- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-1305-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09403-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- M. Š.
- Trečiasis asmuo
- AB Nordea Bank Lietuvos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ir atsakovo M. Š. prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo atsakovui M. Š., trečiasis asmuo byloje AB Nordea Bank Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo nuspręsta ieškovės L. B. patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti atsakovui M. Š. asmeninės nuosavybės teise ieškovei L. B. priklausančią ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, nustatant, kad nuosavybės teisė į šį butą atsakovui pereina nuo galutinio atsiskaitymo su ieškove dienos; priteisti ieškovei iš atsakovo 21 750 Eur kompensaciją, ją išmokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, kad atsakovas ieškovei kompensaciją turi išmokėti lygiomis dalimis ne per 5 metus, o per 3 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti ieškovei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo laiku nesumokėtos kompensacijos dalies sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Atsakovas taip pat pareiškė prašymą pakeisti priimto teismo sprendimo vykdymo tvarką, nustatant, kad teismo priteista kompensacija ieškovei išmokama per 10 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuosavybės teisė į butą atsakovui pereina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi atmetė ieškovės bei atsakovo prašymus dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
5. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15663-155/2017 iš dalies patenkino ieškovės patikslintą ieškinį, atidalino ieškovės ir atsakovo bendrąja nuosavybės teise valdomą butą tokiu būdu: priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančią ½ dalį buto ir nustatė, kad nuosavybės teisė į šį butą atsakovui pereina nuo galutinio atsiskaitymo su ieškove dienos; priteisė ieškovei iš atsakovo 21 750,00 Eur kompensaciją, kompensaciją išmokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pilna apimtimi. Taigi teismo sprendimas byloje įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 11 d.
7. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia sutrumpinti terminą atsakovui išmokėti kompensaciją už ieškovės buto dalį iki 3 metų mokant lygiomis dalimis. Savo prašymą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą, todėl ieškovei teko kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris pateiktas antstoliui vykdymui. Atsakovo manymu, dėl pasikeitusios jo finansinės padėties po sprendimo priėmimo egzistuoja pagrindas sprendimo vykdymo tvarką keisti, prailginant kompensacijos sumokėjimo terminą iki 10 metų mokant lygiomis dalimis kasmet.
8. Teismas nustatė, jog atsakovui priklauso įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoprekyba, kurioje atsakovas dirba, gaunamos pajamos vidutiniškai iki 2020 m. kovo mėnesio kas mėnesį sudarė 540,00 Eur. Atsakovo teigimu, iki nuomos sutarties nutraukimo, jis taip pat gaudavo po 235,00 Eur kas mėnesį ir iš šioje byloje atidalinto buto nuomos. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 16 žemės sklypų. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turi du nepilnamečius išlaikytinius.
9. Įvertinęs nurodytus duomenis bei ieškovei išmokėtinos kompensacijos dydį, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir sutrumpinti kompensacijos išmokėjimo terminą. Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą prailginti mokėtinos kompensacijos terminą iki 10 metų. Teismo vertinimu, jokių objektyvių duomenų, dėl kurių būtų pagrindas spręsti dėl būtinybės keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką – prailginant kompensacijos sumokėjimo terminą, į bylą nėra pateikta. Nors šalyje ir buvo paskelbtas karantinais, ir kaip teigia pats atsakovas, tai neigiamai paveikė jo verslą bei gaunamas pajamas, karantinas šalyje jau yra atšautas, o atsakovo įmonei, ką nurodė ir pats atsakovas, yra taikomos pagalbos priemonės dėl COVID-19. Be to, atsakovas yra darbingas asmuo, duomenų apie jo darbingumo lygį į bylą nėra pateikta. Teismo vertinimu, atsakovas turi nekilnojamojo turto - 16 žemės sklypų, kurių bendra vidutinė rinkos vertė siekia apie 50 000,00 Eur. Teismas pastebėjo, kad kelis žemės sklypus atsakovas nuosavybės teise įsigijo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė siekia apie 14 600,00 Eur, nors atsakovas žinojo, kad dėl priimto byloje sprendimo turės mokėti ieškovei kompensaciją. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad ieškovės turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei atsakovo, nes ji gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tai, kad ieškovė gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis, anot atsakovo, yra ženkliai aukštesnis, sudaro prielaidas pagrįstai manyti, kad ieškovė dėl to atitinkamai patiria ir daugiau išlaidų. Vien ta aplinkybė, kad pasikeitė atsakovo šeimyninė situacija (gimė dvynukės), taip pat nesudaro pakankamo pagrindo keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką išdėstant kompensacijos mokėjimą tokiam ilgam laikotarpiui – 10 metų.
