- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- eA-429-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03460-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė, Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- S. J., D. J.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) skundą pareiškėjams S. J. ir D. J. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, ir Tarnyba) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 21R3-135(AG3-106/23-2021) (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjų skundą dėl NŽT Trakų skyriaus 2021 m. liepos 2 d. rašto Nr. 46SD-3243-(14.46.137E) ,,Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ (toliau – ir Raštas) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas skunde nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Ginčų komisija Sprendimu patenkino pareiškėjų skundą, panaikino NŽT Trakų skyriaus Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. birželio 7 d. prašymą išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
2.2. 2021 m. birželio 14 d. gautas pareiškėjų prašymas, kuriuo prašoma išduoti sutikimą statyti ir naudoti pontoninį lieptą NŽT valdomame valstybiniame vidaus vandens telkinyje, t. y. (duomenys neskelbtini) ežere, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Trakų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, Raštu pareiškėjų prašymą atsisakė tenkinti, kadangi vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Lietuvos erdvinės informacijos portalo interneto svetainėje geoportal.lt esančiais Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (toliau – ir Kadastras) duomenimis, taip pat Georeferencinio pagrindo kadastro (toliau – ir GRPK) erdvinių duomenų rinkinio duomenimis nustatyta, jog planuojamojoje vietoje statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį – lieptą, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su valstybine žeme, o ne su (duomenys neskelbtini) ežeru, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (toliau – ir Ežero sklypas).
2.3. Sutikimai statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius (toliau – ir Sutikimas) išduodami Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka ir atvejais. Taisyklių 3.1 papunktyje nurodoma, kad Sutikimas, be kita ko, gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį. Taigi, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, Sutikimą privataus žemės sklypo savininkui išduoti galima tik jei nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjų žemės sklypas (žemės sklypo ribų posūkio 7-9 taškuose) ribojasi su 32,80 ha ploto vandens ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), kuris, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2A-274-516/2021, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
2.4. Pareiškėjai neteisingai tapatina dvi sąvokas – Ežero sklypas ir (duomenys neskelbtini) ežeras, kaip vandens telkinys, kadangi tai nėra tapatūs objektai, o Ežero sklypo ribos nėra laikytinos (duomenys neskelbtini) ežero ribomis. Būtent (duomenys neskelbtini) ežero sklypo ribos yra nurodytos kaip pareiškėjams priklausančio žemės sklypo gretimybė tarp žemės sklypo ribų posūkio 7-9 taškų. Iš bylos medžiagoje esančios ir su skundžiamu Raštu pareiškėjams pateiktos schemos matoma, jog pareiškėjų žemės sklypas su (duomenys neskelbtini) ežeru, ne kaip su žemės sklypu, tačiau kaip vandens telkiniu, nesiriboja, t. y. jį nuo vandens telkinio skiria žemės juosta. Nors žemės sklypas ir turi sąlytį su vandens telkiniu ties 9-tu posūkio tašku, tačiau tai nelaikytina bendra žemė sklypo ir vandens telkinio riba, be to, iš pareiškėjų pateiktame plane nurodytų planuojamo statyti liepto koordinačių aiškiai matoma, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas neturi bendros ribos su vandens telkiniu, lieptas turėtų būti statomas tarp pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ir vandens telkinio esančioje žemės juostoje, dėl ko sutikimo liepto statybai išdavimas neatitiktų Taisyklių 3.1 papunkčio reikalavimų. Aplinkybę, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas neturi bendros ribos su (duomenys neskelbtini) ežeru, kaip vandens telkiniu, patvirtina Kadastro duomenys, taip pat GRPK erdvinių duomenų rinkinio pagrindu sudaryta schema, pačių pareiškėjų pateiktas žemės sklypo situacijos planas.
