Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-843/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2024-11-05Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-153-574/2024Nutartis · 2024-12-03Vilniaus apygardos teismas
  3. T-154-574/2024Nutartis · 2024-12-03Vilniaus apygardos teismas
  4. T-155-574/2024Nutartis · 2024-12-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-05
Bylos Nr.
1A-305-843/2024
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00095-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Bielskė, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
D. V., A. S., V. P., E. R., M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-843/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00095-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1.1; 1.2.17.1.1; 1.2.17.3.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.5; 2.4.6.1 (S)
Teisėjas R.LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,nuteistajam D. V. (D. V.) ir jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), jam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), jam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Ginčijamu nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti A. S. (A. S.), V. P., E. R. (E. R.), M. B. (M. B.); apeliaciniai skundai jų atžvilgiu nėra pateikti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. V. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, A. S., V. P., E. R. ir M. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendami privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, išvengė muitinės kontrolės, t. y. D. V., A. S., V. P., E. R., M. B., veikdami bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, D. V. pasiūlius M. B. už atlygį gabenti kontrabandines cigaretes ir šios nusikalstamos veikos vykdymui 2021 m. rugpjūčio 22 d. suteikus jo sutuoktinei E. B.-V. priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo A. S., jį vairuodamas, tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 22 d., nuvežė D. V., E. R., M. B., V. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis iki tiksliai nenustatytos vietos Švenčionių rajone, po ko D. V. kartu su A. S. pasiliko minėtame automobilyje stebėti aplinką tikslu informuoti minėtus bendrininkus apie teisėsaugos pareigūnų buvimo vietą, ir/ar, esant būtinybei, suteikti jiems kitokią pagalbą, reikalingą vykdant šį nusikaltimą ar jį įvykdžius, o M. B., E. R., tyrimo metu nenustatyti asmenys ir V. P., pastarajam rodant kelią, nuėjo link Lietuvos – Baltarusijos sienos. Tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje V. P. perdavė E. R. pinigus, skirtus atsiskaityti už iš Baltarusijos Respublikos ketinamas įsigyti cigaretes, bei atsiskyrė nuo minėtų bendrininkų, ir šie, E. R. vedami, toliau ėjo prie Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos, o V. P. tuo pat metu stebėjo aplinką bei telefonu informavo E. R., kada ir kaip eiti, kad nepastebėti pareigūnų pasiektų valstybės sieną, koordinavo minėtų bei Baltarusijos pusėje veikiančių bendrininkų veiksmus dėl cigarečių perėmimo laiko. Tęsdami veiką, M. B., E. R. ir kiti du tyrimo metu nenustatyti asmenys tą pačią dieną apie 17.00 val. Vigadkos k. prieigose, Švenčionių r., tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1400 ir Nr. 1401, t. y. ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą, neteisėtai perėmė iš Baltarusijos Respublikos nenustatytų asmenų į Lietuvos Respubliką per valstybių sieną permestas pakuotes su akcizais apmokestinamomis prekėmis – 3 978 pakeliais cigarečių „Fest“ ir 20 pakelių cigarečių „Fest7“, pažymėtus Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė sudaro iš viso 14 082,26 Eur ir viršija 150 MGL dydžio sumą, šias cigaretes surišo į ryšulius ir nešė į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, iki kol M. B. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūnų, o E. R. ir kiti nenustatyti bendrininkai, pamatę pareigūnus, paliko nešamas cigaretes ir pasišalino.

