- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-756-779/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24548-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus kometa“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ prašymą dėl ieškinio atsisakymo, gautą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ prevencinį ieškinį dėl draudimo atlikti veiksmus, pareikštame atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus kometa“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Iki Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Norfos mažmena“ 2022 m. gruodžio 13 d. pateiktu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei pačiai ir/ar per trečiuosius asmenis bet kokia forma trukdyti ieškovei naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, kurie gali nulemti (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties, sudarytos tarp šalių, nutraukimą ir įpareigoti atsakovę sudaryti realias sąlygas ieškovei pasinaudoti minimų patalpų nuomos pirmenybės teise.
2. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškinyje ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, ieškovei mokant ginčo nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį, uždrausti atsakovei pačiai ir/ar per trečiuosius asmenis trukdyti ieškovei naudotis nurodytomis patalpomis, taip pat uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, kurie gali nulemti 2007 m. lapkričio 15 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp šalių, nutraukimą (neatnaujinimą).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė 2023 m. sausio 16 d. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovei 5 000 Eur dydžio baudą, įpareigoti ieškovę pusę baudos sumokėti atsakovei, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB „Iki Lietuva“.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2023 m. vasario 9 d. dubliku palaikė ieškinio reikalavimus, taip pat prašė netenkinti atsakovės prašymų dėl UAB „Iki Lietuva“ įtraukimo trečiuoju asmeniu ir baudos ieškovei skyrimo, prašė išreikalauti iš atsakovės sudarytą ginčo patalpų nuomos sutartį su visais papildymais ir pakeitimais.
6. Atsakovė 2023 m. vasario 22 d. pateikė tripliką, kuriuo palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi paskirtas 2023 m. balandžio 6 d. teismo posėdis, į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta UAB „Iki Lietuva“.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo 2023 m. kovo 23 d. atsiliepimu į ieškinį prašė civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme arba ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patenkinus atsakovės atskirąjį skundą, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės UAB „Norfos mažmena“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas; atsakovės UAB ,,Vilniaus kometa“ prašymas skirti ieškovei UAB „Norfos mažmena“ 5 000 Eur baudą atmestas.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi buvo patenkintas trečiojo asmens prašymas ir civilinė byla pagal ieškovės UAB „Norfos mažmena“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus kometa“ dėl draudimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo – UAB „Iki Lietuva“, nutraukta, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistos 7 402,78 Eur bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. papildoma nutartimi iš ieškovės atsakovei priteisė 12 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui 2 456,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės atskiruosius skundus tenkino iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį ir 2023 m. birželio 22 d. papildomą nutartį panaikinęs, grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
12. Ieškovė 2024 m. sausio 12 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė priimti atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti; grąžinti ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Ieškovės vertinimu, jog dėl atsakovės bylos nagrinėjimo metu atliktų veiksmų (pateiktos su trečiuoju asmeniu sudarytos nuomos sutarties ir tokiu būdu sudarytos galimybės ginti savo interesus 2023 m. gegužės 8 d. inicijuojant kitą bylą) ieškovė pasiekė ieškinio tikslus, todėl tolimesnis šios bylos nagrinėjimas yra netikslingas. Ieškovės nuomone, nepaisant to, kad 2023 m. gegužės 8 d. inicijuotoje byloje ieškovė gina savo, kaip nuomininkes teises, toks procesas nebūtų galimas be prevencinio ieškinio, todėl prašė ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalį. Paaiškino, kad prevencinis ieškinys buvo pareikštas, nes buvo siekiama išvengti žalos, kuri galėjo atsirasti dėl to, kad atsakovė nesudarė ieškovei galimybės pasinaudoti nuomos pirmenybės teise; kad atsakovė, vykstant komunikacijai ikiteisminėje stadijoje, neteikė ieškovei su trečiuoju asmeniu sudarytos nuomos sutarties ir atsakovė neturėjo galimybės su ja susipažinti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės ir naujojo nuomininko sudaryta nuomos sutartis buvo pateikta su tripliku ir tik tada atsakovė galėjo susipažinti su šiose sutartyje įtvirtinta konkrečia nuomininko teisių ir pareigų pusiausvyra. Ieškovės teigimu, ji savo teisių negalėjo ginti tol, kol jai nebuvo pateikta atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta nuomos sutartis, nes su ja nesusipažinusi objektyviai negalėjo įvertinti būsimų įsipareigojimų apimties. Ieškovė, siekdama patvirtinti savo ketinimų realumą, 2023 m. balandžio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl teisių ir pareigų pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą nuomos sutartį perkėlimo, tačiau ne teismine tvarka atsakovė nesutiko šio prašymo spręsti. Dėl to ieškovė iniciavo kitą civilinę bylą, teismui pateikusi naują ieškinį dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo, nes, ieškovės nuomone, šioje byloje ieškinio pagrindo ir dalyko nebuvo galima keisti. Paaiškino, kad teismo nutartį, kuria buvo patenkintas trečiojo asmens prašymas nutraukti bylą, skundė atskiruoju skundu, nes teismas nesuteikė ieškovei galimybės pasisakyti dėl pareikšto prašymo, be to, priteisė iš ieškovės atsakovei bei trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad visi trys ieškovės ieškinio reikalavimai yra įgyvendinti. Ieškovė vertino, kad prevencinio ieškinio pareiškimą lėmė atsakovės veiksmai, todėl ieškovei turėtų būti priteistos 14 520 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
14. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, 2023 m. birželio 15 d. paskirto posėdžio metu norėjo pareikšti parašymą dėl bylos nutraukimo, tačiau to nepadarė, nes teismas bylą nutraukė prieš posėdį.
