Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo

M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir baudžiamoji byla nutraukta;

M. B. laiduotoja paskirta K. Č.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato;

iš M. B. priteista nukentėjusiajam Ž. K. 700 Eur (septyni šimtai eurų) advokato pagalbos išlaidų.

išspręsti kardomosios priemonės klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. B. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2024 m. spalio 28 d., apie 9.25 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, turėdamas objektyvią galimybę pamatyti kelyje priekyje ta pačia kryptimi stovėjusį krovininį automobilį „Iveco Daily“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ir pastatė Ž. K., nesulėtino greičio, nesustojo ir atsitrenkė į šio krovininio automobilio priekinę dešinės pusės dalį, po ko automobilis „VW Passat“ apsivertė ant stogo ir atsitrenkė į J. R. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) skardinę tvorą. Eismo įvykio metu nesunkiai sužalotas krovininio automobilio vairuotojas Ž. K., kuris smūgio metu buvo krovininio automobilio priekabos viduje, ir sugadinta J. R. priklausančio sklypo skardinė tvora. Šiais savo veiksmais M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. vasario 1 d. Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 128 p. (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis Ž. K. prašo priteisti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. B. jo naudai turėtas išlaidas įgaliotojo atstovo pagalbai apmokėti: ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme – 1500 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur.

Dėl išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

2.1. Nukentėjusysis nesutinka su teismo sprendimu sumažinti jam priteistinų proceso išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumą nuo 1500 Eur iki 700 Eur. Teismas tokio savo sprendimo, nukentėjusiojo vertinimu, niekaip nepagrindė ir nemotyvavo. Neatsižvelgė ir į nukentėjusiojo šeiminę, turtinę padėtį, nors po eismo įvykio jis beveik 5 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol negali pilnai dirbti fizinio darbo, jo kūno funkcijos nėra pilnai atsistačiusios, nebėra toks darbingas koks buvo iki sužalojimo. Toliau skunde pateikiamos išsamios aplinkybės apie advokato padėjėjo nukentėjusiajam suteiktas paslaugas, jų apimtį tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, kaip pagrindžiančios jo prašomų atlyginti 1500 Eur išlaidų dydį, kurios, pagal pateikiamus skaičiavimus neprieštarauja ir 2022 m. balandžio 29 d. Nr. IR-184 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo” rekomendacijoms. Tuo tarpu teismo nurodytos aplinkybės apie prastą kaltinamojo turtinę padėtį, kai pastarojo gaunamos pajamos yra didesnės nei 3000 Eur per mėnesį, nukentėjusiojo nuomone, nesudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusiojo patirtos 1500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės.

Dėl išlaidų teikiant apeliacinį skundą

2.2. Prašomos priteisti 500 Eur išlaidos atstovo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti skunde grindžiamos į bylą pateiktais dokumentais ir nukentėjusiojo atstovo suteiktų paslaugų pobūdžiu nukentėjusiajam: įgaliotasis atstovas rengė apeliacinį skundą, teikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, vyko susipažinti su byla į teismą, kuris yra kitoje vietovėje nei advokato darbo vieta. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija minėtose Rekomendacijose nurodomų dydžių, nes už apeliacinio skundo parengimą gali sudaryti 3733.88 Eur (10.4 papunktis).

2.3. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo sutinkantis su teismo sprendimu dėl M. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau tolesnis skundo turinys susijęs su laidavimo instituto taikymu šioje baudžiamojoje byloje ir kitų aplinkybių vertinimu. Visų pirma nukentėjusysis kelia abejones dėl kaltininko prisipažinimo nuoširdumo ir teigia, kad savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio M. B. pripažino tik 2025 m. vasario 27 d. vykusio teismo posėdžio metu. Iki tol jis tik teikė įvairias eismo įvykio priežastis: nukentėjusysis prieš savo pastatytą krovininį automobilį „Iveco Daily“ nebuvo padėjęs avarinio ženklo; jo dėmesį nuo kelio nukreipė jo paties vaikas, buvęs automobilyje; jam sutrukdė netinkamai pasuktas krovininio automobilio priekinis ratas; jį apakino saulė, nors įvykio metu, nukentėjusiojo teigimu, saulė M. B. švietė iš galo. Nukentėjusiojo įsitikinimu, M. B. iš tiesų sutrukdė jo paties neatsakingumas ir didelis važiavimo greitis, kuris tikrai buvo didesnis nei nurodomas 25 km/val., nes kilusio eismo įvykio metu be jo patirto sveikatos sutrikdymo, buvo stipriai apgadintas jo krovininis automobilis, o M. B. lengvasis automobilis apvirto ant stogo. Važiavimo greičio aplinkybių detaliau nesiaiškino nei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu, nei teismas. Teisme nebuvo apklaustas ir kitas liudytojas – nukentėjusiojo draugas, nurodęs, kad M. B. vairuojamą automobilį jis matė įsukantį į gatvę jos gale, maždaug už 200-300 m., o jau po kelių sekundžių įvyko smūgis. Juo labiau, kad M. B. pats gyvena minėtoje gatvėje ir žinojo, kad joje važiavimo greitis yra ribojamas iki 20 km/val. Tokios aplinkybės, pasak nukentėjusiojo, patvirtina kaltininko nesąžiningumą, nenorą visiškai pripažinti savo kaltę ir nenuoširdų gailėjimąsi.