2. D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, A. S., V. P., E. R. ir M. B. pažeisdami nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL sumos, t. y. D. V., A. S., V. P., E. R., M. B., veikdami bendrininku grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, D. V. pasiūlius M. B. už atlygį gabenti kontrabandines cigaretes, ir šios nusikalstamos veikos vykdymui 2021 m. rugpjūčio 22 d. suteikus jo sutuoktinei E. B.-V. priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo A. S., jį vairuodamas, tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 22 d., nuvežė D. V., E. R., M. B., V. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis iki tiksliai nenustatytos vietos Švenčionių rajone, po ko D. V. kartu su A. S. pasiliko minėtame automobilyje stebėti aplinką tikslu informuoti minėtus bendrininkus apie teisėsaugos pareigūnų buvimo vietą, ir/ar, esant būtinybei, suteikti jiems kitokią pagalbą, reikalingą vykdant šį nusikaltimą ar jį įvykdžius, o M. B., E. R., tyrimo metu nenustatyti asmenys ir V. P., pastarajam rodant kelią, nuėjo link Lietuvos – Baltarusijos sienos. Tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje V. P. perdavė E. R. pinigus, skirtus atsiskaityti už iš Baltarusijos Respublikos ketinamas įsigyti cigaretes, bei atsiskyrė nuo minėtų bendrininkų, ir šie, E. R. vedami, toliau ėjo prie Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos, o V. P. tuo pat metu stebėjo aplinką bei telefonu informavo E. R. kada ir kaip eiti, kad nepastebėti pareigūnų pasiektų valstybės sieną, koordinavo minėtų bei Baltarusijos pusėje veikiančių bendrininkų veiksmus dėl cigarečių perėmimo laiko. Tęsdami veiką, M. B., E. R. ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; 4 punkto nuostatą, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, tą pačią dieną apie 17.00 val., Vigadkos k. prieigose, Švenčionių r., tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1400 ir Nr. 1401, t. y. ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą, neteisėtai perėmę iš Baltarusijos Respublikos nenustatytų asmenų į Lietuvos Respubliką per valstybių sieną permestas pakuotes su akcizais apmokestinamomis prekėmis – 3 978 pakeliais cigarečių „Fest“ ir 20 pakelių cigarečių „Fest7“, pažymėtus Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė sudaro iš viso 14 082,26 Eur ir viršija 150 MGL dydžio sumą, šias cigaretes surišo į ryšulius ir nešė į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, iki kol M. B. buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, o E. R. ir kiti nenustatyti bendrininkai, pamatę pareigūnus, paliko nešamas cigaretes ir pasišalino.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nustačius, kad jis nedalyvavo darant nusikalstamas veikas, arba skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba vadovaujantis BK 75 straipsniu jam skirtos bausmės vykdymą atidėti. Skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Nurodo, kad ginčijamas nuosprendis yra paremtas prielaidomis ir abejonėmis, apygardos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pasak apelianto, kiti šiuo nuosprendžiu nuteisti asmenys, byloje apklausti liudytojai, priešingai nei nurodyta teismo nuosprendyje, nenurodė, kad jis padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Byloje neabejotinai nustatyta, jog sulaikymo metu jis apsvaigęs nuo alkoholio buvo automobilyje, keleivio vietoje, o tai patvirtina jo parodymus apie inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes.

3.2. Pasak apelianto, vienintelis įrodymas, kurio pagrindu jis yra nuteistas, tai ikiteisminio tyrimo metu duoti daliniai nuteistojo M. B. parodymai, kurių M. B. atsisakė ikiteisminio tyrimo metu, jų nepatvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atkreipia dėmesį, kad visi nuteistojo M. B. parodymai niekada nebuvo nuoseklūs, jų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, todėl turėjo būti teismo vertinami jo naudai. Kokie yra „kiti byloje surinkti įrodymai“, įrodantys jo kaltę, nuosprendyje nekonkretizuojama. Nurodomi tik nuteistųjų ir liudytojų parodymai, kurie jo atžvilgiu nėra informatyvūs bei nepatvirtina jo kaltės. Kiti nuosprendyje vardijami dokumentai – apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kiti dokumentai, jokios įrodomosios galios jo atžvilgiu neturi.

3.3. Pasak apelianto, M. B. savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu įvardijo jį (D. V.) kaip asmenį, pasiūliusį užsidirbti, ir tai, jog būtent tas pats asmuo visada vairavo automobilį, tačiau nesuinteresuoto liudytojo M. A. teisme duotais parodymais neginčytinai įrodyta, kad už automobilio vairo sulaikymo metu buvo A. S., o jis (D. V.) sėdėjo šalia. Šią aplinkybę patvirtina A. S. ir E. R. parodymai.

3.4. Nuteistojo D. V. teigimu, ginčijamas nuosprendis negali būti paliktas galioti ir dėl neteisingai paskirtos bausmės. Atkreipiamas dėmesys, kad skiriant subendrintą bausmę teismas nurodė, jog taiko dalinį bausmių sudėjimo principą, nors akivaizdu, jog abu inkriminuoti nusikaltimai buvo daromi toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, tais pačiais veiksmais. Tai yra idealioji nusikaltimų sudėtis, todėl turėjo būti taikomas bausmių apėmimo principas.

3.5. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, prašo jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba bausmės vykdymą atidėti. Apeliantas pažymi, kad nusikalstamos veikos metu jis jokių aktyvių veiksmų neatliko, apsvaigęs nuo alkoholio visą laiką buvo automobilyje, keleivio pusėje. Jo ankstesni teistumai nėra susiję su kontrabanda ir neteisėtu akcizinių prekių gabenimu. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, darbą, yra socialiai naudingas visuomenei. Ginčijamu nuosprendžiu skirta reali 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir jos vykdymas galėtų būti atidėtas, suteikiant galimybę įrodyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo.

2. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. V. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinio skundo dalį dėl švelnesnės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, bausmės skyrimo. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo bei proceso dalyvių išsakytus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, o būtent apklaususi nuteistąjį D. V., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nuosprendyje padarytos išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių bei jų teisinio vertinimo yra pagrįstos ir teisingos. Skirdamas nuteistajam D. V. bausmes ir jas bendrindamas teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra per griežta.

4. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde ginčijo teismo nustatytas bylos aplinkybes ir savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, prašė jį išteisinti arba skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Be to, ginčijo taikytą bausmių subendrinimo būdą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis D. V. pakeitė savo poziciją, nurodė, kad kaltę prisipažįsta ir sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, palaikė savo apeliacinio skundo dalį tik dėl bausmės sušvelninimo. Kita vertus, duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad ne visos jam inkriminuotos faktinės aplinkybės yra teisingos, faktiškai pripažino tik dalį jų. Atsižvelgdama į tokią situaciją, teisėjų kolegija pasisakys dėl visų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl D. V. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)

5. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, neigia teismo nustatytas bylos aplinkybes ir savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, sprendžia, kad bylos duomenų visuma patvirtina, jog D. V., veikdamas bendrininkų grupe su A. S., V. P., E. R., M. B. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvykdė 14 082,26 Eur vertės cigarečių „Fest“ ir „Fest7“ kontrabandą ir neteisėtai disponavo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nusikaltimų padarymo aplinkybes nustatė remdamasis išsamiai ir nešališkai išnagrinėtais bei įvertintais byloje esančiais įrodymais – nuteistųjų A. S., V. P., E. R., M. B. parodymais, liudytojų M. A., A. K., V. C. parodymais, apžiūrų protokolais, kitais rašytiniais įrodymais. Taigi, nuteistojo M. B. parodymai, nors ir labai svarbūs, nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais teismas grindė nuteistajam inkriminuotas faktines aplinkybes. Paminėti duomenys dėl esminių aplinkybių sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, sudarydami vientisą loginę įrodymų grandinę. Pagrindo nesiremti šia įrodymų grupe teisėjų kolegija nenustatė, tuo labiau, kad jų pagrindu nustatytą dalį faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir pats nuteistasis D. V..

6. D. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. Apklausiamas 2021 m. rugpjūčio 26 d. jis nurodė, kad tuo metu, kai buvo sulaikytas, važiavo apžiūrėti sodybos. 2021 m. rugpjūčio 22 d., laiko neatsimena, dienos metu, jis nuvažiavo pas A. S., kuris pasiūlė su jo (apelianto) automobiliu „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti į Švenčionių r., kur A. S. norėjo apžiūrėti parduodamą namą ar sodybą. Išvažiavo jis, A. S. ir A. S. darbininkas, kurio vardo nežino. Važiuojant vartojo alkoholinius gėrimus, po ko užmigo, prabudęs pamatė, kad automobilis sustojo, nes jį sustabdė pasieniečiai (t. 5, b. l. 6–7). Iš esmės analogiškas aplinkybes D. V. paaiškino ir raštu (t. 5, b. l. 10). Apklausiamas 2021 m. rugsėjo 7 d. D. V. patvirtino anksčiau duotus parodymus, tačiau papildomai paminėjo ir šias aplinkybes. M. B. 2021 m. rugpjūčio 21 d. telefonu pas jį užsakė kubilą, paaiškino, kad kelias, kur reikės nuvežti kubilą, sudėtingai randamas, todėl pažadėjo jį (D. V.) pasitikti ant kelio. M. B. jį pasitiko, įsėdo į apelianto „Volvo“ automobilį, rodė kelią, kur reikėjo nuvežti kubilą. Kitą dieną apeliantas M. B. paskambino ir pranešė, kad atvažiuoja atsiimti kubilo, o M. B. pasakė, jog jį (D. V.) vėl pasitiks. Nuvažiavęs pamatė, kad sulaužytas kubilo dūmtraukis. Pasiėmęs kubilą vežė namo, kai išgirdo automobilyje pašalinį telefono garsą, suprato, jog tai M. B. jį netyčia paliko. „BlackBerry“ telefonas ne jo, jis galimai priklauso A. S. darbininkui, nes jis sėdėjo už apelianto (t. 5, b. l. 11–14). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu D. V. kaltu neprisipažino, duoti parodymus atsisakė (t. 6, b. l. 49–51, 88–93, 124–125). Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neigė, tvirtino, kad ginčijamas nuosprendis yra paremtas prielaidomis, abejonėmis, o vienintelis įrodymas, kurio pagrindu jis buvo nuteistas, tai ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo M. B. parodymai, kuriuos M. B. vėlesnėje apklausoje paneigė, jų nepatvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus D. V. parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui jais nesivadovauti.

