Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-427-873/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
AN2-427-873/2020
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00195-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
Teisėjas
Nijolė Žimkienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Albertas Kručkauskas, Andrė Bakanavičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-427-873/2020Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00195-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Renatai Paukšei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. (A. K.),jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Andrei Bakanavičienei,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) – atstovui L. U. (L. U.),

vertėjai Ingridai Petrulienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. (A. K.) (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarimo, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 7 dalyje, jam skirta 800 Eur bauda. Konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarimu pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį nubaustas už tai, kad 2020 m. birželio 10 d., apie 01.55 val., A. K., su jam nuosavybės teisę priklausančiu automobiliu „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su R. M. Takų r., ties Palentvario mišku, lauko keliuku, gabeno automobilio bagažinėje neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, stirnos patiną. Šiais neteisėtais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.2.3. punkte nustatytus reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu apelianto A. K. įgaliotas atstovas advokatas Albertas Kručkauskas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarimą ir priimti naują: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarimą sumažinant paskirtą nuobaudą bei panaikinti automobilio „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pažymima, jog apylinkės teismas nevertino asmens kaltės klausimo, padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir pavojingumo. Taip pat, teismas, skirdamas baudą ir administracinio poveikio priemonę, nesivadovavo protingumo, proporcingumo principais, nesvarstė galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tinkamai neįvertintas A. K. kaltės klausimas. Pažymima, kad apeliantas nedalyvavo neteisėtoje medžioklėje, jis tik atvažiavo padėti R. M. nugabenti sumedžiotą gyvūną. Pasak įgalioto atstovo, jokiais teisės aktais nėra nustatyta pareiga tikrinti ir klausti R. M. apie užpildytą medžioklės lapą ar kitus reikiamus dokumentus. Apeliantas žinojo, jog R. M. turi teisę medžioti, turi leidimą ginklui, dalyvauja medžioklėse, todėl pagrįstai galėjo numanyti ir tikėtis, kad jis yra užpildęs medžioklės lapą ar kitus privalomus dokumentus, kaip to reikalauja Medžioklės taisyklės. Įgalioto atstovo manymu, apylinkės teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, nesistengė išsiaiškinti, o tik formaliai pripažino apeliantą kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo.

2.3. Įgalioto atstovo manymu, apylinkės teismas nevertino proporcingumo klausimo. Pabrėžiama, jog apeliantas nežinojo, kad R. M. stirnos patiną sumedžiojo neteisėtai ir jį gabeno neteisėtai, ką patvirtino tiek apeliantas, tiek R. M.. Teigiama, kad tai yra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

2.4. Akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad apeliantas yra apibūdinamas išskirtinai teigiamai, nėra teistas, nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų, susijusių su Medžioklės taisyklių pažeidimu, todėl toks nusižengimas yra išimtinis. Be to, pats apeliantas savo pažeidimu nepadarė žalos gamtai ar kitiems asmenims. Žalą gamtai padarė R. M., kuris taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn ir žalą atlygino.

2.5. Įgalioto atstovo manymu, konfiskavus automobilį apelianto nubaudimas būtų neproporcingas padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir pavojingumui. Pabrėžiama, jog A. K. automobilis būtinas kasdieniam vykimui į darbą. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantui yra nustatytas 65 procentų netekto darbingumo lygis, jam automobilis būtinas kelionėms į darbą, gydymosi tikslais ir kitais atvejais. Dėl netekto darbingumo apeliantui yra sudėtingiau naudotis viešojo transporto paslaugomis. Pasak įgalioto atstovo, šios aplinkybės patvirtina, kad neįgalaus asmens palikimas be transporto priemonės šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir suvaržymas būtų griežtesnis nei būtina šios administracinio poveikio priemonės tikslams pasiekti.

