- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- I-1818-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00040-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. J., V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Deivydui Aidukui,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir V. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą, prašydami atnaujinti terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų, jų tėvo A. G. brolių- J. G. ir K. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą ( į 9,94 ha ir 4,50 ha žemės sklypus Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini), priklausiusius J. G. ir į 7,77 ha žemės sklypą Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini), priklaususį K. G. ( b.l. 2-3, 106-107, 108).
Pareiškėjai prašyme ( b.l. 2-3), patikslintame prašyme (b.l.106-107) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jie yra A. G. vaikai. Jų tėvas A. G., gim. 1896m., mirė (duomenys neskelbtini), motina A. G. sunkiai sirgo, mirė (duomenys neskelbtini). 1996 metais jų motina A. G. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. G. nuosavybės teise valdė mišką. Nuosavybės teisės į jų tėvo A. G. valdytą žemę ir mišką buvo atkurtos Panevėžio apskrities 2001 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu. 1996 m. tvarkant dokumentus į tėvo nuosavybės teisių atkūrimą, Krekenavos apylinkės agrarinės reformos tarnybos vedėja paaiškino, jog pareiškėjai neturi teisės atstatyti nuosavybės teisių į tėvo A. G. brolių J. G. ir K. G. valdytą žemę, nes nėra išlikusių nuosavybės teisę įrodančių dokumentų ir pagal įstatymą į dėdžių žemę atstatyti nuosavybės teises nepriklauso.
Nurodė, jog K. G. buvo neįgalus, pareiškėjų tėvas dirbo jo žemę, prižiūrėjo, slaugė, savo lėšomis jį palaidojo ir priėmė palikimą. Tvirtino, jog J. G. šeimos neturėjo, prasidėjus karui, nesilaikydamas įstatymo nustatytos formos surašė dovanojimo sutartį, pagal kurią žemės sklypus padovanojo jų tėvui ir pasitraukė į JAV, kur (duomenys neskelbtini)mirė. Testamentas ir dovanojimo sutartis dėl nežinomų priežasčių iki šių dienų neišliko. Kreiptis į žemėtvarkos skyrių dar kartą paskatino tai, kad pareiškėja A. J. kartu su dukra A. P. 2014m. gruodžio mėn. sodybos, priklausiusios A. G., palėpėje surado Lietuvos Respublikos Žemės tvarkymo departamento 1936-07-01 dokumentą, įrodantį, jog J. G. nuosavybės teisėmis valdė 9,94 ha žemės (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai ir jų atstovas tvirtino, jog terminas kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjų tėvo brolių žemę buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes jie buvo suklaidinti Krekenavos apylinkės agrarinės reformos tarnyboje kategoriškai šios tarnybos vedėjai nurodžius, kad pareiškėjai neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į dėdžių valdytą žemę ir nėra išlikusių nuosavybės teises įrodančių dokumentų. Be to, nuosavybės teisę įrodantis dokumentas buvo rastas tik 2014 metais senos sodybos palėpėje.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, šios objektyvios aplinkybės turi būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir terminas atnaujintas.
Pareiškėjų atstovo nuomone, teismo sprendimas dėl termino atnaujinimo sukels teisines pasekmes pareiškėjams, nes Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-35-812/2016 pagal pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo dėl nuosavybės teisių valdymo, palikimo priėmimo. Minėti juridiniai faktai susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į dėdžių žemę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) atsiliepime (b.l. 47-48) su pareiškėjų prašymu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys nėra objektyvios ir svarbios, tačiau teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas teigė, jog termino atnaujinimas yra priskirtas teismo kompetencijai, todėl dėl pareiškėjų prašymo pagrįstumo palieka spręsti teismui. Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, teikti nuomonę dėl prašymo pagrįstumo šiuo metu netikslinga, nes pirmiausiai turėtų būti išnagrinėta byla Panevėžio apylinkės teisme dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų prašymas tenkinamas.
Šioje byloje sprendžiamas termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atnaujinimo klausimas.
Pareiškėjai prašo atnaujinti terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų, jų tėvo A. G. brolių J. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 9,94 ha ir 4,50 ha žemės sklypus Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini) ir K. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 7,77 ha žemės sklypą Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini).
Byloje nėra ginčo, jog J. G. ir K. G. yra pareiškėjų dėdės iš jų tėvo pusės. Pareiškėjų prašymo turinys patvirtina, kad jie savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą kildina iš paveldėjimo santykių. Prašyme nurodė, kad A. G. po K. G. mirties paveldėjo jo turtą, o J. G., nesilaikydamas įstatymo nustatytos formos, surašęs dovanojimo sutartį, perleido A. G. nuosavybės teise valdytą žemę.
Iš prašymo turinio spręstina, jog pareiškėjai siekia tapti pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriuo nustatyta, kad nuosavybės teisės yra atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis pareiškėjai yra pradėję tokią bylą Panevėžio apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-6-812/2017) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad A. G. nuosavybės teise valdė brolio J. G. ir K. G. žemę, todėl atnaujinus prašomą terminą ir teismui nustačius jų prašomus juridinius faktus, atsirastų sąlygos jų subjektinių teisių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dėdžių žemę realizavimui. Civilinė byla 2015 m. birželio 17 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta ši administracinė byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje Nr. A-380-261/2017 šioje byloje yra konstatavęs, jog pareiškėjai formalią teisę teikti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui turi pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir nesant faktų, akivaizdžiai paneigiančių pareiškėjų, kaip pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą, statusą, prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti nagrinėjamas iš esmės ir sprendimas turi būti priimtas įvertinus termino praleidimo priežastis.
Šio pobūdžio terminų atnaujinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti.
