Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir I. L. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-07-09 nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 2 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-09-17 iki 2020-09-19 (dvi dienos).

I. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta:

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (veika nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2020-09-17) – 45 paros arešto,

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-09-17 iki 2020-09-18 (viena diena).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją vartoti ir turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir dalį šios medžiagos išplatino. I. L. ir A. M. taip pat nuteisti už tai, kad dalį šios medžiagos veikdami bendrininkų grupe laikė, gabeno ir pardavė, o būtent I. L. 2020-09-16, apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), paprašė L. J. surasti asmenį, iš kurio jis galėtų įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). L. J., vykdydamas I. L. prašymą, tą pačią dieną, pasinaudodamas mobiliuoju telefonu ir jame esančiomis kompiuterinėmis programėlėmis, susitarė su D. J. dėl narkotinių medžiagų pardavimo I. L.. D. J. nurodžius laiką ir vietą, L. J. šią informaciją perdavė I. L., kuris tą pačią dieną apie 21.00 val., padedant ir tarpininkaujant L. J., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą vartoti ir tikslus platinti bei parduoti, už 400 Eur įsigijo ne mažiau kaip 24,957 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), šią narkotinę medžiagą automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje I. L. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą iki 2020-09-17, kai apie 18.30 val. nenustatytą kiekį pats suvartojo, taip pat neteisėtai, neatlygintinai išplatino nenustatytą kiekį minėtos narkotinės medžiagos A. M., V. T. ir J. Š., kurie šioje vietoje ir tuo pačiu laiku kartu ją surūkė. Tuoj po to, apie 18.45 val., toje pačioje vietoje I. L., veikdamas bendrininkų grupe su A. M., susitarė parduoti dalį I. L. turimos narkotinės medžiagos A. J. ir tuo tikslu I. L. perdavė A. M. dalį – 2,167 g narkotinės medžiagos, suvyniotos į vieną folijos lankstinuką. A. M., vykdydamas susitarimą su I. L., šios narkotinės medžiagos dalį – 2,167 g narkotinės medžiagos toliau neteisėtai laikė, gabeno iki (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur automobilyje „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 19.10 val., ją netesėtai pardavė automobilyje buvusiam A. J. už 40 Eur, kuriuos tuoj po to A. M. parnešė ir atidavė I. L.. Likusią dalį – 22,34 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), suvyniotų į 15 vienetų folijos lankstinukų ir į popieriaus lapą, I. L. toliau neteisėtai laikė iki 2020-09-17 23.00 val., kai kratos metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, I. L. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Jis 2020 m. iki rugsėjo mėn. pradžios savo gyvenamojoje vietoje bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 543,134 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, iki 2020-09-17 23.00 val., kai kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis A. M., apeliaciniame skunde atkreipdamas dėmesį į tai, kad neginčija bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatytų aplinkybių ar savo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų turinio, su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-07-09 nuosprendžiu nesutinka, prašo:

Dėl nusikaltimo dalyko nustatymo ir būtino jo inkriminavimo

4.1. BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus sąrašus ir išimtos iš laisvosios apyvartos. Pripažįstant asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, įstatymas imperatyviai reikalauja nustatyti ir nurodyti šios veikos dalyką, t. y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį, jų pavadinimą bei kiekį. Nagrinėjamoje byloje A. M. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad su I. L. susitarė parduoti dalį jo turimos narkotinės medžiagos, po to A. M., vykdydamas susitarimą, šią medžiagą laikė, gabeno ir pardavė. Taigi nagrinėjamoje byloje apelianto A. M. atveju kaltinime nenurodyta, kokias narkotines medžiagas jis laikė, gabeno ar pardavė. Nurodomas tik šių narkotinių medžiagų kiekis. Akivaizdu, kad nusikaltimo dalyko nustatymas ir nurodymas apkaltinamajame teismo nuosprendyje yra būtinasis požymis, be kurio asmens baudžiamoji atsakomybė apskritai nėra galima. Toks pat baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (t. y. nusikaltimo dalyko nenurodymas) buvo padarytas ir kaltinamajame akte, iš kurio kaltinimas buvo pažodžiui perrašytas į skundžiamą teismo nuosprendį.

Dėl alternatyvių objektyviosios pusės požymių nustatymo

Dėl bendrininkų grupės požymio buvimo ir A. M. veiksmų tyčios kryptingumo nustatymo

4.3. Būtinasis bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad A. M. neturėjo jokio tikslo įgyti narkotinių medžiagų (jis tuo, beje, ir nėra kaltinamas), taip pat neturėjo jokio tikslo ir jų platinti. A. M. dalį prašomų narkotinių medžiagų iš namų, kuriuose kartu su I. L. šias narkotines medžiagas rūkė, pažįstamo A. J. prašymu paėmė ir nunešė į greta esančią gatvę, kur automobilyje buvusiam A. J. šias narkotines medžiagas ir perdavė. Iš A. J. gautus 40 Eur parnešęs atidavė I. L.. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. M. neturėjo jokio sumanymo bendrai realizuoti šio nusikaltimo objektyviąją pusę, t. y. pirmiausia A. M. nėra kaltinamas šias narkotines medžiagas įgijęs, o I. L. – jas A. M. realizavęs. Šie veiksmai yra kvalifikuojami taip, kad A. M. gabeno I. L. įgytas ir jam priklausančias medžiagas, taigi jam priskirtas tarpininko vaidmuo, t. y. iš namų šias narkotines medžiagas nunešti į šalia aikštėje jų automobilyje laukiančiam A. J.. Taigi, šiuo atveju A. M., neįgijęs narkotinių medžiagų, jų negalėjo ir realizuoti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl netinkamo A. M. veiksmų kaip narkotinių medžiagų platinimo kvalifikavimo

