- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- 1A-60-255/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- D. T.
- Advokatai
- Irmantas Motužis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. T. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 23.00 val., Vilniuje, prie prekybos ir pramogų centro „Ozas“, esančio Ozo g. 18, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, už 10,00 Eur iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,044 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią jis parsigabeno į (duomenys neskelbtini) R. T. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nenustatytą dalį šios narkotinės medžiagos jis 2020 m. birželio 24 d., apie 5.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kitaip platino – vieną kartą neatlygintinai davė parūkyti D. Ž., o likusią dalį šios narkotinės medžiagos laikė R. T. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje iki 2020 m. birželio 24 d., kol laikotarpiu nuo 20.01 val. iki 20.24 val. ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. T. gynėjas advokatas I. Motužis prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir paskirti D. T. švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.
2.1. Apelianto gynėjo nuomone, D. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nurodo, jog bylos aplinkybės, apibūdinančios D. T. veikos pavojingumą ir D. T. asmenybę, rodo, jog net švelniausios sankcijoje numatytos ir trečdaliu sumažintos bausmės paskyrimas nėra adekvatus nei D. T. įvykdytai veikai, nei jo asmenybei, o paskirtoji bausmė akcentuota tik į vienintelį tikslą – nubaudimą, nors BK 42 str. numato kur kas platesnę bausmės paskirtį ir yra neatitinkanti teisingumo principo. Apelianto gynėjo manymu, D. T. reali laisvės atėmimo bausmė šiuo konkrečiu atveju buvo paskirta ne dėl to, jog tai būtų labiausiai teisingumo principą atitinkanti bausmė, tačiau dėl to, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik vienintelę – laisvės atėmimo – bausmės rūšį, o BK 75 straipsnio nuostatos neįgalina atidėti net švelniausios laisvės atėmimo bausmės vykdymo už BK 260 str. 1 d. numatytą veiką. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog D. T. veika truko labai trumpą laiką, narkotinė medžiaga buvo išplatinta pavaišinant draugą, t. y. surūkant kartu tą pačią cigaretę su kanapėmis, be to, galėjo būti itin mažas jos kiekis, kuris net nenustatytas, nesant jokių savanaudiškų tikslų, o tik iš draugiškų paskatų, disponuota tik vienintele uždrausta medžiaga – kanapėmis, kurių, bylos duomenimis, nustatytas kiekis (0,044 g) yra daugiau nei 100 kartų mažesnis už nedidelį kiekį (5 g) kanapių ir jų dalių, nustatytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“.
2.2. Apelianto gynėjas skunde nurodo, jog nors nuosprendyje išdėstytame veikos aprašyme nenurodyta, kurioje vietoje įvyko pats narkotinės medžiagos platinimas, t. y. davimas parūkyti D. Ž., tačiau tiek iš D. T., tiek iš liudytojo D. Ž. parodymų matyti, jog cigaretė su kanapėmis, t. y. natūralios kilmės medžiaga, pasižyminčia raminamuoju, slopinančiu nervų sistemą, agresijos nesukeliančiu poveikiu, abiejų buvo surūkyta tokioje vietoje ir laiku, kai pašalinių asmenų pasirodymas itin mažai tikėtinas – 5 val. ryto ant (duomenys neskelbtini). Apelianto gynėjo manymu, reikšminga ir tai, jog narkotinėmis medžiagomis buvo pavaišintas ne niekada draudžiamų psichiką veikiančių medžiagų vartoti nebandęs ir poveikio nežinantis, tačiau jas jau anksčiau vartojęs D. Ž.. Apelianto gynėjo nuomone, paminėtos D. T. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, lyginant jas su kitų tos pačios rūšies BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų galimomis aplinkybėmis, rodo aiškiai mažesnį veikos pavojingumą.
