- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-481-796/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mislifa“, uždarosios akcinės bendrovės „Trubera“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini 1)“
- Trečiasis asmuo
- A. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Mislifa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Trubera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Mislifa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Trubera“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini 1)“ ir (duomenys neskelbtini 2) dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo: 1) įpareigoti atsakoves UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir (duomenys neskelbtini 2) nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos su ieškovėmis veiksmus, be kita ko, įpareigoti atsakoves nutraukti UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ informacijos, kuri yra UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija, naudojimą tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per susijusius asmenis, bei turimą tokią informaciją sunaikinti; 2) priteisti ieškovei UAB „Mislifa“ iš UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ 54 330 Eur negauto pelno iš santykių su klientu „Horizont Transport & Logistik“ GmbH ir 6 proc. palūkanas nuo UAB „Mislifa“ priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei UAB „Trubera“ iš UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ 5 884 Eur negauto pelno iš santykių su klientu „Horizont Transport & Logistik“ GmbH 6 proc. palūkanas nuo UAB „Trubera“ priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovėms UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ solidariai iš atsakovės (duomenys neskelbtini 2) 5 740 Eur žalos atlyginimą, kuri pasireiškė kaip nepagrįstas (duomenys neskelbtini 2) praturtėjimas, taip pat 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovės ieškinyje taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovėms tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai (per susijusius asmenis) naudoti ieškovių konfidencialią informaciją; 2) pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovių lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakoves ir trečiuosius asmenis.
3. Ieškovės, grįsdamos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir juo sukeliamas pasekmes, yra poreikis uždrausti atsakovėms naudoti ieškovių konfidencialią informaciją, taip pat taikyti atsakovių turto areštą, užtikrinant būsimo teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymą. Ieškovės pažymėjo, kad ieškinio tenkinimo atveju sprendimo vykdymas pasunkėtų. UAB „Mislifa“ įstatinis kapitalas tesudaro 14 000 Eur, duomenų, kad įmonė valdytų kokį nors turtą, nėra, o 2023 m. lapkričio 22 d. duomenis ši įmonė turi net 77 374,23 Eur skolą „Sodrai“, ji nėra sumokama ir tik didėja bent nuo 2023 m. lapkričio 13 d. Įvertinus šias aplinkybes yra akivaizdu, kad UAB „Mislifa“ ieškinio suma – 60 210 Eur – yra labai didelė, dėl to savaime kyla reali grėsmė, kad bus siekiama išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo, bandoma perleisti turtą tretiesiems asmenims. Pažymi, kad nustačius neteisėto praturtėjimo dydį, ieškinio suma gali būti dar didesnė. Ieškovių vertinimu, yra reali grėsmė ieškovių turtiniams interesams, nes būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu, tai reikalauja veiksmingų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. UAB „Trubera“ reiškiama reikalavimo suma, kuri ateityje gali didėti, yra santykinai nedidelė, tačiau atsakovių elgesys ir tai, kad siekiama slėpti pajamas, jas nukreipiant per kitą įmonę, patvirtina egzistuojant realią grėsmę, kad ateityje turtas gali būti slepiamas ir teismo sprendimas ateityje gali būti neįvykdytas ar pasunkėti. Pažymėjo, kad 2023 m. ieškovės kreipėsi į A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, reikalaudamos nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti žalą. Pretenzijos buvo grindžiamos kliento „Horizont Transport & Logistik“ GmbH perviliojimu, tačiau tuo pačiu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad yra žinoma ir apie kitus atvejus, bandant vilioti tiek klientus, tiek darbuotojus, bandant pasinaudoti UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ priklausančia informacija. 2023 m. rugsėjo 12 d. gauta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ sudarytą sutartį su „Blitztransporte“ GmbH tik patvirtino pretenzijos teiginius apie neteisėtą atsakovių veiklą. Nurodė, kad nei A. B., nei UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ į pretenziją neatsakė, kaltinimų nepaneigė. Tačiau, ieškovių įsitikinimu, paaiškėjo, kad A. B., tikėtina suprasdama, jog UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ gali būti pareikšti turtiniai reikalavimai, nutarė panaudoti dar vieną įmonę ir verslą (ar bent jo pajamas) nukreipti į kitą įmonę (duomenys neskelbtini 2). Nuo 2023 m. spalio 17 d. A. B. (duomenys neskelbtini) D. B. (D. B.) tapo (duomenys neskelbtini 2) savininku, o nuo 2023 m. lapkričio 7 d. ir šios (duomenys neskelbtini 2) vadovu. Ieškovių įsitikinimu, šios aplinkybės parodo, kad atsakovės yra nesąžiningos ir, viena vertus, gali slėpti turtą, kita vertus, bandyti tęsti pažeidimus pasinaudojant kitais susijusiais juridiniais asmenimis, toliau darydamos žalą ieškovėms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismo nutarties motyvai:
4.1. Teismas, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų, konstatavo, kad egzistuoja viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
4.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovių deklaratyvūs teiginiai dėl galimo pinigų nukreipimo per kitą įmonę ar ieškinio sumos didėjimą nėra pagrindas konstatuoti atsakovių nesąžiningumą. Ieškovės nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų realų atsakovių ketinimą šioje bylos stadijoje perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti.
