- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-959-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03269-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- G. G., I. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (skolininkų) G. G. ir I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. G. ir I. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. U. ir V. J. (išieškotojas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. G. ir I. G. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į antstolį S. U. su 2022 m. kovo 1 d. skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio S. U. 2022 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. S-22-34-5288 (toliau – patvarkymas).
2. Pareiškėjai skunde nurodė, jog antstolis skundžiamu patvarkymu ignoravo delspinigių ir netesybų įskaitymo santykį ir vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00029 paskirstęs 196 528,96 Eur sumą tiek, be kita ko, netesybų, tiek palūkanų padengimui, atliko neteisėtą veiksmą, kurio pagrindu iš pareiškėjų (skolininkų) neteisėtai buvo išieškota ir paskirstyta 49 875,62 Eur suma. Antstolis skolininkų atžvilgiu taikė dvigubą atsakomybę, pažeidė skolininkų teises, galiojančius teises aktus, kasacinio teismo praktiką, draudžiančią išieškoti netesybas ir kompensacinės palūkanas kartu, netaikant įskaitymo santykio.
3. Antstolis S. U. 2022 m. kovo 7 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22000704 skundo netenkinti ir perdavė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad skolininkų motyvai, kad antstolis patvarkyme neteisėtai paskirstė delspinigius ir palūkanas yra nepagrįsti. Pardavus skolininkų turtą iš varžytynių, patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo, priimtas vadovaujantis vykdomaisiais dokumentais bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-12-407/2022. Antstolis nėra kompetentingas spręsti, ar sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas bei pats vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir pagrįstas, nes gavęs vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Priėmus vykdyti vykdomuosius dokumentus, jokių akivaizdžių kliūčių atsisakyti priimti vykdomuosius dokumentus nenustatyta. Šalys neskundė antstolio patvarkymų dėl priėmimo vykdyti vykdomuosius dokumentus.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė skundą atmesti 2022 m. kovo 7 d. patvarkyme išdėstytais motyvais.
5. Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų skundo netenkinti ir skirti pareiškėjams 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos paskiriant V. J. kaip kompensaciją už patirtus nuostolius ir žalą.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė, netenkino suinteresuoto asmens V. J. prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjams.
7. Teismas nurodė, jog vykdant išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00029 buvo parduotas skolininkų (pareiškėjų) turtas 289 210,19 Eur sumai. Antstolis S. U. 2022 m. vasario 21 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-22-34-5288, pagal kurį išieškota 289 210,19 Eur suma paskirstyta taip: 61 395,62 Eur skolai vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029; 41 401,28 Eur skolai ir 399,97 Eur vykdymo išlaidoms išieškotojui vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031; 155 127,68 Eur skolai ir 399,97 Eur vykdymo išlaidoms išieškotojui vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049; 933,37 Eur papildomoms vykdymo išlaidoms ir 10 316,99 Eur atlygis antstoliui. Skolininkui grąžinta 19 235,31 Eur suma. Iki skundžiamo patvarkymo priėmimo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 jau buvo išieškota 204 000,00 Eur pagrindinė skola ir 325,42 Eur notaro išlaidos.
8. Teismas nustatė, kad išieškotos lėšos vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 buvo paskirstytos taip: 36 720,00 Eur delspinigiams ir 24 675,62 Eur palūkanoms dengti (36 720,00 Eur + 24 675,62 Eur = 61 395,62 Eur); vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049: 110 000,00 Eur pagrindinei skolai, 268,78 Eur notaro išlaidoms, 25 058,90 Eur palūkanoms ir 19 800,00 Eur delspinigiams (110 000,00 Eur +268,78 Eur + 25 058,90 Eur +19 800,00 Eur = 155 127,68 Eur); vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031 30 000,00 Eur pagrindinei skolai, 95,80 Eur notaro išlaidoms, 5 905,48 Eur palūkanoms ir 5 400,00 Eur delspinigiams (30 000,00 Eur +95,80 Eur +5 905,48 Eur +5 400,00 Eur = 41 401,28 Eur). Ginčo dėl to, kad išieškotos sumos buvo paskirstytos nurodytu būdu, byloje tarp šalių nėra.
9. Teismas nurodė, kad vykdymui priimtuose notarų išduotuose vykdomuosiuose įrašuose buvo nurodytos tiek palūkanų, tiek delspinigių sumos. Antstolio patvarkymai, kuriais buvo priimti vykdyti vykdomieji įrašai, yra nenuginčyti ir galiojantys. Pareiškėjai nesutikdami su vykdomuosiuose dokumentuose įrašytu delspinigių dydžiu dėl jų sumažinimo kreipėsi ne į antstolį, bet į teismą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į teismą dėl delspinigių ir palūkanų įskaitymo taikymo.
