apie suklastotą dokumentą, tačiau visiškai nėra duomenų apie automobilio registracijos liudijimo suklastojimą. Vien faktas, kad apeliantas perdavė automobilį A. K., neįrodo dokumento klastojimo fakto.

5.17. Dėl 134 epizodo (dėl 2015-06-25 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties). Teigia, jog dėl šio dokumento suklastojimo taip pat nesutinka. Nesutikimo su teismo išvadomis argumentai ir motyvai išdėstyti anksčiau. Eksperto išvadoje nustatyta, kad apeliantas atliko tik tam tikrus įrašus pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau sutartį galutinai užpildė ir pasirašė T. S.. Todėl nelieka sutarties klastojimo, nes sutartį pasirašė ir atsakingas už jos turinį yra T. S.. E. S., atpažinęs apeliantą ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu jo neatpažino visiškai.

5.18. Dėl 136 epizodo (dėl neteisėto vertimosi komercine veikla). Nurodo, jog teisiamojo posėdžio metu parodė, kad veiklą vykdė ir mokesčius mokėjo Vokietijoje. Nepaisant to, teismas nurodė, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo proceso metu apeliantas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad vykdė tokią komercinę veiklą ir mokėjo mokesčius kitoje valstybėje. Paaiškina, jog nurodė objektyvias priežastis, kodėl to nepadarė. Komercinė veikla iš esmės buvo vykdoma ne Lietuvoje ir tai patvirtina tai, kad „Pay Pal“ sistemos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susieta su apelianto vardu Vokietijoje atidaryta (duomenys neskelbtini) banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2016-09-14 Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir LKPB) Tarptautinių ryšio valdybos raštas Nr. TR/6711/32/DE/16, kuriame nurodyta, jog LKPB Tarptautinių ryšių valdyboje buvo gautas pranešimas iš SIRENE Vokietijos NS dėl automobilio „BMW 320“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), kuris SIS II yra ieškomas kaip pavogtas 2016-03-12 Klaipėdoje, paieškos iniciatorius Klaipėdos apskrities VPK (SIS Nr. LT0316000001980000002). Vokietijos teisėsaugos pareigūnai informavo, kad atliekant ieškomų automobilių dalių patikrinimą „eBay“ interneto svetainėje buvo nustatyta, kad minėtas ieškomas automobilis ir automobilis „Mercedes S320 CDI“, VIN (duomenys neskelbtini) (kuris yra ieškomas Lietuvos teisėsaugos institucijų Interpolo ASF DB), yra parduodami dalimis, skelbimuose nurodytas pardavėjas „(duomenys neskelbtini)“ reguliariai per internetinį aukcioną siūlo pirkti automobilių detales (skelbimų kopijos pridedamos). „eBay“ pateikti pardavėjo „(duomenys neskelbtini)“ duomenys: bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UK, atstovas R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini) (17 tomas, b. l. 1–14).

5.18.1. Teismas netinkamai nustatė apelianto kaltę, netinkamai kvalifikavo šią veiką, nepagrįstai jam perkėlė įrodinėjimo pareigą. Dėl stambaus masto. Teismas apskaičiavo apelianto pajamas, išvesdamas vidurkį, o ne nustatydamas pajamas per paskutinius 12 mėnesių. Teismas skaičiavo, kad 42 335,45 Eur: 20 mėnesių x 12 mėnesių = 25 401,27 Eur už 12 mėnesių. Tačiau laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 į sąskaitą apeliantas gavo iš viso – 30 095,47 Eur iš nenustatytų asmenų, kuriems pardavė automobilių dalis ir aparatūrą; laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-03 – iš viso 12 239,98 Eur iš nenustatytų asmenų, kuriems pardavė automobilių dalis ir aparatūrą. Įstatymas nustato, kad skaičiuojant veiklos mastą jį reikia skaičiuoti atsižvelgiant į visą asmens veiklos laikotarpį, tačiau jei šis laikotarpis yra didesnis nei 12 mėnesių, tai tik paskutinių 12 mėnesių. Įstatyme nustatyta, kad stambus mastas yra tik tada, kai asmuo gavo daugiau nei 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiuo metu pajamų suma, sudaranti stambų mastą, turi viršyti 25 000 Eur. Vadinasi, 12 239,98 Eur + (30 095,47 Eur / 12 mėn x 5 mėn) = 12 239,98 Eur + 12539,78 Eur = 24779,76 Eur. Taigi, inkriminuoto stambaus masto požymio nelieka.

5.18.2. Apeliantas turėjo „Pay Pal“ sistemos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su savo vardu Vokietijoje atidaryta (duomenys neskelbtini) banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir atlikdavo piniginius atsiskaitymus į šią sąskaitą. Vadinasi, mokesčių mokėjimo ir vertimosi komercine veikla aspektai gali būti aktualūs tik Vokietijai, o Lietuva pažeidžia savo jurisdikcijos ribas. Teigia, jog neišvengė jokios prievolės Lietuvai, o teismas nepagrįstai nustatė apeliantui pareigą parvežti dokumentus iš Vokietijos. Tokią pareigą turėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

5.19. Dėl 137 epizodo (dėl R. T. priklausančio turto pagrobimo). Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos A. K. parodymais, jog kratos metu pas ją ir jos sesę G. K. rasti daiktai buvo gauti iš apelianto. Daiktų perdavimo fakto A. K. neneigia ir patvirtina, kad perdavė jai įvairius daiktus, gautus iš M. R.. Teismas klaidingai nurodė, kad M. R. nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Tokius parodymus pastarasis davė ir pripažino faktą, kad jis perdavė apeliantui šiuos daiktus. Taigi pirmasis pagrobtus daiktus įsigijęs asmuo yra M. R.. Apklausus M. R., nekils jokių abejonių dėl apelianto kaltės.

5.20. Dėl organizuotos grupės. Organizuotos grupės kvalifikuojantį požymį iš visų epizodų teismas pašalino pagrįstai kaip neįrodytą. Teismo vertinimu, neįmanoma konstatuoti organizuotos grupės tuo atveju, kai tik daroma prielaida apie organizuotos grupės egzistavimą, byloje neatskleisti nusikalstami M. M., S. V. ir E. F. ryšiai, vaidmenys grupėje, suvokimas, kad priklauso organizuotai grupei, nėra duomenų apie pelno pasidalijimą. Byloje visiškai nemotyvuotos S. V. sąsajos nei su nusikalstama veika, nei su organizuota grupe. M. M. ir E. F. veiksmai turi nekvalifikuoto bendrininkavimo požymių. Organizuotą grupę, susitarimą veikti organizuota grupe ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir valstybinis kaltintojas pripažino tik dėl tarpusavio pažinties ir bendravimo, bet ne vadovaudamiesi objektyviais duomenimis (pokalbiais telefonu, susirašinėjimų duomenimis ir kt.). Ikiteisminio tyrimo įstaigos ir valstybinis kaltintojas nevertino, ar trys kaltinamieji, neturintys kriminalinės praeities, suvokė priklausantys būtent organizuotai grupei.

5.21. Dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padėjus atskleisti organizuotos grupės veiklą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018-06-18 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31371-15 ir A. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Toks jos atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nuo pat pradžių buvo nepagrįstas, kadangi tam nebuvo visų BK 39¹ straipsnyje numatytų būtinų sąlygų. Jei taikomas organizuotos grupės požymis M. M. veikiant su A. K., tai tokia pat atsakomybė turėtų kilti ir A. K.. Šiuo atveju šis kvalifikuojantis požymis buvo inkriminuojamas tik M. M., o byloje nėra jokių duomenų apie nusikalstamos veikos padarymą organizuota grupe. Teismas, vadovaujantis teisingumo ir kitais universaliaisiais teisės principais, turėjo spręsti klausimą ir dėl A. K. nusikalstamų veiksmų vertinimo bei atsakomybės.

Dėl teisėjo šališkumo, teisės į gynybą suvaržymo ir kitų procesinių pažeidimų.

5.22. Teisėjas S. B. buvo šališkas, nes rodė palankumą prokurorui, taisydamas pastarojo teisines ir technines klaidas. Teismas nepagrįstai nesivadovavo BPK 254 straipsnio nuostatomis ir neperdavė bylos prokurorui trūkumams pašalinti. Mano, kad jei byla būtų buvusi grąžinta prokurorui, apeliantui būtų buvę lengviau gintis, kaltinimas būtų buvęs konkretesnis, o teismui būtų buvę lengviau nagrinėti bylą. Nurodo, kad nustatytas susipažinimo su byla terminas buvo per trumpas, nes bylos apimtis yra labai didelė. Susipažinti su dalimi bylos buvo galima tik teisme. Todėl akivaizdžiai pažeistos apelianto teisės į tinkamą gynybą.

5.23. Prokuroras žadėjo kaltinamojo akto trūkumus pašalinti, tačiau jie liko nepašalinti. Todėl apeliantui neaišku: kada nusikalstamos veikos pradėtos daryti – ar nuo 2015-01-01, ar nuo 2015-03-02, ar nuo 2015-06-04; nusikalstama veika (1 epizodas) apelianto padaryta veikiant trise ar dviese; kodėl 11 epizode dalyvavusiam R. J. nėra pareikšti kaltinimai; kodėl 12 epizode inkriminuojamas pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, tačiau veiką kvalifikuojant šio požymio nėra; kodėl nuo 71 iki 84 epizodų aprašymai (46–52 kaltinamojo akto lapai) neatitinka kvalifikacijos. Šie pažeidimai trukdė kaltinamiesiems gintis, o tai, kad bylą nagrinėjantis teisėjas ėmėsi šalinti trūkumus, sudaro prielaidas manyti, kad jis yra šališkas ir dirba ne tik teisėjo, bet ir prokuroro darbą. 2018-10-19 nutartimi teismas nusprendė perduoti bylą prokurorui, nustatė vieno mėnesio terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Tačiau tai yra šiurkštus procesinis pažeidimas ir rodo teismo nepasiruošimą nagrinėti bylą. Apie visus procesinius pažeidimus bei trūkumus teismui turėjo būti žinoma bylą perduodant nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tokio turinio kaltinamojo akto teismas privalėjo nepriimti ir grąžinti visą bylą prokuratūrai. Be to, byloje nebuvo užtikrintas nukentėjusių asmenų dalyvavimas procese, dėl to liudytojai negalėjo užduoti jiems klausimų.

5.24. Byloje buvo apklausiami pavieniai nukentėjusieji ir liudytojai, nesilaikant eiliškumo. Teismas visų pirma privalėjo apklausti visus nukentėjusiuosius, o tik po to, tinkamai juos informavęs, galėjo atlikti liudytojų apklausas, nukentėjusiesiems nedalyvaujant. Liudytojai pirmi apklausimi tik išimtinais atvejais ir dalyvaujant posėdyje nukentėjusiesiems. Papildomai pažymi, kad buvo pažeista apelianto teisė į tinkamą gynybą, nes nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas procese. Apeliantui buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas advokatas, tačiau jis nedalyvavo baigiamosiose kalbose, nepasinaudojo replikos teise. Teismas apelianto klausė, ar jis sutinka vesti bylą be gynėjo baigiamųjų kalbų metu, ir jis atsakė, kad pageidauja. Tačiau tai padarė bijodamas užsitraukti teismo nemalonę. Jei būtų nesutikęs, teismas būtų turėjęs vėl atidėti bylos nagrinėjimą.

