Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. g. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo atidalinti atsakovui J. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančią: 3/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovei I. K. g. J. nuosavybės teises į atsakovui J. J. priklausančią 3/8 dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui J. J. iš ieškovės I. K. g. J. priteisiant 9342,95 eurų (devynių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 95 et) dydžio kompensaciją už jo bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės I. K. g. J. atstovė advokato padėjėja Ž. Ž. nurodė, kad mirus ieškovės močiutei M. J., ji paveldėjo visą jos turtą. Visas turtas, kuris išvardintas ieškinyje. Po J.B. J. dalį turto paveldėjo J. J.. Nors J. J. nuosavybės teisių neįregistravo ir neišviešino, tačiau yra laikomas priimto turto savininku. Susidarė tokia situacija, kai ieškovė yra bendrasavininkė turto su atsakovu, kuriam priklauso nedidelės turto dalys. Šiuo metu ieškovei apribotos galimybės naudotis ir realizuoti turtą. J. J. gyvenamosios vieta nėra žinoma, todėl išspręsti turto naudojimosi klausimą yra neįmanoma. Tik atidalinus turtą. Pasirinko atidalinimo būdą su kompensacija. J. priklauso nedidelės turto dalys. Žemės sklypai yra nestandartinės ir nepatogios formos siauri ir ilgi, J. priklauso nedidelės sklypų dalys. Naudotis tokio dydžio objektais nebūtų galimybės, nes tai yra žemės ūkio paskirties sklypai. Jie būtų per maži juos naudoti pagal paskirtį. Pagal tokią sklypų formą, nebūtų galimybės suformuoti servitutinio kelio, kuris turėtų būti platus, kad galėtų pravažiuoti žemės ūkio technika, kelias turėtų būti suformuotas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, kas pažeistų jos teises. Po tokių veiksmų rinkos vertė kristų. Atsižvelgiant į sklypų specifiką, buvo pasirinktas toks būdas, kad turtą priteisti ieškovei, o atsakovui kompensaciją. Atsakovas nesinaudojo turtu nuo tada, kai priėmė palikimą. Jis nebendravo ir neieškojo ryšių su ieškove. Jis turėjo pareigą rūpintis turtu, tačiau jis to nedarė. Dėl gyvenamojo namo ir ūkio pastato – atsakovui tenka labai maža dalis (tik ketvirtadalis). Jam turėtų atitekti tik apie 7 kv. m. gyvenamojo namo ploto. Visos sistemos yra bendros (šildymo, elektros, kt.) nėra suformuoti atskirto objekto gyvenamajame name nepadarant jam žalos, taip pat nėra pagrindo ir žemės sklypą formuoti ant kurio stovi namas, nes jame yra tik vienas įvažiavimas, jam tektų tik trys arai, todėl nėra galimybių suformuoti atskirą objektą. Naudotis objektais abiem savininkams savarankiškai naudotis objektais nėra galimybių. Nėra galimybių gauti atsakovo sutikimą dėl pardavimo. Ieškovė užsienyje gyvena apie dešimt metų. Su atsakovu ieškovė yra bendravusi, matydavo giminių susitikimuose. Atsakovas nebendrauja ir ryšių nepalaiko ir su broliu (ieškovės tėvu) R. J., kitais giminaičiais. Atsakove žino, kad nuo 2018 metų atsakovas yra išvykęs į užsienį, tačiau jau daug metų nebendrauja su giminaičiais, jo kontaktiniai duomenys nežinomi. Atsakovas palikuonių neturėjo. Ieškovė rūpinasi turtu, susitarė su kaimynais, kad jie prižiūrės namą. Kompensacijos suma buvo nustatyta pagal registrų centro išrašą pagal vidutinę rinkos vertę. Ieškovė disponuoja nurodyto dydžio pinginėmis lėšomis

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų, nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2022 m. kovo 3 d. įteikiant viešo paskelbimo būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnį. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas siekė procesinius dokumentus įteikti ir atsakovo artimam giminaičiui, tačiau jie grįžo neįteikti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo, jam šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, jog ieškovė 2021 m. lapkričio 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu paveldėjo savo močiutės M. J. turtą ir įgijo nuosavybės teises į :

1. 5/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė viso sklypo rinkos vertė 1110,00 eurų. Ieškovės dalies vertė 693,75 Eur, likusios 3/8 dalies vertė 416,25 eurų.

