Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rugvita“ atstovui advokatui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Robidoga“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rugvita“ dėl nutarimo panaikinimo (pakeitimo).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Robidoga“ (toliau – ir UAB „Robidoga“; Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) 2021-12-13 nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J30-493/2021/J02“ (toliau – ir Nutarimas). Teismui nusprendus, kad Bendrovei turi būti skiriama ekonominė sankcija, prašo pakeisti Nutarimą ir paskirti mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 117 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bauda.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi grindžiamas neteisėtai surinktais įrodymais, kurie nebuvo pateikti Bendrovei susipažinti. Nebuvo atliktas objektyvus, tinkamas ir visapusiškas įvykio tyrimas. Priimant Nutarimą buvo pažeistos procedūros, dėl kurių pažeista pareiškėjos teisė į gynybą. Nutarime nurodyta, kad 2019-01-31 Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) uždarajai akcinei bendrovei „Rugvita (toliau - ir UAB „Rugvita“) išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 048753 buvo išduotas tokiais etapais: 1) 2019-01-18 miškininkas specialistas E. P. parengė ūkinių priemonių planą (miškotvarkos projekto dalis); 2) 2019-01-14 VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. miškotvarkos projektą suderino; 3) 2019-01-18 miškininkas specialistas P. D. sklype atrėžė biržę, t. y. sudarė biržės brėžinį ir biržės linijas pažymėjo natūroje miške; 4) 2019-01-29 VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. miškotvarkos projektą patvirtino, suteikė Nr. 6277. Tačiau Bendrovei pateiktoje byloje nėra duomenų apie minėtus leidimo kirsti mišką Nr. 048753 išdavimo etapus ir jai nebuvo pateikti nurodyti dokumentai.

Nutarime nurodyti 2019 m. pradžioje surašyti miško kirtimą leidžiantys dokumentai šiai bylai yra labai svarbūs, šių dokumentų surašymo ir pateikimo atsakingiems asmenims aplinkybės yra esminės, užtikrinant Bendrovės teisę į gynybą, nes būtent šiais dokumentais nustatytos leidžiamo kirsti miško ribos buvo pažeistos ir iš to kildinama Bendrovės atsakomybė. Pabrėžė, kad Bendrovė savo gynybą grindžia tuo, kad UAB „Rugvita“ atstovai ją suklaidino pateikdami neteisingą ūkinių priemonių planą, o jį rengę miškininkai neteisingai atrėžė leidžiamo kirsti miško ribas. Dėl to realizuojant Bendrovės teisę į gynybą yra labai svarbu susipažinti su aptariamais dokumentais ir teikti dėl jų paaiškinimus.

Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog dėl to paties pažeidimo 2019-12-30 buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 272 straipsnio 3 dalį, tačiau administracinio nusižengimo bylos teisena VMT vyriausiojo specialisto 2020-03-06 nutarimu nutraukta, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepaisant to, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuoti administracinio nusižengimo požymiai, vis tiek 2021-05-14 ir vėliau buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės teisenos pradėjimo. Tačiau byloje nėra sprendimo nei dėl 2020-03-06 nutarimo nutraukti administracinę teiseną panaikinimo, nei dėl naujos administracinės teisenos pradėjimo.

Pareiškėjos įsitikinimu, teisinis neapibrėžtumas dėl vykdytos teisenos ir klaidingos informacijos teikimas Bendrovei pasunkino jos teisę į gynybą, pažeidė teisinio tikrumo principą. Bendrovės vadovas buvo kviečiamas protokolui pagal ANK kodekso 272 straipsnio 3 dalį surašyti, taigi ir gynybai rengėsi nuo šio kaltinimo, savo rašytinius paaiškinimus parengė taip pat gindamasis nuo minėto kaltinimo, tačiau protokolas buvo surašytas pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį.

