- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1867-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22051-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Linas Zinkevičius, Dalia Trumpulienė, Kristina Lysionok
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Amberline“
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Dalios Trumpulienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo ir 2022 m. balandžio 20 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amberline“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Amberline“ priteisti 39 365,94 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ginčo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog ji ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. 16.36 val. iki 2019 m. rugpūčio 27 d. 24.00 val. buvo apdrausta transporto priemonė „Volvo FH-480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 15.25 val. Augustove, Lenkijoje, įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė transporto priemonės „Volvo FH-480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir kurio metu buvo padaryta žala kitų asmenų turtui. Dėl to ieškovei 2018 m. rugpjūčio 28 d. sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti nukentėjusiajam asmeniui 68 568,92 Eur draudimo išmoką. Eismo įvykio metu atsakovė nebuvo įvykdžiusi pareigos sumokėti draudimo įmoką, nes eismo įvykis įvyko 15.25 val. Lietuvos laiku (Lenkijos laiku 16.25 val.), o tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis įsigaliojo 16.36 val. Ieškovė, remdamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsnio 2 dalimi, eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktu teigia, jog ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti visą prašomą išmokėtą draudimo išmoką. Nurodo, jog ieškovė ir atsakovė yra sutarusios dėl 29 202,98 Eur sumos mokėjimo, todėl ieškiniu prašoma 39 365,94 Eur sumos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad nesutinka su 39 365,94 Eur ieškovės reikalavimu. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio nuostata, atsakovės buvo prašoma atlyginti 29 202,98 Eur žalą pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovė 2019 m. sausio 31 d. išdavė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 31 676,47 Eur sumą per 18 mėnesių nuo vekselio pasirašymo dienos. Vekselis išduotas dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykio Augustovo mieste. Ieškovė nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio, jog atsakovė kalta dėl 39 365,94 Eur žalos atsiradimo. Nurodo, jog su ieškiniu nepateikta 2018 m. rugpjūčio 28 d. Lenkijos Respublikos Augustovo mieste įvykusio eismo įvykio schema. Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 15 punktu, nurodo, jog iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, skaičiavimų nėra galima identifikuoti atliktų darbų vertės, detalių vertės atsižvelgus į detalių nusidėvėjimą, skaičiavimuose nurodytų darbų kainos neatitinka vidutinių darbų ir keičiamų detalių įkainių, nurodytos sumos yra ženkliai didesnės nei vidutinės darbų ir detalių kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovės UAB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė. 2022 m. balandžio 20 d. papildomu sprendimu teismas atsakovei UAB „Amberline“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų
4. Teismas nustatė, kad tarp UAB „Amberline“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, TAI 501593427, NR. 01/501593427, kuria apdrausta VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė, sutarties įsigaliojimo data 2018 m. rugpjūčio 28 d. 16:36 val., o sutartis galioja iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 24:00 val., pirma 340,27 Eur įmoka mokama iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Amberline“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ji 2018 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ 340,27 Eur sumą.
5. Iš 2021 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio informacinio lapo matyti, kad Augustave, kelyje Nr. K8 2018m. rugpjūčio 28 d. 15:41 įvyko eismo įvykis, kai A. L. vairuojamas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalia korta, polisas LT/AEC9241454, atsitrenkė į kitos transporto priemonės galą. Augustavo apskrities policijos komendantūros Kelių eismo skyriaus kontrolieriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 15:25 val. įvyko įvykis, kad už padarytą nusižengimą sunkvežimio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nubaustas 250 zlotų bauda už saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemones nesilaikymą, kas sukėlė eismo įvykį, kuriame dalyvavo kitos trys transporto priemonės.
6. Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacijos apie ginčo automobilio draustumą matyti, kad krovininis automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 28 d. 16:25 val. galiojančio draudimo neturėjo, o 2018 m. rugpjūčio 28 d. 16:36 val. buvo apdraustas AB Lietuvos draudimas, draudimo liudijimas AEC 9241477, draudimo sutartis 501593427/01.
7. 2019 m. sausio 31 d. UAB „Amberline“ išdavė vekselį, kuriuo ji įsipareigojo AB „Lietuvos draudimas“ sumokėti 31 676,47 Eur sumą. 2020 m. spalio 30 d. yra išduotas vykdomasis įrašas pagal minėtą vekselį.