Atsiliepimas
15. Atsakovė 2024 m. sausio 18 d. pateikė poziciją dėl ieškovės prašymo, nurodydama, kad ieškovė prevencinį ieškinį pareiškė piktnaudžiaudama teise, suprasdama, kad šiuo ieškiniu pareikšti reikalavimai nepagrįsti, todėl nesutiko su ieškovės prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atkreipė dėmesį, jog ieškovei iniciavus kitą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą, kuria siekiama pirmumo teisės nuomoti atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas įgyvendinimo, ieškovės prašyme išdėstyti prevencinio ieškinio pareiškimo tikslai nėra šios bylos dalyku. Taip pat nurodė, kad ieškovė, manydama kad bent vienas prevencinio ieškinio reikalavimas pagrįstas, nereikštų prašymo dėl ieškinio atsisakymo ir tik nagrinėdamas bylą teismas galėtų vertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Paaiškino, kad ieškovė neteisėtai naudojasi patalpomis, nereaguoja į pakartotinius atsakovės reikalavimus nedelsiant nutraukti savo veiklą ir perduoti patalpas daikto savininkui. Kadangi šalių sudaryta nuomos sutartis baigėsi 2022 m. gruodžio 31 d., ginčo šalys nėra susietos nuomos teisiniais santykiais, todėl objektyviai negalima reikalauti drausti to, kas yra neįmanoma ir negali sukelti teisinių pasekmių. Atsakovė ir trečiasis asmuo yra sudarę nuomos sutartį ir apie tai ieškovė buvo informuota 2022 m. liepos 1 d. raštu, todėl prevencinio ieškinio reikalavimas nepagristas. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas pateikti nuomos sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu, nesudarė prevencinio ieškinio dalyko, todėl tai, kad atsakovė šią sutartį teismui pateikė, siekdama užkirsti kelią bylos vilkinimui, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, jog pagal prevencinį ieškovės ieškinį iškelta byla labai sudėtinga, nes ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sukurti tikslu užkirsti kelią perduoti patalpas naujam nuomininkui pagal sudarytą nuomos sutartį, kurios dalykas viršija 10 milijonų eurų. Investicijos pagal sudarytą nuomos sutartį atsakovės veiklos tęstinumą užtikrintų 20 metų laikotarpiu, o tam prevenciniu ieškiniu siekė trukdyti ieškovė.
Šalies argumentai
16. Trečiasis asmuo pateiktu papildomu prašymu prašė priteisti iš ieškovės papildomai patirtas 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Norfos mažmena“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei UAB „Vilniaus kometa“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukė. Teismas grąžino ieškovei UAB „Norfos mažmena“ 78,75 Eur žyminio mokesčio bei priteisė iš ieškovės UAB „Norfos mažmena“ atsakovei UAB „Vilniaus kometa“ 14 520 Eur bylinėjimosi išlaidas bei trečiajam asmeniui UAB „Iki Lietuva“ 10 367,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
18. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, jog ieškovė savo reikalavimų atsisakė, atsisakymas nuo ieškinio priimtas. Nors ieškovė vertino, kad patenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reiškė ieškiniu siektų tikslų pasiekimą, teismas su tokia ieškovės pozicija nesutiko, nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniame teismo sprendime, išnagrinėjus bylą iš esmės.
19. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog nagrinėjamoje byloje ji negalėjo tikslinti ieškinio dalyko, todėl Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 8 d. iniciavo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovei pareikšdama ieškinį dėl nuomininko teisių ir pareigų pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą nuomos sutartį perkėlimo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. gegužės 8 d. pateiktas ieškinys, kurio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareikštas tuo pačiu faktiniu pagrindu, kuriuo buvo reiškiamas ir prevencinis ieškinys, ieškinio dalykas grindžiamas tais pačiais rašytiniais įrodymais, kurie buvo pateikti su ieškovės procesiniais dokumentais nagrinėjamoje byloje, papildomai su ieškiniu dėl nuomininko teisių perkėlimo taip pat pateikti nagrinėjamoje byloje pagal prevencinį ieškinį surinkti įrodymai. Teismas sprendė, kad ieškovė antruoju ieškiniu pakeitė tik ieškinio dalyką, todėl nagrinėjamoje byloje turėjo ir galėjo tikslinti ieškinį, tačiau tokia procesine teise nepasinaudojo, nors taip įgyvendinti procesines teises ieškovei 2023 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje buvo siūloma ir šiuo tikslu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.
20. Teismas darė išvadas, jog tam, kad ieškovė atsakovei pareikštų reikalavimą dėl nuomininko teisių perkėlimo ir išsireikalautų įrodymus, nebuvo būtina reikšti prevencinio ieškinio.
21. Teismas nustatė, kad ieškovė, grįsdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėstė argumentus, dėl kurių pagrįstumo teismas galėtų pasisakyti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Kadangi ieškovė atsisakymą nuo ieškinio pareiškė nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, o ieškovės procesiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), iškelta pagal ieškinį, pareikštą tuo pačiu pagrindu kaip ir prevencinis ieškinys, teismas dėl kitų ieškovės argumentų nepasisakė, sutikdamas su atsakove ir trečiuoju asmeniu, jog ieškovės argumentai, kuriais grindžiamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tapo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)nagrinėjimo dalyku.
22. Pažymėjo ir tai, kad ieškovės atstovas klausimo dėl bylos nutraukimo nagrinėjimo metu nurodė, kad teismo posėdyje, kuris turėjo vykti 2023 m. birželio 15 d., ketino reikšti prašymą dėl bylos nutraukimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, ketindama reikšti prašymą, kurio tenkinimo atveju byla pagal prevencinį ieškinį būtų nutraukta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį, kuria byla buvo nutraukta, apskundė atskiruoju skundu, siekdama teismo procesinio sprendimo panaikinimo visa apimtimi. Ši aplinkybė, bei tai, kad ieškovė 2024 m. sausio 12 d. pareiškė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, leido daryti išvadą, kad ieškovė su 2023 m. birželio 13 d. teismo procesiniu sprendimu nutraukti bylą iš esmės sutiko, jos netenkino tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė, turėdama galimybę, skųsti nutartį tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pasirinko kitokį procesinį sprendimą, kas teismo nuomone, neatitiko proceso koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimų.
