- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-14
- Bylos Nr.
- e2-5309-445/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00620-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- T. L.
- Advokatai
- Stanislovas Raulušaitis
dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS arba Skyrius) atstovei Jolantai Mulskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui T. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Nustatyti (duomenys neskelbtini) gimusios A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje;
Šalies argumentai
2. Priteisti iš T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300,00 ( tris šimtus ) eurų per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės;
3. Nustatyti šią A. L. lankymo ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką :
1) T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) su A. L. iki jai sukaks 7 metai gali matytis vaiko gyvenamojoje vietoje vieną kartą per savaitę;
2) apie ketinimus susitikti su vaiku atskirai gyvenantis tėvas privalo pranešti jų motinai prieš dvi paras ;
Šalies argumentai
3) T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę matytis su savo vaiku, nepažeidžiant normalaus vaiko ugdymo ir poilsio režimo.
4. Priteisti iš T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė su atsakovu kartu niekada negyveno, tačiau intymiai bendravo nuo (duomenys neskelbtini), t. y. iki kol gimė dukra A. L. (duomenys neskelbtini).
Iki dukros gimimo atsakovas teigė, kad laukia vaiko gimimo, tačiau vos gimus dukrai paliko ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Dukrą A. atsakovas matė vieną kartą – kai atvyko į Varėną ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje pripažino tėvystę. Taigi atsakovas visiškai vaiku nesirūpina nuo jo gimimo. Tėvystę dukrai atsakovas pripažino, jos gimimo liudijime tėvu įrašytas T. L..
Niekada atsakovas nesirūpino dukra – neprisidėjo prie jos išlaikymo ir nedalyvavo jos auklėjime. Atsakovas pateikė prašymą ir gauna vaiko priežiūros išmokas, tačiau ir šių pinigų neduoda dukters išlaikymui, o naudoja savo poreikiams. Visa finansinė našta, susijusi su vaiko išlaikymu, tenka ieškovei. Gražiuoju dėl vaiko išlaikymo nesutaria. Pagal įstatymą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis).
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.
Dukra A. gyvena su ieškove ir ji viena teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi jos lavinimu, sveikata.
Išlaikymas reikalingas vaiko maitinimui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, ugdymui ir kitiems būtiniems poreikiams tenkinti. Vieno vaiko būtiniems poreikiams skirtina mažiausiai 600,00 eurų kas mėnesį suma.
Šiuo metu ieškovė viena augina vaiką. Ieškovė gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikams. Tačiau vien ieškovės gaunamų pajamų (apie 910 eurų/mėn. ) nepakanka tenkinti bent minimalius vaiko poreikius, normalioms jo vystymosi sąlygoms užtikrinti. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės galimybes išlaikyti A., iš atsakovo prašo priteisti po 300,00 eurų per mėnesį periodines išmokas vaikui išlaikyti.
Kadangi išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokamomis, jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str. ).
A. nuo gimimo gyvena kartu su ieškove (duomenys neskelbtini). Su ieškove taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) gimusi dukra M. Ž. ir (duomenys neskelbtini) gimusi dukra M. Ž.. Gyvenimo sąlygos ieškovei ir jos vaikams yra geros.
Ieškovės ryšiai su visais vaikais yra tamprūs, jais rūpinasi, nuolat bendrauja, teikia išlaikymą. Gyvendama su ieškove vaikai jaučiasi saugūs, yra mylimi ir prižiūrėti. Atsižvelgiant į A. amžių, jos tampresnius tarpusavio ryšius su ieškove, dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos motina. Atsakovo socialinis ryšys su dukra nesusiformavęs, nes tik vieną kartą tėvas matė savo dukrą.
A. lankymo ir dalyvavimo jos auklėjime tvarka nustatytina bendru tėvų sutarimu. Atskirai gyvenantis tėvas turi teisę matytis su vaiku, nepažeidžiant normalaus vaiko ugdymo ir poilsio režimo.
Išvadą teikianti institucija – VTAS pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovės pateikti ieškinio reikalavimai, atitinka nepilnametės A. L. teises ir teisėtus interesus.