10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-830, kuria remiasi pareiškėjai, pateiktas išaiškinimas yra skirtas teismams (o ne antstoliams), kurie nagrinėdami šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Antstoliui įstatymas nesuteikia įgaliojimų vertinti šalių susitarimus ir dėl jų priimti sprendimus.
11. Teismas nustatė, kad antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą teisėtai ir pagrįstai netaikė įskaitymo delspinigiams ir palūkanoms, kadangi antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, neturi teisės vertinti atitinkamų susitarimų dėl palūkanų, delspinigių dydžio, mažinti netesybų, negali vertinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo. Todėl antstolis negalėjo keisti vykdomuosiuose dokumentuose įrašytų nurodymų, nesant dėl to priimto teismo sprendimo dėl palūkanų ir netesybų įskaitymo. Kitoks antstolio veikimas reikštų jo kompetencijos viršijimą.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-7943-1116/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą dėl antstolių veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog antstolių vykdymo procese (įskaitant išieškotų lėšų paskirstymą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 1 dalies ir CK 6.258 straipsnio 2 dalies reguliavimas nesaisto, todėl antstolis teisėtai netaikė įskaitymo. Pirmosios instancijos teismo argumentą, kad įskaitymo taikymas vykdymo procese yra lygus (gali būti laikytinas) vykdomojo dokumento pakeitimui taip pat laiko nepagrįstu. Teismas dėl to nepateikė jokios argumentacijos.
1.2. Įskaitymas apskritai yra galimas tik tuomet (šiam atsiranda pagrindas), kai vykdymo proceso metu, vadovaujantis vykdomuoju dokumentu, yra išieškomos ir netesybos, ir kompensacinės palūkanos. Tai reiškia, jog pats vykdomasis dokumentas sudaro sąlygas (pagrindą) taikyti įskaitymą ir jokiu būdu įskaitymui neprieštarauja. Vykdymo procese paskirstant lėšas taikomas įskaitymas neprieštarauja (nepakeičia) vykdomajam dokumentui, kuriame nurodyta išieškoti netesybas ir kompensacines palūkanas, patvirtina analogiškas pavyzdys, kai teismas tenkina ieškovo reikalavimą priteisti netesybas ir nuostolius. Tokiose civilinėse bylose teismai patvirtinę, jog ieškovas turi teisę tiek į nuostolių atlyginimą, tiek į netesybų priteisimą, taiko įskaitymo santykį ir priteisia didesniąją sumą. Tai nereiškia, jog teismas vieną iš ieškovo reikalavimų (priteisti netesybas ar nuostolius) laikė nepagrįstu ar pastarojo netenkino. Priešingai, tai, kad buvo taikytas įskaitymas tik patvirtina, jog abu ieškovo reikalavimai buvo pagrįsti, tačiau teismas, saistomas CK 6.258 straipsnio 2 dalies ir kasacinio teismo praktikos, kurioje pažymėta, jog asmeniui negali būti taikoma dviguba atsakomybė, privalėjo taikyti įskaitymą.
1.3. Pirmosios instancijos teismo pozicija reikštų, jog skolininkams vykdymo procese, siekiant išvengti dvigubos atsakomybės taikymo išieškant ir netesybas, ir kompensacines palūkanas, visais atvejais būtų būtina kreiptis į teismą su prašymu konkrečioje vykdomojoje byloje taikyti įskaitymą tarp antstolio išieškomų netesybų ir kompensacinių palūkanų. Tačiau nei CK, nei CPK nenumato teisių gynimo būdo – reikalavimo taikyti įskaitymą vykdymo procese. Civilinėse bylose, kuriose ieškovai prašo priteisti netesybas ir nuostolius (kompensacines palūkanas), teismas įskaitymą taiko be atskiro šalies (atsakovo) prašymo, kadangi įskaitymo privalomumą sąlygoja CK 6.258 straipsnio 2 dalis ir būtinybė užtikrinti, jog skolininkui nebūtų taikoma dviguba atsakomybė.
1.4. Pirmosios instancijos teismo pozicija sudaro sąlygas skolininko dvigubos atsakomybės taikymui ir atima iš skolininko teisę nebūti dvigubos atsakomybės taikymo objektu. Pirmosios instancijos teismui paneigus antstolio pareigą taikyti įskaitymą, o civiliniam procesui nenumatant asmens galimybės kreiptis į teismą su prašymu taikyti įskaitymą vykdomojoje byloje, skolininkų teisės ir teisėti interesai yra visiškai ignoruojami ir pažeidžiami, kadangi pastarieji neišvengiamai tampa dvigubos atsakomybės taikymo objektais.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. U. prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai skundą nepagrįstai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-830. Šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas yra skirtas teismams (o ne antstoliams), kurie nagrinėdami šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Antstoliui įstatymas nesuteikia įgaliojimų vertinti šalių susitarimus ir dėl jų priimti sprendimus.