8. Teismas konstatavo, kad įvertinus tai, jog į bylą pateikti duomenys, kad sutartyje nustatytomis sąlygomis pirma įmoka buvo sumokėta, o visos draudimo įmokos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis bei kad teismas neturi pagrindo spręsti, kad UAB „Amberline“ pažeidė pareigą sumokėti įmoką sutartyje nustatytais terminais. Byloje nebuvo ginčo, kad nurodytos įmokos ieškovė negavo ar kad ji sumokėta vėliau. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo spręsti, kad draudimo įmoka sumokėta pažeidžiant sutarties nuostatas, dėl ko nėra pagrindo reikalauti iš atsakovo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino pradžia regresiniam draudiko reikalavimui į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusį asmenį (draudėją), laikoma pagrindinės prievolės įvykdymo – visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo nukentėjusiam asmeniui (ar trečiajam asmeniui, padengusiam nukentėjusiajam visą žalą ar jos dalį) ar draudiko korespondentui, jeigu prievolę nukentėjusiam asmeniui įvykdė draudiko patikėtinis kitoje valstybėje, – momentas. Kadangi šiuo atveju atlikta 10 mokėjimų dėl draudimo išmokos sumokėjimo, o paskutinė draudimo išmoka dėl ginčo eismo įvykio sumokėta 2020 m. balandžio 7 d., ieškinys teismui paduotas 2020 m. rugpjūčio 4 d., teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė praleido 1 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 7 dalis ir CK 1.127 straipsnio 4 dalis).
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė teigia, kad eismo įvykio metu draudiminė apsauga negaliojo, tačiau ji leistinais ir patikimais įrodymais neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad eismo įvykis įvyko anksčiau, nei pradėjo galioti draudiminė apsauga. Į bylą nebuvo pateikti duomenys, kodėl byloje figūruoja du įvykio laikai, kokį laiką nurodė eismo įvykio dalyviai, galimi liudytojai, kada į įvykį buvo iškviesta policija ir pan. Iš esmės ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, nesiaiškino nei įvykio aplinkybių, tarp jų ir laiko, nei aplinkybės, ar jai kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, ar draudiminė apsauga ginčo atveju galioja. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat byloje nenurodė jokių aplinkybių, dėl kokių priežasčių minėta byla galėtų būti Augustavo rajono teisme, jei laikyti, kad visos eismo įvykio aplinkybės, tarp jų ir kaltininkas, buvo aiškios. Teismas pagal į bylą pateiktus duomenis negali spręsti, kad eismo įvykis įvyko būtent ieškovės nurodytu laiku, t.y. 15.25 val. Vien PZU 2018 m. rugpjūčio 28 d. pranešimas, nesant policijos tyrimo medžiagos, negali patvirtinti būtent tokio įvykio laiko, tuo labiau, kad policijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio informaciniame lape nurodytas įvykio laikas yra 15:41 val.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo ir 2022 m. balandžio 20 d. papildomo sprendimo, kuriame prašo šiuos sprendimus panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tik draudiminės apsaugos nebuvimo aspektą, visiškai neanalizuodamas to, kad ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, kad reikalavimų reiškimo pagrindas – pavėluotas įmokos sumokėjimas. Draudimo apsauga pagal draudimo sutartį nebūtų atsiradusi tuo atveju, jeigu eismo įvykis būtų įvykęs iki draudimo sutarties sudarymo.
11.2. Teismo išvados, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko 15.25 val. Lenkijos laiku, yra nepagrįstos ir padarytos neįvertinus byloje surinktų įrodymų.
11.3. Nustatydamas eismo įvykio laiką teismas vertino tik eismo įvykio informacinį lapą ir ieškovės pateiktą informaciją iš koresponduojančios draudimo bendrovės, tačiau visiškai neatsižvelgė į 2021 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinį pranešimą, pasirašytą Augustavo apskrities policijos komendatūros Kelių policijos kontrolieriaus asp. A. R., kuriame aiškiai nurodomas eismo įvykio laikas — 2018 m. rugpjūčio 28 d. 15.25 val. (DOK- 184806).
