Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P. ir K. N. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 262 straipsnį 30 parų areštu;

– pagal BK 266 straipsnio 3 dalį 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalimi, R. P. atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 262 straipsnį 15 parų areštu;

– pagal BK 266 straipsnio 3 dalį 6 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 15 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

Skundžiamu nuosprendžiu N. J. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnį, 266 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 7 metų laisvės atėmimo. Apeliacinių skundų jo atžvilgiu paduota nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. ir K. N. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad R. P. organizavo nusikalstamas veikas – neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) pagal BK 266 straipsnio 3 dalį, įrenginių psichotropinėms medžiagoms gaminti neteisėtą gaminimą ir laikymą pagal BK 262 straipsnį, t. y. 2017 m. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą mėnesį ir dieną, surado nusikalstamos veikos vykdytoją – N. J. ir jam už atlygį pasiūlė daryti labai sunkią nusikalstamą veiką – neteisėtai gaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino. N. J. priėmus pasiūlymą R. P. susitarė su K. N. už 500 eurų išsinuomoti K. N. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų patalpas būtinas neteisėtai psichotropinių medžiagų gamybai. K. N. sutiko išnuomoti sodybą ir N. J., veikdamas bendru sutarimu su R. P., pasiūlė K. N. už atlygį dalyvauti nusikalstamoje veikoje – neteisėtoje labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino gamyboje. K. N. sutikus, R. P. kartu su N. J. gabeno į K. N. sodybos ūkinių pastatų patalpas chemines medžiagas, įrankius bei priemones, reikalingas psichotropinių medžiagų gaminimui: įvairias talpas, kolbas, kaitinimo elementą, vamzdžius, tablečių presavimo įrenginį ir kitas priemones, iš kurių N. J. ir K. N., veikdami bendru sutarimu su R. P., pagamino aparatus ir kitus įrenginius, reikalingus psichotropinėms medžiagoms gaminti.

2. Po to, N. J., vykdydamas ankstesnį susitarimą kartu su R. P. ir veikdamas kartu K. N., ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 28 d., K. N. sodybos ūkinių pastatų patalpose, per kelis kartus neteisėtai pagamino ir neteisėtai laikė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 3 832,868 g pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1‑fenil-2-propanono (BMK, fenilacetono), naudojamo psichotropinių medžiagų amfetamino ir metamfetamino gamybai.

3. Tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdydami ankstesnį susitarimą su R. P., K. N. ir N. J., ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 28 d., K. N. sodybos ūkinių pastatų patalpose panaudodami neteisėtai pagamintus aparatus ir įrenginius psichotropinių medžiagų gaminimui bei pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) – 1‑fenil‑2‑propanoną (BMK, fenilacetoną), per kelis kartus neteisėtai pagamino ir neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų: ne mažiau kaip 31 190,783 g metamfetamino, ne mažiau kaip 79,157 g amfetamino ir tabletes, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 22,882 g metamfetamino ir ne mažiau kaip 72,815 g MDMA.

4. Po to, R. P., veikdamas bendru sutarimu su N. J. ir K. N., tęsdamas nusikalstamą veiką ir ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 28 d., dalį neteisėtai pagaminto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, t. y. 30 969,643 g metamfetamino, 78,871 g amfetamino ir tabletes, kurių sudėtyje yra 22,882 g metamfetamino ir 72,815 g MDMA, automobiliu „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis slėptuvėmis, per kelis kartus iš (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno į Raseinių miestą ir neteisėtai laikė šias psichotropines medžiagas:

4.1. paketą su tabletėmis, kuriose yra 18,982 g metamfetamino ir 60,577 g MDMA – prie savęs iki tol, kol 2022 m. gegužės 29 d., 11.15 val., asmens kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai;

4.2. plastikinį maišelį su 11,178 g metamfetamino – R. P. naudojamame automobilyje „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2020 m. gegužės 29 d., 12.45 val., kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai;

4.3. 165 paketus su 28 382,628 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir plastikinę pakuotę su tabletėmis, kurių sudėtyje yra 3,900 g metamfetamino ir 12,238 g MDMA jo (R. P.) išsinuomotame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2020 m. gegužės 29 d., 13.45 val., kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai;

4.4. 10 talpų, kuriose esančiame skystyje ir medžiagoje yra 2 565,902 g metamfetamino ir 78,871 g amfetamino, ir du plastiko paketėlius, kuriuose yra 9,935 g metamfetamino, neteisėtai laikė jo (R. P.) naudojamame automobilyje „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2020 m. gegužės 29 d., 17.11 val., automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas policijos pareigūnų teritorijos apžiūros metu, o jame neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos rastos ir paimtos 2020 m. birželio 2 d., 13.15 val., policijos pareigūnų atliktos kratos metu.

