Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-948-560/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-17
Bylos Nr.: e2A-948-560/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04998-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius
Atsakovas: L. B.
Ieškovas: M. Š.

Kategorijos

3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-948-560/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04998-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.; 2.4.2.9.1.; 2.6.29.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. patikslintą ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo, taip pat atsakovės L. B. patikslintą priešieškinį dėl skolos priteisimo ir įpareigojimų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, J. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei, kurio reikalavimus tikslino ir prašė priteisti iš atsakovės 87,07 Eur būsto išlaikymo išlaidas ir 108,03 Eur būsto kredito dalį, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priimti ieškovo ieškinio atsisakymą 3 750,94 Eur dalyje, grąžinti ieškovui žyminio mokesčio dalį atsisakytų ieškinio reikalavimų dalyje.

2. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. kovo 23 d. ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Lėšas buto įsigijimui šalys skolinosi iš Nordea Bank AB banko (šiuo metu Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), su kuriuo 2007 m. balandžio 2 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/04/01GO. Ieškovas ir atsakovė kurį laiką kartu butą išlaikė bei mokėjo įmokas pagal kredito sutartį. Atsakovei 2009 m. išvykus gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę butas kurį laiką buvo nuomojamas ir iš nuomos mokesčio už butą buvo mokami komunaliniai mokesčiai bei vykdomi įsipareigojimai bankui, tačiau 2011 metais pasibaigus nuomos sutarčiai tarp šalių prasidėjo nesutarimai dėl buto išlaikymo ir įmokų bankui mokėjimo. Šalims nepavykus išspręsti butui tenkančių išlaidų pasidalinimo klausimo ieškovas 2014 metais kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo už per laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2015 m. kovo 27 d. ieškovo įvykdytas prievoles, susijusias su buto išlaikymu (dalies išlaidų už komunalinius patarnavimus atlyginimo ir bankui įvykdytos solidarios prievolės kompensavimo). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10419-600/1015, ieškovo ieškinys buvo patenkintas. Vykstant minėtam teisminiam procesui atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. tinkamai vykdė savo solidariąją prievolę pagal kredito sutartį ir mokėjo jai priklausančią dalį įmokų, tačiau vėliau nustojo vykdyti mokėjimus. Atsakovė po 2015 m. kovo 27 d. buto išlaikymui tenkančių komunalinių mokesčių niekada nemokėjo. Pirminiu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės ½ sumos už būsto šildymą, susidariusios per laikotarpį 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., taip pat ½ už atsakovę sumokėtos būsto kredito sumos dalį, susidariusios per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki pirminio ieškinio pateikimo dienos, kadangi jam ir atsakovei ginčo butas priklauso bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis po ½ dalį.

3. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovė į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. už komunalines paslaugas mokėjo pagal komunalinių paslaugų teikėjų jai suteiktus atskirus mokėtojo kodus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas atsisakė reikalavo dalyje už komunalinius mokesčius sumokėtus nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., t. y. atsisakė savo reikalavimo 188,98 Eur dalyje. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, jog už buto komunalinius patarnavimus ji būtų mokėjusi laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (t. y., iki kol nebuvo atskirtos sąskaitos), todėl ieškovas tikslino savo reikalavimą, prašydamas priteisti nuostolius, kuriuos jis patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vykdydamas už atsakovę jos prievolę mokėti komunalinius mokesčius už jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ano ieškovo, pagal pateiktus dokumentus aptariamu laikotarpiu jis už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto priežiūrą yra sumokėjęs 174,14 Eur (222,71 – 48,57 = 174,14), iš kurių pusę sumos turėjo tekti mokėti atsakovei, jei ji būtų tinkamai vykdžiusi savo prievoles, todėl 87,07 Eur suma priteistina jam iš atsakovės. Iš Luminor Bank AS pateiktos informacijos tapo žinoma, kad per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 18 d. atsakovė sumokėjo kredito įmokų 2 066,00 Eur sumai, o per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) – kredito įmokų 1 793,42 Eur sumai. Taigi, iš viso per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė bankui yra sumokėjusi kredito įmokų 3 859,42 Eur sumai. Kadangi ieškovas ir atsakovė yra solidarūs skolininkai, todėl kredito įmokas turėjo atlikti lygiomis dalimis. Tačiau kaip matyti iš Luminor Bank AS pateiktų duomenų, ieškovas per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos kredito įmokų yra sumokėjęs 216,06 Eur daugiau, nei per tą patį laikotarpį sumokėjo atsakovė. Atsižvelgiant į tai, pusę šios ieškovo sumokėtos sumos atsakovė turi grąžinti ieškovui.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, išskyrus jo dalį dėl 87,07 Eur priteisimo, kurią atsakovė pripažįsta; skirti ieškovui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise 50 proc. šios sumos sumokant atsakovei; priteisti atsakovei jos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad ginčo butas buvo nuomojamas ieškovo ir jos bendru sutarimu iš karto, tik įsigijus butą, o ne jai išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, t. y. laikotarpiais nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio ir nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio. Laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio ir nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio, kai bute negyveno nuomininkai, ginčo bute buvo apsigyvenęs pats ieškovas, kas konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-10419-600/2015. Atsakovės ir ieškovo santykiai komplikavosi ieškovui persikėlus gyventi į bendros nuosavybės butą ir šalims nesutarus dėl naudojimosi juo tvarkos. Ginčo laikotarpiu ieškovas ir atsakovė nebebuvo sugyventiniai, santykiai buvo nutrūkę, todėl abiem naudotis vieno kambario butu, atsižvelgiant į tai, jog toks butas nėra dalus, jokių galimybių nebuvo. Atsakovė ne kartą siūlė nuomoti ar parduoti butą, kad abu bendraturčiai gautų vienodą ir lygiavertę turto naudą, tačiau ieškovas kategoriškai nesutiko.