10. Tismas netenkino atsakovo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką nustatant, kad nuosavybės teisė į atidalintą ieškovės buto dalį atsakovui pereina nuo sprendimo įsiteisėjimo momento. Savo prašymą atsakovas grindė tuo, kad vėleniu nuosavybės teisės momento nustatymu buvo sudaryta daugiau prielaidų konfliktams tarp šalių kilti. Teismo vertinimu, atsakovo prašymas išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo ribų. Toks atsakovo prašymo tenkinimas reikštų ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o priimto sprendimo esmės pakeitimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį dalyje, kurioje buvo atmestas atsakovo prašymas ir šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą – atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, kuriuo buvo prašoma nustatyti, kad atsakovui nuosavybės teisė į butą pereina ne nuo kompensacijos išmokėjimo, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokio prašymo tenkinimas reikštų ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o sprendimo pakeitimą ir kad tokiu atveju būtų išeita už CPK 284 straipsnio reguliavimo ribų. Atsakovo tvirtinimu, teismo sprendimo esmė buvo turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui priteisiant iš ieškovės jos turimą buto dalį, o ieškovei iš atsakovo – piniginę kompensaciją. Nustatydamas kompensacijos mokėjimo terminą ir atidėdamas nuosavybės perėjimo momentą, teismas sprendimu nustatė bendrosios nuosavybės atidalijimo vykdymo tvarką. Todėl, atsakovo tvirtinimu, pakoregavus sprendimo vykdymo tvarką (nuosavybės perėjimo momentą), nebūtų pakeista sprendimo esmė, o tik pakeista sprendimo vykdymo tvarka. Pažymėjo, kad teismo sprendimu nustatytas nuosavybės teisės atsakovui perėjimo momentas sukelia tarp šalių papildomus ginčus.
5.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į po teismo sprendimo pasikeitusią atsakovo šeimyninę padėtį (gimę du vaikai) bei atsakovo pablogėjusią finansinę padėtį, dėl ko nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo termino prailginimo, kompensaciją ieškovei išmokant per 10 metų laikotarpį.
Atsiliepimas
2. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovė sutinka su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo netenkintas atsakovo prašymas dėl atsakovo nuosavybės teisės į buto dalį perėjimo momento pakeitimo bei kompensacijos išmokėjimo termino prailginimo. Jos tvirtinimu, atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad teismo sprendimo sąlyga dėl nuosavybės teisės perėjimo momento (pilnai išmokėjus kompensaciją ieškovei) kelia tarp šalių papildomus ginčus, dėl ko, jo tvirtinimu, tikslinga nustatyti nuosavybės perėjimo momentą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė nurodė, kad ginčo buto pardavimas galutinai išspręstų šalių tarpusavio ginčus, tačiau atsakovas parduoti butą atsisako.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei nuosavybės į ieškovės turto dalį perėjimo momento pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia prašymą prijungti naujus įrodymus – jos 2020-07-08 siūlymą atsakovui parduoti padalintą butą bei 2020-07-08 atsakovo atsakymą į jos siūlymą. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo atsakovui pateikus atskirąjį skundą, siekiant atsikirsti į atskirojo skundo argumentus. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po atskirojo skundo pateikimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus. Byla tvarkoma elektronine forma, todėl atsakovas turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga bei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiaais naujais įrodymais. Šios konkrečios bylos atveju naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), todėl ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą naujai pateikti įrodymi priimami ir vertinami visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą
7. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.
8. Kaip matyti iš bylos duomenų, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atidalintas ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybės teise valdomas butas tokiu būdu: priteista atsakovui asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausanti ½ dalis buto ir nustatyta, kad nuosavybės teisė į šį butą atsakovui pereina nuo galutinio atsiskaitymo su ieškove dienos; priteista ieškovei iš atsakovo 21 750,00 Eur kompensacija, ją išmokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
9. Abi šalys pareiškė teismui prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką: ieškovė – sutrumpinti kompensacijos jai išmokėjimo terminą iki 3 metų, o asakovas – prailginti kompensacijos išmokėjimo terminą iki 10 metų.
10. Nesutiktina su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad teismas netinkamai sprendė klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, neįvertino pasikeitusių faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo turtinės padėties pokyčiais.
11. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo gaunamas mėnesio pajamas - iki 2020 m. kovo jos sudarė 540,00 Eur bei po 235,00 Eur kas mėnesį iš atidalinto buto nuomos, į atsakovo amžių bei darbingumą, atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą - 16 turto objektų, kurių vidutinė rinkos vertė siekia apie 50 000,00 Eur. Taip pat teismas įvertino atsakovo elgesį - jis kelis žemės sklypus įsigijo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kurių rinkos vertė siekia apie 14 600,00 Eur, atsakovo išlaikomų asmenų skaičių (turi dvi dukras). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovo prašymo dėl kompensacijos išmokėjimo termino pratęsimas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei išlaikomų asmenų skaičių, nepažeidžia jo interesų. Atsakovas turi pakankamai turto, kurį realizavęs turi galimybę vykdyti teismo sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytiems argumentams, kad, pardavus šalių padalintą butą, atsakovas įgytų lėšų atsiskaityti su ieškove. Bylos duomenimis, atsakovo gyvenamoji vieta nėra ginčo bute. Atsakovės teiktais duomenimis, atsakovas atsisako parduoti padalintą butą. Spręstina, kad atsakovas turi realias galimybes ne tik vykdyti teismo sprendimą, išmokant kompensaciją per teismo nustatytą 5 metų terminą, bet ir atsiskaityti su ieškove, išsprendžiant, kaip pats atsakovas atskirajame skunde tvirtina, nuolat tarp šalių kylančius nesutarimus dėl padalinto turto naudojimo.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, susijusius su atsakovo esama turtine padėtimi, pasikeitusiu išlaikomų asmenų skaičiumi. Byloje nenustatyta, o ir atsakovas tokių duomenų neteikė, kad ieškovės turtinė padėtis būtų ženkliai geresnė nei atsakovo, ar kad dėl priimto procesinio sprendimo būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Dėl atsakovo prašymo pakeisti nuosavybės teisės į butą perėjimo momentą
13. Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą nustatyti atsakovui nuosavybės teisės į butą perėjimo momentą ne nuo kompensacijos išmokėjimo, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apelianto tvirtinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokio prašymo tenkinimas reikštų ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o sprendimo pakeitimą ir kad tokiu atveju būtų išeita už CPK 284 straipsnio reguliavimo ribų. Jo tvirtinimu, tai prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 13 nutartis byloje Nr. 2-518/2011). Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus.
14. Šiuo atveju civilinė byla išnagrinėta dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo prašymu bei atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atidalino ieškovės ir atsakovo bendrąja nuosavybės teise valdomą butą, atsakovui priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančią ½ dalį buto bei nustatant, kad nuosavybės teisė į šį butą atsakovui pereina nuo galutinio atsiskaitymo su ieškove dienos, o ieškovei priteisiant iš atsakovo kompensaciją, ją išmokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
15. Byloje procesinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis CK 4.80 straipsniu. CK 4.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad, nesusitariant dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atsižvelgiant į šios materialinės teisės normos esmę, atidalinto daikto nuosavybės teisės įgijimas sietinas su kompensacijos išmokėjimu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apelianto prašymas dėl nuosavybės teisės į butą perėjimo momento pakeitimo atsakovo prašymas išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo ribų ir toks atsakovo prašymo tenkinimas reikštų ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o priimto teismo sprendimo esmės pakeitimą.
16. Šiuo atveju apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 13 nutartis byloje Nr. 2-518/2011 ir joje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs šiai bylai.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009).
18. Šiuo atveju apelianto nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 2-518/2011 ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Apelianto nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo priverstinai išpirkti akcijas. Nurodytoje byloje teismo sprendime, nors ir buvo bylos šaliai nustatytas įpareigojimas priverstinai išpirkti akcijas, tačiau sprendime nebuvo nustatytas išperkamų akcijų nuosavybės įgijimo momentas. Teismo sprendimas buvo vykdomas priverstinai ir byloje buvo sprendžiamas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas, sprendžiant, ar nuosavybė už akcijas išperkančiam akcijas asmeniui pereina nuo antstolio išieškotos sumos momento, ar nuo antstolio išieškotos sumos pervedimo akcijas parduodančiam asmeniui momento. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta, teismo sprendime nustatytas tarp šalių padalinto turto dalies nuosavybės įgijimo momentas, kuris susietas su visišku atsakovo atsiskaitymu už įgyjamą turto dalį. Taigi abiejų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl apelianto nurodytoje byloje padarytos teismo išvados ir išaiškinimai, susiję su nuosavybės teisės įgijimo momentu, negali būti pripažįstami precedentiniais šiai bylai.
Dėl bylos baigties
19. Įvertinęs bylos duomenis, bylos dalyvių procesinius dokumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, priimta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
20. Ieškovei priteistina iš atsakovo 264 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 264 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.