11.4. Byloje surinkti įrodymai - ieškovės pateiktas susirašinėjimas dėl atsakovės kreipimosi į ieškovę dėl draudimo sutarties sudarymo, koresponduojančios draudimo bendrovės pateikta informacija apie eismo įvykio laiką ir 2021 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinis pranešimas leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad draudimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei teko pareiga išmokėti draudimo išmoką, buvo sudaryta jau po eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir tik formaliai pasisakė, kad prieštaravimai dėl eismo įvykio laiko nebuvo pašalinti, ieškovė neįgyvendino savo įrodinėjimo pareigos, nors būtent ieškovė procese aktyviai savo procesinėmis teisėmis naudojosi.
11.5. Ieškovė ieškinyje buvo užėmusi ir alternatyvią poziciją, t. y. kad vertinant, jog draudimo sutartis galiojo, draudimo įmoka už sutartį eismo įvykio metu nebuvo sumokėta. Eismo įvykio metu atsakovė nebuvo įvykdžiusi savo pareigos sumokėti draudimo įmoką. Tai patvirtina ir pačios atsakovės į bylą pateikti dokumentai dėl atlikto mokėjimo. Pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas draudimo apsaugos galiojimui neturi įtakos, kadangi tokiu reguliavimu yra nustatomas nukentėjusių asmenų interesų apsaugos prioritetas. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė netyrė eismo įvykio aplinkybių, nesiaiškino, ar draudiminė apsauga galiojo, kas yra atsakingas už eismo įvykio kilimą visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų bei pačios atsakovės elgesio.
11.6. Byloje buvo pateikti duomenys, kad būtent atsakovei priklausančios transporto priemonės vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir jam buvo paskirta bauda. Todėl teismo vertinimas, kad nebuvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas ir apskritai eismo įvykio dalyviai yra nepagrįstas.
11.7. Teismas visiškai nevertino kitos byloje reikšmingos aplinkybės - atsakovės elgesio iki bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškiniu buvo prašoma tik dalies išmokų, t.y. 39 365,94 Eur, nes kitoje dalyje buvo sudarytas susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, atsakovė išdavė vekselį. Ikiteisminėje stadijoje atsakovei pretenzija buvo pareikšta būtent dėl pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos, o atsakovė nekvestionavo jai pareikštų reikalavimu pagrindo, dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
11.8. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 30 d. papildomu sprendimu nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Amberline“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovė, apeliaciniame skunde pasisakydama dėl eismo įvykio laiko, remiasi 2021 m. spalio 6 d. UAB „Dokana“ pateiktu lydraščiu dėl dokumentų vertimų pateikimo į bylą (DOK-184806). Minėtame dokumente yra tik vienoje vietoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko „2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 15:25 val.“ (DOK-184806, psl. 7). Tačiau, kaip matyti, šioje vietoje nėra užfiksuotas tikslus eismo įvykio laikas, o yra naudojama formuluotė „apie“, kas reiškia, jog eismo įvykis įvyko tik „apie“ 15:25 val., bet ne tiksliai minėtu laiku. Be to, šis eismo įvykio laikas yra nurodytas Augustavo apskrities policijos komendatūros Kelių eismo skyriaus kontrolieriaus asp. A. R. tarnybiniame pranešime. Apskritai nėra aišku, kokiais konkrečiai duomenimis rėmėsi komendatūros kontrolierius A. R., tarnybiniame pranešime nurodydamas eismo įvykio laiką.
12.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, teisingai ir pagrįstai nustatė, jog eismo įvykis įvyko 2018 m. rugpjūčio 28 d. 15:41 val. Lenkijos laiku (16:41 val. Lietuvos laiku). Ieškovė nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, galinčių paneigti aplinkybę apie oficialiuose eismo įvykio informaciniuose lapuose užfiksuotą eismo įvykio laiką, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl eismo įvykio laiko yra nepagrįstas ir atmestinas.
Šalies argumentai
12.3. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė tariamai pavėluotai sumokėjo draudimo įmoką, yra visiškai nepagrįsti. Draudimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad draudimo įmoka turi būti sumokėta iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., nenurodant mokėjimo valandos, taip pat nenustatant sąlygos, kad draudimo sutartis įsigalioja tik sumokėjus draudimo įmoką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė draudimo įmoką sumokėjo nustatytu terminu, t. y. 2018 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kuriuo tiksliai laiku (valandomis ir minutėmis) atsakovė apmokėjo draudimo įmoką. Todėl ieškovės svarstymai apie tai, kad galimai atsakovė įmoką sumokėjo po eismo įvykio, yra visiškai niekuo nepagrįsti. Be to, pačioje draudimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta draudimo sutarties įsigaliojimo data bei valanda.