7. Nuteistojo D. V. versiją, kad sulaikymo dieną važiavo su A. S. ir pastarojo darbininku (E. R.) į Švenčionių r. apžiūrėti parduodamos sodybos, paneigia byloje surinkti duomenys. Nuteistasis A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė sodybą (duomenys neskelbtini) – paskutinį geltoną namą. Taip pat nuteistasis A. S. parodė vietą, kurioje, jo teigimu, stovėjo iškaba su užrašu „Parduodama“ ir telefono numeriu. Byloje nustatyta, kad nuteistojo A. S. nurodyta vieta yra (duomenys neskelbtini), šalia yra skelbimo lenta, tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu (2021 m. rugsėjo 9 d.) nuteistojo A. S. minimos iškabos nebuvo (t. 4, b. l. 142–143, 145, 147). Kad sodyba nėra ir nebuvo parduodama, paliudijo liudytojas V. Č.. Jis parodė, jog nuteistojo A. S. nurodoma sodyba priklauso jo sesers vyrui H. B., jis (V. Č.) ją prižiūri, sodyboje būna porą kartų per mėnesį. Sodybą prižiūri daugiau kaip 10 metų, per tą laiką nebuvo paskelbta nei skelbimuose, nei ant namo, kad ji yra parduodama (t. 1, b. l. 86; t. 6, b. l. 88–93). Tai, kad nuosprendyje nurodytu metu nuteistasis D. V. važiavo ne apžiūrėti sodybos, o vykdyti nuosprendyje nurodytus nusikaltimus, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nuteistasis M. B. nuo pat proceso pradžios parodė, kad nurodytu laiku jis su kitais asmenimis važiavo perimti baltarusiškų cigarečių ir jas gabenti. Jis taip pat nurodė, kokius konkrečiai veiksmus atliko jis pats ir kiti nuteistieji, tarp jų ir D. V. (t. 3, b. l. 114, 131–133, 143–144; t. 6, b. l. 58–62). Dėl nuteistojo M. B. parodymų patikimumo teisėjų kolegija dar pasisakys plačiau kitoje šio procesinio sprendimo dalyje. Nuteistojo D. V. kaltę ir dalyvavimą padarant nuosprendyje nurodytas veikas pagrindžia ir nuteistojo A. S. parodymai. Pirmosios instancijos teisme jis ne tik paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie važiavimą apžiūrėti sodybos, bet ir parodė, jog E. R. paprašė jį pavežti, o kadangi jo (A. S.) automobilis buvo sugedęs, paprašė D. V. automobilio. Pastarasis sutiko jį duoti ir važiavo kartu. Vežė asmenis, nes turėjo būti gabenamos cigaretes, reikėjo asmenis nuvežti, o po to paimti. Apklausiamas teisme nuteistasis E. R. parodė, kad jam paskambino M. B. ir pasiūlė užsidirbti pinigų. Tada jis (E. R.) pasamdė A. (A. S.) kaip taksi vairuotoją, kuris nuvežė jį (E. R.) ir M. B. į Švenčionis. M. B. jam paaiškino, kad reikės vežti cigaretes. Nuėjo iki sienos, paėmė cigaretes, tačiau M. B. sulaikė, o jis (E. R.) pabėgo, privažiavęs A. jį paėmė. Kai jį paėmė, automobilyje buvo A. S. ir D. V.. Nuteistasis V. P. teisme nurodė, jog parodymų neduos, į klausimus neatsakinės, bet pripažįsta padaręs nusikaltimą ir to neneigia (t. 6, b. l. 88– 93). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė D. V. gynybinę poziciją, kad jis nuosprendyje nurodytu laiku važiavo apžiūrėti sodybos. Nuteistojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu keltos versijos apie tai, kad važiuodamas į priekį link Švenčionių jis vartojo alkoholinius gėrimus, po ko užmigo ir pabudo tik tada, kai automobilį sustabdė pasieniečiai, taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Nė vienas iš automobiliu važiavusių asmenų nepatvirtino, kad D. V. automobilyje vartojo alkoholį, po ko užmigo. Tokių aplinkybių nenurodė ir automobilį sustabdęs pareigūnas M. A.. Taigi, versija apie atsitiktinį D. V. atsiradimą prie valstybės sienos, nežinojimą apie nusikaltimų darymą, nepasitvirtino. Tai iš esmės konstatuota ir skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje.