23. Teismas nustatė, kad aukščiau nurodytas ieškovės procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimus, todėl sprendė, kad dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra atsakinga ieškovė.
24. Teismas nustatė, kad dėl ieškovės pareikšto ieškinio atsakovė patyrė 14 520 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, vėliau į bylą įtrauktas trečiasis asmuo patyrė 10 367,28 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovai turėjo išanalizuoti didelės apimties ieškovės sudarytus procesinius dokumentus ir su jais pateiktą didelį kiekį rašytinių įrodymų bei, suderinus poziciją su atstovaujamaisiais, parengti atsiliepimus (atsakovės atstovas ir tripliką). Atsakovės ir trečiojo asmens atstovai turėjo rengti procesinius dokumentus, skundžiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsiliepimus į ieškovės 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. liepos 3 d. atskiruosius skundus, atsikirsti į kitus ieškovės byloje reiškiamus procesinius prašymus. Byloje paskirtas 2023 m. balandžio 6 d. teismo posėdis buvo atidėtas, sudarant ieškovei sąlygas tikslinti ieškinį, o 2023 m. balandžio 6 d. protokoline nutartimi paskirtas 2023 m. gegužės 18 d. teismo posėdis buvo atidėtas patenkinus 2023 balandžio 18 d. ieškovės atstovo prašymą. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovai neabejotinai turėjo ruoštis ir ruošėsi bylos nagrinėjimui paskirtuose teismo posėdžiuose ir šių atstovų procesiniu elgesiu nebuvo sudaromos situacijos tam, kad bylos nagrinėjimas nevyktų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės ir trečiojo asmens atstovų prašymai priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįsti ir tenkintini.
25. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pateiktų didelės apimties procesinių dokumentų analizei, o taip pat procesinių dokumentų parengimui buvo reikalingos didelės laiko sąnaudos ir atidumas, į tai, kad išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos ir apmokėtos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), iš ieškovės atsakovei nutarė priteisti 14 520 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisti 10 367,28 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą.
III. Atskirojo skundo argumentai
26. Ieškovė UAB „Norfos mažmena“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją pakeisti, priteisiant ieškovei visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (14 520 Eur ir 25 procentų byloje sumokėto žyminio mokesčio, kuris nėra grąžinamas) atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Ieškovės vertinimu, jos reikalavimas – sudaryti realias sąlygas pasinaudoti patalpų nuomos pirmenybės teise buvo įgyvendintas, kadangi dėl naujos nuomos sutarties pateikimo ir galimybių ieškovei įvertinti jos sąlygas tokiu būdu sudarymo, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo, o ieškinio tolimesnis nagrinėjimas šioje byloje neteko prasmės. Ieškovės nuomone, tiek ieškinio pareiškimą, tiek iš esmės ir jo atsisakymą nulėmė atsakovė.
26.2. Ieškovės vertinimu, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalyje bei 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir jo taikymo praktiką. Ieškovė buvo sąžininga ir tinkamai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir dėl to įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26.3. Ieškovės teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas ignoravo esminės aplinkybės vertinimą – koks ir kieno elgesys sąlygojo bylos iškėlimą ir dėl kokios priežasties bei kieno elgesys lėmė poreikį bylą nutraukti.
26.4. Mano, jog skundžiama nutartimi yra sukuriama ydinga praktika, kuria remiantis pripažįstama, kad dėl kito asmens neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų ieškovui pasikreipus į teismą, o vėliau dėl to paties asmens atliktų veiksmų ieškinio reikalavimams nebegalint būti vykdomiems, sąžininga šalis (ieškovas) netenka teisės atgauti patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė naudodamasis savo teise į teisminę gynybą.
26.5. Nurodė, kad ieškinys buvo pateiktas išimtinai dėl to, kad jo pateikimo metu ieškovė neturėjo kitų galimybių ginti savo pažeistus interesus. Atsakovei piktnaudžiaujant, nesikooperuojant ir nebendradarbiaujant tolimesnių nuomos teisinių santykių išsaugojimas ir ieškovės galimybės pasinaudoti nuomos pirmenybės teise nebuvo įmanomas be teismo įsikišimo. Atsakovė slėpė naują nuomos sutartį, nesudarydama ieškovei galimybės nuspręsti ar šiomis sąlygomis ji būtų suinteresuota tęsti nuomos teisinius santykius. Būtent siekdama apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių (galimos žalos), veikos nutraukimo ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį.
26.6. Vertina, kad ieškovės elgesys šiomis aplinkybėmis nebuvo neteisėtas ar nepagrįstas iš esmės patvirtino tiek bylą nagrinėjęs teismas, kuris 2022 m. gegužės 15 d. pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones konstatavo ieškinio pagrįstumą, tiek ir Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2023 m. kovo 23 d. nutartį, kurioje nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai siekė užvilkinti teismo procesą ar sąmoningai reiškė visiškai nepagrįstus reikalavimus vykstant bylos nagrinėjimui. Tokia aukštesnės instancijos teismo nutartyje padaryta išvada yra akivaizdžiai priešinga skundžiamoje nutartyje pateiktam žemesnės instancijos teismo vertinimui, jog ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
26.7. Mano, jog ieškovės elgesio naudojimasis procesinėmis teisėmis iš esmės byloje net nebuvo vertinamas, o skundžiamoje nutartyje nurodyti vertinimo motyvai negali būti laikomi pakankamais konstatuoti, kad ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi kaip nors netinkamai.