5. Likusį neteisėtai pagamintą psichotropinių medžiagų kiekį – 221,14 g metamfetamino ir 0,286 g amfetamino, 3 828,54 g neteisėtai pagaminto pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (BMK, fenilacetono) bei aparatus ir įrenginius psichotropinėms medžiagoms gaminti bendru R. P., N. J., K. N. sutarimu neteisėtai laikė K. N. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų patalpose iki tol, kol 2020 m. gegužės 29 d., 13.56 val., kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai bei 4,328 g neteisėtai pagaminto pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1 fenil-2-propanono (BMK, fenilacetono), N. J. neteisėtai pargabenus į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), bendru sutarimu neteisėtai laikė iki 2020 m. gegužės 29 d., 13.42 val., kol kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

6. Be to, R. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką, iki 2020 m. gegužės 29 d., 18.15 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie savęs neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 0,153 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol šią neteisėtai laikomą narkotinę medžiagą asmens kratos metu paėmė policijos komisariato pareigūnai (BK 259 straipsnio 2 dalis).

7. K. N. taip pat nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką, iki 2020 m. gegužės 29 d., 13.56 val., savo gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – 106 g pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, tikėtina kilmės šalis – Rusija (buvusi TSRS) naudojimui tinkamo bedūmio parako, skirto įvairaus kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui, taip pat kurį galima panaudoti savadarbių šaudmenų užtaisymui ir naudojamą kaip sprogstamąją medžiagą ar kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą, kol neteisėtai laikomą paraką kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

8. Nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde prašoma pripažinti R. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat prašoma už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, R. P. paskirti švelnesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmė ir atitinkamai sušvelninti paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

8.2. Apelianto teigimu, šioje byloje nuteistojo R. P. prisipažinimas ir duoti parodymai reikšmingai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. R. P. prisipažinimas buvo savanoriškas valinis aktas, atliktas pakankamai ankstyvoje proceso stadijoje, kad būtų vertinamas kaip tinkamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo kontekste. Pagal teismų praktiką, kiekvienu konkrečiu atveju asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, vertinant jį tik savanoriškumo (asmens laisvos valios) prasme, neturėtų užkirsti asmeniui kelio prisipažinti ir gailėtis ir vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, įvertinant ir tokio prisipažinimo ir gailėjimosi racionalumo motyvus.

8.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje formaliai išvardijo tik keletą pasirinktų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių ir neįvertino R. P. padarytos veikos pavojingumo, sveikatos būklės, šeiminių aplinkybių, paskirtos bausmės įtakos jo socialiniams, ekonominiams ryšiams. Dėl šios priežasties R. P. paskirta tinkamai neindividualizuota bausmė. Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į naujausią aukštesnės instancijos teismų praktiką skiriant bausmes šios kategorijos bylose.

8.12. Be pirmiau aptartų aplinkybių, kurios suponuoja teisingos bausmės paskyrimą ir tuo pačiu tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, kasacinio teismo praktikoje kaip vienas iš teisingos bausmės paskyrimo elementų nurodoma ir tai, kad bausmė turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Iš Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizės baudžiamosiose bylose dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų matyti, kad BK 54 straipsnio nuostatos taikomos plačiau ir netgi esant kur kas nepalankesnėms aplinkybėms, apibūdinančioms veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą, nei R. P. atveju, ir paprastai yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos bei skiriamos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas tokios kategorijos bylose, nereikalaujama nustatyti kokių nors išskirtinių aplinkybių.

8.13. Pasak apelianto, jam paskirta bausmė ir jos dydis turi būti įvertinti ir šioje byloje kitiems nuteistiesiems paskirtų bausmių kontekste. Išskirtinai mažinančios jų pavojingumą asmens charakteristikos neturintiems N. J. ir K. N., be kurių intensyvių veiksmų nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebūtų padarytos, teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė švelnesnes už minimumą laisvės atėmimo bausmes septyneriems metams. Toks sprendimas rodo, kad atsisakymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas iš esmės sieja tik su nuteistojo, kaip organizatoriaus, vaidmeniu padarant nusikalstamas veikas, tačiau toks vertinimas, nuteistojo teigimu, yra klaidingas ir prieštarauja imperatyviam baudžiamojo įstatymo įpareigojimui įvertinti visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Visa tai, greta jau aptartų aplinkybių, patvirtina netinkamą bausmės individualizavimą bei neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą.