8. Apeliacinės instancijos teisme D. V. savo poziciją dėl kaltės iš dalies pakeitė ir parodė žinojęs, jog bus vežamos kontrabandinės cigaretes. Apeliantas paaiškino, kad davė savo žmonos vardu registruotą automobilį, dėl to važiavo kartu, tačiau automobilio nevairavo. Jį vairavo A. S.. Kartu važiavo kiti šioje byloje nuteisti asmenys, jų pavardžių nepamena. Susitarimas su šiais asmenimis buvo toks, kad juos išleidus jie turėjo nunešti cigaretes ir jas kažkur padėti. Nežino kur. Kiti asmenys jau su tuo turėjo susitvarkyti. Jis turėjo laukti, kol tie asmenys grįš. Jie turėjo ateiti prie mašinos ten, kur juos ir išleido, ir jie turėjo važiuoti namo visi kartu. Turėjo už tai gauti 300 Eur iš asmens, kurio nenurodys. Taigi, tiek pirmiau aptartų įrodymų visuma, tiek ir apeliacinės instancijos teisme duoti nuteistojo D. V. parodymai patvirtina, kad jis žinojo, kur ir kokiu tikslu važiavo visi nuosprendyje nurodyti asmenys, tam suteikė savo žmonos automobilį, turėjo laukti bendrininkų sutartoje vietoje ir pargabenti juos atgal. Iš to seka, kad jis suprato, jog dalyvauja bendrininkų grupėje darant kontrabandą ir neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis, tai yra savo veikimu įgyvendina bendrą tikslą – neteisėtai perimti ir gabenti privalomas pateikti muitinės patikrinimui cigaretes.

9. Tačiau dalies teismo nustatytų faktinių aplinkybių nuteistasis D. V. nepripažino ir apeliacinės instancijos teisme. Jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, jog tai jis siūlė M. B. už atlygį gabenti kontrabandines cigaretes. Anot jo, iniciatyva buvo iš kito žmogaus, kurio jis (D. V.) neįvardys. Šie nuteistojo teiginiai teisėjų kolegijos neįtikina. D. V. parodymai, kad nuteistasis M. B. jį apkalba dėl apgadinto kubilo dūmtraukio, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Jokių išsamesnių duomenų apie kitą jo įvardytą nusikalstamus veiksmus inicijavusį asmenį, kuriuos galima būtų patikrinti BPK numatyta tvarka, D. V. nenurodė. Tad pagrindo netikėti nuteistojo M. B. parodymais, duotais ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo M. B. parodymai dėl tam tikrų aplinkybių kito, tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kuria šio nuteistojo parodymų dalimi remiasi nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes ir kodėl. Teisėjų kolegijai su išdėstyta pozicija sutinka, nes nuteistojo M. B. parodymai buvo gretinami ir lyginami su kitais byloje esančiais duomenimis, išvadas darant remiantis visų bylos įrodymų visuma.