4.6. Būtent tokia analogiška situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, t. y. apeliantui A. M. A. J. prašymu siekiant padėti įsigyti A. J. narkotinių medžiagų, išnešus dalį I. L. turimų narkotinių medžiagų ir perdavus jas A. J., A. M. veiksmai galėtų būti traktuojami kaip padėjimas A. J. įsigyti narkotinių medžiagų. Akivaizdu, kad, esant susiklosčiusiai situacijai, būtent tokį tikslą A. M. ir turėjo. Gautus iš A. J. pinigus – 40 Eur jis iš karto nunešė ir perdavė I. L.. Taigi, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, A. M. veiksmai turėtų būti traktuojami ne kaip asmens, ketinančio įsigyti narkotinių medžiagų platinimo tikslais (jis tuo, kaip jau minėta, ir nėra kaltinimas), o tik kaip tarpininko tarp dviejų jam gerai pažįstamų asmenų – tarp norinčio sau įsigyti narkotinių medžiagų pažįstamo A. J. ir savo reikmėms jas įsigijusio ir turėjusio I. L.. Akivaizdu, kad visi A. M. inkriminuoti ir jo atlikti veiksmai – šiuo atveju narkotinių medžiagų paėmimas iš I. L. ir nunešimas jų perduoti A. J. – iš esmės buvo atlikti A. J. prašymu. Pats A. M. jokio motyvo ar tikslo, kaip tik padėti A. J. jo paties prašymu paimti iš I. L. ir atnešti jam narkotinių medžiagų, neturėjo. Akivaizdu, kad A. M. neturėjo tam ir jokio materialinio suinteresuotumo, nes visus iš A. J. gautus 40 Eur jis iš karto nunešė ir perdavė I. L.. Esant tokioms aplinkybėms, apeliaciniu skundu neginčijant faktinių A. M. atliktų veiksmų, apeliacinės instancijos teismo prašoma atkreipti dėmesį į A. M. atliktų veiksmų motyvus, tikslus, realiai atliktus veiksmus bei jų priežastis ir spręsti klausimą dėl A. M. veiksmų perkvalifikavimo į BK 264 straipsnio 1 dalį.

Dėl sunkinančių aplinkybių nustatymo

4.7. Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. M. buvo pripažintos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Tačiau šias sunkinančias aplinkybes nustatyti nagrinėjamu atveju nebuvo nei jokio įstatymų nustatyto, nei faktinio pagrindo.

4.8. Dėl bendrininkų grupės. A. M. perduotų narkotinių medžiagų įsigijimu nebuvo nei kaltinamas, nei dėl to nuteistas. Todėl neįgijęs narkotinių medžiagų A. M. negali būti nei kaltinamas, nei nuteistas dėl jam nepriklausančių narkotinių medžiagų tiesioginio platinimo veikiant bendrininkų grupe. Be to, įvertinus A. M. vaidmenį bei realiai atliktus veiksmus, jie gali būti traktuojami kaip padėjėjo, tik, priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, ne I. L., o A. J., kurio prašymu A. M. paėmė iš I. L. dalį šio turėtos medžiagos. Taigi, šiuo atveju ne A. M. su I. L. veikdami bendrininkų grupe susitarė parduoti dalį turimos medžiagos, o A. J. prašymu A. M. sutiko dalį I. L. turimos narkotinės medžiagos (kurią patys tuo metu su I. L. vartojo) išnešti į lauką ir A. J. perduoti. Stokoja logikos ir kaltinimo argumentai, kad A. M. su I. L. 2020-09-17, apie 18.45 val., susitarė parduoti A. J. dalį I. L. turimos narkotinės medžiagos, nors kaltinime A. J. nurodoma, kad beveik prieš 10 minučių (18.36 val.) iki šito susitarimo A. J. susitarė su A. M. įsigyti 4 gramus narkotinės medžiagos. Taigi, iš kaltinimo akivaizdu, kad tiek A. J. prašymas gauti narkotinės medžiagos, tiek ir susitarimas su apeliantu A. M. buvo dar iki susitarimo su I. L., todėl traktavimas, kad A. M., veikdamas bendrininkų grupe su I. L., susitarė parduoti dalį medžiagos ir A. M. jam inkriminuotus veiksmus atliko vykdydamas susitarimą su I. L., neatitinka nei byloje nustatytų aplinkybių, nei A. M. kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo, nei A. J. pareikšto kaltinimo turinio. Šiuo atveju, kaip matyti iš A. M. ir A. J. suformuluoto kaltinimo, A. M. jam inkriminuotus veiksmus atliko ne vykdydamas susitarimą su I. L. (kuris, kaip matyti ir iš kaltinimo, buvo pasiektas daug vėliau nei su A. J.), o vykdydamas susitarimą su A. J. ir veikdamas jo prašymu.

4.9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, traktuoti, kad A. M. veikė bendrininkų grupe su I. L., nėra jokio faktinio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Šiuo atveju, įvertinus A. M. faktiškai atliktus veiksmus, t. y. A. J. prašomų narkotinių medžiagų paėmimas iš I. L. ir A. J., stovinčiam gretimoje (duomenys neskelbtini) mstl. gatvelėje, perdavimas, nepatvirtina jokio didesnio A. M. veiksmų pavojingumo laipsnio ar pobūdžio, kuris galėtų būti traktuojamas dar ir kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, kuo pasireiškė A. M. kaip bendrininko didesnis veiksmų pavojingumas, nėra nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje.

4.10. Dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo. Vadovaujantis teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia. Nagrinėjamu atveju susidarė analogiška situacija, t. y. nors kaltinamajame akte ši aplinkybė, kad veika buvo padaryta apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, ir buvo paminėta, tačiau pačiame kaltinime A. M., t. y. kad jam inkriminuotus veiksmus jis būtų atlikęs būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nėra nurodyta. Taigi, kaltinime nenurodžius ir teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nekonstatavus, kad apeliantas A. M. jam inkriminuotus veiksmus būtų atlikęs apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tai traktuoti kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę nebelieka jokio įstatymų nustatyto pagrindo. Juo labiau, kad vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis ši aplinkybė (t. y. apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų) gali būti pripažįstama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė tik tokiu atveju, jeigu ši aplinkybė (apsvaigimas) turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skundžiamame nuosprendyje, ne tik kaltinime A. M. nėra nurodyta, kad inkriminuotą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau ir teismas niekaip nemotyvavo, ar ši aplinkybė turėjo kokios nors įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

4.11. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindo tvirtinti, kad pripažinti šių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nebuvo nei jokio įstatymų nustatyto, nei faktinio pagrindo, todėl jos iš skundžiamo nuosprendžio turėtų būti pašalintos.

