Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjams S. J. ir D. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 21R3-235(AG3-106/23-2021) (toliau – ir Sprendimas), o pareiškėjų skundą dėl NŽT Trakų skyriaus 2021 m. liepos 2 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Atsakovė skunde nurodė, kad Ginčų komisija Sprendimu patenkino pareiškėjų skundą, panaikino Tarnybos Trakų skyriaus 2021 m. liepos 2 d. raštą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų D. ir S. J. 2021 m. birželio 7 d. Prašymą išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje (toliau – ir Prašymas) ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Atsakovė nurodė, kad 2021 m. birželio 14 d. gautas pareiškėjų prašymas, kuriuo prašoma išduoti sutikimą statyti ir naudoti pontoninį lieptą Tarnybos valdomame valstybiniame vidaus vandens telkinyje, t. y. Karvio ežere (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojančiame su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT Trakų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. 46SD-3243-(14.46.137 E.) ,,Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės vandens telkinyje“ pareiškėjų prašymą atsisakė patenkinti, kadangi, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro, Lietuvos erdvinės informacijos portalo interneto svetainėje geoportal.lt esančiais Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (toliau – ir Kadastras), taip pat Georeferencinio pagrindo kadastro (toliau – ir GRPK) erdvinių duomenų rinkinio duomenimis, nustatyta, jog planuojamoje statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį – lieptą vietoje žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su valstybine žeme, o ne su Karvio ežeru, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (toliau – ir ežero sklypas).

Sutikimai statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius (toliau – ir Sutikimas) išduodami Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 „Dėl sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka ir atvejais.

Taisyklių 3.1 papunktyje nurodoma, kad Sutikimas, be kita ko, gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį. Taigi, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, Sutikimą privataus žemės sklypo savininkui išduoti galima tik jei nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį.

Atsakovė nurodė, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjų žemės sklypas (žemės sklypo ribų posūkio 7–9 taškuose) ribojasi su 32,80 ha ploto vandens ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Gojaus k., Rūdiškių sen., Trakų r. sav., kuris, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2A-274-516/2021, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Atsakovės nuomone, pareiškėjai neteisingai tapatina dvi sąvokas – „ežero sklypas“ ir „Karvio ežeras“, kaip vandens telkinys, kadangi ežero sklypas ir Karvio ežeras, kaip vandens telkinys, nėra tapatūs objektai, o ežero sklypo ribos nėra laikytinos Karvio ežero ribomis. Atsakovės teigimu, būtent Karvio ežero sklypo ribos yra nurodytos kaip pareiškėjams priklausančio žemės sklypo gretimybė tarp žemės sklypo ribų posūkio 7–9 taškų.

Atsakovė nurodė, kad iš bylos medžiagoje esančios ir su skundžiamu raštu pareiškėjams pateiktos schemos matoma, jog pareiškėjų žemės sklypas su Karvio ežeru, kaip vandens telkiniu, nesiriboja, t. y. jį nuo vandens telkinio skiria žemės juosta. Nors žemės sklypas ir turi sąlytį su vandens telkiniu ties 9-tu posūkio tašku, tačiau tai nelaikytina bendra žemė sklypo ir vandens telkinio riba. Be to, iš pareiškėjų pateiktame plane nurodytų planuojamo statyti liepto koordinačių aiškiai matoma, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas neturi bendros ribos su vandens telkiniu, kad lieptas turėtų būti statomas tarp jiems priklausančio žemės sklypo ir vandens telkinio esančioje žemės juostoje, todėl sutikimo liepto statybai išdavimas neatitiktų Taisyklių 3.1 papunkčio reikalavimų.

Atsakovės teigimu, aplinkybę, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas neturi bendros ribos su Karvio ežeru, kaip vandens telkiniu, patvirtina Lietuvos erdvinės informacijos portalo interneto svetainėje geoportal.lt esantys Kadastro duomenys, taip pat GRPK erdvinių duomenų rinkinio pagrindu sudaryta schema, pačių pareiškėjų pateiktas žemės sklypo situacijos planas.

Pažymėjo, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ežero Karvys sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2008 m. yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai pateikė UAB „Žemės plėtra“ 2018 m. parengtą jiems priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą. Plane pažymėtos sklypo gretimybės, nurodant objektų kadastro numerius, išskyrus ežero sklypo kadastrinį numerį, tokiu būdu klaidingai nurodant, jog pareiškėjams priklausantis sklypas ribojasi su Karvio ežeru, o ne su ežero sklypu.

Atsakovė teigia, kad Ginčų komisija neteisingai pareiškėjų naudai išaiškino Taisyklių 3.1 papunkčio nuostatas, nes nurodė, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas turi bendrą ribą su vandens telkiniu.