9. Nuteistojo K. N. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti 2023 m. spalio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir sušvelninti K. N. paskirtą bausmę.

9.2. Pasak apelianto, teismas skundžiamu nuosprendžiu jam ir N. J. paskyrė, praktiškai už tas pačias veikas, vienodas galutines subendrintas bausmes – laisvės atėmimą 7 metams. Šias bausmes teismas paskyrė vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau teismas, skirdamas švelnesnę bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo veiksmai buvo tik epizodiniai, o jo, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, prie nusikalstamos veikos prisijungė daug vėliau nei kiti bendrininkai, iš dalies nusikalstamą veiką darė susiklosčius jam nepalankioms aplinkybėms – R. P. paprašius išnuomoti sodybos ūkinio pastato patalpas, N. J. pradėjus rūpintis psichotropinių medžiagų gamybai reikalingos įrangos gaminimu ir jo prašymu nuteistajam padedant tokią įrangą gaminti, o vėliau ir epizodiškai padedant gaminti psichotropines medžiagas.

10. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų R. P. ir K. N. apeliaciniai skundai atmetami.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla ir teismo posėdyje išklausiusi proceso dalyvių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistųjų veikos pavojingumą ir asmenybes, laikėsi BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, ir nuteistiesiems paskyrė teisingas, tinkamai individualizuotas bausmes.

12. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis R. P. prašo paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis K. N. bendrai prašo sušvelninti galutinę bausmę, iš skundo motyvų matyti, kad ginčija bausmes, paskirtas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei prekursoriais. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pagal BK 266 straipsnio 3 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų.

13. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į didelį nusikalstamų veikų pavojingumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji platinimo tikslu užsiėmė sisteminga metamfetamino ir amfetamino gamyba (ši faktinė aplinkybė ir BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytas požymis rodo didesnį veikos pavojingumą, nei kitos veikos, pasireiškiančios įstatyme numatytais kitais alternatyviais požymiais (pvz., įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu)); sodyboje buvo rasti itin dideli kiekiai draudžiamų medžiagų. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų rekomendacijomis, metamfetamino labai didelis kiekis laikomas daugiau kaip 100 g, taigi ši riba nuteistųjų buvo viršyta net 311 kartų. Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. T1-68 fenilacetono labai dideliu kiekiu laikomas daugiau kaip 250 g, tad byloje ši riba buvo viršyta 15 kartų. Sprendžiant iš kaltinamųjų parodymų, jų veikla jau truko tam tikrą laiką, o pagaminta produkcija buvo reguliariai realizuojama dar prieš juos sulaikant. Kolegija taip pat pabrėžia, kad amfetaminų klasės junginiai yra žinomi kaip toksiškos, sveiktai kenksmingos medžiagos, ypač jei priklausomų asmenų vartojamos ilgalaikiai.

Dėl R. P. paskirtos bausmės

14. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad R. P. juos subūrė narkotinių medžiagų gamybai, rūpinosi priemonėmis ir narkotinių medžiagų išvežimu bei platinimu. Aplinkybę, kad jis organizavo veiklą, teisiamojo posėdžio metu nurodė ir pats R. P.. Nusikalstama veikla buvo planuojama ilgalaikiai, iš pradžių eksperimentuojant, kaip pagaminti medžiagas, vėliau jas gaminant ir rūpinantis platinimu. Tai rodo, kad veika nebuvo spontaniško, atsitiktinio pobūdžio, kaip teigiama skunde. Nuteistojo pagrindinio vaidmens organizuojant veiklą nepaneigia ir aplinkybė, kad narkotinių medžiagų gamybai buvo reikalingas nuteistasis N. J., kuris vienintelis turėjo specialių žinių. Planuojant bet kokią veiklą nėra neįprasta, kad esant reikalui pasitelkiami žmonės, turintys tam tikrų žinių ar įgūdžių; tačiau asmens, kuris ją sumano ir kontroliuoja, vaidmens tai nemažina.