Dėl paskirtos bausmės rūšies bei dydžio

4.12. Nagrinėjamu atveju, remiantis objektyviai byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad A. M. veiksmai vertintini kaip padėjėjo, sudariusio sąlygas A. J. įsigyti narkotinių medžiagų, jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ar 264 straipsnį. Konstatavus A. M. kaip padėjėjo vaidmenį turėtų būti visiškai kitaip įvertintas ir jo kaip antraeilio šio nusikaltimo subjekto veiksmų pavojingumas, o, atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į apeliacinio skundo argumentus dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių pašalinimo, išdėstytų argumentų visuma turėtų būti vertinama kaip esminė, nulemianti ir sudaranti sąlygas kitaip vertinti A. M. skiriamos bausmės rūšį bei dydį. Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms, net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės A. M. paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas.

4.13. Nagrinėjamoje byloje apeliantas A. M. jam inkriminuotus veiksmus atliko iš esmės A. J. paprašytas, tai ir buvo esminis A. M. elgesio motyvas. A. M. anksčiau niekada nebuvo teistas, turi nuolatinį darbą, charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, be kita ko, nurodė, jog A. M. vienerių metų laikotarpiu buvo baustas administracine tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad A. M. nubaudimas buvo susijęs su tuo, kad inkriminuojamo įvykio metu jis įvykio vietoje buvo sulaikytas kaip pavartojęs narkotines medžiagas, už tai vėliau administracine tvarka ir buvo nubaustas. Taigi, teismas nagrinėjamu atveju tą pačią aplinkybę traktavo tiek kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tiek ir antrą kartą vertino skirdamas bausmės rūšį bei dydį. Po šio įvykio A. M. daugiau jokių pažeidimų nėra padaręs, tai patvirtina, jog šis įvykis jam buvo pakankama pamoka ir jis dėl jo yra padaręs išvadas. Tai akivaizdžiai pagrindžia ir pateikti, tačiau neįvertinti duomenys iš seniūnijos, bendruomenės, socialinių paslaugų namų, kultūros centro darbuotojų ir buvusių trenerių, kurie A. M. apibūdina kaip išimtinai socialų, empatišką vaikiną. Pažymėtina ir tai, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu A. M. buvo tik 20 metų amžiaus.

4.14. Akivaizdu, kad ši jaunystės klaida negali turėti tokios esminės įtakos ir sugriausti viso tolesnio jaunuolio gyvenimo. Šiuo atveju griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės – paskyrimas neatitiktų bendrųjų teisingumo ir proporcingumo principų. Įvertinus tai, kad inkriminuota veika nesukėlė jokių pasekmių (užkardyta buvo iš esmės iš karto po perdavimo momento), jos padarymo motyvus ir tikslus, A. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, yra pagrindo manyti, kad apeliantas A. M. ateityje daugiau nusikalstamų veikų nebedarys. Todėl, įvertinus bendruosius bausmių skyrimo principus, manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti paskyrus A. M. švelnesnę bausmės rūšį. Tokios praktikos analogiško pobūdžio bylose yra laikomasi ir Klaipėdos apygardos teismo (Klaipėdos apygardos teismo 2021-01-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-255/2021).

5. Nuteistasis I. L., apeliaciniame skunde atkreipdamas dėmesį į tai, kad neginčija bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatytų aplinkybių ar savo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų turinio, su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-07-09 nuosprendžiu nesutinka, prašo:

5.1. Skundžiamo nuosprendžio dalį dėl I. L. nuteisimo pakeisti – pašalinti iš kaltinimo nenustatyto kiekio narkotinių medžiagų platinimą A. M., V. T. bei J. Š.

5.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu nutraukti baudžiamosios bylos dalį pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (inkriminuota 2020-09-16–2020-09-17 veika).

5.3. Kaip neatitinkančias įstatymo reikalavimų pašalinti iš nuosprendžio pripažintas I. L. atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

5.4. Įvertinus apelianto I. L. asmenybę, nusikaltimo padarymo priežastis ir teismo pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pritaikyti I. L. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kitą bausmės rūšį.

Dėl I. L. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnį

6.1. I. L. jau buvo traukiamas atsakomybėn už tuos pačius veiksmus ir nubaustas administracine tvarka. Nagrinėjamoje byloje apeliantas I. L. už tai, kad 2020-09-17 vartojo narkotinių medžiagų, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį 2020-11-20 buvo nubaustas administracine tvarka ir jam paskirtą baudą yra sumokėjęs (t. 3, b. l. 81–82). Tačiau šioje baudžiamojoje byloje apeliantas I. L. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas antrą kartą už tą pačią dieną įvykdytus tapačius veiksmus (kurie šį kartą jau įvardyti kaip nusikalstami), atitinkančius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (įvykdytą 2020-09-16, 2020-09-17 dienomis), ir jam už šią veiką buvo paskirtas 45 parų areštas. Esant nurodytoms aplinkybėms pakartotinis procesas dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prieš I. L. nebėra galimas ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu turi būti nutrauktas.