26.8. Teismo skundžiamoje nutartyje pateiktas vertinimas, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą vertino kaip ieškiniu siektų tikslų pasiekimą, visiškai neatitinka tikrovės. Ieškovė niekuomet nesilaikė tokios pozicijos ir nėra nurodžiusi tokių argumentų. Ieškovė šiuo atveju negali sutikti ir su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu, kad įrodymų – naujos nuomos sutarties išreikalavimo, ieškovė galėjo siekti ir pareikšdama ieškinį dėl nuomininko teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį perkėlimo, tam nebuvo būtina inicijuoti nagrinėjamos bylos.
26.9. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad kitoje teismo nagrinėjamoje byloje dėl nuomininko teisių ir pareigų pagal naują nuomos sutartį perkėlimo ieškinys yra pareikštas tuo pačiu pagrindu, tai yra, kad teikdama tokį ieškinį ieškovė pakeitė tik ieškinio dalyką. Tą, teismo vertinimu, tikslindama ieškinį, ieškovė galėjo padaryti ir nagrinėjamoje byloje, neinicijuodama naujo teisminio proceso. Ieškovė buvo ir yra įsitikinusi, kad nurodytose bylose pareikšti ieškiniai skiriasi tiek dalyku, tiek pagrindu. Ieškovės vertinimu, akivaizdus ir skirtingas pareikštų ieškinių turinys bei tikslai, kurių jais yra (buvo) siekiama.
26.10. Ieškovė pažymėjo, kad teismas sudarė galimybes tiek šalims išspręsti kilusį ginčą taikiai, tiek ieškovei patikslinti reikalavimus taip, kad jie atitiktų faktinę situaciją dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (pateiktos naujos nuomos sutarties) ar, jei tai neįmanoma, pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis. Pasitvirtinus naujos nuomos sutarties sudarymo faktui, atsirado poreikis tikslinti ieškinio reikalavimus, atsisakant reikalavimų, kurie yra praradę prasmę ir jau akivaizdžiai nebus ir negalėtų būti nagrinėjami. Nurodė, kad teismo posėdžio metu, visiškai priešingai negu skundžiamoje nutartyje įvardijo teismas, ieškovei nebuvo nurodyta, kad ji turėtų ir galėtų tikslinti ieškinį reikšdama reikalavimą dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo. Dar gi priešingai, tiek atsakovė, tiek ir teismas užsiminė būtent apie tai, kad ieškovė pasitvirtinus naujos nuomos sutarties sudarymo faktui ir siekdama šia sutartimi nustatytų teisių įgijimo, turėtų ir galėtų reikšti naują ieškinį. Pripažinus, kad ieškovė iš esmės galėjo patikslinti ieškinį nagrinėjamoje byloje, nesudaro pagrindo teigti, kad vertindama situacijas kaip skirtingas ir dėl to manydamas, kad naujo ieškinio pareiškimas reiškia tiek ieškinio dalyko, tiek jo pagrindo keitimą, dėl to nėra galimas nagrinėjamoje byloje teikiant patikslintą ieškinį, tokiu būdu ieškovė veikė nesąžiningai. Taigi, šiomis aplinkybėmis skundžiamoje nutartyje pateiktas priešingas teismo vertinimas yra neteisingas ir negalintis būti laikomas sudarančiu pagrindą atsisakyti priteisti ieškovės patirtas išlaidas.
Atsiliepimas
27. Atsakovė UAB „Vilniaus kometa“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
27.1. Atsakovės vertinimu, ieškovės nurodoma jos subjektyvių ketinimų ar tikslų užvedant bylą teorija neturi teisinės reikšmės. Kaip ne kartą akcentavo savo teiktuose procesiniuose dokumentuose, tik ieškovė gali pasirinkti, taigi ir yra atsakinga už reiškiamus reikalavimus, jų formuluotes ir pobūdį.
27.2. Nurodė, kad ieškinio tikslai ir ieškinio dalykas iš esmės turi sutapti. Tai, kad ieškovė reiškia ieškinį kitais tikslais, nei kad nurodyta ieškinio dalyke, gali reikšti tik piktnaudžiavimą teise.
27.3. Atsakovės vertinimu, ieškovė klaidina Vilniaus apygardos teismą, kad visi jos pareikšti reikalavimai tariamai yra patenkinti. Ieškovės pareikšti reikalavimai buvo akivaizdžiai nepagrįsti tiek jų pareiškimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek yra nepagrįsti ir šiuo metu. Atsakovė nepatenkino ir neketina patenkinti nei vieno iš prevenciniu ieškiniu pateiktų reikalavimų. Priešingai, ieškovė yra nesąžininga ir neteisėtai naudojasi atsakovės patalpomis, nereaguoja į pakartotinius reikalavimus nedelsiant nutraukti savo veiklą ir perduoti patalpas daikto savininkui.
27.4. Paaiškino, kad ieškovei buvo pateiktos esminės nuomos sąlygos ir teikti netgi keturi pasiūlymai pradėti derybas. Ieškovė juos ignoravo ir nebendradarbiavo, todėl ieškovė atsisakė pasinaudoti pirmumo teise ir bet kokios jos teikiamos pretenzijos yra nepagrįstos.
27.5. Atsakovė nurodė, kad 2007 m. lapkričio 15 d. nuomos sutartis tarp UAB „Vilniaus kometa“ ir UAB „Norfos mažmena“ baigėsi 2022 m. gruodžio 31 d. Šalių nesieja nuomos santykiai (ginčo dėl to nėra), todėl objektyviai negalima reikalauti drausti to, kas yra neįmanoma ir negali sukelti teisinių pasekmių. Ieškinio pareiškimo metu ieškovė negalėjo nesuprasti, kad toks ieškinys yra nenagrinėtinas teisme (arba jokiais atvejais negali būti tenkinamas), todėl jį reiškė piktnaudžiaudama teise.