Bendrovė nepagrįstai kaltinama savavališku miško kirtimu, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad miškas buvo kertamas su leidimu. Tokia išvada buvo padaryta ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2020-09-16 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir padaryta išvada lemia, kad UAB „Robidoga“ ir jos atstovai nepadarė nei nusikalstamos veikos, nei administracinio nusižengimo. Bendrovei kartu su sutartimi ir leidimu kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 048753 buvo pateiktas klaidingas ūkinių priemonių planas, kuriame buvo nurodyta didesnis leidžiamo kirsti miško plotas.

Nurodė, kad bylos duomenys dėl natūroje atrėžtos biržės (pažymėtos leidžiamo kirsti miško ribos) yra prieštaringi. Liudytojas A. D. teigia, kad anksčiau pažymėta riba buvo perkelta, o Bendrovės darbuotojai nurodo, kad mišką kirto pagal pažymėtas ribas ir jų nekeitė. Miškininkas P. D. nebuvo apklaustas nei vykusio ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos dėl ekonominės sankcijos tyrimo ar nagrinėjimo metu, taigi liko nenustatyta, kada ir kokias biržės ribas jis pažymėjo natūroje. Pareiškėjos nuomone, P. D. natūroje leidžiamo kirsti miško ribas pažymėjo dar rengdamas 2018-12-18 ūkinių priemonių planą, kuris nebuvo patvirtintas, tačiau su sutartimi buvo pateiktas Bendrovei. Kitą ūkinių priemonių planą 2019-01-08 parengė E. P., tačiau nėra aišku, ar jis pagal šį planą natūroje atrėžė biržę.

Atsakovas nenustatė, kokia biržės riba buvo pažymėta natūroje, kas ir kada ją pažymėjo. Bendrovės nuomone, nustatant šią aplinkybę remtis tik A. D. parodymais negalima, kadangi ji pats teigė, kad savo nuomonę apie galimai pažeistas pažymėtas kertamo miško ribas susiformavo neturėdamas planų (iš akies). Be to, be aiškių argumentų negali būti atmetami UAB „Robidoga“ darbuotojų parodymai, kad mišką kirto pagal pažymėtas ribas ir jų nekeitė. Pareiškėjos nuomone, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) priklausanti miško dalis buvo iškirsta ne dėl Bendrovės kaltės, o dėl UAB „Rugvita“ kaltės, pastarajai pateikiant neteisingą ūkinių priemonių planą, todėl, nesant pareiškėjos kaltės dėl padaryto pažeidimo, jai negali būti skiriama ekonominė sankcija. Nurodė, kad Bendrovė nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui išdavimo procese. Šiame procese dalyvavo tuometinis miško savininkas, kuris ir buvo atsakingas už tai, kad jam priklausantis miškas būtų kertamas laikantis nustatytos tvarkos ir pagal tinkamai suderintas ribas. Miško savininkė UAB „Rugvita“ šios pareigos nevykdė, nevykdė miško apsaugos bei miško išteklių naudojimo kontrolės savo miško sklype, nesiėmė teisėtų priemonių ir veiksmų neteisėtai vykstantiems darbams sustabdyti. Priešingai, UAB „Rugvita“ atstovai klaidino Bendrovę dėl leidžiamų iškirsti miško ribų.

Tuo tarpu pareiškėja neturėjo jokių galimybių nustatyti (suprasti), jog jai pateiktas ūkinių priemonių planas yra neteisingas (nepatvirtintas VMT). Nurodė, kad ant VMT patvirtinto plano nėra jokių derinimo ar patvirtinimo žymų ir šiuo aspektu VMT patvirtintas planas visiškai nesiskiria nuo pateiktojo Bendrovei. Be to, natūroje atrėžta biržės riba visiškai atitiko Bendrovei pateiktą ūkinių priemonių planą. Taigi nebuvo jokio pagrindo abejoti pareiškėjai pateikto plano teisingumu. Be to jį pateikusi UAB „Rugvita“ sutartimi suteikė visas garantijas, kad jos teikiami dokumentai yra teisingi ir pareiškėjai nereikia atlikti jokių papildomų teisinių veiksmų prieš pradedant miško kirtimą. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju biržė buvo atrėžta pagal 2018-12-18 ūkinių priemonių planą, kuris nebuvo patvirtintas, ir vėliau patvirtinus kitą ūkinių priemonių planą, atrėžtos biržės ribos nebuvo pakeistos, todėl administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiami netinkamai biržę atrėžę asmenys.