10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis M. B. proceso metu buvo apklaustas kelis kartus: 2021 m. rugpjūčio 23 d. (t. 3, b. l. 114), 2021 m. rugpjūčio 24 d. (t. 3, b. l. 131–133), 2022 m. rugsėjo 14 d. (t. 3, b. l. 143–144), 2023 m. birželio 28 d. (t. 6, b. l. 58–62), 2024 m. kovo 4 d. (t. 6, b. l. 179–181). Apklausiamas 2021 m. rugpjūčio 23 d., tai yra kitą dieną po sulaikymo, nuteistasis M. B. parodė, jog 2021 m. rugpjūčio 21 d. nuomojosi iš asmens kubilą, kuris susitikimo metu pasiūlė užsidirbti pinigų. Su juo susitarė, kad 13 val. M. B. išeis ant kelio Turgeliai–Vilnius. M. B. nurodytu laiku atėjus į sutartą vietą, tas asmuo atvažiavo automobiliu „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su E. R. ir dar dviem vyrais, kurie kartu ėjo „imti“ cigarečių. Nuvažiavo į Švenčionis, pakeliui jam pasakė, kad reikės nešti cigaretes. Nuvažiavus į mišką R. R. jį (M. B.) ir dar du asmenis nuvedė prie valstybės sienos, o kubilo nuomotojas kartu su šalia sėdėjusiu keleiviu išvažiavo (t. 3, b. l. 114). 2021 m. rugpjūčio 23 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. B. atpažino D. V. kaip asmenį, apie kurį buvo davęs parodymus bei nurodęs, kad iš šio asmens skolinosi kubilą ir šis asmuo jam siūlė užsidirbti pinigų (t. 3, b. l. 117–120). Iš esmės šiuos parodymus nuteistasis M. B. patvirtino ir apklausiamas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nuteistasis M. B. paaiškino, kad nuomojosi kubilą, atvežęs kubilą vairuotojas paklausė, ar nenori užsidirbti, pasakė 13 val. ateiti „ant asfalto“. M. B. įsėdo į automobilį kuriame buvo pilna žmonių, E. R. ir dar du asmenys, kurių vardų nežino. Po to jis išsamiai nurodė, kokie asmenys ir kokius veiksmus toliau atliko. Patvirtino, jog asmuo, kuris siūlė užsidirbti, buvo vairuotojas, iš kurio du kartus nuomojo kubilą ir kurį atpažino kaip D. V.. Be to, M. B. parodė, kad būtent vairuotojas jam pasakė, kad važiuoja vežti kontrabandą (t. 3, b. l. 131–133). Taigi, nuteistasis M. B. nuo pat proceso pradžios davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie tai, kad būtent nuteistajam D. V. pasiūlius užsidirbti pinigų, jis ir kiti nuosprendyje nurodyti asmenys važiavo perimti cigaretes iš Baltarusijos ir jas toliau neteisėtai gabenti. Apklausiamas 2022 m. rugsėjo 14 d. M. B. patvirtino dalį anksčiau duotų parodymų, tačiau tam tikras aplinkybes pakeitė ir nurodė, kad D. V. jam nesiūlė užsidirbti gabenant cigaretes, tvirtino, kad D. V. jis atpažino kaip asmenį, kuris 2021 m. rugpjūčio 22 d. jį tik pavežė nuo jo (M. B.) namų iki A. S. namų, nenorėdamas apkalbėti A. (A. S.), jis klaidingai nurodė, jog užsidirbti gabenant cigaretes jam pasiūlė D. (D. V.). Aiškino, kad nepamena, su kokiu automobiliu buvo atvažiavęs D., tikrai ne su įtarime nurodytu „Volvo XC90“ . Jis prašė D. V., kad pavežtų iki A. S., nes šis asmuo buvo sakęs, kad turi darbo, su juo buvo susitikęs ir anksčiau. 2021 m. rugpjūčio 22 d. jis ir kiti asmenys buvo prie A. S. namų, visi susėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, iš pradžių jam nepaaiškino kur. Taip pat nurodė, kad atvažiavus į Švenčionis D. V. prie mokyklos išlipo ir tik tada automobilyje buvę asmenys pradėjo kalbėti apie cigaretes, jog jam reikės jas gaudyti iš Baltarusijos ir nešti į Lietuvą, kas konkrečiai sakė, nežino, asmenys kalbėjo tarpusavyje (t. 3, b. l. 143–144). Apklausiamas teisme M. B. patvirtino, kad teisingi jo paskutiniai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 6, b. l. 58–62).

11. Iš aptarto matyti, kad skirtingų apklausų metu nuteistojo M. B. pozicija dėl faktinių aplinkybių, kas jam pasiūlė užsidirbti gabenant kontrabandines cigaretes, nebuvo nuosekli. Vertinant, ar šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė vadovautis M. B. duotais pirminiais parodymais, atsižvelgiama į šias aplinkybes. M. B. 2022 m. rugsėjo 14 d. apklausoje nurodė, kad D. V. iš automobilio išlipo Švenčionyse, prie mokyklos, ir tik tada automobilyje buvę asmenys pradėjo kalbėti apie cigaretes. Šių aplinkybių pirminiuose parodymuose jis nebuvo minėjęs. Tačiau nė vienas iš šioje byloje nuteistų kitų asmenų, tuo pačiu ir pats apeliantas, aplinkybės, jog D. V. iš automobilio išlipo prie mokyklos Švenčionyse, nepatvirtino. Nuteistasis D. V. apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog žinojo apie turėtas gabenti cigaretes, pagal susitarimą turėjo laukti išlaipintų asmenų automobilyje, kol jie grįš, o tada automobiliu visi kartu turėjo važiuoti namo. Tokie nuteistojo D. V. parodymai atitinka liudytojo pareigūno M. A. parodymus apie tai, kad sulaikant kontrabandininkus, Švenčionių r. miške pastebėjo judantį automobilį. Sustabdžius automobilį jame buvo trys asmenys, tarp jų ir nuteistasis D. V. (t. 6, b. l. 58–62). Iš esmės tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas pareigūnas A. K. (t. 6, b. l. 58–62). Šių liudytojų nurodytos aplinkybės atitinka ir jų tarnybinių pranešimų duomenis, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. ties Mylių k. jaunesnysis specialistas M. A. sustabdė transporto priemonę „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią vairavo A. S., kaip keleiviai vyko D. V. ir E. R. (t. 1, b. l. 24–25). Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo M. B. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitų byloje esančių įrodymų visumai. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. B. teigė, jog užsidirbti jam pasiūlė automobilį vairavęs asmuo – D. V.. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojo M. A., kitų nuteistųjų duotus parodymus apie tai, kas vairavo automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog šią transporto priemonę vairavo ne D. V., o A. S., D. V. ją suteikė nusikalstamų veikų įvykdymui. Dėl to ginčo nėra, todėl plačiau dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako.