Šalies argumentai

6. Ieškovo prašymu UAB „Vilniaus energija” ir UAB „Pašilaičių Būstas” sąskaitos buvo atidalintos tarp ieškovo ir atsakovės ir skaičiuojamos atskirai kiekvienam iš jų nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, suteikiant skirtingą mokėtojo kodą kiekvienam bendrasavininkui. Ieškovas teigdamas, kad ji skolinga už buto išlaikymą, teismui pateikė savo asmenines sąskaitas, kaip bendras bendrasavininkų sąskaitas, siekdamas sau naudos. Ji yra tinkamai apmokėjusi visas jai išrašytas sąskaitas už ginčo butui suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovė po 2015 m. spalio 15 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo kreipėsi į banką raštu su prašymu mokėti paskolos įmokas tiesiogiai bankui, o ne per ieškovo asmeninę sąskaitą. Banko atstovas patvirtino, kad tokia galimybė yra ir nurodė atsakovei banko sąskaitą, į kurią ši atliko mokėjimus nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. bendrai 3 873 Eur sumai. Ieškovas pareikštu pareiškimu dėl dalyko tikslinimo ir dalies ieškinio atsisakymo atsisakė absoliučiai didžiosios pradinio ieškinio reikalavimo sumos. Tai tik dar kartą sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiauja teise ir kreipiasi į teismą dėl tariamo atsakovės reikalavimų nevykdymo nepaisant to, kad ji šiuos vykdė ir vykdo. Atsakovė pripažįsta, kad iki sąskaitų atidalijimo už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio ji galėjo likti skolinga ieškovui 87,07 Eur, tačiau kategoriškai nesutinka su ieškinio teiginiais esą ieškovui nebuvo žinoma apie sąskaitų atidalijimo faktą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2018 m. vasario 28 d. ji buvo sumokėjusi 82,35 Eur daugiau kredito įmokų, nei turėjo sumokėti. Taip pat teigia, kad už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2021 m. kovo 31 d. atliktus mokėjimus, ieškovas yra skolingas jai 144 Eur, todėl esant tokiai situacijai ieškovas neturi pagrindo teikti piniginius reikalavimus dėl nemokėtų kredito įmokų.

7. Atsakovė L. B. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 3 910,78 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; įpareigoti ieškovą nutraukti 2018 m. rugpjūčio 21 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį kaip sudarytą neteisėtai į ją neįtraukus buto bendrasavininkės atsakovės; įpareigoti ieškovą perduoti atsakovės įgaliotinei J. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų spynos raktų komplektą ir skirti po 10 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną šiam įpareigojimui įvykdyti.

8. Nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą teisme ir gavus ieškovo rašytinius atsakymus į jam užduotus klausimus tapo akivaizdu, kad nuomos santykiai dėl ginčo buto tęsiasi ir toliau, niekuomet nebuvo nutrūkę. Tai, anot atsakovės, sudaro pagrindą prašyti priteisti jai priklausančią pajamų dalį, gautų nuomojant jiems bendrąja nuosavybės teise priklausantį daiktą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki patikslinto priešieškinio pareiškimo teisme dienos – 31 mėnesį (31x235 Eur nuomos pajamų sudaro 7 285 Eur, tad proporcingai atsakovei tenkanti dalis yra pusė šios sumos – 3 642,5 Eur). Bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškėjo, kad visą nuomos laikotarpį t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio iki dabar, nuomininkė J. R. mokėjo ne tik 235 Eur nuomos mokestį per mėnesį, bet taip pat ir būsto išlaikymo mokesčius, paskaičiuotus ieškovui. Jau ankstesniame ginče tarp šalių teismas išaiškino, kad turto savininkui nepriklausomai nuo to ar gyvena ar negyvena tame bute priklauso mokėti būsto išlaikymo mokesčius už centrinį šildymą ir „Mano būstas” komunalinius mokesčius, o pagal asmeninį faktinį sunaudojimą apskaičiuojami tik komunaliniai patarnavimai už karštą vandenį ir elektrą. Piniginės lėšos, gautos iš nuomininkės J. R. už šildymą ir „Mano Būstas” sąskaitas (neįtraukiant karšto vandens ir elektros sąskaitų) yra papildomos pajamos, gautos iš bendros nuosavybės turto, kurios, kaip ir gautos pajamos iš nuomos, turi būti dalinamos abiem turto savininkams po lygiai. Iš ieškovo atsakovės naudai priteistina suma yra 71,93 Eur už visą laikotarpį pagal „Mano Būstas” sąskaitas (143,85 Eur sumą padalijus iš 2) ir 196,35 Eur už visą laikotarpį pagal „Vilniaus šilumos tinklai” sąskaitas (392,7 Eur sumą padalijus iš 2). Atsakovės teigimu, ji negali pati patekti į ginčo butą, kurio bendrasavininkė ji yra.