Pareiškėjos nuomone, paskirta 5 500 Eur dydžio bauda yra per didelė, neteisinga ir neproporcinga, neatitinka Bendrovės padaryto pažeidimo pavojingumo. Tvirtino, kad Bendrovė pažeidimą (jeigu teismas nustatys, kad vis dėl to pažeidimas buvo padarytas) padarė netyčia, jos neteisėtus veiksmus didžiąja dalimi lėmė kitų asmenų veiksmai. Kai Bendrovė buvo informuota apie pažeidimo padarymą, savo lėšomis ir pastangomis saugojo neteisėtai iškirstą medieną, iškirsti buvo menkaverčiai medžiai ir krūmai, Bendrovė negavo jokios neteisėtos naudos, o dėl pažeidimo kilusi žala pašalinta – AAD 2021-09-24 patikrinimo aktu Nr. (210)-PA-5144 konstatuota, kad neteisėtai iškirstas miškas atsikūręs savaiminiu žėlimu. Be to miško žemės sklypą, kuriame neteisėtai buvo iškirstas miškas, įsigijo pati Bendrovė, taigi faktiškai prisiėmė sau visus neteisėtais veiksmais sukeltus neigiamus padarinius.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašo skirti Bendrovei mažesnę baudą, negu AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad juridinio asmens teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo, kviesti liudytojus pažeista nebuvo. Pareiškėjai apie bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Pareiškėja (jos atstovai) parodymus dėl įvykio (savavališko kirtimo) aplinkybių yra davę ikiteisminiame tyrime, jie patvirtinti apklaustų asmenų parašais. Savo poziciją (nesutikimą) dėl pareikšto kaltinimo pareiškėja ne kartą yra išreiškusi paaiškinimuose ir teikiamuose prašymuose. Teise teikti paaiškinimus raštu iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios pareiškėja nepasinaudojo. Atsakovas juridinio asmens prašymą bylos nenagrinėti, o atidėti neapibrėžtam laikui vertino kaip norą vilkinti procesą, tikintis sulaukti ekonominės sankcijos skyrimo senaties termino, todėl į jį neatsižvelgė. Atsakovas netrukdė pareiškėjai susipažinti su bylos medžiaga.

Pažymėjo, kad pareiškėjos veika pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai. Miško kirtėjo pareiga turėti leidimą miškui kirsti, jo pareiga įsitikinti, ar yra biržės atrėžimo dokumentai, o jei tokių dokumentų nėra ar jų neturi, tai kirtimo nevykdyti. Miško kirtėjas, kirsdamas mišką, privalo laikytis įstatymų ir administracinių taisyklių, reglamentuojančių miško išteklių naudojimą, ir tik tokių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo AAD, tačiau minėta institucija šalių sandorių ir jų sąlygų netikrina, tokią pareigą turi civilinio sandorio šalys.

Teigė, kad pareiškėja nebuvo nei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) „B“ dalies savininkė ar valdytoja, nei elektros perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatorius, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrinti įmonė, todėl norėdama šioje valdos dalyje kirsti mišką, turėjo turėti leidimą kirsti mišką. Tokio leidimo pareiškėja neturėjo, šio fakto ir neginčija. Pareiškėjai, kaip savo srities specialistei ir miškų kirtimo srityje veikiančiam ūkio subjektui, žinoma, kad biržės brėžinys sudaromas ir natūroje biržė atrėžiama pagal nustatyta tvarka parengtą vidinės miškotvarkos projektą. Kadangi prie sutarties pridėtas leidimas kirsti mišką, tai logiška manyti ir konstatuoti, kad pridėta ir biržės atrėžimo medžiaga, o jei nepridėta, pareiškėja privalėjo ją išsireikalauti arba kirtimo nevykdyti. Tvirtino, kad pagal liudytojo A. D. parodymus Bendrovės darbuotojai savavališkai pakeitė miško specialisto pažymėtas kirstino miško ribas, jas perkeldami į valstybei priklausantį mišką, kuriame leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas.

