Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš K. N. priteista 215,10 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. N. nukentėjusiojo D. M. naudai priteista 23,83 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y.: 2023 m. sausio 26 d. apie 16 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, asmeninio konflikto metu, rankomis sugriebęs už rūbų purtė-stumdė D. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias D. M. kūno vietas, ne mažiau kaip 2 kartus pirštais gnybė D. M. į dešinę ranką ir kairę ranką, sudavė kumščiais ne mažiau kaip 2 kartus D. M. į dešinę ranką ir ne mažiau kaip 2 kartus į veido sritį, spyrė D. M. į veido ir krūtinės sritį, pastūmė D. M., dėl ko pastarasis pargriuvo susimušdamas pakaušį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam D. M. fizinį skausmą ir padarydamas jam apie 3 cm skersmens poodinę kraujosruvą dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, besirezorbuojančią kraujosruvą kairės akies junginėje, nosies sumušimą, pasireiškusį nugarėlės patinimu ir skausmingumu, 15x15 cm ir 9x7 cm gelsvai melsvas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, 9x9 cm poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, 15x12 cm kraujosruvą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, 2x2 cm kraujosruvą dešinio dilbio šoniniame krašte, 2x2 cm kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje ir 1x1 m kraujosruvą krūtinės dešinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. N. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 28 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Nurodo, kad nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Faktinės įvykio aplinkybės buvo kitokios, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Teismas priėmė nuosprendį pagal vienintelio liudytojo M. L. parodymus.

2.2. 2023 m. sausio 26 d. vakare, temstant, kaip visuomet, jis apeidinėjo jachtklubo teritoriją. Išgirdo, kad, kad kažkas kalba ir iš balso atpažino M. L., atstumas tarp jų buvo ne daugiau kaip 10 metrų. Tuomet jis (K. N.) sušuko M. L., kad kai pastarasis baigs pokalbė, palydės jį iki jachtklubo vartų. Tuo metu jis išgirdo kitą balsą, sakantį „eik tu na.... (keiksmažodis). Jis priėjo prie to žmogaus ir pamatė, kad tai D. M., o šalia jo buvo M. L.. Jis paklausė D. M. ką pastarasis pasakė, tačiau D. M. jį vėl „pasiuntė“ ir trenkė jam keliu į kirkšnį. Jis (K. N.) tik gynėsi.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis D. M. prašo atmesti nuteistojo K. N. apeliacinį skundą ir nurodo, kad pirmosios instancijos nuosprendžiu byla buvo išnagrinėta teisingai ir nešališkai.

3.1. Nurodo, kad dėl K. N. veiksmų patyrė tiek fizinį, tiek psichologinį skausmą. Prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį papildyti nustatant terminuotą turtinės ir neturtinės žalos atlyginio laikotarpį bei taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis K. N. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, teigdamas, jog gynėsi nuo nukentėjusiojo prieš jį pavartoto smurto.

6. Skundžiamu nuosprendžiu K. N. pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką už tai, kad jis asmeninio konflikto metu tyčia, rankomis sugriebęs už rūbų, purtė-stumdė D. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias D. M. kūno vietas, ne mažiau kaip 2 kartus pirštais gnybė D. M. į dešinę ranką ir kairę ranką, sudavė kumščiais ne mažiau kaip 2 kartus į dešinę ranką ir ne mažiau kaip 2 kartus į veido sritį, spyrė į veido ir krūtinės sritį, pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko pastarasis pargriuvo, susimušdamas pakaušį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija sudavęs smūgį nukentėjusiajam, tačiau nurodo, jog tokius veiksmus atliko dėl paties nukentėjusiojo išprovokuotos būtinosios ginties situacijos.

7. Būtinosios ginties aplinkybių egzistavimui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog asmuo padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant patikrinti nuteistojo iškeltą versiją bei prie apeliacinio skundo pridėto liudytojo M. L. pareiškime nurodomas aplinkybes, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu papildomai apklaustas nuteistasis K. N., nukentėjusysis D. M. ir liudytojas M. L..

9. Nuteistasis K. N. parodė, kad nukentėjusysis pirmasis pradėjo jį įžeidinėti ir trenkė keliu per koją, tačiau jis išsisuko ir trenkė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą, tokiu būdu gindamasis nuo nukentėjusiojo užpuolimo. Prie apeliacinio skundo pridėjo M. L. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis D. M. davė pastarajam 50 Eur ir degtinės butelį, kad liudytojas nurodytų, kad jis (K. N.) nukentėjusiajam sudavė 10 smūgių. Pateiktas pareiškimas yra surašytas jo (K. N.) ranka dalyvaujant liudytojams ir pasirašytas liudytojo M. L..