Atsiliepimas

9. Ieškovas M. Š. atsiliepimu į atsakovės patikslintą priešieškinį prašo jį atmesti dalyje dėl dalies nuomos pajamų priteisimo, gyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo bei įpareigojimo atsakovės įgaliotinei perduoti buto raktus. Likusioje dalyje, t. y. dalyje dėl 268,28 Eur būto išlaikymo išlaidų priteisimo, atsakovės patikslintą priešieškinį prašo tenkinti. Nurodo, kad laikosi pozicijos, jog po teismo sprendimo dėl atidalijimo įsiteisėjimo bendrosios dalinės nuosavybės režimas faktiškai pasibaigė. Nors nuosavybės perėjimo momentas minėtu sprendimu buvo atidėtas iki kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovei priklausiusios buto dalies valdymo ir naudojimo teisė perėjo ieškovui. Akivaizdu, kad nuosavybės teisės perėjimo momento atidėjimas spendimu dėl atidalijimo buvo numatytas tikslu užtikrinti ieškovui nustatytos kompensacijos mokėjimo prievolės įvykdymą, bet ne išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą. Dabartinė susiklosčiusi situacija, kada ieškovui tenka našta išpirkti butą du kartus (iš banko ir iš atsakovės) kartu neįgyjant jokių papildomų teisių, yra akivaizdžiai neteisinga ir pažeidžia ieškovo interesus. Atsakovė elgiasi nesąžiningai priešieškiniu bandydama parodyti, jog jos interesai kažkaip nukenčia dėl to, kad ieškovas po sprendimo dėl atidalijimo vienas disponuoja butu, t. y., nepasitardamas su atsakove išnuomoja butą ir nesidalina iš buto nuomos gaunamomis pajamomis. Ieškovas šiai dienai teismo priteistos kompensacijos už atidalintą turtą nėra išmokėjęs, ją moka dalimis pagal savo finansines galimybes, šiai dienai atsakovei yra sumokėjęs 5 500 Eur kompensacijos dalį. Tenkinus atsakovės priešieškinį būtų pažeisti ieškovo interesai ir sudarytos prielaidos atsakovei pasipelnyti ieškovo sąskaita. Jeigu teismas spręstų, kad ginčo buto atidalijimo faktas neturi reikšmės atsakovei įgyvendinant jos nurodomas teises ir kad atsakovė, gaudama kompensaciją už atidalytą butą, išlaiko absoliučią teisę naudotis visomis bendraturčiui suteikiamomis privilegijomis, įskaitant teisę gauti pajamas iš buto, tokiu atveju ieškovas nesutinka su atsakovės reikalaujamu skolos dydžiu, kadangi jas apskaičiuojant nėra įvertintos išlaidos, susijusios su nuoma (mokesčiai, tenkantis nuo nuomos pajamų, nuomos administravimo sąnaudos, būtinojo remonto dėl natūralaus turto nusidėvėjimo išlaidos ir kt.). Ieškovas, jo vertinimu, turi teisę į vieno mėnesio nuomos kainos (235 Eur) mokestį už nuomininkų suradimą, taip pat į nuomos administravimo mokestį, kurio suma remiantis rinkoje esančiais įkainiais yra 30 Eur. Toks atsakovės reikalavimas apskritai negalėjo būti priimtas nagrinėti, kadangi pareikštu reikalavimu siekiama nutraukti civilinius teisinius santykius, kuriuose atsakovė nedalyvauja. Atsakovės reiškiamas reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo tik dar kartą parodo, kad atsakovei iš tiesų butas nerūpi, ji nėra suinteresuota naudotis ir disponuoti butu, ji taip pat nėra suinteresuota, kad iš buto būtų gaunamos pajamos.

10. Trečiasis asmuo J. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame prašė klausimus dėl ieškovo ir atsakovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, jai nedalyvaujant. Nurodo, kad ginčo bute gyvena su draugu. Su ieškovu M. Š. yra pasirašiusi buto nuomos sutartį. Šios sutarties pasirašymo metu jai nebuvo žinomos aplinkybės, dėl kurių kilęs ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Paaiškino, kad 2020 m. pradžioje pas ją į butą buvo atvykusi moteris, kuri prisistatė buto bendrasavininke, ir pagyvenęs vyriškis, kuris neprisistatė. Po šių asmenų vizito, jai pradėjo įkyriai skambinti kita moteris, reikalaudama pateikti buto nuomos sutartį. Taip pat buvo sulaukusi skambučio iš nepažįstamo vyriškio, kuris taip pat reikalavo pateikti buto nuomos sutartį ir nurodęs laukęs prie namų. Dėl minėtų asmenų veiksmų ji jautėsi persekiojama. Apie tai informavo ieškovą, po ko skambučiai nutrūko. Tik gavusi teismo procesinius dokumentus suprato, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs ginčas, kuris nagrinėjamas teisme. Dėl susidariusios situacijos jaučiasi sutrikusi, nerimauja, todėl yra priversta nedelsiant ieškotis naujo būsto bei kreiptis į ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu (kurį patikslino 2022 m. vasario 1 d. papildomu sprendimu):

11.1 patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies;

11.2 priėmė ieškovo M. Š. atsisakymą nuo 3 750,94 Eur dalies ieškinio;

11.3 nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. B. dalį dėl 3 750,94 Eur skolos iš atsakovės priteisimo;

11.4 grąžino ieškovui 95,25 Eur dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. vasario 17 d. mokėjimu, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZI33149;

11.5 priteisė ieškovui iš atsakovės 87,07 Eur būsto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., 108,03 Eur būsto kredito dalį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 18 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (195,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 438,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

11.6 priteisė atsakovei iš ieškovo M. Š. 2 809,72 Eur už buto nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. balandžio mėnesio, 268,28 Eur būsto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. balandžio mėnesio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 210,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

11.7 nutraukė civilinės bylos dalį pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimo nutraukti 2018 m. rugpjūčio 21 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį;

11.8 kitą patikslinto priešieškinio dalį atmetė.

12. Teismas nurodė, kad 2007 m. kovo 23 d. ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pinigines lėšas buto įsigijimui šalys skolinosi iš Nordea Bank AB banko (šiuo metu Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), su kuriuo 2007 m. balandžio 2 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/04/01GO, kredito suma – 175 000 Lt, kredito grąžinimo pradžia – 2007 m. gegužės 28 d., kredito grąžinimo paskutinė diena – 2037 m. kovo 28 d. Šalių prievolė bankui yra solidari.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10419-600/2015 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl nuostolių (kurie susidarė dėl to, kad atsakovė negalėjo išnuomoti jai priklausančios ginčo buto dalies ir atitinkamai gauti pajamų laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 30 d.), atlyginimo priteisimo, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti – priteisti iš atsakovės L. B. ieškovui M. Š. 2 973,32 Eur už butui teiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2015 m. kovo 27 d. ir nuostolius dėl bankui įvykdytos solidarios prievolės laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. kovo 27 d.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-15663-155/2017 pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovui M. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo byloje AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, kuriuo nusprendė patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies – atidalinti ieškovę L. B. iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu M. Š. tokiu būdu - priteisti atsakovui M. Š. asmeninės nuosavybės teise ieškovei L. B. priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, nustatant, kad nuosavybės teisė į šį butą atsakovui pereina nuo galutinio atsiskaitymo su ieškove dienos; priteisti ieškovei L. B. iš atsakovo M. Š. 21 750 Eur kompensaciją, kompensaciją išmokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-15663-155/2017, nutarta atmesti ieškovės L. B. ir atsakovo M. Š. prašymus dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Prašymų dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjimo metu atsakovas be kita ko, prašė teismo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką nustatant, kad nuosavybės teisė į atidalintą ieškovės buto dalį jam pereina nuo sprendimo įsiteisėjimo momento. Teismas kritiškai vertino šiuos atsakovo argumentus bei sprendė, kad nuosavybės teisės perėjimo atsakovui momentas nuo kompensacijos sumokėjimo nustatytas teismo sprendimu, todėl atsakovo reikalavimas nustatyti, kad nuosavybės teisė į atidalintą ieškovės buto dalį jam pereitų nuo sprendimo įsiteisėjimo momento išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo ribų. Teismo vertinimu, toks atsakovo prašymo tenkinimas reikštų ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o priimto sprendimo esmės pakeitimą, kas nėra galima. Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1305-656/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

16. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-15663-155/2017 iš esmės buvo įrodinėjamos tos pačios aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo atsikirtimus į priešieškinio reikalavimus, susijusios su bendrasavininkės L. B. dalies atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos sumokėjimu ir nuosavybės teisės į butą perėjimo momentu. Šioje civilinėje byloje teismas atsakovo M. Š. prašymu bei atsižvelgiant į jo turtinę padėtį atidalino ieškovės ir atsakovo bendrąja nuosavybės teise valdomą butą, atsakovui priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančią ½ dalį buto bei nustatant, kad nuosavybės teisė į šį butą atsakovui pereina nuo galutinio atsiskaitymo su ieškove dienos, o ieškovei priteisė iš atsakovo kompensaciją, ją išmokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis teismo sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka bei paliktas nepakeistu.

17. Teismas nurodė, jog ieškovui nuosavybės teisė į atsakovei priklausiusią buto dalį pereis nuo galutinio atsiskaitymo su ieškove dienos. Byloje nėra ginčo, kad sprendimo priėmimo dienai ieškovas nėra sumokėjęs atsakovei teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu priteistos 21 750 Eur dydžio kompensacijos, taigi faktiškai ir teisiškai ieškovui neperėjo atsakovei priklausiusios buto dalies valdymo ir naudojimo teisė, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė laikomi ginčo buto bendrasavininkais iki tol, kol ieškovas pilnai sumokės atsakovei kompensaciją už jam perleidžiamą buto dalį. Ieškovas iš esmės kelia klausimą dėl CK 4.75 straipsnio aiškinimo ir taikymo, tačiau šiuo klausimu jau buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-15663-155/2017, todėl teismo išvados šiuo klausimu yra privalomos visiems teisės subjektams, dalyvaujantiems ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovo argumentai, kad susidariusioje situacijoje jam tenka našta išpirkti butą du kartus (iš banko ir atsakovės) taip pat nepaneigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu padarytos išvados dėl nuosavybės teisės perėjimo pilnai atsiskaičius. Jeigu ieškovas mano, kad jis, mokėdamas kompensaciją atsakovei bei kredito įmokas bankui, patiria atitinkamus finansinius nuostolius, galimai pažeistas teises jis turėtų ginti kitomis teisinėmis priemonės, pvz. keldamas klausimus dėl proceso atnaujinimo ar/ir nuostolių atlyginimo. Iki kol ieškovas pilnai neatsiskaitys su atsakove už jai priklausiusią buto dalį, atsakovė išlaiko teisę naudotis visomis bendraturčiui suteikiamomis teisėmis, įskaitant teisę gauti pajamas iš buto. Ieškovo pozicija byloje nėra nuosekli, ieškinyje jis laikosi pozicijos, kad atsakovė yra buto bendrasavininkė bei privalo prisidėti prie atsiskaitymo už butui suteiktas komunalines paslaugas, o atsikirsdamas į priešieškinį laikosi priešingos pozicijos, kad atsakovė de facto nėra laikoma buto bendrasavininke bei neturi teisės naudotis bendraturčiui suteikiamomis teisėmis, kaip tą daro ieškovas.

18. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo 3 750,94 Eur dalies ieškinio, civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Tarp šalių nesant ginčo dėl šio patikslinto ieškinio reikalavimo, teismas jį tenkino – iš atsakovės ieškovui priteisė 87,07 Eur būsto išlaikymo išlaidų, kuriuos ieškovas patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. vykdydamas už atsakovę jos prievolę mokėti komunalinius mokesčius už jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2021 m. kovo 31 d. ji atliko 144 Eur daugiau mokėjimų bankui. Civilinė byla nagrinėjama pareikšto patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ribose. Ieškovo prašomas priteisti 108,03 Eur įsiskolinimas siejamas su laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) bankui sumokėtais mokėjimas, todėl šio laikotarpio kontekste ir vertinama atsakovės prievolė sumokėti ieškovui tiek, kiek jis permokėjo kreditoriui (bankui). Atsakovės nurodytas laikotarpis nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2021 m. kovo 31 d. nevertinamas sprendžiant patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Iš byloje esančios Luminor Bank AS pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 18 d. ieškovas sumokėjo bankui kredito įmokų 2 168,49 Eur sumai, o laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) kredito įmokų 1 896,99 Eur sumai, viso per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) 4 065,48 Eur. Tuo tarpu atsakovė per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 18 d. sumokėjo kredito įmokų 2 066,00 Eur sumai, o laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) – kredito įmokų 1 793,42 Eur sumai. Taigi, iš viso per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) atsakovė bankui yra sumokėjusi kredito įmokų 3 859,42 Eur sumai. Kadangi ieškovas ir atsakovė yra solidarūs skolininkai, todėl kredito įmokas turėjo atlikti lygiomis dalimis, tačiau kaip matyti iš Luminor Bank AS pateiktų duomenų, ieškovas aktualiu laikotarpiu kredito įmokų yra sumokėjęs 216,06 Eur daugiau, nei per tą patį laikotarpį sumokėjo atsakovė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laikė, jog šioje dalyje ieškovas įvykdė abiejų šalių solidarią prievolę bankui, todėl pusę šios ieškovo sumokėtos sumos (108,03 Eur) priteisė iš atsakovės ieškovui.