Prie 2019-02-08 stataus miško pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2019/02-01 pridėta miškotvarkos projekto ištrauka, kuria tariamai vadovavosi pareiškėja vykdydama kirtimus, nesuteikia teisės vykdyti miško kirtimą ir neparodo, kokios bus kirstinos biržės ribos. Pareiškėja privalėjo įsitikinti, ar miškotvarkos projektas yra patvirtintas, ar bent pareikalauti miškotvarkos projekto lapo su atsakingų asmenų parašais kopijos. Šiuo atveju, arba pareiškėja dėl savo aplaidumo neapsižiūrėjo, arba tyčia šių dokumentų neišreikalavo. Pareiškėja privalėjo suprasti, kad kerta medienos daugiau nei planuota.

Atsakovo nuomone, ekonominė sankcija paskirta laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja nepripažįsta atlikusi savavališką miško kirtimą, o nesant nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pagrįstai buvo paskirta 5 500 Eur bauda pagal sankcijoje numatytą minimumo ir maksimumo vidurkį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rugvita“ rašytiniuose paaiškinimuose ir atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, kadangi pareiškėjai kartu su leidimu, suteikiančiu teisę kirti mišką, buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. UAB „Rugvita“ ir UAB „Robidoga“ 2019-02-08 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2019/02-01, kuria trečiasis suinteresuotas asmuo pardavė statų mišką išsikirtimui. Prie sutarties buvo pridėtas 2019-01-31 leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 048753, išduotas UAB „Rugvita“, kuriuo buvo leidžiamas plynas kirtimas sklype Nr. 34022, 26 (2,6 ha ploto); miškotvarkos projektas (ūkinių priemonių planas) bei žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas leidžiamas kirsti 2,6 ha miško plotas, bei kiti dokumentai.

UAB „Rugvita“ miško kirtimo neatliko ir apie savavališką kirtimą, kuris buvo įvykdytas žemės sklypo dalyje, kurį patikėjimo teise valdo NŽT, nieko nežinojo, kol nebuvo informuota ikiteisminiame tyrime. Sankcija pareiškėjai pritaikyta už miško iškirtimą žemės sklypo „B“ dalyje, kurios kirtimui ji leidimo neturėjo. UAB „Rugvita“ negali būti atsakinga už tai, jog pareiškėja žemės sklypo „B“ dalyje kirto mišką be leidimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl AAD 2021-12-13 nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J30-493/2021/J02“ teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarimu UAB „Robidoga“ už pažeidimą, numatytą AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje, paskirta 5 500 Eur dydžio ekonominė sankcija.

Ekonominė sankcija pareiškėjai paskirta už tai, kad UAB „Robidoga“ darbuotojai nuo 2019-12-12 iki 2019-12-30, vykdydami miško kirtimus pagrindiniu plynuoju kirtimu VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Šunskų girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savavališkai, t. y. neturėdami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, iškirto 136,032 kietmetrius medienos. Šiais veiksmais Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr. D1-1055 (toliau – ir Aprašas), 4 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog UAB „Rugvita“ ir UAB „Robidoga“ 2019-02-08 sudarė Stataus miško pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2019/02-01, kuria UAB „Rugvita“ pardavė statų mišką išsikirtimui. Prie sutarties buvo pridėtas VMT 2019-01-31 Leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Serija A Nr. 048753, išduotas miško savininkei UAB „Rugvita“, kuriame nurodyta, jog, vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu, leidžiama miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plynas kirtimas (2,6 ha ploto) (toliau – ir Leidimas). Prie Leidimo buvo pridėti kvartalo Nr. 330 ir Nr. 340 ūkinių priemonių planai, miškų kirtimo žiniaraščiai, taksoraščiai, žemės sklypo planas, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas su priedais.