4.3. Teismas nustatė, kad pareikštu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo keliamas reikalavimas yra iš esmės yra analogiškas ieškinio reikalavimui, tačiau dėl konfidencialios informacijos naudojimo teisėtumo ir pagrįstumo bus pasisakyta tik išnagrinėjus ginčą iš esmės.
4.4. Teismas nusprendė, kad šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių atsakovių nesąžiningumą ir siekį išvengti galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien ieškinio suma nelemia grėsmės ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Taip pat padaryta išvada, kad pareikšto ieškinio dalykas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa, dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju ieškovių keliami reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, t. y. būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, todėl jo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovės UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovių prašymą taikyti jame nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas netinkamai įvertino pateiktus duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius atsakovių nesąžiningumą, todėl nepagrįstai atsisakė areštuoti atsakovių turtą. Apeliančių teigimu, poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas ne vien išimtinai didele ieškinio suma ir sudėtinga atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ turtine padėtimi (nors šie faktoriai papildomai didina grėsmę, kad atsakovės gali siekti slėpti turtą), nes apeliantės teismui pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie atsakovių nesąžiningumą ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ finansinė padėtis (pajamų negavimas) iš dalies lemta atsakovių nesąžiningų veiksmų.
5.2. Nurodo, kad apeliantės dar 2023 m. rugsėjo 8 d. su reikalavimais kreipėsi į A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, reikalaudamos nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti žalą. Nei A. B., nei UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ į pretenziją neatsakė, kaltinimų nepaneigė, tačiau paaiškėjo, kad po šių reikalavimų pateikimo, tikėtina suprantant, kad UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ gali būti pareikšti turtiniai reikalavimai, būtent pajamoms gauti (už UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ darbuotojų atliekamą darbą klientams) imta naudoti kita įmonė (duomenys neskelbtini 2).
5.3. Nurodo, kad, kaip tai matyti iš viešų duomenų (ši informacija tapo žinoma po prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo ir negalėjo būti pateikta teismui anksčiau), UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ galbūt nebevykdo (vengia) savo įsipareigojimų darbuotojams. Iš viešų Darbo ginčų komisijos pranešimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ nepriima Darbo ginčų komisijų pranešimų apie jai pareikštus reikalavimus, todėl šiuo metu yra viešinama net 19 procesinių dokumentų paskelbimų (laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 26 d.). Taip pat yra skelbiama apie 5 laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 23 d. iki vasario 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atžvilgiu priimtus Darbo ginčų komisijų sprendimus. Toks atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ elgesys, kai yra vengiama komunikuoti su darbo ginčus nagrinėjančią institucija ir priimti jos teikiamus procesinius dokumentus, papildomai rodo atsakovės nesąžiningumą ir patvirtina grėsmę, kad šalis gali imtis veiksmų, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo.
5.4. Pirmosios instancijos teismas taikė itin griežtą įrodinėjimo standartą, reikalaudamas neginčijamai pagrįsti atsakovių veiksmus ar ketinimus perleisti turtą, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslu nėra reikalaujama neginčijamai įrodyti konkrečius veiksmus ar faktus, o užtenka pateikti duomenis (įrodymus), kurie tikėtinai pagrindžia galimą atsakovų nesąžiningumą. Apeliančių vertinimu, jų pateikti įrodymai pakankamai įrodo nesąžiningą atsakovių elgesį ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog atsakovės gali imtis nesąžiningų priemonių, siekdamos išvengti apeliantėms palankaus teismo sprendimo vykdymo.