Dėl nusikaltimo dalyko nustatymo bei būtino jo inkriminavimo

6.2. BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus sąrašus ir išimtos iš laisvosios apyvartos. Nagrinėjamoje byloje I. L., be kita ko, buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad, nenustatytą kiekį kaltinime nenurodytų narkotinių medžiagų surūkydamas kartu su A. M., V. T. ir J. Š., šias medžiagas tokiu būdu išplatino. Akivaizdu, kad šiuo atveju nei nusikaltimo dalyko, nei kiekio kaltinime nenurodymas (konstatuojant, kad šis kiekis yra nenustatytas) yra negalimas. Todėl tokios tyrimo metu nenustatytos aplinkybės iš kaltinimo turėtų būti pašalintos. Be to, kaltinime nurodyti asmenys nėra ir niekada nebuvo kaltinami įgiję iš I. L. narkotinių medžiagų. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad platinimu nėra pripažįstamos situacijos, kai, susitarus keliems asmenims, medžiagų nuperka ir išdalija vartoti vienas iš susitarusiųjų. Nagrinėjamu atveju iš esmės ši situacija skiriasi tik tuo, kad apeliantui narkotinių medžiagų pirkti iš trečiųjų asmenų nereikėjo, nes jų apeliantas jau anksčiau savo reikmėms buvo įsigijęs. Kaip apeliantas pats buvo nurodęs apklausos teisme metu, nuolat vartodavęs narkotines medžiagas, todėl jų jam nuolat ir reikėdavo. Taigi, draugų, atėjusių į svečius, prašymu jie visi ir surūkė jo susuktą vieną kanapių suktinę. Nors formaliai tokie veiksmai ir atitinka BK 260 straipsnyje numatytus požymius, tačiau įvertinus tai, kodėl apeliantas šių narkotinių medžiagų buvo įsigijęs ir kam bei kokiu būdu išplatino (draugų prašymu pasidalijus jo paties pasidarytą ir taip pat tuo pačiu metu rūkomą suktinę), tokie jo veiksmai pagal savo pavojingumą nesiskiria nuo BK 259 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkančios situacijos. Be to, įvertinus tai, kad ši kaltinimo dalis, t. y. tiek dėl narkotinių medžiagų rūšies, tiek ir dėl kiekio, yra tinkamai nesuformuluota, šios aplinkybės (suktinės kartu su A. M., V. T. bei J. Š. surūkymas, ši aplinkybė įvardyta kaip platinimas) iš kaltinimo turėtų būti pašalintos.

Dėl būtinųjų subjektyviosios pusės požymių (medžiagų įsigijimas vartoti ir turint tikslą platinti) nustatymo

6.3. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, jei nustatyta, kad kaltininkas disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėdamas du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis. Alternatyvios BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to teismai konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas yra esminis šiuose straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties elementas, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Tais atvejais, kai kaltininkas, įsigydamas narkotinių medžiagų, turi du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kiekvienos iš jų nusikaltimų sudėtį tinkamai aprašant ir atskiriant. Pripažįstant asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, įstatymas imperatyviai reikalauja nustatyti ir nurodyti šios veikos dalyką, t. y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį, jų pavadinimą bei kiekį. Taigi, šiuo atveju, kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje nurodžius, kad apeliantas I. L., įsigydamas narkotines medžiagas, turėjo du tikslūs – tikslą vartoti ir tikslą platinti – šios dvi savarankiškos, kaltinime „suplaktos“ į vieną veikos turėjo būti atribotos, nurodant, kuri įsigyta narkotinių medžiagų dalis buvo skirta vartoti ir kuri platinti. Tai, kad nagrinėjamu atveju dalis narkotinių medžiagų (nenurodant šių medžiagų rūšies) vėliau vis dėlto buvo išplatinta, konkretumo tokiam kaltinimui nepriduoda. Be to, tai, kad apeliantas I. L., jau įsigydamas narkotines medžiagas, iš anksto tariamai turėjo tikslą dalį jų realizuoti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei kitiems asmenims pareikšto kaltinimo turinio.

6.4. Pažymėtina, kad pats apeliantas I. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausos teisme metu nurodė, kad visas jam inkriminuotas medžiagas buvo nusipirkęs turėdamas tikslą jas suvartoti pats. Dėl to ir suskirstė visas įsigytas kanapes į lankstinukus po 1 dozę, kad kai norės parūkyti, turėtų paruoštų, nes pats nuolat vartoja šias narkotines medžiagas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tokie I. L. parodymai buvo pripažinti kaip visiškas prisipažinimas ir gailėjimasis ir įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi, teismas sutiko, kad tokie I. L. parodymai atitinka tiesą ir prisideda prie objektyvaus bylos nagrinėjimo ir tiesos nustatymo byloje. Beje, tai, kad įsigydamas šias narkotines medžiagas I. L. tuo metu jokio tikslo platinti jas neturėjo (jos buvo įsigytos išimtinai sau vartoti), išplaukia ir iš kaltinimo turinio. Pirmiausia, byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad I. L. anksčiau kam nors kokiu nors būdu narkotines medžiagas būtų platinęs. Iš kaltinimo konstrukcijos matyti, kad dalį, t. y. 2,167 g, narkotinių medžiagų (kaltinime nenurodoma šių medžiagų rūšis) jis nusprendęs realizuoti tik kitą dieną ir tik po to, kai jo to paprašęs kartu tuo pačiu metu narkotinių medžiagų suktinę rūkęs A. M.. Taigi, sprendimas dėl dalies narkotinių medžiagų (2,167 g) realizavimo buvo priimtas tik dėl to, kad to prieš tai A. M. paprašė pats A. J.. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo tvirtinti, kad iš viso įsigyto narkotinių medžiagų kiekio tikslas platinti atsirado tik po A. J. prašymo ir tik dėl to, kad to jo paprašė draugas A. M.. Visas likęs kiekis turėtų būti traktuojamas kaip įgytas neturint tikslo platinti. Nors šios aplinkybės esminės reikšmės veikos kvalifikavimui ir neturi, t. y. I. L. veiksmai realizuojant A. J. narkotines medžiagas buvo pagrįstai ir tinkamai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau šios aplinkybės, t. y. tiek išplatintos, tiek ir ketinamos išplatinti ar savo reikmėms įsigytos narkotinės medžiagos kiekis, turi esminės reikšmės skirtinos bausmės rūšiai bei dydžiui.

Dėl nustatytų atsakomybę sunkinančių ir kitų teismo nuosprendyje įvertintų aplinkybių

6.5. Dėl bendrininkų grupės kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta BK specialiosios dalies straipsnyje, bet ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