19. Byloje nėra ginčo dėl buto nuomos kainos ir atsakovės nurodyto laikotarpio. Ieškovas neginčija aplinkybių, kad iš ginčo buto nuomos per atsakovės nurodytą laikotarpį gavo 7 285 Eur pajamų, tačiau laikosi pozicijos, kad tai nėra jo grynosios pajamos, kadangi, gaudamas nuomos pajamas jis turi prievolę susimokėti 15 procentų dydžio privalomą pajamų mokestį pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnį. Teismo vertinimu yra pagrindas sutikti su tokiais ieškovo argumentais, kadangi pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto nuomos, apmokestinamos įstatyme nurodyto dydžio gyventojų pajamų mokesčiu. Ieškovas turi prievolę susimokėti 15 procentų dydžio privalomą pajamų mokestį, todėl aktualiu laikotarpiu iš nekilnojamojo turto nuomos gautos pajamos mažintinos 15 procentais, nustatant, kad ieškovo grynas pelnas už ginčo buto nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki patikslinto priešieškinio pareiškimo teisme dienos (t. y. per 31 mėnesį) sudaro 6 192,25 Eur (7 285,00 Eur – 1 092,75 Eur (GPM)). Ieškovas taip pat prašo mažinti iš ginčo nuomos aktualiu laikotarpiu gautas pajamas 235,00 Eur dydžio mokesčiu už nuomininko suradimą ir 307,80 Eur dydžio būsto išlaikymo sąnaudomis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo šių ieškovo patirtų išlaidų dydžių ir jų pagrįstumo. Teismo vertinimu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuolat gyvena užsienyje, ieškovas turi teisę į nuomininkų suradimo atlygį, kurio dydis tinkamai pagrįstas rašytiniais įrodymais, taip pat atlyginimą už nuomos administravimui skiriamą laiką, kadangi tai yra išlaidos, be kurių nuomos santykiai, sukuriantys pajamas iš buto, nebūtų įmanomi.

20. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad tokiam senos statybos butui reikalinga didesnė priežiūra, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi nuomininkams. Vykdydamas savo pareigas ieškovas jau daugelį metų vienas rūpinasi šiuo turtu, jį prižiūri, dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Ieškovas pateikė įrodymus, kad dėl visiško nusidėvėjimo teko pakeisti buto virtuvės ir vonios maišytuvus, dėl ko ieškovas patyrė 194,80 Eur išlaidų (114,80 Eur už maišytuvus ir 80,00 Eur už jų pakeitimą). Be to, dėl avarinės būklės ieškovui reikėjo pakeisti šalto vandens vamzdžio ventilį ir už tai ieškovas meistrams sumokėjo 40 Eur. Ieškovas apdraudė butą būsto draudimu ir sumokėjo 73 Eur įmoką. Taigi, ieškovas, rūpindamasis ginčo butu, patyrė 307,80 Eur būtinųjų išlaidų, kurios, teismo vertinimu, turi būti išskaičiuotos iš 6 192,25 Eur sumos. Atsakovė gali pretenduoti tik į grynųjų pajamų dalį, iš gautų pajamų atskaičius mokesčius ir išlaikymo sąnaudas, t. y. į 5 884,45 Eur grynųjų pajamų dalį, tai yra pusė šios sumos (2 942,23 Eur). Likusioje dalyje, t. y. dalyje dėl 268,28 Eur būto išlaikymo išlaidų priteisimo, atsakovės patikslintą priešieškinį teismas tenkino, kadangi ieškovas su šiuo reikalavimu sutiko.

Šalies argumentai

21. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė įpareigoti nutraukti 2018 m. rugpjūčio 21 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį kaip sudarytą neteisėtai į ją neįtraukus buto bendrasavininkės – atsakovės. Pačiame patikslintame priešieškinyje atsakovė nenurodė šio reikalavimo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kokiu teisiniu pagrindu reiškiamas šis priešieškinio reikalavimas nei atsakovė, nei jos atstovė negalėjo paaiškinti ir teismo posėdžių metu. Atsakovė, duodama paaiškinimus teismui, nurodė, kad jos siekis, reiškiant šį priešieškinio reikalavimą, yra nutraukti buto nuomos sutartį, jokių kitų materialiųjų teisinių padarinių ji nesiekia. Kaip paaiškino atsakovė, ji nebandė susitarti su nuomininke dėl nuomos sutarties pakeitimo ar naujos nuomos sutarties sudarymo. Nėra konkretizuota kokios atsakovės teisės buvo ar yra pažeidžiamos galiojant ginčo nuomos sutarčiai. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad vien nuomos sutarties sudarymo faktas neatima iš atsakovės teisės reikalauti pajamų, gaunamų iš bendro daikto nuomos. Atsakovė, prašydama įpareigoti nutraukti buto nuomos sutartį siekia vien fakto, kad nuomos sutartis būtų nutraukta, tačiau jokių realių materialiųjų teisinių padarinių ji nesiekia, ką pati patvirtino posėdžių metu. Teismo vertinimu, priešieškinyje pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo nutraukti nuomos sutartį neatitinka nei vieno CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose nustatyto pažeistų subjektinių teisių gynimo būdo. Pareikštu savarankišku reikalavimu atsakovė iš esmės prašo nustatyti faktą dėl pažeistos nuosavybės teisės pripažinimo, tačiau nesiekia jokių materialiųjų teisinių padarinių. Vien juridinio fakto dėl atsakovės pažeistos nuosavybės teisės pripažinimo nustatymas, nesukels atsakovei jokių materialiųjų teisinių padarinių. Teismo vertinimu, šis priešieškinio reikalavimas negali būti vertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, t. y. prašymas nustatyti faktą dėl pažeistų teisių pripažinimo, kuris negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

