Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2484-970/2022 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“ dėl sumokėto avanso priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintais reikalavimais), prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Aistas“ 10 000,00 Eur sumokėto avanso sumą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už terminą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė (pirkėja) nurodė, kad su atsakove UAB „Aistas“ (pardavėja) 2019 m. rugpjūčio 15 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 22G-2, kuria šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė parduotų, o ji pirktų 72,93 kv. m., 61 procentų baigtumo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/25 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovei avansinį mokėjimą 10 000,00 Eur grynaisiais pinigais ir visuomet buvo suinteresuota bei pasirengusi sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo reikiamą sumą sandoriui. Tačiau atsakovė, suėjus terminui, bei dar gerokai iki tol, akivaizdžiai vengė / atsisakė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Iš atsakovės pusės, kaip suprato, buvo teikiami siūlymai oficialiai nurodyti kitą (mažesnę) galutinę sumą, o dalį atsiskaitymo įvykdyti grynaisiais pinigais, kurie nebūtų deklaruojami viešai. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad jos ketinamas pirkti turtas buvo parduotas trečiajam asmeniui už vos 80 000,00 Eur. Ieškovė buvo suinteresuota turtą nupirkti už 112 000,00 Eur sumą, t. y. net 32 000,00 Eur daugiau, nei po mėnesio atsakovė šį turtą pardavė trečiajam asmeniui. Atsakovė taip pat neatitiko preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 4.4. punkto reikalavimo, nurodančio, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu turtas turi būti laisvas nuo apsunkinimų, teismo sprendimu ar kitos institucijos nutarimu pritaikyto arešto ar kitų apribojimų, apie ką atsakovė neinformavo. Dėl šių aukščiau išvardytų aplinkybių atsakovės veiksmai patenka į preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 7.1. punkto reguliavimo sritį, numatančią, jog jeigu pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis šioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja pagal pirmąjį pirkėjo raštišką pareikalavimą nedelsdamas grąžinti pirkėjui gautą avansą. Atsakovei 2022 m. vasario 10 d. pateikė reikalavimą, kuriuo pareikalavo nedelsiant, tačiau bet kokiu atveju ne ilgiau nei iki 2022 m. vasario 14 d. (imtinai), grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo nurodė, jog nesutinka su reikalavimu, tačiau sutinka svarstyti taikų variantą dėl pusės sumos grąžinimo. Tokia atsakovės pozicija ieškovės netenkino, kadangi ji sutiko tik su pilnos sumokėtos sumos grąžinimu. Jokių įrodymų, kad būtent dėl ieškovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, nėra. Pagrindinę sutartį turėjusi forminti notarė niekada jai jokio sutarties projekto nesiuntė, pagrindinės sutarties projektas jai buvo atsiųstas 2022 m. sausio 7 d. 17.55 val., t. y. penktadienio vakarą po darbo valandų, todėl, atsakovei, organizavusiai notarę, nepasirūpinus, kad jai savalaikiai būtų pristatytas pagrindinės sutarties projektas bei visi kiti esminiai dokumentai, pagrindinė sutartis 2022 m. sausio 7 d. 10.00 val. pas notarą net teoriškai negalėjo būti sudaryta. Notarės parengta pagrindinė sutartis yra labai didelės apimties, todėl ji, kaip nepatyręs asmuo, nebūdama teisininke, jokių objektyvių galimybių pasiruošti tokiam sandoriui net iki kitos darbo dienos (2022 m. sausio 10 d.), neturėjo galimybės. Be to, atsakovė reikalavo rodyti kitokią nei sutartą sandorio kainą, pagrindinėje sutartyje nurodyta 60 000,00 Eur kaina buvo atsakovės tikrasis ketinimas, nes tokią sumą ji pageidavo gauti oficialiai, o likusios sumos siekė nerodyti, taip išvengdama mokestinių prievolių ir / ar gaudama kitokią naudą.