Ieškovė E. J. ir T. L. turi vieną nepilnametį vaiką A. L.. E. J. šeimai nuo 2022-02-02 taikoma atvejo vadyba.
Ieškovė E. J. gyvena bendrabučio tipo socialiniame būste. Butas dviejų kambarių. Tualetas, vonia ir virtuvė bendro naudojimo patalpose. Namuose švarus ir tvarkinga. Vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Dėl mažo amžiaus, A. L. nuomonė nebuvo išklausyta.
Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko A. L. interesus, siekiant, kad vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog E. J. negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, o vaiko tėvas T. L. gyvena skyrium, nesidomi vaiku, jo nelanko, neteikia išlaikymo, gaudamas išmokas skirtas vaiko A. L. priežiūrai, jas naudoja ne vaiko poreikiams tenkinti yra tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina. (LR CK 3.169 straipsnis, 3.170 straipsnis, LR CPK 185 straipsnis). Vaiko motina E. J. laiku ir tinkamai reaguoja į situaciją, pagalbos kreipiasi į specialistus. Vaiko motina tinkamai pasirūpina vaiku.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 300 eurų per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, laikytina, kad ši suma šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko A. L. teises ir teisėtus interesus. Vaikui reikalingas visavertis maitinimas, drabužiai, higienos priemonės, ugdymosi priemonės. Vaiko tėvas T. L. jauno amžiaus ir nėra duomenų, kad vyras turėtų sveikatos problemų, gauna vaiko priežiūros išmokas., kurias naudoja savo poreikiams.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą.
Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir nėra duomenų, kad Ieškovė riboja tėvo ir vaiko teisę netrukdomai, tiesiogiai, betarpiškai, be pašalinių asmenų bendrauti su vaiku. Šalių gyvenimas skyrium, jų asmeniniai planai ir naujų partnerių suradimas negali būti kliūtis vaikui bendrauti minimaliai su skyriumi gyvenančiu tėvu. Teritorinio skyriaus nuomone, tėvas vykdydamas savo pareigas ir būdamas atsakingas už savo vaiką, laikydamasis moralės principų, rodydamas tinkamą pavyzdį, su dukra turėtų bendrauti aktyviai, nepažeidžiant vaiko interesų. Tėvas turi užtikrinti vaikui saugią ir ramią aplinką, pasirūpinti jos poreikiais.
Atsiliepimas
Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai, teismo pranešimas dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo) buvo įteikti kartu su juo gyvenančiam pilnamečiui asmeniui, per teismo nustatytą terminą negautas joks atsiliepimas, paaiškinimas dėl pareikšto ieškinio.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Ieškovė nurodė, kad gyvena su vaikais socialiniame būste, butas dviejų kambarių. Mažametę A. ji prižiūri namuose. Gauna kartu su vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis apie 1200-1300 Eur kas mėnesį. Su atsakovu nebendrauja. Atsakovas yra darbingas asmuo, pagrindinio išsilavinimo. Kitų vaikų atsakovas neturi. Atsakovas gyvena pas močiutę.
Atsakovas neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl nagrinėjamos bylos, nors teismo šaukimas įteiktas kartus su juo gyvenančiam pilnamečiui asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo ir atsakovų procesinių teisių užtikrinimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 5 dalį šalys turi pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga bei rūpestingai ir laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus.
CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.).
To paties straipsnio 5 dalis numato, kad procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui.
Nagrinėjamu atveju laikytina, kad procesiniai dokumentai tinkamai įteikti atsakovui.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju vaikas A. L. yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, gali ieškovė E. J.. Be to atsakovas, kaip mažametės tėvas, visiškai neprisideda prie jos priežiūros ir ugdymo. Ieškovė nuomoja socialinį būstą – dviejų kambarių butą, vaikui sudariusi geras gyvenimo sąlygas. Todėl mažamečio vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina pas motiną E. J..
Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
Dėl išlaikymo mažamečiui vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 20, 21 punktai).
Teismas vertina tai, kad vaiko tėvai turi užtikrinti ne tik fiziologinius, bet ir kitus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti kiekvieno vaiko poreikių patenkinimo sumos, be to, ji nuolat kinta, tačiau atsižvelgtina į nuoseklią teismų praktiką, kad vidutiniškai vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, būtinuosius poreikius patenkina suma, atitinkanti pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio.
Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 300 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Šiuo metu (nuo 2024-01-01) minimali mėnesinė alga sudaro 924 Eur arba 708,42 Eur „į rankas“. Ieškovė prašo priteisti mažesnę nei pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio sumą. Todėl darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti suma neviršija vaiko poreikių.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Priteisinat išlaikymą atsižvelgtina ir į tai, kad mažametis vaikas nuolatos gyvena ir yra prižiūrimas ieškovės. Atsakovas nėra atskleidęs savo turtinės padėties, kadangi nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei rašytinių paaiškinimų.
Atsakovas yra darbingas ir pagal Sodros duomenų bazės registro išrašą T. L. gauna vaiko priežiūros išmoką (A. L. priežiūrai), todėl turi galimybę teikti išlaikymą mažamečiui vaikui.
Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas yra trisdešimties metų amžiaus, nėra duomenų dėl jo prastos sveikatos būklės. Be to teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas T. L. turi daugiau nepilnamečių vaikų ar išlaikytinių, kuriems taip pat turėtų teikti išlaikymą.
Nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartus su ieškovė, ji skirtina priteisto išlaikymo lėšų uzufruktoriumi.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Ieškovė siūlo nustatyti atsakovui lankymo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką :
T. L. su vaiku A. L. iki jai sukaks 7 metai gali matytis vaiko gyvenamojoje vietoje vieną kartą per savaitę; apie ketinimus susitikti su vaiku atskirai gyvenantis tėvas privalo pranešti jų motinai prieš dvi paras ; T. L. turi teisę matytis su savo vaiku, nepažeidžiant normalaus vaiko ugdymo ir poilsio režimo.
Vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog turi būti užtikrintas kuo intensyvesnis skyrium gyvenančio tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimas su vaiku, jeigu tik nėra nustatyta jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių turėtų būti nustatomas tik minimalus bendravimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d, nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 30 punktas ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamu ginčo atveju teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką, teikdamas prioritetą ieškovės nurodytai tvarkai, šalių mažamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui. Atsakovas visiškai nelanko ir nebendrauja su mažamečiu vaiku. Pažymėtina, kad remiantis visuotinai pripažintais vaikų raidos etapais, kurie sąlygoti ir medicininiais kriterijais, kūdikiais laikomi vaikai nuo 4 savaičių iki 1 metų amžiaus.
Atsakovas neišsakė savo pozicijos dėl ieškovės nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos.
Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku turi būti vykdoma vaiko interesais. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus nėra duomenų, kad ieškovė riboja tėvo ir vaiko teisę netrukdomai, tiesiogiai, betarpiškai bendrauti su vaiku. Tėvas turi užtikrinti vaikui saugią ir ramią aplinką, pasirūpinti jos poreikiais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų teisme priteisimo
Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei indeksuotas žyminis mokestis elektroninėje byloje (už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą 110 Eur bei 108 Eur žyminis mokestis už išlaikymą).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-04673 E. J. buvo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
2024-10-03 gauta Tarnybos pažymą 2024-10-03 Nr. APD-2024-09745, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 225 Eur, kurios apskaičiuotos vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 24.3.6.1.;24.3.6.2. punktais.
CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Tokiu būdu vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimis bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo T. L..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje;
priteisti iš T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300,00 ( tris šimtus) eurų kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) (ieškinio padavimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepilnamečio vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja skirti jos motiną E. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią vaiko A. L. tėvo T. L. lankymo ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką :
T. L., a .k. (duomenys neskelbtini) su A. L. iki jai sukaks 7 metai gali matytis vaiko gyvenamojoje vietoje vieną kartą per savaitę. Apie ketinimus susitikti su vaiku atskirai gyvenantis tėvas privalo pranešti jų motinai prieš dvi paras;
T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę matytis su savo vaiku, nepažeidžiant normalaus vaiko ugdymo ir poilsio režimo.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 218 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Priteisti iš T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Priteisti iš T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 225 eurus teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka" Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.