- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- e2-687-1098/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04998-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- L. B.
- Advokatai
- Nikas Borneika
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. patikslintą ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo, taip pat atsakovės L. B. patikslintą priešieškinį dėl skolos priteisimo ir įpareigojimų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, J. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas M. Š. (toliau – ieškovas) 2020 m. vasario 18 d. pateikė pirminį ieškinį atsakovei L. B. (toliau – atsakovė), kuriame prašė priteisti iš atsakovės 276,05 Eur būsto išlaikymo išlaidas ir 3 669,99 Eur būsto kredito dalį, viso 3 946,04 Eur, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas pirminiame ieškinyje nurodė, kad 2007 m. kovo 23 d. ieškovas M. Š. ir atsakovė L. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - butas). Lėšas buto įsigijimui šalys skolinosi iš Nordea Bank AB banko (šiuo metu Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), su kuriuo 2007 m. balandžio 2 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/04/01GO (toliau – kredito sutartis). Ieškovas ir atsakovė kurį laiką kartu butą išlaikė bei mokėjo įmokas pagal kredito sutartį. Atsakovei 2009 m. išvykus gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę butas kurį laiką buvo nuomojamas ir iš nuomos mokesčio už butą buvo mokami komunaliniai mokesčiai bei vykdomi įsipareigojimai bankui, tačiau 2011 metais pasibaigus nuomos sutarčiai, tarp šalių prasidėjo nesutarimai dėl buto išlaikymo ir įmokų bankui mokėjimo. Šalims nepavykus išspręsti butui tenkančių išlaidų pasidalinimo klausimo ieškovas 2014 metais kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo už per laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2015 m. kovo 27 d. ieškovo įvykdytas prievoles, susijusias su buto išlaikymu (dalies išlaidų už komunalinius patarnavimus atlyginimo ir bankui įvykdytos solidarios prievolės kompensavimo). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10419-600/1015, ieškovo ieškinys buvo patenkintas. Ieškovo teigimu, po šio teismo sprendimo priėmimo, atsakovė savo, kaip bendraturtės ir bendraskolės, prievolių toliau tinkamai nevykdė. Vykstant aukščiau minėtam teisminiam procesui atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. tinkamai vykdė savo solidariąją prievolę pagal kredito sutartį ir mokėjo jai priklausančią dalį įmokų, tačiau vėliau nustojo vykdyti mokėjimus. Anot ieškovo, atsakovė po 2015 m. kovo 27 d. buto išlaikymui tenkančių komunalinių mokesčių niekada nemokėjo. Pirminiu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės ½ sumos už būsto šildymą, susidariusios per laikotarpį 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., taip pat ½ už atsakovę sumokėtos būsto kredito sumos dalį, susidariusios per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki pirminio ieškinio pateikimo dienos. Anot ieškovo, kadangi jam ir atsakovei ginčo butas priklauso bendrąją daline nuosavybe lygiomis dalimis po ½ dalį, todėl jis ir atsakovė laikytini buto bendraturčiais ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalies, 4.73 straipsnio 1 dalies ir 4.76 straipsnio nuostatomis, kiekvienas iš jų privalo lygiomis dalimis mokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, taip pat kiekvienas iš jų atsako lygiomis dalimis pagal prievoles, susijusias su jiems priklausančiu butu. Ieškovas pažymėjo, kad pasirašydami kredito sutartį jis ir atsakovė solidariai įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti bankui paskolą, gautą butui įsigyti, ir mokėti palūkanas. Ieškovas, kaip solidarusis skolininkas, įvykdęs savo ir atsakovės solidariąją prievolę trečiajam asmeniui (Luminor Bank AS), įgijo regreso teisę į kitą bendraskolį, t. y. atsakovę (CK 6.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 6 ir 7 dalys, 6.114 straipsnis). Ieškovui įvykdžius abiejų šalių solidarią prievolę bankui, išoriniai prievoliniai santykiai su solidariąją reikalavimo teisę turinčiu kreditoriumi (banku) pasibaigia ir prasideda nauji bendraskolių tarpusavio prievoliniai santykiai, t. y. vidiniai jų regresinių reikalavimų įgyvendinimo santykiai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. B. atsiliepime į pirminį ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, skirti ieškovui 300 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą teise, 50 procentų šios sumos sumokant atsakovei, priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovė atsiliepime į pirminį ieškinį patikslino faktines aplinkybes, nurodytas pirminiame ieškinyje. Atsakovė paaiškino, kad ginčo butas buvo nuomojamas ieškovo ir jos bendru sutarimu iš karto, tik įsigijus butą, o ne jai išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, t. y. laikotarpiais nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio ir nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio. Atsakovės teigimu, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio ir nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio, kai bute negyveno nuomininkai, ginčo bute buvo apsigyvenęs pats ieškovas, kas konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-10419-600/2015. Anot atsakovės, jos ir ieškovo santykiai komplikavosi ieškovui persikėlus gyventi į bendros nuosavybės butą ir šalims nesutarus dėl naudojimosi juo tvarkos. Ginčo laikotarpiu ieškovas ir atsakovė nebebuvo sugyventiniai, santykiai buvo nutrūkę, todėl abiem naudotis vieno kambario butu, atsižvelgiant į tai, jog toks butas nėra dalus, jokių galimybių nebuvo. Atsakovė ne kartą siūlė nuomoti ar parduoti butą, kad abu bendraturčiai gautų vienodą ir lygiavertę turto naudą, tačiau ieškovas kategoriškai nesutiko.
5. Atsakovė, pasisakydama dėl prašomų iš jos priteisti 276,05 Eur dydžio būsto išlaikymo išlaidų, pažymėjo, kad ieškovo prašymu UAB “Vilniaus energija” ir UAB “Pašilaičių Būstas” sąskaitos buvo atidalintos tarp ieškovo ir atsakovės ir skaičiuojamos atskirai kiekvienam iš jų nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, suteikiant skirtingą mokėtojo kodą kiekvienam bendrasavininkui. Atsakovei buvo suteikti šie paslaugų mokėtojo kodai: V005783 – UAB “Vilniaus energija”, V005783 – AB “Vilniaus šilumos tinklai”, 9000825 – UAB “Pašilaičių Būstas”. Anot atsakovės, ieškovas teigdamas, kad ji skolinga už buto išlaikymą, teismui pateikė savo asmenines sąskaitas, kaip bendras bendrasavininkų sąskaitas, siekdamas sau naudos. Ji yra tinkamai apmokėjusi visas jai išrašytas sąskaitas už ginčo butui suteiktas komunalines paslaugas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš jos pusę asmeniškai jam išrašytų ir pateiktų apmokėjimui sumų. Atsakovės vertinimu, ieškovas taip veikia sąmoningai, siekdamas suklaidinti teismą, grubiai pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl tokie jo veiksmai traktuotini kaip piktnaudžiavimas teise.
6. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš jos 3 669,99 Eur regreso tvarka, pažymėjo, kad ieškovas nuolat keldavo jai sunkumų siekiant tinkamai vykdyti prievoles, kylančias iš kredito sutarties. Iš pradžių ji savo kredito sumos dalis mokėdavo į ieškovo sąskaitą, tačiau šis ėmė jas grąžinti į atsakovės sąskaitą. Siekdama išspręsti šį klausimą atsakovė po 2015 m. spalio 15 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo kreipėsi į banką raštu su prašymu mokėti paskolos įmokas tiesiogiai bankui, o ne per ieškovo asmeninę sąskaitą. Banko atstovas patvirtino, kad tokia galimybė yra, ir nurodė atsakovei banko sąskaitą, į kurią ši atliko mokėjimus nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. bendrai 3 873,00 Eur sumai. Anot atsakovės, ieškovas pateikė melagingą informaciją teismui siekdamas sau finansinės naudos, kas taip pat sudaro pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą teise.
Šalies argumentai
7. Atsakovė 2020 m. balandžio 2 d. pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) priteisti iš ieškovo 2 232,5 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) įpareigoti ieškovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti įėjimo durų spynos raktų komplektą ir skirti po 10 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną šiam įpareigojimui įvykdyti.