2.5. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ežero (duomenys neskelbtini) sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2008 m. yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iš pareiškėjų pateikto jiems priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Žemės plėtra” parengto plano matyti, kad jis parengtas 2018 metais. Plane pažymėtos sklypo gretimybės, nurodant objektų kadastro numerius, išskyrus Ežero sklypo kadastrinį numerį, tokiu būdu klaidingai nurodant, jog pareiškėjams priklausantis sklypas ribojasi su ežeru (duomenys neskelbtini), tačiau ne su Ežero sklypu. Ginčų komisija neteisingai pareiškėjų naudai išaiškino Taisyklių 3.1 papunkčio nuostatas, nurodant, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas turi bendrą ribą su vandens telkiniu. Atsakovas sprendimą dėl sutikimo neišdavimo priėmė sistemiškai ir visapusiškai įvertinęs tiek Nekilnojamojo turto registro duomenis, tiek papildomą informaciją, susijusią su tiksliu vandens telkinio ribų nustatymu.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Atsakovo atsakymas iš esmės yra nemotyvuotas, tad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Visa aplinkinė teritorija, į kurią patenka ir pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, buvo suplanuota detaliuoju planu, kuris buvo patvirtintas dar tuometinės Trakų rajono savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 60 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“. Iš šiuo metu galiojančio oficialaus (valstybės įmonės Registrų centre registruoto) pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. plano vienareikšmiškai ir aiškiai matyti, jog sklypas visoje pietinėje dalyje ribojasi būtent tik su (duomenys neskelbtini) ežeru. Tai matyti iš plane pažymėtų gretimų žemės sklypų gretimybių, kur visoje pietinėje sklypo dalyje, t. y. nuo posūkio taško 7 iki posūkio taško 9, plano gretimybių pastabose, pažymėtas (nurodytas) gretimas būtent (duomenys neskelbtini) ežeras („Ežeras (duomenys neskelbtini)“). Joks valstybei priklausantis žemės sklypas nėra įsiterpęs tarp pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini)ežero. Be to, NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 46SK-370-(14.46.110.) patvirtino pareiškėjų žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. atliktą kadastro duomenų tikslinimą, ir pareiškėjams jokių pretenzijų dėl 2018 m. vasario 23 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytų gretimybių, plane pažymėtų posūkio taškais 7-9 „Ežeras (duomenys neskelbtini)“, nepareiškė. Taigi, pareiškėjams paprašius sutikimo dėl lieptelio įrengimo (duomenys neskelbtini) ežere, NŽT Trakų skyrius pateikė poziciją, kuri ne tik prieštarauja minėtiems teritorijų planavimo ir kitiems dokumentams bei kadastro duomenims, bet dar ir neatitinka pačios institucijos ankstesnės pozicijos. Toks institucijos elgesys niekaip nedera su teisėtumo, gero administravimo ir kitais viešojo administravimo principais.
3.2. (duomenys neskelbtini) ežeras, kaip nekilnojamojo turto objektas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Tad, pareiškėjų nuomone, NŽT Trakų skyrius, neatlikęs (duomenys neskelbtini) ežero tikslių kadastrinių matavimų, esamoje situacijoje niekaip negalėjo padaryti išvados, kad tarp pareiškėjų sklypo pietinės jo dalies ir (duomenys neskelbtini) ežero yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas. NŽT Trakų skyrius Rašte visiškai neargumentuoja, kokiu pagrindu ir / ar dokumentu atsirado Rašte minima valstybinė žemė (valstybinės žemės plotas), kodėl atsakovas atmeta valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre esančius duomenis apie pareiškėjų sklypo ribas ir besiribojančius sklypus, kodėl nesiremia ar atmeta pareiškėjų nurodytus oficialius teritorijų ir kitus planavimo dokumentus bei kadastrinių matavimų duomenis tiek galiojusius pareiškėjų sklypo formavimo pradžioje, tiek ir šiuo metu esančius aktualius ir galiojančius dokumentus bei duomenis. Nors atsakovo Rašte nurodoma, jog yra vadovaujamasi, be kita ko, ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis (atsakovas jų nedetalizuoja), tačiau jie iš esmės patvirtina visiškai kitokias faktines aplinkybes, nei atsakovo nurodytos Rašte. Tuo pačiu tai reiškia, kad atsakovo nuoroda į Nekilnojamojo turto registro duomenis yra visiškai klaidinanti. Taigi, NŽT Trakų skyrius iš esmės be jokių argumentų ir pagrindo, dargi pateikdamas klaidinančią informaciją, paneigė galiojusius pareiškėjų sklypo formavimo ir šiuo metu galiojančius oficialius dokumentus bei kadastrinių matavimų duomenis. Be to, atsakovas realiai nepateikė jokių duomenų apie jo nurodomą valstybinę žemę (valstybinės žemės plotą), kuri neva yra įsiterpusi tarp pareiškėjų žemės sklypo pietinės dalies ir (duomenys neskelbtini) ežero. Toks Raštas aiškiai neatitinka VAĮ reikalavimų, tad vien šiuo pagrindu turi būti panaikintas.
3.3. Atsakovo teiginys, kad ginčo sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežere), yra vandens telkinys ir dar sausumos tam tikra žemės juosta, yra visiškai nepagrįstas konkrečiu ginčo sklypų dokumentu ar teisės aktu, nedetalizuota, kas tai per žemės juosta, t. y. kokia tai žemės naudmena (plotinis objektas), kokiu pagrindu ir kada ji yra atsiradusi bei pan. Priešingai, iš žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežeras), kadastro duomenų, kurie yra Nekilnojamojo turto registre, matyti, kad šio sklypo plotas yra 32,8000 ha. Šio sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – vandens ūkio; naudojimo būdas – bendrojo naudojimo vandens telkiniai. Vertinant šio sklypo naudmenas, akivaizdu, kad visą žemės sklypą, t. y. 32,8000 ha, sudaro tik vandenų plotas, daugiau jokių kitų naudmenų, pvz., ariamos žemės ar pan., šiame žemė sklype nėra. Tai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjų sklypas ribojasi būtent su vandens telkiniu – (duomenys neskelbtini) ežeru.