3. Atsakovė UAB „Aistas“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad byloje ginčo, jog tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 22G-2, nėra. Pagal šios sutarties 4.2.1. punktą ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000,00 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į mokėtiną sumą, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir negrąžintinas tik tuo atveju, jei pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis preliminarioje sutartyje nurodytu terminu nebus sudaryta dėl pirkėjos, t. y. ieškovės, kaltės. Ieškovė ieškinyje neteisingai nurodė aplinkybes, susijusias su ieškovės ketinto pirkti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kaina. Sudarant preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, šalių sutarta kaina sudarė 90 000,00 Eur sumą, tačiau ieškovė prašė preliminarioje sutartyje nurodyti didesnę turto kainą nei šalių buvo sutarta iš tikrųjų, kadangi, kaip tuo metu nurodė ieškovė, pinigus ji ketino gauti iš savo draugo, kuriam reikėjo parodyti didesnę pinigų sumą. Atsakovė sutiko tai padaryti, todėl preliminarioje sutartyje buvo nurodyta 112 000,00 Eur nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kaina. Net ir laikantis ieškovės ieškinyje nurodomos pozicijos, kad neva šalių sutarta kaina buvo 112 000,00 Eur suma, ši aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės, sprendžiant dėl avanso grąžinimo ieškovei, kadangi ieškovė dėl savo kaltės iki 2021 m. gruodžio 31 d. nenupirko nekilnojamojo turto nei už 90 000,00 Eur sumą, nei už preliminarioje sutartyje nurodytą 112 000,00 Eur sumą. Visiškai nelogiška, kad atsakovė, sutikusi ieškovei parduoti nekilnojamąjį turtą už 90 000,00 Eur, neva būtų nesutikusi ieškovei parduoti nekilnojamojo turto už didesnę sumą. Nors iki 2021 m. gruodžio 31 d. (ir netgi po šio termino) buvo eilę kartų bandoma su ieškove ir / ar jos mama sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau būtent ieškovė vengdavo sandorio sudarymo, sakydama, kad dar neturi pinigų, atsisakydama atvykti pas notarę, sąmoningai nenurodydama pirkėjo duomenų, nurodydama vis kitokias negalėjimo sudaryti sandorio priežastis, niekad nereiškiant jokių pretenzijų dėl neva ketintos nurodyti neteisingos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainos. Aplinkybė, kad pradėjus lėtėti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo rinkai, po 2021 m. gruodžio 21 d. nutraukus su ieškove preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, turtas buvo parduotas už 80 000,00 Eur sumą, niekaip nepaneigia fakto, jog ieškovė iki 2021 m. gruodžio 31 d. nenupirko nekilnojamojo turto. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog neva atsakovė ieškovei teikė siūlymus pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti neteisingą pirkimo–pardavimo kainą, neatitinka tikrovės ir vertintinos tik kaip ieškovės nesąžiningas siekis išvengti neigiamų pasekmių, kilusių dėl šalių sudarytos preliminarios sutarties nevykdymo. Priešingai nei nurodyta ieškinyje, būtent atsakovė dėjo maksimalias pastangas sudaryti su ieškove ir / ar jos mama nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl to, kad ieškovė eilę kartų atsisakė sudaryti sandorį, nurodant vis naują pasiteisinimą, ir sandoris nebuvo sudarytas dėl ieškovės kaltės, nenupirkus turto per preliminarioje sutartyje nustatyta terminą. Nepaisant to, kad atsakovė pagal preliminarią sutartį jau 2022 m. sausio 1 d. galėjo nebeparduoti ieškovei nekilnojamojo turto, pasiliekant įmokėtą avansą, tačiau atsakovė, elgiantis ypatingai sąžiningai, net ir po 2021 m. gruodžio 31 d. bandė su ieškove ir / ar jos mama sudaryti sandorį, kelis kartus derino laiką pas notarę ir tik ieškovei nurodžius, kad nei ji, nei jos mama negali sudaryti sandorio, informavo ieškovę apie preliminarios sutarties nutraukimą dėl ieškovės kaltės. Tik tuomet, kai atsakovė pranešė apie preliminarios sutarties pabaigą, ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl nurodytos neteisingos pirkimo–pardavimo kainos ir nesąžiningai, siekiant susigrąžinti avansą, pradėjo nepagrįstai kaltinti atsakovę dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio nesudarymo. Neatitinka tikrovės ieškovės ieškinyje nurodyti motyvai, jog neva atsakovė negalėjo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio dėl turtui taikyto arešto, kadangi atsakovė ruošėsi sudarytis sandorį ir jau 2021 m. rugsėjo mėn. nekilnojamajam turtui taikytas areštas buvo panaikintas. Nepaisant to, kad ieškovė buvo išimtai kalta dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo preliminarioje sutartyje nustatytu terminu, atsakovė, siekiant išspręsti situaciją taikiu būdu, būtų sutikusi ieškovei grąžinti pusę sumokėto avanso, tačiau ieškovė su tuo nesutiko ir šiuo ieškiniu nepagrįstai bei nesąžiningai siekia išvengti kilusių neigiamų pasekmių dėl preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, V. G. sutiko su ieškiniu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis visiškai bei patvirtino, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Trečiasis asmuo nurodė, kad būtent atsakovės kaltė lėmė, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta, nes jokių įrodymų, jog būtent dėl ieškovės, o taip pat ir jos, kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, nėra. Atsakovės nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios. Pagrindinę sutartį turėjusi forminti notarė niekada nesiuntė ieškovei, o taip pat ir jai, jokios sutarties projekto, sutarties projektą notarė persiuntė atsakovės atstovui A. J., kuris šiam sandoriui ypač svarbius dokumentus ieškovei persiuntė tik 2022 m. sausio 7 d. vakare, todėl šią dieną ryte pagrindinė sutartis net teoriškai negalėjo būti sudaryta. Atsakovės ieškovei pateikti dokumentai yra labai didelės apimties, todėl ieškovė, taip pat ir ji, būdamos nepatyrusiomis, nebūdamos teisininkėmis, negalėjo pasiruošti tokiam sandoriui iki 2022 m. sausio 10 d. ryto, be to, atsakovė reikalavo rodyti kitokią nei sutarta sandorio kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas, įvertinęs ieškovės, atsakovės atstovo A. J., trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojo A. Z. parodymus, nurodė, kad pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nes nei ieškovė, nei trečiasis asmuo V. G., kurios vardu turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, neatvyko pas notarą pasirašyti pagrindinės sutarties. Ieškovė fakto, jog būtent ji atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (nusprendė nevykti į notaro biurą pasirašyti pagrindinės sutarties), neginčija, tačiau teigia, kad atsisakymas pirkti ginčo turtą buvo nulemtas atsakovės veiksmų, t. y. teikiamo jai nepriimtino siūlymo pagrindinėje sutartyje oficialiai nurodyti mažesnę galutinę perkamo turto kainą, o dalį atsiskaitymo įvykdyti grynaisiais pinigais, draudžiant ieškovei atsakovei pinigus pervesti bankiniu pavedimu, pažeidžiant preliminariosios sutarties 4.4. punkto reikalavimą ir perkamam turtui nepanaikinant arešto, taip pat dokumentus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti atsiuntus per vėlai, nesudarant galimybės pasiruošti pagrindinės sutarties sudarymui bei pakeitus pagrindinės sutarties projekte duomenis apie perkamą turtą.

7. Teismas nustatė, kad pagrindinė sutartis iki preliminariojoje sutartyje šalių sutarto termino – 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudaryta, šalims bendru žodiniu sutarimu pratęsus pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir sutarus sandorį sudaryti 2022 m. sausio 7 d. Atsakovės prašymu ieškovei nepateikus visų notarei trūkstamų dokumentų sutarčiai paruošti, ieškovei bei jos motinai nepaskambinus atstovės atstovui, sandorio sudarymas pas notarą šalių sutarimu perkeltas 2022 m. sausio 10 d. 11 val., į kurį nei ieškove, nei trečiasis asmuo neatvyko. Byloje duomenų, kad ieškovė ar trečiasis asmuo iki 2022 m. sausio 10 d. 11 val., būtų reiškusios pretenzijas tiesiogiai atsakovei ar notarei dėl sutarties kainos, nėra, taip pat nėra jokių duomenų, jog atsakovė neleido už perkamą turtą ieškovei sumokėti bankiniu pavedimu bei pagrindinėje sutartyje siekė nurodyti neteisingą kainą. Priešingai, iš atsakovės atstovo bei liudytojo parodymų matyti, kad jokio draudimo ieškovei atsiskaityti su atsakove bankiniu pavedimu nebuvo. Apie tai, kad atsakovė reikalavo ieškovės dalį sumos sumokėti grynaisiais pinigais, šios sumos nenurodant pagrindinėje sutartyje, byloje, nėra. Tai neįrodo ir tai, kad pagrindinės sutarties projekte turto kaina nurodyta 60 000,00 Eur, kuri buvo, kaip teigė tiek atsakovės atstovas, tiek liudytojas, nurodyta per klaidą. Netikėti, atsakovės atstovo bei liudytojo parodymais, teismas neturėjo jokio pagrindo. Teismas laikė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė viename iš skelbimų buvo nurodžiusi turto kainą 120 000,00 Eur, o nutraukusi su ieškove preliminariąją sutartį, ginčo turtą pardavė kitam asmeniui už 80 000,00 Eur, pačios savaime neįrodo, jog atsakovė draudė ieškovei pinigus už turtą mokėti bankiniu pavedimu, ar pagrindinėje sutartyje nurodyti netikrą (ne šalių sutartą) turto kainą.