Atsakovės nuomone, ji sprendimą dėl sutikimo neišdavimo priėmė sistemiškai ir visapusiškai įvertinusi tiek Nekilnojamojo turto registro duomenis, tiek papildomą informaciją, susijusią su tiksliu vandens telkinio ribų nustatymu, t. y. Lietuvos erdvinės informacijos portalo interneto svetainėje geoportal.lt esančius Kadastro duomenis, taip pat GRPK erdvinių duomenų rinkinio pagrindu sudarytą schemą, pačių pareiškėjų pateiktą žemės sklypo situacijos planą.

Pareiškėjai prašė skundo nepatenkinti. Pažymėjo, kad iš šiuo metu galiojančio oficialaus (VĮ Registrų centre registruoto) pareiškėjams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. plano vienareikšmiškai ir aiškiai matyti, jog sklypas visoje pietinėje dalyje ribojasi būtent tik su Karvio ežeru. Tai matyti iš plane pažymėtų gretimų žemės sklypų gretimybių, kur visoje pietinėje sklypo dalyje, t. y. nuo posūkio taško 7 iki posūkio taško 9, plano gretimybių pastabose pažymėtas (nurodytas) gretimas būtent Karvio ežeras („Ežeras Karvys“). Joks valstybei priklausantis žemės sklypas nėra įsiterpęs tarp pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ir Karvio ežero. Be to, NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 46SK-370-(14.46.110.) patvirtino pareiškėjų žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. atliktą kadastro duomenų tikslinimą, ir pareiškėjams jokių pretenzijų dėl 2018 m. vasario 23 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytų gretimybių, plane pažymėtų posūkio taškais 7–9 „Ežeras Karvys“, nepareiškė. Taigi, pareiškėjams paprašius sutikimo dėl lieptelio įrengimo Karvio ežere, NŽT Trakų skyrius pateikė poziciją, kuri ne tik prieštarauja pirmiau minėtiems teritorijų planavimo ir kitiems dokumentams bei kadastro duomenims, bet dar ir neatitinka pačios institucijos ankstesnės pozicijos. Toks institucijos elgesys niekaip nedera su teisėtumo, gero administravimo ir kitais viešojo administravimo principais.

Pareiškėjai pažymėjo, kad Karvio ežeras, kaip nekilnojamojo turto objektas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Tad, pareiškėjų nuomone, NŽT Trakų skyrius, neatlikęs Karvio ežero tikslių kadastrinių matavimų, esamoje situacijoje niekaip negalėjo padaryti išvados, kad tarp pareiškėjų sklypo pietinės jo dalies ir Karvio ežero yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas.

NŽT Trakų skyrius savo rašte visiškai neargumentuoja, kokiu pagrindu ir (ar) dokumentu atsirado rašte minima valstybinė žemė (valstybinės žemės plotas), kodėl atsakovė atmeta VĮ Registrų centre esančius duomenis apie pareiškėjų sklypo ribas ir besiribojančius sklypus, kodėl nesiremia ar atmeta pareiškėjų nurodytus oficialius teritorijų ir kitus planavimo dokumentus bei kadastrinių matavimų duomenis, tiek galiojusius pareiškėjų sklypo formavimo pradžioje, tiek ir šiuo metu esančius aktualius ir galiojančius dokumentus bei duomenis. Nors atsakovės rašte nurodoma, jog yra vadovaujamasi, be kita ko, ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis (atsakovė jų nedetalizuoja), tačiau jie iš esmės patvirtina visiškai kitokias faktines aplinkybes, nei atsakovės nurodytos rašte. Tuo pačiu tai reiškia, kad atsakovės nuoroda į Nekilnojamojo turto registro duomenis yra visiškai klaidinanti. Taigi, NŽT Trakų skyrius iš esmės be jokių argumentų ir pagrindo, dargi pateikdamas klaidinančią informaciją, paneigė galiojusius pareiškėjų sklypo formavimo ir šiuo metu galiojančius oficialius dokumentus bei kadastrinių matavimų duomenis. Be to, atsakovė realiai nepateikė jokių duomenų apie jos nurodomą valstybinę žemę (valstybinės žemės plotą), kuri neva yra įsiterpusi tarp pareiškėjų žemės sklypo pietinės dalies ir Karvio ežero. Toks raštas aiškiai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, tad vien šiuo pagrindu turi būti panaikintas.

Atsakovės teiginys, kad ginčo sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (Karvio ežere) yra vandens telkinys ir dar sausumos tam tikra žemės juosta, yra visiškai nepagrįstas konkrečiu ginčo sklypų dokumentu ar teisės aktu, nedetalizuota, kokia tai žemės naudmena (plotinis objektas), kokiu pagrindu ir kada ji yra atsiradusi bei pan. Priešingai, iš žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (Karvio ežeras) kadastro duomenų, kurie yra Nekilnojamojo turto registre, matyti, kad šio sklypo plotas yra 32,8000 ha. Šio sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – vandens ūkio; naudojimo būdas – bendrojo naudojimo vandens telkiniai. Vertinant šio sklypo naudmenas, akivaizdu, kad visą žemės sklypą, t. y. 32,8000 ha, sudaro tik vandenų plotas, daugiau jokių kitų naudmenų, pvz., ariamos žemės ar pan., šiame žemė sklype nėra. Tai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjų sklypas ribojasi būtent su vandens telkiniu – Karvio ežeru.