22. Atsakovė patikslintu priešieškiniu taip pat prašė įpareigoti ieškovą perduoti jos įgaliotinei J. M. buto įėjimo durų spynos raktų komplektą ir skirti po 10 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną šiam įpareigojimui įvykdyti. Kaip ir prieš tai išspręstas priešieškinio reikalavimas, taip ir šis reikalavimas priešieškinyje nėra tinkamai argumentuotas. Nėra aišku, kokias galimai pažeistas teises gindama ir kokių materialiųjų teisinių pasekmių siekdama atsakovė pareiškė šį reikalavimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad faktiškai ginčo butas yra išnuomotas trečiajam asmeniui, kad atsakovė de jure turi teisę į dalį iš buto nuomos gaunamų pajamų, kad atsakovė gyvena užsienyje ir faktiškai neprisideda prie buto priežiūros ir remonto, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški jau ilgą laiką. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, šio reikalavimo patenkinimas nesukeltų atsakovei jokių pasekmių, o supriešintų šalis dar labiau ir sudarytų prielaidas trečiojo asmens interesų pažeidimui, todėl teismas šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose prašė skirti ieškovui 300 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą teise, 50 procentų šios sumos sumokant jai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Negalima teigti, kad teikdamas pirminį ieškinį ieškovas neabejotinai žinojo, jog šalių sąskaitos už komunalinius mokesčius yra atskirtos bei kad atsakovė atitinkama dalimi aktualiais laikotarpiais mokėjo atitinkamo dydžio kredito įmokas bankui, taip piktnaudžiaudamas savo procesine teise reikšti ieškinį. Duomenys apie šalių įvykdytas prievoles bankui buvo išreikalauti tik bylos nagrinėjimo metu, ko pasėkoje abi šalys tikslino savo priešpriešinius reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti ieškovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24. Atsakovė L. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl 108,03 Eur kredito įmokų ieškovui iš atsakovės priteisimo bei dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai įpareigoti ieškovą perduoti atsakovės įgaliotinei ginčo buto įėjimo durų spynos raktų komplektą ir skirti po 10 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną šiam įpareigojimui įvykdyti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo atskleista bylos esmė, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp ieškovo ir apeliantės.

25. Nurodė, kad ieškovas nuolat keldavo sunkumų apeliantei siekiant tinkamai vykdyti prievoles, kylančias iš kredito sutarties. Ieškovui buvo žinoma apie tai, kad po 2015 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo apeliantė kreipėsi į banką ir pradėjo mokėti paskolos mėnesio įmokas į banko tranzitinę sąskaitą. Apeliantė kartu su atsiliepimu pateikė įrodymus apie tai, kad ji iš viso sumokėjo 3 873 Eur (už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d.). Teismo nurodymu, pažymą į civilinę bylą pateikė ir trečiasis asmuo Luminor, iš kurios matyti, kad už ataskaitinį laikotarpį 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. vasario 28 d. paskolos gavėjams paskaičiuota sumokėti 3 583,58 Eur kredito, 383,65 Eur palūkanų, 0,06 Eur delspinigių, iš viso – 3 967,29 Eur (kiekvienam po 1 983,65 Eur). Apeliantė per šį laikotarpį iš viso sumokėjo 2 066 Eur, vadinasi ji ne tik kad nėra skolinga už kreditą, bet ir sumokėjo 82,35 Eur daugiau nei turėjo. Ieškovas per šį laikotarpį, pagal Luminor banko pateiktus duomenis iš viso sumokėjo 2168,49 Eur, jo mokėjimai nereguliarūs, atlikti nesilaikant nei mokėjimo grafike numatytos datos, nei įmokų dydžio. Sąskaitos išraše matyti, kad sumos, įtrauktos pažymoje į Š. mokėjimus, yra sąskaitų papildymai, kurie patys savaime negali būti vertinami kaip kredito mokėjimai iki lėšų atskaitymo momento. Susipažinusi su 2021 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu apeliantė pateikė užklausą trečiajam asmeniui Luminor, kuris paaiškino, kad: „nurodytu laikotarpiu gautos lėšos gali būti panaudotos ir vėlesnio laikotarpio (nei nurodoma pažymose) mokėjimų padengimui.“, kas patvirtina apeliantės poziciją, kad minima suma negalėjo būti paskirstyta to laikotarpio įmokoms dengti, nes ieškovas fiziškai negalėjo įmokėti didesnės įmokų sumos nei paskaičiuota tam periodui. Taigi, apeliantė ne tik nėra skolinga ieškovui už sumokėtas įmokas minimu laikotarpiu, bet priešingai - ieškovas sumokėjo 82,35 Eur mažiau, nes paskolos permokos pervestos į ieškovo sąskaitą. Luminor banko pažymoje už laikotarpį 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. nurodoma, kad per visą ataskaitinį laikotarpį paskolos gavėjams paskaičiuota sumokėti 3 307,92 Eur kredito, 258,57 Eur palūkanų, 5,64 Eur delspinigių, tad iš viso - 3 572,13 Eur. Atsakovė iš viso sumokėjo 1 812,02 Eur. Apeliantė pripažįsta, kad neįvertino 25,34 Eur mokesčių už turto draudimą bei 18,6 Eur sąskaitos mokesčių, nes apie juos informacija nebuvo pateikta. Iš 1 812,02 reiktų atimti 18,6 Eur banko sąskaitos mokesčius. Apeliantė neprieštarauja, kad minimą laikotarpį sumokėjo 17,99 Eur mažiau nei ieškovas. Apeliantė buvo sumokėjusi 82,35 Eur daugiau nei turėjo ir tą sumą bankas pervedė ieškovui į sąskaitą kaip „paskolos permoka“. Dėl šios priežasties ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl 17,99 Eur sumokėtos įmokų sumos, nes ankstesniuoju periodu apeliantė jau buvo sumokėjusi 82,35 Eur daugiau.

