Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-460-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-01-31Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
1-460-806/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45887-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
D. R.
Advokatai
Karolis Barysas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-460-806/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45887-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajai D. R., jos gynėjui advokatui Karoliui Barysui,laiduotojui S. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „B.“ surinkėja, netekėjusi, neteista, nebausta administracine tvarka, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2017 m. rugsėjo 6 d., apie 17.49 val., Vilniuje, Papilėnų – Vydūno gatvių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz C200 CDI (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,82 promilių etilo alkoholio).

Apklausta teisme kaltinamoji D. R. kaltę pripažino ir parodė, kad vakare ėjo į darželį pasiimti vaiko. Prie darželio buvo palikusi mašiną. Pasiėmė vaiką iš darželio, sėdo į mašiną ir pavažiavus porą metrų prie sankryžos sustabdė policija. Patikrino dokumentus, paėmė teises, reikėjo pūsti į alkotesterį. Ji pūtė, parodė alkotesterio parodymus, ji juos pripažino. Paskui nuvežė į priklausomybės ligų centrą, paėmė kraują, iš ten – į kažkurį poskyrį. Tada surašė dokumentus ir nuvežė į areštinę, naktį praleido čia. Pripažįsta, kad buvo išgėrusi, važiavo su vaiku. Gėrė namuose vyną, išgėrė gal 1-1,5 l. Labai gėda dėl poelgio. Labai gailisi. Jaučiasi kalta prieš vaiką, prieš šeimą, prieš visuomenę, iki šiol labai pergyvena. Susikaupė visos problemos, nesėkmingos darbo paieškos, net negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Tai buvo spontaniškas poelgis. Vyras nupirko jai automobilį, jis registruotas jos vardu. Mašina naudojama šeimos poreikiams. Pagrinde automobilis reikalingas vaiką nuvežti/parvežti į/iš darželio. Dabar vaiką vežioja vyras S. Z.. Jie gyvena kartu, bet nėra susituokę. Su S. Z. kartu gyvena 12 metų. S. Z. jai yra autoritetas. Jis jai daro įtaką. Kartu sprendžia įvairias šeimos problemas. Jo žodis lemiamas vaiko auklėjimo, finansiniais klausimais ir dėl šio įvykio. Vyro įvykio metu namuose nebuvo. Jis tą dieną buvo sodyboje. Apie šį įvykį kalbasi kiekvieną dieną. S. Z. tokio jos poelgio nepateisina. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Jos pajamos yra darbo atlyginimas – 400-500 Eur, priklauso nuo išdirbio. S. Z. gauna pensiją – 700 Eur. Jei teismas atleistų nuo atsakomybės pagal laidavimą, pasižada ateityje laikytis įstatymų ir vengti alkoholio.

Liudytoju teisme apklaustas S. Z. paaiškino, kad sutinka laiduoti už D. R.. Ją pažįsta 13 metų. Kai ji atėjo dirbti į jų įmonę, jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) įmonės gamybos direktoriumi. D. R. buvo pavyzdinga darbuotoja. Jie dirbo viename kolektyve. Jo žmona mirė. Tuo sunkiu gyvenimo metu D. R. buvo su juo. Pradėjo lauktis vaiko. Pats turi tris suaugusius vaikus, todėl šio vaiko nenorėjo, tačiau vaikas buvo D. R. gyvenimo tikslas. Gimus vaikui, davė pastarajam savo pavardę. D. R. atsisakė už jo tekėti, kadangi jautė, kad jo vaikai nepritarė judviejų santykiams. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje savo veiklą baigė. Darbuotojai buvo atleisti. Kol įmonė buvo likviduota, D. R. dar dirbo 4-5 metus įmonėje. Paskui įmonė buvo likviduota ir ji neteko darbo. Jis nežino, kas D. R. privertė taip pasielgti. D. R. labai uždara. Jai alkoholis yra visiškai svetimas. Šeimoje alkoholio jie nevartoja. Dėl įvykio labai stipriai pergyvena. Labiausiai nukentėjo jų sūnus. Pasižada už ją, kad tas įvykis bus labai pamokantis. Jis pats yra vairuotojas, neturi pastabų ar nuobaudų. Nori patikinti, kad tai buvo vienintelis įvykis, kuris nepasikartos.

Kadangi kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji D. R. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2017-09-06, nuo 9.00 val., būdama namuose viena išgėrė apie 3,0 1 vyno. Apie 17.00 val. nuėjo į vaikų darželį „G.“, iš kur paėmė savo sūnų. Netoli vaikų darželio buvo paliktas jos automobilis MB 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsisėdusi prie automobilio vairo, įjungė variklį ir išvažiavo. Važiuojant Stalupėnų g. pastebėjo, kad priešpriešiais važiavo policijos automobilis, kuris užvažiavo iš priekio ir sustojo. Ji automobilį taip pat sustabdė. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus. Ji pateikė savo dokumentus, o tada policininkas liepė pūsti į alkotesterį. Alkotesteriu jai nustatė 3 prom. girtumą. Po to policijos automobiliu buvo nuvežta į PLC, kur paėmė jos kraujo mėginį (b. l. 24-25, 30).

