Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2019 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – atsakovui asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2018 m. rugpjūčio 14 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 23–27, 29–35, 39, 40), raginimo (el. b. l. 9), pranešimo dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo (el. b. l. 38) – tyrimą ir vertinimą, nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 2500 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nutraukė sudarytą sutartį. Teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė nutraukė sutartį ir turi teisę reikalauti grąžinti skolą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1763,39 Eur negrąžinta kredito dalis, 123,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki 2019 m. rugsėjo 26 d., 17,94 proc. mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1763,39 Eur), skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 18 Eur sutartinės palūkanos, paskaičiuotos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gegužės 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (CK 6.2, 6,37, 6.38, 6.200, 6.205, 6.251, 6.260, 6.870, 6.873, 6.886 straipsniai).

Dėl tarpininkavimo mokesčio.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 480 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 9,90 proc. ir jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 296,35 Eur. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį. Pažymėtina, kad 296,35 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 3289,87 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (2500 Eur kredito suma + 493,52 Eur palūkanos + 296,35 Eur tarpininkavimo mokestis). Teismo vertinimu, 293,35 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra pagrįsta ir priteistina ieškovei iš atsakovo.

Pagal sutarties 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. 5.3.2. punkte nurodytas 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties tarpininkavimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma (sutarties 5.4 punktas).

Kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų tarpininkavimo mokestis yra nurodytas konkrečia suma. Tačiau pradelsto mokėjimo tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, jis apskaičiuojamas pagal sutarties 5.3.2 punktą. Iš Vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Tačiau pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 18 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad paminėtame įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad Sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Todėl Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu pripažintinos nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio.

Teismas, įvertinęs minėtas Vartojimo kredito sutarties nuostatas bei Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, laiko, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio dalis (183,65 Eur) laikytina tam tikra netesybų forma ir todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-1075-340/2019 ir e2A-1132-864/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.

Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 54 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – patenkintina 92,30 proc. reikalavimų, todėl priteistina 276,91 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis,).

Iš atsakovo valstybei priteistinos 3,58 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1763,39 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 39 ct) negrąžintą kredito dalį, 123,73 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų 73 ct) pelno palūkanas, 17,94 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1763,39 Eur), skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 296,35 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 35 ct) tarpininkavimo mokestį, 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų 00 ct) sutartines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2201,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 276,91 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546.

Pripažinti nesąžiningomis, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3,58 Eur (trijų eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.