Stataus miško pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2019/02-01 (toliau – ir Sutartis) sudarymo metu (2019-02-08) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „Rugvita“ (36807/73325 dalys) ir Lietuvos Respublikai (36518/73325 dalys). Šiam žemės sklypui nuo 2018-09-14 buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (2018-09-11 Bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 3812). Tarp bendraturčių žemės sklypas padalytas į „A“ ir „B“ dalis. „A“ dalimi naudojosi UAB „Rugvita“, „B“ dalimi – Lietuvos Respublika.

Miškininkas specialistas E. P. 2019-01-08 žemės sklypo „A“ dalyje parengė ūkinių priemonių planą (sudėtinė miškotvarkos projekto dalis). VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. 2019-01-14 miškotvarkos projektą suderino. Miškininkas specialistas P. D. 2019-01-18 žemės sklypo „A“ dalyje atrėžė biržę, t. y. sudarė biržės brėžinį, o biržės linijas pažymėjo natūroje miške. VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. 2019-01-29 miškotvarkos projektą patvirtino, suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, VMT miško savininkei UAB „Rugvita“, vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu, 2019-01-31 išdavė Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui serija A Nr. 048753, kuris galiojo iki 2019-12-31.

Bendrovė 2019 m. gruodžio mėnesį žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pradėjo kirsti mišką. 2019-12-19 sklypo dalį, kuri nuosavybės teise priklausė UAB „Rugvita“ („A“ dalis“) ir kurioje stataus miško kirtimus vykdė Bendrovė, nusipirko A. D. ir A. D.. Pastarasis pranešė VMT apie valstybei priklausančioje, NŽT patikėjimo teise valdomoje, dalyje įvykdytą miško iškirtimą. 2020-01-23 VMT atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), „B“ dalies patikrinimą ir nustatė, kad valstybinėje žemėje įvykdytas 0,5 ha neteisėtas plynas miško kirtimas. Neteisėtu kirtimu iškirstos medienos bendras tūris 136,032 m³, aplinkai padaryta 31 287,36 Eur žala.

Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Aprašo 4 punkte numatyti atvejai, kada leidimai kirsti mišką neprivalomi. Nagrinėjamu atveju leidimas buvo privalomas.

Leidimas kirsti mišką – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis (Aprašo 2 p., redakcija, galiojusi miško kirtimo metu – nuo 2019-12-21 iki 2019-12-30). Aprašo 8 punkte buvo numatyta, kad leidimai išduodami remiantis vidinės miškotvarkos projektais, miško sanitarinės būklės įvertinimo, ugdomųjų miško kirtimų tikslingumo įvertinimo dokumentais, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos procedūros dokumentais, kuriais eksploatuojamuose naudingųjų iškasenų karjeruose, kitos pagrindinės paskirties žemės sklypuose, nepatenkančiuose į valstybinės reikšmės miškų plotus, leistina naudingųjų iškasenų gavyba, ar kitais teisės aktų nustatytais dokumentais.

Taigi leidimo kirsti mišką vienas iš pagrindų ir vidinės miškotvarkos projektas, minimas Nutarime. Aprašo 8 punkte taip pat buvo nurodyta, jog leidimai valstybinių miškų valdytojams išduodami vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų apimtimis valstybinių miškų valdytojams, pateikus valdytojo pasirašytą kertamų biržių sąrašą pagal Aprašo 1 priedo reikalavimus arba naudojant MKIIS programinę įrangą, o privačių miškų savininkams ir servituto turėtojams – Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-11-10 įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais.

Taisyklių 1 punkte pažymėta, jog šios taisyklės reglamentuoja biržių atrėžimą visų nuosavybės formų miškuose ir jų įvertinimą valstybiniuose miškuose, o biržių atrėžimas ir įvertinimas yra medynų sklypų kirtimui atribojimas ir apmatavimas, medžių ženklinimas, kirstinų medžių tūrio nustatymas bei nenukirsto miško įvertinimas patvirtintomis kainomis (Taisyklių 2 p.).