Pareiškėjų pateiktame ir galiojančiame žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. plane, gretimybių lentelėje, be kita ko, įrašyta: pirmoje skiltyje „Gretimybė“ – 7–9; trečioje skiltyje „Pastabos“ – Ežeras Karvys. Taigi, šis žymėjimas vienareikšmiškai reiškia, kad pareiškėjams bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nuo ribos posūkio kampo Nr. 7 iki Nr. 9 turi bendrą ribą būtent su vandens telkiniu – Karvio ežeru, o ne ežero sklypu, kaip klaidingai bando teigti atsakovė.

Pareiškėjų teigimu, jų sklypas, besiribojantis su Karvio ežeru, neturi jokio pakrantės šlaito (sklypas su Karvio ežeru iš esmės yra viename lygyje), todėl pagal teisės reikalavimus pakrantės apsaugos juosta yra 5 metrai nuo kranto linijos. Iš 2018 m. sklypo plano matyti, kad bendras servituto plotas yra 200 kv. m, taip pat matyti, kad šio servituto plotis per visą sklypo pietinę dalį yra nuo 5,16 metrų iki 6,25 metrų. Servitutas buvo nustatytas būtent tokio dydžio ir apimties, kokia sklypui yra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – pakrantės apsaugos juosta. Taigi, iš 2018 m. sklypo plano akivaizdu, kad vandens telkinys, ne tik kad susiliečia su pareiškėjams priklausančiu žemės sklypu, bet dar ir patenka į pareiškėjų sklypą, nes pakrantės apsaugos juosta (kuri turėtų būti 5 metrai) nustatyta platesnė negu 5 metrai (5,16 m; 6,25 m). Tai reiškia, kad kranto linija, nuo kurios pareiškėjų sklypui matuojami 5 metrai pakrantės apsaugos juostos, netgi patenka (įsiterpia) į pareiškėjų sklypą. Taigi, netgi ir šie duomenys paneigia atsakovės teiginius, kad tarp vandens telkinio – Karvio ežero, ir pareiškėjų sklypo yra kažkokios tai neaiškios žemės naudmenos juosta. Jeigu taip būtų, tai pareiškėjų sklypui taikoma apsaugos juosta nesiektų 5 metrų, nes kranto linija būtų pasislinkusi tolyn nuo pareiškėjų sklypo, tuo pačiu būtų mažesnis pareiškėjų sklypui nustatytas servitutas, nes jis koreliuoja su pakrantės apsaugos juosta. Be to, Karvio ežero pakrantė yra apaugusi vandens augalais, kurie iš esmės tęsiasi ir į pareiškėjų sklypo dalį, kuri dėl nuolatinio aukšto vandens lygio net nėra naudojama.

Pareiškėjų nuomone, net jeigu ir vertinant, kad Karvio ežero sklype yra plotinis objektas, pvz., ganykla ar pieva, atsakovės teigimu, žemės juosta, ši aplinkybė nepaneigtų to, jog pareiškėjų sklypas pietinėje pusėje ribojasi su sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra vandens ūkio, o naudojimo būdas – bendro naudojimo vandens telkinys. Tai matyti iš sklypo (Karvio ežero) VĮ Registrų centro išrašo. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 27 straipsnyje reglamentuota, kas yra vandens ūkio paskirties žemė, kaip skirstomi vandens ūkio žemės sklypai ir pan. Šios aplinkybės, t. y. kad pareiškėjų sklypas ribojasi su žemės sklypu, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra vandens ūkio, o naudojimo būdas – bendro naudojimo vandens telkinys, yra pakankamos Taisyklių 3.1 papunkčiui, nustatančiam, kad Sutikimas gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį, taikyti, t. y. konstatuoti, kad pareiškėjų sklypas ribojasi su vandens telkiniu, ir spręsti dėl pareiškėjams prašomo sutikimo išdavimo.

Pareiškėjai teigia, kad joks teisės aktas nenustato, kad Taisyklių 3.1 papunkčiui taikyti reikšminga tik Georeferenciniame kadastre kaupiami duomenys apie ežero ribą, o turimi oficialūs ir galiojantys sklypų dokumentai ir Nekilnojamojo turto registre registruoti duomenys būtų nesvarbūs ir nereikšmingi ar jų būtų galima nepaisyti. Atkreipia dėmesį, kad gamtiniai ir antropogeniniai objektai kinta, tad Georeferencinio kadastro objektai įregistruojami, išregistruojami ir keičiami atsižvelgiant į gamtinių ir antropogeninių objektų faktinę konkrečiu metu nustatytą jų būseną (atsakovė net nėra nurodžiusi, kokiu pagrindu ir kada ši situacija buvo fiksuota ir pan.), tačiau tai jokiu būdu negali paneigti nuosavybės dokumentuose nurodytos informacijos.

