- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-28
- Bylos Nr.
- 1-122-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04702-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- K. N.
- Nukentėjusysis
- D. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. N. , kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2023 m. sausio 26 d. apie 16 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, asmeninio konflikto metu, rankomis sugriebęs už rūbų purtė-stumdė D. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias D. M. kūno vietas, ne mažiau kaip 2 kartus pirštais gnybė D. M. į dešinę ranką ir kairę ranką, sudavė kumščiais ne mažiau kaip 2 kartus D. M. į dešinę ranką ir ne mažiau kaip 2 kartus į veido sritį, spyrė D. M. į veido ir krūtinės sritį, pastūmė D. M., ko rezultate pastarasis pargriuvo susimušdamas pakaušį, tokiais savo bendrais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam D. M. fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam D. M. apie 3 cm skersmens poodinę kraujosruvą dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, besirezorbuojančią kraujosruvą kairės akies junginėje, nosies sumušimą pasireiškusį nugarėlės patinimu ir skausmingumu, 15x15 cm ir 9x7 cm gelsvai melsvas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, 9x9 cm poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, 15x12 cm kraujosruvą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, 2x2 cm kraujosruvą dešinio dilbio šoniniame krašte, 2x2 cm kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje ir 1x1 cm kraujosruvą krūtinės dešinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis K. N. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad anksčiau tarp jo ir nukentėjusiojo yra buvęs nesusipratimas dėl atsiskaitymo už suskaldytas malkas. Įvykio dieną prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo. Kodėl nukentėjusysis jį apkalba, negali pasakyti.
3. Nukentėjusysis D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kaltinamasis būdamas stipriai apgirtęs ir piktas atėjo į jachtklubo teritoriją. Kaltinamasis staiga užsitraukė striukę ir „šoko“ nukentėjusįjį „daužyti“ – paguldė ant žemės, spyrė koja į veidą. Kai kaltinamasis jį mušė, nukentėjusysis jį laikė per atstumą dešine ranka, o kita ranka gynėsi nuo smūgių. Krūtinėje buvo didelė kraujosruva, dešinė pusė pastoviai „daužyta“. Krisdamas šonu trenkėsi į betonines plyteles. M. L. kaltinamąjį atitraukė nuo nukentėjusiojo. Kaltinamasis nuolat vartoja alkoholį, grasina, gąsdina.
4. Liudytojas K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pats įvykio nematė. Galimai sekančią dieną jam paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad jį sumušė S. (kaltinamasis). Žino, kad tarp jų buvo nesutarimas – nukentėjusysis skundėsi, kad jį apvogė, o kaltinamasis – kad jam nesumokėjo. Yra matęs kaip kartu kilnodavo stikliukus. Kaltinamasis iš dalies prisipažino naudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, sakė, kad „žiaurių“ muštynių nebuvo, 1 ar 2 kartus uždavė nukentėjusiajam.
5. Liudytojas S. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 20 metų dirbo ekspertu kriminalistu. Dienos tiksliai neprisimena, buvo susitikę su nukentėjusiojo, tada jam papasakojo, kad jį sumušė bendradarbis – „šoko“ ir parvertęs ant žemės mušė. Einant skundėsi, kad skauda visą kūną, pasiūlius kreiptis į medikus atsisakė, manė gal praeis. Sutikus matė, kad nukentėjusiajam buvo paburkusi kažkuri veido dalis ir raudonis, kaip naujo sumušimo.
6. Liudytojas M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną gėrė alų, atėjo S., nukentėjusiajam „dėjo į snukį“, pastarasis nukrito, už ką dėjo nukentėjusiajam nežino. Jis atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo ir nuėjo. Visi vartoja alkoholį, ir kaltinamasis. Nukentėjusysis kaltinamajam nesudavė. Ant nukentėjusiojo sužalojimų nematė. Su kojomis nemušė, tik vieną kartą sudavė ranka. Dar vieną kartą ir daugiau nemušė. S. buvo agresyvus (Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 1 t., b. l. 80-83). Įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, dabar sako tiesą. Turi problemų su galva.
7. Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo sutuoktinė. Įvykio dieną vyras papusryčiavęs išėjo pasikalbėti su M. L.. Grįžęs nukentėjusysis buvo sutrikęs, vėliau jai papasakojo, kad bekalbant su M. L. atėjo kaltinamasis, kuris jį užpuolė, ir jeigu ne M. L. būtų stipriai nukentėjęs, būtų stipriai suspardęs. Sakė, kad kaltinamasis jį griovė ir spardė. Prieš tai santykiai su kaltinamuoju buvo labai geri. Kitą dieną matė, kad sutuoktiniui buvo išraudusi akis. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė, o mėlynės išryškėjo vėliau. Buvo spyrio sužalojimai, apspardymo sužalojimai. Kaltinamasis vartojantis alkoholį. Po įvykio nukentėjusiajam skaudėjo šonus. Vakare labai pradėjo skaudėti galvą. Jautėsi labai blogai. Iš karto policijos nekvietė, nes buvo draugiški santykiai, D. nenorėjo pakenkti kaltinamajam, bet atsižvelgiant į tai, kad nepriimtina tokie dalykai, pasitaręs, kitą dieną nusprendė kreiptis į policiją.
Motyvuojamoji dalis
8. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais bei toliau nurodytais įrodymais:
8.1. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. L. ir kaltinamasis, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai padėdavo atlikti su medienos tvarkymu susijusius darbus. 2023 m. sausio 26 d. apie 15 val. atėjo į Trakuose esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir lauke kalbėjosi su M. L.. Kalbant pastebėjo, kad toje pačioje teritorijoje, maždaug 30 metrų atstumu vaikščiojo kaltinamasis ir garsiai šaukė ant jo vartodamas necenzūrinius žodžius. Priartėjęs prie jo, maždaug 10 metrų atstumu, kaltinamasis rusiškai pasakė „reikia prisiminti kaip tai daryti“ ir po kelių minučių pribėgęs prie jo iš karto suėmė savo rankomis jam už viršutinių rūbų ir pradėjo jį purtyti. Bandė nuo kaltinamojo gintis, tarpusavyje apsispardė, bet kiek kuris tiksliai kartų spyrė ir į kurias kūno vietas pasakyti negali. Kaltinamasis jį daužė gana ilgai, sudavė kumščiais 2 kartus į veido sritį. Tada kaltinamasis jį parklupdęs ant žemės, ant kelių ir rankų, spyrė į veido sritį. Ištrūkęs iš kaltinamojo gniaužtų, bandė nuo pastarojo atsitraukti, tačiau kaltinamasis rankomis jį pastūmė atbulą ir jis pargriuvo ant žemės - grindinio susimušdamas pakaušį, bet pakaušis nekraujavo. Kaltinamasis jį mušė labai agresyviai ir sadistiškai. M. L. apgynė nuo kaltinamojo, pastarąjį atitraukdamas. Po incidento grįžo į namus. Į medikus kreipėsi kitą dieną, kadangi taip patarė draugas. Asmeniškai nemanė, kad į policiją ir gydymo įstaigą reikia kreiptis tą pačią dieną, kadangi po įvykusio incidento ir grumtynių, jam nieko neskaudėjo, jokių mėlynių ant kūno nebuvo, nesijautė blogai. Į medikus, VŠĮ „Trakų ligoninės“ priėmimo skyrių, gydytojo apžiūrai kreipėsi 2023 m. sausio 27 d. (1 t., b. l. 49-50).