Pagal Taisyklių 50 punktą biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus sudaro: biržių atrėžimo projektai (1 priedas), biržių brėžiniai (6 priedas), medžių matavimo (3 priedas) ar kirstinų medžių numeravimo (7 priedas) lapai, biržių taksavimo lapai (8 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal stačiakampius apskaitos barelius (9 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal skritulinius apskaitos barelius (taikomos 3, 8 priedų formos). Privačių miškų biržių atrėžimo dokumentuose taip pat įrašoma miško savininko (savininkų) vardas, pavardė. Kartu su biržių atrėžimo dokumentais pateikiamos teisę ženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją įrodančių dokumentų (privačių miškų savininkų mokymo kursų baigimo pažymėjimas, išsilavinimą įrodantys dokumentai) kopijos (Taisyklių 51 p.).

Toks teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad leidimas (dokumentas, suteikiantis teisę kirsti mišką) yra neatsiejamas nuo inter alia miškotvarkos projekto ir biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų. Šių dokumentų visuma yra pagrindas leidimo kirsti mišką išdavimui. Be paminėtų sudėtinių dalių leidimas kirsti mišką neturėtų būti išduotas, o jį išdavus kyla abejonė dėl tokio dokumento (leidimo kirsti mišką) teisėtumo.

AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Šiuo atveju, taikant sankciją, nurodytą ANK 117 straipsnio 3 dalyje, buvo būtina nustatyti, kad NŽT priklausantis miškas buvo iškirstas nesilaikant įstatymų (plačiąja prasme), t. y. veikiant neteisėtai.

Pareiškėja tvirtina, jog UAB „Robidoga“ iškirto 0,5 ha valstybei priklausančio miško dėl to, kad buvo suklaidinta prie Sutarties pateikto 2018-12-18 inžinieriaus P. D. parengto klaidingo ūkinių priemonių plano, kuriame buvo nurodytas didesnis leidžiamo kirsti miško plotas (Pažeidimo byla, l. 135). Byloje nėra ginčo, kad miško savininkė UAB „Rugvita“ prie Sutarties pateikė 2018-12-18 inžinieriaus P. D. parengtą ūkinių priemonių planą, pagal kurį į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko ir dalis miško, kuris pagal 2018-09-11 nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką buvo priskirtas valstybei (pateko į „B“ naudojimo dalį), taigi prie Sutarties pateiktas ūkinių priemonių planas neatitiko tuo metu esamos faktinės situacijos dėl žemės sklypo priklausymo ir naudojimosi. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas P. D. ir dėl jų ginčo nėra.

Nutarime tvirtinama, kad Leidimas kirsti mišką atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, t. y. buvo visi reikalingi dokumentai, kurių pagrindu buvo galima spręsti apie leistiną iškirsti mišką. Be to, leistino kirsti miško ribos buvo aiškiai pažymėtos ir natūroje. Tačiau teismui nei pareiškėja, nei UAB „Rugvita“ nepateikė visų ankščiau nurodytų su Leidimu kirsti mišką susijusių biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentų - biržės atrėžimo projekto, kirstinų medžių numeravimo lapų, biržės taksavimo lapų, tūrio apskaičiavimų pagal stačiakampius apskaitos barelius, tūrio apskaičiavimų pagal skritulinius apskaitos barelius. Liudytojas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad jam nėra žinoma, kada ir pagal kokius dokumentus biržė ginčo sklype buvo atrėžta, kirtimo vietoje jis nėra buvęs ir situacija jam vietoje nėra žinoma. Nurodė, kad visi reikalingi dokumentai leidimui gauti buvo pateikti, juos ruošė inžinierius P. D.. Tačiau liudytojas nežino kokius konkrečiai dokumentus paruošė inžinierius P. D. ir kokius pateikė Leidimui gauti. Liudytojas E. V. taip pat negalėjo nurodyti, kokie dokumentai buvo pateikti Leidimui gauti ar biržės brėžinyje nurodytas leisti iškirsti miškas realiai buvo pažymėtas natūroje aiškiai atribojant ribą skiriančią UAB „Rugvita“ mišką nuo valstybinio miško. Liudytojas tik nurodė, kad jis 2019 m. pavasarį, jam nuvykus į miško sklypą, pagal P. D. paruoštą planą (nežino pagal kurių metų) sklype dažais buvo pažymėtos kirtimo linijos.