15. Kitaip negu nurodoma R. P. skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakomybe lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jei kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistasis 2020 m. spalio 1 d. ir liepos 22 d. apklausose ikiteisminio tyrimo metu (t. 22, b. l. 29-33, 38-41) iš esmės pripažino disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Dėl minėtos apklausos pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. Taikyti šios lengvinančios aplinkybės savaime netrukdo ir laikinas atsisakymas duoti parodymus norint apmąstyti ar aptarti su gynėju savo tolesnį procesinį elgesį. Tačiau sugretinus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (t. 26, b. l. 156-158) duotus parodymus matyti, kad R. P. nebuvo nuoseklus, parodymus derino prie byloje surinktų įrodymų, taigi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje savo vaidmenį pripažino tik dėl iki tol surinktų duomenų naštos. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu R. P. nurodė, kad veiką iniciavo ir kontroliavo asmuo vardu M. U. (mirė (duomenys neskelbtini), t. 14, b. l. 151), kuris pats tiekė reikalingus chemikalus arba duodavo pinigų jiems pirkti; R. P. buvo tam tikras tarpininkas ir pats psichotropinių medžiagų gamyboje nedalyvavo. Be savo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje nuteistasis taip pat menkino ir K. N. vaidmenį, nurodydamas, kad nežino, ar pastarasis dalyvavo gamyboje, jis tik kartais padėdavo nusinešti krepšius su narkotinėmis medžiagomis iki automobilio. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme R. P. pripažino pats organizavęs amfetamino gamybą bei realizavimą. Apie M. U. vaidmenį nuteistasis gana miglotai teigė, kad pastarasis didelio susidomėjimo nerodė, tačiau pasakė, kad jei R. P. pavyks pagaminti amfetaminų, jis paims; jam perdavė vieną-du kilogramus, daugiau nieko neuždirbo. Medžiagas, reikalingas gamybai, pirko pats. K. N. taip pat padėjo, montuodamas reikalingą įrangą. Teisėjų kolegija pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo aktyviai bandoma išaiškinti M. U. vaidmenį narkotinių medžiagų platinime (apklausiant liudytojus, analizuojant telekomunikacijos tinklais perduotą informaciją, banko sąskaitų išrašus, užklausiant chemikalais prekiaujančias įmones), tačiau bent tikėtinų aplinkybių apie galimą jo dalyvavimą nustatyta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad dėl anksčiau realizuotų medžiagų kiekio, R. P. teisiamojo posėdžio metu – priešingai kitoms jo nurodomoms aplinkybėms – menkino savo kaltę nurodydamas, kad M. U. spėjo išplatinti 1‑2 kilogramus, ir iš savo veiklos nieko neuždirbo, nors tiek iš kitų nuteistųjų, tiek ir iš paties R. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad narkotinės medžiagos iš sodybos buvo išgabenamos reguliariai, sukraunant krepšius į automobilyje įrengtą slėptuvę. Taigi šis R. P. procesinis elgesys, stengiantis pripažinti ne daugiau aplinkybių, nei jų buvo nustatyta proceso eigoje, nerodo nei nuteistojo nuoširdumo, nei gailėjimosi. Taigi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo pagrįstai paneigta pirmosios instancijos teismo.

16. Nors R. P. anksčiau teistas nebuvo, augina du mažamečius vaikus, dirba, savo tėvo A. P., kaip darbdavio, charakterizuojamas teigiamai, turi kreditinį įsipareigojimą, šiais metais pradėjo savanoriauti (duomenys neskelbtini) globos namuose (t. 26, b. l. 187, 189, 192, 194-198), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes – veikos pavojingumą, nuteisto vaidmenį, nemato pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę, negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Nuteistojo skunde cituojama teismų praktika dėl šio straipsnio taikymo taip pat neleidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nukrypo nuo suformuotų gairių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekvienos bylos aplinkybės yra vertinamos individualiai, ir konkrečiu atveju – teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė už amfetamino junginių gamybos organizavimą itin dideliu kiekiu nėra laikytina (aiškiai) neteisinga; todėl BK 54 straipsnio 3 dalis teismo buvo netaikyta pagrįstai.