6.6. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad I. L. iki A. J. per A. M. perduoto prašymo parduoti turimų kanapių tikslo pardavinėti narkotines medžiagas neturėjo. Šį nusikaltimą sutiko padaryti sukurstytas A. J. (išgirdęs pastarojo per A. M. perduotą prašymą). Taigi, įvertinus tiek apelianto I. L., tiek ir A. M. realiai atliktus veiksmus, tampa akivaizdu, kad A. M. kartu su I. L. šio nusikaltimo objektyviosios pusės nerealizavo, o tik nugabeno ir perdavė apeliantui I. L. priklausančias narkotines medžiagas. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad A. M. nerealizavo šio nusikaltimo objektyviosios pusės, todėl ir negali būti traktuojamas kaip I. L. bendravykdis, o kartu tai negali būti pripažinta I. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, įvertinus A. M. vaidmenį bei realiai atliktus veiksmus, A. M. gali būti traktuojamas kaip padėjėjas, tik, priešingai, nei nurodoma teismo nuosprendyje, ne I. L., o A. J., kurio prašymu jis ir paėmė iš I. L. dalį šio turėtos narkotinės medžiagos. Taigi, šiuo atveju ne A. M. su I. L. veikdami bendrininkų grupe susitarė parduoti dalį turimos medžiagos, o A. J. prašymu A. M. sutiko dalį I. L. turimos narkotinės medžiagos (kurią patys tuo metu su I. L. ir vartojo) išnešti į lauką ir A. J. perduoti. Stokoja logikos ir kaltinimo argumentai, kai A. M. su I. L. 2020-09-17, apie 18.45 val., susitarė parduoti A. J. dalį I. L. turimos narkotinės medžiagos, nors kaltinime A. J. nurodoma, kad beveik prieš 10 minučių (18.36 val.) iki šito susitarimo A. J. susitarė su A. M. įsigyti 4 gramus narkotinės medžiagos. Taigi, kaip matyti iš kaltinimo, tiek A. J. prašymas atnešti narkotinės medžiagos, tiek ir susitarimas su A. M. buvo dar iki susitarimo su I. L., todėl traktuoti, kad I. L. veikdamas bendrininkų grupe su A. M. susitarė parduoti dalį medžiagos ir A. M. jam inkriminuotus veiksmus atliko vykdydamas susitarimą su I. L., neatitinka nei byloje nustatytų aplinkybių, nei A. M. kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo, nei A. J. pareikšto kaltinimo turinio. Todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš nuosprendžio I. L. turi būti pašalinta.

6.7. Be to, atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Šiuo atveju traktavimas, kad I. L., per A. M. (kaip tarpininką) pardavęs A. J. jo prašymu narkotines medžiagas, veikė su A. M. bendrininkų grupe, neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų.

6.8. Dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo. BK 60 straipsnio 2 dalis numato, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Nagrinėjamoje byloje vertindamas apeliantui skirtinos bausmės rūšį bei dydį teismas už tų pačių veiksmų atlikimą iš esmės du kartus sunkino apelianto teisinę padėtį, t. y. pirmiausia I. L. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų vartojimą inkriminuoto įvykio metu. Po to I. L. ta aplinkybė, kad jis įvykio metu buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, buvo pripažinta dar ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, skiriant bausmę trečią kartą buvo atsižvelgta į tai, kad jis per paskutinius metu yra baustas administracine tvarka. Kaip jau minėta, administracine tvarka jis buvo nubaustas už tuos pačius teisiškai reikšmingus veiksmus – įvykio vietoje įvykio metu narkotinių medžiagų vartojimą, už tai policijos 2020-11-20 buvo nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtą baudą yra sumokėjęs.

6.9. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad vertinti jo veiksmuose tiek atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, tiek ankstesnį baustumą administracine tvarka nagrinėjamu atveju nėra jokio įstatymų nustatyto pagrindo, todėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės iš nuosprendžio turi būti pašalintos.

Dėl paskirtos bausmės rūšies bei dydžio

6.10. Nagrinėjamu atveju, remiantis objektyviai byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad I. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatytos nesant jokio įstatymų nustatyto pagrindo ir esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, visiškai kitaip turėtų būti vertinami ir I. L. veiksmai ir skirtinos bausmės rūšis bei dydis.

6.11. I. L. niekada nėra buvęs teistas, iš esmės šiuo metu nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje. Į šią darbovietę nuolatiniam darbui buvo išleistas ir atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Į Lietuvą grįžta ypač retai ir labai trumpam. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad I. L., neturėdamas jokių ryšių ar pažįstamų Lietuvoje, narkotinių medžiagų siekė įsigyti visiškai kitame mieste ir dar per du tarpininkus. Šioje byloje būtina įvertinti ir tai, kad tyčios padaryti sunkų nusikaltimą – platinti narkotines medžiagas I. L. neturėjo. Sutiko parduoti A. J. narkotinės medžiagos iš esmės tik jo sukurstytas per draugą (A. M.) perduotu prašymu.

6.12. Byloje nustatyta, kad apeliantas I. L. narkotine medžiaga (kanapėmis) disponavo labai trumpą laiką (1 parą), nedidelis kiekis buvo išplatintas prie savo namų ir iš esmės iš karto užkardyta policijos, t. y. sulaikius A. J. pas jį buvo rastos bei paimtos narkotinės medžiagos, kurios nebuvo spėtos suvartoti. Taigi, I. L. veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei visuomenei, nei atskiriems jos individams. Akivaizdu, kad apeliantas I. L. realiai dirbdamas (dirba užsienyje visuomenei naudingą darbą) bus visuomenei ir savo artimiesiems naudingesnis negu būdamas įkalinimo įstaigoje, juo labiau kad yra jauno amžiaus, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos daug pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Pažymėtina, kad asmenys, kurie jam sutiko padėti įsigyti visą inkriminuotą kiekį narkotinių medžiagų, nors ir teisti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo traktuojami kaip keliantys kur kas mažesnį pavojų visuomenei ir (arba) jiems tyrimas buvo nutrauktas pagal laidavimą, o, nesant galimybės to padaryti, paskirtos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Akivaizdu, kad toks skirtingas tų pačių aplinkybių ir šiuos veiksmus atlikusių asmenų pavojingumo laipsnio traktavimas (nors teisiškai I. L. kvalifikacija dėl 2,167 g narkotinių medžiagų platinimo ir yra teisinga ir šiuo skundu nėra ginčijama) šiuo atveju prieštarautų pamatiniams teisingumo ir proporcingumo principams. I. L. yra jaunas, dirbantis, anksčiau niekada neteistas, draugo prašymu pardavęs A. J. jo pageidaujamus 2 gramus narkotinės medžiagos nėra toks pavojingas visuomenei, kad jį reikėtų kuriam laikui izoliuoti nuo visuomenės paskiriant pataisos įstaigoje atlikti terminuotą realią laisvės atėmimo bausmę.