8.2. Nukentėjusysis D. M. papildomos apklausos metu parodė, kad sužalojimus užfiksuotus medicininiuose dokumentuose patyrė kai kaltinamasis, be jokios priežasties jį užsipuolė, t. y. pribėgęs ir suėmęs rankomis už viršutinių rūbų, t. y. vilkėtos žieminės striukės su gobtuvu, purtė ir stumdė bei pirštais ne mažiau kaip 2 kartus įgnybė į jo dešinę ranką ir galimai kairę ranką. Priešinantis ir grumiantis kaltinamasis sudavė nemažiau kaip 2 smūgius kumščiais jam į dešinę ranką ir ne mažiau kaip 2 smūgius kumščiais į veidą, ko rezultate pargriuvus ant plytelių, kaltinamasis parklupdęs jį ant kelių ir rankų, spyrė jam kartą į veidą ir kartą į krūtinę, o pavykus atsistoti pastūmė rankomis iš priekio į krūtinę, ko rezultate atbulas nukrito ant plytelių, bet sužalojimų plaukuotoje galvos dalyje nepatyrė, nes apsaugojo striukė su gobtuvu (1 t., b. l. 51-54).
8.3. Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 26 d. apie 15 val., Trakuose esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje su ten gyvenančiu kaltinamuoju, skaldė malkas. Apie 15.10 val. prie jų priėjo nukentėjusysis, kurį be jokios priežasties kaltinamasis pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais ir priėjęs prie nukentėjusiojo dešinės rankos kumščiu sudavė 1 smūgį į galvos sritį, po kurio nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Tada kaltinamasis užgulęs nukentėjusįjį vėl sudavė rankų kumščiais nukentėjusiajam į galvos sritį nuo 1 iki 10 smūgių. Ar visi smūgiai pataikė nukentėjusiajam į galvą nematė, nes puolė prie kaltinamojo sugriebdamas pastarąjį už jo rūbų ir atitraukdamas nuo nukentėjusiojo. Kaltinamasis nuėjo į laivą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kuriame gyvena. Nukentėjusiajam atsistojus nuo žemės pamatė pastarojo apdraskytą nosį, bet kraujas iš veido srities nebėgo ir nukentėjusysis nuėjo namo. Nesupranta dėl kokios priežasties kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, nes nukentėjusysis jokio konflikto nekėlė. Nukentėjusysis mušamas tik gynėsi ir jokių smūgių kaltinamajam nesudavė (1 t., b. l. 80-83).
8.4. 2023 m. rugsėjo 4 d. akistatos metu liudytojas M. L. pakoregavo savo parodymus, nurodydamas, kad atsimena, kad kaltinamasis atėjęs sudavė 1 smūgį nukentėjusiajam atrodo į krūtinę, po ko, nukentėjusysis pargriuvo ir kaltinamasis pasilenkė prie gulinčio nukentėjusiojo ir galimai norėjo dar suduoti smūgius. Jis stvėrė kaltinamąjį rankomis už rūbų ir atitraukė pastarąjį nuo nukentėjusiojo, po ko kaltinamasis pasišalino. Po kaltinamojo suduoto smūgio ant nukentėjusiojo kūno išorinių sužalojimų nebuvo. Dabar sako tiesą, o apklausos metu gal ir melavo, nežino, juk jam (duomenys neskelbtini) m. Matė, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, bet kur tiksliai ir kiek smūgių neprisimena (2 t., b. l. 69-72).
8.5. Liudytojas S. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie porą metų. 2023 m. sausio 26 d. apie 17.44 val. paskambinęs nukentėjusysis pasakė, kad reikia susitikti, nes įvyko konfliktas. Susitikus su nukentėjusioju paaiškėjo, kad pastarasis sukonfliktavo su bendru pažįstamu S.. Nukentėjusysis pasakojo, kad pastarąjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, staiga, netikėtai, nepaaiškinęs priežasties užpuolė kaltinamasis ir sumušė, t. y. spyrė į krūtinę ir galvą bei sudavė smūgius kumščiais į veidą ir kitas kūno dalis, o kokias tiksliai jau neprisimena. Ant nukentėjusiojo veido pastebėjo lengvai besiformuojančias kraujosruvas. Nukentėjusysis aplinkoje orientavosi, bet matėsi, kad pastarasis labai susijaudinęs, nes rankos ir kūnas drebėjo ir trūkčiojo. Bešnekant nukentėjusiajam pasidarė negera, t. y. pasisakė, kad pastarajam svaigsta galva, skauda visas kūnas, todėl nukentėjusysis paprašė palydėti iki namų. Negali pasakyti ar tą dieną nukentėjusysis buvo vartojęs alkoholio, bet kiek prisimena tai alkoholio kvapo sklindančio nuo nukentėjusiojo nepajuto (1 t., b. l. 86-89).
