Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-25284-986/2019 pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai 2019 m. spalio 17 d., Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

10. Byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant klausimą dėl vartojimo kredito gavėjo prievolės mokėti sutartinį tarpininkavimo mokestį.

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) NEO Finance, AB, ir atsakovas M. K. 2018 m. rugpjūčio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė suteikė atsakovui 2 500,00 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 493,52 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 17,94 procentai) bei tarpininkavimo mokestį (tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 296,35 Eur). Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 31,74 procentai. Bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti, sudaro 3 289,87 Eur. Bendrosiose sąlygose nurodyta, kad NEO Finance, AB, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, veikiantis kaip vartojimo kredito davėjas. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, todėl 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo ieškovė su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė.

12. Apeliaciniu skundu apeliantė NEO Finance, AB, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 183,65 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo, konstatavus, kad ši tarpininkavimo mokesčio dalis atlieka papildomą prievolės užtikrinimo funkciją (netesybas). Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdama, kad jai tarpininkavimo mokestis turėtų būti priteistas visa apimtimi.

13. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (apeliantei). Šio mokesčio paskirtis: 1) padengti apeliantės patiriamas išlaidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu; 2) padengti apeliantės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė apeliantės priežiūra.

14. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, pagal kurį tarpininkavimo mokestį sudaro dvi sudedamosios dalys: 1) 9,90 procentai nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punktas, specialiosios sąlygos); 2) 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos (2 500,00 Eur), iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Ši tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30,00 Eur ir ji nemokama, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (vartojimo kredito sutarties 5.3.2, 5.4 punktai, specialiosios sąlygos).

15. Įvertinus aukščiau nurodytas tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas nustato, kad tarpininkavimo mokestį sudaro dvejopo pobūdžio išlaidos, t. y. išlaidos, kurios patiriamos pasirašant sutartį su vartojimo kredito gavėju, ir išlaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo priežiūra, jam netinkamai vykdant sutartį. Tokia išlaidų paskirtis atsispindi ir tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkoje. Akcentuotina, kad šiuo atveju ginčas byloje kilęs ne dėl tarpininkavimo mokesčio, kuris įskaičiuotas į bendrą ieškovei priteistiną negrąžinto kredito sumą ir yra aiškiai sutartyje apibrėžtas, bet dėl „tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies“, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, kaip tai numato ginčo sutarties 5.4 punktas.

16. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė (apeliantė) nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės (apeliantės) patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu.

17. Pagal sutarties 5.14 punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės (apeliantės) klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), o pradelsto mokėjimo tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, jis apskaičiuojamas pagal sutarties 5.3.2 punktą. Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, iš dalies atlieka skatinimo tinkamai įvykdyti prievolę funkciją, tačiau pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą priteisti antrąją sudedamąją tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuojamą ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte nustatyta tvarka (183,65 Eur), nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas bei netenkino šio reikalavimo, klaidingai pritaikydamas netesyboms taikomas teisės normas.

19. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojamos su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos.

20. Pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punktą, bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su bendrovės iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Jau minėta, kad pagal ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, tarpininkavimo mokestis yra skirtas patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, kadangi asmeniui netinkamai vykdant sutartį, ieškovė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi, imasi aktyvių veiksmų atliekant minėtas funkcijas, kurių neatlieka, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį.

21. Taigi, tarp šalių sudarytos sutarties nuostatos dėl tarpininkavimo mokesčio antrosios sudedamosios dalies atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi ši teisės norma nedraudžia į vartojimo kredito kainą įtraukti išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole kredito gavėjui netinkamai vykdant įsipareigojimus. Šiuo atveju mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas, ir teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas. Netesybos, savo ruožtu, atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, jos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo, arba įvykdo netinkamai, o skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo sutarties nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog tarpininkavimo mokestis, atsižvelgiant į jo esmę, turėtų būti kvalifikuojamas kaip netesybos ir, todėl negali būti priteisiamas, remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi.

22. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir kitose apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1613-773/2019, 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1881-587/2019; 2020 m. sausio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-175-230/2020, 2019 m. vasario 5 d. civilinėje byloje Nr. e2A-144-259/2019 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad minėtos sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, jog mėnesio įmoką sudaro grąžinama kredito dalis, grąžinama palūkanų suma ir preliminarus tarpininkavimo mokesčio dydis, tuo atkreipiant dėmesį, kad ši įmokos dalis gali kisti kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte nustatyta ir maksimali antrosios tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies riba – 30,00 Eur/mėn. Taigi, tarpininkavimo mokesčio dydis kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį yra apribotas maksimalia ieškovės kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus galimų patirti išlaidų suma. Atsakovas buvo aiškiai bei tinkamai informuotas apie taikomo tarpininkavimo mokesčio sumą bei jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, šių sutarties sąlygų neginčijo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, aiškiai ir konkrečiai susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

24. Pažymėtina, kad, apskaičiuojant visas pagal sutartį mokėtinas sumas, įskaitant ir vartojimo kredito gavėjo mokamas ir (arba) kompensuojamas bendrovei už pradelstą laikotarpį sumas, šalys turi vadovautis sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta bendra vartojimo kredito kaina. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte detaliai nurodyta, kaip apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis, tačiau šiame punkte pateikti skaičiavimai turi atitikti specialiosiose sąlygose nustatytą bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, įskaitant ir išlaidas, kurias atsakovas kompensuoja apeliantei už pradelstą laikotarpį, kadangi sutarties sąlyga, nustatanti bendrosios vartojimo kredito kainos dydį, laikytina specialiąja sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto prasme. Apeliantė nepagrįstai ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punkte numatė sąlygą, jog vartojimo kredito kaina neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį, todėl ši sąlyga turi būti aiškinama atsakovo naudai.

25. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriuos nustačius preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, kadangi 973,52 Eur (493,52 Eur pelno palūkanos + 480,00 Eur tarpininkavimo mokestis) nėra didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (2 500,00 Eur), pagal tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį metinė palūkanų norma (17,94 proc.) yra mažesnė nei 75 procentai ir tarpininkavimo mokestis tenkantis vienai vartojimo kredito dienai (0,66 Eur/d.) yra mažesnis kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos (2 500,00 Eur) ir sudaro 0,03 procento.

26. Jau minėta, kad tarpininkavimo mokestį sudaro dvejopo pobūdžio išlaidos, t. y. išlaidos, kurios patiriamos pasirašant sutartį su vartojimo kredito gavėju, ir išlaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo priežiūra, jam netinkamai vykdant sutartį. Apskaičiavus tarpininkavimo mokestį tarp šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatyta tvarka, nustatyta, kad pirmoji tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra 296,35 Eur (12,34 / 12,035 Eur/mėn. x 24 mėn.), o antroji – ieškovės prašoma priteisti suma, 183,65 Eur (183,65 Eur / 30 Eur/mėn. (laikant, kad skaičiuojama didžiausia galima suma) = 6,12 mėn. (už tokį minimalų laikotarpį atsakovui netaikoma nuolaida, jam netinkamai vykdant sutartį ir vėluojant sumokėti įmokas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi antrosios prašomos priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio dalies apskaičiavimo (pvz. už kokį laikotarpį, kokio dydžio mėn. suma ir pan.), taip pat tai, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį ir tarpininkavimo mokestį) iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., ieškovės pranešimas apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ieškovui išsiųstas 2019 m. rugpjūčio 16 d. (atsakovui pradelsus sumokėti tris mėn. įmokas iš eilės), o vartojimo kredito sutartis nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. (kartu su ieškiniu pateikti ieškovės atsakovui siųsti pranešimai), darytina išvada, kad atsakovui netaikoma nuolaida apskaičiuota už ilgesnį laikotarpį nei šeši mėnesiai, kas suponuoja išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti 183,65 Eur dydžio apskaičiuotas tarpininkavimo mokestis neviršija ir sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatyto maksimalaus šios sudedamosios dalies dydžio.

27. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, taip pat pažymi, kad apskaičiuojant visas pagal sutartį mokėtinas sumas, įskaitant ir vartojimo kredito gavėjo mokamas ir (arba) kompensuojamas bendrovei (apeliantei) už pradelstą laikotarpį sumas, šalys turi vadovautis sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta bendra vartojimo kredito kaina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ginčo bendrųjų sąlygų 5.3. punkte aiškiai yra nurodyta, kaip apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis, tačiau šiame punkte pateikti skaičiavimai turi atitikti specialiosiose sąlygose nustatytą bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, įskaitant ir išlaidas, kurias atsakovas kompensuoja ieškovei už pradelstą laikotarpį. Šiuo atveju ginčo sutartyje bendra vartojimo kredito kaina konkrečia suma nėra įvardinta. Ją apskaičiavus tuo pačiu metodu, kaip ir pagal sutartį mokėtinas metines palūkanas (493,52 Eur (metinė palūkanų norma – 17,94 procentai)), nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina visam sutarties laikotarpiui (24 mėn.), pagal skaičiuoklės (https://numero.lt/loan-calculator-lt.php?#lb1) duomenis (kai metinė norma – 31,74 proc.) yra 908,72 Eur.

28. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalį teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.

29. Pažymėtina, kad atsakovui suteiktoje informacijoje apie kreditą nurodyta, jog mėnesio įmoką sudaro grąžinama kredito dalis, grąžinama palūkanų suma ir preliminarus tarpininkavimo mokesčio dydis, tuo atkreipiant dėmesį, kad ši įmokos dalis gali kisti kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį. Atsižvelgiant į padarytą išvadą, kad ieškovė nepagrįstai ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punkte numatė sąlygą, jog vartojimo kredito kaina neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį, todėl ši sąlyga turi būti aiškinama atsakovo naudai, į nustatytą maksimalią pagal sutartį mokėtiną bendrą vartojimo kredito kainą (908,72 Eur), taip pat į vartotojo interesus, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti tarpininkavimo mokestį iki bendros maksimalios 415,20 Eur (480,00-(973,52-908,72)) Eur sumos.

30. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu bei paskaičiavimu, ir atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo 183,65 Eur tarpininkavimo mokestį, keičiama, panaikinant sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu bei paskaičiavimu, taip pat padidinant iš atsakovo ieškovei priteistiną tarpininkavimo mokestį nuo 296,35 Eur iki 415,20 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 300,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (54,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą). Taigi, patenkinus 97,28 procentais ieškinio materialiųjų reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, didinamos nuo 276,91 Eur iki 291,85 Eur sumos.

32. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jai iš atsakovo 261,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą). Taigi, patenkintus 64,72 Eur apeliacinio skundo materialiųjų reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 168,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių iš dalies pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių dalį, kuria pripažintos nesąžiningomis, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu bei paskaičiavimu.

Padidinti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 303225546, naudai priteistą tarpininkavimo mokestį iki 415,20 Eur (keturių šimtų penkiolikos eurų 20 ct) sumos, priteistas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti už 2 320,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Padidinti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 303225546, naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 291,85 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro 85 ct) sumos.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 168,93 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.