27.6. Reikalavimas įpareigoti sudaryti realias sąlygas pasinaudoti pirmumo teise, atsakovės vertinimu, jau ieškinio pareiškimo metu neatitiko ieškinio dalykui keliamų reikalavimų, ypač kai yra sudaryta kita nuomos sutartis, pirmumo teisės įgyvendinimas objektyviai nebeturi teisinės reikšmės ir toks teisių gynimo būdas yra neįmanomas. Ieškovė, atstovaujama kompetentingų teisės profesionalų, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ir teisme nenagrinėtiną ieškinį, kurio pagrindu ji pasiekė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (tapačių ieškinio reikalavimui), todėl mano, jog bylos tikslas buvo naudotis patalpomis prieš nuomotojo valią į jas neinvestuojant.
27.7. Jeigu ieškovė vertino, kad bent vienas iš prevenciniu ieškiniu pareikštų reikalavimų yra teisiškai pagrįstas, ji neturėjo atsisakyti savo ieškinio.
27.8. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai deklaruoja, kad teismas privalėjo pasisakyti, koks elgesys sąlygojo bylos iškėlimą ir konstatuoti atsakovės nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Bylos iškėlimą, kaip ir ieškinio atsisakymą, sąlygojo tik ieškovė. Tuo tarpu tariamas atsakovės nesąžiningumas ar tariamas veiksmų neteisėtumas yra niekuo nepagrįsti ieškovės teiginiai.
27.9. Paaiškino, kad ši byla yra nutraukiama antrą kartą. Ginčas tarp šalių kyla tik dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios jau senai galėjo būti galutinai išspręstos apeliacinės instancijos teisme. Vilkindama bylą, ieškovė deklaravo esminį savo procesinių teisių pažeidimą ir užkirstą kelią imtis kitokią proceso baigtį lemsiančių veiksmų. Tačiau, kaip paaiškėjo, ieškovė neketino įgyvendinti ir neįgyvendino jokių savo procesinių deklaracijų. Bylą grąžinus į pirmos instancijos teismą, ieškovė toliau nesąžiningai veikė prieš proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, o savo ieškinio atsisakymą pateikė tik dar po trijų mėnesių proceso vilkinimo.
28. Trečiasis asmuo UAB „Iki Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atmesti ieškovės UAB „Norfos mažmena“ 2024 m. vasario 1 d. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Trečiojo asmens nuomone, ieškiniu buvo reikalaujama uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, kurie teisiškai yra neįmanomi. Ieškinio reikalavimai buvo suformuoti abstrakčiai ir pateikti netiksliai, jų patenkinimas nebūtų sukūręs materialiųjų teisinių padarinių, todėl negalėjo būti civilinės bylos dalyku.
28.2. Nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, pasibaigė dar 2022 m. gruodžio 31 d. Šalių susirašinėjimas dėl pirmenybės teisės įgyvendinimo prasidėjo dar 2021 m. rugsėjo mėnesį, o žodžiu buvo aptariamas dar anksčiau iki pat 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau ieškovė taip ir nepasinaudojo įstatymo jai suteikta pirmenybės teise pratęsti (atnaujinti) nuomos sutartį. Vien dėl šių aplinkybių ieškovės pasirinktas reikalavimas yra neįgyvendinamas ir negali suteikti galimybės įgyvendinti pirmenybės teisę. Todėl prevencinis ieškinys šiuo atveju objektyviai negalėjo būti pareikštas ir jis objektyviai neatitinka prevencinio pobūdžio.
28.3. Prevencinio ieškinio institutu nėra siekiama faktų patvirtinimo, konkrečiai – patvirtinti naujos nuomos sutarties sudarymo faktą. Todėl ieškovės teiginiai, kad patvirtinus faktą apie sudarytą naują nuomos sutartį, jos ieškinio reikalavimas iš esmės buvo patenkintas, indikuoja jos nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl neatitinka įstatymuose yra teismų praktikoje keliamų sąžiningumo reikalavimų.
28.4. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė atsakovei niekada neteikė savo siūlymų ir nesivaržė su kitais konkurentais dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo. Tai būtų galima laikyti piktnaudžiavimu pirmenybės teise, iškreipiant šios paskirtį.
28.5. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas, o Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutartimi taip pat atmestas atsakovės prašymas ieškovei skirti baudą už galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau ieškovė nepagrįstai teigia, kad toks sprendimas suponuoja jos sąžiningumą. Priešingai, teismas ir Vilniaus apygardos teismas analizavo tik siaurą bylos šalių elgesio segmentą, konkrečiai – ieškovės elgesį teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš nutarties neskirti baudos negalima daryti išvados, kad ieškovės elgesys viso bylos nagrinėjimo metu gali būti laikomas sąžiningu, nes teismai pasisakydami dėl laikinųjų apsaugos priemonių tokio tyrimo neatliko ir neturėjo pagrindo atlikti.