3.4. Pareiškėjų sklypas besiribojantis su (duomenys neskelbtini) ežeru neturi jokio pakrantės šlaito (sklypas su (duomenys neskelbtini) ežeru iš esmės yra viename lygyje), todėl pagal teisės aktų reikalavimus pakrantės apsaugos juosta yra 5 m nuo kranto linijos. Iš 2018 m. sklypo plano matyti, kad bendras servituto plotas yra 200 kv. m, taip pat matyti, jog šio servituto plotis per visą sklypo pietinę dalį yra nuo 5,16 m iki 6.25 m. Servitutas buvo nustatytas būtent tokio dydžio ir apimties, kokia sklypui yra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – pakrantės apsaugos juosta. Taigi, iš 2018 m. sklypo plano akivaizdu, jog vandens telkinys ne tik, kad susiliečia su pareiškėjams priklausančiu žemės sklypu, bet dar ir patenka į pareiškėjų sklypą, nes pakrantės apsaugos juosta (kuri turėtų būti 5 m) nustatyta platesnė negu 5 m (5,16 m; 6.25 m). Tai reiškia, kad kranto linija, nuo kurios pareiškėjų sklypui matuojami 5 m pakrantės apsaugos juostos, netgi patenka (įsiterpia) į pareiškėjų sklypą. Taigi, netgi ir šie duomenys paneigia atsakovo teiginius, kad tarp vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero, ir pareiškėjų sklypo yra kažkokios tai neaiškios žemės naudmenos juosta. Jeigu taip būtų, tai pareiškėjų sklypui taikoma apsaugos juosta nesiektų 5 m, nes kranto linija būtų pasislinkusi tolyn nuo pareiškėjų sklypo, tuo pačiu būtų mažesnis pareiškėjų sklypui nustatytas servitutas, nes jis koreliuoja su pakrantės apsaugos juosta. Be to, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantė yra apaugusi vandens augalais, kurie iš esmės tęsiasi ir į pareiškėjų sklypo dalį, kuri dėl nuolatinio aukšto vandens lygio net nėra naudojama.
3.5. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 27 straipsnyje reglamentuota, kas yra vandens ūkio paskirties žemė, kaip skirstomi vandens ūkio žemės sklypai ir pan. Šios aplinkybės, t. y., kad pareiškėjų sklypas ribojasi su žemės sklypu, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra vandens ūkio, o naudojimo būdas – bendro naudojimo vandens telkinys, yra pakankamos Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 1 d.) 3.1 papunkčio, nustatančio, kad sutikimas gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį, taikymui, t. y. konstatuoti, kad pareiškėjų sklypas ribojasi su vandens telkiniu ir spręsti dėl pareiškėjams prašomo sutikimo išdavimo. Joks teisės aktas nenustato, kad Taisyklių 3.1 papunkčio taikymui reikšminga tik Georeferenciniame kadastre kaupiami duomenys apie ežero ribą, o turimi oficialūs ir galiojantys sklypų dokumentai ir Nekilnojamojo turto registre registruoti duomenys būtų nesvarbūs ir nereikšmingi ar jų būtų galima nepaisyti. Gamtiniai ir antropogeniniai objektai kinta, tad Georeferencinio kadastro objektai įregistruojami, išregistruojami ir keičiami atsižvelgiant į gamtinių ir antropogeninių objektų faktinę konkrečiu metu nustatytą jų būseną (atsakovas net nėra nurodęs, kokiu pagrindu ir kada ši situacija buvo fiksuota ir pan.), tačiau tai jokiu būdu negali paneigti nuosavybės dokumentuose nurodytos informacijos.
3.6. Pagal Taisyklių 3.1 papunktį, sutikimo gavimui užtenka, kad pats sklypas ribotųsi su vandens telkiniu, nes tai tiesiogiai nustatyta Taisyklėse. Taigi, net ir šiuo aspektu, pareiškėjų sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, t. y. su valstybinės reikšmės vandens telkiniu, lieptelį ketinama statyti besiribojančių sklypų ribose, jokios trečiųjų asmenų teisės nėra ir negali būti pažeidžiamos, atsakovas tokių duomenų net neteikia, tad atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 22 d. sprendimu atsakovo NŽT skundą atmetė. Teismas priteisė pareiškėjų naudai iš atsakovo NŽT 847 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
5. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilęs dėl NŽT Trakų skyriaus 2021 m. liepos 2 d. rašto Nr. 46SD-3243-(14.46.137E) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“, o tuo pačiu ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 21R3-235(AG3-106/23-2021), kuriuo minėtas Raštas buvo panaikintas, teisėtumo bei pagrįstumo.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjų žemės sklypas). Pareiškėjai 2021 m. birželio 7 d. prašymu išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į NŽT, prašydami išduoti sutikimą statyti ir naudoti pontoninį lieptą NŽT patikėjimo teise valdomame valstybiniame vidaus vandens telkinyje, t. y. (duomenys neskelbtini) ežere, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas Raštu pažymėjo, kad neišduos sutikimo pažymėtoje vietoje statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį – lieptą, (duomenys neskelbtini) ežere, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjų žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, o ne su (duomenys neskelbtini) ežeru, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, bei nurodydamas, kad pagal Taisyklių 3 punktą, sutikimas išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį. Nesutikdami su atsakovo Raštu, pareiškėjai skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri byloje ginčijamu Sprendimu panaikino NŽT Trakų skyriaus Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. birželio 7 d. prašymą išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, 6.1 papunkčiu (nesudėtingo laikino statinio sąvoka), Taisyklių 1, 2, 3.1 punktais. Teismo vertinimu, atsisakant išduoti leidimą įrengti laikiną nesudėtingą statinį vadovaujantis Taisyklių 3.1 papunkčio nuostata, būtina nustatyti ir faktiniais duomenimis pagrįsti, kad tarp asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir valstybei priklausančio vandens telkinio yra įsiterpęs žemės plotas (nagrinėjamu atveju valstybei priklausantis žemės plotas). Atsakovas teigia, kad ginčo sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežere), yra vandens telkinys ir dar sausumos tam tikra žemės juosta, tačiau nedetalizuoja, kas tai per žemės juosta, t. y. kokia tai žemės naudmena (plotinis objektas), kokiu pagrindu ir kada ji yra atsiradusi bei pan. Atsakovas tokio savo teiginio nepagrindžia jokiu konkrečiu ginčo sklypų dokumentu ar teisės aktu.
8. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ežeras, kaip nekilnojamojo turto objektas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Iš žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežeras), kadastro duomenų matyti, kad šio sklypo plotas yra 32,8000 ha. Šio sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – vandens ūkio; naudojimo būdas – bendrojo naudojimo vandens telkiniai. Vandens telkinių plotas užima 32,8000 ha, t. y. visą žemės sklypą sudaro tik vandens plotas, daugiau jokių kitų naudmenų, pvz., ariamos žemės ar pan., šiame žemės sklype nėra. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, NŽT Trakų skyrius, neatlikęs (duomenys neskelbtini) ežero tikslių kadastrinių matavimų, esamoje situacijoje negalėjo padaryti išvados, kad tarp pareiškėjų sklypo pietinės jo dalies ir (duomenys neskelbtini) ežero yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Pagal byloje esančius duomenis, visa aplinkinė teritorija, į kurią patenka ir pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, buvo suplanuota detaliuoju planu, kuris buvo patvirtintas Trakų rajono savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 60 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“. Iš detaliojo plano „GRETIMOS TERITORIJOS“ matyti, kad juo suplanuota teritorija ribojasi su Ūkininkų ūkio žeme, plane pažymėta indeksu Z5, ir pietinėje dalyje, kurioje yra ir pareiškėjams šiuo metu priklausantis žemės sklypas (plane pažymėtas Nr. 12), su (duomenys neskelbtini) ežeru, plane pažymėtu indeksu H4. Šiame detaliajame plane nėra jokio žemės sklypo, kuris dar būtų įsiterpęs tarp planuojamos teritorijos ir (duomenys neskelbtini) ežero. Minėtu detaliuoju planu suplanuotos teritorijos paskirtis buvo pakeista ir suplanuotiems sklypams buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurie buvo registruoti VĮ Registrų centre. Pareiškėjų šiuo metu nuosavybės teise valdomam žemės sklypui kadastriniai matavimai buvo atlikti 2005 metais, t. y. 2005 m. liepos 12 d. buvo parengtas žemės sklypo planas, 2005 m. liepos 14 d. buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 435, taip pat buvo atlikti kiti reikiami veiksmai, kadastriniai matavimai buvo suderinti su atitinkamomis institucijomis, buvo priimtas atitinkamas sprendimas dėl parengtų kadastrinių matavimų ir 2005 m. lapkričio 22 d. sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Iš į bylą pateikto 2005 m. liepos 12 d. parengto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano nustatyta, kad pareiškėjams šiuo metu priklausantis žemės sklypas visoje pietinėje dalyje ribojasi tik su (duomenys neskelbtini) ežeru. Tai matyti iš plano brėžinio, kur už sklypo pietinės ribos yra įrašas „Ež. (duomenys neskelbtini)“; be to, tai matyti ir iš plane pažymėtų gretimų žemės sklypų gretimybių, kur visoje pietinėje sklypo dalyje posūkio taškais 5-7, plano gretimybių pastabose, pažymėtas gretimas būtent (duomenys neskelbtini) ežeras („Ež. (duomenys neskelbtini)“). Taigi, jokio įsiterpusio valstybei priklausančio žemės sklypo tarp pareiškėjams šiuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) ežero nėra. 2018 m. buvo atliktas kadastrinių duomenų tikslinimas, t. y. buvo parengta kadastrinių matavimų byla, tarp jų 2018 m. vasario 23 d. buvo parengtas žemės sklypo planas, kadastrinių matavimų duomenys buvo patvirtinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 46SK-370-(14.46.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, o sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2018 m. gegužės 4 d. Taigi, iš šiuo metu galiojančio oficialaus (VĮ Registrų centre registruoto) pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. plano vienareikšmiškai ir aiškiai matyti, kad sklypas visoje pietinėje dalyje ribojasi būtent tik su (duomenys neskelbtini) ežeru. NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 46SK-370-(14.46.110.) patvirtino pareiškėjų žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. atliktą kadastro duomenų tikslinimą, ir pareiškėjams jokių pretenzijų dėl 2018 m. vasario 23 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytų gretimybių, plane pažymėtų posūkio taškais 7-9 „Ežeras (duomenys neskelbtini)“, nepareiškė. Tai reiškia, kad NŽT Trakų skyriaus vedėjas sutiko, jog pareiškėjams priklausantis žemės sklypas visoje pietinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru.