10. Nukentėjusysis D. M. parodė, kad nuteistasis K. N. pirmas jį užpuolė, o jis, gindamasis, po to, kai nuteistasis gnybė jam į ranką, bandė pastarajam spirti, tačiau nepataikė, kadangi K. N. atsitraukė ir pradėjo jį mušti. Neprašė liudytojo M. L. pakeisti parodymus. Būtent M. L. atitraukė K. N. nuo jo, kad K. N. jo nebemuštų.

11. Liudytojas M. L. parodė, kad nukentėjusysis D. M. jį papirko – nupirko jam butelį degtinės ir davė 50 Eur, po to padavė pasirašyti kažkokį „popierių“ ir jis pasirašė. Ką pasirašė neprisimena, nes buvo neblaivus. Nežino kas ten buvo parašyta, tiesiog pasirašė. Tai įvyko praėjus 3-4 dienoms po muštynių. Nežino ar jo pasirašytas „popierius“ buvo pateiktas teismui. Įvykio dieną su nukentėjusiuoju jachtklube gėrė alų K. N. prie jo (liudytojo priėjo) o nukentėjusysis ant jo „šoko“, tuomet K. N. nukentėjusiajam trenkė į veidą, po ko jis K. N. nuo nukentėjusiojo atitraukė ir nuėjo. Prieš muštynes nuteistasis ir nukentėjusysis susipyko, nes nukentėjusysis K. N. „pasiuntė“. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuteistasis sudavė vieną smūgį, tačiau jo parodymuose neteisingai užrašyta, kad sudavė 10 smūgių. Apklausos pas tyrėją neprisimena. Parodžius liudytojui 2023 m. vasario 15 d. apklausos protokolą nurodė, kad jame turbūt jo parašas.

12. Nuteistojo K. N. teigimu, nukentėjusysis pirmasis jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir panaudojo fizinį smurtą, todėl jis gynėsi. Visgi, išnagrinėjus bylą, atlikus papildomą įrodymų tyrimą, tokios aplinkybės nenustatytos. Byloje esančių bei pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų visetas paneigia nurodytus apelianto argumentus.

13. Nukentėjusiojo D. M. ir liudytojo M. L. parodymai yra vieni iš įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto kaltę padarius nusikalstamą veiką, tačiau tai nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, atlikimą. Sprendžiant dėl tokių duomenų patikimumo ir nuoseklumo, vertinamos ne atskiros vienos ar kitos apklausos metu nurodytos aplinkybės, tačiau jų visuma.

14. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis D. M. parodė, kad įvykio dieną nuteistasis staiga užsitraukė striukę ir „šoko“ jį „daužyti“ – paguldė ant žemės, spyrė koja į veidą, jis, krisdamas šonu trenkėsi į betonines plyteles, o liudytojas M. L. K. N. nuo jo atitraukė. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad pirmasis jį užpuolė K. N., o jis, gindamasis bandė spirti jam, bet nepataikė, po to nuteistasis sudavė jam daugiau smūgių. Nukentėjusiojo D. M. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu. Sekančią dieną po įvykio, t. y. 2023 m. sausio 27 d. pareiškime policijai nukentėjusysis nurodė, kad jį (duomenys neskelbtini) jachtklube labai agresyviai ir impulsyviai užpuolė asmuo, vardu S., viso buvo trys atakos. Jį apgynė ten buvęs M. (1 t., b. l. 7). 2023 m. sausio 31 d. pareiškimo papildyme nukentėjusysis nurodė, kad <...> Asmuo, kurį įvardijo kaip S., jį užpuolė be jokios dingsties, įžeidinėjo, priėjęs arčiau, kibo į atlapus. Jam (nukentėjusiajam) jį belaikant, kad pastarasis negalėtų jam smūgiuoti į veidą, daužė į jo dešinės rankos žastą, dėl ko atsirado kraujosruvos. Tuo momentu jam pasisekė jį pargriauti ant kelių, užspausti jo galvą tarp kojų, kad jis negalėtų jam smūgiuoti rankomis ir kojomis. S. išsisuko, jį pargriovė ir jam stovint ant kelių ir rankų, koja spyrė į veidą. Šalia buvo M., kuris jį gynė nuo S. Jam pakilus nuo žemės, S. jį pastvėrė ir dar kartą visa jėga atbulą „tėškė“ į žemę. Jis labai smarkiai susitrenkė pakaušį, dėl ko pykina ir svaigsta galva. Po šio įvykio patyrė sveikatos sutrikimus – stiprų skausmą sumuštose vietose, sutriko miegas, itin skauda dešinio inksto srityje, negali stipriau įkvėpti, nes skauda visą krūtinę, kairės akies baltymas užsiliejo krauju (1 t., b. l. 14-15). Apklaustas 2023 m. sausio 31 d., nukentėjusysis parodė, kad <...> buvo (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritorijoje ir lauke kalbėjosi su M. L.. Kalbant pastebėjo, kad toje pačioje teritorijoje, maždaug 30 metrų atstumu vaikščiojo kaltinamasis ir garsiai šaukė ant jo vartodamas necenzūrinius žodžius. Priartėjęs prie jo, maždaug 10 metrų atstumu, kaltinamasis rusiškai pasakė „reikia prisiminti kaip tai daryti“ ir po kelių minučių pribėgęs prie jo iš karto suėmė savo rankomis jam už viršutinių rūbų ir pradėjo jį purtyti. Bandė nuo kaltinamojo gintis, tarpusavyje apsispardė, bet kiek kuris tiksliai kartų spyrė ir į kurias kūno vietas pasakyti negali. Kaltinamasis jį daužė gana ilgai, sudavė kumščiais 2 kartus į veido sritį. Po to, jį parklupdęs ant žemės, ant kelių ir rankų, spyrė į veido sritį. Ištrūkęs iš kaltinamojo gniaužtų, bandė nuo pastarojo atsitraukti, tačiau kaltinamasis rankomis jį pastūmė atbulą ir jis pargriuvo ant žemės – grindinio susimušdamas pakaušį. Kaltinamasis jį mušė labai agresyviai ir sadistiškai. M. L. apgynė nuo kaltinamojo, pastarąjį atitraukdamas. (1 t., b. l. 49-50). Papildomai apklaustas 2023 m. vasario 28 d. nukentėjusysis parodė, kad sužalojimus užfiksuotus medicininiuose dokumentuose patyrė kai kaltinamasis, be jokios priežasties jį užsipuolė, t. y. pribėgęs ir suėmęs rankomis už viršutinių rūbų, t. y. vilkėtos žieminės striukės su gobtuvu, purtė ir stumdė bei pirštais ne mažiau kaip 2 kartus įgnybė į jo dešinę ranką ir galimai kairę ranką. Priešinantis ir grumiantis, kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius kumščiais jam į dešinę ranką ir ne mažiau kaip 2 smūgius kumščiais į veidą, dėl ko jis pargriuvo ant plytelių, po ko, K. N., parklupdęs jį ant kelių ir rankų, spyrė jam kartą į veidą ir kartą į krūtinę, o jam (nukentėjusiajam) atsistojus, pastūmė rankomis iš priekio į krūtinę, ko rezultate atbulas nukrito ant plytelių, bet sužalojimų plaukuotoje galvos dalyje nepatyrė, nes apsaugojo striukė su gobtuvu (1 t., b. l. 51-53).

15. Nuteistojo K. N. argumentus, kad jis, gindamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį paneigia taip pat liudytojų S. Z. ir K. J. parodymai. Iš liudytojo S. Z. parodymų matyti, kad įvykio dieną, t. y. 2023 m. sausio 26 d. jam paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad įvyko konfliktas. Po pokalbio telefonu jie susitiko ir nukentėjusysis papasakojo, kad jį netikėtai, be priežasties užpuolė bendradarbis (S.) ir sumušė. Ant nuketėjusiojo veido pastebėjo paburkimą ir raudonį, kaip sumušimo. <...> Bendraujant nukentėjusysis pasakė, kad jam skauda visą kūną (1 t., b. l. 86-88, t. 2, b. l. 145-148). Liudytojas K. J. parodė, kad įvykio dieną ar sekančią dieną jam paskambino D. M. ir pasakė, kad jį žiauriai sumušė S. <...> Po kelių dienų po įvykio matė nukentėjusįjį, tačiau mėlynių jo veide nematė. Žino, kad tarp jų buvo nesutarimas – nukentėjusysis skundėsi, kad jį apvogė, o kaltinamasis – kad jam nesumokėjo. <...> Vėliau, sutikęs K. N., jo paklausė apie šį įvykį, pastarasis jam pasakė, kad žiaurių muštynių nebuvo, sudavė D. M. 1-2 kartus (t. 2, b. l. 145-148).

16. Prie K. N. apeliacinio skundo pridėtas liudytojo M. L. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad nukentėjusysis D. M. davė liudytojui 50 Eur ir degtinės butelį, kad jis pasirašytų „popierių“, kurį jis pasirašė neperskaitęs, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Liudytojo nurodomos aplinkybės dėl jo papirkimo niekuo nepagrįstos jau vien dėl todėl, kad jis nurodo, jog nukentėjusysis jam davė pasirašyti kažkokį „popierių“, tačiau jokio liudytojo nurodomo dokumento, išskyrus jo apklausų, kurio buvo atliekamos tyrėjo, protokolus bei akistatos protokolą, bylos medžiagoje nėra.

17. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas M. L. parodė, kad K. N. trenkė nukentėjusiajam tik vieną kartą, o jam parkritus, dar vieną kartą, tačiau kojomis nespardė (3 t., b. l. 60), tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 15 d., nurodė kitokias įvykio aplinkybes, t. y., kad 2023 m. sausio 26 d. apie 15 val., Trakuose esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje su ten gyvenančiu kaltinamuoju, skaldė malkas. Apie 15.10 val. prie jų priėjo nukentėjusysis, kurį be jokios priežasties kaltinamasis pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais ir priėjęs prie nukentėjusiojo dešinės rankos kumščiu sudavė 1 smūgį į galvos sritį, po kurio nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Tada kaltinamasis užgulęs nukentėjusįjį vėl sudavė rankų kumščiais nukentėjusiajam į galvos sritį nuo 1 iki 10 smūgių. Ar visi smūgiai pataikė nukentėjusiajam į galvą nematė, nes puolė prie kaltinamojo sugriebdamas pastarąjį už jo rūbų ir atitraukdamas nuo nukentėjusiojo. Kaltinamasis nuėjo į laivą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kuriame gyvena. Nukentėjusiajam atsistojus nuo žemės pamatė pastarojo apdraskytą nosį, bet kraujas iš veido srities nebėgo ir nukentėjusysis nuėjo namo. Nesupranta dėl kokios priežasties kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, nes nukentėjusysis jokio konflikto nekėlė. Nukentėjusysis mušamas tik gynėsi ir jokių smūgių kaltinamajam nesudavė (1 t., b. l. 80-83). 2023 m. rugsėjo 4 d. akistatos su K. N. metu M. L. nurodė, kad atėjęs S., sudavė vieną smūgį D. M. į krūtinę, po ko D. M. nuo smūgio nukrito ir S. pasilenkė prie gulinčio nukentėjusiojo ir galimai norėjo dar suduoti smūgius, tačiau jis (liudytojas), suėmęs S. už drabužių, jį atitraukė nuo D. M., po ko S. pasišalino. Dabar sako tiesą, o apklausos metu gal ir melavo, nežino <...> tikrai matė, kad S. sudavė D. M., o kur tiksliai ir kiek smūgių sudavė, neprisimena. Minėtos akistatos metu K. N. nurodė, kad nesutinka su liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi įvykio vietoje jo nebuvo M. L. jis nematė, niekaip nėra susijęs su nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 69-71). Taigi nors papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu bei apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas M. L. nurodė, kad K. N. sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį, o apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad smūgis buvo suduotas K. N. ginantis nuo nukentėjusiojo užpuolimo, visgi, kaip matyti iš bylos duomenų, kitus byloje surinktus įrodymus labiausiai atitinka pirminiai, t. y. 2023 m. vasario 15 d. duoti liudytojo M. L. parodymai apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, D. M. nustatyti sužalojimai – 3 cm skersmens poodinė kraujosruva dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, besirezorbuojanti kraujosruva kairės akies junginėje, nosies sumušimas pasireiškęs nugarėlės patinimu ir skausmingumu, 15x15 cm ir 9x7 cm gelsvai melsvos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, 9x9 cm poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, 15x12 cm kraujosruva dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, 2x2 cm kraujosruva dešinio dilbio šoniniame krašte, 2x2 cm kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje ir 1x1 cm kraujosruva krūtinės dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, t. y. 2023 m. sausio 26 d., kietais bukais daiktais, galimai suduodant ne mažiau 8 smūgius rankomis ar kojomis (1 t., b. l. 101-104). Kaip matyti iš minėtų duomenų, pirminės apklausos metu liudytojas M. L. nurodė tokias aplinkybes, kurios iš esmės atitinka nukentėjusiojo nurodomas įvykio aplinkybes dėl jam suduotų smūgių skaičiaus ir kūno vietų, į kurias buvo suduoti smūgiai, taip pat atitinka specialisto išvadoje nurodytus nukentėjusiojo kūno sužalojimus, nors tuo metu specialisto išvada dar nebuvo pateikta. Liudytojas buvo apklaustas 2023 min. vasario 15 d., o išvada pateikta 2023 m. vasario 24 d. (t. 1, b. l. 101-102).

18. Byloje nenustatyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, būtų padaryti kokie nors esminiai baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimai, taip pat nėra pagrindo abejoti byloje surašytų protokolų ir kitų dokumentų bei atliktų veiksmų teisėtumu.

19. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 15 d. liudytojo M. L. apklausos protokolo, grafoje „liudytojo pareiškimas apie lietuvių kalbos mokėjimą“ nurodyta, kad „moka“, grafoje „Kalba, kuria liudytojas pageidauja duoti parodymus“ nurodyta „lietuvių“ (t. 1, b. l. 80-81). Akistatos tarp K. N. ir liudytojo M. L. protokole taip pat nurodyta, kad M. L. lietuvių kalbą moka, o K. N. nurodė, kad pageidauja duoti parodymus rusų kalba ir buvo užtikrintas ir dalyvavo rusų kalbos vertėjas (t. 2, b. l. 69-70). Be to, apklausos apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu liudytojas M. L. nurodė, kad jo buvo klausiama lietuviškai ir jis atsakinėjo lietuviškai. Jokių pastabų dėl to nebuvo reiškiama.

20. Liudytojo M. L. parodymai apie tai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis ir tai tik nuteistajam ginantis nuo nukentėjusiojo užpuolimo, vertintini kaip siekis patvirtinti K. N. gyvybinę versiją, siekiant sušvelninti jo teisinę padėtį. Kai jau minėta, iš aukščiau aptartų įvairiu metu duotų tiek nukentėjusiojo, tiek minėtų liudytojų parodymų, taip pat kitų byloje esančių duomenų, nėra pagrindo teigti, kad liudytojo M. L. pirminiai parodymai yra jo paties ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų išgalvotos netikros faktinės aplinkybės.

21. Nuteistasis K. N. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant apylinkės teisme nenurodė aplinkybių, jog nukentėjusysis jį užpuolė, o jis tik gynėsi. Iš nuteistojo apklausų akivaizdu, kad jis buvo apklausiamas apie įvykio aplinkybes tiek teisimojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tačiau versiją, jog nukentėjusysis jį užpuolė, suduodamas koja į kirkšnį, iškėlė tik apeliaciniame skunde, taip pat nurodė apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Apelianto teigimu, jis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių nenurodė, kadangi iki šio įvykio su nukentėjusiuoju buvo normalūs santykiai, tikėjosi, kad nukentėjusysis sąžiningai pasakys tikrąsias įvykio aplinkybes, kad susitaikys, tačiau tokia apelianto versija nėra įtikinama. Iš bylos proceso eigos matyti, kad byla buvo perduota nagrinėti teisme, jame nagrinėjama ir nėra jokių duomenų apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo bandymą susitaikyti ar kitas aplinkybes, dėl kurių nuteistasis nebūtų galėjęs nurodyti, kaip jis teigia, tikrųjų įvykio aplinkybių.

22. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir darydamas išvadas, rėmėsi ta nukentėjusiojo parodymų dalimi, kuri patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis D. M. būtų sužalotas kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, išskyrus K. N..

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo D. M. prašymų

24. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis prašo nustatyti terminą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei taikyti K. N. intensyvią priežiūrą. Šie nukentėjusiojo prašymai nesvarstytini, kadangi, teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja tik pagal paduotus apeliacinius skundus ir jų apimtyje. BPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos tik tais atvejais, kai yra apeliacinių skundų, paduotų šio kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis apeliacinio skundo nepadavė, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą teikiami prašymai negali būti bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo dalyku. Kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, nuteistajam K. N. yra paskirtas įpareigojimas atlyginti žalą per nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką, t. y. 9 mėnesius.

Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo

25. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės – nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, t. y. išnagrinėjus bylą įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nustatė, kad „K. N. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą <...>, t. y. nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos ne kaip įrodytomis pripažintos, o kaip nurodyta kaltinamajame akte ir tokia formuluotė atitinka ne apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies, o išteisinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies, numatytos 305 straipsnio 3 dalies 1 punkto, nurodančio, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė, formuluotę. Kaip matyti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte, todėl šioje dalyje nuosprendis patikslintinas, pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies po žodžių „K. N.“, formuluotę „kaltinamas tuo, kad“.

Dėl proceso išlaidų

26. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl 239,58 Eur išieškojimo iš K. N. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pažymėtina, kad teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamoje praktikoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje nuteistajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. N. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Patikslinti šio nuosprendžio aprašomąją dalį – po žodžių „K. N.“ pašalinant aplinkybę „kaltinamas tuo, kad“.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.