Pareiškėjų nuomone, vadovaujantis Taisyklių 3.1 papunkčiu, Sutikimui gauti užtenka, kad pats sklypas ribotųsi su vandens telkiniu, nes tai tiesiogiai nustatyta Taisyklėse. Taigi, net ir šiuo aspektu pareiškėjų sklypas ribojasi su Karvio ežeru, t. y. su valstybinės reikšmės vandens telkiniu, lieptelį ketinama statyti besiribojančių sklypų ribose, jokios trečiųjų asmenų teisės nėra ir negali būti pažeidžiamos, atsakovė tokių duomenų net neteikia, tad atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti patenkinti pareiškėjų prašymo.

Atsakovės Skundas atmestinas.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 21R3-235(AG3-106/23-2021), o pareiškėjų skundą dėl NŽT Trakų skyriaus 2021 m liepos 2 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Ginčas byloje kilęs dėl NŽT Trakų skyriaus 2021 m. liepos 2 d. rašto Nr. 46SD-3243-(14.46.137 E.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“, taip pat ir Ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 21R3-235(AG3-106/23-2021), kuriuo minėtas raštas buvo panaikintas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai 2021 m. birželio 7 d. Prašymu išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje kreipėsi į atsakovę, prašydami išduoti sutikimą statyti ir naudoti pontoninį lieptą NŽT patikėjimo teise valdomame valstybiniame vidaus vandens telkinyje, t. y. Karvio ežere (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojančiame su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovė 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. 46SD-3243-(14.46.137 E.) pažymėjo, kad neišduos sutikimo pažymėtoje vietoje statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį – lieptą Karvio ežere, motyvuodama tuo, kad planuojamoje vietoje statyti ir naudoti lieptą pareiškėjų žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, o ne su Karvio ežeru, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Taip pat nurodė, kad pagal Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P- (1.3.)-146 (NŽT direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1P-138-(1.3 E.) redakcija) „Dėl sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 3 punktą, Sutikimas išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį.

Nesutikdami su atsakovės raštu, pareiškėjai su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri byloje ginčijamu 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 21R3-235(AG3-106/23-2021) panaikino NŽT Trakų skyriaus 2021 m. liepos 2 d. raštą Nr. 46SD-3243-(14.46.137 E.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų D. ir S. J. Prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Nesutikdama su Ginčų komisijos Sprendimu, atsakovė kreipėsi į teismą. Regionų apygardos teismas išnagrinėjo bylą ir 2022 m. vasario 22 d. sprendimu atsakovės skundą atmetė. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT).

LVAT, išnagrinėjęs bylą, pasisakė, kad iš ginčijamo administracinio sprendimo, išdėstyto NŽT Trakų skyriaus 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. 46SD-3243-(14.46.137 E.), turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas. Jame yra išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas, nurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovė priimdama sprendimą, išdėstyti motyvai. Ginčijamas sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nepasisako dėl ginčijamo sprendimo atitikties VAĮ 10 straipsnio nuostatoms, kadangi šios aplinkybės jau nustatytos ir dėl jų pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 „Dėl sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės.

Statybų techninio reglamento STR 1.01.07:2002 6.1 papunktyje apibrėžta, kad nesudėtingas laikinas statinys – nesudėtingas statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Nesudėtingas laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

Vadovaujantis Taisyklių 1 punktu, Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės reglamentuoja NŽT išduodamų sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo tvarką. Pagal Taisyklių 2 punktą, sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius. Taisyklių 3.1 papunktyje nustatyta, kad Sutikimas gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį.

Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius. Taisyklių 3.1 papunktyje numatyta, jog Sutikimas gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį.

Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys (Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 14 dalis).

Asmuo, pageidaujantis gauti Sutikimą, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui (toliau – Teritorinis skyrius) pagal valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio buvimo vietą turi, be kita ko, pateikti laikinojo nesudėtingojo statinio supaprastintą statybos projektą (kai jį privaloma rengti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, nuostatas) arba laikinojo nesudėtingojo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje planą (toliau – Planas) (Taisyklių 5.3 papunktis).

Planas turi būti parengtas masteliu 1:500–1:1000, naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, GRPK duomenis, naujausius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis. Plane turi būti pažymėtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribos, GRPK kaupiama vandens telkinio kranto linija ir planuojamo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje laikinojo nesudėtingojo statinio vieta, nurodyti šį statinį apibūdinantys duomenys (ilgis, plotis, aukštis, kampų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir kt.) (Taisyklių 7 punktas).