Atsiliepimas
8. Atsakovė priešieškinyje papildomai nurodė, kad įsigijus ginčo butą šis buvo nuomojamas šalių bendru sutarimu, t. y. laikotarpiais nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio ir nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio. Laikotarpiu (nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio ir nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio, kai bute negyveno nuomininkai, bute gyveno pats ieškovas. Atsakovė paaiškino, kad po 2015 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo, bendraturčiams ir toliau nesutarus dėl buto naudojimosi tvarkos, atsakovė 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į ieškovą su pranešimu dėl bendrąja nuosavybe valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo bendru sutarimu. Jokio atsakymo nesulaukusi, atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl buto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butą ieškovui M. Š., o atsakovei L. B. – 21 750,00 Eur kompensaciją, kompensaciją išmokant lygiomis dalimis per penkis metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-15663-155/2017, ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau ieškovas M. Š. kompensacijos atsakovei L. B. dar nėra išmokėjęs, todėl tiek L. B., tiek M. Š. vis dar yra ginčo buto bendrasavininkiai. 2020 m. vasario 26 d. atsakovė sužinojo, kad ieškovas jau daugiau nei vienerius metus nuomoja butą J. R. be jos žinios. Remiantis atsakovės surinktais duomenimis, ieškovas M. Š., išnuomojęs ginčo butą ir sudaręs 2018 m. rugpjūčio 21 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su J. R., susitarė gauti iš buto pajamas nuomos mokesčio pavidalu. 2018 m. rugpjūčio 21 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatyta, kad nuomos mokesčio dydis yra 235 Eur per mėnesį. Ieškovas M. Š. iš bendrosios nuosavybės buto yra gavęs 19*235 Eur pajamų, viso 4 465 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ½ dalis ginčo buto priklauso atsakovei L. B., ji turi teisę į proporcingą savo daikto daliai pajamų kiekį, todėl, anot atsakovės, ieškovas M. Š. skolingas jai 2 232,50 Eur (4465/2).
9. Atsakovės teigimu, ji negali pati patekti į ginčo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkė ji yra. Anot atsakovės, raktų kopijos jai nesuteikimas yra akivaizdus jos nuosavybės teisių pažeidimas. Todėl priešieškinyje atskirai formuluojamas reikalavimas per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakovei L. B. įėjimo durų spynos raktų komplektą ir skirti po 10 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną šiam įpareigojimui įvykdyti.
10. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame prašo priešieškinį atmesti.
11. Ieškovas atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad atsakovė, reikšdama priešieškinį elgiasi nesąžiningai, kadangi siekia įgyvendinti bendraturčio teises į ginčo butą, nepaisant to, jog teismo sprendimu ji buvo atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu. Ieškovo įsitikinimu, ginčo butas turi būti laikomas atidalytu būtent nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15663-155/2017, įsiteisėjimo momento, nes šiuo sprendimu buvo išspręstas ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir ieškovas buvo įpareigotas išpirkti butą iš atsakovės. Po teismo sprendimo priėmimo atsakovė tik formaliai išliko buto savininke dėl teismo pasirinktos sprendimo vykdymo tvarkos. Ieškovo vertinimu, atsakovės pateiktas situacijos vertinimas ir 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo interpretavimas yra akivaizdžiai neteisingas ir nesąžiningas jo atžvilgiu, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieškovas laikosi pozicijos, kad po 2017 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo bendroji dalinė nuosavybė pasibaigė ir nors nuosavybės perėjimo momentas buvo atidėtas iki kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovei priklausiusios buto dalies valdymo ir naudojimo ir teisė perėjo ieškovui. Ieškovas taip pat paaiškino, kad neneigia ir neginčija atsakovės nurodomos aplinkybės, kad butas buvo nuomojamas atsakovės nurodytą terminą ir kad iš buto nuomos ieškovas gavo atsakovės nurodomas pajamas. Apie nuomos faktą ieškovas atsakovės neinformavo, nes buvo įsitikinęs, kad po atidalijimo bendroji dalinė nuosavybė yra faktiškai pasibaigusi ir atsakovė neturi teisės gauti pajamų iš buto, o gali tik reikalauti iš ieškovo teismo priteistos kompensacijos. Išnuomoti butą ieškovas nusprendė siekdamas palengvinti savo finansinę naštą. Buto dalies išpirkimas iš atsakovės ieškovui vidutiniškai kainuoja 362,50 Eur per mėnesį (21 750 EUR / 60 mėn.). Be to, ieškovas kas mėnesį dar turi mokėti apie 80,00 Eur dydžio įmokas Luminor Bank AS bankui už 2007 m. suteiktą būsto paskolą tam pačiam butui įsigyti. Taigi buto išpirkimui tiek iš atsakovės, tiek iš banko ieškovas kas mėnesį turi skirti apie 440,00 Eur. Ieškovui tai yra didelė pinigų suma, turint omenyje, kad ieškovas turi šeimą, augina du mažamečius vaikus. Atsakovė, 2020 m. vasario mėnesį atvykusi į Lietuvą, kelis kartus drauge su savo giminaičiais lankėsi ginčo bute ir ten radusi nuomininkus, reikalavo dokumentų, sukėlė konfliktinę situaciją, pastatė nuomininkus į nepatogią padėtį. Susirūpinę, kad ateityje gali pasikartoti panašios situacijos, netrukus po atsakovės apsilankymų, nuomininkai ieškovui pareiškė, kad šiuo metu ieško naujo nuomai ir artimiausiu metu iš buto išsikraustys.
12. Jeigu teismas spręstų, kad buto atidalijimo faktas neturi reikšmės atsakovei įgyvendinant jos nurodomas teises, tokiu atveju ieškovas pareiškia, jog nesutinka su atsakovės reikalaujamu skolos dydžiu. Ieškovas neginčija, kad iš buto nuomos per atsakovės nurodytą laikotarpį gavo 4 465 Eur, tačiau nuo gautų pajamų ieškovas turi susimokėti 15 procentų dydžio pajamų mokestį, todėl realias pajamas iš buto nuomos sudaro 3 795,25 Eur. Be to, ieškovo nuomone, esamomis aplinkybėmis jis turi teisę į nuomininkų suradimo atlygį, atlyginimą už nuomos administravimui skiriamą laiką (nuomos mokesčio surinkimas, skaitiklių rodmenų deklaravimas, komunalinių mokesčių sumokėjimas), taip pat už bendro turto ir iš nuomos santykių kylančių įsipareigojimų priežiūrą. Atsižvelgiant į rinkoje egzistuojančius įkainius, ieškovas turi teisę į vieno mėnesio nuomos kainos (235,00 Eur) mokestį už nuomininkų suradimą, taip pat į nuomos administravimo ir buto priežiūros mokestį, kurio protinga suma, ieškovo požiūriu, yra 50,00 Eur per mėnesį (19 x 50 = 950). Anot ieškovo, šios sumos turi būti išskaičiuotos iš atsakovės prašomos priteisti sumos.
13. Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi nutarta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepimo į ieškinį (dalyje dėl atitinkamo dydžio skolos regreso tvarka priteisimo) nepateikė, tačiau pateikė duomenis apie aktualiu laikotarpiu šalių atliktus mokėjimus pagal ginčo kredito sutartį.
Šalies argumentai
14. Ieškovas M. Š. 2021 m. kovo 29 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko tikslinimo ir dalies ieškinio atsisakymo, kuriame prašo: 1) priteisti iš atsakovės 87,07 Eur būsto išlaikymo išlaidas ir 108,03 Eur būsto kredito dalį, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) priimti ieškovo ieškinio atsisakymą 3 750,94 Eur dalyje, grąžinti ieškovui žyminio mokesčio dalį atsisakytų ieškinio reikalavimų dalyje.