8.6. Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), vadovas. Nukentėjusįjį pažįsta, kadangi pastarasis su pertraukomis, apytiksliai nuo 2018 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemsargiu, tarpusavio santykiai dalykiški. Apie kaltinamąjį, save vadinančiu S., tai pastarojo krikšto vardas, gali pasakyti tiek, kad prieš kokius apytiksliai 8 m. S. taip pat apie metus laiko dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl šeimyninių aplinkybių išėjo. 2022 m. kaltinamasis atsirado, pasisakė besiruošiantis stoti į vienuolyną, tad leido prižiūrint laivą - jachtą pastarajam būti, gyventi ir leisti laiką „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Nėra matęs nukentėjusiojo su kaltinamuoju konfliktuojančių ar besimušančių. Pamena, kad galimai 2023 m. sausio mėn., telefonu galimai paskambinęs D. M. pasakė, kad buvo sumuštas S.. Pamena, kad kelių dienų bėgyje susitikus nukentėjusįjį, sužalojimų ant pastarojo veido nepastebėjo. Pats kaltinamasis pasakė, kad muštynių nebuvo, t. y. kad pastarasis nemušė nukentėjusiojo. Kas tiksliai 2023 m. sausio 26 d., įvyko tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nežino, nes nebuvo kartu, bet tuo laiku nukentėjusysis turėjo tvarkyti medieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. (1 t., b. l. 92-95).
8.7. Iš nukentėjusiojo D. M. pareiškimo teismas nustatė, kad 2023 m. sausio 26 d. apie 16 val., Trakų miesto (duomenys neskelbtini), kuriame dirba ir savanoriauja užpuolė ir sumušė rusų karinio laivo kapitonas, esantis pensijoje – S.. Pareiškėją apgynė M., priešingu atveju galimai būtų suluošintas (1 t., b. l. 7).
8.8. Iš papildomo pareiškimo teismas nustatė, kad kaltinamasis artėdamas prie nukentėjusiojo ir vartodamas jo atžvilgiu įžeidžiančius žodžius užsipuolė nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam laikant kaltinamąjį, pastarasis „daužė“ dešinės rankos žastą. Tuo metu nukentėjusiajam pasisekė kaltinamąjį pargriauti ir užspausti jo galvą tarp kojų, kad pastarasis negalėtų smūgiuoti, tačiau pastarasis ištrūkęs pargriovė ant kelių nukentėjusįjį ir iš kojos spyrė į veidą. Buvęs šalia M. atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo, tačiau nukentėjusiajam atsistojus, kaltinamasis dar kartą visa jėga atbulas „tėškė“ į žemę, tokiu būdu susitrenkė pakaušį (1 t., b. l. 14).