5.5. Apeliantės nesutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę uždrausti atsakovėms tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai (per susijusius asmenis) naudoti ieškovių konfidencialią informaciją. Nurodo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Reikalavimai įpareigoti atsakoves nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos su apeliantėmis veiksmus, be kita ko, įpareigoti atsakoves nutraukti ieškovių informacijos, kuri yra jų komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija, naudojimą tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per susijusius asmenis, bei turimą tokią informaciją sunaikinti – ne tik yra vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų, numatytų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – KPTAĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet ir savo esme atitinka prevencinio ieškinio turinį, nes pareikštu reikalavimu yra siekiama uždrausti atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę. Pažymi, kad laikiną komercinės paslapties naudojimo ar atskleidimo nutraukimą arba, atsižvelgiant į aplinkybes, uždraudimą naudoti ar atskleisti komercinę paslaptį, kaip laikinąją apsaugos priemonę, tiesiogiai įtvirtina ir KPTAĮ 6 straipsnio 1 punktas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės ir trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų A. B. nesutinka su atskiruoju skundu, prašo palikti galioti 2024 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir ieškovių atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovės ir trečiasis asmuo vertina, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra pagrįsti ir su jais sutinka. Atsiliepime nurodo, kad kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, nenustatęs laikinųjų apsaugos taikymo būtinųjų sąlygų, todėl nėra pagrindo panaikinti šią nutartį.
7. Byloje 2024 m. gegužės 23 d. gautas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams adresuotas ieškovių atstovo prašymas išspręsti įrodymų išreikalavimo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių prašymą dėl dvejopo pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl naujų įrodymų
10. Ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie Darbo ginčų komisijų viešus paskelbimus apie procesinius dokumentus ir apie priimtus sprendimus. Ieškovės nurodo, kad kartu su atskiruoju skundu teikiama informacija ieškovėms tapo žinoma po prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo ir negalėjo būti pateikta teismui anksčiau. Apeliantės poreikį pateikti nurodytus duomenis grindžia tuo, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ galbūt nebevykdo (vengia) savo įsipareigojimų darbuotojams.
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
12. Susipažinus su apeliančių pateiktais duomenimis matyti, kad ieškovės kartu su 2024 m. vasario 27 d. pateiktu atskiruoju skundu teikia duomenis apie Darbo ginčų komisijų viešai skelbiamus procesinių dokumentų paskelbimus, kai nerandamas darbdavys, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 26 d., taip pat laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. vasario 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atžvilgiu priimtus Darbo ginčų komisijų sprendimus. Atsikreiptinas dėmesys į tai, kad 3 iš apeliančių nurodomų 5 Darbo ginčų komisijų sprendimų priimti laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. vasario 6 d., taip pat 8 iš apeliančių nurodomų 19 Darbo ginčų komisijų dokumentų paskelbimų paskelbti laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 9 d. iki vasario 13 d. Taigi nors apeliantės nurodo, kad teikiama informacija joms tapo žinoma po prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo, tačiau iš esmės ieškovių tik apeliacinės instancijos teismui teikiami nurodomo pobūdžio duomenys (beveik pusė apeliančių nurodomų viešų skelbimų) buvo viešai skelbiami dar iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.
13. Šiuo atveju reikšminga įvertinti ir tai, kad šioje byloje ieškovės į teismą su ieškiniu kreipėsi 2023 m. lapkričio 30 d., tačiau ieškinio priėmimo klausimas, atsižvelgiant į proceso eigą, užtruko ir ieškinys buvo priimtas 2024 m. vasario 19 d. Tą pačią dieną buvo priimta ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pastebėtina ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovėms buvo nustatytas terminas teismo nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovių atstovas 2024 m. vasario 13 d. teikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo. Taigi nors apeliantės nurodo, kad kartu su atskiruoju skundu teikiama informacija negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui anksčiau, tačiau iš bylos proceso eigos matyti, kad ieškovės iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo iš esmės turėjo procesinę galimybę teikti į bylą papildomus įrodymus ir savo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįsti.
14. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės iki ieškinio priėmimo ir klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimo pirmosios instancijos teismui šių įrodymų, kuriuos dabar prašo priimti tik apeliacinės instancijos teisme, neteikė, nors tokią galimybę nagrinėjamu atveju turėjo, nauji įrodymai, kaip netenkinantys jų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, nepriimami.