Šalies argumentai
2.2. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad pareiškėjai nesutikdami su vykdomuosiuose dokumentuose įrašytu delspinigių dydžiu dėl jų sumažinimo kreipėsi ne į antstolį, bet į teismą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į teismą dėl delspinigių ir palūkanų įskaitymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, teisėtai ir pagrįstai netaikė įskaitymo delspinigiams ir palūkanoms, kadangi antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, neturi teisės vertinti atitinkamų susitarimų dėl palūkanų, delspinigių dydžio, mažinti netesybų, negali vertinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo. Šiuo atveju antstolis negalėjo keisti vykdomuosiuose dokumentuose įrašytų nurodymų, nesant dėl to priimto teismo sprendimo dėl palūkanų ir netesybų įskaitymo. Kitoks antstolio veikimas reikštų jo kompetencijos viršijimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Nagrinėjamos bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00029 duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. išieškotojas V. J. pateikė vykdymui 2019 m. sausio 8 d. Kauno miesto 16-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. RK-96 (vykdomoji byla Nr. 0034/19/00029, VI dalis, v. b. l. 97–100), išduotą pagal 2018 m. sausio 19 d. sutartinę hipoteką (notarinio registro Nr. RK-395). Notaro vykdomajame įraše nurodyta išieškoti: 204 000,00 Eur pagrindinę skolos sumą; 325,42 Eur už notaro paslaugas; delspinigius – 0,5 proc. nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 19 d. iki visiško prievolės įvykdymo; palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo nesumokėtos paskolos sumos nuo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos.
17. Išieškotojas V. J. 2019 m. sausio 8 d pateikė vykdymui 2019 m. sausio 8 d. Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. RK-98 (vykdomoji byla Nr. 34/19/00031, I dalis, v. b. l. 101–104) pagal 2017 m. lapkričio 27 d. sutartinę hipoteką (notarinio registro Nr. RK-6677). Notaro vykdomajame įraše nurodyta išieškoti: 30 000,00 Eur pagrindinę skolos sumą; 95,80 Eur už notaro paslaugas; delspinigius – 0,5 proc. nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 27 d. iki visiško prievolės įvykdymo; palūkanas – 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo nesumokėtos paskolos sumos nuo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos.
18. Išieškotojas V. J. 2019 m. sausio 9 d. pateikė vykdymui 2019 m. sausio 9 d. Kauno rajono l-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. ML-196 (vykdomoji byla Nr. 0034/19/00049, v. b. l. 117–120) pagal 2016 m. gruodžio 23 d. sutartinę hipoteką (notarinio registro Nr. ML-5797). Notaro vykdomajame įraše nurodyta išieškoti: 110 000,00 Eur pagrindinę skolos sumą; 268,78 Eur už notaro paslaugas; delspinigius – 0,5 procento nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną; palūkanas – 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies dydžio iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo.
19. Byloje nustatyta, kad patvarkymo priėmimo metu antstolis vykdomosiose bylose apskaičiavo iš skolininkų išieškomas sumas: vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029: 204 000,00 Eur skola, 24 675,62 Eur palūkanos, 325,42 Eur notaro išlaidos, 36 720,00 Eur delspinigiai; vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031: 30 000,00 Eur skola, 5 905,48 Eur palūkanos, 95,80 Eur notaro išlaidos, 5 400,00 Eur delspinigiai; vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049: 110 000,00 Eur skola, 25 058,90 Eur palūkanos, 268,78 Eur notaro išlaidos, 19 800,00 Eur delspinigiai. Antstolis 2022 m. vasario 21 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-22-34-5288, pagal kurį išieškota 289 210,19 Eur suma paskirstyta taip: 61 395,62 Eur skolai vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029; 41 401,28 Eur skolai ir 399,97 Eur vykdymo išlaidoms išieškotojui vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031; 155 127,68 Eur skolai ir 399,97 Eur vykdymo išlaidoms išieškotojui vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049; 933,37 Eur papildomoms vykdymo išlaidoms ir 10 316,99 Eur atlygis antstoliui. Skolininkui grąžinta 19 235,31 Eur suma. Iki skundžiamo patvarkymo priėmimo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 jau buvo išieškota 204 000,00 Eur pagrindinė skola ir 325,42 Eur notaro išlaidos.