6.13. I. L. tiek iki šito inkriminuojamo įvykio, tiek ir po jo jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nuo pat tyrimo pradžios visiškai pripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tik atvykus policijos pareigūnams jau kratos metu parodė narkotinių medžiagų buvimo vietą ir dėl jų davė parodymus (taip pat nurodydamas ir asmenis, iš kurių jas įsigijo), nurodė, kad šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, yra tapęs aktyviu visuomenės nariu, padedančiu socialiai remtiniems asmenims (tai patvirtina (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namų charakteristika). Visos šios aplinkybės rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė, o yra atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių (noro grįžus į Lietuvą pasilinksminti) pasekmė. Manytina, kad aptarti argumentai apeliacinės instancijos teismo turėtų būti pripažinti reikšminga aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7. Teismo posėdyje nuteistieji A. M., I. L. ir jų gynėjas apeliacinius skundus prašė tenkinti, prokuroras apeliacinius skundus prašė atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. M.

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, I. L. apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Apeliantai neginčija padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių. A. M. apeliaciniame skunde nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, abu apeliantai nesutinka su teisiniu jų padarytų nusikalstamų veikų vertinimu ir dėl to jiems paskirtomis, jų vertinimu, per griežtomis bausmėmis, todėl teisėjų kolegija patikrins skundžiamą nuosprendį būtent šiais aspektais, t. y. ar teisingai kvalifikuota A. M. padaryta nusikalstama veika ir ar teisingai nuteistiesiems už nusikalstamų veikų padarymą individualizuotos bausmės.

10. A. M. apeliaciniame skunde prašo jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 264 straipsnio 1 dalį, t. y. prašo jo veiksmus A. J. perduodant narkotines medžiagas vertinti kaip padėjimą narkotinių medžiagų įsigyti, o ne jų platinimą.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padėjimu įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini tie asmens veiksmai, kuriais jis sudaro ar palengvina sąlygas kitam asmeniui įsigyti šių medžiagų. Tai gali būti receptų klastojimas, patarimų ir nurodymų davimas, informacijos, kur gauti šių medžiagų, su kuo susisiekti, teikimas, supažindinimas su platintoju, pavežimas iki platinimo vietos ir pan. Tačiau sisteminis BK normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad tokie veiksmai kvalifikuojami kaip padėjimas kitam asmeniui įsigyti šių medžiagų (BK 264 straipsnis) tik tuo atveju, jei jie savo turiniu neatitinka platinimo tikslais atliekamo disponavimo minėtomis medžiagomis požymių (BK 260, 261 straipsniai). Pažymėtina, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas bent vienam kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-52-699/2015, 2K-162-976/2018 ir kt.). Tai, kad tikslas išplatinti šias medžiagas sutampa su noru padėti kitam asmeniui jas įsigyti, nepašalina platinimo esmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-788/2020).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M., vykdydamas susitarimą su I. L., 2,167 g narkotinės medžiagos (kanapių (antžeminių dalių)) neteisėtai laikė, gabeno iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur automobilyje „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 19.10 val., ją netesėtai pardavė automobilyje buvusiam A. J. už 40 Eur, kuriuos tuoj po to A. M. parnešė ir atidavė I. L.. Nors A. M. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tam, kad jis neturėjo jokio tikslo ir motyvo platinti narkotines medžiagas, negavo iš to jokios naudos, tik buvo tarpininkas, padėjęs draugui įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau, kaip minėta, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, tam, kad asmens veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnį, nėra būtina nustatyti, kad asmuo turėtų tam tikrus tikslus ir (ar) motyvus, pvz., finansinę naudą. Kaip minėta, tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą bet kokiu būdu, tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, perduoti šias medžiagas bent vienam kitam asmeniui. Atsižvelgusi į tai, kad A. M. neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis pardavė A. J. iš I. L. gautos 2,167 g narkotinės medžiagos (kanapių (antžeminių dalių)), teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. veiksmai visiškai atitinka būtent BK 260 straipsnio 1 dalies, o ne 264 straipsnio 1 dalies dispoziciją, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti būtent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, tai, kad A. M. tikslas išplatinti 2,167 g narkotinės medžiagos (kanapių (antžeminių dalių)) A. J. sutapo su A. M. noru padėti A. J. jos įsigyti, nepašalina platinimo esmės.

13. Abu nuteistieji nesutinka su sunkinančios aplinkybės ­– veikimo bendrininkų grupe – jiems inkriminavimu, prašo šią sunkinančią aplinkybę pašalinti iš jiems pareikšto kaltinimo. Iš esmės toks apeliaciniuose skunduose išdėstytas reikalavimas grindžiamas tuo, kad I. L. ir A. M. susitarimas parduoti A. J. narkotines medžiagas atsirado jau po A. J. A. M. išreikšto prašymo padėti įsigyti narkotinių medžiagų. Tačiau teisėjų kolegija šį nuteistųjų prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-36/2013 ir kt.). Be to, susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

15. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad I. L. ir A. M. susitarimas parduoti A. J. narkotines medžiagas (kanapes (antžemines dalis)) atsirado po A. J. A. M. išsakyto noro įsigyti narkotinių medžiagų, neeliminuoja A. M. ir I. L. susitarimo veikiant bendrininkų grupe įgyvendinti nusikalstamus veiksmus – parduoti A. J. 2,167 g narkotinės medžiagos (kanapių (antžeminių dalių)). Kaip minėta, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi, tai, kad ne I. L. ir A. M. pirmiausia susitarė parduoti narkotines medžiagas, o A. J. pirmiau pareiškė norą jas įsigyti, neeliminuoja A. M. ir I. L. veikimo bendrininkų grupe A. J. parduodant 2,167 g narkotinės medžiagos (kanapių (antžeminių dalių)). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad be kažkurio iš nuteistųjų (A. M. ir I. L.) atliktų tarpusavyje suderintų veiksmų nagrinėjamu atveju A. J. nebūtų įsigijęs dalies I. L. turimos ir A. M. A. J. perduotos narkotinės medžiagos, taigi, konstatuotina, kad tiek I. L. veiksmai perduodant dalį jo turimos narkotinės medžiagos A. M., tiek A. M. veiksmai perduodant iš I. L. gautą kiekį narkotinės medžiagos A. J. buvo būtinos sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis – narkotinės medžiagos parduotos A. J.. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tiek A. M., tiek I. L. darant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvus jų baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis).