Akivaizdu, kad prie Sutarties pateiktas ūkinių priemonių planas neatitiko tuo metu esamos faktinės situacijos dėl žemės sklypo priklausymo ir naudojimosi. Leidime buvo nurodyta, jog plyno miško kirtimo darbai leidžiami, vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog toks dokumentas su Sutartimi nebuvo pateiktas, o buvo pateiktas tik ūkinių priemonių planas. Liudytojas P. D. teismo posėdyje patvirtino, kad jis rengė 2019-01-18 miško sklypo brėžinį ir medžių matavimo lapą, jokių kitų dokumentų nei jis, nei E. P. Leidimo gavimui nerengė. Nurodė, jog 2019-01-18 jis parengė sklypo brėžinį ir tą pačią dieną pagal šį planą kirtimo biržę pažymėjo vietoje. Tačiau liudytojas niekaip negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl biržės pažymėjimo pagal 2018-12-18 ūkinių priemonių planą, ar jo pažymėtos biržės ribos 2018-12-18 ir 2019-01-18 sutapo/nesutapo, ar dalyje persidengė, kokia buvo faktinė situacija pagal šiuos abu jo žymėjimus, ar 2019-01-18 žymint kirtimo biržės ribas buvo koreguojamos 2018-12-18 pažymėtos biržės ribos. Tuo tarpu UAB „Robidoga“ darbuotojai nurodė, kad mišką kirto pagal pažymėtas ribas ir jų nekeitė.

Aplinkybę, kad UAB „Rugvita“ prie Sutarties nepateikė visų miškotvarkos projekto bei biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų (šių dokumentų, kaip jau minėta, nebuvo pateikta ir teismui), patvirtino liudytojas P. D., nurodydamas, kad nei jis, nei E. P. tokių dokumentų Leidimo gavimui nerengė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad leidimas (dokumentas, suteikiantis teisę kirsti mišką) yra neatsiejamas nuo miškotvarkos projekto ir biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų. Tik šių dokumentų visuma yra pagrindas leidimo kirsti mišką išdavimui. Šiuo atveju byloje nėra (pardavėjas UAB“ Rugvita“ teismui nepateikė) jokių patikimų, objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad tokie dokumentai buvo pateikti Leidimui gauti. Taigi, nustačius, kad pardavėjas neturėjo visų su Leidimu kirsti mišką susijusių dokumentų ir kartu su Sutartimi jų neperdavė pirkėjui (pareiškėjui), kad inžinierius P. D. netinkamai parengė dokumentus Leidimui gauti, todėl netinkamai pažymėjo kirtimo biržes, pareiškėjos atsakomybė pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį negalima.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad byloje nesant dokumentų, susijusių su miško kirtimo tikslumu ir aiškumu, ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, skundas tenkintinas.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, šiuo atveju neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja UAB „Robidoga“ prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas, 3 915,68 Eur, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas, kurias patvirtina 2021-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 7430/21LT, 2022-01-21 PVM sąskaita faktūra Nr. 0269/22LT ir 2022-05-24 SEB banko sąskaitos išrašas (2022-05-25 gautas prašymas, reg. Nr. DOK-16467). Pareiškėją administracinėje byloje 2021-12-22 sutarties pagrindu atstovavo advokatas D. R..