15. Ieškovas pareiškime dėl ieškinio dalyko tikslinimo ir dalies ieškinio atsisakymo nurodo, kad atsižvelgiant į naujai paaiškėjusius duomenis, yra mažinama reikalaujama priteisti ieškinio suma. Ieškovui pareiškus ieškinį atsakovė į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. už komunalines paslaugas mokėjo pagal komunalinių paslaugų teikėjų jai suteiktus atskirus mokėtojo kodus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas atsisako reikalavo dalyje už komunalinius mokesčius sumokėtus nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., t. y. atsisako savo reikalavimo 188,98 Eur dalyje. Ieškovas paaiškino, kad nors pats anksčiau buvo kreipęsis į UAB „Vilniaus energijos“ dėl sąskaitų atskyrimo, tačiau jokio patvirtinimo iš UAB „Vilniaus energijos“ tuomet negavo ir nežinojo, kad atsakovei buvo suteiktas atskiras mokėtojo kodas. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, jog už buto komunalinius patarnavimus ji būtų mokėjusi laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (t. y., iki kol nebuvo atskirtos sąskaitos), todėl ieškovas tikslina savo reikalavimą, prašydamas priteisti nuostolius, kuriuos jis patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vykdydamas už atsakovę jos prievolę mokėti komunalinius mokesčius už jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ano ieškovo, pagal pateiktus dokumentus aptariamu laikotarpiu jis už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto priežiūrą yra sumokėjęs 174,14 Eur (222,71 – 48,57 = 174,14), iš kurių pusę sumos turėjo tekti mokėti atsakovei, jei ji būtų tinkamai vykdžiusi savo prievoles, todėl 87,07 Eur suma priteistina jam iš atsakovės.
16. Ieškovas pareiškime dėl ieškinio dalyko tikslinimo ir dalies ieškinio atsisakymo taip pat nurodo, kad iš Luminor Bank AS pateiktos informacijos tapo žinoma, kad per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 18 d. atsakovė sumokėjo kredito įmokų 2 066,00 Eur sumai, o per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) – kredito įmokų 1 793,42 Eur sumai. Taigi, iš viso per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė bankui yra sumokėjusi kredito įmokų 3 859,42 Eur sumai. Kadangi ieškovas ir atsakovė yra solidarūs skolininkai, todėl kredito įmokas turėjo atlikti lygiomis dalimis. Tačiau kaip matyti iš Luminor Bank AS pateiktų duomenų, ieškovas per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos kredito įmokų yra sumokėjęs 216,06 Eur daugiau, nei per tą patį laikotarpį sumokėjo atsakovė. Atsižvelgiant į tai, pusę šios ieškovo sumokėtos sumos atsakovė turi grąžinti ieškovui. Taigi Ieškovas tikslina savo reikalavimą dėl skolos pagal solidarią prievolę bankui ir prašo iš atsakovės ieškovui priteisti 108,03 Eur (216,06 / 2 = 108,03) dydžio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.).
Atsiliepimas
17. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo atmesti ieškovo patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą, išskyrus jo dalį dėl 87,07 Eur priteisimo, kurią atsakovė pripažįsta; skirti ieškovui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise 50 proc. šios sumos sumokant atsakovei; priteisti atsakovei jos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad ieškovas pareikštu pareiškimu dėl dalyko tikslinimo ir dalies ieškinio atsisakymo atsisakė absoliučiai didžiosios pradinio ieškinio reikalavimo sumos. Anot atsakovės, tai tik dar kartą sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiauja teise ir kreipiasi į teismą dėl tariamo atsakovės reikalavimų nevykdymo nepaisant to, kad ji šiuos vykdė ir vykdo. Atsakovė pripažįsta, kad iki sąskaitų atidalijimo už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio ji galėjo likti skolinga ieškovui 87,07 Eur, tačiau kategoriškai nesutinka su ieškinio teiginiais esą ieškovui nebuvo žinoma apie sąskaitų atidalijimo faktą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2018 m. vasario 28 d. ji buvo sumokėjusi 82,35 Eur daugiau kredito įmokų, nei turėjo sumokėti. Taip pat teigia, kad už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2021 m. kovo 31 d. atliktus mokėjimus, ieškovas yra skolingas jai 144 Eur, todėl esant tokiai situacijai ieškovas neturi pagrindo teikti piniginius reikalavimus dėl nemokėtų kredito įmokų.
Šalies argumentai
19. Atsakovė L. B. 2021 m. balandžio 6 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė: 1) priteisti iš ieškovo 3 910,78 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) įpareigoti modifikuoti 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuomos sutartį įtraukiant į ją ir bendrasavininkę atsakovę, nurodant, kad butas abiem bendrasavininkiams priklauso bendrosios nuosavybės teise, ir proporcingai jų dalims paskirstant mokėtinus nuomininkės nuompinigius numatant, kad ieškovui tenkanti nuomos mokesčio sumos dalis per mėnesį yra 117,5 Eur už mėnesį, ir atsakovei tenkanti nuomos mokesčio sumos dalis per mėnesį yra 117,5 Eur už mėnesį, ir kad lygiomis dalimis tarp ieškovo ir atsakovės būtų dalinamos iš nuomininkės gaunamos lėšos butui išlaikyti; 3) įpareigoti ieškovą perduoti atsakovės įgaliotinei J. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų spynos raktų komplektą ir skirti po 10 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną šiam įpareigojimui įvykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas terminas patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti priešieškinio sumą bei primokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl nuomos sutarties sąlygų modifikavimo.
Šalies argumentai
21. Atsakovė L. B., šalindama jai nustatytus patikslinto priešieškinio trūkumus, 2021 m. balandžio 26 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuris buvo priimtas. Atsakovė patikslintame priešieškinyje prašo: 1) priteisti iš ieškovo 3 910,78 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) įpareigoti ieškovą nutraukti 2018 m. rugpjūčio 21 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį kaip sudarytą neteisėtai į ją neįtraukus buto bendrasavininkės atsakovės; 3) įpareigoti ieškovą perduoti atsakovės įgaliotinei J. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų spynos raktų komplektą ir skirti po 10 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną šiam įpareigojimui įvykdyti.
Atsiliepimas
22. Atsakovė patikslintame priešieškinyje papildomai nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą teisme ir gavus ieškovo rašytinius atsakymus į jam užduotus klausimus, tapo akivaizdu, kad nuomos santykiai dėl ginčo buto tęsiasi ir toliau, niekuomet nebuvo nutrūkę. Tai, anot atsakovės, sudaro pagrindą patikslinti priešieškinio reikalavimą ir prašyti priteisti jai priklausančią pajamų dalį, gautų nuomojant jiems bendrąja nuosavybės teise priklausantį daiktą, už papildomus mėnesius, nuo 2020 m. kovo mėnesio (iki kada prašyta priteisti suma pradiniu priešieškiniu), iki 2021 m. balandžio mėnesio, kai tikslinamas priešieškinis, tad iš viso – už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki patikslinto priešieškinio pareiškimo teisme dienos – 31 mėnesį. 31*235 Eur nuomos pajamų sudaro 7 285 Eur, tad proporcingai atsakovei tenkanti dalis yra pusė šios sumos – 3 642,5 Eur. Bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškėjo, kad visą nuomos laikotarpį t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio iki dabar, nuomininkė J. R. mokėjo ne tik 235 Eur nuomos mokestį per mėnesį, bet taip pat ir būsto išlaikymo mokesčius, paskaičiuotus ieškovui. Jau ankstesniame ginče tarp šalių teismas išaiškino, kad turto savininkui nepriklausomai nuo to ar gyvena ar negyvena tame bute priklauso mokėti būsto išlaikymo mokesčius už centrinį šildymą ir “Mano būstas” komunalinius mokesčius, o pagal asmeninį faktinį sunaudojimą apskaičiuojami tik komunaliniai patarnavimai už karštą vandenį ir elektrą. Atsakovės vertinimu, piniginės lėšos, gautos iš nuomininkės J. R. už šildymą ir “Mano Būstas” sąskaitas (neįtraukiant karšto vandens ir elektros sąskaitų) yra papildomos pajamos, gautos iš bendros nuosavybės turto, kurios, kaip ir gautos pajamos iš nuomos, turi būti dalinamos abiem turto savininkams po lygiai. Kadangi ieškovas nereagavo į Atsakovės prašymą raštu pateikti jo mokėtojo kodui paskaičiuotų sąskaitų už minima laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki šios dienos - sumos paskaičiuotos pagal atsakovei L. B. paskaičiuotas ir šios apmokėtas sąskaitas už ½ šildymą ir “Mano Būstas” sąskaitas. Į L. B. pateiktas sąskaitas už komunalines paslaugas sąskaitos už karštą vandenį ir elektrą pagal asmeninį faktinį nuomininkės sunaudojimą nėra įtrauktos. Atlikus aukščiau nurodytus skaičiavimus matyti, kad iš ieškovo atsakovės naudai priteistina suma yra 71,93 Eur už visą laikotarpį pagal “Mano Būstas” sąskaitas (143,85 Eur sumą padalijus iš 2) ir 196,35 Eur už visą laikotarpį pagal “Vilniaus šilumos tinklai” sąskaitas (392,7 Eur sumą padalijus iš 2).