Pažymėtina, jog Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pareiškimo turinio spręstina, jog svarbiomis šio termino praleidimo priežastimis pareiškėjai nurodė Krekenavos apylinkės agrarinės reformos tarnybos veiksmus, atsisakant atkurti nuosavybės teises. Jų teigimu, 1996 m. pareiškėjai kreipėsi į minėtą tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo A. G. brolių J. G. ir K. G. valdytą žemę, tuo pačiu metu, kai tvarkė nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus į tėvo žemę, tačiau jiems kategoriškai buvo nurodyta, jog pagal įstatymą į dėdžių žemę atstatyti nuosavybės teises nepriklauso, be to nėra išlikusių nuosavybės teisę įrodančių dokumentų, t.y. pareiškėjai kategorišku atsakymu buvo suklaidinti minėtos institucijos ir iš naujo į ją kreipėsi tik 2014m., po to, kai buvo surastas jų motinos sodyboje Lietuvos Respublikos Žemės tvarkymo departamento 1936-07-01 dokumentas, įrodantis, jog J. G. nuosavybės teisėmis valdė 9,94 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog kreiptis įstatymo nustatytu terminu su prašymu jiems sukliudė pasitikėjimas Krekenavos agrarinės tarnybos darbuotojų išaiškinimu.
Nors rašytinių duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų teikę prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dėdžių Kazimiero ir J. G. žemę nėra, tačiau byloje jų nurodytos aplinkybės dėl kreipimosi į minėtą instituciją šiuo klausimu taip pat nepaneigtos.
Administracinės bylos ir Nuosavybės teisių bylos į A. G. žemę duomenimis nustatyta, jog pareiškėja A. J. aktyviai dalyvavo padedant motinai A. G. pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. G. žemę ( Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra už ją pasirašiusi, nurodytas jos telefonas, b.l.19,21). 1996 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2/16-3016/96 patvirtina, jog A. J. dalyvavo byloje juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. G. nuosavybės teise valdė mišką kaip A. G. atstovė ( b.l. 36).
Nepaneigta ir tai, kad Krekenavos agrarinėje tarnyboje buvo atsisakyta žodžiu atkurti nuosavybės teises, nes vertinant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5punktą, kuriuo nustatyta, kad nuosavybės teisės yra atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, nuostatas, vien prašymo ir dokumentų, patvirtinančių buvusių savininkų ( pareiškėjų dėdžių) nuosavybės teises į žemę konkrečiu atveju neužteko, buvo būtina pateikti ir papildomus dokumentus dėl minėtos nuosavybės teisių perėjimo jų tėvui A. G., o tokie dokumentai galimi tik teisme nustačius tam tikrus juridinius faktus (dėl nuosavybės teisių valdymo, palikimo priėmimo). Taigi konkrečiu atveju akivaizdu, jog dėl teisinių santykių sudėtingumo pareiškėjams objektyviai buvo apsunkinta jų galimybė kreiptis į nuosavybės teises atkuriančią instituciją su prašymu įstatymo nustatytu terminu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Be to, nepaneigta, jog Krekenavos agrarinės tarnybos darbuotojų veiksmai, kurių dėl praėjusio per ilgo laiko negalima patikrinti (NŽT atstovas nurodė, jog tarnyboje nebedirba tie darbuotojai, kurie atliko pareigas Krekenavos agrarinėje tarnyboje ginčo laikotarpiu), dėl ginčo teisinių santykių sudėtingumo ir susiklosčiusios neįprastos situacijos, galėjo objektyviai suklaidinti pareiškėjus, kad nuosavybės teisių atkūrimas konkrečiu atveju apskritai negalimas. Suinteresuotas asmuo NŽT nurodė, jog apie tai duomenų neturi, tačiau šių aplinkybių ir neneigė.
Konkrečiu atveju pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog būtų kreipęsi teisinės konsultacijos į teisininkus, kuri pagal susiklosčiusią situaciją buvo būtina, kad būtų kreipęsi į archyvus dėl nuosavybės dokumentų, tačiau antra vertus, kompetentingai institucijai nurodžius (išaiškinus), kad nuosavybės teisių atkūrimas negalimas, tam ir nebuvo pagrindo. Pareiškėja A. J. nurodė, jog kreipėsi į nuosavybės teises atkuriančią instituciją pakartotinai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dėdžių žemę 2014 metais, kai ji su dukra A. P. tvarkydama negyvenamą sodybą (duomenys neskelbtini) tarp senų laikraščių surado Žemės tvarkymo departamento 1936-07-01 dokumentą, įrodantį, jog J. G. nuosavybės teisėmis valdė 9,94 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai ( b.l. 5-6, 9-10), liudytojos A. P. parodymai.
Teismo vertinimu, konkrečiu atveju susiklostę teisiniai santykiai, apsprendžiantys galimybes dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, nebuvo įprasti ar standartiniai, todėl objektyviai galėjo trukdyti pareiškėjams tinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir tuo pačiu savalaikiai inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. LAV 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1473/2014; LAV 2016m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).
Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius duomenis, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, kuriuos įgyvendinant Įstatymo 10 str. nustatyti terminai iš naikinamųjų buvo pakeisti į atnaujinamuosius, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad NŽT neginčija duomenų apie buvusių žemės sklypų savininkų turėtą nekilnojamą turtą, nesant duomenų apie kitus pretendentus, kurie būtų kreipęsi dėl to pačių žemės sklypų, pareiškėjų nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, objektyviomis kliūtimis, trukdžiusiomis realizuoti jų subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tai sudaro pagrindą jų prašymą tenkinti ir terminą atnaujinti ( Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. ir 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams A. J. ir V. G. terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų, jų tėvo A. G. brolių J. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 9,94 ha ir 4,50 ha žemės sklypus Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini)ir K. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 7,77 ha žemės sklypą Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.