- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-1025-567/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34609-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- UAB „Vestrus paslaugos“
- Kreditorius
- UAB „G4S Lietuva“, Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Vestrus paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-41446-545/2017 pagal pareiškėjo UAB „Vestrus paslaugos“ skundą dėl antstolės I. K. veiksmų (suinteresuoti asmenys – išieškotojas UAB „G4S Lietuva“, Panevėžio miesto savivaldybės administracija),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. I. Karalienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. vykdomąjį raštą dėl 465,70 Eur skolos išieškojimo išieškotojo UAB „G4S Lietuva“ naudai. 2017 m. liepos 5 d. turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (lauko teniso aikštelę), esantį Parko g. 16, Panevėžyje (vykdomosios bylos Nr. 0139/17/00794).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas UAB „Vestrus paslaugos“ pateikė skundą antstolei, prašydamas panaikinti areštą nekilnojamajam turtui. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-372-425/2017 pagal ieškovų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovams UAB „Vestrus paslaugos“, Panevėžio teniso klubui „Asteroidas“, UAB „Olfema“, trečiajam asmeniui BUAB „AMK Logistika“ dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo parduoti nekilnojamąjį turtą ir žemės nuomos mokesčio skolos priteisimo. Taikos sutartimi skolininkas įsipareigojo per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo parduoti Panevėžio miesto savivaldybei lauko teniso aikštelę už 0,29 Eur. UAB „Olfema“ įsipareigojo per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos atsisakyti paprastosios sutartinės hipotekos, kurios pagrindu buvo įkeista skolininkui UAB „Vestrus paslaugos“ priklausanti lauko teniso aikštelė ir išregistruoti hipotekos registre, o skolininkas įsipareigojo įkaito turėtojui pateikti kitas esamų prievolių užtikrinimo priemones. Skolininkas dėl antstolės pritaikyto nekilnojamojo turto arešto negali įvykdyti taikos sutarties sąlygų. Antstolės veiksmai pažeidžia ne tik įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet ir viešąjį interesą (CPK 18 str.).
3. A. I. Karalienė skolininko skundą atmetė ir persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad skolininkas iki šiol neįvykdė teismo sprendimo, kurio pagrindu antstolė vykdo išieškojimą. Skolininkas jokių lėšų ir transporto priemonių neturi, todėl 2017 m. liepos 5 d. buvo areštuota lauko teniso aikštelė. Skolininkas, sudarydamas taikos sutartį, žinojo apie teismo sprendimu priteistą skolą ir apie areštuotą turtą, todėl turėjo į taikos sutarties sudarymo procesą įtraukti visus savo kreditorius (CPK 510 str.).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo UAB „G4S Lietuva“ prašė atmesti skolininko skundą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu už akių priteisė UAB „G4S Lietuva“ naudai iš skolininko 385,02 Eur skolos, 25,68 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2017 m. balandžio 16 d., t. y. iki Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl lauko aikštelės pardavimo savivaldybei, priėmimo. Antstolė turi teisę reikalauti išieškojimą tenkinti iš skolininkui priklausančio turto.
5. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašė skolininko skundą tenkinti. Nurodė, kad antstolės pritaikytas areštas trukdo taikos sutarties šalims įvykdyti lauko teniso aikštelės pirkimo-pardavimo sandorį. Aikštelė, kuriai antstolė uždėjo areštą, buvo pastatyta remiantis koncesijos sutartimi, kuri sudaryta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatomis. Taigi, byloje yra viešasis interesas, nes dėl pritaikyto arešto, užkertamas kelias tolimesniam koncesijos plėtojimui. Savivaldybė negali savo vardu užsiregistruoti aikštelės. Tai užkerta kelią priimti svarbius sprendimus, susijusius su koncesija, nes savivaldybė turi skelbti naują konkursą naujam koncesininkui atrinkti, kuris būtų pajėgus įgyvendinti koncesijos projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Vestrus paslaugos“ skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, todėl vykdytinas. Antstolė, vykdanti teismo sprendimo už akių pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Teismo vertinimu, pareiškėjas žinojo apie teismo sprendimu priteistą skolą ir apie areštuotą turtą, todėl turėjo į taikos sutarties sudarymo procesą įtraukti visus savo kreditorius. Teismas padarė išvadą, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai areštavo skolininko turtą, todėl pareiškėjo skundą atmetė (CPK 18 str., 513 str. 1 d., 634 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas UAB „Vestrus paslaugos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/00794 pritaikytą areštą. Nurodo, kad įmonė apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-12410-807/2017 nebuvo informuota. Pareiškėjas apie teismo sprendimą už akių sužinojo 2017 m. rugpjūčio mėn., kai atsirado problemų dėl taikos sutarties, patvirtintos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-372-425/2017, vykdymo. Pareiškėjas nežinojo apie kreditoriaus UAB „G4S Lietuva“ pretenzijas į lauko teniso aikštelę, todėl neįtraukė jo į bylos nagrinėjimą Panevėžio apygardos teisme. Kreditorius pats galėjo įstoti į Panevėžio apygardos teismo bylos nagrinėjimą. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių, tiek Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėję. Atitinkamai antstolė neturėjo teisės areštuoti lauko teniso aikštelės, kurią pareiškėjas privalo perleisti Panevėžio miesto savivaldybei, vykdant Panevėžio apygardos teismo patvirtintą taikos sutartį. Antstolės veiksmai pažeidžia įsiteisėjusią teismo nutartį ir viešąjį interesą (CPK 18 str.).
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-372-425/2017 buvo nagrinėjamas ieškovų Panevėžio miesto savivaldybės ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinys, kurio buvo prašoma įpareigoti UAB „Vestrus paslaugos“ ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti už 0,29 Eur savivaldybės administracijai lauko teniso aikštelę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Aikštelė buvo pastatyta, vykdant 2008 m. birželio 20 d. savivaldybės administracijos ir UAB „Vestrus“, Panevėžio teniso klubas „Asteroidas“, UAB „Vestrus paslaugos“ pasirašytą koncesijos sutartį. Aikštelė pagal koncesijos sutartį buvo registruota koncesininko UAB „Vestrus paslaugos“ vardu, kurio nuosavybėje šis turtas turėjo būti iki koncesijos sutarties pasibaigimo momento. 2017 m. liepos 24 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią UAB „Vestrus paslaugos“ įsipareigojo parduoti savivaldybės administracijai aikštelę už 0,29 Eur ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Vestrus paslaugos“ žinojo apie priteistą skolą UAB „G4S Lietuva“ ir galėjo šį kreditorių įtraukti į taikos sutartį. Toks vertinimas yra neteisingas, nes kitų kreditorių įtraukimas į taikos sutartį yra netikslingas. Dėl antstolės pritaikyto arešto neįmanoma įvykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties (CPK 668 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų skolininkas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
10. Nustatyta, kad antstolė I. K. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. vykdomąjį raštą dėl 465,70 Eur skolos išieškojimo išieškotojo UAB „G4S Lietuva“ naudai. 2017 m. liepos 5 d. turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausančią lauko teniso aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Skolininkas UAB „Vestrus paslaugos“ pateikė skundą antstolei, prašydamas panaikinti areštą lauko teniso aikštelei, nurodydamas, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-372-425/2017 patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią skolininkas turėjo per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo parduoti lauko teniso aikštelę Panevėžio miesto savivaldybei. Antstolė skolininko skundo netenkino, nurodydama, kad lauko teniso aikštelė yra vienintelis skolininko turtas, kuriam areštas buvo taikytas iki taikos sutarties patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkas žinojo apie teismo sprendimu už akių priteistą skolą ir apie areštuotą turtą, todėl turėjo į taikos sutarties sudarymo procesą įtraukti visus savo kreditorius. Apeliantas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka, nurodydamas, kad apie sprendimą už akių nieko nežinojo, kad nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, taip pat turi būti vykdoma. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad antstolė I. K. 2017 m. gruodžio 14 d. užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0139/17/00794 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-12410-807/2017 dėl 465,70 Eur skolos išieškojimo išieškotojo UAB „G4S Lietuva“ naudai. Vykdomoji byla užbaigta, skolininkui UAB „Vestrus paslaugos“ visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 632 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. vykdomasis raštas Nr. e2-12410-807/2017 buvo grąžintas jį išdavusiam teismui. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. buvo išregistruoti antstolės I. K. turto arešto aktai, kuriais buvo areštuotas skolininkui UAB „Vestrus paslaugos“ priklausęs nekilnojamasis turtas – lauko teniso aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 2 d. viešame registre įregistruota, kad lauko teniso aikštelė nuosavybės teise priklauso Panevėžio miesto savivaldybei (CPK 179 str. 3 d.).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš nutarties 10 punkte nustatytų aplinkybių yra aišku, kad turto areštas, kurį siekė panaikinti skolininkas, šiuo metu yra panaikintas. Ši aplinkybė nepanaikina apeliacinės instancijos teismo pareigos patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolės I. K. veiksmų, teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi skundžiama nutartis buvo priimta iki turto arešto panaikinimo.
