- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- eII-308-799/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00440-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Pareiškėjas
- Ž. Č.
- Advokatai
- Paulius Škėrys
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. Č. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ž. Č. (toliau ir pareiškėjas) prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2025-10-23 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjas teikia ir alternatyvų prašymą, jeigu teismas netenkintų anksčiau minėto prašymo – pakeisti 2025-10-23 priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) iki 3 mėnesių.
Skunde Ž. Č. nurodė, kad jis skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje. Jam paskirta 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Pareiškėjas mano, kad nutarimas turi būti panaikintas, kadangi administracinė nuobauda paskirta neištyrus objektyviai visų aplinkybių, byla nagrinėta paviršutiniškai ir neobjektyviai. Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas važiuodamas automagistralėje eismui neskirta kelio juosta iš dešinės pusės ta pačia kryptimi apvažiavo susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, pademonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams taip sukeldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui.
Pareiškėjas pažymi, kad elgesį lenkti spūstyje stovinčių automobilių koloną, lėmė ne noras pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius ar kitos chuliganiškos paskatos, o pareiškėjo sveikatos būklė. Pareiškėjui yra diagnozuota liga, kuri gali sukelti ne tik emocinius, bet ir kognityvinius bei fiziologinius sunkumus. Šiuo atveju pareiškėjo elgesys pakito, susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, kai kelyje netikėtai susidarė transporto spūstis, jis pasijuto lyg būtų įstrigęs, lyg spąstuose, todėl pradėjo kilti itin stiprus nerimo ir nesaugumo jausmas, kuris skatino kuo greičiau pasišalinti iš esamos situacijos, to nepadarius, nerimo jausmas didėtų, dėl ko pradėtų reikštis sunkesni ligos simptomai ir kiltų realus pavojus sveikatai. Tuo metu vienintelė galima išeitis ištrūkti iš besiformuojančios būsenos, buvo kuo greičiau ištrūkti, išvažiuoti iš automobilių spūsties. Būtent todėl pareiškėjas priėmė sprendimą atlikti automobilių lenkimo veiksmą, kiek truks lenkimas negalima buvo numatyti, nes tik atlikus lenkimą iš dešinės ir išvažiuojant iš pirmosios eismo juostos į šalikelę pasimatė daugiau transporto priemonių, kurios taip pat išsukusios iš pirmosios eismo juostos važiavo šalikele, tuo iš esmės buvo susiformavusios 3 eismo juostos. Pareiškėjas nurodo, jog įprastomis sąlygomis, niekada nebūtų taip pasielgęs, tai patvirtina ir ilgametė vairavimo patirtis, per 35 metus transporto priemonių vairavimo metus, niekada nebuvo sukėlęs jokio eismo įvykio.
Pareiškėjas pažymi, kad niekada anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o atliko automobilių lenkimo veiksmą tik susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms ir neturint jokių išankstinių ketinimų, motyvų ar chuliganiškų paskatų vairuoti transporto priemonę sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl mano, kad jį nubausti pakaktų paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones iki 3 mėnesių.
Pareiškėjas Ž. Č. skundo reikalavimus palaikė ir prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Tauragės AVPK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pašymų negauta.
Atsiliepimas
Tauragės AVPK atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad priimtas nutarimas teisėtas, pagrįstas, nėra pagrindo nutarimo naikinti ar keisti. Ž. Č. padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir vertinamas, kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje, todėl pareiškėjo argumentai švelninti paskirtą nuobaudą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Tauragės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Lijana Būdvytienė 2025 m. spalio 23 d. nutarimu Ž. Č. pripažino kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam 450 Eur baudą bei specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą 12 mėnesių.
Ž. Č. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4; 5; 9; 117; 125 punktų reikalavimus, tai yra 2025 m. rugpjūčio 14 d. 20:41 val. vairuodamas transporto priemonę AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono sav., Mikūlių k. magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (d. pusė), 246,000 kilometre, važiuodamas automagistralėje eismui neskirta kelio juosta iš dešinės pusės ta pačia kryptimi apvažiavo susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, tokiais savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams sukeldamas pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams.
Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo. Byloje kilo ginčas dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir administracinės nuobaudos individualizavimo. Iš Ž. Č. skundo bei jo paaiškinimo nustatyta, kad jis su priimtu Tauragės apskrities VPK nutarimu nesutinka iš dalies, kadangi, jo manymu, Tauragės VPK pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino aplinkybę, susijusią su jo sveikatos būkle, galėjo paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Nutarime paminėta tik lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta. Pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo galisi. Paskirtos nuobaudos – 450 Eur baudos neginčija ir neprašo jos keisti. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. laikotarpiui, laiko ją per griežta.
Skunde pareiškėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) sutrumpinti iki 3 mėnesių.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.
Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, jis demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-4-511-2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).
Pareiškėjas nurodė, kad važiuojant link pajūrio, eismas pradėjo lėtėti, kol visiškai sustojo dėl įvykusio eismo įvykio. Kamštyje stovėjo apie 15 min. Spūstis per dvi eiles, o šoninėje juostoje, kurią kirto, retkarčiais pravažiuodavo specialiųjų paskirčių automobiliai, kiti automobiliai. Pareiškėjui pradėjo darytis negera. Tada persirikiavo arčiau dešinės juostos, pravažiavo trečiąja juosta. Kolonoje girdėjo signalizuojant sunkvežimius, tačiau nekreipė į tai dėmesio ir važiavo toliau. Teismo vertinimu, prieš tai aptarti pareiškėjo veiksmai skundžiamame nutarime pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl pagrindo perkvalifikuoti jo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra.
ANK 34 straipsnio 6 dalis įtvirtina galimybę administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, tačiau tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015).
ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas nuo 1 iki 2 metų už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), buvo įvertinta skiriant jam minimalią nuobaudą, numatytą sankcijoje ir pakartotinai nevertintina išimtinių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme. Prieš darydamas tokį nusižengimą, Ž. Č. galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti pavojingo elgesio kelyje pasekmes, todėl turi prisiimti neigiamus tokios veikos padarinius. Be to, nors pareiškėjas skunde pažymi, kad anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu, Ž. Č. penkių metų laikotarpyje baustas ne kartą administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, dėl ko nagrinėjamo administracinio nusižengimo nėra pagrindo vertinti kaip atsitiktinio. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis stovėdamas automobilių spūstyje pasijuto blogai ir pateikė medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, jog pareiškėjui diagnozuota psichikos liga, tačiau byloje jokie duomenys nepatvirtina, jog 2025-08-14 buvo pablogėjusi sveikatos būklė pareiškėjui. Juolab, kad pats pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, jog Vilniuje važinėja puikiausiai, kur spūsčių pilna, gali stovėti po tuneliu ir jaučiasi puikiausiai ir šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog patekimas į automobilių spūstis nėra faktorius, kuris išprovokuotų ligos paūmėjimą. Todėl teismas pareiškėjo teiginius apie jo sveiktos būklę patekus į automobilių spūstį vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją. Teismo vertinimu, jeigu pareiškėjo nurodyta liga progresuoja vairuojant automobilį, pačiam pareiškėjui reikėtų persvarstyti galimybes sėsti už vairo, nes tokio pobūdžio pažeidimai gali turėti negrįžtamų pasekmių ir sukelti itin sunkius padarinius tiek pačiam pareiškėjui, tiek kitiems eismo dalyviams. Vertinant aptartas aplinkybes darytina išvada, kad skunde nurodytos aplinkybės buvo vertinamos Tauragės AVPK bylą nagrinėjančio pareigūno. Pareiškėjas skunde nurodė tokias pačias aplinkybes ir motyvus, kuriuos pateikė Tauragės AVPK 2025-09-02 teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Jokių naujų aplinkybių skunde nenurodė.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti ir taip minimaliam terminui pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti administracinius nusižengimus.
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad Tauragės AVPK 2025 m. spalio 23 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirta minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonė teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1, 6 dalimis, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo Ž. Č. skundą atmesti.
Palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.