8.9. Iš nukentėjusiojo D. M. papildomo pareiškimo teismas nustatė, kad 2023 m. sausio 26 d. apie 16 val., pilietis – S., kurio pavardės nežino, be jokios dingsties užsipuolė pareiškėją ir priėjęs „kibo į atlapus“. Laikant S., kad pastarasis negalėtų smūgiuoti į veidą, S. daužė pareiškėjui į dešinės rankos žastą, tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas. Tuo metu pasisekė S. pargriauti ant kelių, užspausti pastarojo galvą tarp kojų ir tokiu būdu S. užfiksuoti, kad pastarasis negalėtų jam smūgiuoti rankomis ir kojomis. S. iš gniaužtų išsisuko, pargriovė ir pareiškėjui būnant ant kelių ir rankų, koja spyrė į veidą. Šalia buvęs M. įsikišo ir gynė jį nuo S. mušimo. Pakilus nuo žemės, S. pareiškėją dar kartą tėškė į žemę. Stipriai susitrenkė pakaušį, dėl ko pareiškėją pykina ir nuolat svaigsta pareiškėjo galva (1 t., b. l. 14).
8.10. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta – „J(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija (1 t., b. l. 37-46).
8.11. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Januš Rybalko apžiūros protokolo teismas nustatė, kad D. M. nustatyti: 3 cm skersmens poodinė kraujosruva dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, besirezorbuojanti kraujosruva kairės akies junginėje, nosies sumušimas pasireiškęs nugarėlės patinimu ir skausmingumu, 15x15 cm ir 9x7 cm gelsvai melsvos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, 9x9 cm poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, 15x12 cm kraujosruva dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, 2x2 cm kraujosruva dešinio dilbio šoniniame krašte, 2x2 cm kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje ir 1x1 cm kraujosruva krūtinės dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, t. y. 2023 m. sausio 26 d., kietais bukais daiktais, galimai suduodant ne mažiau 8 smūgius rankomis ar kojomis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 101-104).
8.12. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo teismas nustatė, kad nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį, kaip asmenį 2023 m. sausio 26 d., įvykio metu panaudojusį fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu (1 t., b. l. 121-125).
K. N.
nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
10. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad K. N. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebęs už rūbų purtė-stumdė D. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias D. M. kūno vietas, ne mažiau kaip 2 kartus pirštais gnybė D. M. į dešinę ranką ir kairę ranką, sudavė kumščiais ne mažiau kaip 2 kartus D. M. į dešinę ranką ir ne mažiau kaip 2 kartus į veido sritį, spyrė D. M. į veido ir krūtinės sritį, pastūmė D. M., ko rezultate pastarasis pargriuvo susimušdamas pakaušį. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. M. fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajam D. M. apie 3 cm skersmens poodinę kraujosruvą dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, besirezorbuojančią kraujosruvą kairės akies junginėje, nosies sumušimą pasireiškusį nugarėlės patinimu ir skausmingumu, 15x15 cm ir 9x7 cm gelsvai melsvas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, 9x9 cm poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, 15x12 cm kraujosruvą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, 2x2 cm kraujosruvą dešinio dilbio šoniniame krašte, 2x2 cm kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje ir 1x1 cm kraujosruvą krūtinės dešinėje, kas pasireiškia nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
10.1. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę padarius nusikalstamą veiką kategoriškai neigė. Kaltinamasis laikėsi savo pozicijos, kad įvykio dieną su nukentėjusiuoju net nebuvo susitikęs, tačiau šią kaltinamojo versiją paneigia liudytojas M. L., kuris parodė, kad įvykio dieną visi buvo jachtklube ir pats atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo.
10.2. Nors kaltinamasis neigia sudavęs nukentėjusiajam, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą. Liudytojas M. L. pirminės apklausos metu patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis nukentėjusįjį be jokios priežasties pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais ir priėjęs dešinės rankos kumščiu sudavė 1 smūgį į galvos sritį, po kurio nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Tada kaltinamasis užgulęs nukentėjusįjį vėl sudavė rankų kumščiais nukentėjusiajam į galvos sritį nuo 1 iki 10 smūgių. Nors liudytojas tolimesnėse apklausose ir teisiamojo posėdžio metu parodymus keitė (nurodė, kad kaltinamasis sudavė tik vieną smūgį, vėliau sutiko, kad „dar vieną ir viskas“), tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog liudytojas yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), kaip pats nurodė, turi problemų su atmintim, be to, įvykio dieną buvo neblaivus, tad liudytojo parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu vertinami kritiškai ir vadovaujamasi pirminės apklausos metu duotais parodymais, kurie atitinka byloje surinktą rašytinę medžiagą. Apie nukentėjusiojo smurtą netiesiogiai liudija ir liudytojo K. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad galimai sekančią dieną jam paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad jį sumušė kaltinamasis, o tuo tarpu kaltinamasis prisipažino liudytojui naudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, teigdamas, kad „žiaurių“ muštynių nebuvo, 1 ar 2 kartus uždavė. Taigi, atsižvelgiant į nukentėjusiojo bei šių minėtų liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad įvykio dieną būtent kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.