Georeferencinio pagrindo kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 215 (Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1106 redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 2 d.), 5.1 papunktyje buvo numatyta, kad ežero riba – ežero matomo vandens paviršiaus (gali būti apaugęs vandens augalais) riba su žemės naudmenomis. Ežero riba nustatoma neatsižvelgiant į sezoninius vandens lygio svyravimus. Šiuo metu galiojančiame Nuostatų 5.3 papunktyje (Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 297 redakcija) nustatyta, kad ežero riba – ežero matomo vandens paviršiaus (gali būti apaugęs vandens augalais) riba su žemės naudmenomis, nustatoma neatsižvelgiant į sezoninius vandens lygio svyravimus.

Pagal Nuostatų 11.6 papunktį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 2 d.), kadastro objektai yra ežerų ir tvenkinių ribos. Nuostatų 11.6 papunktyje (Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 297 redakcija) nustatyta, kad kadastro objektai yra Baltijos jūros, Kuršių marių, ežerų, tvenkinių ir dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių ribos.

Nuostatų 12.2.1 papunktis (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 2 d.) nustatė, kad bendrieji Kadastro duomenys yra linija (linijomis vaizduojami Nuostatų 11.1–11.6, 11.8–11.9 papunkčiuose nurodyti Kadastro objektai, pažymint gamtinio ar antropogeninio objekto atkarpos konfigūraciją). Nuostatų 12.2.2 papunktis (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 2 d.) numatė, jog bendrieji Kadastro duomenys yra plotas (plotais vaizduojami Nuostatų 11.6–11.9 papunkčiuose nurodyti Kadastro objektai, pažymint gamtinio ar antropogeninio objekto išorės ribą). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančių Nuostatų 12.2.1 ir 12.2.2 papunkčiuose (Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 297 redakcija).

Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, teismo vertinimu, nagrinėjant šį administracinį ginčą būtina įvertinti, ar atsakovė pagal GRPK, Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro duomenis teisingai nustatė paviršinio vandens telkinio (Karvio ežero) kranto liniją bei pareiškėjų žemės sklypo ribas, ar pagrįstai nustatė faktą, jog pareiškėjams priklausantis žemės sklypas planuojamo statyti liepto vietoje nesiriboja su paviršiniu vandens telkiniu (Karvio ežeru).

Kaip minėta, NŽT Trakų skyrius 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. 46SD-3243-(14.46.137 E.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ atsisakė išduoti pareiškėjams prašomą sutikimą. NŽT Trakų skyrius iš esmės taip nusprendė dėl to, kad tarp pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Karvio ežero (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), jų nuomone, yra įsiterpęs valstybei priklausantis žemės sklypo plotas.

Pažymėtina, kad visa aplinkinė teritorija, į kurią patenka ir pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, buvo suplanuota detaliuoju planu, kuris buvo patvirtintas Trakų rajono savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 60 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“. Iš detaliojo plano „GRETIMOS TERITORIJOS“ (žr. pareiškėjų pateiktą detalųjį planą, kadangi atsakovės pateiktame detaliajame plane (jo pietinėje pusėje) nesimato dalies informacijos, t. y. kad pietinėje pusėje planuojama teritorija ribojasi būtent su Karvio ežeru, H4) aiškiai matyti, kad juo suplanuota teritorija ribojasi su ūkininkų ūkio žeme, plane pažymėta indeksu Z5, ir pietinėje dalyje, kurioje yra ir pareiškėjams šiuo metu priklausantis žemės sklypas (plane pažymėtas Nr. 12), – su Karvio ežeru, plane pažymėtu indeksu H4. Šiame detaliajame plane nėra jokio žemės sklypo, kuris dar būtų įsiterpęs tarp planuojamos teritorijos ir Karvio ežero.

Minėtu detaliuoju planu suplanuotos teritorijos paskirtis buvo pakeista ir suplanuotiems sklypams buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurie buvo registruoti VĮ Registrų centre. Pareiškėjų šiuo metu nuosavybės teise valdomam žemės sklypui kadastriniai matavimai buvo atlikti 2005 metais, t. y. 2005 m. liepos 12 d. buvo parengtas žemės sklypo planas, 2005 m. liepos 14 d. buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 435, kadastriniai matavimai buvo suderinti su atitinkamomis institucijomis, buvo priimtas atitinkamas sprendimas dėl parengtų kadastrinių matavimų ir 2005 m. lapkričio 22 d. sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Iš byloje esančio 2005 m. liepos 12 d. parengto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plano aiškiai matyti, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas visoje pietinėje dalyje ribojasi tik su Karvio ežeru. Tai matyti iš pačio plano brėžinio, kur už sklypo pietinės ribos yra įrašas „Ež. Karvys“. Be to, tai matyti ir iš plane pažymėtų gretimų žemės sklypų (gretimybių), kur visoje pietinėje sklypo dalyje posūkio taškais 5–7, plano gretimybių pastabose, pažymėtas gretimas būtent Karvio ežeras („Ež. Karvys“). Taigi, tarp pareiškėjams šiuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir Karvio ežero jokio įsiterpusio valstybei priklausančio žemės sklypo nėra.