8. Teismo vertinimu, kad ieškovės bei trečiojo asmens nurodyti argumentai, jog apsisprendimą nesudaryti pagrindinės sutarties nulėmė būtent pagrindinės sutarties projekte nurodyta kaina bei pateiktų dokumentų apimtis yra gan nelogiška. Šiuo atveju ieškovė, gavusi didelės apimties pagrindinės sutarties projektą bei visus kitus dokumentus apie perkamą turtą, pamačiusi, jog pagrindinės sutarties projekte yra neatitikimų dėl kainos, būdama sąžininga ir siekdama įvykdyti preliminaria sutartimi prisiimtą prievolę bei nupirkti ginčo turtą, turėjo galimybę kreiptis į atsakovės atstovus bei notarę, ji ar jos motina nuvykti į notaro biurą, ir nurodyti pagrindinės sutarties projekte, jos manymu, esančius netikslumus, kurie turėtų būti pataisyti, su atsakove tartis dėl sandorio sudarymo datos perkėlimo dėl laiko susipažinti su dokumentais stokos, tačiau nei ieškovė, nei jos motina iki sandorio sudarymo laiko nei su atsakove, nei su notare nesusisiekė, jokių pretenzijų, prašymų nereiškė, todėl teigti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės siekio pagrindinėje sutartyje nurodyti mažesnę nei šalių sutartą ginčo turto kainą ar atsakovei nesudarius galimybės pasiruošti pagrindinės sutarties sudarymui, nėra jokio teisinio pagrindo. Nors byloje šalys nurodė preliminariosios sutarties sudarymo metu sutartą skirtingą turto kainą (ieškovė nurodė, kad sutarta kaina buvo tokia, kokia nurodyta preliminariojoje sutartyje – 112 000,00 Eur, atsakovė – 90 000,00 Eur, o preliminariojoje sutartyje ji nurodyta didesnė ieškovės prašymu), tačiau šiuo atveju tai esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį neturi, kadangi ieškovės bei trečiojo asmens teiginiais pagrindinę sutartį jos atsisakė sudaryti pamačiusios pagrindinės sutarties projekte nurodytą turto kainą (60 000,00 Eur), todėl teismas plačiau šiuo klausimus nepasisakė.

9. Teismas taip pat nustatė, kad iki šalių sutarto laiko sudaryti pagrindinę sutartį – 2021 m. gruodžio 21 d., butui taikytas areštas buvo panaikintas ir šalių sutartu laiku sudaryti sandorį pas notarą (tiek 2022 m. sausio 7 d., tiek 2022 m. sausio 10 d.) ginčo turtui jokie apribojimai taikomi nebuvo, todėl ieškovės argumentą, kad atsakovė pažeidė preliminariosios sutarties 4.4. punktą ir dėl to buvo pagrindas atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pripažino, kad, ieškovei sudarant preliminariąją sutartį, buvo žinomas perkamo buto baigtumo procentas, šis procentas nebuvo pakeistas ir pagrindinės sutarties projekte, todėl ieškovės argumentą, kad pagrindinėje sutarties projekte keitėsi perkamos buto procentas taip pat atmestinė kaip nepagrįstą. Nors pagrindinės sutarties projekte yra atlikti pakeitimai dėl perkamo žemės sklypo dalies dydžio, ką akcentavo ieškovės atstovas, tačiau, kaip matyti iš pačios ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimų, ši aplinkybė įtakos apsisprendžiant ieškovei bei trečiajam asmeniui nesudaryti pagrindinės sutarties neturėjo, tai nebuvo nurodyta ir ieškinyje, kas teismui leido spręsti, jog šis neatitikimas ieškovės atstovo buvo pastebėtas bylos nagrinėjimo metu ir nesudarė pagrindo išvadai, kad ši aplinkybė buvo pagrindas atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį.

11. Teismas nurodė, kad šioje byloje, sprendžiant ieškinio reikalavimo grąžinti ieškovei sumokėtą avansą pagrįstumą, taip pat esminę reikšmę turi priežastys, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir / ar jos motina, kurios vardu turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, turėjo pareigą paskirtą dieną ir valandą atvykti į notaro biurą pasirašyti pagrindinės sutarties arba nustatyti (suderinti) kitą sutarties pasirašymo datą bei laiką, bei siekti abipusiu šalių susitarimu pašalinti kilusias abejones dėl pagrindinės sutarties, sutarties teksto ir turinio, tačiau jokių nurodomų logiškų ir pateisinamų veiksmų, jog pagrindinė sutartis būtų sudaryta, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo (ieškovės motina) neatliko, nustatytu laiku ir terminu pagrindinės sutarties su atsakove nesudarė, sprendė, jog būtent dėl pačios ieškovės kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl spręsti, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra atsakovė kaltė nebuvo jokio teisinio pagrindo.

12. Teismas taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovei bei trečiajam asmeniui buvo pasiūlyta pateikti duomenis apie jų sąskaitose preliminarios sutarties sudarymo metu bei 2022 m sausio 7 d. turėtas pinigines lėšas, tačiau nei ieškovė, nei trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų, jog jos turėjo galimybę sumokėti atsakovei preliminariojoje sutartyje numatytą likusią pinigų sumą už perkamą turtą, nepateikė. Nurodytos aplinkybės, ieškovės paaiškinimai, jog pinigus už perkamą turtą turėjo sumokėti tėvai, trečiojo asmens, ieškovės motinos, paaiškinimai, jog 57 000,00 Eur už perkamą turtą būtų mokėjusi ji, o kitą likusią pinigų sumą turėjo ieškovė, taip pat tai, kad šalių visomis suderintomis sudaryti pagrindinę sutartį datomis (iki 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. sausio 7 d. bei 2022 m. sausio 10 d.) ieškovė turėjo skolą valstybei, kuri buvo išieškoma antstolės, leidžia pagristai spręsti, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog ieškovė ir trečiasis asmuo nustatytu bei šalių sutartu pagrindinei sutarčiai sudaryti laiku pakankamai lėšų sumokėti už perkamą turtą neturėjo ir būtent tai, o ne ieškovės įrodinėtos aplinkybės, lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą.

13. Byloje teismas nustatęs, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, šalims preliminariojoje sutartyje numačius sankciją pirkėjui dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, sprendė, jog teisinio pagrindo grąžinti ieškovei atsakovui sumokėtą 10 000,00 Eur avansą nėra (Preliminariosios sutarties 7 punktas). Be to, priešingai nei nurodė ieškovės atstovas, byloje nustačius, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta pati ieškovė, pagal preliminariosios sutarties 7.2. punktą, ieškovės sumokėtas avansas laikytinas šalių sutartomis netesybomis (bauda), kurio dydžio atsakovei įrodinėti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-164-560/2017, 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-849-643/2020). Ieškovės atstovo teiginiai, jog atsakovė, nepardavusi ginčo turto ieškovei, nuostolių nepatyrė, nes kitam subjektui jį pardavė brangiau, šiuo atveju neaktualūs, nes yra sudarytas šalių susitarimas dėl netesybų sutarties pažeidimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 40, 42 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 f. Nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑779‑464/2022 37 punktas). Teismas nurodė, kad ieškovės atstovo baigiamosios kalbose šiuo klausimu cituojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/32015) neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, kadangi minėtoje nutartyje buvo sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių netesybų, nustatytų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl šiais kasacinio teismo išaiškinimais remtis šioje byloje nebuvo pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė R. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar išvis nevertino ieškovės plačiai išdėstytus argumentus, kad ji nėra ir negali būti kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teismas iš esmės rėmėsi atsakovės pozicija, kuri visos bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai kito, taip pat suteikė ypatingą reikšmę pačios atsakovės kviesto liudytojo parodymams, nors jie taip pat buvo prieštaringi ir turėjo būti vertinti kaip akivaizdžiai šališki. Liudytojo parodymai turėjo būti vertinami tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nesuteikiant jiems didesnės įrodomosios reikšmės.

