- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- e2-1193-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00177-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Modernios technologijos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pramonės įrenginiai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Modernios technologijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2564-392/2020 dalies, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Modernios technologijos“ prašymas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Modernios technologijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pramonės įrenginiai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašo priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pramonės įrenginiai“161 052,13 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, nesant nekilnojamojo turto ar jo esant nepakankamai – areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą ir/arba turtines teises, o nesant kilnojamojo turto ir/arba turtinių teisių, arba jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas 161 052,13 Eur sumai, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis;
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio nustatė, kad atsižvelgus į bylos medžiagą nagrinėjamu atveju akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, nėra, tačiau taip pat nėra aišku ar ieškinys bus patenkintas. Be to, teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė aplinkybių dėl kitos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo, todėl prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Modernios technologijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, nesant nekilnojamojo turto ar jo esant nepakankamai – areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą ir/arba turtines teises, o nesant kilnojamojo turto ir/arba turtinių teisių, arba jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pingines lėšas 161 052,13 Eur sumai, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuota, kad nėra aišku, ar ieškinys bus patenkintas, apeliantės manymu, ši išvada priimta neatlikus ieškinio prima facie vertinimo;
6.2. Atsakovės turtinė padėtis prasta, ji neturi turto padengti ieškovės reikalavimus, jos veikla nuostolinga, tai rodo, kad ieškinio suma atsakovei yra pakankamai didelė ir lemia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovę vienasmeniškai valdo užsienio subjektas, esantis ne Europos Sąjungos valstybėje, šių aplinkybių visuma yra pakankama konstatuoti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui;
6.3. Atsakovė yra nesąžininga, kadangi yra duomenų, jog ji pradėjo slėpti savo turtą, taip pat dar iki kreipimosi į teismą ignoravo ieškovę, o bylos nagrinėjimo metu vengia teikti į bylą teismo išreikalautus įrodymus.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Pramonės įrenginiai“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė skundą atmesti.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismo nutartis naikintina pirmosios instancijos teismui neatlikus ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo. Priešingai, teismas tokį vertinimą atliko ir jo pagrindu sprendė, ar egzistuoja kita sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
8.2. Ieškovės nurodomi atsakovės nesąžiningi veiksmai, kuriais ji, ieškovės teigimu, imasi aktyvių veiksmų siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, niekuo nepagrįsti, duomenys apie atsakovės turtinę padėtį atspindi tik subjektyvų ieškovės atsakovės finansinių ataskaitų vertinimą, o ne tikrąją įmonės turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
11. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
12. Nagrinėjamu atveju šalys kartu su procesiniais dokumentais apeliacinės instancijos teismui pateikė ir papildomus, pirmosios instancijos teisme nevertintus įrodymus. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui atsakovės 2019 metų finansinę atskaitą bei jos aiškinamąjį raštą, kuriuo grindžiami skundo argumentai dėl prastos atsakovės turtinės padėties. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su teikiamais duomenimis turi galimybę susipažinti, naudodamasis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei siekdamas neapsunkinti bylos medžiagos, papildomai ieškovės teikiamus įrodymus atsisako priimti.
13. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kuriais ji ginčija ieškinio tikėtiną pagrįstumą. Vertinant, ar egzistuoja būtinybė priimti teikiamus įrodymus, teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškovės prašymu atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, todėl įrodymai, kuriais atsakovė grindžia nesutikimą su reiškiamu ieškiniu atsisakoma priimti, kaip neturintys reikšmės šiuo metu byloje vertinamo klausimo nagrinėjimui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su atskiruoju skundu teismui pateikti įrodymai jau yra byloje – jie buvo pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį.
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).
15. Atskirajame skunde ieškovė ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sprendžiamo klausimo visų pirma nurodo, kad teismas neatliko ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, šiems apeliantės argumentams nepritaria. Kaip nurodyta, pirmoji iš sąlygų, kurią turi įvertinti teismas, spręsdamas dėl byloje pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
16. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės skolą, kildinamą iš įmonių atskyrimo sutarties. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, ieškovės manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Juos įvertinęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ir vertino kitos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Teismas, nusprendęs, kad neįrodyta būtent ši sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – prašymo netenkino.
18. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei įrodinėja ieškovė, ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimą atliko ir jo pagrindu pripažino, kad egzistuoja ieškinio tenkinimo tikimybė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos nuomone dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kadangi pareikštas ieškinys yra grindžiamas jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais pagrindais, nenustatyta, kad ieškovė savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Tai, kad teismas paliko abejonę dėl ieškinio tenkinimo, nurodęs, kad „taip pat nėra aišku, ar ieškinys bus patenkintas“ nepaneigia ankstesnių išvadų, kadangi ar ieškinys bus patenkintas ir kokia apimtimi, bus atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir įvertinus visus šalių nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovės atsiliepimo į skundą argumentai, kuriais įrodinėjamas ieškinio nepagrįstumas, šioje byloje nevertinami ir dėl jų nepasisakoma, kadangi teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, atlieka tik preliminarų ieškinio pagrįstumo įvertinimą, kurio metu dėl ginčo esmės ir teikiamų įrodymų, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, nepasisakoma, dėl jų įrodomosios reikšmės bus pasisakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
19. Atsakovų nesąžiningumas, kaip antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra preziumuojamas, todėl sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
20. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, visų pirma nurodo, kad atsakovės turtinė padėtis prasta, veiklos rezultatai nuostolingi, todėl yra pagrindo manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą nebus galimybių.
21. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina ieškovei, kad laikinosios apsaugos priemonės savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020). Ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo sėkmingas įvykdymas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tarp jų ir nuo atsakovės finansinių pajėgumų. Tačiau pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi pastarųjų metų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
22. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindė teiginiais apie atsakovės slepiamą turtą, nesąžiningą procesinį elgesį. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai apie įmonės slepiamą turtą, paremti tik finansinių ataskaitų duomenimis apie įmonės finansinius įsipareigojimus bei jų kaitą, niekaip neįrodo, kad atsakovė imasi aktyvių veiksmų perleisti savo turimą turtą ir taip išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovės procesinis elgesys, taip pat nelaikytinas pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovė, manydama, kad atsakovės procesinis elgesys yra netinkamas ar procesinėmis teisėmis yra piktnaudžiaujama, gali teismo prašyti jį įvertinti procesine tvarka, tačiau jis savaime nevertintinas kaip nesąžiningas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovės vadovas yra užsienio valstybės pilietis, pati savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju atsakomybės subjektas yra įmonė, o ne jos vadovas.
23. Ieškovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, taip pat teigia, kad duomenys apie atsakovės finansinę būklę, kartu su ieškinio suma pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Šiuo atveju nesąžiningi atsakovės veiksmai, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, nepasitvirtino, o ieškinio suma negali būti savarankišku pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
24. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės veiksmai patvirtina egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.