28.6. 2023 m. balandžio 6 d. įvykusio teismo posėdžio metu aptarta, kad byloje gali atsirasti poreikis patikslinti ieškiniu reiškiamus reikalavimus, priklausomai nuo atsakovės atsakymo į ieškovės 2023 m. balandžio 4 d. prašymą atsakovei dėl nuomininko teisių ir pareigų perdavimo. Tačiau ieškovė nesiėmė jokių procesinių veiksmų, nepaisydama nei 2023 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje suformuoto teismo raginimo, nei 2023 m. balandžio 20 d. UAB „Iki Lietuva“ prašymo patikslinti ieškinio reikalavimus. Tai patvirtino ir teismas skundžiamoje nutartyje. Taigi, teismui suteikus galimybę ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus ir taip įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, ieškovė pasirinko ne patikslinti ieškinio reikalavimus ir byloje reikalauti UAB „Iki Lietuva“ teisių ir pareigų, kylančių iš naujos nuomos sutarties, perdavimo, tačiau inicijuoti visiškai naują procesą, kuris papildomai akumuliuoja šalių bylinėjimosi išlaidas, nors naujojo ieškinio pagrindas yra analogiškas prevencinio ieškinio pagrindui.
Šalies argumentai
28.7. Skunde ieškovė iš esmės nurodo, kad inicijavus naują bylą, šios bylos baigtis neteko svarbos ieškovei. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė kryptingai siekia išvengti atlyginti dėl pačios ieškovės netinkamai įgyvendintos teisės į teisinę gynybą atsakovės ir UAB „Iki Lietuva“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Toks ieškovės elgesys ne tik pagrindžia jos nesąžiningumą, tačiau ir toliau akumuliuoja bylinėjimosi išlaidas, kurių buvo galima išvengti patikslinus ieškinį byloje.
28.8. Viena iš priežasčių tikslinti ieškinį buvo ta, kad ieškovės pirminis ieškinys buvo pateiktas dėl reikalavimų, kurių neįmanoma įgyvendinti, taigi ieškinys nebūtų sukėlęs ieškovės norėtų materialinių teisinių padarinių (t. y. tęsti nuomos teisinius santykius ir naudotis patalpomis). Todėl nesutiko su ieškovės teiginiais, kad prevencinis ieškinys buvo pagrįstas.
28.9. Pažymėjo, kad ieškinio pagrįstumas galėjo būti nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ieškovė atsisakymą nuo ieškinio pareiškė šio nagrinėjimo nepradėjus. Ieškovės ieškinys naujoje byloje yra pareikštas vadovaujantis ne tik panašiomis, bet daugeliu atveju analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais. Vienas ieškovės nurodomas skirtumas – tai naujos nuomos sutarties įtraukimas į bylos medžiagą. Apie naujos nuomos sutartį ir jos sąlygas ieškovė sužinojo ir buvo tinkamai supažindinta per jos įgaliotą atstovą dar iki prevencinio ieškinio pateikimo, o pakartotinai ją gavus su atsakovės tripliku nebuvo jokių kliūčių ja remtis ir tikslinti ieškinio dalyką. Dėl to trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės skunde nurodomais teiginiais, kad skiriasi naujoje byloje ir byloje pateiktų ieškinių dalykas ir pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
29. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
30. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kai byla užbaigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Norfos mažmena“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei UAB „Vilniaus kometa“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir civilinę bylą nutraukė. Teismas grąžino ieškovei UAB „Norfos mažmena“ 78,75 Eur žyminį mokestį bei priteisė iš ieškovės UAB „Norfos mažmena“ atsakovei UAB „Vilniaus kometa“ 14 520 Eur bylinėjimosi išlaidas bei trečiajam asmeniui UAB „Iki Lietuva“ 10 367,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, kad ieškovės procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimus, todėl sprendė, kad dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra atsakinga ieškovė.
32. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutarties dalimi, kuria teismas netenkino jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti, priteisiant ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, numato CPK 94 straipsnis. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
34. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
35. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
36. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
37. Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
38. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
39. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
40. Taigi šiuo atveju, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio padavimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei, kuriuo prašė uždrausti atsakovei pačiai ir/ar per trečiuosius asmenis bet kokia forma trukdyti ieškovei naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, kurie gali nulemti 2007 m. nuomos sutarties, sudarytos tarp šalių, nutraukimą ir įpareigoti atsakovę sudaryti realias sąlygas ieškovei pasinaudoti minimų patalpų nuomos pirmenybės teise bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
42. Iš Lietuvos teismo informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad ieškovės prevencinis ieškinys teisme priimtas 2022 m. gruodžio 15 d. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas.
43. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patenkinus atsakovės atskirąjį skundą, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės UAB „Norfos mažmena“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas; atsakovės UAB ,,Vilniaus kometa“ prašymas skirti ieškovei UAB „Norfos mažmena“ 5 000 Eur baudą atmestas.
44. Ieškovė 2024 m. sausio 15 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad iš bylos nagrinėjimo teisme metu atliktų veiksmų galima vertinti, kad ieškiniu siekti tikslai ir reikalavimai buvo įvykdyti (patenkinti), todėl dėl atsakovės veiksmų tolimesnis šios bylos nagrinėjimas yra netikslingas. Atsakovei pateikus naujai sudarytą nuomos sutartį, ieškovei tokiu būdu buvo sudaryta galimybė ne tik prevenciškai, tačiau iš esmės ginti savo pažeistus interesus, realizuojant nuomos pirmenybės teisę. Tuo tikslu teismui 2023 m. gegužės 5 d. buvo pateiktas ieškinys dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo, kurio pagrindu buvo pradėta kita civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nagrinėjama iš esmės.
45. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimo pagrįstumą, atsakovės ir trečiojo asmens prašymus tenkino pagrįstai ir jų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės, o ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
46. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamojoje nutartyje teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šiais klausimais.
47. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad pirmos instancijos teismas nevertino, koks ir kieno elgesys sąlygojo bylos iškėlimą ir dėl kokios esminės priežasties bei kieno elgesys lėmė poreikį bylą nutraukti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, išsamiai vertino šalių elgesį ir padarė atitinkamas išvadas. Vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai, jog atsakovė nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, nepatvirtina šių teiginių teisingumo.