Dėl 2016-08-03 atliktos kratos pas M. M. teisėtumo

5.25. Aiškindamasis dėl šios kratos teisėtumo, teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-08-02 nutartimi leista daryti kratą M. R. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-08-02 nutartimi leista daryti kratą M. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Patalpos priklauso tretiesiems asmenims. Pažymi, kad nėra teisiškai neregistruotų patalpų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, todėl neaišku, kokiose neregistruotose patalpose buvo atliekama krata. Todėl visi įrodymai, rasti neregistruotose patalpose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, negali būti pridėti prie bylos. Šios kratos atliktos tuo pačiu metu, surašyti skirtingi kratų protokolai, o jas atliekant dalyvavo patys kaltinamieji ir pastabų negauta. Protokoluose nurodoma, kad priedų nėra, techninės priemonės nebuvo naudojamos. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad visgi buvo filmuojama epizodiškai, vadovaujantis Informacijos teikimo viešosios informacijos rengėjams ir platintojams reglamentu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014-06-19 įsakymu Nr. 5-V-547 (83 tomas, b. l. 30–31). Teismo posėdžio metu, ištyrus pateiktą filmuotą medžiagą, nustatyta, kad, atlikus kratą gyvenamosiose patalpose, krata toliau atliekama namo kieme esančiose pagalbinėse patalpose – apleistuose, tačiau naudojamuose rakinamuose sandėliukuose. M. M. nenurodė, kuris yra jo naudojamas sandėliukas, ar kažkuris jo naudojamas, todėl pareigūnai atlikdami kratą naudojosi raktais, „neva tai“ paimtais iš M. M. asmens kratos metu, ieškojo, kuriam sandėliukai tinka raktai. Atrakintas sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta įvairių daiktų, priemonių, įrankių, automobilio identifikacinių lentelių, valstybinių numerių ir kt. Pažymi, kad apeliantas jokių raktų pareigūnams nedavė ir šie raktai nėra pridėti prie bylos. Apeliantas neigė, kad tai jo daiktai, tačiau patvirtino, kad vaiko vežimėlis, esantis tame sandėliuke, yra jo. Apeliantui nepriklausančiame sandėliuke jis laikė šį vaikišką vežimėlį, todėl neatmestina galimybė, kad ant kai kurių daiktų, rastų sandėliuke, galėjo likti jo rankos pėdsakų. Todėl nesutinka su teismo išvada, jog neva specialisto išvados paneigia apelianto poziciją, kad kratos metu paimti daiktai yra ne jo.

5.26. Gynyba pateikė duomenis, patvirtinančius, kad adresu (duomenys neskelbtini)g., Klaipėda, buvo VĮ Registrų centre neįregistruotų sandėliukų, kurie tęsėsi viena statinių eile nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) namo. Sandėliukas, kuriame atlikta krata, yra ties (duomenys neskelbtini) namu (83 tomas, b. l. 24–28). Teisiamojo proceso metu apeliantas bei jo gynyba laikėsi pozicijos, kad sandėliuke rasti daiktai ne jo ir kad krata atlikta neteisėtai (nesankcionuota), nes šis statinys nėra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje priklausinys. 2020-09-30 teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas E. U. parodė, kad M. M. sandėliuku nesinaudojo, sandėliuko rakto jam nebuvo davęs, policijos pareigūnai neklausinėjo, kieno sandėliukai, apie kratą nieko nežino, o šiuo metu sandėliukų nebėra, juos nuardė. Nagrinėjamu atveju darant kratą sandėliuke, kuris teisiškai buvo neįregistruotas, stovėjo ant savivaldybės žemės ir kurio faktinis valdytojas E. U. buvo žinomas, dalyvavo apeliantas ir policijos pareigūnai. Nei faktinis sandėliuko valdytojas, nei savivaldybės atstovas ar joks kitas kviestinis asmuo nedalyvavo atliekant kratą. Taigi kratos darymo metu neužtikrintas dalyvavimas tų asmenų, kurie su kratos atlikimo vieta turi ryšį.

5.27. Pastabų dėl kratos veiksmo atlikimo apeliantas neturėjo, nes buvo pasimetęs, stresinės būsenos, tuo metu net nepagalvojo apie būtinumą turėti gynėją. Todėl teismo išvados, jog BPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos pažeistos nebuvo, yra nepagrįstos objektyviais duomenimis. Kelia abejonių ir kratą atlikusių pareigūnų veiksmai. Policijos pareigūnai filmavo kratos eigą, tačiau apie techninių priemonių panaudojimą nebuvo pažymėta kratos protokole ir jų panaudojimo rezultatai nepridėti prie protokolo. Mano, kad šiuo atveju pažeisti kratos atlikimo pagrindai ir tvarka, nustatyti BPK 145 straipsnyje. Atliekant kratą gauti duomenys neatitinka esminių BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytų reikalavimų, nes gauti ne įstatymų nustatyta tvarka ir jų negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Dėl bausmės, BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

5.28. Apelianto nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020-07-01. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

5.29. Nurodo, kad prisipažino padaręs 4 apysunkius nusikaltimus, todėl mano, kad jam skirtina galutinė bausmė neturėtų viršyti 4 metų laisvės atėmimo. Nepaisant to, kad paskirta bausmė viršija 4 metų laisvės atėmimo ribą ir teismas pasisakė, kad nėra pagrindo jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, mano, kad paskirta bausmė yra per griežta. Paskyrus 4 metų laisvės atėmimo bausmę būtų formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nelabai motyvavo, kodėl paskirta būtent tokio dydžio bausmė ir kodėl nėra svarstytina galimybė jam atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas turi tvirtus socialinius ryšius, visą laiką dirbo dviejose darbovietėse, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darboviečių charakteristikose yra apibūdinamas kaip nuoširdus, rūpestingas, aktyvus profesinėje veikloje, atsiduodantis darbui žmogus. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2016-08-03 iki bylos perdavimo teismui ir nuosprendžio priėmimo 2020-12-10 praėjo nepilni 5 metai. Per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų nepadarė, naujų ikiteisminių tyrimų jam nepradėta. Pažada daugiau nebenusikalsti ir tai yra rimtas pažadas, nes jis turi šeimą – žmoną ir (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, kurie turi specialiųjų poreikių. Žmona šiuo metu niekur nedirba. Skirtų jam kardomųjų priemonių nepažeidė. Aptartų apelianto asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma ir kartu tai, jog nusikalstamos veikos nesukėlė sunkesnių padarinių (automobiliai surasti ir tyrėjų grąžinti nukentėjusiesiems; priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas), jis sutiko su civiliniais ieškiniais, rodo, kad jis nėra toks pavojingas ir bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, skyrimas leis pasiekti bausmei keliamus tikslus. Todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, o skundžiamą nuosprendį keisti dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės papildomai darytų teigiamą įtaką apeliantui, skatintų jį dar griežčiau laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

5.30. Apeliantui paskirtą galutinę subendrintą 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertina kaip per griežtą. Mano, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, dėl per ilgo proceso bausmė turi būti švelninama. Byla buvo tiriama ir nagrinėjama daugiau nei 5 metus (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015-06-04), 1 mėnesį jis buvo sulaikytas ir praleido Lukiškių tardymo izoliatoriuje, vėliau jam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, o dar vėliau – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Dėl to per visą šį laikotarpį patyrė didelių laisvės suvaržymų, netikrumą dėl procesinės padėties. Be to, naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai asmuo, išlaiko šeimą ir du mažamečius vaikus. Teigia, jog šiuo atveju yra pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Teisminis procesas šioje byloje vyksta nepateisinamai ilgai: daugiau nei 3 metai vyko ikiteisminis tyrimas, apie 2 su puse metų byla buvo nagrinėjama apylinkės teisme. Tokią trukmę lėmė nepagrįstų duomenų rinkimas bei nekonkrečių kaltinimų konstravimas. Tai patvirtina ir teismo išvados dėl jo išteisinimo pagal daugybę epizodų. Teisme buvo daromi ilgi laiko tarpai tarp posėdžių, vyko begalė teismo posėdžių (pirmojoje instancijoje teisme – apie 70 teisiamųjų posėdžių). Pripažinus, kad procesas byloje truko nepateisinamai ilgai, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turi būti sušvelninta.

Dėl bausmių bendrinimo

5.31. Teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį (už 12 apysunkių nusikaltimų), subendrintino dalinio sudėjimo būdu, pridėdamas dalį švelnesnių bausmių. Nurodė, kad atsižvelgus į teismų praktiką pridedama bausmės dalis už kiekvieną paskesnį nusikaltimą negali būti mažesnė nei 3 mėnesiai. Pasak teismo, griežčiausia paskirta bausmė yra 2 metai, prie jos, teismo manymu, reikia pridėti po 3 mėnesius už kitus 11 apysunkių nusikaltimų, paskirtus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 9 mėnesiams.

5.32. Nepaisant to, kad teismas bendrindamas bausmes vadovaujasi teismų praktika, vis dėlto pažymėtina, kad teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o šis teismas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. BK 50 straipsnis įsakmiai nenustato, kad bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš paskirtų bausmių būtų iš dalies pridedama ne mažiau kaip trys mėnesiai laisvės atėmimo. Sisteminis BK 50 straipsnio 2 dalies ir 63 straipsnio 4 dalies aiškinimas veda prie išvados, jog teismas, nusprendęs skirti minimalią atitinkamos bausmės dalį bendrindamas kelias bausmes, privalo vadovautis BK bendrosios dalies straipsniuose numatytu minimaliu atitinkamos bausmės rūšies dydžiu. Teismas matydamas, kad minimalus įstatyme nustatytas bausmės dydis prieštarautų teisingumo principui, šią bausmę gali motyvuotai sumažinti (BK 54 straipsnio 3 dalis). Todėl mano, kad trijų mėnesių terminas negali būti laikomas absoliučiu kriterijumi parenkant minimalų pridedamos bausmės dydį, o galutinė subendrinta bausmė jam galėjo būti paskirta švelnesnė, bausmės vykdymą atidedant. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, bausmės vykdymą atidedant, būtų adekvati bausmė už apelianto padarytas veikas.

6. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, o prokuroras – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistasis S. V. apeliaciniu skundu nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, o būtent už automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerio suklastojimą. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė rungimosi principą, neanalizavo kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, nelygino jų parodymų su kitais bylos duomenimis.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir išvadas, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – apklausiusi M. R., išteisintąją I. P., susipažinusi su nuteistojo S. V. apeliacinio skundo argumentais, turi pagrindą daryti išvadą, jog S. V. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį. S. V. inkriminuotose veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties požymių.

9. Pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius. Transporto priemonės indentifikavimo numeris suklastojamas tada, kai vietoje tikrojo numerio sukuriamas kitas tos priemonės numeris, jį pakeičiant visiškai ar iš dalies. Įstatyme nenurodyta, kokia numerio dalis turi būti pakeista, kad galima būtų laikyti jį suklastotu. BK 306¹ straipsnio sudėtis, kai veika pasireiškia identifikavimo numerio suklastojimu ar pakeitimu, yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas vien tik atlikus tokią veiką, o pasekmės nebūtinos, taip pat šios nusikalstamos veikos būdai bei motyvai veikos kvalifikavimui neturi reikšmės (kasacinė nutartis Nr. 2K-1/2011). Tačiau transporto priemonės identifikavimo numerio sunaikinimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu sunaikinus transporto priemonės identifikavimo numerį arba sugadinus jį tiek, kad jis nebegali būti naudojamas transporto priemonei identifikuoti. Nusikalstama veika gali pasireikšti trimis alternatyviais veiksmais: suklastojimu, neteisėtu sunaikinimu, neteisėtu pakeitimu. Nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Identifikavimo numerio suklastojimas yra tada, kai kaltininkas visiškai ar iš dalies vietoje autentiško identifikavimo numerio sukuria netikrą identifikavimo numerį, siekdamas naudoti tokį indentifikavimo numerį kaip tikrą ir tuo būdu apgaulingai patvirtinti savo ar trečiųjų asmenų teises į transporto priemones, nors iš tikrųjų nei kaltininkas, nei tretieji asmenys neturi jokių teisių į tas transporto priemones. BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą ir šios normos negalima aiškinti išplečiant baudžiamosios atsakomybės ribas, t. y. taikyti baudžiamąją atsakomybę už bet kokių žymenų (duomenų), padedančių identifikuoti konkrečią transporto priemonę, suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą.

10. S. V. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apylinkės teismas grindė tokia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų grandine – 2016-08-23 kratos protokolu, kuris surašytas pareigūnams pas S. V. radus ir iš jo paėmus aptariamą automobilį, 2016-08-03 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pėdsakų paėmimo nuo automobilio procedūra, 2017-04-10 specialisto išvada Nr. 140-(4847)-IS1-2028, kurioje konstatuota, kad 2016-08-03 automobilio apžiūros metu rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su S. V. genotipu, 2016-08-13 specialisto išvada Nr. 30-(U-2209)-IS1-701, kurioje konstatuota, kad automobilio originalus VIN yra panaikintas nušlifuojant ir suklastotas priklijuojant metalinę plokštelę su kitu VIN. Byloje objektyviai nustatyta, kad automobilio identifikavimo numeris „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (VIN) yra suklastotas jį nušlifavus ir tokiu būdu panaikinus šį originalų automobilio identifikavimo numerį ir priklijavus prie kėbulo metalinę plokštelę su joje esančiu identifikavimo numeriu „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 102–105).

11. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktų bei teisme ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nurodytos įrodymų grandinės nepakanka pagrįsti S. V. kaltei, suklastojus kaltinime nurodyto automobilio identifikavimo numerį. Vien tai, kad automobilis buvo surastas ir paimtas iš S. V. namo kiemo, o specialistas nuo šio automobilio vairo ir pavarų svirties paimtuose ėminiuose aptiko S. V. DNR, savaime neužtraukia jam baudžiamosios atsakomybės pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį.

12. Apylinkės teismas, atmesdamas S. V. versiją, jog automobilio identifikavimo numeris galimai jau buvo suklastotas, kai M. R. jam atvarė taisyti automobilį – perdažyti nubraižytas kėbulo detales ir tokiu būdu pagerinti prekinę išvaizdą, nepagrįstai neįžvelgė ir neanalizavo teisėjų kolegijos pastebėto prieštaravimo, jog automobilį S. V. atvarė ne M. M., o M. R.. Šia aplinkybe leidžia įsitikinti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje apylinkės teisme patikrinti M. R. nuoseklūs parodymai, jog tai jis pagrobė aptariamą automobilį, stovėjusį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, – su savimi turėtu visrakčiu atrakino priekines dureles, pastatė jį (duomenys neskelbtini) gatvėje, o po keletą dienų nuvarė automobilį S. V., nes reikėjo perdažyti subraižytas automobilio kėbulo detales, o prieš nuvarydamas automobilį S. V., nušlifavo originalų automobilio identifikavimo numerį ir priklijavo suklastotą metalinę plokštelę su kitu automobilio VIN numeriu (t. 66, b. l. 37, 90, 122–128, 154, 159–163, 168–172; t. 85, b. l. 116).

13. Teismo posėdyje apygardos teisme apklaustas M. R. dar kartą patvirtino, jog anksčiau dėl šio epizodo jo duoti parodymai yra teisingi: jis pagrobė šį automobilį, o suklastojęs automobilio identifikavimo numerį, nuvarė automobilį S. V., nes reikėjo dažyti kėbulo detalę – sparną; M. M. nežinojo, kad jis pavogė šį automobilį; apie tai, kad automobilis vogtas, S. V. irgi nežinojo; S. V. atvarė automobilį su pakeistais visais automobilio identifikavimo numeriais; identifikavimo numerius galima perkalti ir lauke, tam garažo nereikia, aparatūrą automobilių vagystėms laikė sandėliuke (t. 85, b. l. 133). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-05-06 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021-06-02, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-549/2021, M. R. yra nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 306¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė būtent automobilį „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), ir suklastojo šios transporto priemonės identifikavimo numerį. M. R., be kita ko, buvo inkriminuota aplinkybė, jog būtent jis nugabeno automobilį S. V. (žr. duomenys iš LITEKO). Skundžiamame nuosprendyje S. V. pateiktame kaltinime yra nurodyta, kad jam automobilį atgabeno M. M.. Tokios faktinės aplinkybės dėl asmens, atgabenusio automobilį S. V., netikslumas yra aktualus ir dėl nuteistojo M. M., kuris apeliaciniu skundu ginčija kaltę šiame epizode. Todėl teisėjų kolegija į tai atsižvelgs, vertindama šio nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.

14. Nors M. M. dėl aptariamo epizodo apskritai nedavė parodymų. Pažymėtina, kad M. R. minėtu 2021-05-06 nuosprendžiu nuteistas ir už kitų automobilių pagrobimą ir jų identifikavimo numerių suklastojimą, o organizuotos grupės kvalifikuojantis požymis pašalintinas iš jam inkriminuotų veikų kaip neįrodytas. Organizuotos grupės požymis ir šioje byloje pašalintas iš visų tiek dėl S. V., tiek dėl M. M. inkriminuotų veikų. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad S. V. nebuvo nei M. M., nei M. R. bendrininku, o kiekvienas iš jų veikė savarankiškai. Beje, M. R., M. M. ir S. V. aktualiame epizode nebuvo inkriminuotas veikimas bendrininkų grupe. Apylinkės teismas nenurodė, koks bendras tikslas vienijo į šį kaltinimo epizodą įtrauktą S. V., o kartu ir M. M. ir M. R., kokių pavojingų tyčinių nusikalstamų tikslų vedamas S. V. atliko jam inkriminuotus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. V. šiame epizode turėjo vienintelį tikslą – suremontuoti automobilį ir iš to uždirbti. Tai, kad S. V. remontavo automobilius neįregistravęs šios veiklos Mokesčių inspekcijoje, savaime nerodo nusikalstamos jo tyčios suklastoti automobilio identifikavimo numerį. Be to, dėl visų kitų epizodų susijusių su automobilių identifikavimo numerių suklastojimu S. V. yra išteisintas. Sprendžiant dėl šių visų epizodų, priešingai nei dėl tikrinamo, apylinkės teismui nekilo abejonių dėl S. V. nekaltumo ir teismas išteisindamas jį motyvavo, kad tai, jog pas S. V. buvo rasti pagrobti automobiliai ir jis tvarkė M. M. pristatytus automobilius, savaime neįrodo jo dalyvavimo visose nusikalstamose veikose, kurios siejamos su M. M.. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, A. K. parodymais aktualus kaltinimo epizodas nebuvo grindžiamas. Kita vertus, S. V. kaltei pagrįsti teismui nepakako ir liudytojos A. K. (M. M. draugės), atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, parodymų, juos įvertinus tik kaip hipotetinius, o ne pagrindžiančius konkrečius S. V. inkriminuotus epizodus pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį.

15. Vien aplinkybės, kad S. V. geba remontuoti automobilius, pažįsta automobilius remontuoti ne kartą jam atvariusius M. M., M. R., o identifikavimo numeriai suklastoti daug įgūdžių nereikalaujančiu būdu – nušlifavus seną numerį ir priklijavus suklastotą kitą numerį, savaime nereiškia, kad to pakanka S. V. baudžiamajai atsakomybei kilti. Nors atvarytame remontuoti automobilyje ant vairo ir pavarų svirties yra rasta S. V. DNR, tačiau kitų duomenų, kurie kartu su šia aplinkybe leistų įsitikinti tuo, kad S. V. ėmėsi tyčinių, savanaudiškų ar kitų tikslų vedamų veiksmų ir suklastojo automobilio identifikavimo numerį kaltinime nurodytu būdu, byloje nėra. Akcentuotina, kad tyrėjai pas S. V. kratos metu nerado jokių įrankių ar daiktų, kuriais buvo suklastotas automobilio identifikavimo numeris arba kurie galėtų būti naudojami numeriams klastoti. Galiausiai, S. V. DNR pėdsakas rastas vairuotojo vietoje pasiekiamuose ir liečiamuose paviršiuose, o ne ant suklastoto identifikavimo numerio ar priklijuotų juodos spalvos lipdukų su transporto priemonės identifikavimo numeriu ir pan. M. R. atvarė S. V. automobilį ne tam, kad pastarasis suklastotų automobilio identifikavimo numerį, o tam, kad jį suremontuotų – nudažytų subraižytas kėbulo dalis.

16. Visuma išanalizuotų bylos aplinkybių leidžia įsitikinti tuo, kad S. V. kaltė dėl transporto priemonės identifikavimo numerio suklastojimo yra neįrodyta. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti ir nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo ir atsižvelgusi į visą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl S. V. kaltės suklastojus automobilio identifikavimo numerį – nušlifavus originalų identifikavimo numerį ir priklijavus prie kėbulo iš M. M. gautą metalinę plokštelę su joje esančiu identifikavimo numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. V. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai. Ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikinama ir priimamas naujas nuosprendis – S. V. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

18. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais ir patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai įvertino visumą įrodymų, kurių pakanka išvadai, kad M. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias jis yra nuteistas, išskyrus 13 epizodą, kuriame jo kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neįrodyta, o būtent neįrodyta, kad M. M. dalyvavo grobiant automobilį „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), ir suklastojo šios transporto priemonės identifikavimo numerį.

19. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

20. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi šių taisyklių, vertindamas įrodymus.

Dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (1 epizodas)

21. Spręsdamas dėl M. M. kaltės įgijus ir realizavus nusikalstamu būdu įgytą automobilį „Toyota Prius“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir suklastojus šios transporto priemonės identifikacinius numerius, teismas vadovavosi teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, pateikė tokius savo sprendimo argumentus, su kuriais nesutikti nėra pagrindo. Pagal BK 189 straipsnį konstatuojant tyčinį veikos pobūdį nebūtina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iš kurios gautas turtas, aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamą jo kilmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-145-697/2017, 2K-56-788/2019, 2K-103-788/2020).

22. Apeliantas teigdamas, kad šiame epizode nėra jo kaltės įrodymų, nepagrįstai nutyli patikimai byloje nustatytą įrodymų grandinę, kuri leidžia kaip pagrįstą vertinti apylinkės teismo išvadą, jog šį Švedijoje laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-03-02 pagrobtą automobilį (t. 14, b. l. 174) M. M. įsigijo būdamas Švedijoje 2015-03-11. 2015-03-11 jis atsiskaitė K. H. (duomenys neskelbtini) K. ir tai patvirtina M. M. banko sąskaitų išrašo, kurio laikotarpis nuo 2015-01-01 iki 2016-08-03, apžiūros duomenys (t. 15, b. l. 27–32). 2018-03-09 AB „DFDS Seaways“ elektroninio laiško duomenys patvirtina, kad M. M. būtent 2015-03-11 vyko keltu iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką šiuo automobiliu, ant kurio buvo valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ (t. 15, b. 1. 66–67, 71–98). 2016-08-03 ir 2016-08-04 atliktos kratos metu pas M. M. sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , buvo rastas ir paimtas minėtasis valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ (t. 27, b. 1. 3–13). 2018-01-16 specialisto išvadoje Nr. 140-(203)-IS1-258 konstatuota, kad šio automobilio VIN yra pakeistas, pervirinus visą numeracijos lauką. Originalus tyrimui pateikto automobilio identifikacinis VIN numeris yra (DUOMENYS NESKELBTINI) (t. 14, b. l. 165–167). PRUM IS įrašo duomenys patvirtina, kad šis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija), registruotas Vokietijoje, o nuo 2009-11-27 jo valdytojas ir savininkas yra W. R. (t. 14, b. l. 68).

23. Aptartos faktinės aplinkybės ir kartu liudytojų T. S. 2019-02-18 teisiamojo posėdžio metu ir E. S.2019-09-25 teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai sustiprina M. M. kaltės įrodymų grandinę. T. S., be kita ko, parodė, kad iš matymo pažįstamas M. M. už 40–50 Eur atlygį jam pasiūlė savo vardu užregistruoti šį automobilį dėl to, kad M. M. išvengtų mokesčių, ir jis tai padaręs perdavė VĮ „Regitra“ gautus valstybinius numerius M. M., o po trijų savaičių automobilis buvo jo išregistruotas. E. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 14, b. l. 94). Teismo posėdyje jis parodė, jog kaltinamųjų nepažįsta, o jam įsijus automobilį iš T. S., vėliau paaiškėjo, kad automobilį įsigijo ne iš T. S.. E. S. pateikė 2015-06-25 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, jog T. S. parduoda, o E. S. įsigyja automobilį „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) (t. 14, b. l. 95–100). 2018-05-25 specialisto išvadoje Nr. 11K-142 (18) konstatuota, kad 2015-06-25 dokumente Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus, išskyrus eilutėje „Pardavėjas“, skaitmeninį įrašą „(duomenys neskelbtini)“, eilutėje „Rida“ skaitmeninį įrašą „180100“ ir eilutėje „Transporto priemonės kaina“ skaitmeninį įrašą „4000“ parašė M. M..

24. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas kaip nepagrįstus vertina apelianto teiginius, jog jis nežinojo apie automobilio pagrobimą ir jo numerių suklastojimą, nes tokį automobilį neva tiesiog jau įsigijo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad M. M. siekė ne vien tik nuslėpti nusikalstamą automobilio įsigijimo Švedijoje faktą, bet ir automobilį Lietuvoje realizuoti per kitus asmenis ir tokiu būdu pasipelnyti. M. M. suklastojo automobilio identifikavimo numerį – pakeitė (pervirino) visą automobilio numeracijos lauką, taip pakeisdamas originalų automobilio identifikavimo VIN numerį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ į suklastotą VIN numerį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“. Tai byloje įrodyta patikimais, leistinais ir apylinkės teismo posėdyje patikrintais ir ištirtais įrodymais ir jų visuma. Todėl priešingi apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (2 epizodas), „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) (3 epizodas), „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) (4 epizodas), „Audi A6“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) (5 epizodas), „Toyota Corolla Verso“, (DUOMENYS NESKELBTINI) (8 epizodas), „BMW 320D“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) (9 epizodas)

25. Apeliantas, ginčydamas kaltę šiuose automobilių pagrobimo ir jų identifikavimo numerių suklastojimo epizoduose, nurodo, kad: tyrėjai pas jį nerado automobilių užvedimo įrangos, o atlikta krata yra neteisėta, todėl jos metu rasti daiktai neturi įrodomosios galios; „Toyota Corolla Verso“ (4 epizodas) identifikavimo numerį suklastojo ne jis, o E. F. su kitu asmeniu ir tai pastarasis pripažino duodamas parodymus teisme; garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , rasta automobilio „Audi A6“ (5 epizodas) dalis, ant kurios yra VIN „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, tačiau nėra nustatyta, kad ši detalė priklauso apeliantui, o garažu disponavo ir kiti asmenys; dėl automobilio „BMW 320D“ (9 epizodas) apelianto kaltė grįsta vien liudytojos A. K., kuri buvo sulaikyta vairuojant šį pagrobtą automobilį, parodymais, tačiau apeliantas neginčija, kad perdavė jai šį automobilį, bet tai neįrodo, kad jis pagrobė šį automobilį.

26. Iš M. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimu, kelia reikalavimą jį išteisinti, manant, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmąja instancija buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, buvo remiamasi tik prielaidomis, prieštaringais parodymais ir liudijimais, o tai sukliudė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingus sprendimus. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką, asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

28. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, iš esmės išsamiai ir nešališkai ištyrė šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad M. M. pripažintinas kaltu dėl šių nusikaltimų padarymo. M. M. kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Tai leidžia daryti išvadą, jog, sprendžiant M. M. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, priešingai, nei teigia apeliantas, padaryta nebuvo.

29. Pirmosios instancijos teismas M. M. pripažindamas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 306¹ straipsnio 1 dalį rėmėsi visų bylos duomenų (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai jo kaltę pagrindžiančių) išsamia bei nešališka analize, laikėsi teismų praktikoje nustatytų taisyklių ir esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

30. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, pagal 2 dalį – pagrobė automobilį. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018 ir kt.). BK 306¹ straipsnio 1 dalies dispozicija, šios veikos įrodinėtini požymiai nurodyti anksčiau, todėl nekartotini.

31. Pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų visuma apelianto kvestionuojamų veikų epizoduose leidžia teisėjų kolegijai pritarti teismo išvadai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodytos, o nuteistojo M. M. pozicija yra paneigta. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. M. yra pagrįstai nuteistas už šių nusikalstamų veikų padarymą, byloje yra įrodyti visi šių nusikalstamų veikų požymiai.

32. Teisėjų kolegija, įvertusi byloje surinktus įrodymus, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje apylinkės teismas vadovavosi nepatikimais įrodymais, juos vertino selektyviai, neišsamiai, ignoruodamas kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Priešingai, nei teigia apeliantas, 2016-08-03 teisėtai atlikta krata jo gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, o jos metu rasti ir paimti daiktai apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip turintys teisinę reikšmę, nes patvirtina, kad M. M. darydamas aktualias veikas disponavo reikiamomis priemonėmis, skirtomis identifikaciniams numeriams klastoti, ir tokių priemonių turėjo atsargai daugiau, nei reikia numeriams pakeisti. Paminėtina, kad kratos metu pas M. M. rasta ir paimta: automobilių identifikacinių numerių (VIN) lipdukų ruošinių, valstybinių numerių, VIN plokštelių, transporto priemonių registravimo dokumentų, antrinės identifikacijos plokštelių – žymų, lipdukų su transporto priemonių identifikaciniais numeriais ir techninėmis charakteristikomis, automobiliams užvesti reikalinga įranga (t. 27, b. l. 141–154, t. 28, b. l. 57–200, t. 28, b. l. 39–56, t. 42, b. l. 1–83).

33. E. F., kaip teisingai 4 epizode motyvavo apylinkės teismas, yra nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-07 baudžiamuoju įsakymu už automobilio identifikacinio numerio klastojimą veikiant organizuota grupe su M. M. ir S. V., tačiau šis baudžiamasis įsakymas neturi prejudicinės galios šioje byloje M. M. ir S. V. atžvilgiu. Iš kaltinimo M. M. šalintinas veikimo organizuota grupe požymis. Todėl M. M. šiame epizode inkriminuoti veiksmai teisingai įvertintini kaip turintys nekvalifikuoto bendrininkavimo požymių. Tokio vertinimo teismui pagrįstai pakako padaryti išvadai, kad M. M., veikdamas kartu su E. F., suklastojo „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), identifikacinius numerius.

34. Apeliantas teigia, jog garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , rasta automobilio „Audi A6“ (5 epizodas) dalis, ant kurios yra VIN „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, tačiau nėra nustatyta, kad ši detalė priklauso jam, o garažu disponavo ir kiti asmenys. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad ne vien šia kratos metu rastos detalės aplinkybe yra grindžiama apelianto kaltė aptariamame epizode. Iš tikrųjų 2016-08-03 ir 2016-08-04 kratos protokoluose užfiksuota ir tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) , atliktos kratos, kurių metu, be kita ko, rasta ir paimta medinė dėžutė „Rolson“, kurios viduje 36 vnt. metalinių antgalių, ant kurių išspausti raidžių ir skaičių simboliai; automobilių valstybiniai numeriai: „ (duomenys neskelbtini)“ – 2 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ – 2 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ – 2 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ – 2 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ – 1 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ – 1 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ – 2 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ – 1 vnt., metalinė automobilio dalis, ant kurios yra VIN numeris „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (t. 27, b. l. 14–15). 2017-01-06 specialisto išvadoje Nr. 30-(U-3605)-IS1-15 konstatuota, jog atlikus tyrimus nustatyta, kad automobilio „Audi A6“ su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) yra pakeistas, numeracijos lauke glaistu priklijuojant metalinę plokštelę su negamykliniu būdu atliktu VIN (t. 16, b. l. 54–58). 2017-12-20 specialisto išvadoje Nr.11K-272(17) konstatuota, kad tirti pateiktoje 2016-03-17 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus „2016 03 17 10 00“, „KLAIPĖDA“, „DAUŽTAS“, „150“, „šimtas penkiasdešimt eurų“, „I. V.“ (juodos spalvos rašto medžiaga) parašė M. M. (t. 22, b. l. 119–134). Automobilis „Audi A6“ buvo pagrobtas Vokietijos Federacijoje laikotarpiu nuo 2016-01-01 17.30 val. iki 2016-01-02 13.00 val. Minėtų kratų 2016-08-03 ir 2016-08-04 metu M. M. nuomojamame garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , rasta automobilio dalis, ant kurios yra VIN numeris „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, naudota suklastojant automobilio „Audi A6“ VIN identifikacinį numerį. Todėl apylinkės teismas, įvertinęs visetą aptartų įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, kad be M. M. žinios šis numeris negalėjo atsirasti ant automobilio „Audi A6“, kurio faktinis VIN (DUOMENYS NESKELBTINI).