1.2. Sprendime stokojama išsamios analizės tiek dėl preliminarios sutarties, tiek pagrindinės sutarties parengimo ir pasirašymo organizavimo. Akivaizdu, kad atsakovė savo pareigos parengti pagrindinę sutartį bei organizuoti jos pasirašymą ne tik neatliko tinkamai, bet ir nesavalaikiai. Nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas galėjo pritarti abstraktiems atsakovės bei liudytojo teiginiams, jog būtent ieškovė yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nustatytu terminu. Akivaizdu, kad atsakovė, atsiųsdama ieškovei didžiulį kiekį pasirašytinų dokumentų penktadienio vakare, būtent ir siekė pastatyti ieškovę į tokią padėtį, kad ieškovei nebūtų objektyvių galimybių suspėti viską deramai susižiūrėti bei sutikrinti.

1.3. Pirmosios instancijos teismas net nevertino, kad ieškovė yra vartotoja, t. y. yra nepatyrusi, turinti tik vidurinį išsilavinimą silpnesnioji šalis, todėl jos teisės turėjo būti ginamos labiau ir gerokai platesne apimtimi. Ieškovė, kaip vartotoja teturėjo pareigą pranešti apie savo pasiruošimą sudaryti pagrindinę sutartį, suderinus visas pagrindinės sutarties sąlygas, ir ją pasirašyti. Ieškovė šią savo pareigą yra įvykdžiusi tinkamai, tai patvirtina byloje esantis susirašinėjimas. Ieškovės operatyvus sureagavimas į atsakovės prašymą neabejotinai teismo turėjo būti vertinamas tiek ir kaip visų prašomų dokumentų pristatymas notarui, tiek ir kaip pranešimas apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. preliminariosios sutarties 5.1. punkte nurodytos pareigos įvykdymas. Nusiųsdama atsakovei prašomus duomenis, ieškovė savo aktyviais veiksmais išreiškė aiškų sutikimą pirkti turtą. Tačiau po ieškovės žinutės, atsakovė jokio atskiro atitinkamo pranešimo niekada neparašė, t. y. buvo akivaizdu, kad ji sandoriui neprieštarauja.

1.4. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo, kokių reikėjo papildomų ieškovės dokumentų, be kurių tariamai nebuvo galimybės sudaryti pagrindinę sutartį. Nors ieškovė, kaip teigė atsakovė, jokių papildomų dokumentų taip ir neatsiuntė, tačiau galiausiai tai nesutrukdė atsirasti pagrindinės sutarties projektui. Atsakovės argumentas, kad ieškovė vengė pristatyti / nepristatė notarei reikalingų sandoriui duomenų, skundžiamame sprendime turėjo būti vertinamas kaip absoliučiai niekinis. Tačiau buvo atvirkščiai – teismas šią aplinkybę suabsoliutino, kaip lemiančią ieškovės ieškinio atmetimą.

1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelį dėmesį skyrė ir atsakovės išeskaluotam teiginiui, kad ieškovė negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, nes sandorio metu neva neturėjo reikalingo pinigų kiekio. Pagrindinės sutarties teksto nebuvo iki pat 2022 m. sausio 7 d. (penktadienis) vėlaus vakaro, todėl nėra aišku, kaip teismas galėjo taip paviršutiniškai konstatuoti, kad ieškovė neturėjo pinigų atsiskaityti už turtą. Gerokai per vėlai atsiųstas šios sutarties projektas buvo netikslus ir neišbaigtas (pvz., netiksli kaina, klaidingas parduodamo daikto dydis), todėl preziumuotina, kad ir galutinės atsiskaitymo sąlygos jame nebuvo šalių galutinai suderintos. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų galutinai sutarusios ne tik dėl galutinės neginčijamos sumos, bet ir dėl konkrečių atsiskaitymo sąlygų. Teismas padarė visiškai klaidingą išvadą, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nustatytu bei šalių sutartu pagrindinei sutarčiai sudaryti laiku pakankamai lėšų sumokėti už parduodamą turtą neturėjo ir būtent tai lėmė, o ne ieškovės įrodinėtos aplinkybės, pagrindinės sutarties nesudarymą.

1.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad atsakovė buvo aiškiai pabrėžusi, jog būtų leidusi ieškovei pirkti turtą net ir už pagrindinės sutarties projekte nurodytą sumą, ieškovei reikėjo tiesiog sutikti pasirašyti pasiūlytą pagrindinę sutartį; taip pat, kad pirkėjo galimybės atsiskaityti neapsiriboja / negali apsiriboti turėjimu arba neturėjimu pinigų sąskaitose konkrečiu laikotarpiu; atsiskaitymo sąlygos pagrįstai galėjo būti nustatytos kitokios nei atsiskaitymas pagrindinės sutarties sudarymo metu. Byloje nėra užfiksuota, kad šalys būtų kada tarusiosios dėl galutinio atsiskaitymo būtent iškart sandorio sudarymo momentu. Teismas taip pat nevertino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ir pati atsakovė nedėjo pastangų pagrindiniam sandoriui sudaryti. Vienintelis dalykas, kurio ėmėsi atsakovė, tai tik informavo ieškovę apie būsimo sandorio vietą, laiką ir kokių dokumentų reikia, kad būtų sudarytas sandoris. Visi kiti atsakovės, kaip ilgametės nekilnojamojo turto srities profesionalo veiksmai teismo negalėjo ir neturėjo būti vertinami teigiamai / palankiai.

1.7. Faktiškai byla buvo išspręsta vienpusiškai, remiantis tik atsakovės pozicija, kurią pagrindė šališkas liudytojas – vienas iš jos dviejų pas atsakovę dirbančių darbuotojų (kitas darbuotojas yra pats direktorius). Teismas atsakovės bei liudytojo aiškiai nesutampančius ir neatitinkančius tikrovės liudijimus ne tik pateisino, bet ir jais remiantis byloje yra priimtas sprendimas. Sprendimas paremtas liudijimais, kurių vieni (tariamai neesminiai) yra / gali būti melagingi, o kiti (tariamai esminiai) yra jau nebemelagingi ir reikšmingi. Taigi teismas grubiai pažeidė rungimosi, lygiateisiškumo bei kitus principus. Teismas ignoravo arba visapusiškai neįvertino ieškovės akcentuotų aplinkybių viso bylos nagrinėjimo metu atsakovės teiktų prieštaringų paaiškinimų ir jos pozicijos, kas tik dar labiau paliudija atsakovės nesąžiningumą. Tai tik patvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.