Pareiškėjai žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 2015 m. Siekiant sumažinti žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą servitutą, kuris 2005 m. plane pažymėtas S-1658 kv. m., t. y. kad jis (servitutas) vietoj esamo nustatyto ploto – 1658 kv. m., apimtų tik sklypui taikomą ribojimą (specialiąsias žemės naudojimo sąlygas) – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, 2018 m. buvo atliktas kadastrinių duomenų tikslinimas, t. y. buvo parengta kadastrinių matavimų byla, taip pat 2018 m. vasario 23 d. buvo parengtas žemės sklypo planas, kadastrinių matavimų duomenys buvo patvirtinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 46SK-370-(14.46.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Baušiškių k., Rūdiškių sen., Trakų r. sav., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, o sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2018 m. gegužės 4 d.

Iš šiuo metu galiojančio oficialaus (VĮ Registrų centre registruoto) pareiškėjams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. plano matyti, kad sklypas visoje pietinėje dalyje ribojasi būtent tik su Karvio ežeru. Tai matyti iš plane pažymėtų gretimų žemės sklypų gretimybių, kur visoje pietinėje sklypo dalyje, t. y. nuo posūkio taško 7 iki posūkio taško 9, plano gretimybių pastabose, pažymėtas gretimas būtent Karvio ežeras („Ežeras Karvys“).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 46SK-370-(14.46.110.) patvirtino pareiškėjų žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. atliktą kadastro duomenų tikslinimą, ir pareiškėjams pretenzijų dėl 2018 m. vasario 23 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytų gretimybių, plane pažymėtų posūkio taškais 7–9 „Ežeras Karvys“, nepareiškė. Darytina išvada, kad NŽT Trakų skyriaus vedėjas sutiko, jog pareiškėjams priklausantis žemės sklypas visoje pietinėje dalyje ribojasi būtent su Karvio ežeru, o ne su kitu valstybei priklausančiu žemės sklypu, priešingu atveju, nebūtų tvirtinęs parengtų kadastrinių domenų tikslinimo, nes netikslūs kadastriniai duomenys negali būti patvirtinti (viešojo administravimo subjektas tvirtindamas kadastro duomenis prisiima atsakomybę dėl jų tikslumo ir tikrumo; tokia situacija negalima, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tvirtinti bet kokius kadastro duomenis ir dėl to neprisiimtų jokios atsakomybės).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. R6-1720 „Dėl pažymos pateikimo“ pareiškėjams pateikė 2020 m. gruodžio 2 d. pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentą) Nr. 119754. Iš šios pažymos taip pat aiškiai matyti, kad tarp pareiškėjams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės dalies ir Karvio ežero nėra įsiterpusio žemės sklypo. Pareiškėjų sklypas visoje jo pietinėje dalyje ribojasi su mėlyna spalva pažymėtu objektu, t. y. Karvio ežeru.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai neteisingai tapatina dvi sąvokas – „ežero sklypas“ ir „Karvio ežeras“, kaip vandens telkinys. Pažymi, kad ežero sklypas ir Karvio ežeras, kaip vandens telkinys, nėra tapatūs objektai, o ežero sklypo ribos nėra laikytinos Karvio ežero ribomis, ir akcentuoja, kad būtent Karvio ežero sklypo ribos yra nurodytos kaip pareiškėjams priklausančio žemės sklypo gretimybė tarp žemės sklypo ribų posūkio 7–9 taškų. Minėtą poziciją atsakovė grindžia Nekilnojamojo turto registro, Lietuvos erdvinės informacijos portalo interneto svetainėje geoportal.lt esančiais Kadastro ir GRPK erdvinių duomenų rinkinio duomenimis bei posėdžio metu parodytu VĮ Registrų centro posistemės „GeoMatininkas“ duomenimis, iš kurių, anot atsakovės atstovo, matyti, kad žemės sklypas ribojasi su nekilnojamame turte – ežero sklype – esančia žeme.

Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. lSS-1240-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, nurodyta, kad ežero sklypas nuo 2008 m. liepos 17 d. yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taigi 2018 m., sudarant žemės sklypo planą, gretimybėje tarp žemės sklypo ribų posūkio 7–9 taškų turėjo būti nurodytas ežero sklypo kadastro numeris. Tačiau, kaip teisingai skunde akcentuoja pareiškėjai, atsakovės Trakų skyriaus vedėjas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 46SK-370- (14.46.110.) patvirtindamas žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. atliktą kadastro duomenų tikslinimą, pretenzijų dėl 2018 m. vasario 23 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytų gretimybių, plane pažymėtų posūkio taškais 7–9, nepareiškė. Todėl daroma išvada, kad NŽT sutiko su matininkų parengtais žemės sklypo planais ir atitinkamai pažymėtomis jo gretimybėmis. Visgi atsakovė nurodo, kad tai laikytina žmogiškojo faktoriaus klaida, nes NŽT atstovas nesužiūrėjo ir nesutikrino visų plano duomenų. Tokia klaida negali lemti žemės sklypo planų duomenų pirmenybės oficialiems Lietuvos erdvinės informacijos portalo interneto svetainėje geoportal.lt esantiems Kadastro ir GRPK erdvinių duomenų rinkinio bei VĮ Registrų centro posistemės „GeoMatininkas“ duomenims ir negali būti pagrindu patenkinti pareiškėjų Prašymą ir išduoti Sutikimą.

Iš pareiškėjų į bylą pateikto Karvio ežero, kaip žemės sklypo, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad jis įregistruotas kaip žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – vandens ūkio, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo vandens telkiniai (b. 1. 117–118). Vertinant minėto išrašo duomenis Taisyklių

3.1 papunkčio normos, numatančios, kad Sutikimas gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį, prasme, darytina išvada, kad pareiškėjų žemės sklypas iš esmės atitinka minėtos normos reikalavimus.

Teismas sutinka su Ginčų komisijos padarytomis išvadomis, jog vertinant pareiškėjų pateiktus duomenis, žemės sklypo planus ir oficialius registrų duomenis, kuriais vadovaujasi ir atsakovė, esminio prieštaringumo tarp jų neįžvelgta. Nepaisant to, kad byloje nenustatyta, dėl kokių konkrečių priežasčių pareiškėjų pateiktuose matininkų nubraižytuose planuose nėra įrašytas žemės sklypo (Karvio ežero sklypo) kadastrinis numeris, o tik nurodytas ežero pavadinimas, minėtų žemės sklypo planų duomenys iš esmės neprieštarauja VĮ Registrų centro ir jo posistemės „GeoMatininkas“, taip pat Lietuvos erdvinės informacijos portalo interneto svetainėje geoportal.lt esantiems Kadastro ir GRPK erdvinių duomenų rinkinio duomenims, kuriais rėmėsi atsakovė priimdama skundžiamą raštą. Išanalizavus VĮ Registrų centro posistemėje „GeoMatininkas“, taip pat Lietuvos erdvinės informacijos portalo interneto svetainėje geoportal.lt esančio Kadastro ir GRPK esančius duomenis, pagal kuriuos tarp pareiškėjų žemės sklypo ir Karvio ežero geltona spalva išskirta juosta, lieka neaišku, koks ir kokios paskirties objektas tai yra – krantas, žemės ūkio, komercinės, gyvenamosios ar kitos paskirties sklypas. Iš šių duomenų matoma tik grafiškai nubrėžta juosta, kuri yra objektas viename ir tame pačiame nekilnojamame daikte – ežero sklype. Darytina išvada, kad atsisakant išduoti leidimą įrengti laikiną nesudėtingą statinį vadovaujantis Taisyklių 3.1 papunkčio nuostata, nustatančia, kad Sutikimas gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį, būtina nustatyti ir faktiniais duomenimis pagrįsti, kad tarp asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir valstybei priklausančio vandens telkinio yra kitas valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas ir kad, leidus įrengti lieptą valstybei priklausančiame vandens telkinyje, susidarys prielaidos valstybės, kaip to įsiterpusio objekto savininko ar teisėto naudotojo, teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimui. Šiuo atveju iš žemės sklypo planų, oficialių registrų duomenų matyti, kad tarp pareiškėjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir Karvio ežero nėra įsiterpusio jokio kito atskiro nekilnojamojo turto objekto, kuriam būtų priskirti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyti tą objektą apibūdinantys ir individualizuojantys kadastro duomenys (duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas). Iš registrų duomenų matyti, kad žemės sklypas su ežeru, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi ties pareiškėjų žemės sklypo pietine dalimi ir tai atitinka Taisyklių 3.1 papunkčio sąlygą. Tai, kad pareiškėjų žemės sklypas su ežeru ribojasi tik ties 9 posūkio tašku, o 7 posūkio taškas yra toliau nuo šios ribos, nekeičia ankščiau paminėtos išvados, nes reikalavimo, kad pareiškėjų žemės sklypas ribotųsi su vandens linija, kuri, be kita ko, gali kisti priklausomai nuo metų laiko ir klimatinių sąlygų, nėra. T. y. Taisyklėse nenustatyta, kokia dalimi (metrais ar pan.) žemės sklypas turi ribotis su vandens telkiniu.

Pažymėtina ir tai, kad Karvio ežeras, kaip nekilnojamojo turto objektas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Todėl, atsakovė, neatlikusi Karvio ežero tikslių kadastrinių matavimų, esamoje situacijoje niekaip negalėjo padaryti išvados, kad tarp pareiškėjų sklypo pietinės dalies ir Karvio ežero yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas.