2.3. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog D. T. neteistas, administracine tvarka baustas vienintelį kartą ir būtent dėl to paties narkotinių medžiagų vartojimo su D. Ž., yra jauno amžiaus, ir nors nesimoko, tačiau iki nusikaltimo padarymo ir po jo dirbo ne vienoje darbovietėje, kur darbdavių charakterizuojamas teigiamai, darbo santykius su UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutraukęs dėl dalyvavimo šioje byloje, tačiau šios įmonės buvo charakterizuotas teigiamai ir išreiškiant pageidavimą atnaujinti su juo darbo santykius, o šiuo metu jis taip pat dirba. Apelianto gynėjas pažymi, jog D. T. elgesys po nusikaltimo padarymo rodo, jog jis kritiškai įvertino savo nusikalstamą poelgį, kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, nevengdamas atsakomybės davė parodymus ir taip padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką. Apelianto gynėjo manymu, nors pirmosios instancijos teismas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą D. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) jau yra konstatavęs, konkrečiu atveju ne mažiau reikšminga ir tai, jog D. T. prisipažinimas dar ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl veiką padariusio asmens pavojingumo, kaltininko jaunas amžius ir gyvenimiškos patirties trūkumas ypač dažnai bausmės individualizavimą veikia būtent bausmę švelninančia linkme. Apelianto gynėjo tvirtinimu, D. T. jaunas amžius ir gyvenimiškos patirties trūkumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamam jo poelgiui, atliktam neapgalvojus to pasekmių, kadangi D. T. nurodė veikos padarymo metu net nepagalvojęs, jog, kartu rūkydamas ir taip pavaišindamas kanapėmis draugą, jis tokiu būdu narkotinę medžiagą platina, o kanapių parūkymui nusipirkęs dėl to, kad norėjo su D. Ž., kaip artimiausiu draugu, rūkant pasikalbėti apie ką tik įvykusį išsiskyrimą su savo drauge. Apelianto gynėjo nuomone, paminėtos aplinkybės rodo ir paties D. T. asmenybės mažesnį pavojingumą, todėl irgi yra pagrindas sušvelninti jam paskirtą bausmę.
3. Atsiliepimu į nuteistojo D. T. gynėjo advokato I. Motužio apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungės) prokurorė nesutinka su šiuo apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti nuosprendžiu D. T. paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktas).
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. T. gynėjas advokatas I. Motužis nesutinka su D. T. paskirta bausme, mano, jog ji yra per griežta, neatitinka teisingumo principo ir veikos bei paties nuteistojo asmenybės pavojingumo. Būtent šiais klausimais nutartyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. T. bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės mažesnį pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas šiems nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentams pritaria ir mano, jog jie yra pagrįsti.
8. Pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
9. D. T. nuteistas už veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, numatančią, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apylinkės teismas D. T. paskyrė minimalią įstatyme numatytą bausmę. Skirdamas nuteistajam D. T. bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad D. T. padarė vieną sunkų nusikaltimą, į tai, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nusikalto būdamas neteistas ir baustas administracine tvarka tik vieną kartą. Tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmė nėra teisinga.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010 ir kt.).
11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. T. bausmę, neatsižvelgė nei į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nei į D. T. asmenybės pavojingumą. D. T. yra anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas, o jo padaryta įstatymo draudžiama veika nėra tiek pavojinga, kad lemtų tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog nusikalstamos veikos aplinkybės rodo, jog D. T. padarytas nusikaltimas ir jo pasekmės iš esmės rodo mažesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kadangi D. T. už 10,00 Eur iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo nedidelį kiekį ne mažiau kaip 0,044 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – ir vėliau vieną kartą pavaišino savo draugą kanapės suktine, o tiksliau, ją kartu su juo surūkė. Šiuo atveju BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo būdo, kilusius padarinius ir kitas aplinkybes, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Pažymėtina, jog iš į bylą surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų matyti, jog toks D. T. nusikalstamas veikimas buvo vienkartinis, iš esmės nesukėlęs sunkių pasekmių, pats nuteistasis suvokė savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, nuoširdžiai gailėjosi, jog prasikalto. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apeliacinio skundo argumentams ir dėl nuteistojo D. T. asmenybės mažesnio pavojingumo. Pažymėtina, jog D. T. padarė šį nusikaltimą, būdamas neteistas, po nusikalstamos veikos padarymo jis daugiau nebeprasikalto, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog D. T. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirti ne griežčiausią – laisvės atėmimo, tačiau švelnesnę – laisvės apribojimo bausmę.
12. Atsižvelgus į tai, kad D. T. anksčiau nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nebeprasikalto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, griežčiausios – laisvės atėmimo – bausmės paskyrimas šiuo atveju neatitiktų bendrųjų baudžiamosios atsakomybės ypatumų, teisingumo bei proporcingumo principų. Įvertinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus bei anksčiau nurodytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su D. T. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, jog bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti paskyrus D. T. švelnesnę – laisvės apribojimo – bausmę, nes yra pagrindo manyti, kad D. T. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skiriant už nusikalstamą veiką švelnesnę bausmės rūšį, negu numato įstatymas. Siekiant padėti D. T. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti:
D. T. taikant BK 54 straipsnio 3 dalį už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant viso laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti D. T. galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant viso laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.