1.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, dėl ko padarė netinkamas išvadas, taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neatvyko sudaryti pagrindinės sutarties pas notarą. Teismas išimtinai kreipė dėmesį vien į atsakovės argumentus, tačiau neatliko arba netinkamai atliko įrodymų vertinimą, ko pasėkoje buvo padarytos ydingos išvados. Teismas neįvertino, kad preliminarioji sutartis, kurią parengė atsakovė, buvo nelygiateisė ir žymiai naudingesnė atsakovei, kuri yra ilgametė nekilnojamojo turto rinkos žaidėja, todėl turėjo didesnį pranašumą prieš nepatyrusią ieškovę. Net jei atsakovė būtų kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, jai tai nesukeltų jokių neigiamų pasekmių, t. y. ji tik turėtų grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą. Tačiau jokių papildomų sankcijų jai nėra numatyta. Iki pagrindinio sandorio sudarymo ieškovei nebuvo pristatyta tiksli pagrindinė sutartis. Byloje niekur nėra konstatuota ir tai, kad atsakovės atstovas, turėjęs pasirašyti pagrindinę sutartį, būtų nuvykęs sutartu laiku pas notarą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas nevyko pas notarą. Atsakovės aplaidumas bei neveikimas visiškai ignoruojami. Teismas visiškai neįvertino, kad ieškovei pasiruošti kitam sandorio sudarymo kartui reikėjo gerokai ilgesnio termino, nei vos dvi savaitgalio dienos. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė nebūtų sutikusi sudaryti pagrindinio sandorio per protingą terminą, pasitelkiant kvalifikuotus teisininkus bei be jokio nepagrįsto delsimo įvertinusi visus atsakovės jai nesavalaikiai atsiųstus dokumentus bei galutinius duomenis.

1.9. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad pavėluotai pateiktame pagrindinės sutarties projekte buvo gausu būtent pabrėžtinai iš atsakovės (o ne ieškovės) pusės sąlygotų neatitikimų. Tai tik pagrindžia aplinkybę, kad atsakovė nesugebėjo sukurti tokių sąlygų, kad ieškovė būtų galėjusi tikėtis pasirašyti pagrindinę sutartį su tiksliais ir išsamiais duomenimis. Momentas, kada šie neatitikimai buvo pastebėti, neturi teisinės reikšmės. Ieškovei nesuprantama, kaip / kodėl teismo gali būti traktuojama, kad visus atsakovės (profesionalaus nekilnojamojo turto pardavėjo) prašomus duomenis iškart operatyviai nusiuntusi ieškovė nenorėtų sudaryti pagrindinės sutarties. Teismas turėjo daugiau dėmesio skirti analizei, kodėl po ieškovės 2021 m. gruodžio 20 d. pristatytų visų prašomų duomenų, nebuvo (anksčiau) parengtas pagrindinės sutarties projektas. Teismas neanalizavo ir nėra aišku, kokių papildomų pirkėjo duomenų trūko ir kaip / kodėl jie staiga atsirado pagrindinės sutarties projekte, jei ieškovė taip ir nebepateikė jokių papildomų duomenų po to vienintelio karto 2021 m. gruodžio 20 d. Vertinant atsiųstą pagrindinės sutarties projekto turinį, matyti, kad visi iki galo ir tiksliai užpildyti pirkėjos rekvizitai, t. y. jokių papildomų duomenų nereikėjo ir jų netrūko, tokiu būdu atsakovė tiesiog bandė reabilituoti savo netinkamus veiksmus / neveikimą / aplaidumą, o teismas visą tai be jokio pagrindo pateisino.

15. Atsakovė UAB „Aistas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Priešingai ieškovės argumentams, šioje byloje ji pati ir jos mama teismo posėdyje patvirtino, kad joms apie pas notarą sutartus laikus sudaryti pagrindinę sutartį buvo pranešta, tačiau jos nei kartą pas notarą neatvyko, nes nusprendė nepirkti preliminaria sutartimi sutarto pirkti turto. Teismas vertino tiek ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, tiek kitus bylos duomenis, kuriais ieškovės grindė neatvykimo pas notarą faktą ir atsisakymą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo sandorį.

2.2. Preliminarios sutarties 3.1 punkte numatyta, kad pirkėjas ir pardavėjas susitaria sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tokio termino sandorio sudarymui prašė atsakovė, nes neva jai reikėjo surinkti pinigus turto pirkimui. Ši data buvo pabaigos terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau iki nurodyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovė vis dar nebuvo pasiruošusi sudaryti sandorį. Atsakovė dar 2021 m. rugsėjo mėn. buvo pasirengusi sudaryti sandorį ir laukė ieškovės pranešimo dėl sandorio sudarymo. Atsakovė, nesulauksi pranešimo, eilę kartų skambino ieškovei, klausdama kada ieškovė bus pasirengusi sudaryti sandorį. Preliminarios sutarties sąlygomis ieškovė įsipareigojo imtis veiksmų, pranešant pardavėjui (atsakovei) apie jos pasirengimą sudaryti sandorį ir notarui pateikiant visus sandoriui sudaryti reikiamus duomenis. Tačiau pati ieškovė patvirtino, kad ji tokio pranešimo nedarė ir neinformavo apie pasirengimą sudaryti pagrindinį sandorį. Tokių duomenų nėra ir byloje. Tuo tarpu atsakovė derino su notaru datą, apie tai informavo ieškovę, prašė jos pateikti papildomus duomenis ir pan. Tačiau atsakovė neatvyko pas notarą nei iki naujųjų metų, nei 2021 m. gruodžio 20 d. suderintą sandorio sudarymo datą – 2022 m. sausio 7 d., nei 2022 m. sausio 10 d.

2.3. Ieškovė sureikšmina faktą dėl jos mamos (pirkėjos) asmens kodo, vardo ir pavardės pateikimo. Aplinkybė, kad ieškovė pateikė mamos, kaip busimos pirkėjos duomenis, niekaip neįrodo fakto, kad ji siekė ir buvo pasirengusi sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Toks ieškovės veiksmas nebuvo pakankamas pagrindiniam sandoriui sudaryti ir savaime negali būti laikomas kaip aktyvus ieškovės dalyvavimas ir bendradarbiavimas sudarant pagrindinę sutartį. Atsakovė dėjo maksimalias pastangas, siekiant sudaryti pagrindinį sandorį, tačiau jis nebuvo sudarytas dėl to, kad ieškovė eilę kartų atsisakė ir visą laiką nebuvo pasiruošusi jo sudaryti, nurodant vis naują pasiteisinimą.