12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas, viršijant kompetenciją, vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016).
14. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str. 1 d.). Antstolis areštuoja skolininko turtą, surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtą areštavo pats antstolis. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.).
15. Apeliantas teigia, kad jis nieko nežinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-12410-807/2017, kuriuo iš skolininko kreditoriaus UAB „G4S Lietuva“ naudai priteista skola, todėl jis neturėjo įtraukti kreditoriaus į Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-372-425/2017 nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. civilinė byla yra elektroninė Nr. e2-12410-807/2017, o visi procesiniai dokumentai atsakovui UAB „Vestrus paslaugos“ buvo siunčiami per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), nes tuo metu atsakovo elektroninė prieiga prie EPP buvo aktyvi. Šioje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, nes atsakovui UAB „Vestrus paslaugos“ apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma: UAB „Vestrus paslaugos“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors teismo procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai 2017 m. vasario 23 d. (CPK 175¹ str. 10 d.). Tokia pačia tvarka skolininkui 2017 m. kovo 23 d. buvo įteiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimas už akių. Taigi, apelianto argumentai, kad jis nežinojo apie priimtą sprendimą už akių ir neturėjo informuoti visų savo kreditorių apie planuojamą sudaryti taikos sutartį, pagal kurią skolininkas ketino perleisti vienintelį savo turtą, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
16. Apeliantas teigia, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimas už akių, tiek Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-372-425/2017, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėję, todėl vykdytini ir privalomi visiems asmenims teismų sprendimai (CPK 18 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių pagrindu pradėtą vykdomąją bylą pradėjo vykdyti 2017 m. balandžio mėn. pabaigoje. Nustačiusi, kad skolininkas nereaguoja į raginimą įvykdyti teismo sprendimą ir neturi jokio kito turto, antstolė vykdomojo rašto ir vykdymo išlaidų sumai 2017 m. liepos 5 d. areštavo lauko teniso aikštelę, t. y. likus beveik trims savaitėms iki taikos sutarties patvirtinimo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi. Tuo metu joks areštas skolininko turtui lauko teniso aikštelei nebuvo taikytas, todėl antstolė turėjo teisę taikyti areštą skolininko lauko teniso aikštelei. Akivaizdu, kad skolininkas (juridinis asmuo), kuriam taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, nevykdydamas teismo sprendimo už akių dėl mažos skolos sumokėjimo kreditoriui, iš esmės pats leido susidaryti situacijai, apsunkinančiai taikos sutarties tinkamą vykdymą, todėl turi prisiimti neigiamus padarinius. Atitinkamai aplinkybė, kad po antstolės pritaikyto lauko teniso aikštelės arešto teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, galiojant antstolės pritaikytam areštui, nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolė turėjo panaikinti aikštelės areštą, įsiteisėjus nutarčiai patvirtinti taikos sutartį. Teismas pažymi, kad pats skolininkas, nevykdydamas antstolės nurodymų sumokėti skolą vykdomojoje byloje, negali atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą perkelti antstolei. Teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, kad arešto nepanaikinimas pažeidė viešąjį interesą (koncesijos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe), nes pats skolininkas įvykdė antstolės nurodymus sumokėti skolą, tuo patvirtindamas, kad antstolės pritaikytas areštas vieninteliam skolininko turtui iki taikos sutarties patvirtinimo buvo veiksmingas (CPK 185 str.).
17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolės 2017 m. liepos 5 d. turto arešto akto panaikinimo, nes byla išnagrinėta teisingai (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį nepakeistą.