16. I. L. apeliaciniame skunde taip pat prašo pašalinti jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų. Teigiama, kad I. L. iš pradžių buvo nuteistas už narkotinių medžiagų vartojimą inkriminuojamo įvykio metu (BK 259 straipsnio 1 dalis). Po to ta pati aplinkybė buvo pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. I. L. subjektyviai vertina vieną iš nusikalstamų veikų, už kurią, be kita ko, buvo nuteistas. Nors jis teigia, kad buvo nuteistas už narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad I. L. buvo nuteistas už tris nusikalstamas veikas:

16.1. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją vartoti ir turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti (jis 2020-09-16, apie 21.00 val., padedant ir tarpininkaujant L. J., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą vartoti ir tikslus platinti bei ją parduoti, už 400 eurų įsigijo ne mažiau kaip 24,957 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jas automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje I. L. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą);

16.2. neteisėtai, neatlygintinai išplatino nenustatytą kiekį 16.1 punkte nurodytos medžiagos A. M., V. T. ir J. Š. (kartu su minėtais asmenimis ją surūkė) ir

16.3. dalį 16.1 punkte nurodytos medžiagos su A. M., veikdamas bendrininkų grupe, laikė, gabeno ir pardavė A. J.

17. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, I. L. nėra nuteistas už narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalių)) vartojimą, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jis yra nuteistas už narkotinių medžiagų išplatinimą A. M., V. T. ir J. Š. (kartu su minėtais asmenimis jas surūkant). Aplinkybė, kad jis už šių narkotinių medžiagų vartojimą kaltinime nurodytu metu yra baustas administracine tvarka, nepaneigia, kad apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino I. L. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentui, kad apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų nagrinėjamu atveju yra ne I. L. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o vienas iš BK 259 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos, už kurią I. L. yra nuteistas, sudėties požymių. BK 259 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Kaip matyti iš nurodyto straipsnio dispozicijos, narkotinių medžiagų vartojimas inkriminuojant BK 259 straipsnio 1 dalį nėra būtinas, todėl nėra pagrindo sutikti su I. L. apeliacinio skundo argumentu, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymį pripažino jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

18. I. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad, nuteisus jį pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už 2020-09-16–2020-09-17 atliktus veiksmus, jis yra baudžiamas antrą kartą, nes už šią veiką jis jau buvo nubaustas administracine tvarka.

19. Non bis in idem principas draudžia tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką bausti du kartus, t. y. du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ir ANK 2 straipsnio 5 dalyje, ir BK 2 straipsnio 6 dalyje, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje, kuris pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, jis nustato, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (offence – angl.), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015). Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu.

21. Iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (t. 3, b. l. 81) nustatyta, kad I. L. administracine tvarka yra nubaustas, jam paskirta 15 Eur bauda. Pažeidimo esmė: 2020-09-18 0.10 val. iš I. L. buvo paimtas šlapimo mėginys tyrimui. 2020-09-21 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. L. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. I. L. vartojo psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo ir tokiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

22. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje I. L., priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, yra nuteistas ne už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, o už neatlygintiną išplatinimą nenustatyto kiekio narkotinės medžiagos A. M., V. T. ir J. Š.. Nors ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryti tuo pačiu metu, ši aplinkybė nereiškia, kad I. L. yra baudžiamas antrą kartą už tą patį, nes abiejuose procesuose I. L. yra nubaustas už skirtingose teisės normose įtvirtintą skirtingą saugomų vertybių apsaugos pažeidimą. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad, vienu metu padarius priešingą teisei skirtingų teisės šakų saugomą veiką, asmeniui gali būti taikoma skirtingų teisės šakų normose įtvirtinta atsakomybė (žr., pvz., kasacinio teismo 2019-02-05 nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-697/2019, kurioje asmens vienu metu padaryti veiksmai buvo vertinami ir baudžiamojoje, ir administracinio nusižengimo bylose).

23. I. L. skunde teigiama, kad negalima situacija, kai asmuo yra kaltinamas nenustatyto kiekio narkotinės medžiagos išplatinimu nepatikslinant narkotinės medžiagos rūšies, todėl prašo iš kaltinimo šalinti tokią aplinkybę. A. M. apeliaciniame skunde taip pat apeliuojama į netinkamą kaltinimo suformulavimą nenurodant, kokią konkrečiai narkotinę medžiagą A. M. pardavė A. J.. Teisėjų kolegija tokius apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

24. Pirmiausia pastebėtina tai, kad, priešingai, negu nurodoma I. L. apeliaciniame skunde, teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nenustačius tikslaus narkotinių medžiagų kiekio išplatinimo jas pačiam kaltinamajam kartu surūkant (žr., pvz., kasacinio 2017-12-19 nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340-648/2017). Antra, nesutiktina nei su I. L., nei su A. M. apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybe, kad kaltinime nėra nurodyta, kokią narkotinę medžiagą nuteistieji platino.