2.4. Ieškovės argumentas, kad ji neturėjo sutarties teksto iki 2022 m. sausio 7 d., yra sunkiai paaiškinimas ir vertintinas kaip nesąžiningas. Tik pirkėjas galėjo nurodyti savo galimybes ir būdus dėl atsiskaitymo už perkamą turtą. Priešingai nei teigia ieškovė, šalių sutarta objekto pirkimo–pardavimo kaina buvo aiški ir dėl to joks ginčas nekilo. Ta aplinkybė, kad notarės parengtame pirkimo–pardavimo sutarties projekte buvo nurodyta neteisinga turto pardavimo kaina, jokiu būdu nereiškia, kad šalys susitarė dėl tokios kainos ir už tokią kainą ieškovė galėjo ginčo turtą nupirkti. Ieškovė, 2022 m. sausio 7 d. gavusi pagrindinės sutarties projektą, nereiškė jokių pretenzijų ir / ar pastabų dėl pagrindinėje sutartyje per klaidą nurodytos kainos neatitikimo preliminarioje sutartyje nurodytai sumai, taip pat nereiškė pageidavimo dėl kitokio nei pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto atsiskaitymo būdo ir sąlygų. Ieškovė, neturėdama teisinių žinių, tačiau siekdama su profesionalaus teisininko konsultacija įvertinti pagrindinės sutarties turinį, galėjo teikti atsakovei prašymą dėl pagrindines sutarties sudarymo datos perkėlimo, tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir sutartą dieną pas notarą neatvyko, o toks tiek jos, tiek jos mamos veiksmas buvo sąmoningas ir tikslingas, nes jos jau buvo nusprendusios ginčo turto nepirkti. Nepagrįstas ir ieškovės argumentas, kad atsakovė dalį pinigų pageidavo gauti „neoficialiai“, tokį argumentą pagrindžiančių duomenų byloje nėra.

2.5. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo namas buvo pastatytas ir fasado medžiagas ieškovė matė. Sudarant šią sutartį, ieškovė įsipareigojo įsigyti turtą tokios būklės, kokios matė, tačiau tik teisme ieškovė pradėjo reikšti tas pretenzijas dėl tokių sutarties aspektų, kurie objektyviai buvo ieškovei žinomi anksčiau. Be to šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje yra aiškiai susitarta, kokio dydžio žemės sklypas bus parduotas ieškovei. Tai, kad notarė pagrindinės sutarties projekte netiksliai nurodė žemės dalį (didesnę), jokiu būdu nereiškia, kad ieškovei būtų parduota didesnė žemės dalis už tą pačią kainą, nei sutarta, ir tuo labiau, kad tai pažeidžia ieškovės teises. Tokia rašymo apsirikimo klaida būtų ištaisyta pagrindinės sutarties sudarymo metu. Aplinkybes dėl žemės sklypo dalių pokyčio ieškovė nurodė tik nagrinėjant bylą iš esmės, ieškinyje tokios aplinkybės net nebuvo nurodytos.

2.6. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, abiem šalims sukeliantis tam tikras teises bei pareigas, todėl tiek pirkėjui, tiek pardavėjui yra keliama pareiga būti sąžiningais, atidžiais ir apdairiais, vykdant sutartinius įsipareigojimus bei realizuojant iš to kylančias teises. Preliminariosios sutarties sąlygos yra aiškios, suprantamos ir tai nebuvo jokia kliūtis nesudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovė puikiausiai viską suprato, t. y. kokį turtą perka, už kokią kainą, iki kada turi būti sudarytas sandoris, kokie šalių įsipareigojimai ir kt. 2021 m. gruodžio 20 d. atsakovė, nesulaukusi ieškovės pranešimo apie pasirengimą sudaryti pagrindinį sandorį, pati inicijavo jo sutarymo procedūrą. Atsakovė buvo aktyvi, organizuodama pagrindinės sutarties sudarymo laiką bei vietą, o pačios sutarties parengimas yra notarės kompetencija ir nėra išimtinė pardavėjo pareiga rūpintis ir revizuoti jos turinį. Sutarties detalės turėjo būti suderintos pagrindinės sutarties sudarymo metu.

2.7. Pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių. Teismas atsakovės atstovo ir liudytojo-darbuotojo parodymus dėl esminių bylos aplinkybių, kurių pagrįstumą kvestionuoja ieškovė, laikė kaip vieną iš įrodymų, vertindamas kitų byloje esančių įrodymų kontekste, neteikdamas jam jokios prioritetinės reikšmės. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovės atstovo bei liudytojo parodymai nėra nelogiški, jie visiškai atitinka ir papildo kitus bylos duomenis, dėl ko teismas juos pagrįstai vertinto tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos duomenys. Ieškovė, kvestionuodama šiuos parodymus, iš esmės klaidina teismą ir juos savaip interpretuoja, iškreipdama jų esmę.

2.8. Ieškovė nebuvo atidi, rūpestinga ir pati nevykdė sutarties sąlygų bei atsisakė pirkti turtą. Ieškovė kelia argumentus dėl sandorio skubos ir dėl galimybes per protingą terminą, pasitelkus kvalifikuotus teisininkus, ir įvertinus visus atsakovės nesavalaikiai atsiųstus dokumentus bei galutinius duomenis, sudaryti sandorį, tačiau šie jos argumentai yra nelogiški laiko prasme, vertinti tik kaip ieškovės nepagrįsta gynybinė pozicija apeliacinėje instancijoje bei nepagrindžiantys ieškovės aktyvių veiksmų bei tikrosios valios (ne)sudaryti pagrindinį sandorį. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo-ieškovės mama, teisme patvirtino, kad jos priėmė sprendimą šio turto nepirkti. Ieškovė siekė įsigyti nebaigtos statybos statinį, t. y. 61 procentų baigtumo, todėl, akivaizdu, kad perkant nekilnojamąjį objektą, kurio baigtumui reikalingos specialios žinios, ieškovė turėjo / galėjo pasitelkti tam tikrus specialistus, tačiau pasitikėjo savo žiniomis bei patirtimi ir kvalifikuotų specialistų paslaugomis nesiekė pasinaudoti.

2.9. Preliminarios sutarties 2.2.3 punktu pirkėjas garantavo, jog yra finansiškai pajėgus sumokėti šioje sutartyje nurodytą turto kainą, t. y. šia sąlyga (ieškovė) patvirtino, kad preliminarios sutarties sudarymo momentu jos finansinės galimybės yra tokios apimties, kad padengtų sandorio sumą, tačiau bylos duomenys leido teismui spręsti, jog ieškovė ar jos mama neturėjo finansinių galimybių ginčo turtą įsigyti. Be ot, apeliaciniame skunde, ieškovė visiškai nepagrįstai kelia visiškai naują pirkimo–pardavimo sutarčiai sąlygą, kurios nebuvo išreiškusi ir atsakovei nebuvo žinoma ikisutartiniuose santykiuose, t. y. dėl tam tikros sumos dalies išdėstymo dalimis, kas taip pat negali būti pagrindu pripažinti atsakovę kalta dėl sandorio nesudarymo.