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Iš suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad pareiškėja patyrė: 1 934,79 Eur išlaidas už advokato teiktas teisines paslaugas, t. y. prašymo atlikti papildomą tyrimą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, paklausimų Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Valstybės miškų tarnybai rengimą; 1 980,89 Eur išlaidas už advokato teismui parengtą skundą (iš viso: 3 915,68 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikomas 0,1 koeficientas. Prašymai atlikti papildomą tyrimą, atidėti bylos nagrinėjimą, paklausimai Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Valstybės miškų tarnybai buvo rengiami 2021 m. gruodžio mėn., todėl aktualus yra 2021 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1566,40 Eur. Atitinkamai už keturių dokumentų (prašymų ir paklausimų) parengimą maksimali galima priteisti suma yra 626,56 Eur (1 566,40 x 0,1 x 4). Už šias paslaugas pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų suma (1 934,79 Eur) viršija maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl atitinkamai mažintina.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui parengimą rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) – 2,5. Pareiškėjos skundas teismui pateiktas 2022-01-12, todėl aktualus 2021 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 598,10 Eur. Už skundo administraciniam teismui parengimą maksimali galima priteisti suma yra 3 995,25 Eur (1 598,1 x 2,5). Už šią paslaugą pareiškėjos prašoma priteisti suma (1 980,89 Eur) neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina iš atsakovo.

Byloje yra gautas pareiškėjos UAB „Robidoga“ prašymas (2022-09-13 Nr. 02-03-7047) priteisti 2 134,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Pagal LVAT 2024-02-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-429-442/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03460-2021-1) suformuotą praktiką, tuo atveju, kai LVAT panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir šalis apeliacinės instancijos teisme neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas LVAT nutartimi, šį klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos prašomas priteisti, apeliacinės instancijos teisme patirtas, išlaidas, kurias sudaro: 2 123,55 Eur advokato apeliacinio skundo parengimas ir 11,25 Eur žyminis mokestis, patvirtina 2022-08-09 PVM sąskaita faktūra Nr. 4367/22LT ir 2022-09-09 SEB banko sąskaitos išrašas.

Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) – 1,7. Pareiškėjos apeliacinis skundas teismui pateiktas 2022 m. rugpjūčio mėnesį, todėl aktualus 2022 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 729,90 Eur. Už apeliacinio skundo parengimą maksimali galima priteisti suma yra 2 940,83 Eur (1 729,90 x 1,7). Už šią paslaugą pareiškėjos prašoma priteisti suma (2 123,55 Eur) neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina iš atsakovo.

Žyminis mokestis priskirtinas kitoms būtinoms ir pagrįstoms pareiškėjos patirtoms išlaidoms, nesusijusioms su teisinių paslaugų teikimu (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjos už apeliacinį skundą sumokėtą 11,25 Eur žyminį mokestį patvirtina 2022-08-03 SEB banko mokėjimo nurodymas, todėl ši žyminio mokesčio suma pareiškėjai priteistina iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimas patenkintas, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 4 742,25 Eur (626,56 + 1 980,89 + 2 123,55 + 11,25) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma.

Administracinėje byloje gauti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rugvita“, kurį byloje atstovavo advokatas M. K., prašymai dėl 250 Eur (2022-05-25 gautas prašymas, reg. Nr. DOK-16367) ir dėl 300 Eur (2024-03-18 gautas prašymas, reg. Nr. DOK-14211) bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., LVAT 2017-07-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-608-575/2017; 2017-04-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rugvita“ su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiškėjos skundo nepagrįstumo, trečiojo suinteresuoto asmens pozicija iš esmės sutapo su atsakovo išreikšta pozicija. teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę nėra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui. Taigi, išnagrinėjus šią administracinę bylą bei pareiškėjo skundą patenkinus, trečiojo suinteresuoto asmens teisės, iš esmės, nebuvo apgintos, todėl šios proceso šalies prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Robidoga“ skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-12-13 nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J30-493/2021/J02“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Robidoga“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 4 742,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rugvita“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.