25. Iš kaltinimo formuluotės „I. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją vartoti ir turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir dalį šios medžiagos išplatino. I. L. ir A. M. taip pat nuteisti už tai, kad dalį šios medžiagos veikdami bendrininkų grupe laikė, gabeno ir pardavė, o būtent I. L., 2020-09-16, apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), paprašė L. J. surasti asmenį, iš kurio jis galėtų įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). L. J., vykdydamas I. L., prašymą, tą pačią dieną, pasinaudodamas mobiliuoju telefonu ir joje esančiomis kompiuterinėmis programėlėmis, susitarė su D. J. dėl narkotinių medžiagų pardavimo I. L.. D. J. nurodžius laiką ir vietą, L. J. šią informaciją perdavė I. L., kuris tą pačią dieną apie 21.00 val., padedant ir tarpininkaujant L. J., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą vartoti ir tikslus platinti bei ją parduoti, už 400 Eur įsigijo ne mažiau kaip 24,957 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje I. L. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą iki 2020-09-17, kuomet apie 18.30 val. nenustatytą kiekį pats suvartojo, o taip pat neteisėtai, neatlygintinai išplatino nenustatytą kiekį minėtos narkotinės medžiagos A. M., V. T. ir J. Š., kur šioje vietoje ir laiku kartu ją surūkė. Tuoj po to, apie 18.45 val., toje pačioje vietoje, I. L., veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., susitarė parduoti dalį I. L. turimos narkotinės medžiagos A. J. ir tam tikslui I. L. perdavė A. M. dalį – 2,167 g narkotinės medžiagos, suvyniotos į vieną folijos lankstinuką. A. M., vykdydamas susitarimą su I. L., šios narkotinės medžiagos dalį – 2,167 g narkotinės medžiagos toliau neteisėtai laikė, gabeno iki (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur automobilyje „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 19.10 val., ją netesėtai pardavė automobilyje buvusiam A. J. už 40 Eur, kuriuos tuoj po to A. M. parnešė ir atidavė I. L.. Likusią dalį – 22,34 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), suvyniotų į 15 vienetų folijos lankstinukų ir į popieriaus lapą, I. L. toliau neteisėtai laikė iki 2020-09-17 23.00 val., kuomet kratos metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai“ akivaizdu, kad I. L. ir A. M. yra inkriminuojamas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) platinimas. Todėl apeliacinių skundų argumentai, kad neaišku, kokios narkotinės medžiagos platinimu jie yra kaltinami (kaltinimo dalykas) ir todėl ši aplinkybė iš kaltinimo turi būti šalinama, atmetami kaip nepagrįsti.

26. Be to, tai, kad asmenys, kartu su I. L. rūkę narkotinę medžiagą, nėra kaltinami jos įgijimu iš I. L., neeliminuoja I. L. kaltės ir nešalina jo atsakomybės dėl narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalių)) platinimo kartu su A. M., V. T. ir J. Š. ją surūkant. Analogiška situacija susiklostė ir kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2K-340-648/2017, kurioje asmenys, kartu rūkę narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) su nuteistąja, baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiami, tačiau tai nereiškia, kad nebuvo padarytas nusikaltimas nuteistajai platinant narkotinę medžiagą (leidžiant kitiems asmenims vartoti narkotinę medžiagą, taip ją platinant).

Dėl bausmių

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

28. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

29. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-210-222/2018).

30. I. L. prašo pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

31. Nagrinėjamoje byloje baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės I. L. skyrimo klausimą, išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas teisingos, BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus atitinkančios bausmės paskyrimui (BK 54 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, parenkant konkrečią bausmę, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-210-222/2018).

32. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam I. L. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (du epizodai) ir 260 straipsnio 1 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

33. I. L. padarė du nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimus, jis teisiamas pirmą kartą (t. 3, b. l. 77–79), vienerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 81–82), nuo 2018-04-06 užsiima individualia veikla (t. 3, b. l. 84), nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – viso proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pobūdį, I. L. charakterizuojančius duomenis ir į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta tik viena bausmės rūšis – laivės atėmimas, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad I. L. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, ir nustatė jos terminą, artimą sankcijoje numatytam minimaliam terminui, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrė artimas bausmės vidurkiui arešto bausmes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į I. L. įgytą narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalių)) kiekį – ne mažiau kaip 24,957 g. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239, nuostatomis, I. L. turimas narkotinių medžiagų kiekis beveik 5 kartus viršijo minėtose rekomendacijose nurodytą nedidelį šių narkotinių medžiagų kiekį.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgusi į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, parinkdamas I. L. skirtinų bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydžius, tinkamai įvertino visas šiems klausimams išspręsti reikšmingas aplinkybes ir I. L. paskyrė teisingą bausmę, jos keisti kita bausmės rūšimi ar nustatyti kitokį bausmės terminą nėra jokio pagrindo, todėl I. L. apeliacinio skundo prašymas skirti jam švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę atmetamas. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kitokios rūšies bausmės I. L. skyrimas ar bausmės termino sutrumpinimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

35. A. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jam švelnesnę bausmę.

36. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik viena – pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Kaip minėta, teisingumo įgyvendinimas baudžiamosios teisės paskirties kontekste suprantamas kaip teisinga pusiausvyra tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti.

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės A. M. skyrimo klausimą, akcentavo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau neįvertino to, kad A. M. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. Teisėjų kolegija, spręsdama nuteistajam A. M. skirtinos bausmės klausimą, įvertina ir tai, kad nors jo padaryta veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), pagal baudžiamąjį įstatymą minėtą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų, visgi, šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įžvelgti tokio ryškaus ir didelio A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, koks egzistuoja BK normos prasme, nes byloje nustatytas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų – 2,167 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pardavimas nėra tiek pavojingas, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos daug pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

38. Šios nusikalstamą veiką bei apelianto asmenybę ir šeiminę padėtį apibūdinančios aplinkybės duoda pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus A. M. trumpesnę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali laisvės atėmimo bausmė, bausmę. Bausmė yra prievartos priemonė, kuria siekiama, kad asmuo būtų tinkamai nubaustas už padarytą veiką, jos rūšis ir dydis turi būti pakankami, kad asmeniui būtų apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, tik tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

39. Kolegija mano, kad A. M. parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, tačiau jos terminas šiuo atveju neatitinka bausmės teisingumo principo, todėl bausmė yra A. M. per griežta. Bausmės švelninimo pagrindas jam sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, nebuvo pakankamai įgyvendintas teisingumo principas.

40. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, teisėjų kolegija nusprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti A. M. skirtina švelnesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė skiriant trumpesnį, negu numatytas minėto straipsnio sankcijoje minimalus, terminą. Teisėjų kolegijos manymu, padarytos veikos, nuteistojo asmenybės įvertinimas duoda pagrindo daryti išvadą, kad švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas būtų aiškiai proporcingas veikos pavojingumui ir, paskiriant nuteistajam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, negu nustatyta minimali BK 260 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimo bausmė, jis bus pakankamai nubaustas, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, pasiekti bausmės tikslai. Todėl, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė nuteistajam A. M. bausmę, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-07-09 nuosprendžio dalis, kuria A. M. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, keistina, paskiriant apeliantui švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė pasieks bausmės tikslus ir paskirtį, t. y. sulaikys A. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubaus, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-07-09 nuosprendį pakeisti. A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020-09-17 iki 2020-09-19 (dvi dienas).

Likusią Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-07-09 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.