2.10. Ieškovė, nurodydama, kad atsakovė sutiko parduoti ginčo turtą už 60 000 Eur, elgiasi itin nesąžiningai ir nelogiškai. Viena vertus, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą 60 000 Eur sumos kriterijų ieškovė kvestionuoja, argumentuodama atsakovės tikslu dalį pinigų už perkamą objektą gauti grynais ir tokiu būdu nuslėpti tikrąją perkamo objekto kainą, kita vertus, šią aplinkybę bando panaudoti sau naudingu aspektu, t. y., kad pagrindinėje sutartyje nurodytą sumą butų galėjusi sumokėti, bet į notarų biurą neatvyko, kas rodo nesąžiningą jos elgesį. Ieškovės veiksmai rodo, kad sandoris galėjo neįvykti dėl ieškovės finansines situacijos – ieškovė savo sąskaitoje neturėjo pinigų ir / ar jų iki sutarties negalėjo gauti, tuo pačiu paneigiant visus apeliacinio skundo argumentus dėl galutinai neaptartos neginčijamos sandorio sumos ir neaiškių atsiskaitymo sąlygų.

2.11. Pirkėjo duomenų perdavimas notarui, tačiau nenurodant atsiskaitymo už turtą tvarkos, neatvykstant pas notarą ir nesudarant sandorio, nepaneigia ieškovės kaltės dėl sandorio nesudarymo. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje esančius duomenis ir jų visumą, vadovaujantis įstatyme nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Nustatytų bylos duomenų bei šalių elgesio, trečiojo asmens bei liudytojų parodymų objektyvus vertinimas, kurį teismas sprendime tinkamai atliko, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovės kaltės. Aplinkybė, jog teismas sprendime vertino liudytojo parodymų patikimumą bei ieškovės elgesį kitų bylos duomenų kontekste, taip pat nepatvirtina netinkamos įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo ar dvigubų įrodinėjimo standartų taikymo.

2.12. Apeliaciniame skunde ieškovė pateikė daugybę neesminių argumentų, kurie dviprasmiški, prieštaringi, nurodomi siekiu suklaidinti teismą, vertinami iš subjektyvios ieškovės pozicijos ir niekaip nepatvirtinantys fakto, kad pagrindine sutartis su atsakove nesudaryta ne dėl ieškovės kaltes. Ieškovė šioje byloje turėjo pareigą įrodyti, kad ji nėra kalta dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, o dėl to kalta atsakovė, tačiau ieškovė ne tik to nepadarė, bet bylos duomenis leido teismui sprendime padaryti priešingas išvadas, kas taip pat nelaikytina netinkamu įrodymu vertinimu.

2.13. Priešingai apeliaciniame skunde dėstomiems argumentams, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šį teisinį ginčą reglamentuojančias materialines teises normas bei vadovavosi suformuota teismine praktika. Ieškovės ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti tenkinamas tik ieškovei įrodžius, kad ji ne tik, kad pagrįstai atsisakė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, bet ir, kad atsakovė yra kalta dėl tokio sandorio nesudarymo. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad iki nekilnojamojo turto sutarties sudarymo ieškovei buvo žinoma visa reikalinga ir reikšminga informacija apie nekilnojamąjį turtą, atsakovė tinkamai vykdė savo prievoles pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, siekė sudaryti sandorį ne tik šalių sutartu laiku (iki 2021 m. gruodžio 31 d.), bet ir vėliau (t. y. 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. sausio 10 d.), visą laiką sutiko ieškovei parduoti ginčo turtą už preliminarioje sutartyje nustatytą kainą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl avanso, sumokėto pagal šalių sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinimo nesudarius pagrindinės sutarties.

18. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. ieškovė (apeliantė) R. G. ir atsakovė UAB „Aistas“ sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą: butą / patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 4/25 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Preliminariosios sutarties 3.1., 4.1. ir 4.2. punktais šalys susitarė Pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d., turto kainą – 112 000,00 Eur, bei jos mokėjimo tvarką ir terminus: ieškovė sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovei avansinį mokėjimą 10 000,00 Eur grynais, o likusius 102 000,00 Eur įsipareigojo sumokėti sąlygomis, nurodytomis pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, o iki joje nurodyto termino, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d., pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Byloje tarp proceso šalių yra iškilęs ginčas dėl atsakomybės taikymo nepagrįstai atsisakius vykdyti preliminarią sutartį – nesudarius pagrindinės sutarties, t. y. byloje keliamas klausimas, kuri iš proceso šalių yra kalta dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo (elgėsi nesąžiningai).

20. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus ir įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad iki preliminariojoje sutartyje numatyto pagrindinei sutarčiai sudaryti termino pabaigos šalims nebuvo kliūčių sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovė turėjo tikslą sudaryti su ieškove pagrindinę sutartį, buvo užsakiusi notaro paslaugas pagrindinės sutarties sudarymui, apie tai pranešė ieškovei, kuri į notarų biurą neatvyko ir dėl to pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, todėl sprendė, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį ir pripažino, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsakinga yra pati ieškovė. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalys preliminariąja sutartimi susitarė dėl netesybų, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti sumokėtą avansą.

21. Ieškovė, nesutikdama su priimtu skundžiamu sprendimu, apeliaciniu skundu kvestionuoja sprendimą iš esmės, t. y. įrodinėja, kad nepagrįstai nustatyta būtent jos kaltė dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi jai buvo pateikta neteisinga informacija apie ketinto įsigyti turto kainą, atsakovė, iekovės teigimu, netinkamai ir nesavalaikiai organizavo sutarties pasirašymą, skyrė ieškovei per trumpą laiko tarpą pasiruošti sandorio sudarymui, todėl, per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo į 10 000,00 Eur avansą.

22. Iš ginčo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 4. punkto sąlygų matyti, kad 10 000,00 Eur suma nurodoma kaip avansas, byloje ginčo, kad sumokėta 10 000,00 Eur suma turėjo būti įskaityta į turto įsigijimo kainą, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, jog ieškovės atsakovei sumokėti pinigai pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį yra avansas (CPK 185 straipsnis).

23. Kasacinio teismo išaiškinta, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti pinigus negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009). Kitaip tariant, nustačius jog preliminariąja sutartimi šalys yra susitariusios dėl netesybų, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo apimties vienai iš sutarties šalių nepagrįstai atsisakius vykdyti preliminarią sutartį.

24. Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

25. Nagrinėjamu atveju preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytas sumokėtas avansas atliko keletą funkcijų: išankstinės įmokos už įgyjamą turtą ir turėjo būti įskaičiuotas į parduodamo turto mokėtiną kainą pardavėjui įvykdžius sutartį (Sutarties 4 punktas); pardavėjo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu bus nustatyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės. Taip pat sutartimi šalių buvo sulygta dėl sumokėto avanso grąžinimo, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjo (atsakovės) kaltės (Sutarties 7.1 punktas). Ieškovė ginčo atveju nereiškė prieštaravimų dėl paminėtų sutarties sąlygų teisėtumo bei pagrįstumo ir įstatymo nustatyta tvarka pačios sutarties neginčijo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar atsakovė turėjo pagrindą negrąžinti ieškovės sumokėto avanso ir įskaityti juos kaip atsakovės turėtus nuostolius pagal ginčo preliminariąją sutartį, būtina vertinti, ar ieškovė pagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį.

27. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta – pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Civilinių santykių principas lemia šalių laisvę tartis dėl sutarties sąlygų, tačiau nagrinėjamu atveju nei bylos duomenimis, nei ieškovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigta išvada, kad ginčo šalių ketinimas yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas joje – atsakovė įsipareigoja parduoti, o ieškovė nupirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. susitarta dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje (CK 1.5 straipsnis, 6.156 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., nusprendžia pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numato, kad ją sudarys ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. įmonė v. bankrutavusi UAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-521/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).

29. Šios nutarties 28 punkte nurodyta kasacinio teismo jurisprudencija patvirtina, kad preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį; kad tai – ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

30. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus parengti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atsiųsdama ieškovei didžiulį kiekį pasirašytinų dokumentų penktadienio vakare, todėl, ieškovės teigimu, atsakovė siekė pastatyti ieškovę į tokią padėtį, kad jai (ieškovei) nebūtų objektyvių galimybių suspėti viską deramai susižiūrėti bei sutikrinti.

31. Įvertinus byloje pateiktos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties turinį, spręstina, kad pagal sutarties sąlygas pirkėja (ieškovė) įsipareigojo pardavėjai (atsakovei) pranešti, jog yra pasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį (Sutarties 5.1 punktas). Ši nuostata, teisėjų kolegijos vertinimu, įgalina spręsti, kad šalys iš karto nesudarė pagrindinės sutarties dėl priežasčių, priklausomų nuo ieškovės valios. Būtent dėl to preliminariojoje sutartyje ir buvo įtvirtinta ieškovės (pirkėjos) prievolė pranešti atsakovei (pardavėjai) apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje duomenų, jog ieškovė parengė pranešimą apie pasirengimą ar kitaip išreiškė atsakovei valią sudaryti pagrindinę sutartį, nėra. Priešingai, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad šalims prelimiariojoje sutartyje nustatytu terminu nesudarius pagrindinės sutarties, pagrindinės sutarties sudarymą iniciajavo atsakovė: susisiekė su pirkėja, rinko duomenis būtinus sutarties sudarymui, derino sutarties sudarymo datas notarinėje kontoroje, parengė sutarties projektą.

32. Byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovės atliktus veiksmus siekiant sudaryti pagrindinę sutartį bei faktas, kad suderintu laiku ieškovė (pirkėja) neatvyko į notarinę kontorą, patvirtina, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės (pardavėjos) teiginius apie jos valią ir pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Kaip minėta, ieškovė pagrindinės sutarties nesudarymą grindžia tuo, jog jai nebuvo suteiktas pakankamas terminas susipažinti su parengtu sutarties projektu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties sudarymui, atsakovės atliktus veiksmus, organizuojant sutarties sudarymą, konstatuoja, kad ieškovei po preliminariosios sutarties sudarymo buvo suteiktas pakankamas laiko tarpas pasiruošti pagrindinės sutarties sudarymui, pašalinti visas jai kilusias abejones dėl sutarties sąlygų, tame tarpe ir dėl kainos.

33. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog ieškovė, neturėdama teisinių žinių, tačiau siekdama su profesionalaus teisininko konsultacija įvertinti pagrindinės sutarties turinį, galėjo teikti atsakovei prašymą dėl pagrindines sutarties sudarymo datos perkėlimo, spręsti su atsakove kilusius neaiškumus ar tikslinti notarinėje kontoroje sudaromos sutarties sąlygas. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tokių veiksmų nesiėmė, nebendradarbiavo su atsakove, nepranešė kokios kyla abejonės ar pretenzijos dėl sutarties sąlygų ir sutartą dieną pas notarą neatvyko. Ieškovei nepateikus įtikinamų argumentų, pateisinančių neatvykimą į notarinę kontorą, sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai ar nedėjo pastangų pagrindiniam sandoriui sudaryti, pagrindo taip pat nėra.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, pagrįstai aiškinosi ir (ieškovės) pirkėjos finansines galimybes įsigyti ginčo turtą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas pasiūlė ieškovei bei trečiajam asmeniui pateikti duomenis apie jų sąskaitose preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu bei 2022 m sausio 7 d. turėtas pinigines lėšas, tačiau ieškovė, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu įrodymų, jog ji turėjo galimybę sumokėti atsakovei preliminariojoje sutartyje numatytą likusią pinigų sumą už perkamą turtą, nepateikė. Ieškovės įvardintos aplinkybės apie pinigų šaltinius, teisėjų kolegijos vertinimu, kelia abejonių, yra nenuoseklios ir nėra pakankamos išvadai apie galimybes įsigyti ginčo turtą.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakomybė dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo tenka ieškovei, nes byloje surinkti duomenys yra pakankami išvadai, kad pastangas sudaryti pagrindinę sutartį dėjo tik atsakovė, nustatyta, kad ieškovė vengė bendradarbiauti su atsakove, nedėjo jokių pastangų suderinti valią dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

37. Taigi, būtent ieškovė neįvykdė esminės preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjos-ieškovės kaltės. Dėl to, ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių kaltę ir atsakomybę, o pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 000,00 Eur negrąžintą avansą yra taip pat visiškai nepagrįstas (ginčo sutartimi susitarus dėl netesybų), kadangi pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovė elgdamasis nesąžiningai sudarė kliūtis pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, t. y. šalims preliminaria sutartimi susitarus dėl įskaitinių netesybų, atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pripažįsta, kad ieškovei neįvykdžius preliminarios sutarties sąlygų turi būti taikomos jos 7.2 punkte numatytos pasekmės, t. y. negrąžinamas 10 000,00 Eur avansas.

38. Atsižvelgiant į išdėstytą, apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadą, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Remiantis tuo, ieškovės R. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės R. G. apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovė UAB „Aistas“ pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 1 694 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudaryto 2 338,70 Eur (1 799 x 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš ieškovės.

41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 6,35 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,35 Eur (šešis eurus 35 ct) išlaidas, susijusiais su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.