20. Išieškotos lėšos vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 buvo paskirstytos: 36 720,00 Eur delspinigiams ir 24 675,62 Eur palūkanoms dengti (36 720,00 Eur+24 675,62 Eur=61 395,62 Eur); vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049: 110 000,00 Eur pagrindinei skolai, 268,78 Eur notaro išlaidoms, 25 058,90 Eur palūkanoms ir 19 800,00 Eur delspinigiams (110 000,00 Eur +268,78 Eur + 25 058,90 Eur +19 800,00 Eur=155 127,68 Eur); vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031: 30 000,00 Eur pagrindinei skolai, 95,80 Eur notaro išlaidoms, 5 905,48 Eur palūkanoms ir 5 400,00 Eur delspinigiams (30 000,00 Eur +95,80 Eur +5 905,48 Eur +5 400,00 Eur =41 401,28 Eur).
21. Pareiškėjai skundu prašo panaikinti 2022 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. S-22-34-5288, nes antstolis nepagrįstai netaikydamas delspinigių ir palūkanų įskaitymo santykio patvarkyme, neteisėtai iš pareiškėjų (skolininkų) išieškojo bendrą 49 875,62 Eur sumą. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodė, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą ir paskirstydamas lėšas, privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl netesybų ir kompensacinių palūkanų įskaitymo, CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir CK 6.258 straipsnio 2 dalies reguliavimu, ir taikyti įskaitymą, tokiu būdu užtikrindamas, jog pareiškėjams nebūtų taikoma dviguba atsakomybė.
22. Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
23. CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Aptariamo straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Šios proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.
24. Byloje nustatyta, kad antstolis S. U. priėmė vykdymui Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notaro 2019 m. sausio 8 d. vykdomuosius įrašus ir Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro 2019 m. sausio 9 d. vykdomąjį įrašą. Vykdymui priimtuose notarų išduotuose vykdomuosiuose įrašuose buvo nurodytos tiek palūkanų, tiek delspinigių sumos. Antstolio patvarkymai, kuriais buvo priimti vykdyti vykdomieji įrašai, yra nenuginčyti ir galiojantys.
25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nesutikdami su vykdomuosiuose dokumentuose įrašytu delspinigių dydžiu dėl jų sumažinimo kreipėsi į teismą, t. y. 2019 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. e2-532-254/2020), kuriuo prašė sumažinti jiems skaičiuojamus delspinigius pagal 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartis nuo 0,5 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,02 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, delspinigių reikalavimui taikyti ieškinio senatį bei pripažinti negaliojančiais G. G. atsakovui V. J. išduotus 2018 m. birželio 8 d. vekselį 10 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, sumažino G. G., I. G., ir V. J., 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. sudarytose paskolos sutartyse numatytus delspinigius nuo 0,5 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,1 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-12-407/2022 pakeitė Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą, taikė ieškinio senatį pagal 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. sudarytas paskolos sutartis skaičiuojamiems delspinigiams, nustatant, kad pagal 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį negali būti išieškoma didesnė nei 19 800 Eur delspinigių suma, pagal 2017 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį – 5 400 Eur delspinigių suma, pagal 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį – 36 720 Eur delspinigių suma, pagal 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį – 7 056 Eur delspinigių suma.
26. Pažymėtina, jog ginčai dėl vykdomųjų įrašų turinio sprendžiami ne skundo dėl antstolio veiksmų instituto pagalba, t. y. aplinkybė, kad skolininkai nesutinka su vykdomųjų įrašų turiniu ir juose nurodytomis išieškotinomis sumomis, nėra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog antstolis gavęs vykdyti vykdomuosius įrašus, kuriuose aiškiai įvardijamos išieškotinos skolos, delspinigių ir palūkanų dydis, turėjo pareigą išieškojimą iš pareiškėjų atlikti būtent vykdomuosiuose įrašuose nustatyta tvarka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu antstolis vykdė išieškojimą, yra galiojantys ir jie nebuvo nuginčyti. Duomenų, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į teismą dėl delspinigių ir palūkanų įskaitymo priteisimo, byloje nėra.
27. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo C 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-830 pateiktas išaiškinimas yra skirtas teismams, kurie nagrinėdami šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
28. Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-684/2019). Antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turi pagrindą tik patikrinti ar pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, antstolis neturi teisės revizuoti priimto vykdomojo dokumento teisėtumo, tai yra, ar jis priimtas pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėdamas pareiškėjų skundą, teismas neturi spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo, nes, sprendžiant skundus dėl antstolio veiksmų, nėra revizuojami vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad antstoliu, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija, įstatymas nesuteikia įgaliojimų vertinti šalių susitarimus ir dėl jų priimti sprendimus dėl delspinigių ir palūkanų įskaitymo priteisimo.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
30. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.