15. Byloje 2024 m. gegužės 23 d. gautas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams adresuotas ieškovių atstovo prašymas išspręsti įrodymų išreikalavimo prašymą. Iš pateikto prašymo turinio matyti, kad jame reiškiamas ieškovių prašymas pirmosios instancijos teismui pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje išspręsti dublike pateiktą prašymą dėl įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, kad 2024 m. gegužės 23 d. gautas procesinis dokumentas yra adresuotas bylą iš esmės nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, taip pat į tai, jog iš prašymo turinio matyti, kad pateiktas procesinis dokumentas nėra susiejamas su ieškovių prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovių pateiktu atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovių atskirąjį skundą, minėto procesinio dokumento nevertina.
Dėl atskirojo skundo
16. Nagrinėjamu atveju ieškovės civilinėje byloje prašė taikyti dviejų rūšių laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovėms tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai (per susijusius asmenis) naudoti ieškovių konfidencialią informaciją, taip pat ieškovės prašė pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovių lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakoves ir trečiuosius asmenis.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
18. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. tikėtino (lot. prima facie (iš pirmo žvilgsnio)) ieškinio pagrįstumo, egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka ginčo dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nėra, dėl šios sąlygos apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
19. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Atskiruoju skundu ieškovės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovių turtą, nes netinkamai įvertino pateiktus duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius atsakovių nesąžiningumą.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-809-236/2018).
21. Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1067-467/2023).
22. Apeliantės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie atsakovių nesąžiningumą ir tai, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ finansinė padėtis (pajamų negavimas) iš dalies lemta atsakovių nesąžiningų veiksmų. Apeliančių vertinimu, pirmosios instancijos teismas taikė itin griežtą įrodinėjimo standartą, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra reikalaujama neginčijamai įrodyti konkrečius veiksmus ar faktus, o užtenka pateikti duomenis (įrodymus), kurie tikėtinai pagrindžia galimą atsakovių nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
23. Pažymėtina, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 144, 178 straipsniai). Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl jo nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusioms ieškovėms teko procesinė pareiga įrodyti atsakovių nesąžiningumą, kaip sąlygą ieškovių prašomiems laikiniems apribojimams (turto areštui) taikyti. Taigi sprendžiant dėl grėsmės, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, turi būti vertinamas atsakovių buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies (ieškovių) pateikiamus argumentus ir įrodymus, kuriais ši šalis (ieškovės) grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.
24. Ieškovės savo poziciją dėl atsakovių nesąžiningumo grindžia motyvais, kad po ieškovių 2023 m. rugsėjo 8 d. keipimosi su reikalavimais į A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, reikalaujant nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti žalą, pajamų gavimui imta naudoti kita įmonė (duomenys neskelbtini 2) – pajamos iš kliento „Blitztransporte“ GmbH nukreipiamos į A. B. (duomenys neskelbtini) valdomą įmonę (duomenys neskelbtini 2) ir už UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ darbuotojų atliekamą darbą klientams pajamos buvo gautos per (duomenys neskelbtini 2).
25. Remiantis bylos duomenimis, UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ 2023 m. rugsėjo 8 d. reikalavimais kreipėsi į trečiąjį asmenį A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, reikalaudamos nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti žalą. Ieškovės ieškinyje nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. gavo informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ sudarytą sutartį su „Blitztransporte“ GmbH. Ieškovės iš esmės remiasi byloje pateiktu 2023 m. rugsėjo 12 d. „Blitztransporte“ GmbH operacijų vadovo siųstu elektroniniu laišku. Remiantis byloje pateikto Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini 2) įregistruota 2022 m. rugsėjo 30 d. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis apie juridinio asmens dalyvius ir Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad D. B. (trečiojo asmens A. B. (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini 2) narys nuo 2023 m. spalio 17 d. ir nuo 2023 m. lapkričio 7 d. yra įregistruotas kaip (duomenys neskelbtini 2) vadovas.
26. Ieškovės, įrodinėdamos atsakovių nesąžiningumą, remiasi tiekėjos (duomenys neskelbtini 2) pirkėjai „Blitztransporte“ GmbH 2023 m. lapkričio 20 d. išrašyta sąskaita Nr. FT0012. Minėtoje sąskaitoje nurodyta 5 740 Eur mokėjimo suma, apskaičiuota atsižvelgiant į įtrauktas sumas už šešis asmenis, sąskaitoje nenurodyta, kokios paslaugos teiktos. Minėtoje sąskaitoje pateikta pastaba „užsakymo vykdymo savaitė 46“ (pastebėtina, kad 2023 metų 46-ta savaitė buvo lapkričio 13‑19 d.). Ieškovės pateikė viešai skelbiamus duomenis, kad 2023 m. lapkričio mėnesį iki 2023 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini 2) dirbo 2 darbuotojai.