2.4. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, o skundžiamame nuosprendyje daugiausia dėmesio skirta pirmiausia kaltinamajam, o ne automobilyje buvusiam jo mažamečiui sūnui ar sužalojimus patyrusiam nukentėjusiajam. Pastebi, jog kaltinime nurodyta, kad jam sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai ir nežymiai, nors Specialisto išvadoje konstatuota, kad jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nenurodytos aplinkybės, jog minėto eismo įvykio metu buvo apgadintas ir jam priklausantis automobilis „Iveco daily“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m.

2.5. Nukentėjusysis kelia abejones ir tuo, ar K. Č.-B. kaip laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo, nes 2012-2024 m. M. B., tiek būdamas kartu, tiek ir santuokoje su K. Č.-B., padarė 9 KET pažeidimus, iš kurių du – už greičio viršijimą, turi galiojančių nuobaudų.

2.6. Be to, M. B. skundžiamu nuosprendžiu nebuvo paskirta ir jokia baudžiamojo poveikio priemonė, nors paprastai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose prokuroras siūlo iš kalto asmens išieškoti atitinkamą sumą į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau šiuo atveju prokuroras to neprašė. Teismo posėdžio metu buvo prašoma M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą dvejiems metams, tačiau ir ši kaltininkui nebuvo paskirta. Įvertinus tai, kad M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nepaskyrus jokių baudžiamojo poveikio priemonių, kai jo padarytą turtinę ir neturtinę žalą byloje atlygino draudimo bendrovė, daroma išvada, kad tokiu teismo sprendimu bausmės tikslai nebus pasiekti.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. B. prašo nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.

Dėl atstovavimo išlaidų dydžio

3.1. M. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sumažino nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų dydį, atsižvelgęs į advokato padėjėjo atliktą darbą šioje byloje ir darbo sąnaudas, remdamasis kasacinio teismo praktika, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 1500 Eur suma, pasak nukentėjusiojo yra akivaizdžiai per didelė, įvertinus visas aplinkybes, proceso trukmę, advokato padėjėjo teiktų paslaugų pobūdį ir darbo sąnaudas. Toliau skunde M. B. detalizuoja nukentėjusiojo atstovo atliktų veiksmų byloje pobūdį, laiko sąnaudas ir bylos proceso aplinkybes kaip nepagrindžiančias prašomos priteisti sumos.

3.2. Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo prašoma priteisti 500 Eur išlaidų suma, M. B. įsitikinimu, taip pat yra ženkliai per didelė, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Teigia, kad apeliacinis skundas paduotas iš esmės tik dėl pirmosios instancijos teismo priteistų proceso išlaidų padidinimo ir tik šioje dalyje prašoma nuosprendį pakeisti, tačiau argumentai dėl šio reikalavimo sudaro tik nedidelę apeliacinio skundo dalį, tik perrašant Rekomendacijose numatytus išlaidų apskaičiavimo rodiklius bei visiškai nereikšmingas aplinkybes, susijusias su kaltės įrodinėjimu, kai dėl kaltės jokio ginčo nėra.