48. Nors ieškovė vertina, jog jos reikalavimas – sudaryti realias sąlygas pasinaudoti patalpų nuomos pirmenybės teise buvo įgyvendintas, todėl tiek ieškinio pareiškimą, tiek iš esmės ir jo atsisakymą nulėmė atsakovė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiais teiginiais sutikti. Ieškovė nurodo, jog susipažinusi su minėta nuomos sutartimi, ji galėjo spręsti dėl savo teisių gynimo, todėl 2023 m. gegužės 8 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama perkelti UAB „Norfos mažmena“ visas nuomininko teises ir pareigas pagal 2022 m. balandžio 28 d. UAB „Vilniaus kometa ir UAB „Iki Lietuva“ sudarytą patalpų nuomos sutartį, kurio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vien aplinkybė, jog atsakovė savanoriškai įvykdė ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo – pateikė ieškovės prašomą nuomos sutartį, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės reikalavimai buvo įvykdyti, o atsakovė su jais sutiko. Šiuo atveju patenkinus ieškovės procesinį reikalavimą dėl įrodymų išreikalavimo ir remiantis pateikta sutartimi, suformavus naujus reikalavimus, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent dėl atsakovės kaltės buvo pareikštas prevencinis ieškinys bei pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Iš bylos duomenų matyti, jog šalims nepavyko susitarti dėl nuomos sutarties pratęsimo/naujos nuomos sutarties sudarymo, tačiau dėl šalių veiksmų šiuo atžvilgiu būtų galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi ieškovė atsisakė ieškinio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, o ieškovės procesiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), iškelta pagal ieškinį pareikštą tuo pačiu pagrindu kaip ir prevencinis ieškinys, pirmos instancijos teismas pagrįstai dėl ieškovės argumentų, susijusių su bylos išnagrinėjimu iš esmės, nepasisakė.
49. Ieškovės teigimu, jos elgesys nebuvo neteisėtas ar nepagrįstas, ką patvirtino teismas, kuris 2022 m. gegužės 15 d. pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones konstatavo ieškinio pagrįstumą bei Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2023 m. kovo 23 d. nutartį, kurioje nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai siekė užvilkinti teismo procesą ar sąmoningai reiškė visiškai nepagrįstus reikalavimus vykstant bylos nagrinėjimui. Pastebėtina, jog nurodomose nutartyse tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nepasisakė ir negalėjo pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo ar šalių elgesio viso proceso metu. Nutartyse nurodyti teismo motyvai neturi jokios prejudicinės reikšmės sprendžiant dėl šalių elgesio proceso metu, tai nebuvo nagrinėjimo dalykas tose nutartyse.
50. Ieškovė nurodo, kad dėl teismo priimtų 2023 m. birželio 13 d. ir 2023 m. birželio 22 d. nutarčių, kuriomis byla buvo nutraukta, o atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, ieškovė skundė visoje apimtyje dėl to, kad tokios nutartys buvo neteisėtos tiek dėl jų priėmimo pagrindo, tiek dėl procesinių pažeidimų, tiek ir dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo, nesutikdama, kad byla galėjo būti nutraukta remiantis trečiojo asmens prašyme įvardintais motyvais. Šiuo atveju, sutiktina su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė, ketindama atsisakyti ieškinio, bylą nutraukus kitais pagrindais, galėjo skųsti nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi nepaisant nutartyje nurodyto bylos nutraukimo pagrindo, bylos procesas būtų užbaigtas taip pat – byla nutraukiama. Tokiais veiksmais ieškovė būtų užtikrinusi tiek operatyvumo, tiek ekonomiškumo bei proceso greitumo principus, tačiau skųsdama nutartis visa apimti, ji ne tik užvilkino bylos nagrinėjimo procesą, bet dar labiau didino šalių bylinėjimosi išlaidas.
51. Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismui 2023 m. spalio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį ir 2023 m. birželio 22 d. papildomą nutartį panaikinus ir grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovė tik 2024 m. sausio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams, pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nors triplikas, su kuriuo kartu buvo pateikta ieškovės prašoma pateikti sutartis, pateiktas dar 2023 m. vasario 22 d. Taigi, atsakovė ilgą laiką delsdama dėl savo pozicijos, vilkino bylos nagrinėjimą, kurio metu buvo atlikta eilė procesinių veiksmų, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus nurodytas aplinkybės, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimus.
52. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad kitoje teismo nagrinėjamoje byloje dėl nuomininko teisių ir pareigų pagal naują nuomos sutartį perkėlimo ieškinys yra pareikštas tuo pačiu pagrindu, tai yra, kad teikdama tokį ieškinį, ieškovė pakeitė tik ieškinio dalyką. Tiek iš prevencinio ieškinio turinio, tiek iš ieškinio dėl nuomininko teisių ir pareigų pagal patalpų nuomos sutartį perkėlimo, matyti, jog ieškinys civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pareikštas tuo pačiu faktiniu pagrindu, grindžiamas tais pačiais įrodymais, papildomai pridedant nuomos sutartį. Nors atsakovė nurodo, jog bylose pareikšti ieškiniai skiriasi tiek dalyku, tiek pagrindu, tačiau konkrečių skirtumų nenurodo. Priešingai, deklaruoja, jog ieškiniuose skiriasi aplinkybės, kuriomis pareikšti reikalavimai yra grindžiami, tačiau iš turinio nustatyta priešingai.
53. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė, paaiškėjus nuomos sutarties sąlygoms, galėjo šioje byloje pakeisti ieškinio dalyką, esant reikalui nurodant papildomas faktines aplinkybes. Ieškovė jokių argumentuotų teiginių, kodėl žinodama apie tokią teisę, nusprendė užvesti naują civilinę bylą, nenurodė.