23. Ieškovas M. Š. atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį prašo atmesti patikslintą priešieškinį dalyje dėl dalies nuomos pajamų priteisimo, gyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo bei įpareigojimo atsakovės įgaliotinei perduoti buto raktus. Likusioje dalyje, t. y. dalyje dėl 268,28 Eur būto išlaikymo išlaidų priteisimo, atsakovės patikslintą priešieškinį prašo tenkinti.
24. Ieškovas atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį papildomai nurodo, kad laikosi pozicijos, išreikštos atsiliepime į atsakovės pirminį priešieškinį, jog po teismo sprendimo dėl atidalijimo įsiteisėjimo bendrosios dalinės nuosavybės režimas faktiškai pasibaigė. Nors nuosavybės perėjimo momentas minėtu sprendimu buvo atidėtas iki kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovei priklausiusios buto dalies valdymo ir naudojimo teisė perėjo ieškovui. Ieškovo nuomone, yra akivaizdu, kad nuosavybės teisės perėjimo momento atidėjimas spendimu dėl atidalijimo buvo numatytas tikslu užtikrinti ieškovui nustatytos kompensacijos mokėjimo prievolės įvykdymą, bet ne išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą. Priešingas aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei atidalijimo instituto tikslams. Anot ieškovo, jeigu situaciją vertinti formaliai ir vadovautis atsakovės argumentais, kad po teismo sprendimo dėl atidalijimo atsakovė išlaiko visas savo, kaip bendrasavininkės teises ir gali jomis naudotis pilna apimtimi, tuomet gautųsi, jog net ir buto pardavimo atveju atsakovė taip pat formaliai turėtų teisę pretenduoti į ½ iš buto pardavimo gautų pajamų, o ieškovo prievolė mokėti kompensaciją atsakovei tokiu atveju išliktų nepakitusi. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje, net ir formaliai būdama buto bendrasavininkė, atsakovė negalėtų tuo pačiu metu pretenduoti į buto pardavimo pajamas bei reikalauti priteisėtos kompensacijos už atidalytą butą, nes tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita. Dabartinė susiklosčiusi situacija, kada ieškovui tenka našta išpirkti butą du kartus (iš banko ir iš atsakovės) kartu neįgyjant jokių papildomų teisių, yra akivaizdžiai neteisinga ir pažeidžia ieškovo interesus. Ieškovo vertinimu, atsakovė elgiasi nesąžiningai priešieškiniu bandydama parodyti, jog jos interesai kažkaip nukenčia dėl to, kad ieškovas po sprendimo dėl atidalijimo vienas disponuoja butu, t. y., nepasitardamas su atsakove ž išnuomoja butą ir nesidalina iš buto nuomos gaunamomis pajamomis. Objektyviai vertinant, tokia situacija iš tiesų niekaip nepažeidžia atsakovės interesų, kadangi sprendimu dėl atidalijimo atsakovei už atidalijamą turtą buvo priteista solidi piniginė kompensacija iš ieškovo. Ieškovo įsitikinimu, po teismo sprendimo dėl atidalijimo įsiteisėjimo atsakovės vienintelis ir teisėtas interesas yra gauti iš ieškovo teismo priteistą kompensaciją pagal teismo nustatytą mokėjimo tvarką. Šis atsakovės interesas jau yra ginamas antstoliui šiuo metu vykdant priverstinį priteistos kompensacijos išieškojimą. Ieškovas šiai dienai teismo priteistos kompensacijos už atidalintą turtą nėra išmokėjęs, ją moka dalimis pagal savo finansines galimybes. Šiai dienai atsakovei yra sumokėjęs 5 500 Eur kompensacijos dalį. Patikslintame priešieškinyje atsakovės įvardijami nuosavybės pažeidimai neegzistuoja, disponuodamas butu ieškovas realiai jos teisių nepažeidžia ir tai nesukelia atsakovei realių praradimų. Tenkinus atsakovės priešieškinį būtų pažeisti ieškovo interesai ir sudarytos prielaidos atsakovei pasipelnyti ieškovo sąskaita. Ieškovas atsidurtų itin keblioje padėtyje, kadangi be turimų, su butu susijusių įsipareigojimų bankui bei atsakovei, atsirastų papildoma finansinė prievolė atsakovei. Tuo tarpu atsakovė iš atidalijimo gautų didesnę naudą, nei jai buvo sudarytos sąlygos gauti teismo sprendimu dėl atidalijimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atsakovės priešieškiniu reiškiamas reikalavimas turėtų būti atmestas, siekiant apsaugoti ieškovo teises, teisėtus interesus bei lūkesčius ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atmetus reikalavimą dėl nuomos pajamų priteisimo, kartu atmestini ir visi išvestiniai reikalavimai (dėl raktų išreikalavimo ir nuomos sutarties nutraukimo).
25. Jeigu teismas spręstų, kad ginčo buto atidalijimo faktas neturi reikšmės atsakovei įgyvendinant jos nurodomas teises ir kad atsakovė, gaudama kompensaciją už atidalytą butą, išlaiko absoliučią teisę naudotis visomis bendraturčiui suteikiamomis privilegijomis, įskaitant teisę gauti pajamas iš buto, tokiu atveju ieškovas nesutinka su atsakovės reikalaujamu skolos dydžiu, kadangi jas apskaičiuojant nėra įvertintos išlaidos, susijusios su nuoma (mokesčiai, tenkantis nuo nuomos pajamų, nuomos administravimo sąnaudos, būtinojo remonto dėl natūralaus turto nusidėvėjimo išlaidos ir kt.). Ieškovas neginčija, kad už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki patikslinto priešieškinio pareiškimo teisme dienos (t. y. per 31 mėnesį), iš buto nuomos per atsakovės nurodytą laikotarpį gavo 7 285 Eur pajamų, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai nėra jo grynosios pajamos, kadangi, gaudamas nuomos pajamas, jis turi prievolę susimokėti 15 procentų dydžio privalomą pajamų mokestį pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnį. Ieškovo nuomone, esamomis aplinkybėmis jis turi teisę į nuomininkų suradimo atlygį, atlyginimą už nuomos administravimui skiriamą laiką, kadangi tai yra išlaidos, be kurių nuomos santykiai, sukuriantys pajamas iš buto, nebūtu įmanomi. Atsižvelgiant į rinkoje egzistuojančius įkainius, ieškovas, jo vertinimu, turi teisę į vieno mėnesio nuomos kainos (235 Eur) mokestį už nuomininkų suradimą, taip pat į nuomos administravimo mokestį, kurio suma remiantis rinkoje esančiais įkainiais yra 30 Eur. Kadangi nuosavybės teise suponuoja ne tik teises, bet ir pareigas, todėl tuo atveju, jei šioje byloje būtų pripažinta, jog atsakovė turi absoliučią teisę į iš buto gaunamas pajamas, tokiu atveju, apskaičiuojant jai tenkančią buto pajamų sumą, turi būti atsižvelgta į aukščiau nurodytas išlaidas.
26. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovą nutraukti nuomos sutartį negali būti tenkinamas, nes nuomos santykiai realiai atsakovės teisių ir interesų nepažeidžia. Šis reikalavimas negalėtų būti tenkinamas taip pat ir dėl to, kad jis yra netinkamai suformuluotas. Ieškovo nuomone, toks atsakovės reikalavimas apskritai negalėjo būti priimtas nagrinėti, kadangi pareikštu reikalavimu siekiama nutraukti civilinius teisinius santykius, kuriuose atsakovė nedalyvauja. Toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas ir tuo požiūriu, kad jis akivaizdžiai sukeltų teisinius padarinius šioje byloje nedalyvaujančiam asmeniui – buto nuomininkei. Apie gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo faktą atsakovei tapo žinoma dar 2020 m. vasario 26 d., tačiau jokių reikalavimų, susijusių su sandoriu galiojimu ar nutraukimu atsakovė per visą šį laikotarpį nereiškė. Atsakovės reiškiamas reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo tik dar kartą parodo, kad atsakovei iš tiesų butas nerūpi, ji nėra suinteresuota naudotis ir disponuoti butu, ji taip pat nėra suinteresuota, kad iš buto būtų gaunamos pajamos. Reiškiamu reikalavimu yra paprasčiausiai siekiama sužlugdyti nuomos santykius ir tokiu būdu dar labiau apsunkinti ieškovo situaciją bei priversti ieškovą sumokėti sprendimu dėl atidalijimo jai priteistą kompensaciją anksčiau teismo nustatyto termino.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarta nuomininkę J. R. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko.