17. R. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo sveikatos problemas, be kita ko (duomenys neskelbtini) su neigiama dinamika, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (t. 26, b. l. 177-186, 189-190). Kita vertus, kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis toliau dirba, pradėjo savanoriauti, be to, po veikos padarymo sukūrė šeimą, susilaukė vaikų. Iš pateiktų medicinos dokumentų nematyti, kad jis būtų gydytas stacionare. Nors skiriant bausmę į nuteistojo sveikatos būklę taip pat atsižvelgiama, tačiau kartu su šiomis aplinkybėmis vertindama R. P. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, skirti švelnesnę bausmę teisėjų kolegija nemato pagrindo. Kolegija papildomai pastebi, kad asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama BVK 90 straipsnyje nustatyta tvarka; esant reikalui, nuteistajam tokio pat lygio medicininė pagalba, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, turi būti užtikrinama ir laisvės atėmimo vietoje. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nėra užkirstas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei. Jeigu bausmės atlikimo vietoje R. P. sveikatos būklė blogėtų ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. P. pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, todėl ją mažinti nėra pagrindo.

Dėl K. N. paskirtos bausmės

18. Nuteistasis K. N. skunde teigia, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nuteistasis nurodo, kad veiką pripažino, jo vaidmuo buvo epizodinis, antraeilis, teigia, jog paskirti tokio paties dydžio bausmę kaip nuteistajam N. J. nėra teisinga.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino nuteistojo prisipažinimą ir konstatavo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tačiau kolegija pastebi, kad nors K. N. narkotinių medžiagų gamyboje vykdė kitų nuteistųjų, visų pirma N. J. nurodymus, tačiau jo vaidmuo nelaikytinas antraeiliu.

20. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad nusikaltimą padarė atsitiktinai, į veiklą buvo įtrauktas kitų nuteistųjų, kurie pradžioje išsinuomojo jo sodybą, o kiek vėliau informavo jį apie savo tikrąją veiklą ir pasiūlė už atlygį jiems padėti. Nuteistasis sutiko ir N. J. padėjo sumontuoti įrangą, gamybos proceso pabaigoje išjungdavo elektrą, pasak paties žodžių, „kai paprašydavo, padėdavo, paduodavo, padėdavo nunešti ar nunešdavo“. Bijodamas pasekmių spaudė kitus nuteistuosius gamybą nutraukti (t. 26, b. l. 153-156). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie K. N. parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo gana abstraktūs, nuteistasis tik iš dalies nurodė, ką konkrečiai veikė sodyboje. Tuo tarpu kitas nuteistasis N. J., kuris vienintelis turėjo chemijos žinių ir vadovavo gamybai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai ir labai išsamiai paaiškino, kaip vyko procesai, taip pat ir apie kitų nuteistųjų dalyvavimą. Teisėjų kolegija vertina, kad jo parodymais galima vadovautis, kadangi nemato jokių priežasčių, kodėl N. J. būtų suinteresuotas apkalbėti K. N., kurio iki tol nepažinojo – K. N. yra R. P. pusseserės vyras, pasak nuteistųjų, juos supažindino R. P. Kaip matyti iš N. J. parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (kurių teisingumą jis patvirtino teisme), narkotinių medžiagų gamyba su K. N. buvo sutarta iš anksto, medžiagas sodyboje jie praktiškai visą laiką gamino kartu (ką dar ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pripažino ir pats K. N.), be to, nuteistasis montuodavo reikalingą įrangą (t. 20, b. l. 33-36; t. 26, b. l. 150-153). Taigi nors K. N. neturėjo specialių chemijos žinių, ir be N. J. nurodymų nebūtų galėjęs savarankiškai gaminti narkotines medžiagas, jo vaidmuo anaiptol nebuvo epizodinis ir antraeilis, kaip nurodoma skunde.

21. Pažymėtina, kad K. N. bylos duomenimis anksčiau teistas nebuvo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir žmonos vardu finansinių įsipareigojimų (t. 26, b. l. 134, 135; t. 27, b. l. 25-30). Tačiau atsižvelgdama į nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo vaidmenį, teisėjų kolegija nemato pagrindo dar labiau švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

22. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. balandžio 11 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistojo K. N. advokatės Aušros Saulėnienės paslaugas. Už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš K. N. prašoma priteisti 716,67 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šią bylą teismo posėdyje išnagrinėjo dar iki Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos gavimo, t. y. 2024 m. balandžio 10 d., ir minėtą pažymą gavo teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Proceso dalyviai dėl šio prašymo pasisakyti teismo posėdyje neturėjo galimybės, todėl teisėjų kolegija pagal galiojančią teismų praktiką prašymą palieka nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų R. P. ir K. N. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš nuteistojo K. N. išieškoti 716,67 Eur palikti nenagrinėtu.