27. Viena vertus, ieškovės teigia, kad (duomenys neskelbtini 2) dirba 2 darbuotojai ir niekada nedirbo 6 apdraustieji. Kita vertus, ieškovės, teigdamos, kad pajamos už UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ darbuotojų atliekamą darbą klientams buvo gautos per (duomenys neskelbtini 2), nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjos (duomenys neskelbtini 2) pirkėjai „Blitztransporte“ GmbH 2023 m. lapkričio 20 d. pateiktoje sąskaitoje Nr. FT0012 nurodyti šeši asmenys buvo įdarbinti (duomenys neskelbtini 1) ir buvo būtent UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ darbuotojai. Taigi ieškovės nurodytų savo teiginių pakankamais įrodymais nepagrindė.
28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškiniu ieškovės, remdamosi 2023 m. lapkričio 20 d. sąskaita Nr. FT0012, yra pareiškusios materialinį reikalavimą dėl 5 740 Eur sumos priteisimo ieškovėms solidariai iš atsakovės (duomenys neskelbtini 2), ieškovėms įrodinėjant, kad ši suma pasireiškė kaip nepagrįstas atsakovės (duomenys neskelbtini 2), ieškovių siejamos su trečiuoju asmeniu A. B. ir atsakove UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, praturtėjimas, t. y. pajamos, kurias, ieškovių teigimu, atsakovė (duomenys neskelbtini 2) uždirbo iš bendradarbiavimo su perviliotais ieškovių klientais. Pažymėtina, kad dėl šių ir kitų su faktinėmis ieškinio aplinkybėmis, sudarančiomis bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, susijusių argumentų ar įrodymų išsamaus vertinimo bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Tokių aplinkybių, reikalaujančių bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išsamaus išnagrinėjimo, įvertinimas neturi būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
29. Kartu įvertintina tai, kad ieškovės, teigdamos, jog UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ finansinė padėtis (pajamų negavimas) iš dalies lemta ieškovių įrodinėjamų kaip nesąžiningų atsakovių veiksmų, remiasi tik viena (duomenys neskelbtini 2) 2023 m. lapkričio 20 d. sąskaita Nr. FT0012 dėl 5 740 Eur sumos mokėjimo, išrašyta iki ieškovių ieškinio pateikimo. Ieškovės, akcentuodamos atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ finansinę padėtį ir būtent šios įmonės galimą pajamų negavimą, galbūt nukreipiant jas į kitą įmonę, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių kitų duomenų apie atsakovių finansinę padėtį (jos pokyčius), kurie pakankamai tikėtinai pagrįstų ieškovių teiginius apie UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ pajamų negavimą ir galimą pajamų už šios įmonės darbuotojų atliekamą darbą klientams gavimą per kitą įmonę.
30. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Laikinosios apsaugos priemonės savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1193-943/2020). Kaip nurodyta anksčiau, pagal nuoseklią teismų praktiką vien didelės ieškinio sumos ir sunkios finansinės padėties kriterijai nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, varžančias asmens turtines teises, atsižvelgiant į tai, kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.
31. Nors ieškovės ieškinyje remiasi duomenimis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ turi skolą „Sodrai“, taip pat atskirajame skunde nurodo papildomus argumentus dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ vengimo komunikuoti su darbo ginčus nagrinėjančią institucija, tačiau ieškovės ir kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie atsakovių turtinę ir finansinę padėtį, jos pokyčius, kurie bent tikėtinai pagrįstų ieškovių argumentus dėl atsakovių nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu – atsakovių atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti kokius nors veiksmus, kuriais būtų sąmoningai siekiama pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš turto pagal teismo sprendimą, jeigu ieškovių reikalavimai atsakovėms būtų patenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ieškovių pateikti duomenys prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįsti nelaikyti pakankamu atsakovių nesąžiningumo įrodymu. Darytina išvada, kad šioje bylos proceso stadijoje, sprendžiant klausimą dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymo, apeliantės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pakankamų duomenų atsakovių nesąžiningumui įrodyti. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje bylos proceso stadijoje pagrįstai atmetė ieškovių prašymą kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti atsakovių turto areštą.
32. Apeliantės taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę uždrausti atsakovėms tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai (per susijusius asmenis) naudoti ieškovių konfidencialią informaciją. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodo, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais.
33. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnio dalis). Paprastai byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti galutiniame teismo sprendime, išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1443/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-206-516/2019).
34. Taigi reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės iš esmės galėtų būti taikomos. Tačiau, nors pažymima, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės tam tikrais atvejais (kai pareiškiami prevencinio pobūdžio reikalavimai) gali būti taikomos, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog jų taikymas turi būti pakankamai pagrįstas – galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus ginčą byloje, turėtų būti išimtinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis Nr. 2-1880/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-407/2017).
35. Vadovaujantis KPTAĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šis įstatymas nustato komercinių paslapčių teisinę apsaugą nuo jų neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo. KPTAĮ 6 straipsnio, reglamentuojančio laikinąsias apsaugos priemones, 1 dalyje numatytos specialios laikinosios apsaugos priemonės, kurias teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti komercinės paslapties turėtojo prašymu. KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas komercinės paslapties turėtojo prašymu CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgdamas į aplinkybes, uždrausti naudoti ar atskleisti komercinę paslaptį. Taigi šios specialios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius CPK 144 straipsnio 1 dalyje bei KPTAĮ 6 straipsnio, reglamentuojančio laikinąsias apsaugos priemones, 3 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
36. KPTAĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teismui pateikti įrodymus, kad: 1) komercinė paslaptis egzistuoja; 2) jis yra komercinės paslapties turėtojas; 3) komercinė paslaptis neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista arba kyla grėsmė, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, panaudota ar atskleista. Be to, KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir vertindamas jų proporcingumą, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus įskaitant: 1) komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes; 2) priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti; 3) atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį; 4) neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį; 5) teisėtus šalių interesus ir galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo poveikį šalims; 6) teisėtus trečiųjų šalių interesus; 7) viešąjį interesą; 8) pagrindinių teisių apsaugą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl KPTAĮ 3 dalyje įtvirtintų sąlygų taikymo, ieškinio pagrįstumas vertinamas preliminariai.
37. Komercinės paslapties sąvoka pateikta CK 1.116 straipsnyje. Komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. CK 1.116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija.
38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės ieškinyje ir atskirajame skunde nurodo tik tai, kad tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę tiesiogiai įtvirtina KPTAĮ 6 straipsnio 1 punktas. Nors skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, vertinant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą, nesiremiama KPTAĮ numatytomis sąlygomis, tačiau ir ieškovių ieškinyje pateiktame prašyme dėl nurodyto pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo remiamasi tik bendro pobūdžio argumentais dėl pažeidimo pobūdžio ir juo sukeliamų pasekmių. Taigi ieškovės iš esmės apsiribojama tik būtent ieškinio materialinių reikalavimų pagrindu nurodytais argumentais. Ieškovės KPTAĮ numatytų anksčiau aptartų sąlygų, kiek jos yra susijusios būtent su šiame įstatyme numatytų specialių laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, taip pat tokių priemonių proporcingumui vertinti reikšmingų aplinkybių konkrečiai neįrodinėjo nei ieškinyje pareikštame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nei atskirajame skunde, nors tokią pareigą turi būtent ieškovės (CPK 144, 178 straipsniai).
39. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad nors specialusis įstatymas įtvirtina nurodyto pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones ir atitinkamas vertintinas sąlygas, tačiau sprendžiant klausimą dėl prašymo pagrįstumo neatsiejamai turi būti remiamasi ir bendro pobūdžio reikalavimais, įtvirtintais CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y. abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo įvertinimu ir nustatymu atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovių ieškinio pirmojo reikalavimo patenkinimo atveju nėra užkertamas kelias ieškovėms reikalauti iš atsakovių atlyginti žalą. Atsižvelgiant į nurodyto pobūdžio specialių laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, taikymo paskirtį, taip pat į konkrečiu atveju ieškovių pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus ir į atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad ieškovės nepagrindė, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip KPTAĮ numatytų specialių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo sąlyga.
40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ieškovių atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagal šioje proceso stadijoje esamus duomenis nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti priešingą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.