12. Pažymėtina, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalys laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti vertindami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, Nr. 2K-123-697/2021, Nr. 2K-19-594/2023 ir kt.).

13. Išanalizavus nuteistojo M. B. viso bylos proceso metu duotus parodymus, sugretinus juos tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje surinktais ir aptartais įrodymais, matyti, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai M. B. parodymai, kurių metu jis atpažino D. V. kaip asmenį, kuris jam siūlė užsidirbti, sutampa su kituose įrodymų šaltiniuose užfiksuotais faktiniais duomenimis. Todėl šios faktinės aplinkybės pripažįstamos įrodytomis, jos pagrįstai buvo inkriminuotos nuteistajam D. V..

14. Negalima sutikti su gynėjo apeliacinės instancijos teisme išsakytais argumentais dėl D. V. vaidmens jam inkriminuotose nusikalstamose veikose, tai yra, jog dėl suteiktos nusikalstamai veikai daryti priemonės jo veiksmus reikėtų kvalifikuoti kaip padėjimą. Nuteistojo D. V. veiksmai buvo įvertinti ir kvalifikuoti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė nuteistųjų bendrininkavimo formą – bendrininkų grupę. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamos veikos bendravykdytojų veiksmai įgyvendinant objektyviuosius veikos požymius vertinami kaip bendrininkavimas ir tuo atveju, kai jie yra nors ir skirtingos apimties, tačiau vieningi, papildantys vienas kitą ir tarpusavyje susiję, o padaryta nusikalstama veika – bendras kaltininkų veiklos rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2013). Šioje byloje nustatyta, kad D. V. pasiūlė M. B. užsidirbti neteisėtai perimant iš Baltarusijos cigaretes, jas gabenti Lietuvos teritorijoje, veikų įvykdymui suteikė transporto priemonę, kartu su A. S. vežė nuosprendyje nurodytus asmenis, juos išleidę prie valstybės sienos, D. V. (ir A. S.) liko stebėti aplinkos, tikslu informuoti apie teisėsaugos pareigūnų buvimo vietą, laukė bendrininkų, kuriuos turėjo išgabenti iš įvykio vietos. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nuteisti asmenys veikė išvien, jiems buvo žinoma apie vienas kito atliekamus veiksmus, jie vienas kito veiksmams pritarė, veiksmai buvo suderinti, skirti bendrai realizuoti BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius.

Dėl nuteistajam D. V. paskirtos bausmės

15. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, į kokias aplinkybes teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra visuomenės bei valstybės interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. V. bausmę, laikėsi baudžiamojo įstatymo reikalavimų. BK 199 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje nustatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 199² straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatyti artimesni straipsnių sankcijose nustatytiems bausmių vidurkiams – už abi veikas teismas paskyrė l metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad tiek minėtos bausmės, tiek ir skirta subendrinta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, atitinka nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis D. V. padarė du apysunkius nusikaltimus. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių apygardos teismas nenustatė. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. kaltės nepripažino, pirmosios instancijos teisme parodymų nedavė. Nors apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, dėl nusikaltimų gailisi, tačiau dėl tam tikrų nustatytų faktinių aplinkybių iki galo nebuvo nuoširdus, jų nepripažino. Tokia nuteistojo pozicija niekaip neleidžia konstatuoti, kad jo prisipažinimas ir gailestis dėl padaryto yra nuoširdus, o ne nulemtas byloje surinktų įrodymų, kad D. V. savo neteisėtus veiksmus išties vertina kritiškai. Todėl teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo pripažinti D. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. D. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. D. V. praeityje buvo ne kartą teistas, naujas tyčines veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (t. 4, b. l. 160–165). Šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį bei rodo D. V. polinkį pažeidinėti įstatymus. Nuteistojo teistumus teisėjų kolegija išsamiau aptars pasisakydama dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės. D. V. taip pat buvo baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 166), Sodros duomenimis nedirba (t. 4, b. l. 167), registruotas Užimtumo tarnyboje.

18. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. V. paskirtos bausmės atitinka nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Visos jau minėtos aplinkybės ir D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai, gali būti pasiekti tik jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Tokioje situacijoje paskirta straipsnių sankcijoje numatyta baudos bausmė tikrai nebus efektyvi, bausmės tikslus leidžianti pasiekti priemonė.

