Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui V. V. dėl avanso ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Idėjų versmė“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pasibaigus sutartyje nustatytam terminui ieškovės prievolė sudaryti sandorį pasibaigė. Pasibaigus prievolei, ieškovės atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį negali būti vertinamas kaip vienašališkas, nesąžiningas atsisakymas įgyvendinti sutarties sąlygas.Teismas aplinkybes, dėl kurių pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki 2016-04-29, įvertino netinkamai. Sandoris nebuvo sudarytas būtent dėl atsakovo kaltės, ką patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas, t. y. notaro pažyma, kurioje užfiksuota, kad 2016-05-02 ne ieškovė, bet atsakovas atšaukė sandorio sudarymą, ką patvirtina ir trečiojo asmens atstovo R. S. paaiškinimai.Teismas nepagrįstai vadovavosi faktu, kad 2016-04-29 vakare atsakovui buvo išsiųsta žinutė su reikalavimu grąžinti avansą. Pagrindinė sutartis žinutės išsiuntimo atsakovui metu jau negalėjo būti sudaryta ne dėl ieškovės kaltės arba kokių nors veiksmų. Sandorio sudarymą atšaukė atsakovas. Taigi, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė, todėl ieškovė negali būti kaltinama nesąžiningumu, atsisakymu bendradarbiauti.Teismas nepagrįstai taikė CK 6.189 straipsnio nuostatas, teigdamas, kad atsakovas ne vieną kartą kvietė ieškovę sudaryti pagrindinį sandorį, o ieškovė, atsisakydama sudaryti sandorį, pažeidė sutarčių privalomumo principą. Vertinant sandorio nesudarymo aplinkybes, ieškovės atžvilgiu turi būti taikoma CK 6.165 straipsnio 5 dalies nuostata.Teismas nepagrįstai vertino tik ieškovės veiksmus, taikydamas CK 6.38 straipsnio nuostatas. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų jo veiksmus iki preliminarios sutarties termino pabaigos vertinti kaip sąžiningus, nepažeidžiančius preliminarios sutarties nustatyto termino, patvirtinančius faktą, kad atsakovas bendradarbiavo. Priešingai byloje nustatyta, kad atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį preliminarios sutarties nustatytu terminu atsakovas argumentavo Vilniaus miesto savivaldybės neveikimu suteikti parduodamam objektui adresą, o šio veiksmo atlikimas priklausė tik nuo atsakovo veikimo. Šią aplinkybę dėl nesuprantamų motyvų teismas įvertino kaip atsakovo aktyvų veikimą, siekiant sudaryti pagrindinį sandorį.Išrašas iš nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad 2016-04-29 yra nurodytas parduodamo turto adresas, bet nežiūrint į tai, būtent atsakovas pagrindinio sandorio sudarymo atšaukė. Šis faktas klaidingai įvertintas teismo, nurodant, kad tai yra atsakovo sąžiningi veiksmai, neprieštaraujantys preliminarios sutarties sąlygoms.Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš 2016-06-13 penktojo notarų biuro rašto matyti, jog 2016-04-29 sandoris nebuvo patvirtintas, kadangi pardavėjas sandorio pasirašymą perkėlė į 2016-05-02, tačiau ir tą dieną sandorio pasirašymas buvo atšauktas. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016-05-29 šalys sutarė pagrindinės sutarties pasirašymą perkelti į 2016-05-02, o pasibaigus darbo dienai, iš apeliantės atstovo atėjo SMS žinutė, kad jie nuo sandorio atsisako. Todėl, akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.Kadangi 2016-04-29 nebuvo visiškai sutvarkytas namo adresas, tai skubos tvarka buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą ir 2016-05-02 tokia pažyma buvo gauta. Ieškovė su pardavėjais ir jo atstovu bendravo ne pati, o per tarpininką, savo žentą, kuriam ir buvo 2016-04-29 išsiųsta SMS žinutė, kad pasirašymas perkeliamas į 2016-05-02, tačiau pastarasis dar tos pačios dienos pavakarę paskambino ir pasakė, kad grąžinkit sumokėtą avansą ir kad nebenori sudaryti sutarties. Tad ieškovei nebuvo jokio pagrindo atsisakyti nuo sandorio.Kadangi šalys buvo numačiusios mokėjimus kaip netesybas, o atsakovas dėl nesudaryto sandorio patyrė nuostolius, tai avansas šiuo atveju turi būti paliktas atsakovui kaip netesybos. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl nuostolių, prašydama priteisti netesybas, o tai pagal suformuotą teismų praktiką yra privaloma.Trečiasis asmuo UAB „Idėjų versmė“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su ieškove 2016-03-07 sudarė preliminarias buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2016-04-29 sudaryti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagrindines prikimo-pardavimo sutartis. Preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte šalys sulygo, jog pirkėjas sumoka pardavėjui 1 000,00 Eur avansą, kuris sudarius pagrindinę sutartį bus įskaitomas į sutarties kainą. Ieškovė, vykdydama sutartį, sumokėjo atsakovui 1 000,00 Eur avansą. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašų matyti, jog ginčo butas sutarties sudarymo metu asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui, o žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovui ir I. M.. 2016-04-05 penktojo notarų biuro rašte nurodyta, jog 2016-04-29 buvo rezervuotas laikas notarų biure buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriams sudaryti, tačiau 2016-04-29 brokeris sandorį atšaukė, nei viena iš šalių į notarų biurą neatvyko. Iš 2016-06-13 penktojo notarų biuro rašto matyti, jog 2016-04-29 sandoris nebuvo patvirtintas, kadangi pardavėjas sandorio pasirašymą perkėlė į 2016-05-02, tačiau ir tą dieną sandorio pasirašymas buvo atšauktas. Ieškovės žentas, kuriam 2016-04-29 buvo išsiųstas SMS pranešimas, kad pagrindinių sutarčių pasirašymas perkeliamas į 2016-05-02, tos pačios dienos pavakarę SMS žinute paprašė grąžinti sumokėtą avansą bei nurodė, jog nebepageidauja sudaryti pagrindinių sutarčių. Ginčo buto ir žemės sklypo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos nebuvo. Atsakovas 2016-06-29 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ginčo butą bei žemės sklypą L. K..

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovės teigimu, ginčo prievolei esant pasibaigusiai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovės atsisakymą sudaryti pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis kaip nesąžiningą atsisakymą įgyvendinti sutarčių sąlygas ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu sutinka. Minėta, kad ginčo sandoris 2016-04-29 nebuvo patvirtintas, kadangi atsakovas sandorio pasirašymą perkėlė į 2016-05-02, t. y. sandorio sudarymas neįvyko preliminariose sutartyse nustatytu terminu dėl aplinkybių, priklausiusių nuo atsakovo valios, kas pagal preliminarių sutarčių 8 punktą traktuotina negalėjimu parduoti ginčo daiktus sutartyse aptartomis sąlygomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims nepakeitus preliminariose sutartyse nustatyto pagrindinių sutarčių sudarymo termino ar neatlikus panašaus pobūdžio pastarųjų sutarčių pakeitimų, ieškovės prievolė preliminariose sutartyse aptartomis sąlygomis ne vėliau kaip iki 2016-04-29 įstatymo nustatyta tvarka ir forma sudaryti ginčo daiktų pirkimo-pardavimo sutartis (preliminarių sutarčių 2 punktas), 2016-04-29 atsakovui sandorio pasirašymą perkėlus į 2016-05-02, pasibaigė. Tad ieškovės prievolei pagal preliminarias sutartis esant pasibaigusiai bei preliminarioms sutartims esant neįvykdytoms dėl nuo atsakovo priklausiusių priežasčių, ieškovės žento SMS žinutė, kuria buvo paprašyta grąžinti sumokėtą avansą bei nurodyta, jog nebepageidaujama sudaryti pagrindines sutartis, negali būti pripažinta ieškovės sutartinių prievolių pažeidimu. Esminę reikšmę pastarajai išvadai turi byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovės žento SMS žinutė buvo išsiųsta po to, kai ieškovė buvo informuota apie sandorio datos perkėlimą iš 2016-04-29 į 2016-05-02. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pažeidė preliminarias sutartis, priešingai – nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti, kad būtent atsakovas pažeidė sutartis – negalėjo parduoti ginčo daiktų sutartyse nustatytu terminu. Nustačius, jog preliminariosios sutartys nebuvo įvykdytos dėl to, jog atsakovas negalėjo parduoti ginčo daiktų sutartyse aptartomis sąlygomis (pažeista pagrindinių sutarčių sudarymo termino sąlyga), t. y. dėl atsakovo kaltės, ieškovui taikytina preliminarių sutarčių 8 punkte numatyta atsakomybė. Preliminarių sutarčių 8 punkte nustatyta, jog jei pardavėjas negalės preliminariose sutartyse aptartomis sąlygomis parduoti ginčo daiktų, jis privalo grąžinti visą gautą avanso sumą ir sumokėti pirkėjui tokios pačios sumos baudą už prievolės neįvykdymą. Byloje esant duomenims, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 1 000,00 Eur dydžio avansą pagal preliminariąsias sutartis, atsakovui, pažeidus sutartis, atsirado pareiga grąžinti ieškovei jos sumėtą 1 000,00 Eur avansą.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui pagal preliminarių sutarčių 8 puntą taip pat kilo ir pareiga sumokėti ieškovei 1 000,00 Eur baudą. Tuo tarpu, atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl nuostolių, ką padaryti reikalauja teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas aukščiau pateiktą teisinį reguliavimą, yra pažymėjęs, jog preliminariojoje sutartyje šalys gali nustatyti netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šalis, nevykdanti ar netinkamai vykdanti savo sutartinius įsipareigojimus, turi kitai šaliai sumokėti sulygtas netesybas. Netesybų prigimtis yra dvejopa: pirma, jos yra prievolės užtikrinimo būdas, nes skatina, skolininką įvykdyti prievolę, antra, netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 straipsnis). Taigi, netesybos, neįvykdžius prievolės, padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atžvilgiu netesybos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi preliminariajai sutarčiai taikytinos tokios pat taisyklės kaip ir sudarant pagrindinę sutartį, todėl preliminariąją sutartį galima užtikrinti tais sutarčių užtikrinimo būdais, kurių nedraudžia įstatymas. Tinkamam teisės normų, reglamentuojančių netesybas, taikymui būtina nustatyti, už kokį įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą šalys nustatė netesybas. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-09-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-462/2008). Kadangi nagrinėjamu atveju yra nustatyta, už kokį įsipareigojimų nevykdymą pagal preliminariąsias sutartis buvo nustatytos netesybos, o atsakovas baudos mažinti neprašė, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovui pagal preliminarių sutarčių 8 puntą kilo pareiga sumokėti ieškovei 1 000,00 Eur baudą, nepaisant to, kad ieškovė neįrodinėjo jos patirtų nuostolių dydžio (pažymėtina, kad toks reikalavimas nėra įtvirtintas nei įstatyme, nei suformuluotas teismų praktikoje, bauda traktuojama iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti). Atsižvelgdama į aukščiau pateiktus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1 000,00 Eur avansą ir 1 000,00 Eur baudą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

Tenkinus apeliacinį skundą, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti, o ieškovės – tenkinti, ieškovei iš atsakovo priteisiant 445,60 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o ieškovės – tenkinti, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 45,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Ieškovės A. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovės A. D. naudai iš atsakovo V. V. 1 000,00 Eur avansą, 1 000,00 Eur baudą ir 445,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės A. D. naudai iš atsakovo V. V. 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.