2. 5/8 dalis žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė viso sklypo rinkos vertė 464,00 eurai. Ieškovei priklausančios dalies vertė 290,00 Eur, likusios 3/8 dalies vertė 174,00 Eur.

3. 13/16 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė viso turto rinkos vertė 17400 Eur. Ieškovei priklausančios dalies vertė 14137,5 Eur, likusios 3/16 dalies vertė 3262,5 Eur.

4. 13/16 dalių ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė viso turto rinkos vertė 3670,00 Eur. Ieškovei priklausančios dalies vertė 2981,87 Eur, likusios 3/16 dalies vertė 688,13 Eur.

5. 13/16 dalių kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 71,00 Eur. Ieškovei priklausančios dalies vertė 57,69 Eur., likusios 3/16 dalies vertė 13,31 Eur.

6. 13/16 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė viso sklypo rinkos vertė 4000,00 Eur. Ieškovei priklausančios dalies vertė 3250,00 Eur, likusios 3/16 dalies vertė 750 Eur.

7. 13/16 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė viso sklypo rinkos vertė 3430,00 Eur. Ieškovei priklausančios dalies vertė 2786,87 Eur, likusios 3/16 dalies vertė 643,13 Eur.

8. 13/16 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė viso sklypo rinkos vertė 13600 Eur. Ieškovei priklausančios dalies vertė 11050,00 Eur, likusios 3/16 dalies vertė 2550 Eur.

9. 13/16 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė viso sklypo rinkos vertė 4510,00 Eur. Ieškovei priklausančios dalies vertė 3664,38 Eur, likusios 3/16 dalies vertė 845,6 Eur.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, likusių šių nekilnojamojo turto objektų atitinkamų dalių (3/16 ar 3/8) savininku įregistruotas J. B. J., kuris mirė 2005 m. gruodžio 14 d. Pagal notarės N. U. liudijimą, J. B. J. palikimą priėmė sutuoktinė M. J. ir sūnus J. J. (atsakovas). Po M. J. mirties jos turtą paveldėjo testamentinė įpėdinė I. K. G. J. Atsakovas neįformino paveldėjimo teisių ir neįregistravo nuosavybės Nekilnojamojo turto registre. Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl atsakovas laikytinas likusių dalių žemės sklypų ir pastatų savininku ir kartu su ieškove yra šio turto bendraturtis.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais.

Kasacinio teismo praktikoje daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021 38, 39 punktus). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas).

CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009, 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl antrosios sąlygos daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; taip pat žr. 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010). Tačiau klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visetą (žr. ten pat).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 33 punktą).

Ieškovė nurodo, kad neįregistruodamas paveldėjimo būdu įgytų savo nuosavybės teisių į šio žemės sklypo dalį atsakovas apsunkina kito bendrasavininko galimybes naudotis paveldėtu turtu ar jį realizuoti. Be to, ieškovei nežinomi atsakovo kontaktiniai duomenys, dėl ko ji negali su juo susisiekti ir spręsti visų klausimų, susijusių su bendru nekilnojamuoju turtu. Sutinkamai su anksčiau išvardintomis aplinkybėmis dėl nebuvimo galimybės objektus atidalinti suformuojant atskirus kadastrinius objektus, ar nustatyti jų naudojimosi tvarką, racionaliausias atidalijimo būdas - vienam iš savininkų priteisti turtą natūrą, kitam išmokant kompensaciją. Ieškovei priklauso penkis kartus didesnė viso turto dalis, todėl turtas priteistinas jai natūra, o atsakovui išmokama 9342,95 eurų kompensacija. Toks atidalijimo būdas nepaneigia atsakovo kaip bendraturčio teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, nes jis gauna savo turtimo turto dalies ekvivalentą pinigais.

Įvertinus visa bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių ir žemės sklypų padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma.

Iš teismui pateiktų žemės sklypų planų seka, kad iš esmės visi prašomi atidalinti žemės sklypai (unikalūs numeris: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra pailgos ir siauros formos, kurių tik viena kraštinė (siauroji) siejasi su bendro naudojimo keliais, todėl suformuoti du atskirus objektus, išsaugant galimybę sklypu naudotis be apribojimų, nesumažinant kurios nors sklypo dalies vertės yra neįmanoma. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atstove, jog įvertinus faktinę aplinkybę, kad atsakovui šių žemės sklypų priklauso tik po mažas dalis (3/8 arba 3/16), žemės sklypų išdėstymo, formos ypatumus, tai, kad šie žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, šiuos žemės sklypus padalinti natūra nėra galimybės. Tokių ypatumų žemės sklypuose nustatant servitutinį kelią būtų pažeistos kito bendraturčio teisės.