12.4. TPVCAPDĮ nėra keliamas reikalavimas, kad draudimo įmoka būtų įmokėta iki draudimo sutarties sudarymo ar iki eismo įvykio. TPVCAPDĮ nustatyta, kad draudimo įmoka turi būti sumokėta draudimo sutartyje nustatytu laiku.
12.5. Ieškovė byloje neįrodė, jog minėta suma buvo išmokėta būtent dėl eismo įvykio ir atsakovės vairuotojo padarytos žalos. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokią konkrečiai žalą padarė atsakovės vairuotojas, t. y. kokias konkrečiai transporto priemones kliudė atsakovės vairuotojas; kokioms konkrečiai transporto priemonėms buvo padaryta žala; kokios konkrečiai kitų transporto priemonių dalys buvo sugadintos ir reikėjo remonto ar pakeitimo, kokia to vertė pinigais. Byloje nėra nei vieno kito įrodymo, iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečius kitų transporto priemonių apgadinimus. Ieškovė byloje neįrodė, kad buvo nustatyti nukentėję asmenys.
12.6. Ieškovė laikytina praleidusia ieškinio senaties terminą reikalavimams pateikti. Atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškinys į pirmosios instancijos teismą buvo išsiųstas 2020 m. rugpjūčio 4 d. Tai reiškia, kad ieškovė turi teisę kelti reikalavimus dėl ieškovės mokėjimų, atliktų tik po 2019 m. rugpjūčio 5 d., o dėl ankstesnių mokėjimų turėtų būti atmestas dėl ieškovės praleisto ieškinio senaties termino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
16. Byloje nustayta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo apdrausta automobilio „Volvo FH-480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Sutarties įsigaliojimo data 2018 m. rugpjūčio 28 d. 16:36 val., galioja iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 24:00 val., pirma 340,27 Eur įmoka mokama iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Amberline“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ji 2018 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ 340,27 Eur sumą.
17. 2018 m. rugpjūčio 28 d., Augustove, Lenkijoje, įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė transporto priemonės „Volvo FH-480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir kurio metu buvo padaryta žala kitų asmenų turtui. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl eismo įvykio laiko. Ieškovė įrodinėja, kad eismo įvykis įvyko 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 15.25 val. (Lietuvos laiku 16.25), o atsakovė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. 15.41 val. (Lietuvos laiku 16.41).
18. Iš Augustavo apskrities policijos komendantūros 2021 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio informacinio lapo matyti, kad Augustave, kelyje Nr. K8 2018 m. rugpjūčio 28 d. 15:41 (Lietuvos laiku 16.41) įvyko eismo įvykis, kai A. L. vairuojamas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalia korta, polisas LT/AEC9241454, atsitrenkė į kitos transporto priemonės galą. Kiti nustatyti eismo įvykio dalyviai: transporto priemonė „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekaba „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. sutarties pagrindu nukentėjusiems asmenims išmokėjo 68 568,92 Eur draudimo išmokas: 2018 m. spalio 5 d. išmokėjo 7 337,00 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. - 3223,52 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. - 501,63 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. - 23 565,94 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. - 1 911,89 Eur, 2019 m. sausio 31 d. - 3 346,10 Eur, 2019 m. vasario 1 d. - 23181,18 Eur, 2019 m. gegužės 14 d. - 1 369,61 Eur, 2019 m. liepos 16 d. - 878,55 Eur, 2020 m. balandžio 2 d. - 3 223,50 Eur, 2020 m. balandžio 7 d. - 30 Eur.
20. 2019 m. sausio 24 d. atsakovė paprašė ieškovės leisti padengti 29 202,98 Eur išmokėtą draudimo išmoką dalimis per 12 mėnesį, pasirašant vekselį, o 2019 m. sausio 31 d. atsakovė išdavė vekselį, kuriuo ji įsipareigojo ieškovei sumokėti 31 676,47 Eur sumą. 2020 m. spalio 30 d. yra išduotas vykdomasis įrašas pagal minėtą vekselį.
21. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 39 365,94 Eur išmokėtos draudimo išmokos priteismo iš atsakovės, nurodydama, kad atsakovė pavėluotai sumokėjo už draudimo polisą bei padarė eismo įvykį jam negaliojant, todėl turi atlyginti visą ieškovės išmokėtą draudimo sumą nukentėjusiems asmenims, t.y. 68 568,92 Eur. Kadangi atsakovė pasirašė vekselį dėl dalies sumos, ieškovė prašė priteisti likusią 39 365,94 Eur išmokėtą draudimo išmoką.
22. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio, jog atsakovė kalta dėl 39 365,94 Eur žalos atsiradimo, o iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, skaičiavimų nėra galimybės identifikuoti atliktų darbų vertės, detalių vertės, atsižvelgus į detalių nusidėvėjimą, skaičiavimuose nurodytų darbų kainos neatitinka vidutinių darbų ir keičiamų detalių įkainių, nurodytos sumos yra ženkliai didesnės nei vidutinės darbų ir detalių kainos.
23. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį nurodydamas, kad pagal draudimo sutartį pirmoji įmoka buvo sumokėta laiku, o byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog eismo įvykis įvyko būtent ieškovės nurodytu laiku, t.y. 15.25 val. (Lietuvos laiku 16.25), todėl nėra pagrindo spręsti, kad eismo įvykio metu draudimas negaliojo.
24. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos ieškinį patenkinti, nes byloje yra visi įrodymai, kad negaliojant draudimo sutarčiai atsakovės darbuotojas padarė eimo įvykį Lenkijoje, kurio žalą apmokėjo ieškovė, todėl jai turi būti priteista išmokėta draudimo išmoka. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė ne laiku sumokėjo pagal draudimo sutartį, todėl taip pat turi atlyginti ieškovės išmokėtas draudimo išmokas.
25. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodė, kad ieškovė byloje neįrodė, jog minėta suma buvo išmokėta būtent dėl eismo įvykio ir atsakovės vairuotojo padarytos žalos.
Dėl draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėtos draudimo įmokos
26. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
27. Iš byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 28 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kurios pagrindu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo apdraustas atsakovės automobilis „Volvo FH-480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civiline atsakomybe, 1.3.2 punkto matyti, kad pirma 340,27 Eur įmoka mokama iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovės UAB „Amberline“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ji 2018 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ 340,27 Eur sumą.
28. Įvertinęs šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepažeidė pareigos sumokėti įmoką sutartyje nustatytais terminais. Byloje nebuvo ginčo, kad nurodytos įmokos ieškovė negavo ar kad ji sumokėta vėliau. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl ne laiku sumokėtos draudimo įmokos atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl draudimo sutarties galiojimo eismo įvykio metu
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog eismo įvykis Lenkijoje įvyko 15.25 val. (Lietuvos laiku 16.25).
30. Iš bylos medžiagos matyti, kad kitas, t. y. ne 15.25 (Lietuvos laiku 16.25) laikas, nurodytas tik viename dokumente, t. y. 2021 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio informaciniame lape, kuriame nurodyta, kad Augustave, kelyje Nr. K8 2018 m. rugpjūčio 28 d. 15:41 (Lietuvos laiku 16.41) val. įvyko eismo įvykis, kai A. L. vairuojamas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalia korta, polisas LT/AEC9241454, atsitrenkė į kitos transporto priemonės galą. Tačiau visa kita bylos medžiaga ir šalių elgesys po eismo įvykio akivaizdžiai patvirtina, jog eismo įvykis įvyko 15.25 (Lietuvos laiku 16.25) val., t. y. negaliojant draudimo sutarčiai, kuri pradėjo galioti tik 15.36 (Lietuvos laiku 16.36) val.
31. Pirmiausia, Augustavo apskrities policijos komendantūros Kelių eismo skyriaus kontrolieriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 15:25 val. (Lietuvos laiku 16.25) įvyko eimo įvykis, o už padarytą nusižengimą sunkvežimio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nubaustas 250 zlotų bauda už saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemones nesilaikymą, kas sukėlė eismo įvykį, kuriame dalyvavo kitos trys transporto priemonės. Taip pat iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacijos apie ginčo automobilio draustumą matyti, kad krovininis automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 28 d. 16:25 val. galiojančio draudimo neturėjo. Be to, analogiškai eismo įvykio laikas (2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 15:25 val.) nurodytas ir nukentėjusiojo J. M. pranešime draudimui PZU apie eismo įvykio metu transporto priemonei padarytą žalą (DOK-40929).