Vilniaus priklausomybės ligų centre 2017-09-06, 18.35 val., buvo paimtas D. R. kraujo mėginys, kuris perduotas VTMT Toksikologijos laboratorijos specialistams ištirti alkoholio kiekį kraujyje (b. l. 9).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9268/2017(01) D. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,82 promilės etilo alkoholio (b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. P. paaiškino, kad 2017-09-06 patruliavo kartu su policijos vyr. patruliais V. P. ir Ž. J.. Iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini), iš vaikų darželio, išvažiavo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja moteris galimai neblaivi. Minėtą automobilį pastebėjo Papilėnų - Vydūno gatvių sankryžoje. Įjungę šviesos ir garso signalus, šį automobilį sustabdė. Priėjęs prie automobilio nustatė, kad automobilį vairavo D. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri pateikė dokumentus. Bendraudamas su vairuotoja, jautė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, ji kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. Ant galinės sėdynės sėdėjo vairuotojos sūnus U. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojos paklausė, ar ši vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau vairuotoja atsakė, kad nevartojo. Alkotesteriu D. R. nustatė 3.04 prom girtumą. Apie tai informavo OVS budėtoją (b. l. 16).

Policijos vyr. patrulio E. P. tarnybiniame pranešime išdėstytos analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė apklausoje (b. l. 2).

Policijos vyr. patrulio R. S. tarnybiniame pranešime nurodytas, kad pristatymui į PL centrą pareigūnams buvo perduota vairuotoja D. R. (b. l. 3).

Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ duomenimis, D. R. nustatytas 3,04 prom. neblaivumas (b. l. 5).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1556 pažymėta, kad D. R. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 9).

VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė Mercedes Benz C200 CDI (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso D. R. (registruotas jos vardu) (b. l. 10).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė Mercedes Benz C200 CDI kaina Lietvoje yra 3540 eurų (b. l. 11).

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad D. R. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausta teisme kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad vakare ėjo į darželį pasiimti vaiko. Prie darželio buvo palikusi mašiną. Pasiėmė vaiką iš darželio, sėdo į mašiną ir pavažiavus porą metrų prie sankryžos sustabdė policija. Patikrino dokumentus, paėmė teises, reikėjo pūsti į alkotesterį. Ji pūtė, parodė alkotesterio parodymus, ji juos pripažino. Paskui nuvežė į priklausomybės ligų centrą, paėmė kraują, iš ten – į kažkurį poskyrį. Pripažįsta, kad buvo išgėrusi, važiavo su vaiku. Gėrė namuose vyną, išgėrė gal 1-1,5 l. Labai gėda dėl poelgio, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios parodymus detalizuoja, kartu ir kaltę dėl jai inkriminuotos teisei priešingos veikos padarymo patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kompetentingo specialisto išvada dėl kaltinamosios neblaivumo laipsnio, kita rašytinė bylos medžiaga. Veika padaryta tiesiogine tyčia, D. R. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. D. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi ji vairavo transporto priemonę, būdama sunkaus girtumo būsenos, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamosios sugyventinis S. Z. prašė perduoti kaltinamąją D. R. jo atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. R. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios sugyventinis, su kuriuo ji augina mažametį sūnų, S. Z., pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. D. R. iki šiol neteista, administracine tvarka nebausta, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos. D. R. dirbanti, turi šeimą, remiantis į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis, ankstesnių darboviečių charakterizuojama teigiamai, vaiko darželio auklėtojų apibūdinama kaip pareiginga mama. Kaltinamoji savo elgesį teismo posėdžio metu vertino itin kritiškai. Teismo nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju D. R. laiduotuoju sutinka būti jos sugyventinis S. Z., kuris teismui pateiktame prašyme nurodė, kad kaltinamoji yra jo sūnaus motina, jie nesusituokę, tačiau kartu gyvena. Jis pats yra nepriekaištingos reputacijos, neteistas, nebaustas administracine tvarka. Šiuo metu yra pensininkas. Buvusiose darbovietėse charakterizuojamas teigiamai, ne kartą skatintas. Su D. R. bendrauja glaudžiai, aptarė jos padarytą veiką, ji savo elgesį vertina itin kritiškai, išgyvena ir gailisi, atsižvelgė į jo išsakytas pastabas, todėl jis įsitikinęs, kad jos padaryta veika buvo veikiau atsitiktinė, nei ankstesnio jos elgesio pasekmė. Žada vadovaudamasis savo vertybinėmis nuostatomis ir autoritetu, patirtimi daryti teigiama įtaką kaltinamajai ir jos elgesiui, užtikrinti, kad pastaroji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prie pateikto prašymo pridėti duomenys apie S. Z. teistumą ir baustumą administracine tvarka, darbdavių charakteristikos, patvirtinantys jo prašyme išdėstytas aplinkybes. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas S. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo, gyvena kartu su kaltinamąja, augina bendrą vaiką, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas D. R. elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti D. R. teigiamą įtaką, yra autoritetas sugyventinei.