19. Nuteistasis prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prašymas taip pat nepagrįstas, todėl netenkinamas. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija jau aptarė aplinkybių visumą, apibūdinančią padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei charakterizuojančią D. V. asmenybę. Atskirai aptartini jo teistumų duomenys, reikšmingi sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį ir Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, D. V. anksčiau teistas: 1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme (teistumas išnykęs); 2) Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme (teistumas išnykęs); 3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 balandžio 6 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs); 4) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, skirta 30 parų arešto. Bausmė subendrinta su bausme, skirta Vilniaus apygardos 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė – 3 metai 26 dienos. Lygtinai paleistas 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. gruodžio 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro (t. 4, b. l. 160–165). Nors, kaip minėta, dalis teistumų yra išnykę, nusikalstamų veikų dinamika, taip pat tai, kad D. V. keturis kartus jau buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o vieną kartą skirta bauda, leidžia spręsti, kad skirtos bausmės savo prevencinių tikslų nepasiekė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, jam jau buvo parodytas pasitikėjimas taikant lygtinį paleidimą, tačiau nuteistasis ir vėl nusikalto nepraėjus nė metams. Šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį ir leidžia spręsti, kad be realaus skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo bausmės tikslai nebus pasiekti.

Dėl paskirtų bausmių subendrinimo

21. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtų bausmių subendrinimu dalinio sudėjimo būdu, teigiama, jog abu inkriminuoti nusikaltimai buvo daromi toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, tais pačiais veiksmais. Tai yra idealioji nusikaltimų sudėtis, todėl turėjo būti taikomas bausmių apėmimo principas. Šie argumentai atmestini.

22. Analogiški nagrinėjamai bylai sutapties klausimai analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. priimtoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019. Joje išaiškinta, kad vienu iš kontrabandos, nurodytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, dalykų laikomi privalomi pateikti muitinei daiktai; tokiais kontrabandos dalyką sudarančiais daiktais gali būti ir tam tikros akcizais apmokestinamos prekės, pvz., cigaretės. Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėtu gabenimu, t. y. jų gabenimu: 1) nepateikiant jų muitinės kontrolei arba 2) kitaip išvengiant šios kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pvz., slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2014). Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl bendriausia prasme kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos baigtumas priklauso nuo kaltininko pasirinkto kontrabandos dalyko gabenimo būdo (per muitinės postus ar juos apeinant), nuo gabenamų prekių deklaravimo formos (žodžiu, raštu, veiksmu) ir kitų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-430/2014). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai akcizais apmokestinamos prekės, pvz., cigaretės: 1) siekiant neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į kitą valstybę, kurį laiką yra gabenamos Lietuvos Respublikos teritorija arba 2) tokios prekės neteisėtai pergabentos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, toliau gabenamos Lietuvos Respublikos teritorija. Taigi, tiek vienu, tiek kitu atveju akcizais apmokestinamos prekės, kurios yra kontrabandos dalykas, dar gabenamos ir Lietuvos Respublikos teritorija. BK 199² straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo nurodyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatymas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje nurodytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, Nr. 2K-398-511/2015, Nr. 2K-309-507/2016). Tuo atveju, kai kaltininkas, neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos sieną ir pabaigęs daryti kontrabandą, toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja kitos BK 199² straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, t. y. neteisėtą tokių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija. Kontrabandos sudėtis neapima šio neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnio) priklausančio požymio, todėl tokiais atvejais kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis. Tokia praktika nuosekliai vystoma ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-654/2023, Nr. 2K-30-788/2023).

23. Šioje byloje nustatyta, kad cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais nuo valstybės sienos neteisėtai gabentos Lietuvos Respublikos teritorija. Pagal teismų praktiką kontrabandos sudėtis neapima akcizais apmokestinamų prekių gabenimo valstybės teritorijos viduje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo bausmių, D. V. paskirtų už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą, pripažinti padarytomis esant idealiajai sutapčiai ir bendrinti apėmimo būdu. Bendrindamas už šias veikas paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

24. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. rugsėjo 26 d. 11.29 val. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2024 m. rugsėjo 24 d. pažyma Nr. APD-2024-09346, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos D. V. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 225 Eur. Ši pažyma teisme gauta pavėluotai, teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, visi proceso dalyviai dėl šių išlaidų pritesimo pasisakyti teismo posėdyje neturėjo galimybės, todėl, pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-128-1020/2024, Nr. 1A-152-1076/2024 ir kt.) šis klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo iš nuteistojo D. V. klausimą palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Aušra BielskėJustas NamavičiusErnestas Rimšelis