32. Antra, tai, kad eismo įvykis buvo nedraudiminis, patvirtina ir atsakovės veiksmai po eismo įvykio. Šalių susirašinėjimas, atsakovės 2019 m. sausio 24 d. prašymas leisti išmokėti 29 202,98 Eur išmokėtą draudimo išmoką dalimis per 12 mėnesių, pasirašant vekselį, o 2019 m. sausio 31 d. pasirašytas vekselis, kuriuo ji įsipareigojo ieškovei sumokėti 31 676,47 Eur sumą, patvirtina, kad atsakovė yra atsakinga už eismo įvykį ir kad draudiminė išmoka buvo išmokėta negaliojant transporto priemonės draudimui. Tai patvirtina ir trys pokalbių įrašai tarp ieškovės ir atsakovės atstovų, kuriuose atsakovės atstovas pripažįsta regresinį ieškovės reikalavimą ir tariasi dėl mokėjimo išdėstymo dalimis (DOK-64945) bei pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomos faktinės aplinkybės, kuriose teigiama, jog eismo įvykis įvyko 2018 m. rugpjūčio 28 d. 15.25 (Lietuvos laiku 16.25) val.
33. Remiantis aukščiau nurodytu, darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko 15:25 val. Lenkijos laiku, dar neįsigaliojus draudimo sutarčiai. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjamos rungimosi principu ir abi šalys turi įrodyti savo teiginius. Nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, jog draudimo sutartis buvo sudaryta iki eismo įvykio, taip pat galėjo teikti įrodymus, pavyzdžiui, jos darbuotojo, Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kuris buvo nubaustas 250 zlotų bauda už eismo įvykį, pažeidimo protokolą arba nutarimą, kuriuose taip pat fiksuojamas tikslus įvykio laikas, tačiau to nepadarė, kas tik dar kartą patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog eismo įvykis įvyko iki draudimo sutarties sudarymo.
Dėl draudimo išmokos priteisimo ir jos dydžio
34. Nustačius, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykis įvyko dėl atsakovės darbuotojo A. L., kuris vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės: „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekaba „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės ir nesant galiojančio draudimo, spręstina dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio priteisimo iš atsakovės.
35. Atsakovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad ieškovė byloje neįrodė, jog ieškiniu prašoma priteisti suma buvo išmokėta būtent dėl eismo įvykio ir atsakovės vairuotojo padarytos žalos. Atsakovės teigimu, ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokią konkrečiai žalą padarė atsakovės vairuotojas, t. y. kokias konkrečiai transporto priemones kliudė atsakovės vairuotojas; kokioms konkrečiai transporto priemonėms buvo padaryta žala; kokios konkrečiai kitų transporto priemonių dalys buvo sugadintos ir reikėjo remonto ar pakeitimo, kokia to vertė pinigais. Byloje nėra nei vieno kito įrodymo, iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečius kitų transporto priemonių apgadinimus.
36. Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021).
37. Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (žr. panašią praktiką bylose dėl Lietuvos draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 32 punktas).
38. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu dėl atsakovės darbuotojo vairuotojo kaltės buvo apgadintos transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekaba „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
39. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmokas pagal gautus žalos dydį patvirtinančius dokumentus: 1) 2018 m. spalio 5 d. buvo išmokėta 7 337,00 Eur, dėl šios išmokos buvo pasirašytas vekselis, ieškovė plačiau nepasisako, nes ieškiniu neprašo šios sumos, 2) 2018 m. lapkričio 2 d. išmokėjo 3 223,52 Eu už „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. spalio 2 d. PZU pretenziją, 3) 2018 m. lapkričio 2 d. išmokėjo 501,63 Eur, išmoka pagal 2018 m. spalio 3 d. pretenziją už transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkimą pagal 2018 m. rugsėjo 12 d. sąskaitą, 4) 2018 m. lapkričio 2 d. išmokėjo 23 565,94 Eur, išmoka mokėta už „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą pagal 2018 m. spalio 2 d. PZU pretenziją ir sąmatą Nr. PL2018083100502, sumą sudarė 90423,78 PLN remonto kaštai ir 10850,85 PLN administravimo mokestis, 5) 2019 m. sausio 31 d. išmokėjo 3 346,10 Eur; išmokėta už transporto priemonei „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą pagal 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. sausio 25 d. pretenzijas, 6) 2019 m. vasario 1 d. išmokėjo 23 181,18 Eur, išmoka mokėta pagal 2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. sausio 7 d. pretenzijas už žalą, susijusią su transporto priemonės „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus, draudimo išmoką sudarė 96720,80 PLN už transporto priemonės remontą pagal sąskaitą-faktūrą Nr. FVS30/18/5145 bei 3000 PLN už transporto priemonės vilkimą pagal sąskaitą- faktūrą Nr. 10908/ASP/10/18, iš viso 99720,80 PLN arba 23 181,18 Eur, 7) 2019 m. gegužės 14 d. išmokėjo 1 369,61 Eur; išmoka mokėta už transporto priemonei „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą pagal 2019 m. kovo 11 d. pretenziją, 8) 2019 m. liepos 16 d. išmokėjo 878,55 Eur; išmoka išmokėta pagal 2019 m. birželio 19 d. PZU pretenziją ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 166/10/2018 už pakaitinės transporto priemonės nuomą, kuomet dėl transporto priemonei „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų jos nebuvo galima eksploatuoti. Sąskaitoje faktūroje nurodyta suma yra 8118,00 PLN, t.y. apie 1867,14 Eur, tačiau koresponduojanti draudimo bendrovė mažino atlygintiną sumą iki 7749,00 PLN (2019 m. birželio 17 d. raštas, adresuotas „BV Trans SP.Z.O.O.“), 9) 2020 m. balandžio 2 d. išmokėjo 3223,50 Eur; išmoka išmokėta už transporto priemonei „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą pagal 2020 m. kovo 16 d. pretenziją, 10) 2020 m. balandžio 7 d. išmokėjo 30 Eur, išmoka išmokėta už transporto priemonei „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą pagal 2020 m. kovo 16 d. pretenziją, iš viso 68 568,92 Eur sumai.
40. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovės kaltės padaryto eismo įvykio išmokėjo draudimo išmokas 68 568,92 Eur sumai. Byloje prie patikslinto ieškinio pateiktos apgadintų transporto priemonių nuotraukos, PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios jų remontą, atliktus darbus ir detalių kainą, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovė 68 568,92 Eur sumą išmokėjo pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė, kokios konkrečiai kitų transporto priemonių dalys buvo sugadintos ir ar reikėjo remonto ar pakeitimo bei kokia jų vertė.
41. Pažymėtina, kad kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose draudikai reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas).
42. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovei nepakanka nesutikti su ieškovės atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo išmokėta tam tikro dydžio draudimo išmoka, o ji turi įrodyti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą.
43. Šiuo atveju atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad išmokėta draudimo išmoka yra per didelė ir kad neįrodyta, kokios automobilių dalys buvo pakeistos ir ar jas buvo būtina keisti, tačiau nenurodė nė vieno automobilio apgadinimo, kuris nebūtų padarytas eismo įvykio metu, o taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad konkrečias detales buvo būtina keisti ar kad tų detalių keisti nereikėjo. Byloje buvo pateikti visi įrodymai apie atliktą transporto priemonių remontą, detalių ir darbų kainas, tačiau atsakovė nei vieno iš jų neginčijo ir neįrodinėjo, jog išmokėta suma yra per didelė. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir jai priteisiama 39 365,94 Eur išmokėta draudimo išmoka.
44. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi šalys yra verslininkai arba juridiniais asmenys skolininkas privalo mokėti 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (39 365,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl papildomo sprendimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistini 2037,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 767 Eur žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme, 815 Eur žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme ir 455,58 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
46. Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, naikintinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. papildomas sprendimas, kuriuo atsakovei iš ieškovės priteista 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.
47. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
49. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
50. Teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstus sprendimus, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiami teismo sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Amberline“, j. a. k. 302689091, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 39 365,94 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus 94 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos (39 365,94 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2037,58 Eur (du tūkstančius trisdešimt septynis eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.