10.3. Tai, kad ant nukentėjusiojo buvo sužalojimai patvirtina liudytojas S. Z., kuris po įvykio tą pačią dieną matė nukentėjusįjį. Liudytojas parodė, kad ant nukentėjusiojo veido pastebėjo lengvai besiformuojančias kraujosruvas, buvo paburkusi kažkuri veido dalis ir raudonis, kaip naujo sumušimo. Nukentėjusysis buvo labai susijaudinęs – rankos ir kojos drebėjo bei trūkčiojo, svaigo galva. Tuo tarpu nukentėjusiojo sutuoktinė patvirtino, kad sekančią dieną buvo išraudusi akis, vėliau paryškėjo mėlynės, o po įvykio vakare nukentėjusiajam skaudėjo galvą, šonus, jautėsi labai blogai.
10.4. Tai, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus patvirtina byloje esanti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kad nukentėjusiajam nustatyta 3 cm skersmens poodinė kraujosruva dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, besirezorbuojanti kraujosruva kairės akies junginėje, nosies sumušimas pasireiškęs nugarėlės patinimu ir skausmingumu, 15x15 cm ir 9x7 cm gelsvai melsvos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, 9x9 cm poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, 15x12 cm kraujosruva dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, 2x2 cm kraujosruva dešinio dilbio šoniniame krašte, 2x2 cm kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje ir 1x1 cm kraujosruva krūtinės dešinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, kietais bukais daiktais, galimai suduodant ne mažiau 8 smūgius rankomis ar kojomis. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuri laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (kraujosruvas įvairiose kūno vietose, nosies sumušimą), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo.
10.5. Kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodamas nukentėjusiajam kumščiu ir kojomis į įvairias kūno vietas, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali jį sužaloti ir to siekė.
10.6. Be to, byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: nukentėjusiojo pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys.
11. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
12. Nukentėjusysis baigiamųjų kalbų metu teismo prašė pripažint, kad nusikalstama veika padaryta dėl „tautinės neapykantos“, pasireiškusios tuo, kad asmuo nemokantis valstybinės kalbos pats nusprendė sukurti savo taisykles ir jas primesti aplinkiniams smurtaudamas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokia nukentėjusiojo nuomone nesutinka. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko būtent dėl nukentėjusiojo lyties, amžiaus, kilmės, rasės, tautybės, kalbos ar kt. Teismas nenustatė ir tai, kad kaltinamasis nusprendė sukurti kažkokias taisykles, o nukentėjusysis jų nesilaikė, priešingai, kaip nurodo pats nukentėjusysis, kaltinamasis be jokios priežasties puolė nukentėjusįjį mušti. Bylos duomenys teismui leidžia spręsti, kad konfliktas galimai kilo dėl atsiskaitymo už suskaldytas malkas. Atsižvelgiant į tai, teismas nepripažįsta, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko iš neapykantos dėl nukentėjusiojo tautybės.
Dėl bausmės skyrimo
13. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
14. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
15. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
16. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis).
18. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
19. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civiliniai ieškiniai neatlyginti. Teismas atsižvelgia į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – našlys, pensininkas, vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda sumokėta, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus bei smurtinių veiksmų intensyvumą ir jų pavojingumą, bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. 9 mėnesius, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktai, 5 dalies 4 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
21. Baudžiamojoje byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai: 1) Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 215,10 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; 2) nukentėjusysis ir civilinis ieškovas dėl 23,83 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
22. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
23. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiajam padaryta turtine žala. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtus nuostolius (t. y. nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas). Pareikšto ieškinio suma, teismo nuomone, yra protinga, tad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos civilinei ieškovei laikomas pagrįstu. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltų kaltinamojo nusikaltimų veiksmų, jo kaltė, pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis turi pareigą atlyginti padarytą ir šioje byloje įrodytą turtinę žalą.
24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010, 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010).
25. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas tenkina civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį pilna apimti, ir iš kaltinamojo civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisia 215,10 Eur dydžio sumą turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
26. Kaip minėta, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,83 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
27. Nukentėjusysis nurodo, kad turtinė žala atsirado, kadangi po įvykio dėl sumušimo teko pirkti vaistus. Prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia apmokėjimų kvito kopijomis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, neabejotina, kad nukentėjusysis pirko vaistus malšinti skausmui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog 23,83 Eur dydžio suma pagrįsta ir įrodyta byloje esančiai įrodymais.
28. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą, kurią grindžia tuo jog po įvykio jautė stiprius skausmus, negalėjo stipriau įkvėpti, atsirado galvos svaigimas ir pykinimas. Pasireiškė apetito praradimas, baimė ir nerimas, dėl ko taip pat sutriko miegas. Kairės akies baltymas užsiliejo krauju dėl ko medikų buvo rekomenduota atsisakyti sunkesnių darbų. Patyrė tiek psichologinį tiek fizines kančias. Bijo, kad kaltinamasis gali vėl sumušti. Dėl patirto streso kreipėsi pagalbos pas psichologus, iki šiol lankosi konsultacijose, kadangi sapnuoja košmarus, kurių metu rėkia.
29. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pagal formuojamą praktiką, priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 2 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-898/2023, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-1121/2020 ir kt.).
30. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala yra patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik įvertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-244/2011, 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021 ir kt.).
31. Bylos nagrinėjimo metu įrodyta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, todėl abejonės teismui dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam įvykio metu sukelti sužalojimai neigiamai paveikė jo gyvenimo kokybę, jis patyrė tiek fizinius skausmus, tiek dvasinius išgyvenimus – nerimą, miego sutrikimą ir kt., dėl ko buvo kreiptasi pagalbos į specialistus. Dalis nukentėjusiajam suduotų smūgių rankomis ir kojomis buvo nukreipti į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvos sritį). Nukentėjusysis jautė fizinį skausmą tiek įvykio metu, tiek ir po jo. Nors nukentėjusysis nurodo, kad po įvykio dėl patirtų sužalojimų jam rekomenduotina neatlikti sunkių darbų, visgi byloje duomenų, kad jis buvo nedarbingas ar ateityje praras galimybę atlikti darbines funkcijas, bei dėl to prarado pajamas; nėra jokių duomenų, kad šiuo metu nukentėjusiajam būtų apribotos jo judėjimo galimybės.
32. Tad atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes, į kaltinamojo finansinę padėtį, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo mažintinas, nustatant, kad kaltinamasis dėl jo neteisėtų veiksmų atlikimo nukentėjusiajam sukėlęs viso kūno skausmus, išgąstį, nerimą ir kt., turi atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį bei teismų praktiką.
Dėl procesinių klausimų.
33. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė (2 t., b. l. 73–76) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
K. N. , pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
K. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. N. 215,10 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 10 ct) dydžio sumą turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 215,10 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 10 ct) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už Dainiaus Mažulio gydymą“.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti 23,83 Eur (dvidešimt tris eurus 83 ct) turtinę žalą ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinę žalą.
Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. civilinio ieškinio netenkinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.