9. Teismo vertinimu, atsakovo rėmimasis Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro bei Georeferencinio pagrindo kadastro duomenimis yra netinkamas pagrindimas pareiškėjų skundžiamo Rašto, nes tokiu atveju reikštų, kad atsakovas paneigia abiejų ginčo sklypų oficialius dokumentus ir duomenis, esančius Nekilnojamojo turto registre. Teismas pabrėžė, kad nei Rašte, nei teiktuose paaiškinimuose Ginčų komisijai ir teismui, atsakovas visiškai nepagrindė, kodėl minėtų kadastro duomenys turėtų būti laikomi pirmenybiniais VĮ „Registrų centro“ bei kitų pareiškėjų į bylą pateiktų oficialių teritorijų planavimo dokumentų atžvilgiu. Pareiškėjų teigimu, jiems priklausantis žemės sklypas yra taip žemai, kad pareiškėjai dalies sklypu apskritai negali naudotis, nes dalis sklypo pastoviai yra užlieta (duomenys neskelbtini) ežero vandeniu, o pati (duomenys neskelbtini) ežero pakrantė yra apaugusi vandens augalais, kurie iš esmės tęsiasi ir į pareiškėjų sklypo dalį, kuri dėl nuolatinio aukšto vandens lygio net nėra naudojama. Šių pareiškėjų nurodytų aplinkybių atsakovas nei tyrė, nei vertino. Teismo vertinimu, atsakovas visiškai nepagrindė, kodėl Taisyklių 3.1 papunkčio taikymui reikšminga tik Upių, ežerų ir tvenkinių bei Georeferenciniame kadastre kaupiami duomenys apie ežero ribą, o turimi oficialūs ir galiojantys sklypų dokumentai ir Nekilnojamojo turto registre registruoti duomenys būtų nesvarbūs ir nereikšmingi ar jų būtų galima nepaisyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad gamtiniai ir antropogeniniai objektai kinta, tad Georeferencinio kadastro objektai įregistruojami, išregistruojami ir keičiami atsižvelgiant į gamtinių ir antropogeninių objektų faktinę konkrečiu metu nustatytą jų būseną. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, kad pareiškėjų žemės sklypas nesiriboja su vandens telkiniu (priešingai, pagal atliktus preliminarius matavimus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) ežeras) visas plotas užimtas vandens telkiniu).
10. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad atsakovo priimtas Raštas yra formalus, neišsamus, nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu, dėl ko Rašto faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjams suprasti priimto sprendimo neišduoti Sutikimo esmę. Teismas nusprendė, kad Ginčų komisija Sprendimu pagrįstai konstatavo, jog skundžiamame Rašte nėra išdėstytos faktinės aplinkybės, lėmusios pareiškėjų Prašymo dėl Sutikimo išdavimo netenkinimą, iš skundžiamo Rašto nėra aišku ir kaip faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, atsakovas nepagrindė sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjams Sutikimą objektyviais, neginčijamais duomenimis ir tų duomenų atitikimu teisės normų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, Ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jį panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
11. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjai prašė priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą, atsižvelgęs į tai, jog teismo sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, kad prašomos išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) rekomenduojamų dydžių, pareiškėjų prašymą tenkino ir pareiškėjams iš atsakovo priteisė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
12. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir atsakovo NŽT skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neteisingai vertino teisės aktų nuostatas.
12.2. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kokius dokumentus privalo pateikti asmuo pageidaujantis gauti sutikimą statyti nesudėtingą statinį, numatant, kad, be kita ko, privalo būti pateiktas planas. Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad planas turi būti parengtas masteliu 1:500-1:1000, naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis, naujausius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis. Plane turi būti pažymėtos Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribos, Georeferencinio pagrindo kadastre kaupiama vandens telkinio kranto linija ir planuojamo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje laikinojo nesudėtingojo statinio vieta, nurodyti šį statinį apibūdinantys duomenys (ilgis, plotis, aukštis, kampų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir kt.). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjų žemės sklypas (žemės sklypo ribų posūkio 7-9 taškuose) ribojasi su 32,80 ha ploto vandens ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), kuris, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2A-274-516/2021, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
12.3. Iš bylos medžiagoje esančios ir su Raštu pareiškėjams pateiktos schemos matoma, kad pareiškėjų žemės sklypas su (duomenys neskelbtini) ežeru ne kaip su žemės sklypu, tačiau kaip vandens telkiniu, nesiriboja, t. y. jį nuo vandens telkinio skiria žemės juosta. Nors žemės sklypas ir turi sąlyti su vandens telkiniu ties 9-tu posūkio tašku, tačiau tai nelaikytina bendra žemė sklypo ir vandens telkinio riba, be to, iš pareiškėjų pateiktame plane nurodytų planuojamo statyti liepto koordinačių aiškiai matoma, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas neturi bendros ribos su vandens telkiniu, lieptas turėtų būti statomas tarp pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ir vandens telkinio esančioje žemės juostoje, dėl ko sutikimo liepto statybai išdavimas neatitiktų Taisyklių 3.1 papunkčio reikalavimų.