Nustačius visas įstatymo leidėjo numatytas ir aptartas sąlygas, D. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Aptariamą nusikalstamą veiką D. R. padarė naudodamasi specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. Atsižvelgus į D. R. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, kartu į tai, kad savo kaltę ji visiškai pripažino, posėdžio metu itin kritiškai vertino savo elgesį, nuoširdžiai gailėjosi, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka, spręstina, kad toks kaltinamosios neatsakingas poelgis veikiau buvo vienkartinis ir jai nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas lygus vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kaltinamosios gynėjas prašė teismo nustatyti, nuo kada D. R. skaičiuotinas specialiosios teisės atėmimo terminas. Jo teigimu, pastarasis skaičiuotinas nuo 2017 m. rugsėjo 7 d., t.y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, priėmimo dienos. Teismas su tokiu kaltinamosios gynėjo vertinimu sutinka, jis neprieštarauja ir aktualiai teismų praktikai, pagal kurią baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti, termino pradžia skaičiuotina nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos (2018 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-111-891/2018).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, turto konfiskavimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Šioje byloje nustatyta, kad D. R. vairavo automobilį Mercedes Benz C200 CDI (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,82 promilių etilo alkoholio). Veika padaryta tiesiogine tyčia. Minėtas automobilis pripažintinas D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jis atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Pagal byloje esančius duomenis, automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajai (registruotas jos vardu). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. R. paaiškino, jog automobilis registruotas jos vardu, pastarąjį jai nupirko S. Z., mašina naudojama šeimos poreikiams, automobiliu vaiką veža į darželį. Kaltinamosios gynėjas prašė automobilio nekonfiskuoti, atkreipė dėmesį į tai, kad D. R. pirmą kartą padarė teisės pažeidimą, nebausta nei administracine, nei baudžiamąja tvarka, elgesį vertino kritiškai, nevengė atsakomybės, pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, veika – nesunkus nusikaltimas, jokia žala nebuvo padaryta, automobilio vertė yra virš 3000 Eur, tai vienintelis šeimos automobilis, gynėjo nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog vykdydamas teisingumą teismas turi turėti galimybę tam tikromis sąlygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, o toks sprendimas gali būti priimtas atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad kaltinamoji D. R. pirmą kartą traukiama baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviai, ji praeityje nebuvo teista, administracine tvarka nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai, padarytą veiką vertina kritiškai, dėl jos padarymo prisipažįsta, gailisi. Vis tik, teismo vertinimu, bendrame aplinkybių fone šios aplinkybės nepripažintinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, kad taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, teisingumo principas būtų pažeistas ar šios priemonės taikymas būtų neproporcingas. Teismas, spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ar netaikymo turi pareigą vertinti ir teisės pažeidimo pavojingumą, mastą bei kitas susijusias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis byloje 1A-456-654/2017). Kaip nustatyta, kaltinamoji vairavo automobilį, kai jos kraujyje rasta 2,82 promilių etilo alkoholio, t.y. nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Automobilyje buvo ir jos mažametis sūnus, kurį ji pasiėmė iš darželio ir automobiliu vežė namo. Tokiu būdu kaltinamoji sukėlė didelę grėsmę ne tik sau ir savo sūnui, bet ir aplinkiniams, jų turtui. Vertinant pačios kaltinamosios nurodytą aplinkybę, kad automobilis, kuriuo ji pajudėjo, stovėjo netoli vaikų darželio, pažymėtina tai, kad neatsakingas kaltinamosios elgesys galėjo sukelti itin skaudžias ir neatitaisomas pasekmes. Kaltinamosios padaryta veika itin neigiamai vertinama visuomenėje, dedamos didelės pastangos užkirsti joms kelią, tačiau kaltinamoji to nepaisė. Apie galimus neigiamus padarinius kaltinamoji turėjo pareigą susimąstyti prieš darydama nusikalstamą veiką. Pastebėtina ir tai, kad į kaltinamosios asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes teismas jau atsižvelgė spręsdamas dėl galimybės atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat, tokį jos neatsakingą poelgį vertindamas kaip veikiau vienkartinį, uždraudė jai naudotis specialiąja teise palyginus neilgam terminui. Teismo nuomone, automobilio vertė šiuo atveju negali būti kriterijus, kuriuo vadovaudamasis teismas spręstų dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, kadangi ji niekaip neįtakoja aptarto D. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, šiuo atveju yra būtinas, taigi automobilis Mercedes Benz C200 CDI (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis kaltinamajai D. R. (registruotas jos vardu), kurį ji vairavo būdama neblaivi, konfiskuotinas.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras paskyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į konfiskuotiną automobilį, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę paliktinas galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojos D. R. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, byloje (prie bylos viršelio), perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Perduoti D. R. pagal laidavimą laiduotojui S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant dvejų metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti D. R. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 7 d.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojos D. R. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti VĮ „Regitra“.

Konfiskuoti kaltinamajai D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Mercedes Benz C200 CDI (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę (automobilį) Mercedes Benz C200 CDI (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti D. R. ir S. Z., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti D. R., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė