- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- A-380-261/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00040-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. J., V. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir V. G. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. J. ir V. G. pareiškimu (b. l. 2-4) ir patikslintu pareiškimu (b. l. 106-107) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami atnaujinti terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų, jų tėvo A. G. brolių J. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 9,94 ha ir 4,50 ha žemės sklypus Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiuje (duomenys neskelbtini) ir K. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 7,77 ha žemės sklypą Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiuje (duomenys neskelbtini).
Paaiškino, kad jie yra A. G. vaikai. Jų tėvas A. G., gimęs 1896 m., mirė 1991 m. gruodžio 18 d., motina A. G. sunkiai sirgo, mirė 1999 m. vasario 11 d. Dar 1996 m. motina A. G. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. G. nuosavybės teise valdė mišką. Nuosavybės teisės į jų tėvo A. G. valdytą žemę ir mišką buvo atkurtos Panevėžio apskrities 2001 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu. Tuo metu Krekenavos apylinkės agrarinės reformos tarnybos specialistė paaiškino, jog pareiškėjai neturi teisės atkurti nuosavybės teises į tėvo A. G. brolių J. G. ir K. G. valdytą žemę, nes nėra išlikusių nuosavybės teisę įrodančių dokumentų. Jiems buvo žinoma, kad tėvo brolis K. G. nuosavybės teisėmis Krekenavos valsčiuje (duomenys neskelbtini) valdė 7,77 ha žemės sklypą (sklypo Nr. 45). Po gaisro name K. G. tapo neįgaliu, pareiškėjų tėvas A. G. dirbo jo žemę, prižiūrėjo, slaugė, savo lėšomis palaidojo, priėmė palikimą. Šiuo metu jie prižiūri dėdės K. G. kapą. Jiems taip pat buvo žinoma, jog tėvo brolis J. G. nuosavybės teisėmis Krekenavos valsčiuje (duomenys neskelbtini) valdė du žemės sklypus – 9,94 ha ir 4,50 ha ploto. J. G. šeimos neturėjo, prasidėjus karui, nesilaikydamas įstatymo nustatytos formos, surašė dovanojimo sutartį, pagal kurią žemės sklypus padovanojo broliui A. G., ir pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas, kur 1981 m. balandžio 25 d. mirė. Testamentas ir dovanojimo sutartis dėl nežinomų priežasčių iki šių dienų nėra išlikę. Kreiptis į žemėtvarkos skyrių dar kartą paskatino tai, kad pareiškėja A. J. kartu su dukra A. P. 2014 m. gruodžio mėn. sodybos, priklausiusios A. G., palėpėje surado LR Žemės tvarkymo departamento 1936 m. liepos 1 d. dokumentą, įrodantį jog J. G. nuosavybės teisėmis valdė 9,94 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, šios objektyvios aplinkybės turėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl terminas turi būti atnaujintas.
Pareiškėjų atstovas advokatas A. A. prašė patenkinti pareiškėjų reikalavimus, atnaujinti terminą paduoti pareiškėjams prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. G. ir K. G. nuosavybės teise valdytą žemę, kadangi pareiškėjai praleido terminą dėl svarbių priežasčių, juos suklaidino Krekenavos apylinkės agrarinės reformos tarnybos specialistė, kuri paaiškino, kad pareiškėjai neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į dėdžių valdytą žemę, nes nėra išlikusių nuosavybės teises įrodančių dokumentų. Nuosavybės teisę įrodantis dokumentas buvo rastas tik 2014 m. senos sodybos palėpėje.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą (b. l. 47-48) nurodė, jog pareiškėjų prašymas nepagrįstas ir atmestinas.
Pažymėjo, jog pareiškėjai nepatenka į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnyje išvardytų asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises, kategoriją. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad J. G. ir K. G. dar iki nacionalizacijos perleido savo turėtą žemę A. G.. Pareiškėjai nepateikė nei naminio testamento, nei dovanojimo sutarties.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl pareiškėjų prašymo tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Tačiau mano, kad pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys nėra objektyvios ir svarbios.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b. l. 117-121) pareiškėjų pareiškimą atmetė.
Teismas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuoja praktika (žr. 2010 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1024/2010 ir kt.), pažymėjo, jog sąrašas asmenų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės, yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.
Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-938/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-130/2008; 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-904/2013; 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2286/2013), pagal kurią jei prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus pateikęs asmuo apskritai neturi teisės atkurti nuosavybės teises, tokio prašymo nagrinėjimas ir tenkinimas apskritai nėra prasmingas, nes net ir šį prašymą patenkinus, nebūtų sudaromos prielaidos pasikeisti asmens teisių apimčiai, asmuo neįgytų teisės atkurti nuosavybės teises, negalėtų jos realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti, gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių.
Teismas pažymėjo, jog byloje esančios Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotos 2015 m. sausio 16 d. pažymos Nr. R4-76 „Apie J. G. nuosavybę“, Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotos 2015 m. sausio 16 d. pažymos Nr. R4-75 „Apie K. G. nuosavybę“, LR Žemės tvarkymo departamento išduotų žemės ištyrimo žiniaraščių Nr. 12, Nr. 13, Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo duomenys, A. G. nuosavybės teisių į žemę įrodančių dokumentų byloje Nr. 173, esančių Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. vasario 8 d. išduoto pažymėjimo Nr. 08-151-9, Panevėžio apygardos archyvo 1996 m. liepos 9 d. pažymėjimo Nr. G-52, 1934 m. liepos 30 d. sklypo pasidalijimo sutarties duomenys patvirtina, jog buvęs savininkas J. G., miręs 1981 m. balandžio 25 d., iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 9,94 ha ir 4,50 ha žemės sklypus, o buvęs savininkas K. G., miręs 1954 m. gruodžio 24 d., iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 7,77 ha žemės sklypą.
Teismas pažymėjo, jog J. G. ir K. G. buvo pareiškėjų tėvo A. G., mirusio 1991 m. gruodžio 18 d., broliai, o pareiškėjams – dėdės. Pareiškėjai savo teisę į buvusių savininkų turėtą žemę grindžia aplinkybėmis, jog jų tėvas A. G. paveldėjo K. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, o buvęs savininkas J. G., nesilaikydamas įstatymo nustatytos formos, surašė dovanojimo sutartį, pagal kurią, žemės sklypus padovanojo broliui A. G.. Be pareiškėjų paaiškinimų, kitų duomenų, įrodančių minėto testamento ar dovanojimo sutarties buvimą byloje nėra.
Įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus, kad J. G. ir K. G. yra jų dėdės, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose nurodytas pretendentų kategorijas iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepateko.
Remdamasis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pretendentų kategoriją taip pat nepatenka.
Atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepatekę nė į vieną Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytų asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kategoriją, neįgijo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Dėl šios priežasties pareiškėjai neturi subjektyvinės teisės prašyti atnaujinti praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų K. G. ir J. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Konstatavus, kad pareiškėjai byloje vertinamu atveju neturi subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į jų dėdžių nuosavybės teise valdytą žemę, argumentai dėl įstatymo nustatytų terminų praleidimo priežasčių nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisakė.
III.
Pareiškėjai A. J. ir V. G. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 123-124), kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjai 2015 m. vasario 6 d. kreipėsi su prašymu dėl terminų atnaujinimo atkurti nuosavybės teises į žemę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau Panevėžio apygardos administraciniam teismui byloje kilus abejonių dėl bylos teismingumo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi buvo kreiptasi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti su prašymu išspręsti klausimą, kuriam teismui priklauso nagrinėti bylą pagal pareiškėjų pareikštus reikalavimus atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus kartu su civiline byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (Teismingumo byla Nr. T-110/2015) 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi konstatavo, kad reikalavimas dėl termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir nagrinėtinas kartu su reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl termino nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti perduotinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, o pareiškėjų reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises yra nagrinėjamas administraciniame teisme. Todėl pareiškėjai Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2015 m. lapkričio 9 d. prašymu patikslino reikalavimą atnaujinti terminą paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pateikimo giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų žemės savininko A. G. brolių K. ir J. G. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepilnai, nevisapusiškai išnagrinėjo prašymą, netyrė prašyme išdėstytų aplinkybių. Netenkino prašymo dėl bylos sustabdymo.Pirmosios instancijos teismas žinojo, kad bendrosios kompetencijos teisme, Panevėžio miesto apylinkės teisme, yra pareiškėjų iškelta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (civilinė byla Nr. 2-3737-812/2015). Be to, pareiškėjai ne kartą Panevėžio apygardos administracinio teismo prašė sustabdyti administracinės bylos Nr. 1-1002-279-2015 nagrinėjimą kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3737-812/2015 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir netenkino prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėta civilinė byla bendrosios kompetencijos teisme (2015 m. balandžio 13 d.).Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai iki 2001 m. gruodžio 21 d. nepatekę nei į vieną Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 d. 1-5 punktuose nurodytų asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grupę, kad pareiškėjai neturi subjektinės teisės prašyti atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau pirmiausia reikėjo išnagrinėti juridinę reikšmę turinčius faktus, nes tokiu atveju pirmosios instancijos teismui būtų pateikti įrodymai, kurių šis teismas net netyrė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus, atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 129) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pilnai ir visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, reikalingas priimti sprendimui dėl praleisto termino prašymui paduoti nuosavybės teisėms atkurti. Pareiškėjai buvo pateikę prašymą sustabdyti administracinę bylą, kai Panevėžio miesto apylinkės teismas dar nebuvo išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimo. Po to civilinė byla Nr. 2-3737-812/2015, kurioje pareiškėjai prašė nustatyti juridinį faktą, kad jų tėvas A. G. nuosavybės teisėmis valdė brolių dovanotą ir paveldėtą žemę, buvo sustabdyta 2015 m. birželio 17 d. nutartimi, iki bus išspręsta ši administracinė byla. Pareiškėjai šios nutarties neskundė. Taip pat Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5601-902/2015 buvo atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėjai prašė atnaujinti terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų, jų tėvo A. G. brolių J. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 9,94 ha ir 4,50 ha žemės sklypus Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiuje (duomenys neskelbtini) ir K. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 7,77 ha žemės sklypą Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiuje (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. G. ir K. G. yra pareiškėjų dėdės ir todėl pareiškėjai pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo priskirti pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą.
Tokia išvada nėra pagrįsta.
Pareiškėjų prašymo turinys patvirtina, kad jie savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą kildina iš paveldėjimo santykių. Prašyme nurodė, kad A. G. po K. G. mirties paveldėjo jo turtą, o J. G., nesilaikydamas įstatymo nustatytos formos, surašęs dovanojimo sutartį, perleido A. G. nuosavybės teise valdytą žemę.
Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai siekia tapti pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriuo nustatyta, kad nuosavybės teisės yra atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis pareiškėjai yra pradėję tokią bylą Panevėžio apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-3737-812/2015) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad A. G. nuosavybės teise valdė brolio J. G. ir K. G. žemę. Byla 2015 m. birželio 17 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta ši administracinė byla.
Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti iš esmės, susidaro situacija, kad gali būti paneigta pareiškėjų teisė į teismą, nes atmetus pareiškėjų prašymą tuo pagrindu, kad jie nėra pretendentai ir prašymo dėl termino praleidimo aplinkybių nenagrinėjus, Panevėžio apylinkės teismui gali būti pagrindas nenagrinėti iš esmės pareiškėjų pareiškimo dėl fakto, turinčio juridinę reikšmę, nustatymo, nesant fakto, turinčio juridinę reikšmę, nustatymo tikslo.
Tokia padėtis negalima, nes bylos liktų iš esmės nenagrinėtos, nors bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai formalią teisę teikti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui turi pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir nesant faktų, akivaizdžiai paneigiančių pareiškėjų, kaip pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą, statusą (pvz., jei asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis), prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti nagrinėjamas iš esmės ir sprendimas turi būti priimtas įvertinus termino praleidimo priežastis.
Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų A. J. ir V. G. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.