54. Pažymėtina, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymai (CPK 42 straipsnio 1 dalis) numato ir tokią dispozityvumo principo išraišką, kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimą ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį (iškelia civilinę bylą) (2011 m. vasario 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-64/2011).
55. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog jai nebuvo nurodyta, jog ji turėtų ir galėtų tikslinti ieškinį, reikšdama reikalavimą dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo. Iš bylos duomenų matyti, jog 2023 m. balandžio 6 d. teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant ieškovei 20 dienų terminą apsispręsti tiek dėl bylos apimties, tiek dėl reikalavimų. Taip pat 2023 m. balandžio 20 d. trečiasis asmuo UAB „Iki Lietuva“ pateikė į bylą prašymą įpareigoti ieškovę UAB „Norfos mažmena“ ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 2 d. patikslinti (galutinai suformuoti) ieškovės UAB „Norfos mažmena“ Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje reiškiamus reikalavimus.
56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga neapima teismo teisės modifikuoti ar papildyti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).
57. Taigi, įvertinus, jog ieškovei ne kartą buvo sudaryta galimybė apsispręsti dėl savo reikalavimų ir bylos apimties, o ieškovę atstovavo profesionalūs teisininkai, kurie neabejotinai žinojo apie CPK 141 straipsnyje numatytą teisę keisti ieškinio dalyką, tačiau šia teise ieškovė nepasinaudojo, o nei teismas, nei kita bylos šalis negalėjo to padaryti už ieškovę, todėl tik pačiai ieškovei dėl jos neveikimo kyla teisiniai padariniai.
58. Ieškovės vertinimu, net ir pripažinus, kad ieškovė iš esmės galėjo patikslinti ieškinį nagrinėjamoje byloje, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė, pareikšdama naują ieškinį, veikė nesąžiningai. Nagrinėjamu atveju, pasikeitus bylos aplinkybėms, nustačius, jog atsakovė yra sudariusi nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, ieškovei susipažinus su patalpų nuomos sąlygų sutartimi, ieškovei kilo akivaizdi būtinybė keisti reikalavimą, t. y. tikslinti ieškinio dalyką pagal tas pačias faktines aplinkybes, kadangi pirminio ieškinio patenkinimas tapo negalimu, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo ir pareiškė naują ieškinį, žinodama ir suvokdama, jog šios bylos reikalavimai tapo netikslingi. Pati ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad byloje pareikšti reikalavimai nebeteko prasmės, ieškovei sudarius realias galimybes pasinaudoti nuomos pirmenybės teise. Taigi, nors ieškovė turėjo teisę reikšti naują ieškinį, tačiau suvokdama, jog tuo pačiu pagrindu pareikšti ieškinio reikalavimai, pasikeitus aplinkybėms tapo netikslingi, ji savo teise pakeisti ieškinio dalyką nepasinaudojo ir užvedė naują bylą. Ieškovė, būdama verslo subjektu, atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo suvokti, jog iškeliant civilinę bylą, kyla bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rizika, todėl, būdama apdairi, turėjo naudotis savo teisėmis, siekdama kuo ekonomiškesnio proceso. Šiuo atveju pati ieškovė pasirinko ne byloje pakeisti ieškinio dalyką, o šioje byloje atsiimti ieškinį bei iškelti naują bylą, dėl ko jos naudojimasis teisėmis negali būti laikomas tinkamu, vertinant tokį elgesį ekonomiškumo, proceso greitumo ir efektyvumo principų prizmėje.
59. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 straipsniai).
60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės procesiniai veiksmai nėra suderinami su proceso operatyvumo principu bei paneigia atsakovės teisę į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, kuri yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė savo veiksmais siekė greito bylos išnagrinėjimo. Būtent dėl ieškovės procesinių veiksmų užsitęsė bylos nagrinėjimas ir susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos šioje byloje.
61. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei tenka atsakomybė dėl atsakovės ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei ir trečiajam asmeniui, vadovavosi Rekomendacijomis, atsižvelgė, jog atsakovės bei trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos artimos ieškovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms, todėl įvertinęs tai, kad ieškovės pateiktų didelės apimties procesinių dokumentų analizei, o taip pat procesinių dokumentų parengimui buvo reikalingos didelės laiko sąnaudos ir atidumas, kad išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos ir apmokėtos, įvertinęs prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius ir, nustatęs, jog atsakovės ir trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, priteisė bylinėjimosi išlaidas. Taigi, skundžiama nutartimi tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka tiek Rekomendacijose nustatytus dydžius, tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Akcentuotina, kad ir pati ieškovė atskirajame skunde nekvestionavo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo.
63. Dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
64. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu byloje nepriėmus sprendimo, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
65. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
66. Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmestas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš ieškovės UAB „Norfos mažmena“ trečiajam asmeniui UAB „Iki Lietuva“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 1 016,40 Eur sumą.
67. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, atlyginant už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 807,28 Eur (2023 m. trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2 018,20 Eur × 0,4). Taigi, trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos viršija maksimalų atlygintiną dydį, todėl mažintinos iki maksimalaus priteistino dydžio – 807,28 Eur ir priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovės.
68. Atsakovė prašo atlyginti 2 420 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal minėtą Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 807,28 Eur. Atsakovės prašomos atlyginti 2 420,00 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidos viršija maksimalų atlygintiną dydį, todėl mažintinos iki maksimalaus priteistino dydžio – 807,28 Eur ir priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Vilniaus kometa“ iš ieškovės UAB „Norfos mažmena“, 807,28 Eur (aštuonių šimtų septynių eurų ir dvidešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Iki Lietuva“ iš ieškovės UAB „Norfos mažmena“, 807,28 Eur (aštuonių šimtų septynių eurų ir dvidešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.