Atsakovė visiškai neargumentuoja, kokiu pagrindu ir (ar) dokumentu atsirado rašte minima valstybinė žemė (valstybinės žemės plotas), kodėl ji atmeta VĮ Registrų centre esančius duomenis apie pareiškėjų sklypo ribas ir besiribojančius sklypus, kodėl nesiremia ar atmeta pareiškėjų nurodytus oficialius teritorijų ir kitus planavimo dokumentus bei kadastrinių matavimų duomenis, tiek galiojusius pareiškėjų sklypo formavimo pradžioje, tiek ir šiuo metu esančius aktualius ir galiojančius dokumentus bei duomenis ir pan.

Pastebėtina ir tai, kad nors atsakovės rašte nurodoma, jog yra vadovaujamasi, be kita ko, ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis (atsakovė jų nedetalizuoja), tačiau, kaip minėta, jie iš esmės patvirtina visiškai kitokias faktines aplinkybes, nei yra nurodytos atsakovės rašte. Tuo pačiu tai reiškia, kad atsakovės nuoroda į Nekilnojamojo turto registro duomenis yra visiškai klaidinanti.

Atsakovė vėliau, t. y. po rašto priėmimo, pripažino, kad skundžiamame rašte iš esmės yra neteisingai nustatytos (nurodytos) faktinės aplinkybės. Kitaip tariant, atsakovė rašte nustatė, jog tarp pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ir Karvio ežero sklypo yra dar įsiterpęs valstybei priklausantis žemės sklypas, t. y. tam tikras valstybinės žemės plotas. Tuo tarpu šiuo metu atsakovė jau laikosi nuomonės, kad pareiškėjų sklypas vis tik ribojasi su Karvio ežero sklypu, tačiau, pasak jos, pareiškėjų sklypą nuo vandens telkinio skiria žemės juosta (atsakovę reikėtų suprasti taip, kad Karvio ežero sklype yra vandens telkinys ir tam tikra žemės juosta, kurioje nėra vandens). Taigi, pabrėžtina, kad tarp atsakovės rašte nurodytų faktinių aplinkybių ir kilus ginčui atsakovės nurodomų faktinių aplinkybių yra esminis skirtumas, dėl kurio atsakovė nepateikė teismui įrodymų.

Išanalizavus ginčo situaciją, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė ir nepagrindė, kokios jai deleguotos saugoti valstybės teisės bei koks viešasis interesas būtų pažeistas, jei pareiškėjams būtų išduotas sutikimas statyti pontoninį lieptą, kuris ir taip yra laikinojo pobūdžio ir kurį, kaip nurodyta pirmiau cituojant Statybos techninį reglamentą, gali būti nurodoma pašalinti. Taigi, pareiškėjams paprašius sutikimo dėl lieptelio įrengimo Karvio ežere, atsakovė pateikė poziciją, kuri ne tik prieštarauja anksčiau minėtiems teritorijų planavimo ir kitiems dokumentams bei kadastro duomenims, bet dar ir neatitinka pačios institucijos ankstesnės pozicijos. Toks institucijos elgesys niekaip nedera su teisėtumo principais. Atsakovė realiai nepateikė jokių duomenų apie jos nurodomą valstybinę žemę (valstybinės žemės plotą), kuri yra įsiterpusi tarp pareiškėjų žemės sklypo pietinės dalies ir Karvio ežero.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų skundas tenkintinas, ginčijamas raštas naikintinas, o atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes ir nurodytus bei išanalizuotus teisės aktus.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai prašė priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo parengimą. Prašymas grindžiamas 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 102 ir mokėjimo kvitu Nr. 1088537.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, todėl jie turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjų atsiliepimas administracinėje byloje gautas 2021 m. lapkričio 22 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2021 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 566,4 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už atsiliepimo parengimą nustatytas koeficientas – 2,5, atitinkamai maksimali rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimo parengimą – 3 916 Eur (1 566,4 x 2,5). Kadangi prašomos išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl pareiškėjų prašymas tenkintinas ir jiems iš atsakovės priteistinas 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Pareiškėjai prašė priteisti 181 Eur už geodezininko M. K. paslaugas dėl situacijos plano sudarymo. Aplinkybę, kad pareiškėjai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme minėtas išlaidas patyrė, patvirtina pateikiami įrodymai – 2023-08-18 pinigų priėmimo kvitas Nr. 23 08. Minėtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos.

Iš viso pareiškėjams iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistina 1028 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2021 m. liepos 2 d. raštą Nr. 46SD-3243-(14.46.137 E.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“, įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų D. ir S. J. 2021 m. birželio 7 d. Prašymą išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Priteisti pareiškėjų S. J. ir D. J. naudai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1028 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.