Dalyje dėl gyvenamojo namo atidalijimo būdo pažymėtina, kad atsakovui gyvenamojo namo priklauso tik 3/16 dalys, tai reiškia, kad atsakovui tenka 15,27 kv. m. viso namo ploto ir 7,74 kv. m. gyvenamojo ploto, kai mažiausias kambarys name yra 11,91 kv. m. Be to, namas turi bendras naudojimo erdves, bendrą šildymo sistemą, kt., kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovui gyvenamajame name ir kituose statiniuose suformuoti atskiro nuosavybės objekto taip pat nėra galimybės.

Vertinant žemės sklypą ant kurio stovi statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pažymėtina, kad didžiąją dalį sklypo užima statiniai, atsakovui šio žemės sklypo priklaus tik maža dalis, ieškovės atstovė nurodė, kad žemės sklype yra tik vienas įvažiavimas, dėl ko taip pat nėra galimybių sklypą atidalinti suformuojant atskirus žemės sklypus.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad dėl minėtų nekilnojamųjų daiktų savybių nėra galimybės suformuoti dviejų atskirų izoliuotų žemės sklypų ar statinių (patalpų), kuriuos galima būtų naudoti pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį bei naudojimo būdą. Vienintelis galimas be neproporcingos žalos daiktui ieškinyje nurodyto turto padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Atsakovas neišreiškė prieštaravimo ieškovės reikalaujamam bendro turto padalijimo būdui, taip pat nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog padalijus turtą ieškovų reikalaujamu būdu, būtų neproporcingai apribotos atsakovo kaip daikto savininko teisės. Atsakovas taip pat nepareiškė reikalavimo dėl bendro daikto padalijimo kitokiu, nei ieškovų nurodytu, būdu. Ieškovės nurodomomis aplinkybėmis nustatyta, kad atsakovas su artimais giminaičiais nebendrauja jau 15 metų, 2018 metais yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, turto nesirūpina, su bendraturčiais susisiekti nesiekė.

Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.

Ieškovė nurodo, kad kompensacijos dydis nustatytas pagal nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodomą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertė, proporcingai pagal atsakovui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų turto dalių skaičių. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2021 m. lapkričio 24 d. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nėra. Teismas įvertinęs tai, kad nekilnojamojo turto vertė nustatyta tik maždaug prieš 5 mėnesius, todėl ji laikytina realia, atitinkanti realią šiuo metu egzistuojančią rinkoje situaciją, teisingumo ir protingumo reikalavimus bei užtikrinanti atsakovo teises ir teisėtus interesus.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės turtinė padėtis neleidžia išmokėti atsakovui piniginės kompensacijos. Priešingai, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė disponuoja kompensacijos sumokėjimui reikalinga pinigine suma.

Įvertinus nurodytus argumentus ir vadovaujantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, ieškovės ieškinys tenkintinas, atidalintina atsakovui J. J. asmeninės nuosavybės teise priklausanti: 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei I. K. g. J. nuosavybės teises į atsakovui J. J. priklausančią 3/8 dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui J. J. iš ieškovės I. K. g. J. priteistina 9342,95 eurų dydžio kompensaciją už jo bendrosios dalinės nuosavybės dalį (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė pateikė įrodymus, jog byloje turėjo 975 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į šias išlaidas įskaičiuotas 900 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų pobūdį, įvertinus galimas ieškovės atstovo darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad nurodyti išlaidų už teisines paslaugas dydis yra visiškai pagrįstas. Taip pat pagrįstomis išlaidomis laikytinos ir ieškovės sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis.

Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos 975 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai, šioje byloje ieškinį tenkinus visiškai, byloje patirtos 6,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

atidalinti atsakovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančią: 3/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei I. K. g. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į atsakovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią 3/8 dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės I. K. g. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9342,95 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 95 ct) kompensaciją už atsakovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. K. g. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), 975 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,06 Eur (šešis eurus 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.