26. Civilinėje byloje nėra ginčo, kad bendrąja nuosavybe esančio buto durų spyną pakeitė ieškovas. Ne tik apeliantė, bet ir ieškovas negyvena ginčo bute t. y tai nėra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl neteisinga teigti, kad apeliantei šiuo metu negyvenant Lietuvoje nėra poreikio naudotis turtu. Apeliantė reguliariai eilę metų moka buto išlaikymo mokesčius, įskaitant už pastato techninę priežiūrą ir remontą, bendrų patalpų valymą, mokėjimus į kaupiamąjį fondą namo atnaujinimui ir turto draudimą, net negyvendama bute. Tam, kad apeliantė galėtų rūpintis buto vidaus remontais, jai visų pirma turi būti leista į jį patekti - suteikti raktai, leista naudotis turtu. Šalių santykiai konfliktiški eilę metų, bet nei vienoje bylų nėra duomenų, kad atsakovė kada būtų ribojusi, neleidusi ieškovui naudotis bendros nuosavybės turtu ar kaip kitaip keltų grėsmę jo asmeniui. Pripažįstant tokį ieškovo elgesį teisingu teismo sprendimu formuojama netinkama teismų praktika, leisianti žalingą bendraturčių turto valdymo praktiką (kad nebaudžiami bendraturčiai be vienas kito žinios gali keisti durų spynas ir pan.). Grąžinus ieškovui dalį žyminio mokesčio (95,25 Eur), laikytina, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos bus 95,25 Eur mažesnės nei nurodoma Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Atsiliepimas

27. Atsakovas M. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė nepaaiškina, kodėl poreikis pateikti dokumentus iškilo tik dabar ir kodėl šie dokumentai negalėjo būti surinkti ir pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Procesas pirmosios instancijos teisme truko beveik 2 metus. Konstatuodamas, kad per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos ieškovas yra sumokėjęs 216,06 Eur daugiau, nei per tą patį laikotarpį sumokėjo atsakovė, pirmosios instancijos teismas rėmėsi trečiojo asmens Luminor Bank AS pateikta informacija, kuri buvo išreikalauta bylos nagrinėjimo metu. Atsakovei pradėjus įmokas pervedinėti į atskirą sąskaitą ieškovas nebeturėjo galimybės matyti ir žinoti kokia apimtimi atsakovė vykdo savo solidarią prievolę bankui, kadangi būsto paskolos sąskaitoje atsispindėjo tik paties ieškovo atlikti mokėjimai. Atsakovė neinformuodavo ieškovo kada ir kokio dydžio įmokos buvo sumokamos. Ieškovui nežinoma kokia tvarka bankas užskaitydavo šalių mokamas įmokas už kreditą. Iš Luminor Bank AS pateiktos informacijos tapo aišku, kad per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 18 d. ieškovas sumokėjo kredito įmokų 2168,49 Eur sumai, o per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos - kredito įmokų 1 896,99 Eur sumai. Taigi, iš viso per šį laikotarpį ieškovas bankui yra sumokėjęs kredito įmokų 4 065,48 Eur sumai. Atsakovė per šį laikotarpį bankui yra sumokėjusi kredito įmokų 3 859,42 Eur sumai. Taigi, ieškovas yra sumokėjęs 216,06 Eur daugiau nei per tą patį laikotarpį sumokėjo atsakovė, atsakovė šių duomenų niekaip nepaneigė ir jų iš esmės neginčijo.

28. Atsakovė savo reikalavimą perduoti raktus grindžia vien tuo, jog yra buto bendrasavininkė, tačiau atsakovė nenurodė kaip įgyvendintų savo, kaip buto dalies savininko teises naudotis bendru turtu (butu), kai nėra nustatyta naudojimosi turtu tvarka ir bute nėra patalpų, atitinkančių bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Šioje byloje atsakovė taip pat nereiškė prašymo nustatyti naudojimosi butu tvarką, taip pat nepaaiškino, kaip ji ketina naudotis butu, kuris yra atidalintas, nepažeisdama ieškovo, kuriam atidalijant butą buvo priteistas turtas natūra, interesų, o taip pat ir teisėtai bute gyvenančio asmens (buto nuomininkės) interesų. Sprendžiant iš atsakovės argumentų, buto raktai jai yra reikalingi ne todėl, kad ji būtų suinteresuota bute gyventi, juo naudotis, tačiau tam, kad atsakovės giminės galėtų bet kada patekti į butą ir patikrinti, kas naudojasi butu (ar butas yra nuomojamas ir pan.), tačiau toks teisės įgyvendinimas akivaizdžiai pažeistų ieškovo interesus, sudarytų galimybes kilti naujiems ginčams ateityje. Sutiktina, kad skirstydamas išlaidas pirmosios instancijos teismas galimai padarė aritmetinę klaidą - priteisiant išlaidas ieškovui iš atsakovės, neįvertino, kad dalis žyminio mokesčio ieškovui bus grąžinta. Aritmetinės (skaičiavimo) klaidos turi būti sprendžiamos ne apeliacine tvarka skundžiant sprendimą, bet per atskirą CPK 276 straipsnyje nustatytą institutą tokiems klausimams spręsti, ieškovas šiuo institutu pasinaudojo, buvo priimtas papildomas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

29. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

30. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė teikia naujus įrodymus – užklausą Luminor bankui, 2022 m. sausio 20 d. Luminor atsakymą ir 2022 m. sausio 26 d. Luminor atsakymą ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų šiuos įrodymus atsisakęs priimti, arba jų pateikimo būtinybė būtų iškilusi vėliau, todėl pagrindo priimti teikiamus naujus įrodymus nėra.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

31. Byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 23 d. ieškovas M. Š. ir atsakovė L. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pinigines lėšas buto įsigijimui šalys skolinosi iš Nordea Bank AB banko (šiuo metu Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), su kuriuo 2007 m. balandžio 2 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/04/01GO, kredito suma – 175 000,00 Lt, kredito grąžinimo pradžia – 2007 m. gegužės 28 d., kredito grąžinimo paskutinė diena – 2037 m. kovo 28 d. Šalių prievolė bankui yra solidari.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

32. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 108,03 Eur kredito įmokų ieškovui iš atsakovės priteisimo. Jos teigimu, ji ne tik, kad nėra skolinga už kreditą, bet ir sumokėjo 82,35 Eur daugiau nei turėjo. Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.).

33. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais. Iš į bylą pateiktos Luminor Bank AS informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 18 d. ieškovas sumokėjo bankui kredito įmokų 2 168,49 Eur sumai, o laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) - 1 896,99 Eur sumai (viso 4 065,48 Eur). Atsakovė per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 18 d. sumokėjo kredito įmokų 2 066,00 Eur sumai, o per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) – kredito įmokų 1 793,42 Eur sumai (viso 3 859,42 Eur). Palyginus šalių sumokėtas įmokas, matyti, jog ieškovas sumokėjo 216,06 Eur daugiau nei atsakovė, todėl pusę šios sumos (108,03 Eur) priteisė iš jos ieškovo naudai. Apeliantė nurodo, jog minima suma negalėjo būti paskirstyta to laikotarpio įmokoms dengti, nes ieškovas fiziškai negalėjo įmokėti didesnės įmokų sumos nei paskaičiuota tam periodui. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o CPK 312 straipsnyje imperatyviai draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame procese galioja bendra taisyklė, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo ir jį priėmęs teismas. Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, aplinkybių, susijusių su įmokų paskirstymo galimumu neįrodinėjo, duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes į bylą nepateikė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis, suskaičiavo abiejų šalių sumokėtas ir mokėtinas sumas ir pagrįstai iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 108,03 Eur.

34. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovą perduoti atsakovės įgaliotinei ginčo buto įėjimo durų spynos raktų komplektą ir skirti po 10 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną šiam įpareigojimui įvykdyti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas). Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016, 13 punktas).

35. Šiuo atveju byloje yra nustatyta, jog ieškovas su atsakove yra buto bendraturčiai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad faktiškai ir teisiškai ieškovui neperėjo atsakovei priklausiusios buto dalies valdymo ir naudojimo teisė, todėl tiek ieškovas M. Š., tiek atsakovė L. B. laikomi ginčo buto bendrasavininkais iki kol, ieškovas pilnai sumokės atsakovei kompensaciją už jam perleidžiamą buto dalį. Tol kol ieškovas pilnai neatsiskaitys su atsakove už jai priklausiusią buto dalį, atsakovė išlaiko teisę naudotis visomis bendraturčiui suteikiamomis teisėmis. Byloje nustatyta, jog ieškovas pakeitė bendro šalių turto spyną ir atsakovė neturi rakto nuo buto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šio reikalavimo patenkinimas nesukeltų atsakovei jokių materialinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Atsakovė yra lygiavertė turto bendrasavininkė kaip ir ieškovas, todėl turi turėti tokias pačias teises kaip ir ieškovas. Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovas vienašališkai pakeitė buto spyną ir atsakovė neturi galimybės patekti į sau priklausantį turtą, galima daryti išvadą, jog atsakovės kaip bendraturtės interesai yra pažeidžiami. Aplinkybė, jog ginčo butas yra nuomojamas ar nėra nustatyta naudojimosi turtu tvarka neatleidžia ieškovo nuo pareigos užtikrinti atsakovės, kaip turto bendrasavininkės interesus ir uždrausti jai patekti į nuosavybės teise priklausantį butą. Šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas ir ieškovas įpareigojamas perduoti atsakovės įgaliotinei ginčo buto įėjimo durų spynos raktų komplektą.

36. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą pakeisti dalyje dėl ieškovo įpareigojimo perduoti atsakovės įgaliotinei ginčo buto įėjimo durų spynos raktų komplektą ir skirti po 10 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną šiam įpareigojimui įvykdyti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog grąžinus ieškovui dalį žyminio mokesčio (95,25 Eur), laikytina, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos bus 95,25 Eur mažesnės nei nurodoma Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Ieškovas su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka. CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 2 178 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 128,00 Eur žyminis mokestis ir 2 050,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jis sprendimu grąžino ieškovui 95,25 Eur žyminio mokesčio. Taigi ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne 2 178 Eur, o 2 082,75 Eur. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 219,37 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 238,00 Eur žyminis mokestis ir 1 981,37 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas. Tenkinus patikslintą ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 2 082,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Tenkinus priešieškinį iš dalies (2/3) iš ieškovo atsakovei priteistinas 1 479,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 603,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

38. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti iš dalies. Atsakovė sumokėjo 102 Eur žyminį mokestį, apeliacinis skundas tenkintas 50 proc., todėl atsakovei priteistina 51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, netenkinus atsakovės apeliacinio skundo 50 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės L. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti ieškovo M. Š. atsisakymą nuo 3 750,94 Eur dalies ieškinio.

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-687-1098/2021 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. B. dalį dėl 3 750,94 Eur skolos iš atsakovės priteisimo.

Grąžinti ieškovui M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95,25 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 25 ct) dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. vasario 17 d. mokėjimu, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZI33149.

Priteisti ieškovui M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87,07 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 07 ct) būsto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., 108,03 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 03 ct) būsto kredito dalį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 18 d., 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (195,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 603,17 Eur (šešių įimtų trijų eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 809,72 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus 72 ct) už buto nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. balandžio mėnesio, 268,28 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 28 ct) būto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. balandžio mėnesio, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 078,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Nutraukti civilinės bylos dalį pagal atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui M. Š. dėl įpareigojimo nutraukti 2018 m. rugpjūčio 21 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Įpareigoti ieškovą M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) perduoti atsakovės įgaliotinei J. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų spynos raktų komplektą ir skirti po 10 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną šiam įpareigojimui įvykdyti.

Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovui M. Š. iš atsakovės L. B. 99 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasRosita PatackienėDainius Rinkevičius