12.4. Atsakovas neneigia oficialių VĮ Registrų centro duomenų, tačiau, sprendžiant pareiškėjų pateiktą prašymą dėl sutikimo statyti ir naudoti pontoninį lieptą NŽT patikėjimo teise valdomame valstybiniame vidaus vandens telkinyje, svarbu nustatyti, ar pareiškėjams priklausantis žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, kaip vandens telkiniu. Būtent šiuo tikslu Taisyklių 7 punkte nurodoma, kad su prašymu dėl sutikimo išdavimo privalo būti pateiktas ir planas, kuris privalo būti parengtas naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, taip pat jame turi būti nurodyti Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys, naujausi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys bei matoma Georeferencinio pagrindo kadastre kaupiama vandens telkinio kranto linija.
12.5. Pareiškėjų kaip įrodymas teikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. R6-1720 „Dėl pažymos pateikimo” ir 2020 m. gruodžio 2 d. pažyma Nr. 119754 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, taip pat Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. (39.4)-R6-1658, nors ir atspindi miškų teritorijos išsidėstymą, tačiau neįrodo, kad tarp pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ir Ežero (duomenys neskelbtini), kaip vandens telkinio, nėra juos skiriančios valstybinės žemės juostos, kuri, nors ir yra (duomenys neskelbtini) ežero žemės sklypo dalis, tačiau nėra apsemta (duomenys neskelbtini) ežero vandens telkinio.
12.6. Atsakovas sprendimą dėl sutikimo neišdavimo priėmė sistemiškai ir visapusiškai įvertinęs tiek Nekilnojamojo turto registro duomenis, tiek papildomą informaciją, susijusią su tiksliu vandens telkinio ribų nustatymu, t. y. Lietuvos erdvinės informacijos portalo interneto svetainėje geoportal.lt esančius Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, taip pat Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinio pagrindu sudarytą schemą, pačių pareiškėjų pateiktą žemės sklypo situacijos planą. Skundžiamas Raštas priimtas pagrįstai įvertinus visus NŽT Trakų skyriui pateiktus duomenis, atsižvelgiat į Taisyklių 3.1 papunkčio nuostatas. Šiuo atveju teismas, išaiškinęs, kad sprendžiant dėl sutikimo išdavimo turi būti vadovaujamasi tik VĮ Registrų centro duomenimis, ir, įvertinęs, jog sutikimo išdavimui pakanka konstatuoti, jog pareiškėjams priklausantis žemės sklypas ribojasi su ežero žemės sklypu, o ne su ežeru, kaip vandens telkiniu, plečiamai aiškino imperatyvias įstatymo nuostatas, kas prieštarauja viešosios teisės taikymo ir aiškinimo principams.
12.7. Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijų 2 punkte. Taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Sprendžiant dėl advokato išlaidų pagrįstumo reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas. Pareiškėjai buvo savarankiškai parengę skundą Ginčų komisijai dėl Rašto. Pareiškėjai skunde ir atsiliepime į NŽT skundą pateikia iš esmės tokius pat argumentus, vadovaujasi tais pačiais teisės aktais. Taigi pareiškėjų atstovas byloje, rengdamas atsiliepimą, iš esmės pasinaudojo pačių pareiškėjų argumentais ir paaiškinimais teiktais ginčo klausimu. Atsižvelgiant į tai, taip pat į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į tai, kad pareiškėjų atstovui nereikėjo specialių žinių rengiant atsiliepimą, 847 Eur sumos priteisimas iš atsakovo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl nurodyta suma, net ir atmetus atsakovo skundą, turėtų būti mažinama.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti pareiškėjams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (atstovavimo išlaidas), patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