Atsiliepimas
28. Trečiasis asmuo J. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame prašo klausimus dėl ieškovo ir atsakovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, jai nedalyvaujant.
29. Trečiasis asmuo J. R. atsiliepime nurodo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena su draugu. Su ieškovu M. Š. yra pasirašiusi buto nuomos sutartį. Šios sutarties pasirašymo metu jai nebuvo žinomos aplinkybės, dėl kurių kilęs ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Paaiškino, kad 2020 m. pradžioje pas ją į butą buvo atvykusi moteris, kuri prisistatė buto bendrasavininke, ir pagyvenęs vyriškis, kuris neprisistatė. Po šių asmenų vizito, jai pradėjo įkyriai skambinti kita moteris, reikalaudama pateikti buto nuomos sutartį. Taip pat buvo sulaukusi skambučio iš nepažįstamo vyriškio, kuris taip pat reikalavo pateikti buto nuomos sutartį ir nurodęs laukęs prie namų. Dėl minėtų asmenų veiksmų, ji jautėsi persekiojama. Apie tai informavo ieškovą, po ko skambučiai nutrūko. Tik gavusi teismo procesinius dokumentus suprato, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs ginčas, kuris nagrinėjamas teisme. Dėl susidariusios situacijos jaučiasi sutrikusi, nerimauja, stresuoja, todėl yra priversta nedelsiant ieškotis naujo būsto bei kreiptis į ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovas palaikė patikslintą ieškinį, prašė patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti, atmesti patikslintą priešieškinį dalyje dėl dalies nuomos pajamų priteisimo, gyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo bei įpareigojimo atsakovės įgaliotinei perduoti buto raktus, likusioje dalyje (dėl 268,28 Eur būto išlaikymo išlaidų priteisimo) patikslintą priešieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
31. Ieškovas M. Š. posėdžių metu papildomai paaiškino, kad ginčo nuomos sutartis nėra nutraukta, tačiau jis yra oficialiai informuotas apie nuomininkės ketinimą nutraukti sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismo posėdžių metu atsakovė ir jos atstovė palaikė savo poziciją, išdėstytą teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, prašė patikslintą ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
33. Atsakovė teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad nuomos sutartį prašo įpareigoti nutraukti, nes nori sudaryti sutartį kartu su ieškovu. Anot jos, pareikštu reikalavimu ji siekia nutraukti „nelegalius“ nuomos teisinius santykius. Nebandė susidariusios situacijos spręsti tiesiogiai su nuomininke, siūlant perrašyti sutartį ar sudaryti kitą sutartį. Iš esmės ji siekia tik nutraukti nuomos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
34. Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų ir atstovų paaiškinimais nustatyta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) kad:
34.1. 2007 m. kovo 23 d. ieškovas M. Š. ir atsakovė L. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini).
34.2. Pinigines lėšas buto įsigijimui šalys skolinosi iš Nordea Bank AB banko (šiuo metu Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), su kuriuo 2007 m. balandžio 2 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/04/01GO, kredito suma – 175 000,00 Lt, kredito grąžinimo pradžia – 2007 m. gegužės 28 d., kredito grąžinimo paskutinė diena – 2037 m. kovo 28 d. Šalių prievolė bankui yra solidari.
34.3. Tarp šalių (buto bendrasavininkų) kilo ginčas dėl ginčo buto išlaikymo ir kredito įmokų bankui mokėjimo, taip pat nuomos sutarties nutraukimo ir pajamų, gautų iš buto nuomos, paskirstymo.
35. Teismo vertinimu, pirmiausia nagrinėjamoje civilinėje byloje būtina pasisakyti dėl kitose civilinėse bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų, kurie laikomi prejudiciniais nagrinėjamoje civilinėje byloje.
36. Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.
37. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10419-600/2015, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl nuostolių (kurie susidarė dėl to, kad atsakovė negalėjo išnuomoti jai priklausančios ginčo buto dalies ir atitinkamai gauti pajamų laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 30 d.), atlyginimo priteisimo, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti – priteisti iš atsakovės L. B. ieškovui M. Š. 2 973,32 Eur už butui teiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2015 m. kovo 27 d. ir nuostolius dėl bankui įvykdytos solidarios prievolės laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. kovo 27 d.
38. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-15663-155/2017, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovui M. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, tretysis asmuo byloje AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, kuriuo nusprendė patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies – atidalinti ieškovę L. B. iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu M. Š. tokiu būdu - priteisti atsakovui M. Š. asmeninės nuosavybės teise ieškovei L. B. priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, nustatant, kad nuosavybės teisė į šį butą atsakovui pereina nuo galutinio atsiskaitymo su ieškove dienos; priteisti ieškovei L. B. iš atsakovo M. Š. 21 750 Eur kompensaciją, kompensaciją išmokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-15663-155/2017, nutarta atmesti ieškovės L. B. ir atsakovo M. Š. prašymus dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Prašymų dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjimo metu atsakovas be kita ko, prašė teismo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką nustatant, kad nuosavybės teisė į atidalintą ieškovės buto dalį jam pereina nuo sprendimo įsiteisėjimo momento. Teismas kritiškai vertino šiuos atsakovo argumentus bei sprendė, kas nuosavybės teises perėjimo atsakovui momentas nuo kompensacijos sumokėjimo nustatytas teismo sprendimu, todėl atsakovo reikalavimas nustatyti, kad nuosavybės teisė į atidalintą ieškovės buto dalį jam pereitų nuo sprendimo įsiteisėjimo momento išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo ribų. Teismo vertinimu, toks atsakovo prašymo tenkinimas reikštų ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o priimto sprendimo esmės pakeitimą, kas nėra galima.
Žemesnės instancijos teismas
40. Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1305-656/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo (apelianto) prašymas dėl nuosavybės teisės į butą perėjimo momento pakeitimo išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo ribų ir toks atsakovo prašymo tenkinimas reikštų ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o priimto teismo sprendimo esmės pakeitimą.
41. Kaip matyti iš pirmiau nurodytose kitose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų turinio, bylose dalyvavo tie patys asmenys. Civilinėje byloje Nr. e2-15663-155/2017 iš esmės buvo įrodinėjamos aktualios ginčo aplinkybės, susijusios su ginčo buto išlaikymu ir kredito įmokų bankui mokėjimu, tačiau kitais, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, laikotarpiais, t. y. dėl butui suteiktų komunalinių paslaugų laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2015 m. kovo 27 d. ir bankui įvykdytos solidarios prievolės laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. kovo 27 d.
42. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-15663-155/2017 iš esmės buvo įrodinėjamos tos pačios aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo atsikirtimus į priešieškinio reikalavimus, susijusios su bendrasavininkės L. B. dalies atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos sumokėjimu ir nuosavybės teisės į butą perėjimo momentu. Šioje civilinėje byloje teismas, atsakovo M. Š. prašymu bei atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, atidalino ieškovės ir atsakovo bendrąja nuosavybės teise valdomą butą, atsakovui priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančią ½ dalį buto bei nustatant, kad nuosavybės teisė į šį butą atsakovui pereina nuo galutinio atsiskaitymo su ieškove dienos, o ieškovei priteisiant iš atsakovo kompensaciją, ją išmokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priimdamas tokį sprendimą teismas vadovavosi CK 4.80 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgęs į šios materialinės teisės normos esmę, atidalinto daikto nuosavybės teisės įgijimą siejo su kompensacijos išmokėjimu. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka bei paliktas nepakeistu. Išnagrinėtoje civilinėje byloje 2020 m. šalys buvo pateikusios prašymus dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, kurie teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi buvo atmesti. Nagrinėjant šalių prašymus dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, be kita ko, buvo prašyta pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką nustatant, kad nuosavybės teisė į atidalintą ieškovės buto dalį ieškovui pereina nuo sprendimo įsiteisėjimo momento. Toks prašymas buvo atmestas konstatavus, kad tokio pobūdžio prašymas dėl nuosavybės teisės į butą perėjimo momento pakeitimo išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo ribų.
43. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad po teismo sprendimo dėl atidalijimo įsiteisėjimo bendrosios dalinės nuosavybės režimas faktiškai pasibaigė ir atsakovei priklausiusios buto dalies valdymo ir naudojimo teisė perėjo jam, nepaneigia nustatyto prejudicinio fakto, kad ieškovui nuosavybės teisė į atsakovei priklausiusią buto dalį pereis nuo galutinio atsiskaitymo su ieškove dienos. Byloje nėra ginčo, kad sprendimo priėmimo dienai ieškovas nėra sumokėjęs atsakovei teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu priteistos 21 750 Eur dydžio kompensacijos, kurios sumokėjimas buvo išdėstytas dalimis penkių metų laikotarpiui. Taigi faktiškai ir teisiškai ieškovui neperėjo atsakovei priklausiusios buto dalies valdymo ir naudojimo teisė, todėl tiek ieškovas M. Š., tiek atsakovė L. B. laikomi ginčo buto bendrasavininkais iki kol, ieškovas pilnai sumokės atsakovei kompensaciją už jam perleidžiamą buto dalį. Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų, ieškovas iš esmės kelia klausimą dėl CK 4.75 straipsnio aiškinimo ir taikymo, tačiau šiuo klausimu jau buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-15663-155/2017, todėl teismo išvados šiuo klausimu yra privalomos visiems teisės subjektams, dalyvaujantiems ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Priešingu atveju būtų kvestionuojamas įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas apeliacine tvarka. Be to, klausimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės režimo pabaigos ir nuosavybės teisių ieškovui perėjimo nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.
44. Ieškovo argumentai, kad susidariusioje situacijoje jam tenka našta išpirkti butą du kartus (iš banko ir atsakovės) taip pat nepaneigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu padarytos išvados dėl nuosavybės teisės perėjimo pilnai atsiskaičius. Teismo vertinimu, minėti ieškovo argumentai turėjo būti pateikti byloje dėl turto atidalijimo bei atitinkamai vertinami nustatant ginčo turto vertę, tačiau ne nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiami klausimai dėl bendro daikto išlaikymo ir solidarių įsipareigojimų bankui apimties. Tuo atveju, jeigu ieškovas mano, kad jis, mokėdamas kompensaciją atsakovei bei kredito įmokas bankui, patiria atitinkamus finansinius nuostolius, galimai pažeistas teises jis turėtų ginti kitomis teisinėmis priemonės, pvz. keldamas klausimus dėl proceso atnaujinimo ar/ir nuostolių atlyginimo.
45. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iki kol ieškovas pilnai neatsiskaitys su atsakove už jai priklausiusią buto dalį, atsakovė išlaiko teisę naudotis visomis bendraturčiui suteikiamomis teisėmis, įskaitant teisę gauti pajamas iš buto. Be to, pats ieškovas, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės ½ dalį atitinkamu laikotarpiu sumokėtų būsto išlaikymo išlaidų, iš esmės pritaria pozicijai, kad abu buto savininkai (tiek ieškovas, tiek atsakovė) yra atsakingi kreditoriams už butui teikiamas komunalines paslaugas. Taigi, ieškovo pozicija byloje nėra nuosekli, ieškinyje jis laikosi pozicijos, kad atsakovė yra buto bendrasavininkė bei privalo prisidėti prie atsiskaitymo už butui suteiktas komunalines paslaugas, o atsikirsdamas į priešieškinį laikosi priešingos pozicijos, kad atsakovė de facto (faktiškai) nėra laikoma buto bendarsavininke bei neturi teisės naudotis bendraturčiui suteikiamomis teisėmis, kaip tą daro ieškovas.
Dėl ieškovo atsisakymo nuo dalies ieškinio.
46. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas 2021 m. kovo 29 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko tikslinimo ir dalies ieškinio atsisakymo, kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovės 87,07 Eur būsto išlaikymo išlaidas ir 108,03 Eur būsto kredito dalį, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) priimti ieškinio atsisakymą 3 750,94 Eur dalyje, grąžinti žyminio mokesčio dalį atsisakytų ieškinio reikalavimų dalyje.
47. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovas teise atsisakyti ieškinio gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje, netgi ir tuo metu, kai galutinis teismo procesinis sprendimas byloje priimtas, bet dar neįsiteisėjęs (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).
48. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo atsisakymas nuo 3 750,94 Eur dalies ieškinio prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeistų atsakovės ar trečiųjų asmenų interesus.
49. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, priima ieškovo atsisakymą nuo 3 750,94 Eur dalies ieškinio, civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų.
50. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, patikslinęs ieškinio dalyką ir atsisakęs dalies ieškinio, prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos jis patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vykdydamas už atsakovę jos prievolę mokėti komunalinius mokesčius už jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ano ieškovo, pagal pateiktus dokumentus aptariamu laikotarpiu jis už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto priežiūrą yra sumokėjęs 174,14 Eur (222,71 – 48,57 = 174,14), iš kurių pusę sumos turėjo tekti mokėti atsakovei, jei ji būtų tinkamai vykdžiusi savo prievoles, todėl 87,07 Eur suma priteistina jam iš atsakovės.
51. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė atmesti ieškovo patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą, išskyrus jo dalį dėl 87,07 Eur priteisimo, kurią ji pripažįsta.
52. Tarp šalių nesant ginčo dėl šio patikslinto ieškinio reikalavimo, teismas jį tenkina – iš atsakovės ieškovui priteistina 87,07 Eur būsto išlaikymo išlaidų, kuriuos ieškovas patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. vykdydamas už atsakovę jos prievolę mokėti komunalinius mokesčius už jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (CPK 268 straipsnio 5 dalis, CK 4.75 - 4.76 straipsniai).
53. Ieškovas, bylos nagrinėjimo metu patikslinęs ieškinio dalyką ir atsisakęs dalies ieškinio, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 108,03 Eur (216,06 / 2 = 108,03) dydžio įsiskolinimą už laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) ieškovo didesne dalimi įvykdytą šalių solidarią prievolę kreditoriui Luminor Bank AS (Lietuvos skyrius) pagal 2007 m. balandžio 2 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/04/01GO.
54. Atsakovė laikosi pozicijos, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2018 m. vasario 28 d. ji buvo sumokėjusi 82,35 Eur daugiau kredito įmokų, nei turėjo sumokėti. Taip pat teigia, kad už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2021 m. kovo 31 d. atliktus mokėjimus, ieškovas yra skolingas jai 144,00 Eur, todėl esant tokiai situacijai ieškovas neturi pagrindo teikti piniginius reikalavimus dėl nemokėtų kredito įmokų.
55. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2021 m. kovo 31 d. ji atliko 144,00 Eur daugiau mokėjimų bankui, nei ieškovas, todėl ieškovas neturi teisės iš jos reikalauti kitu laikotarpiu permokėtos sumos. Pažymėtina, kad civilinė byla nagrinėjama pareikšto patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ribose. Ieškovo prašomas priteisti 108,03 Eur įsiskolinimas siejamas su laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) bankui sumokėtais mokėjimas, todėl šio laikotarpio kontekste ir vertinama atsakovės prievolė sumokėti ieškovui tiek, kiek jis permokėjo kreditoriui (bankui). Atsakovės nurodytas laikotarpis nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2021 m. kovo 31 d. nevertinamas sprendžiant patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Reikalavimas dėl atsakovės galimai permokėtos bankui sumos priteisimo iš ieškovo nekeliamas patikslintame priešieškinyje, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma.
56. Iš byloje esančios Luminor Bank AS pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 18 d. ieškovas sumokėjo bankui kredito įmokų 2 168,49 Eur sumai, o laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) kredito įmokų 1 896,99 Eur sumai, viso per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) 4 065,48 Eur. Tuo tarpu atsakovė per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 18 d. sumokėjo kredito įmokų 2 066,00 Eur sumai, o laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) – kredito įmokų 1 793,42 Eur sumai. Taigi, iš viso per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) atsakovė bankui yra sumokėjusi kredito įmokų 3 859,42 Eur sumai.