3.3. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad advokato padėjėjui nesuteikta teisė atstovauti nukentėjusįjį apeliaciniame procese. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o atstovavimas apeliaciniame procese apeliacinės instancijos teisme ir prasideda nuo apeliacinio skundo surašymo ir jo pateikimo, todėl jis šioje byloje ir pateiktas paties nukentėjusiojo vardu. Nors apeliacinį skundą pasirašė pats nukentėjusysis (advokato padėjėjas jo neatstovauja), tačiau už skundo surašymą yra pateikta 500 Eur dydžio sąskaita. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo interesus, advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktą, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas jas priteisti, (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-l56-1076/2024). Šiuo atveju civilinis ieškinys byloje iš viso nebuvo pareikštas, o apeliacinis skundas paduotas tik dėl procesų išlaidų.

Dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių

3.4. Teigia, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jis jau įvykio vietoje, taip pat ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Visus parodymus, kuriuos nukentėjusysis aptaria ir traktuoja kaip kaltės neigimą (tiek ikiteisminio tyrimo institucijai, tiek teismui). Jis įvardijo kaip lėmusias šį eismo įvykį. Ikiteisminio tyrimo metu maksimaliai stengėsi susitaikyti su nukentėjusiuoju, skambino, domėjosi jo sveikata, du kartus su sutuoktine vyko į Tauragę tartis dėl susitaikymo galimybių ikiteisminio tyrimo metu, ne kartą atsiprašė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis patvirtino šias aplinkybes ir nurodė, kad atsiprašymą „priėmė“. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu susitaikyti su nukentėjusiuoju nepavyko dėl kelių priežasčių. Toliau atsiliepime detalizuojamos aplinkybės apie proceso šalių nesutarimą dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydžio, dėl ko proceso šalims nebuvo galimybės bylą užbaigti susitaikius.

3.5. Pažymi ir tai, kad už automobilio remontą draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino 4 700,82 Eur dydžio žalą. Už tai, kad padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio labai gailisi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jis taip pat patyrė neigiamų pasekmių: draudimo suma jam padidėjo net tris kartus, jis patyrė didelių finansinių nuostolių, susijusių su savo automobilio sugadinimu bei kitų išlaidų, o taip pat didžiulį stresą ir išgyvenimus.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. B. gynėjas advokatas Zigmas Pocius apeliacinį skundą prašė atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Šioje byloje nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinis skundas paduotas tik dalyje dėl nukentėjusiajam priteistų išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą apmokėti dydžio, kurį prašoma padidinti. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kaip antai, laidavimo instituto taikymo šioje byloje, kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, eismo įvykį galimai įtakojusių aplinkybių ir pan. nukentėjusysis Ž. K. apeliaciniame skunde išreiškia abejones, tačiau reikalavimo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį toje dalyje nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus dėl išieškotinų procesų išlaidų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo Ž. K. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas Rimantas Cemnalianskis bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė civilinį ieškinį, prašydamas nukentėjusiajam Ž. K. iš M. B. priteisti 1500 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (t. 2, b. l. 9–10). Iš pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad pretenzijų M. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos nėra, nes ją atlygino draudimo įstaiga. Patirtų atstovavimo išlaidų dydis grindžiamas šiomis sąnaudomis: procesinių dokumentų rengimas policijai ir prokuratūrai, nukentėjusiojo atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu minėtose ikiteisminio tyrimo įstaigose, turtinės ir neturtinės žalos klausimų sprendimas ir tarpininkavimas draudimo kompanijoje, du susitikimai su kaltinamuoju derinant taikų bylos išsprendimą, nukentėjusiojo atstovavimas teisme, rengiant prašymus, skundus, civilinį ieškinį, analizuojant bylos medžiagą, teismų praktiką, du kartus susipažįstant su bylos medžiaga ir jos papildymais, teikiant konsultacijas ir teisinę pagalbą. Įgaliotojo atstovo nuomone, 1500 Eur suma – ne per didelė, pagrįsta, reali ir logiška, atitinka teisingumo ir protingumo principus bei neviršija Rekomendacijų, todėl priteistina iš M. B..

9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimą, visiškai pagrįstai nukentėjusiojo išlaidas, turėtas jo advokato padėjėjo išlaidoms apmokėti, pripažino proceso išlaidomis ir teisingai vadovavosi pirmiau nurodytomis BPK normomis, reglamentuojančiomis tokių išlaidų išieškojimą iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. B..

10. Pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, proceso dalyvis (šiuo atveju – nukentėjusysis), kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, skirtas vertėjui mokėti. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Ši teisės nors tiesiogiai nenustato kriterijų ir atvejų, kuriems esant teismas turi teisę priimti tokį sprendimą, tačiau neabejotinai toks teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Pagal galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

11. Atsižvelgdamas į šį kriterijų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo ir/ar civilinio ieškovo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą ir teismas negali jos visos priteisti, jei nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017). Įvertinęs šioje byloje reikalingo atstovavimo apimtį, nedidelį proceso sudėtingumą (byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka), neilgą bylos nagrinėjimo trukmę, nedidelės apimties objektyviai reikalingas nukentėjusiajam teisines paslaugas, teismas sprendė nukentėjusiajam Ž. K. priteisti 700 Eur advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu išieškotinų proceso išlaidų dydžio sumažinimu nesutinka.

12. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai bei sąskaitos patvirtina, kad advokato padėjėjui Rimantui Cemnalianskiui Ž. K. 2024 m. lapkričio 15 d. ir 2025 m. sausio 20 d. sumokėjo iš viso 1500 Eur (t. 2, b. l. 16, 18). Pagal 2024 m. lapkričio 15 d. tarp šalių sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. C-2024-14, teikiamų teisinių paslaugų pobūdis yra atstovavimas ikiteisminiame tyrime dėl eismo įvykio, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, aktualių dokumentų teisinė, įvykio vietos situacijos, teismų praktikos analizė, dokumentų rinkimas, rengimas, pagalba klientui ikiteisminiame tyrime, dalyvavimas proceso veiksmuose, teisines konsultacijos, teisinė pagalba, patarimai (t. 2, b. l. 15). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokato padėjėjas teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam nuo pirmos jo apklausos ikiteisminio tyrimo įstaigoje, rengė prašymus (2 vnt.), susitarimą su draudimo bendrove žalos administravimo byloje, susipažino su bylos medžiaga (t. 1, b. l. 62–63, 135, 166–167, 2 t., b. l. 11), o bylą perdavus į teismą rengė civilinį ieškinį, dalyvavo viename teismo posėdyje (55 min. trukmės) (t. 2, b. l. 9–10, 28–32).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą (nesudėtinga, nedidelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas kaltinamasis, bylą sudaro 2 tomai), posėdžių teisme skaičių (byla buvo išnagrinėta per 1 teismo posėdį (55 minučių trukmės), sutrumpinto proceso tvarka), atstovo darbo sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus ir ikiteisminio tyrimo metu, kurios nurodytos šios nutarties 12 punkte, taip pat atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. B. turtinę padėtį (paties paaiškinimu, šeimos pajamos per mėnesį yra 3000 Eur, paskola už namą – 800 Eur, žmonos paskola butui – 300 Eur), kuri nevertintina kaip sunki, bei tai, kad prašoma priteisti 1 500 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio atstovaujant nukentėjusiajam pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad tokia išlaidų suma yra adekvati atlikto darbo ir laiko sąnaudoms, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl nukentėjusiojo naudai priteistina iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. B.. Todėl skundžiamas Klaipėdos apylinkės Klaipėdos rūmų kovo 6 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14. Nukentėjusysis Ž. K. apeliaciniu skundu prašo iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. B. priteisti jo naudai 500 Eur atstovavimo išlaidas teikiant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis (t. 2, b. l. 48).

15. Aukščiau minėtos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019, 2K-194-895/2020).

16. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko tik pagal nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinį skundą, kuris šiuo procesiniu sprendimu pripažįstamas pagrįstu, o skundžiamas nuosprendis keičiamas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais (nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų atlyginimo pagrįstumas ir dydis), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties nukentėjusysis kreipėsi teisinės pagalbos. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra procesinių dokumentų, taip pat ir apeliacinio skundo, surašymas, todėl jos turi būti apmokamos. Tačiau šiuo atveju prašomos atlyginti išlaidos, kurias nukentėjusysis patyrė dėl apeliacinio skundo rengimo (500 Eur), įvertinus skundo apimtį ir turinį (8 lapai, didelę jo dalį sudaro argumentai, susiję su kitomis bylos aplinkybėmis, nei reiškiamas reikalavimas), tai, kad nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, įrodymų tyrimas atnaujintas nebuvo (t. 2, b. l. 127–134), teisėjų kolegijos vertinimu, yra neproporcingas suteiktoms paslaugoms ir turi būti mažinamos. Todėl nukentėjusiajam Ž. K. iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. B. priteistina 300 Eur išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendį.

Nukentėjusiajam Ž. K. iš M. B. priteistų nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti sumą padidinti iki 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. B. nukentėjusiajam Ž. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.