2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas laikė, kad A. K. nusižengimą padarė kartu su kitu asmeniu (ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau nevertino ir neįrodė, kad tarp apelianto ir kito asmens (R. M.) buvo koks nors susitarimas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymima, jog apylinkės teismas neįrodė, jog apeliantas ir R. M. iš anksto susitarė daryti administracinį nusižengimą, nevertino, ar yra pagrindas šios aplinkybės nepripažinti sunkinančia.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje A. K. įgaliota atstovė advokatė Andrė Bakanavičienė palaikė apeliacinį skundą, nurodė, kad, jos manymu, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir A. K. skirti švelnesnę nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. kaltę pripažino ir prašė grąžinti automobilį bei sumažinti baudą. Institucijos atstovas L. U. nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas pagrįstas, teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė minimalią baudą bei konfiskavo transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo prašoma sumažinti paskirtą nuobaudą bei panaikinti automobilio „VW PASSAT“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskaciją, tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame keliamas ir asmens kaltės klausimas. Apeliaciniu skundu ginčijama kaltė, pažeidimo faktinės aplinkybės, apygardos teismas apeliacinį skundą nagrinėjo žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 4 dalis).

6. ANK 290 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, pažeidimus. Šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. ANK 290 straipsnyje esančios normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šį administracinį nusižengimą reikalinga nustatyti medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, kuriuos kaltininkas pažeidė.

7. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog Institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą, neteisingai nurodė teisės akto, kurio reikalavimas buvo pažeistas, redakciją. A. K. inkriminuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimas, tačiau administracinis nusižengimas buvo padarytas 2020 m. birželio 10 d., todėl taikytina vėlesnė suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. spalio 15 d. Šis netikslumas nelaikytinas esminiu pažeidimu, kadangi punktas, kurio reikalavimą pareiškėjas pažeidė (58.2.3), nustatytas teisingai.

8. Skundžiamu nutarimu A. K. nubaustas už Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimo pažeidimus – draudimą gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, tai yra, už tai, kad savo automobiliu gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Apeliaciniame skunde iš esmės neneigiamas neteisėtai sumedžioto kanopinio žvėries gabenimo faktas, tačiau akcentuojama, kad apeliantas nedalyvavo neteisėtoje medžioklėje, jis tik atvažiavo padėti R. M. nugabenti sumedžiotą gyvūną. Pasak apelianto, jis žinojo, kad R. M. turi teisę medžioti, turi leidimą ginklui, dalyvauja medžioklėse, todėl pagrįstai galėjo numanyti ir tikėtis, jog R. M. yra užpildęs medžioklės lapą ar kitus privalomus dokumentus, kaip to reikalauja Medžioklės taisyklės. Tokios pozicijos A. K. laikėsi ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad R. M. anksčiau jokių pažeidimų neturėjo, yra medžioklės organizatorius, medžioklės vadovas, todėl neturėjo įtarimo, kad žvėris neįrašytas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas A. K. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, tačiau pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl jo kaltės formos.

10. Pažymėtina, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, Nr. 2AT-5-689/2020). Remiantis teismų praktika, ANK 290 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 8 ir 9 straipsniuose apibrėžtos kaltės formos ir rūšys. ANK 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

11. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. K. neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabeno tyčia, tai yra žinojo, jog R. M. nebuvo užpildęs medžioklės lapo. Tokias aplinkybes neigia tiek A. K., tiek liudytojas R. M.. Apygardos teismo vertinimu, tyčios A. K. veiksmuose nebuvimas nesudaro pagrindo jį atleisti nuo administracinės atsakomybės, kadangi pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Tokią išvadą apygardos teismas daro atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas yra ilgametis ir turintis specialių žinių medžiotojas (jo teigimu, medžiotojo stažas nuo 2002 m.), todėl neabejotina, kad Medžioklės taisyklės ir atsakomybė už jų pažeidimą jam yra gerai žinomos. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme A. K. parodė, jog žino, kad prieš vežant nušautą žvėrį reikia įrašyti, kad žvėris yra sumedžiotas. Pripažįsta, kad reikėjo patikrinti medžioklės lapą, kaltas, jog nepatikrino.

13. Šiuo atveju, A. K., turėdamas visas galimybes patikrinti, ar jo asmeniniu transportu vežamas sumedžiotas žvėris yra tinkamai įformintas dokumentuose, to nepadarė, elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ir gabeno neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Apeliacinio skundo argumentas, jog R. M. ne sąmoningai neįrašė į medžioklės lapą stirnos patino, o dėl to, jog pamiršo (apygardos teisme liudytojas R. M. nurodė, jog tik paduodamas policininkui medžioklės lapą suvokė, kad neįrašė savo vardo, pavardės ir datos), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepaneigia pareiškėjo kaltės. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme A. K. pripažino, kad reikėjo patikrinti medžioklės lapą, dėl to yra kaltas, kas rodo, kad jo veiksmuose yra aiškūs nerūpestingumo požymiai.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

14. Apeliaciniame skunde keliamas A. K. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas nustatė vieną A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs administracinį pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitarusių asmenų, kurią pareiškėjas ginčija.

15. Pagal ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą sunkinanti aplinkybė yra tada, kai administracinį nusižengimą padaro du ar daugiau susitarusių asmenų. Pažymėtina, kad inkriminuojant šią sunkinančią aplinkybę, būtina nustatyti, jog asmuo veikė tyčia, šiuo atveju, kad pareiškėjas su R. M. iš anksto susidarė daryti administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju dviejų asmenų – A. K. ir R. M. susitarimas padaryti administracinį nusižengimą nebuvo nustatytas. Apygardos teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, konstatavo, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, todėl A. K. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte, šalintina.

Dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

16. Apeliantas prašo sumažinti paskirtą baudą. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas administracinio poveikio priemonės – turto (transporto priemonės) konfiskavimo klausimas. A. K. prašymą švelninti nuobaudą, neskirti automobilio konfiskavimo motyvuoja nuobaudos ir poveikio priemonės neproporcingumu padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir pavojingumui. Prašymas dėl administracinio poveikio priemonės tenkintinas.

17. ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Apylinkės teismas A. K. paskyrė sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą – 800 eurų. ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5,6,7,8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Skundžiamu nutarimu A. K. priklausanti transporto priemonė konfiskuota. Konstatuotina, kad apylinkės teismas paskyrė sankcijoje numatyto dydžio ir rūšies nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Visgi, apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nurodydamas, kad vadovaujasi protingumo principu, išsamesnių motyvų nepateikė. Skundo nagrinėjimo metu nepasitvirtinus apelianto atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nustačius kaltės formą – neatsargumas, iš naujo spręstinas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2000 pažymėta, kad už administracinio nusižengimo padarymą skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių proporcingumą pirmiausia įvertina įstatymo leidėjas, apibrėždamas įstatymų uždraustas veikas ir nustatydamas atsakomybę už jas. Taigi nustatydamas teisinį reguliavimą, pagal kurį už administracinio nusižengimo padarymą privalomai skiriamas konkretaus daikto (transporto priemonės, panaudotos sumedžiotiems gyvūnams gabenti) konfiskavimas, įstatymų leidėjas konstatavo, kad tokios priemonės taikymas atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.

19. Apygardos teismas, įvertinęs nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes – be išankstinio susitarimo, veikiant neatsargia kaltės forma, asmeniui pačiam nedalyvavus medžioklėje, neturėjus pagrindo abejoti dėl kito asmens teisės medžioti ir gabenti žvėrį, daro išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo pavojingumą.

20. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020 nurodė, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

22. Konstatuotina, kad aukščiau nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia jį vertinti kaip mažiau pavojingą. Įvertinus A. K. asmenybę (yra neįgalus, darbingumo lygis 35 procentai, duomenų apie ankstesnį baustumą už medžioklės taisyklių pažeidimus nepateikta, LITEKO sistemoje nėra duomenų apie kitas nuobaudas ar asmens teistumą), į, jo teigimu, per mėnesį gaunamas pajamas – 256 eurai, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltės formą – nerūpestingumas, darytina išvada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga administracinio poveikio priemonė, suvaržytų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises daugiau, negu yra būtina. Nesant duomenų apie ankstesnius pažeidimus, taip pat nėra pagrindo manyti, kad apeliantas ateityje naudotų automobilį galimiems medžioklės taisyklių pažeidimams. Sprendžiant iš nurodomų duomenų apie apelianto turtinę padėtį ir pajamas, transporto priemonės konfiskavimas turėtų labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai. Atsižvelgus į nustatytą kaltės formą – nerūpestingumas, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, kad vien administracinės nuobaudos paskyrimas bus pakankamas atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, paskyrus baudą asmuo bus nubaustas pakankamai. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti A. K. neskiriant transporto priemonės konfiskavimo (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Pagrindo dar labiau mažinti apeliantui paskirto minimalaus baudos dydžio skundą nagrinėjantis teismas nenustato.

23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarimas keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirtina švelnesnė administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi A. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 7 dalį, paskirti 800 (aštuonių šimtų) Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Žimkienė