57. Kadangi ieškovas ir atsakovė yra solidarūs skolininkai, todėl kredito įmokas turėjo atlikti lygiomis dalimis, tačiau kaip matyti iš Luminor Bank AS pateiktų duomenų, ieškovas aktualiu laikotarpiu kredito įmokų yra sumokėjęs 216,06 Eur daugiau, nei per tą patį laikotarpį sumokėjo atsakovė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog šioje dalyje ieškovas įvykdė abiejų šalių solidarią prievolę bankui, todėl pusę šios ieškovo sumokėtos sumos (108,03 Eur) priteistina iš atsakovės ieškovui.
58. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, ieškovo 2021 m. kovo 29 d. patikslintas ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš atsakovės ieškovui 195,10 Eur įsiskolinimą.
59. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5,00 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (195,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų.
60. Atsakovė L. B., šalindama jai nustatytus patikslinto priešieškinio trūkumus, 2021 m. balandžio 26 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovo 3 910,78 Eur skolos už bendro daikto (ginčo buto) gaunamas pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. balandžio mėnesio. Atsakovės teigimu, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki patikslinto priešieškinio pareiškimo teisme dienos (t. y. per 31 mėnesį), nuomodamas ginčo butą, ieškovas iš viso gavo 7 285 Eur pajamų (31*235 = 7 285), todėl pusė šios sumos (3 642,5 Eur) turi būti priteista jai iš ieškovo.
61. Byloje nėra ginčo dėl ginčo buto nuomos kainos ir atsakovės nurodyto laikotarpio. Ieškovas neginčija aplinkybių, kad iš ginčo buto nuomos per atsakovės nurodytą laikotarpį gavo 7 285 Eur pajamų, tačiau laikosi pozicijos, kad tai nėra jo grynosios pajamos, kadangi, gaudamas nuomos pajamas jis turi prievolę susimokėti 15 procentų dydžio privalomą pajamų mokestį pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnį. Teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su tokiais ieškovo argumentais, kadangi pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto nuomos, apmokestinamos įstatyme nurodyto dydžio gyventojų pajamų mokesčiu. Ieškovas turi prievolę susimokėti 15 procentų dydžio privalomą pajamų mokestį pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnį, todėl aktualiu laikotarpiu iš nekilnojamojo turto nuomos gautos pajamos mažintinos 15 procentais, nustatant, kad ieškovo grynas pelnas už ginčo buto nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki patikslinto priešieškinio pareiškimo teisme dienos (t. y. per 31 mėnesį) sudaro 6 192,25 Eur (7 285,00 Eur – 1 092,75 Eur (GPM)).
62. Ieškovas taip pat prašo mažinti iš ginčo nuomos aktualiu laikotarpiu gautas pajamas 235,00 Eur dydžio mokesčiu už nuomininko suradimą ir 307,80 Eur dydžio būsto išlaikymo sąnaudomis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo šių ieškovo patirtų išlaidų dydžių ir jų pagrįstumo. Teismo vertinimu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuolat gyvena užsienyje, ieškovas turi teisę į nuomininkų suradimo atlygį, kurio dydis tinkamai pagrįstas rašytiniais įrodymais, taip pat atlyginimą už nuomos administravimui skiriamą laiką, kadangi tai yra išlaidos, be kurių nuomos santykiai, sukuriantys pajamas iš buto, nebūtu įmanomi. Atsižvelgiant į rinkoje egzistuojančius įkainius, ieškovas turi teisę į vieno mėnesio nuomos kainos (235 Eur) mokestį už nuomininkų suradimą, taip pat į nuomos administravimo mokestį, kurio suma remiantis rinkoje esančiais įkainiais yra 30,00 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo butas yra senos statybos (1987 m.) name, kapitalinis remontas bute nebuvo darytas nuo pat tada, kai butą įsigijo ieškovas su atsakovė. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad tokiam senos statybos butui reikalinga didesnė priežiūra, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi nuomininkams. Neprižiūrimas butas gali sukelti nuostolius ne tik patiems buto gyventojams, bet ir daugiabučio kaimynams. Vykdydamas savo pareigas ieškovas jau daugelį metų vienas rūpinasi šiuo turtu, jį prižiūri, dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Natūralu, kad bute nuolat iškyla poreikis dėl nusidėvėjimo atlikti smuklų remontą, pakeisti tam tikrą įrangą ir pan. ieškovas pateikė įrodymus, kad dėl visiško nusidėvėjimo teko pakeisti buto virtuvės ir vonios maišytuvus, dėl ko ieškovas patyrė 194,80 Eur išlaidų (114,80 Eur už maišytuvus ir 80,00 Eur už jų pakeitimą). Be to, dėl avarinės būklės ieškovui reikėjo pakeisti šalto vandens vamzdžio ventilį ir už tai ieškovas meistrams sumokėjo 40,00 Eur. Ieškovas paaiškino, kad buto elektros skydinėje neseniai kilo gaisras ir nors didesnių nuostolių pavyko išvengti, atvykę specialistai nurodė, kad siekiant išvengti panašių avarijų, reiktų tvarkyti pasenusią buto elektros instaliaciją. Ieškovas šiuo metu neturi lėšų šiems darbams, tačiau ateityje toks būtinasis remontas yra neišvengiamas. Siekdamas išvengti galimų nuostolių dėl panašių avarinių situacijų ateityje, ieškovas apdraudė butą būsto draudimu ir sumokėjo 73 Eur įmoką, ką patvirtina pateikta draudimo sutartis. Nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovas, rūpindamasis ginčo butu, patyrė 307,80 Eur būtinųjų išlaidų, kurios, teismo vertinimu, turi būti išskaičiuotos iš 6 192,25 Eur sumos, kurią sudaro grynas pelnas už ginčo buto nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki patikslinto priešieškinio pareiškimo teisme dienos. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė gali pretenduoti tik į grynųjų pajamų dalį, iš gautų pajamų atskaičius mokesčius ir išlaikymo sąnaudas, t. y. į 5 884,45 Eur grynųjų pajamų dalį. Atitinkamai proporcingai atsakovei tenkančią dalį sudaro pusė šios sumos, t. y. 2 942,23 Eur (CK 4.76 straipsnis, 4.18 straipsnis).
63. Likusioje dalyje, t. y. dalyje dėl 268,28 Eur būto išlaikymo išlaidų priteisimo, atsakovės patikslintas priešieškinis tenkintinas, kadangi ieškovas su šiuo reikalavimu sutiko (CPK 268 straipsnio 5 dalis, CK 4.75 - 4.76 straipsniai).
64. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš ieškovo priteistinos 5,00 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 210,51 Eur sumą (2 942,23 Eur+268,28 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
65. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašo įpareigoti nutraukti 2018 m. rugpjūčio 21 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį kaip sudarytą neteisėtai į ją neįtraukus buto bendrasavininkės – atsakovės. Pačiame patikslintame priešieškinyje atsakovė nenurodė šio reikalavimo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kokiu teisiniu pagrindu reiškiamas šis priešieškinio reikalavimas nei atsakovė, nei jos atstovė negalėjo paaiškinti ir teismo posėdžių metu. Atsakovė, duodama paaiškinimus teismui, nurodė, kad jos siekis, reiškiant šį priešieškinio reikalavimą, yra nutraukti buto nuomos sutartį, jokių kitų materialiųjų teisinių padarinių ji nesiekia. Kaip paaiškino atsakovė, ji nebandė susitarti su nuomininke dėl nuomos sutarties pakeitimo ar naujos nuomos sutarties sudarymo.
66. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
67. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Tai reiškia, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos, be kita ko (lot. inter alia), ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų. Jeigu ieškovas to nepadaro, o teismas iš procesiniuose dokumentuose suformuotos pozicijos negali identifikuoti konkretaus to asmens teisės pažeidimo, kurį pašalintų byloje priimamas teismo sprendimas, teismas arba CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisako priimti tokį ieškinį kaip teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną, arba, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja tik po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo, bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukia.
68. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktame patikslintame priešieškinyje apsiribojo vieninteliu sakiniu, kad ginčo nuomos sutartis turi būti nutraukta kaip sudaryta neteisėtai, į ją neįtraukus jos, kaip buto bendrasavininkės. Patikslintame priešieškinyje nėra konkretizuota kokios atsakovės teisės buvo ar yra pažeidžiamos galiojant ginčo nuomos sutarčiai. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad vien nuomos sutarties sudarymo faktas neatima iš atsakovės teisės reikalauti pajamų, gaunamų iš bendro daikto nuomos. Pažymėtina, kad viso teisminio proceso, kuris užsitęsė dėl reikalavimų tikslinimo, metu atsakovė buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokatės, todėl turėjo realią galimybę pasirinkti tinkamą galimai pažeistų savo teisių gynimo būdą. Teismo vertinimu, šiuo priešieškinio reikalavimu iš esmės reiškiamas nepasitenkinimas susidariusia situacija, kurioje atsidūrė atsakovė, t. y. tuo, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovės neinformavus. Atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl įpareigojimo nutraukti nuomos sutartį, aiškiai nenurodė teisės arba įstatymų saugomų interesų, kuriuos, atsakovės nuomone, reikėtų ginti vertinant tokio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą. Atsakovė, prašydama įpareigoti nutraukti buto nuomos sutartį siekia vien fakto, kad nuomos sutartis būtų nutraukta, tačiau jokių realių materialiųjų teisinių padarinių ji nesiekia, ką pati patvirtino posėdžių metu.
69. Kaip minėta, teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno ir bet kokią teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Patikslintame priešieškinyje nėra nurodytas atsakovės pageidaujamas ir teismo prašomas pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdas (CK 1.138 straipsnis). Teismo vertinimu, priešieškinyje pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo nutraukti nuomos sutartį neatitinka nei vieno CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose nustatyto pažeistų subjektinių teisių gynimo būdo. Pareikštu savarankišku reikalavimu atsakovė iš esmės prašo nustatyti faktą dėl pažeistos nuosavybės teisės pripažinimo, tačiau nesiekia jokių materialiųjų teisinių padarinių. Vien juridinio fakto dėl atsakovės pažeistos nuosavybės teisės pripažinimo nustatymas, nesukels atsakovei jokių materialiųjų teisinių padarinių. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo nuomos sutartis sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens J. R., kuriam jokių reikalavimų atsakovė nėra pareiškusi.
70. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pareikštas priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo nutraukti nuomos sutartį yra nesusijęs su veiksmais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės atsakovės teisėms ar pareigoms, kadangi ji pažeistas teises gina kitu pasirinktu teisiniu pagrindu – reikalaudama dalies pajamų, gautų iš bendro daikto nuomos. Teismo vertinimu, šis priešieškinio reikalavimas negali būti vertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, t. y. prašymas nustatyti faktą dėl pažeistų teisių pripažinimo, kuris negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.
71. Teismas nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų kontekste sprendžia, kad civilinė byla dalyje dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti nutraukti nuomos sutartį nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
72. Atsakovė patikslintu priešieškiniu taip pat prašo įpareigoti ieškovą perduoti jos įgaliotinei J. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų spynos raktų komplektą ir skirti po 10 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną šiam įpareigojimui įvykdyti. Kaip ir prieš tai išspręstas priešieškinio reikalavimas, taip ir šis reikalavimas priešieškinyje nėra tinkamai argumentuotas. Nėra aišku, kokias galimai pažeistas teises gindama ir kokių materialiųjų teisinių pasekmių siekdama, atsakovė pareiškė šį reikalavimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad faktiškai ginčo butas yra išnuomotas trečiajam asmeniui, kad atsakovė de jure turi teisę į dalį iš buto nuomos gaunamų pajamų, kad atsakovė gyvena užsienyje ir faktiškai neprisideda prie buto priežiūros ir remonto, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški jau ilgą laiką. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, šio reikalavimo patenkinimas nesukeltų atsakovei jokių pasekmių, o supriešintų šalis dar labiau ir sudarytų prielaidas trečiojo asmens interesų pažeidimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šis priešieškinio reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
73. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimam sprendimui.
Dėl ieškovo galimo piktnaudžiavimo teise.
74. Atsakovė L. B. savo procesiniuose dokumentuose prašė skirti ieškovui 300,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą teise, 50 procentų šios sumos sumokant jai.
75. Anot atsakovės, ieškovas teigdamas, kad ji skolinga už buto išlaikymą, teismui pateikė savo asmenines sąskaitas, kaip bendras bendrasavininkų sąskaitas, siekdamas sau naudos. Atsakovės vertinimu, ieškovas taip veikė sąmoningai, siekdamas suklaidinti teismą, grubiai pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl tokie jo veiksmai traktuotini kaip piktnaudžiavimas teise. Atsakovės teigimu, ieškovas taip pat tikslingai pateikė teismui melagingą informaciją apie jos sumokėtas įmokas bankui, tokiais savo veiksmais siekdamas sau finansinės naudos, kas taip pat sudaro pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą teise.
76. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovas, jis neneigia, kad pats kreipėsi į UAB „Vilniaus energijos“ dėl sąskaitų atskyrimo, tačiau jokio patvirtinimo iš UAB „Vilniaus energijos“ negavo ir nežinojo, kad atsakovei buvo suteiktas atskiras mokėtojo kodas. Ieškovui siunčiamose sąskaitose taip pat neatsispindėjo informacija, kad jam yra paskaičiuota tik dalis už buto šildymą tenkančių mokesčių. Todėl reiškiant ieškinį ieškovui nebuvo žinoma, jog atsakovei buvo suteiktas atskiras mokėtojo kodas ir kad ji už komunalines paslaugas atsiskaitydavo gaudama atskiras sąskaitas.
77. Pažymėtina, kad civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.
78. Kaip pirmiau atskleista, tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo.
79. Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra reglamentuoti CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
80. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).
81. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kaip minėta, įstatyme nustatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Priešingu atveju galėtų būti pažeidžiama asmens teisė kreiptis į teismą, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Negalima teigti, kad teikdamas pirminį ieškinį ieškovas neabejotinai žinojo, jog šalių sąskaitos už komunalinius mokesčius yra atskirtos bei kad atsakovė atitinkama dalimi aktualiais laikotarpiais mokėjo atitinkamo dydžio kredito įmokas bankui, taip piktnaudžiaudamas savo procesine teise reikšti ieškinį. Duomenys apie šalių įvykdytas prievoles bankui buvo išreikalauti tik bylos nagrinėjimo metu, ko pasėkoje abi šalys tikslino savo priešpriešinius reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti ieškovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
82. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas.
83. Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys tenkinamas pilna apimtimi, priešieškinis tenkinamas iš dalies – vienas iš trijų pareikštų reikalavimų, t. y. tenkinama 33,33 procentų priešieškinio reikalavimų.
84. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 2 178,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 128,00 Eur žyminis mokestis ir 2 050,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. susipažinimas su ieškovo pateiktais dokumentais, jų įvertinimą, ieškinio surašymas, atsiliepimo rengimas į priešieškinį, rašytinių atsakymų rengimas, atstovavimas teisme. Ieškovas tinkamai ir laiku pateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
85. Tuo tarpu atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 219,37 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 238,00 Eur žyminis mokestis ir 1 981,37 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. atsiliepimo į ieškinį parengimas, atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas, priešieškinio ir patikslinto priešieškinio parengimas, klausimų raštu parengimas, atstovavimas teisme. Atsakovė tinkamai ir laiku pateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
86. Tenkinus patikslintą ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 2 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Tuo tarpu iš ieškovo atsakovei priteistinas 739,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 1 438,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priimti ieškovo M. Š. atsisakymą nuo 3 750,94 Eur dalies ieškinio.
Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-687-1098/2021 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. B. dalį dėl 3 750,94 Eur skolos iš atsakovės priteisimo.
Grąžinti ieškovui M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95,25 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 25 ct) dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. vasario 17 d. mokėjimu, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZI33149.
Priteisti ieškovui M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87,07 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 07 ct) būsto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., 108,03 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 03 ct) būsto kredito dalį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 18 d., 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (195,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 438,28 Eur (vieno tūkstančio keturi šimtai trisdešimt aštuonių eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovei L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 942,23 Eur (du tūkstančius devyni šimtai keturiasdešimt du eurus 23 ct) už buto nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. balandžio mėnesio, 268,28 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 28 ct) būto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. balandžio mėnesio, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 210,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Nutraukti civilinės bylos dalį pagal atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui M. Š. dėl įpareigojimo nutraukti 2018 m. rugpjūčio 21 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.