13.1. Atsakovas Rašte nustatė, jog tarp pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) ežero sklypo yra dar įsiterpęs valstybei priklausantis žemės sklypas, t. y. tam tikras valstybinės žemės plotas. Tuo metu dabar atsakovas jau laikosi nuomonės, kad pareiškėjų sklypas vis tik ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežero sklypu, tačiau, pasak atsakovo, pareiškėjų sklypą nuo vandens telkinio skiria žemės juosta. Taigi, tarp atsakovo Rašte nurodytų faktinių aplinkybių ir kilus ginčui atsakovo nurodomų faktinių aplinkybių yra esminis skirtumas. Pagal žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežeras), oficialius kadastrinius duomenis, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre, visą žemės sklypo plotą (32,8000 ha) sudaro tik vandenų (t. y. vandens telkinių) plotas (32,8000 ha) ir jokios kitos žemės naudmenos ploto (plotinio objekto), juo labiau, esančios tarp ginčo sklypų, nėra. Tad tai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjų sklypas ribojasi būtent su vandens telkiniu – (duomenys neskelbtini) ežeru (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne ežero sklypo kažkokia neaiškia žemės naudmena, kurios net nėra sklypo oficialiuose ir galiojančiuose dokumentuose. Pareiškėjų nuomone, pagal Taisyklių 3.1 papunktį, sutikimo gavimui užtenka, kad pats sklypas ribotųsi su vandens telkiniu; tai tiesiogiai nustatyta Taisyklėse. Kaip matyti iš apelianto cituojamų Taisyklių 5 ir 7 punktų, jis remiasi Taisyklių redakcija, kuri galioja nuo 2021 m. liepos 1 d. Tuo metu pareiškėjai prašydami išduoti sutikimą statyti ir naudoti pontoninį lieptą į NŽT Trakų skyrių kreipėsi su 2021 m. birželio 7 d. prašymu, kuris pas atsakovą registruotas 2021 m. birželio 14 d. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Taisyklių redakcija, kuri galiojo iki 2021 m. liepos 1 d. NŽT apeliaciniame skunde remiasi netinkama Taisyklių redakcija, t. y. šiam ginčui neaktualia redakcija. Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 1 d.) 6 punktas net nenustatė, kad planas turėtų būti parengtas pagal, NŽT taip akcentuojamą bei suabsoliutinamą, Georeferencinio kadastro duomenis bei nenustatė, jog plane turėtų būti pažymėta Georeferenciniame kadastre kaupiama vandens telkinio kranto linija. NŽT vandens telkinio kranto liniją pirmą kartą pavartojo būtent apeliaciniame skunde. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė nuotraukas (2 vnt.), kuriose matyti atsakovo skunde neva nurodoma žemės juosta (nuotraukoje pažymėta raudonai). Iš nuotraukų aiškiai matyti, kad tai ne jokia žemės juosta, kuri galėtų būti vertinama kaip tam tikras plotinis objektas (žemės naudmena), pvz., ganykla ar pieva, o vandens telkinys, šiek tiek apaugęs vandens augalais (ajerais ir kt.), kurie tęsiasi ir į pareiškėjų sklypą. NŽT tiek apeliaciniame skunde, tiek ir skunde pirmosios instancijos teismui labai akcentuoja, kad yra dvi skirtingos sąvokos – „Ežero sklypas“ ir „(duomenys neskelbtini) ežeras“. Tačiau apeliantas realiai niekaip nepagrindžia, kad šiam ginčui toks skirstymas kaip nors būtų reikšmingas. Be to, apskritai neaišku, kokiu pagrindu atsakovas šį skirstymą atlieka, dar gi nurodo, kad tai yra du skirtingi objektai ir pan. Pareiškėjai yra aiškiai nurodę ir pateikę įrodymus, kad jų žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu ((duomenys neskelbtini) ežeru) visais aspektais Taisyklių 3.1 papunkčio taikymo prasme, tad jiems prašomas sutikimas turi būti išduodamas.
13.2. Už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus galimas priteisti užmokestis yra 3 916 Eur (1 566,40 x 2,5). Tuo metu pareiškėjai advokatui sumokėjo bei teismas sprendimu jiems priteisė tik 847 Eur už atsiliepimo į skundą surašymą, t. y. beveik penkis kartus mažiau, nei teisės aktai nustato maksimalų priteistiną dydį už tokio teisinio veiksmo atlikimą. Skundo Ginčų komisijai apimtis yra 4 puslapių, tuo metu atsiliepimo į NŽT skundą apimtis yra 10 puslapių, t. y. net du kartus didesnė nei skundo Komisijai. Tad vien šių procesinių dokumentų apimtis iš esmės paneigia NŽT argumentus, kad juose pareiškėjai pateikia tokius pat argumentus, vadovaujasi tais pačiais teisės aktais. Antra vertus, įvertinus šiuos procesinius dokumentus, jų turinį, nekyla jokių abejonių, kad atsiliepimas į NŽT skundą yra tiek kokybine, tiek darbo ir laiko prasme visai kitas dokumentas. Bet kokiu atveju tam, kad pasiremti kieno nors argumentais ar nepasiremti advokatas privalėjo susipažinti su visa medžiaga, kurios apimtis yra didelė, išanalizuoti ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus ir teismų praktiką, surašyti patį procesinį dokumentą (atsiliepimą į skundą). Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju kaip nors reikšmingai galėjo sumažėti advokato darbo ir laiko sąnaudos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2021 m. liepos 2 d. rašto Nr. 46SD-3243-(14.46.137E) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“.
15. Pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Pareiškėjai 2021 m. birželio 7 d. kreipėsi į NŽT, prašydami išduoti sutikimą statyti ir naudoti pontoninį lieptą NŽT patikėjimo teise valdomame valstybiniame vidaus vandens telkinyje, t. y. (duomenys neskelbtini) ežere, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Atsakovas 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. 46SD-3243-(14.46.137E) nurodė, kad neišduos sutikimo pažymėtoje vietoje statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį – lieptą (duomenys neskelbtini) ežere, motyvuodamas tuo, jog planuojamoje vietoje statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį – lieptą, pareiškėjų žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, o ne su (duomenys neskelbtini) ežeru, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, bei pažymėjo, kad pagal Taisyklių 3 punktą, sutikimas išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį.
18. Pareiškėjai dėl Rašto skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri byloje 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 21R3-135(AG3-106/23-2021) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2021 m. liepos 2 d. raštą Nr. 46SD-3243-(14.46.137E) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų D. J. ir S. J. 2021 m. birželio 7 d. prašymą išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
20. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės konstatavęs, kad atsakovo priimtas 2021 m. liepos 2 d. raštas yra formalus, neišsamus, nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu, dėl ko Rašto faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjams suprasti jų atžvilgiu priimto sprendimo neišduoti Sutikimo esmę.
21. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktai).
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023).
23. Iš ginčijamo administracinio sprendimo, išdėstyto Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. 46SD-3243-(14.46.137E), turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas. Jame yra išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas, nurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovas priimdamas sprendimą, išdėstyti motyvai. Taigi ginčijamas Sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šį sprendimą neteisėtu dėl jo prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatoms.
24. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius. Taisyklių 3.1 papunktyje numatyta, jog sutikimas gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį.
25. Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys (Vandens įstatymo 3 straipsnio 14 dalis).
26. Asmuo, pageidaujantis gauti Sutikimą, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui (toliau – Teritorinis skyrius) pagal valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio buvimo vietą turi, be kita ko, pateikti laikinojo nesudėtingojo statinio supaprastintą statybos projektą (kai jį privaloma rengti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, nuostatas) arba laikinojo nesudėtingojo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje planą (toliau – Planas) (Taisyklių 5.3 papunktis).
27. Planas turi būti parengtas masteliu 1:500–1:1000, naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis, naujausius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis. Plane turi būti pažymėtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribos, Georeferencinio pagrindo kadastre kaupiama vandens telkinio kranto linija ir planuojamo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje laikinojo nesudėtingojo statinio vieta, nurodyti šį statinį apibūdinantys duomenys (ilgis, plotis, aukštis, kampų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir kt.) (Taisyklių 7 p.).
28. Georeferencinio pagrindo kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 215 (Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1106 redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 2 d.) 5.1 papunktyje buvo numatyta, kad ežero riba – ežero matomo vandens paviršiaus (gali būti apaugęs vandens augalais) riba su žemės naudmenomis. Ežero riba nustatoma neatsižvelgiant į sezoninius vandens lygio svyravimus. Šiuo metu galiojančiame Nuostatų 5.3 papunktyje (Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 297 redakcija) nustatyta, kad ežero riba – ežero matomo vandens paviršiaus (gali būti apaugęs vandens augalais) riba su žemės naudmenomis, nustatoma neatsižvelgiant į sezoninius vandens lygio svyravimus.
29. Pagal Nuostatų 11.6 papunktį (redakcija galiojusi iki 2022 m. balandžio 2 d.) kadastro objektai yra ežerų ir tvenkinių ribos. Nuostatų 11.6 papunktyje (Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 297 redakcija) nustatyta, kad kadastro objektai yra Baltijos jūros, Kuršių marių, ežerų, tvenkinių ir dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių ribos.
30. Nuostatų 12.2.1 papunktis (redakcija galiojusi iki 2022 m. balandžio 2 d.) nustatė, kad bendrieji Kadastro duomenys yra linija (linijomis vaizduojami Nuostatų 11.1–11.6, 11.8 ir 11.9 papunkčiuose nurodyti Kadastro objektai, pažymint gamtinio ar antropogeninio objekto atkarpos konfigūraciją). Nuostatų 12.2.2 papunktis (redakcija galiojusi iki 2022 m. balandžio 2 d.) numatė, jog bendrieji Kadastro duomenys yra plotas (plotais vaizduojami Nuostatų 11.6–11.9 papunkčiuose nurodyti Kadastro objektai, pažymint gamtinio ar antropogeninio objekto išorės ribą). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančių Nuostatų 12.2.1 ir 12.2.2 papunkčiuose (Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 297 redakcija).
31. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismas iš esmės nagrinėdamas šį administracinį ginčą privalėjo įvertinti, ar atsakovas pagal Georeferencinio pagrindo kadastro, Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro duomenis teisingai nustatė paviršinio vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) ežero) kranto liniją bei pareiškėjų žemės sklypo ribas, ar pagrįstai nustatė faktą, jog pareiškėjams priklausantis žemės sklypas planuojamo statyti liepto vietoje nesiriboja paviršiniu vandens telkiniu ((duomenys neskelbtini) ežeru).
32. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas šios procesinės teisės normos reikalavimų nesilaikė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių.
33. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspęsta byla, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.