35. Apeliantas, ginčydamas kaltę (9 epizodas) dėl automobilio „BMW 320D“, teigia, kad jo kaltė nepagrįstai grįsta vien liudytojos A. K. parodymais. Tačiau toks apelianto teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas, tikrindamas ir vertindamas BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojos A. K. parodymus, tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, atsižvelgė į atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu asmenų parodymų vertinimo ypatumus ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Šiame epizode, be patikimų, nuoseklių ir teismo posėdyje patikrintų BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojos A. K. parodymų, M. M. kaltė grįsta ir tuo, jog pas jį minėtų kratų metu rasta jo naudojama automobilių užvedimo įranga, ir tuo, kad A. K. sulaikyta vairuojant būtent šį M. M. pagrobtą automobilį.

36. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad M. M. kaltei pagrįsti byloje surinkta pakankamai įrodymų, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 306¹ straipsnio 1 dalį. Šio nuteistojo apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir yra tik subjektyvaus, gynybinio pobūdžio. Todėl daroma išvada, kad skundžiamos apylinkės teismo nuosprendžio dalys yra teisėtos, pagrįstos, jų keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Skundžiamame nuosprendyje padarytos teisingos išvados dėl M. M. kaltės. Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiai leidžia daryti logišką išvadą, jog M. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl apeliacinio skundo prašymas išteisinti nuteistąjį dėl kvestionuojamų epizodų yra atmetamas.

Dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) (13 epizodas)

37. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje yra klaidingai konstatuota, jog M. M. kaltę dėl šio automobilio pagrobimo pagrindžia S. V. parodymai, kad kratos metu rastą vogtą automobilį M. M. atgabeno S. V.. Ši aplinkybė neatitinka tikrovės, yra klaidinga. Byloje yra nustatytos kitos aplinkybės. S. V. parodė, kad pareigūnai atliko pas jį kratą, kurios metu nustatė, kad vieno automobilio „Toyota Prius“, kurį jam atvarė M. R., identifikavimo numeriai yra suklastoti. Tokie pastarojo parodymai nurodyti ir nuosprendyje. Todėl teismas padarė klaidingas išvadas iš S. V. parodymų.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama S. V. apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad M. M. parodymų dėl šio epizodo iš tikrųjų nedavė, o už šio automobilio pagrobimą ir identifikavimo numerių suklastojimą kitu įsiteisėjusiu apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas M. R.. Pastarojo duoti parodymai, kuriais jis išsamiai paaiškino, kaip jis vienas pagrobė automobilį, kaip suklastojo automobilio identifikavimo numerius ir nuvarė automobilį S. V. suremontuoti, dera su S. V. parodymais, jog jis jam pažįstamų M. R., o kitais kartais M. M. atvarytus automobilius tik remontuodavo (dažydavo, taisydavo, ardydavo ir už tai gaudavo atlygį pinigais), o automobilių identifikavimo numerių neklastodavo ir atvarytų remontuoti automobilių dokumentų netikrindavo.

39. Pagal BPK keliamus reikalavimus teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos.

40. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. M. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų (13 epizodas), neatliko įrodymų turinio analizės, neatskleidė M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, savo išvadų nemotyvavo ir nepagrindė jų išsamia ištirtų įrodymų analize, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, ir jų neįvertino, todėl priėmė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų neatitinkantį nuosprendį ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

41. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. M. inkriminuojami veiksmai šiame epizode neįrodyti faktiniais duomenimis, kaltinimas grindžiamas prielaidomis, kurios nepatvirtintos neabejotinais įrodymais. M. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 306¹ straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikinama ir priimamas naujas nuosprendis – M. M. išteisinamas, neįrodžius jo dalyvavimo, padarant šias jam inkriminuojamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl netikrų dokumentų pagaminimo, žinomai netikrų dokumentų laikymo (nuo 71 iki 109 epizodo dėl dokumentų – transporto priemonių identifikavimo plokštelių – žymų klastojimo ir laikymo)

42. Išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio dalyje apylinkės teismo išdėstytus motyvus ir išvadas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad jis nepagrįstai nuteistas už tai, kad suklastojo ir laikė transporto priemonių identifikavimo plokšteles – žymas.

43. Teigdamas, kad šios transporto priemonių identifikavimo plokštelės – žymos yra ne jo, nes jis jų neužsakinėjo ir nežino, kaip jos atsirado jo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, apeliantas nutyli teisiškai svarbią aplinkybę, jog lipdukai su transporto priemonių identifikaciniais numeriais ir techninėmis charakteristikomis rasti ir paimti 2016-08-03 atliktos kratos metu jo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2016-09-23 surašant daiktų apžiūros protokolą kratos metu rasti ir paimti daiktai apžiūrėti, o Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018-03-26 specialisto išvadoje Nr. 140-(1091)-IS1-1740 konstatuota, kad transporto priemonės identifikacijos lipdukai atspausdinti poligrafiniu šilkografinės spaudos būdu (27 vnt.), transporto priemonės apvalūs lipdukai yra atspausdinti rašaliniu spausdinimo įrenginiu (B025658 – 9 vnt., B025658 – 30 vnt.), transporto priemonės identifikacijos lipdukuose esantys įrašai atlikti graviravimo būdu (atlikti reljefiniu būdu, įrašų vietoje pašalinant viršutinį dažiklio bei lipduko medžiagos sluoksnį) (16 vnt.), transporto priemonės identifikacijos lipdukuose esančių įrašų graviravimo linijų struktūra skiriasi nuo lyginamuose transporto priemonės identifikacijos lipdukuose esančių įrašų graviravimo linijų struktūros (t. 23, b. l. 137–139). Galiausiai, 2017-12-20 specialisto išvadoje Nr.11K-272(17) konstatuota, jog tirti pateikto transporto priemonės, kurios VIN numeris (duomenys neskelbtini), lipduko kitoje pusėje rankraštinius įrašus „KAMPAI NEAPVALINTI DYDIS BIŠKI MAŽESNIS YRA“ parašė M. M.. Tirti pateiktuose šešiuose užrašų knygutės lapuose su linijomis, kuriuose nupieštos lentelės, rankraštinius įrašus lentelėse ir šalia jų parašė M. M. (t. 22, b. l. 119–134).

44. Vertindamas, ar šie dokumentai suklastoti, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų specialistų išvadomis, jog šie dokumentai (tirti pateikti objektai) yra neoriginalūs ir yra pagaminti ne oficialaus gamintojo. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad šie dokumentai yra suklastoti ir už jų suklastojimą kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Apelianto versija, kad kratos metu rasti minėti daiktai yra ne jo, paneigia tiek tai, kad šie dokumentai surasti ir paimti 2016-08-03 kratos metu būtent jo valdomose patalpose. Šiems dokumentams suklastoti, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, yra reikalinga speciali įranga, specialios žinios ir patirtis, todėl darydamas šią nusikalstamą veiką M. M. pasitelkė nenustatytą asmenį (-is). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad M. M. suklastojo transporto priemonės gamintojų „Toyota Motor Europe NV/SA“ ir „Daimlerchrysler AG“ antrines identifikavimo plokšteles – žymas su identifikavimo numeriais (VIN), taip veikė turėdamas vieningą tyčią ir siekdamas vieno tikslo – jas panaudoti pakeičiant neteisėtu būdu įgytų automobilių VIN. Šios antrinės identifikavimo plokštelės buvo klastojamos identiškai, laikomos vienoje vietoje, rastos vienu metu, galimai pagamintos vienu metu, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad M. M. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl tikro dokumento suklastojimo ir žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimo (nuo 111 iki 114 epizodo dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD sutarčių)

45. Nors M. M. neigia kaltę dėl automobilio draudimo sutarties suklastojimo (113 epizodas), tačiau apylinkės teismo motyvai ir išvados dėl jo kaltės suklastojus automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį yra padarytos remiantis patikimais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma.

46. Apeliantas akcentuodamas vien pinigų sumokėjimo už draudimo sutarties sudarymą aplinkybę, nepagrįstai nutyli kitą įrodyto kaltinimo dalį, o būtent tai, kad jis pirma draudikei prisistatė ne savo, o T. L. vardu, pateikė jo duomenis, nurodė, kad pageidauja sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutartį dėl transporto priemonės – automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo. Tik po šių veiksmų draudikės atstovė J. G., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2015-01-22 parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5745912 ir sutarties liudijimą, serija AJA, Nr. 6079682, kurių pagrindu tariamai apdraudė E. F. priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-01-24 iki 2015-04-23. Tokiu būdu M. M. suklastojo žinomai tikrus dokumentus – 2015-01-22 įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5745912, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog T. L., kaip draudėjas, apdraudžia E. F., kuris pripažintu kaltu ir nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-07 teismo baudžiamuoju įsakymu, nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

47. Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu (2019-02-21) parodė, jog ji kaltinamųjų nepažįsta, o klientas savo vardu pasirašydavo tik ant mokėjimo kvito, turėdavo savo ranka parašyti vardą, pavardę ir pasirašyti ir kvitai būdavo perduodami įtraukti į apskaitą. Galiausiai, 2017-12-12 AAS „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. LT 3/10-02-2017-142 patvirtina, kad 2015-01-22 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Nr. AJA 6079682 draudėsi L. T., polisą išrašė draudimo agentė J. G., mokėta grynaisiais pinigais, mokėjimo Nr. SSA 5800790 (t. 21, b. l. 123–125, 126–151). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-12-29 specialisto išvadoje Nr. 11K-367 (17) konstatuota, kad tirti pateiktame 2015-01-22 „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje pinigų priėmimo kvite, serija SSA, Nr. 5800790, skiltyje „Sumokėjau“, rankraštinį įrašą „T. L.“ parašė ir T. L. vardu pasirašė M. M. (t. 22, b. l. 22–27).

48. Aptartų įrodymų visuma paneigia apelianto argumentus, jog jis nesuklastojo automobilio draudimo sutarties. Aplinkybė, jog M. M. pasirašė pinigų priėmimo kvite, o ne draudimo sutartyje, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, nes pinigai jo sumokėti jau po to, kai jis realizavo savo nusikalstamą sumanymą, t. y. pateikė draudikei save kaip T. Liutkų, kurio vardu draudikė parengė sutartį. Būtent T. L. įrašytas kaip draudėjas sutartyje. Kaip liudytojas apklaustas T. L. parodė, jog kaltinamųjų nepažįsta, dirba įmonėje, užsiimančioje naudotų automobilių dalių prekyba, o kiek yra jo vardu draustų automobilių, nežino, tuo užsiima jo draudimo brokeris, mano, kad kažkas galėjo pasinaudoti jo duomenimis sudarant draudimo sutartis (t. 20, b. l. 93–94). Taigi pinigų sumokėjimo faktas yra M. M. jau atliktos dokumento suklastojimo veikos loginė tąsa. Nors jis negavo realios asmeninės naudos, tačiau, priešingai, nei teigia apeliantas, tai nemažina šios jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmens pavojingumo.

49. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ar intelektualiai (pvz., melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

50. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-174/2013 ir kt.). Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

51. Šiuo atveju dėl M. M. tyčinių veiksmų draudikė buvo iš esmės suklaidinta, draudimo sutartyje buvo įtvirtintas tikrovės neatitinkantis faktas, o T. L. patikimais parodymais patvirtino, kad tokios draudimo sutarties jis niekada nesudarė.

Dėl tikro dokumento suklastojimo ir žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimo (116–120 epizodai dėl TPVCAPD sutarčių)

52. Nors apeliantas ginčija kaltę padaręs penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (116–120 epizodai), teigdamas, jog jo kaltė grindžiama tik tikėtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-12-29 specialisto išvada Nr. 11K-367 (17), o dėl 3 epizodų tik spėlionėmis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jo kaltė dėl šių nusikaltimų apylinkės teismo įrodyta tinkamai teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Byloje įrodyta, kad M. M. tyčia, apgaule draudimo bendrovės darbuotojams pateikė apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y., prisistatęs S. G. vardu, pateikė duomenis, jog jis pageidauja sudaryti įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis dėl automobilių – „Toyota Corolla Verso“ ir „BMW 320“ (keturi atskiri epizodai), be kita ko, žinodamas, kad šių automobilių identifikavimo numeriai yra suklastoti.

53. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo S. G. teisiamojo posėdžio metu (2019-09-25) duotais parodymais, jog: 2015 m. pradžioje Klaipėdos m. jis pametė asmens tapatybės kortelę ir išėjo į jūrą; praėjus trims mėnesiams, grįžęs pridavė dokumentus naujai asmens tapatybės kortelei gauti; po to sužinojo, kad jo vardu 2016 m. buvo registruoti kažkokie automobiliai ir draudimai, buvo suklastoti jo parašai; kiek jo vardu buvo įsigyta automobilių, nežino; tuo metu turėjo automobilį „BMW X5“. Liudytojo S. G. parodymai, duoti teisme, iš esmės atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 20, b. l. 18–20). Liudytojas S. G. pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo išvykęs ir buvo pametęs asmens tapatybės kortelę (t. 20, b. l. 34–46). Taip pat apylinkės teismas tinkamai įvertino ir kitų liudytojų – draudimo bendrovių darbuotojų, rengusių draudimo sutartis, t. y. E. V., V. R., J. Ž., teisme duotus parodymus. Jos iš esmės vienodai apibūdino draudimo sutarčių sudarymo procedūrą: automobilį galėdavo apdrausti bet kuris asmuo; asmuo, kaip draudėjas, pasirašydavo tik ant kvito, t. y. užrašydavo savo vardą, pavardę ir pasirašydavo; draudimo sutartį pasirašydavo tik tas, kuris draudžiasi, o ant draudimo poliso nepasirašydavo, nes nereikėjo; draudimo polise būdavo įrašytas automobilio savininkas. Nurodyta aplinkybė, jog automobilį gali apdrausti bet kuris asmuo, nereiškia, kad šiuo atveju M. M. galėjo naudoti apgaulę, meluoti ir klaidinti draudikę ir prisistatyti jai kito asmens vardu, nurodyti, beje, apskritai jam svetimo asmens tapatybės duomenis, o po to dar ir pasirašyti pastarojo vardu pinigų priėmimo kvite.

54. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-12-29 specialisto išvadoje Nr. 11K-367 (17) pateiktos išvados nėra kategoriškos, tačiau, jas įvertinus aptartų kitų įrodymų kontekste, vertinamos kaip apylinkės teismui pagrįstai nesukėlusios abejonių, jog po to, kai draudikėms M. M. pristatė ne savo, o S. G. vardu ir pateikė duomenis, jog jis (kaip S. G.) pageidauja sudaryti įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, būtent jis pasirašė ne savo, o S. G. vardu ir pinigų priėmimo kvituose (t. 22, b. l. 22–27). Todėl M. M. 116–120 epizoduose inkriminuoti veiksmai apylinkės teismo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip savarankiškos baigtos tyčinės nusikalstamos veikos.

Dėl tikro dokumento suklastojimo – 128 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“ 2014-09-08 TPVCAPD sutarties; 129 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“ 2014-09-30 TPVCAPD sutarties; 130 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“ 2015-03-05 TPVCAPD sutarties

55. Nesutikdamas su nuteisimu šiuose epizoduose, apeliantas prašo remtis jo argumentais, kuriais jis ginčija kaltę 116–120 epizoduose. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apylinkės teismo motyvais ir išvadomis, remiantis kuriais M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už jam 128–130 epizoduose inkriminuotas veikas, daro išvadą, kad ir šiuose epizoduose įrodyta, kad M. M. draudimo bendrovių darbuotojoms pateikė apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y., prisistatęs T. L. vardu (128, 129 epizodai) arba A. V. vardu (130 epizodas), pateikė duomenis, jog jis pageidauja sudaryti įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, o po to, siekdamas patvirtinti šių sutarčių sudarymą, draudikės darbuotojų parengtuose pinigų priėmimo kvituose pasirašė šių asmenų vardais.

56. M. M. pateiktą versiją, jog automobilių dokumentų neklastojo, yra pirkęs tik draudimus, o pinigų priėmimo kvituose už kitus asmenis nepasirašydavo, paneigia apylinkės teismo ištirti įrodymai: liudytojų – draudikių atstovių V. R. ir J. G. – parodymai; liudytojų T. L. ir A. V. parodymai, jog kaltinamojo M. M. jie nepažįsta ir tokių draudimo sutarčių savo vardais jie nesudarė; 2017-12-29 specialisto išvada Nr. 11K-367 (17), kurioje konstatuota, jog tirti pateiktuose pinigų priėmimo kvituose, skiltyje „Sumokėjau“, rankraštinius įrašus „T. L.“, „A. V.“ parašė ir šių asmenų vardu pasirašė M. M. (t. 22, b. l. 22–27).

57. Todėl M. M. 128–130 epizoduose inkriminuoti veiksmai apylinkės teismo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip savarankiškos baigtos tyčinės nusikalstamos veikos.

Dėl 133 epizodo (dėl Danijos Karalystės automobilio registracijos liudijimo Nr. 04067489)

58. Priešingai, nei teigia apeliantas, jo kaltė pagaminus netikrą dokumentą – Danijos Karalystės automobilio registracijos liudijimą Nr. 04067489 (I ir II dalis), kurį jis realizavo nenustatytu metu perduodamas A. K., įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma. Apeliantui šiame epizode inkriminuota tai, jog jis pagamino tokį netikrą dokumentą, o tai, kad jis automobilį perdavė A. K., atskleidžia jau pastarosios veiksmų valdant nusikalstamu būdu įgytą automobilį „BMW 320“ su suklastotu VIN (duomenys neskelbtini) , turinį.

59. A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad: M. M. jai parūpino vogtą automobilį „BMW“; automobilis „BMW“ pavogtas su lietuviškais numeriais, tik vėliau uždėti daniški; ji pusę metų važinėjo su šiuo automobiliu daniškais numeriais, turėjo užsienietiškus dokumentus ir draudimą. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019-01-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(6608)-IS1-314 konstatuota, kad tirti pateiktas Danijos Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. 04067489 yra atspausdintas ne pagal tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Dokumentas atspausdintas ofsetinės spaudos būdu, o juodos spalvos įrašai grafose atspausdinti elektrografinės spaudos būdu. Dokumentas nėra vientisas, o sudarytas iš dviejų popieriaus lapų. Imituotos dokumento apsaugos priemonės. Dokumente pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių (taisymų, prirašymų, mechaninio įrašų šalinimo ir kitų pakeitimo požymių) nėra (t. 43, b. l. 196–198). Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog būtent M. M. pagrobė šį automobilį „BMW 320D“, kurio VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) (suklastotas VIN (duomenys neskelbtini)), ir suklastojo jo identifikavimo numerį. Toks automobilis jo buvo perduotas naudotis A. K.. Todėl M. M., teisėjų kolegijos vertinimu, šiame epizode pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl 134 epizodo (dėl 2015-06-25 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties).

60. Nors apeliantas neigia suklastojęs šį dokumentą, tačiau jo kaltė suklastojus tikrą dokumentą – 2015-06-25 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavus įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma.

61. Apelianto versija, jog eksperto išvada, jog jis atliko tik tam tikrus įrašus pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau sutartį galutinai užpildė ir pasirašė T. S., šalina jo baudžiamąją atsakomybę, yra nepagrįsta. Apeliantas nutyli tikrąjį savo elgesio šiame epizode turinį, o būtent tai, kad jis į 2015-06-25 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį įrašė melagingus duomenis, t. y. jog tariamai T. S. parduoda automobilį „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI). Apylinkės teismas, išsamiai įvertinęs ir palyginęs tarpusavyje nuoseklius liudytojų T. S. ir E. S.parodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog T. S. realiai automobilio E. S. nepardavė, o automobilio pirkimo–pardavimo sandorį sudarė būtent M. M.. Be to, 2018-05-25 specialisto išvadoje Nr. 11K-142 (18) konstatuota, kad 2015-06-25 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus, išskyrus eilutėje „Pardavėjas“, skaitmeninį įrašą „(duomenys neskelbtini)“, eilutėje „Rida“ skaitmeninį įrašą „180100“ ir eilutėje „Transporto priemonės kaina“ skaitmeninį įrašą „4000“ parašė M. M.. Tačiau vien šia išvada apelianto kaltė negrįsta, o ji vertinta kitų šiame epizode surinktų ir apylinkės teismo ištirtų įrodymų kontekste.

62. Nekyla jokių abejonių dėl liudytojų T. S. ir E. S.parodymų patikimumo, jų analizė leidžia daryti išvadą, kad M. M. už atlygį pasiūlė T. S. savo vardu užregistruoti automobilį „Toyota Prius“, (DUOMENYS NESKELBTINI) (suklastotas VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)) ir T. S. pasirašė jau užpildytus dokumentus, o E. S. tik vėliau sužinojo, kad automobilį, kurį neva įsigijo iš T. S., įsigijo ne iš T. S.. Pažymėtina, kad ši nusikalstama veika, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, yra tiesiogiai susijusi su 1 epizode aprašyta nusikalstama veika dėl šio automobilio, kurį M. M. įgijo nusikalstamu būdu ir suklastojo jo identifikavimo numerius, o tęsdamas šią nusikalstamą veiką, paprašė T. S., nesuvokusio M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įregistruoti T. S. vardu. T. S. įregistravo minėtą automobilį ir šį automobilį realizavo, parduodamas E. S. už 4 000 Eur. Aplinkybės, kad T. S. 2018-04-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu iš jam pateiktų atpažinti 5 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį, esantį fotonuotraukoje Nr. 3 – M. M., o E. S. 2018-04-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino M. M. kaip asmenį, pardavusį jam automobilį (t. 14, b. l. 123–126), leidžia kaip teisingą vertinti apylinkės teismo išvadą, jog būtent M. M. į sutartį įrašė melagingus duomenis, siekdamas, kad būtų panaudota apgaulė prieš sąžiningą automobilio pirkėją ir jam būtų apsunkinta galimybė nustatyti tikrąjį automobilio pardavėją.

Dėl 136 epizodo (dėl neteisėto vertimosi komercine veikla)

63. Apeliantas teigia, jog veiklą vykdė ir mokesčius mokėjo Vokietijoje ir tai patvirtina „Pay Pal“ sistemos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo susieta su apelianto vardu Vokietijoje atidaryta (duomenys neskelbtini) banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2016-09-14 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšio valdybos raštas Nr. TR/6711/32/DE/16. Be to, teismas netinkamai kvalifikavo šią veiką, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą apeliantui – nepagrįstai nustatė jam pareigą parvežti dokumentus iš Vokietijos. Šiame epizode neįrodytas stambaus masto požymis. Pajamų suma, sudaranti stambų mastą, turi viršyti 25 000 Eur, o, apelianto skaičiavimu, išeina 24 779,76 Eur suma.

64. Išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio dalyje apylinkės teismo išdėstytus motyvus ir išvadas, teisėjų kolegija apelianto argumentus vertina kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstus. Apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino M. M. kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai ir jų visuma įrodo, kad jis versliškai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla, siekdamas gauti pajamų, – variklinių transporto priemonių dalių mažmenine prekyba, neįregistravęs įmonės, negavęs individualios veiklos vykdymo pažymos, neturėdamas verslo liudijimo, neturėdamas jokio mokesčių mokėtojo statuso, taip išvengdamas prievolės mokėti privalomus mokesčius.

65. Aplinkybė, jog teismas bylos nagrinėjimo metu leido laikinai M. M. išvykti į Vokietiją tam, kad jis galėtų teismui pateikti įrodymus apie Vokietijoje vykdytą veiklą, nereiškia, jog tokiu būdu teismas jam perkėlė nekaltumo įrodinėjimo naštą. M. M. šiame epizode neinkriminuota aplinkybė, jog tokia veikla jis apskritai vertėsi Vokietijoje. Todėl minėtas teismo leidimas laikinai išvykti iš esmės atitiko paties M. M. teismui deklaruotą poziciją, jog aptariamą veiką jis padarė ne Lietuvoje, o užsienyje ir ten mokėjo visus privalomus mokesčius. Nors M. M. įrodymų apie savo vykdytą veiklą Vokietijoje teismui nepateikė, tačiau tokių duomenų nepateikimas nebuvo lemiamas M. M. kaltės įrodymas.

66. Kaip pagrįstai motyvavo apylinkės teismas, byloje esantys kratos protokolai (t. 27, b. l. 14–15) patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-04 atliekant kratą M. M. naudojamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) , buvo rasta ir paimta įvairių automobilių dalių, detalių, o tai patvirtina, kad jo parduodamos prekės buvo laikomos ir sandėliuojamos Lietuvoje. Kiti įrodymai – UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir AB „Lietuvos paštas“ pateikta informacija patvirtino, jog M. M. 2015–2016 m., būdamas Lietuvoje ir pasinaudodamas siuntų tarnybų paslaugomis, išsiuntė įvairias siuntas skirtingiems asmenims (t. 47, b. l. 4–64, 81–129, 132–196). Todėl apylinkės teismas pagristai atmetė M. M. teiginius, jog tokios veiklos mokesčius jis neva mokėjo Vokietijoje.

67. 2016-09-14 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšio valdybos raštas Nr. TR/6711/32/DE/16, priešingai, nei teigia apeliantas, neįrodo jo veiklos vykdymo Vokietijoje, nes jame atskleistas ieškomų automobilių „BMW 320“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), ir „Mercedes S320 CDI“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavėjo internete vardas – „(duomenys neskelbtini)“, šis pardavėjas reguliariai per internetinį aukcioną siūlė pirkti automobilių detales (t. 17, b. l. 1–14). Kitų faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad, vykdydamas komercinę veiklą, jis būtų mokėjęs kurioje kitoje valstybėje atitinkamus mokesčius už tokią savo vykdytą komercinę veiklą, byloje nėra. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. M., susiedamas „Pay Pal“ sistemos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su savo vardu Vokietijoje atidaryta (duomenys neskelbtini) banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu siekė nuslėpti ne tik vykdomą veiklą, gautas pajamas, bet ir išvengti mokestinės prievolės.

68. Apeliantas kvestionuodamas stambaus masto požymį pateikia savo skaičiavimus. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, pritaria apylinkės teismo skaičiavimams ir motyvams, jog M. M. veiklos laikotarpis yra didesnis nei 12 mėnesių, todėl veiklos mastą reikia skaičiuoti pagal paskutinius 12 mėnesių. Per visą veiklos laikotarpį – nuo 2015-01-01 iki 2016-08-13 – M. M. gavo 42 335,45 Eur, ją padalijus iš 20 mėnesių veiklos laikotarpio, po to gautą 1 mėnesio pajamų vidurkį padauginus iš 12 mėnesių, susidaro 25 401,27 Eur (42 335,45 Eur : 20 mėn. x 12 mėn. = 25 401,27 Eur). Tokio dydžio suma, kaip teisingai motyvavo teismas, atitinka įstatyme nustatytą stambų mastą. Taigi M. M. veiksmuose stambaus masto požymis yra įrodytas.

Dėl 137 epizodo (dėl R. T. priklausančio turto pagrobimo)

69. Anot apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos A. K. parodymais, jog kratos metu pas ją ir jos sesę G. K. rastus daiktus ji gavo iš apelianto. Neneigia, jog perdavė daiktus A. K., tačiau jis gavo daiktus iš M. R.. Teismas klaidingai nurodė, kad M. R. nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Tokius parodymus pastarasis davė ir pripažino faktą, kad jis perdavė M. M. šiuos daiktus. Taigi pirmasis pagrobtus daiktus įsigijęs asmuo yra M. R..

70. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes.

71. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma remiantis tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

72. Teisėjų kolegija, išanalizavusi įrodymų grandinę, kuria apylinkės teismas grindė M. M. kaltę dėl vagystės iš R. T. buto, daro išvadą, jog aktualios grobimo nusikalstamos veikos mechanizmą teismas atskleidė ir kartu padarė teisingą išvadą dėl M. M. kaltės padarius šį nusikaltimą. Nors pagrobtus daiktus M. M. gavo iš M. R., tačiau vien ši aplinkybė nešalina M. M. baudžiamosios atsakomybės už vagystę iš R. T. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

73. Apygardos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, apklaustas M. R. parodė, jog daiktai buvo pavogti iš (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdos m., jis daiktus – rūbus, parfumeriją, atidavė M. M., už daiktus iš jo atlygio neprašė (t. 85, b. l. 133). M. R. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-05-06 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021-06-02, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-549/2021, yra nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už šią vagystę iš R. T. buto. Šiuo atveju apelianto nenoras atskleisti tikrąsias pagrobtų daiktų patekimo jo žinion aplinkybes, kaltę verčiant M. R., nedera su šio nusikaltimo padarymo mechanizmu, kurį patikimai atskleidžia byloje surinktų ir teismo tinkamai ištirtų įrodymų visuma. M. M. kaltę šiame epizode pagrindžia nuosekli, logiška, netiesioginių įrodymų grandinė.

74. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė šiame epizode M. M. inkriminuotas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog daiktų perdavimo aplinkybės patvirtina tai, kad jie buvo įgyti neteisėtu būdu. Į A. K. klausimą „iš kur tie daiktai“ M. M. atsakė „nesigilink, ramiau miegosi“. Apygardos teismo taip pat neįtikina apelianto pozicija, jog neva jam apskritai nebuvo svarbi iš M. R. gautų daiktų kilmė. Pagrobtų iš buto daiktų didelis kiekis, M. R. ir M. M. tamprūs, pasitikėjimu grįsti ryšiai, susiformavę darant ir kitas grobimo veikas, o kartu ir aplinkybė, kad pagrobtus daiktus M. M. perdavė neatlygintinai pažįstamai draugei A. K., sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog M. M. padarė šią nusikalstamą veiką su asmeniu, kuriam teisminio nagrinėjimo metu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą – M. R., o būtent įsibrovė į R. T. butą, iš kurio pagrobė įvairius jai priklausančius asmeninius daiktus.

Dėl organizuotos grupės, A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padėjus atskleisti organizuotos grupės veiklą

75. Apeliantas nesutinka, jog jam inkriminuotas konkrečias veikas jis padarė veikdamas organizuota grupe. Teisėjų kolegija pažymi, jog šį kvalifikuotos vagystės požymį apylinkės teismas pašalino iš visų M. M. inkriminuotų epizodų, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

76. Kitas apelianto argumentas – A. K. nepagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip aktyviai padėjusi atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, atmetamas kaip nepagrįstas. Apylinkės teismas, tirdamas, tikrindamas ir vertindamas šios BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojos A. K. parodymus, tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, atsižvelgė į atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu asmenų parodymų vertinimo ypatumus. A. K. 2018-06-18 prokuroro nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas, tarp jų ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto, pagrobto iš R. T. buto, įgijimo ir realizavimo (t. 53, b. l. 27–52).

77. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad byloje nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, A. K. parodymais. Iš tikrųjų tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Tačiau tokio reikalavimo dėl įrodymų vertinimo apylinkės teismas laikėsi ir nepažeidė. A. K. parodymai išliko nuoseklūs ir neprieštaringi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Be to, šios liudytojos parodymus patvirtina ir kiti apylinkės teismo išnagrinėti įrodymai. Vien tai, kad organizuotos grupės požymis, kuris, kaip paaiškėjo bylai pasiekus teismą, šalintinas iš kaltinimų M. M., nereiškia, kad prokurorui 2018-06-18 priimant minėtą nutarimą nebuvo aktualus tuo metu įtarimuose M. M. suformuluotas toks konkrečios nusikaltimo sudėties požymis.

79. Apeliantas ginčija jo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose atliktos kratos teisėtumą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, tokį apelianto argumentą vertina kaip nepagrįstą. Krata atlikta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-08-02 nutarties pagrindu, ja leista daryti kratą M. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda (t. 28, b. l. 25–27). Krata atlikta ir pas M. R., ir pas M. M. tuo pačiu metu, surašyti skirtingi kratų protokolai (t. 27, b. l. 141–154, t. 28, b. l. 28–38). Atliekant kratas dalyvavo patys kaltinamieji, pastabų iš jų negauta. Protokoluose nurodoma, kad priedų nėra, techninės priemonės nebuvo naudojamos. Nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad buvo filmuojama epizodiškai, teismo posėdžio metu ištyrus pateiktą filmuotą medžiagą, nustatyta, kad, atlikus kratą gyvenamosiose patalpose, krata toliau atliekama namo kieme esančiose pagalbinėse patalpose, apleistuose, tačiau naudojamuose rakinamuose sandėliukuose. M. M. nenurodė, kuris yra jo naudojamas sandėliukas, ar kažkuris jo naudojamas, todėl pareigūnai atlikdami kratą naudodamiesi raktais, paimtais iš M. M. asmens kratos metu, ieškojo, kuriam sandėliukai jie tinka. Atrakinę sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė įvairių daiktų, priemonių, įrankių, automobilio identifikacinių lentelių, valstybinių numerių ir kt. M. M. neigė, kad tai jo daiktai, tačiau patvirtino, kad vaiko vežimėlis, esantis tame sandėliuke, yra jo. Sandėliukas, kuriame atlikta krata, yra ties (duomenys neskelbtini) namu (t. 83, b. l. 24–28).

80. Nors sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teisingai pastebi apeliantas, nėra statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausinys, tačiau apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog sandėliukų kompleksas buvo priešais gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o M. M. turėti raktai tiko vienam iš sandėliukų. M. M. neturėjo jokių pastabų dėl kratos teisėtumo, o pareigūnai net ir norėdami pasitikslinti, kam priklauso šios patalpos, nebūtų galėję to padaryti, nes jos nebuvo įregistruotos. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareigūnai kratos metu pagrįstai klydo manydami, kad tai yra neregistruotos pagalbinės patalpos, priklausančios naudotojui M. M.. Taigi kratos metu M. M. naudojamose patalpose surinktų duomenų, priešingai, nei teigia apeliantas, nėra pagrindo pripažintini netinkamais jo kaltei pagrįsti.

Dėl teismo šališkumo, teisės į gynybą suvaržymo ir kitų procesinių pažeidimų

81. Apeliantas įžvelgia bylą nagrinėjusio teisėjo S. B. šališkumą, teigdamas, jog jis rodė palankumą prokurorui, taisė jo teisines ir technines klaidas, nors turėjo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti. Kaltinamojo akto trūkumai liko nepašalinti. Kaltinamojo akto trūkumai trukdė kaltinamiesiems gintis. Bylą nagrinėjantis teisėjas ėmėsi šalinti trūkumus, o tai sudaro prielaidas manyti, kad jis yra šališkas ir dirba ne tik teisėjo, bet ir prokuroro darbą. Be to, byloje nebuvo užtikrintas nukentėjusių asmenų dalyvavimas procese, dėl to liudytojai negalėjo užduoti jiems klausimų. Byloje, nesilaikant eiliškumo, buvo apklausiami pavieniai nukentėjusieji ir liudytojai, nors pirma teismas turėjo apklausti visus nukentėjusiuosius, o tik po to liudytojus, nedalyvaujant nukentėjusiesiems. Taip pat teismas pažeidė apelianto teisę į tinkamą gynybą, nes nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas procese. Apeliantui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo paskirtas advokatas, tačiau jis nedalyvavo baigiamosiose kalbose, nepasinaudojo replikos teise. Teismas apelianto klausė, ar jis sutinka vesti bylą be gynėjo baigiamųjų kalbų metu, ir jis atsakė, kad pageidauja. Tačiau tai padarė bijodamas užsitraukti teismo nemalonę. Jei būtų nesutikęs, teismas būtų turėjęs vėl atidėti bylos nagrinėjimą.

82. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-94-511/2018 ir kt.). Nešališkumo principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Teismo nešališkumas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Kilus abejonių dėl teisėjo nešališkumo proceso dalyviai gali pareikšti teisėjui nušalinimą.

83. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apelianto teiginių dėl teismo šališkumo nepatvirtina nei pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolai, taip pat ir jų garso įrašai, nei kita bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nuteistajam M. M. ir jo gynėjui lygiomis teisėmis su kitais proceso dalyviais leido dalyvauti tiriant įrodymus, pareiškiant prašymus bei naudotis kitomis BPK garantuojamomis teisėmis, neteikdamas pirmenybės nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų. Be to, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad teismas, priimdamas procesinius sprendimus, bendraudamas su proceso dalyviais teisiamųjų posėdžių metu, būtų demonstravęs neigiamą nusistatymą jų atžvilgiu ar būtų elgęsis priešingai.

84. Kaltinamojo akto trūkumai teismo buvo pastebėti ir taisytini priimant nuosprendį, kuriame iš M. M. suformuluotų kaltinimų turinio, priešingai, nei teigia apeliantas, yra aiškios visos jam inkriminuotų veikų padarymo aplinkybės. Kaltinamasis aktas yra pakankamai konkretus, nuteistojo M. M. nusikalstamos veikos kaltinamajame akte aprašytos išsamiai ir pakankamai aiškiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, būdas, konkretūs nuteistojo ir kitų konkrečiuose epizoduose dalyvavusių asmenų veiksmai, taip pat kitos nusikalstamų veikų aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nenustačius kaltinamojo akto trūkumų nėra pagrindo daryti išvadą apie BPK 10 straipsnyje nustatytos teisės į gynybą pažeidimą. Beje, apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo gynėją advokatą ir naudojosi jo paslaugomis nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje.

85. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų buvę padaryta esminių BPK pažeidimų, kuriais būtų buvusios suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

87. Apeliantas mano, kad bausmės tikslus galima pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, nes jis prisipažino padaręs 4 apysunkius nusikaltimus. Mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, o paskyrus 4 metų laisvės atėmimo bausmę būtų formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas nemotyvavo, kodėl paskiria būtent tokio dydžio bausmę ir kodėl nėra galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymo.

88. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad apeliantas turi tvirtus socialinius ryšius, turi šeimą – žmoną ir 2 mažamečius vaikus, kurie turi specialiųjų poreikių. Žmona šiuo metu niekur nedirba. Visą laiką dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, o šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darboviečių charakterizuojamas kaip nuoširdus, rūpestingas, aktyvus profesinėje veikloje, atsiduodantis darbui žmogus. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2016-08-03 iki bylos perdavimo teismui ir nuosprendžio priėmimo 2020-12-10 praėjo nepilni 5 metai. Per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų nepadarė, naujų ikiteisminių tyrimų jam nepradėta ir pažada daugiau nebenusikalsti. Skirtų jam kardomųjų priemonių nepažeidė. Šios apelianto asmenybę apibūdinančios aplinkybės ir jų visuma, o kartu tai, jog nusikalstamos veikos nesukėlė sunkesnių padarinių (automobiliai surasti ir tyrėjų grąžinti nukentėjusiesiems; priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas), jis sutiko su civiliniais ieškiniais, rodo, kad jis nėra toks pavojingas ir bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, skyrimas leis pasiekti bausmei keliamus tikslus. Todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės papildomai darytų teigiamą įtaką apeliantui, skatintų jį dar griežčiau laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, dėl per ilgo proceso bausmė apeliantui turėtų būti sušvelninta.

89. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Tačiau, net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininkui ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

90. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

91. Nuteistasis M. M., atsižvelgiant į tai, jog pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 306¹ straipsnio 1 dalį (13 epizodas – dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)) šiuo nuosprendžiu jis yra išteisinamas, lieka nuteistas už dvidešimt vieną nesunkų nusikaltimą (BK 189 straipsnio 1 dalis, 306¹ straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), vienuolika apysunkių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 2 dalis, 202 straipsnio 1 dalis). Šie nusikaltimai, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, yra baigti, padaryti dėl finansinių motyvų, o jais padaryta turtinė žala neatlyginta. M. M. yra neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra (t. 67, b. l. 132–136, 139–142).

92. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir jau aptartus duomenis, nusprendžia, kad nėra pagrindo M. M. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis padarė išties didelį skaičių tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų nuosavybei, o kaltę pripažino tik iš dalies, vos dėl 4 epizodų. Turtinio pobūdžio nusikaltimų darymas buvo M. M. pragyvenimo šaltinis ir jo gyvenimo būdas, kurį jis pasižada keisti tik dabar, kai suprato gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą ir dėl tokios bausmės kilsiančias pasekmes šeimai. M. M. ilgą laiką nekeitė nusikalstamo gyvenimo būdo ir polinkis nusikalsti jam neišnyko. M. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir tik pareigūnų dėka jis nutraukė nusikaltimų darymą.

93. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, ir byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad M. M. skirtinos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Be to, net ir sumažėjus M. M. padarytų nusikalstamų veikų skaičiui (išteisintas dėl 13 epizodo dėl dviejų nusikaltimų padarymo), jam skirtina galutinė subendrinta bausmė vis vien viršija BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytą ketverių metų laisvės atėmimo bausmės ribą, iki kurios gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, kai asmuo nuteistas už tyčinius nusikaltimus. Todėl ir dėl to taikyti M. M. BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Dėl bausmės ir bausmių subendrinimo

94. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

95. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio taisyklėmis bausmes už atskiras nusikalstamas veikas teismas subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais.

96. Šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam M. M. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė.

97. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, kuris neviršija pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 189 straipsnio 1 dalį, BK 202 straipsnio 1 dalį ir BK 306¹ straipsnio 1 dalį M. M. skirtų šių straipsnių sankcijose numatytų tokios rūšies bausmių vidurkio. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistajam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju švelnesnė bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai

98. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis M. M. išteisintinas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) (13 epizodas), vagystės ir identifikavimo numerių suklastojimo, keistina nuosprendžio dalis, kuria išspręstas bausmių subendrinimo klausimas. M. M. nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo dviem nusikaltimais, nes jis išteisintinas šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 306¹ straipsnio 1 dalį (13 epizodas – dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį (už 11 apysunkių nusikaltimų), subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta bausmė už apysunkius nusikaltimus apėmimo būdu subendrintina su bausmėmis, paskirtomis už nesunkius nusikaltimus, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir M. M. paskirtina galutinė subendrina bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Dėl proceso išlaidų

99. Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išieškoti iš S. V. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 234 Eur advokato užmokestis (t. 85, b. l. 122, 123).

100. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

101. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V. nuteistas pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, ir dėl jo priima išteisinamąjį nuosprendį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos gali būti priteistos tik iš nuteisto asmens, ir įvertinus tai, jog pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintojo S. V. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 330 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo S. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (13 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – S. V. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 306¹ straipsnio 1 dalį (13 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – M. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 306¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (1 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, (DUOMENYS NESKELBTINI)), 306¹ straipsnio 1 dalį (1 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, (DUOMENYS NESKELBTINI)) ir 300 straipsnio 1 dalį (134 epizodas dėl 2015-06-25 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties), subendrinti apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems metams) 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį (už 11 apysunkių nusikaltimų), subendrinti dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintą bausmę už apysunkius nusikaltimus apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nesunkius nusikaltimus, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir M. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo išieškoti iš S. V. valstybės naudai 234 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.