- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-29
- Bylos Nr.
- e2A-1540-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03295-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Galina Blaževič
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos, Alytaus miesto savivaldybei
- Ieškovas
- If P
- Trečiasis asmuo
- AB-firma ,,VITI“
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-97-835/2015 pagal ieškovės If P&C Insurance AS, vykdančios veiklą per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo AB-firma ,,VITI“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 16840,31 Lt žalos atlyginimo, 5% dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir UAB ,,GRT Lietuva“ (draudėjas) sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas ieškovei priklausantis vilkikas nuo įvairių rizikų, tarp jų ir eismo įvykių. 2014 m. sausio 17 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkiko vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri buvo apsemta vandens bei nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais ženklais, ir apgadino vairuojamą vilkiką. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 16840,31 Lt draudimo išmoką UAB ,,GRT Lietuva“, tuo įgydama atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Ieškovė 2014 m. vasario 24 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė iki šiol neatlygino žalos bei neinformavo ieškovės ar ketina ją atlyginti, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymą Alytaus miesto savivaldybė privalo prižiūrėti Alytaus miesto gatves taip, kad atsiradus kelio dangos defektui, keliančiam pavojų eismo saugumui, pavojinga vieta būtų nedelsiant pažymėta įspėjamaisiais ženklais ir per protingą terminą būtų atlikti kelio remonto darbai. Žala automobiliui atsirado dėl jo kontakto su jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėta ir neaptverta kelio, kurio valdytojas yra atsakovė, duobe. Kadangi nebuvo imtasi priemonių kelio defektus savalaikiai suremontuoti, todėl mano, kad atsiradusią žalą sąlygojo neteisėtas atsakovės neveikimas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie ieškinyje minimą eismo įvykį atsakovė sužinojo tik iš pateikto If P&C Insurance AS 2014 m. vasario 2 d. prašymo dėl žalos atlyginimo, adresuoto Alytaus miesto savivaldybei, po ko Alytaus miesto savivaldybė ieškovės paprašė pateikti 2014 m. sausio 17 d. įvykusio kelių eismo įvykio vietos schemą bei nuotraukas, tačiau minėtų dokumentų ieškovė nepateikė. Kadangi minėtas įvykis įvyko darbo dieną, šviesiu paros metu, esant geroms meteorologinėms sąlygoms, vilkiko vairuotojas privalėjo pastebėti kelio dalyje esančią duobę, sulėtinti greitį ir sustoti, ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės, tačiau vairuotojas nesustojo ir važiavo toliau. Dėl įvykusio eismo įvykio yra atsakingas ir vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nestabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties, todėl dalis atsakomybės už atsiradusią žalą turi tekti ir vairuotojui. Taip pat nurodė, kad 2011 m. liepos 11 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija ir AB firma ,,VITI“ (rangovas) sudarė statybos darbų rangos sutartį, kuria AB firma ,,VITI“ įsipareigojo parengti buvusio Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato ir Alytaus mėsos kombinato pramonės teritorijos infrastruktūros rekonstrukcijos - pramonės zonos (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurios atkarpoje įvyko eismo įvykis, kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymo techninius projektus. AB firma ,,VITI“ neužtikrino, kad statybvietėje esantys keliai būtų saugūs bei nepaženklino kelio įspėjamaisiais ženklais. Pagal rangos sutartį AB firma ,,VITI“ atsakinga už bet kokį šių kelių remontą, kurio galėjo prireikti. Alytaus miesto savivaldybės administracija nuo 2011 m. spalio 11 d. iki dabar nedisponuoja minėtu kelio ruožu, todėl atsakovei neatsiranda prievolės patirtai žalai atlyginti, atsakove byloje turėtų būti AB firma ,,VITI“. Nors rangos sutartis tarp Alytaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens AB firmos ,,VITI“ nutraukta, tačiau statybvietė Alytaus miesto savivaldybei neperduota.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Alytaus miesto savivaldybės administracijos, 4877,29 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4877,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 979,01 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei If P&C Insurance AS filialui bei 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui AB firmai ,,VITI“. Teismas nurodė, kad 2014 m. sausio 17 d. apie 14 val. Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr.132 įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas Z. B., vairuodamas automobilį (vilkiką) SCANIA G400, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ROHK (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri buvo apsemta vandens ir nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais ženklais, ko pasekoje apgadino minėtą automobilį. Prieš eismo įvykį ieškovė su UAB ,,GRT Lietuva“ (draudėjas) sudarė 2013 m. balandžio 11 d. Transporto priemonių draudimo sutartį (Transporto priemonių draudimo liudijimas (polisas) Nr. 00094127), kuria minėtas vilkikas buvo apdraustas nuo įvairių rizikų, tame tarpe eismo įvykių, ir kurios pagrindu ieškovė If P&C Insurance AS filialas įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 16840,31 Lt draudimo išmoką vilkiko savininkei UAB ,,GRT Lietuva“, tuo įgydama atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. 2011 m. liepos 11 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo AB firma ,,VITI“ (rangovas) sudarė statybos darbų rangos sutartį, kuria AB firma ,,VITI“ įsipareigojo parengti buvusio Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato ir Alytaus mėsos kombinato pramonės teritorijos infrastruktūros rekonstrukcijos - pramonės zonos (duomenys neskelbtini) gatvėje, Alytuje, kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymo techninius projektus, bei tą pačią dieną statybvietė perdavimo-priėmimo aktu buvo perduota AB firmai ,,VITI“. Tačiau 2013 m. birželio 13 d. atsakovė informavo trečiąjį asmenį, kad nutraukia su trečiuoju asmeniu rangos sutartį. Šias aplinkybes ir tai, kad minėta rangos sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo nutraukta minėto eismo įvykio metu (2014 m. sausio 17 d.), patvirtina ir tarp trečiojo asmens ir atsakovės vykstantis ginčas kitoje civilinėje byloje, kuri šiuo metu nagrinėjama Kauno apygardos teisme, dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos prisiteisimo. Teismas sprendė, kad kelio, esančio Alytaus mieste ties (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu pastatu Nr. 132, kur 2014 m. sausio 17 d. įvyko eismo įvykis ir kurio metu buvo apgadintas vilkikas dėl kelio dalyje esančios duobės, valdytojas buvo atsakovė. Ieškovės prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Alytaus miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad transporto priemonę (vilkiką) vairavęs asmuo, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė, kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo tinkamai paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, spėliojimais, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Žalos dydis įrodytas. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog bus kompensuojamos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui nepateikta. Turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo teisės aktuose aiškiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, taip užtikrinant saugų eismą. Teismas sprendė, kad Alytaus miesto savivaldybė, 2013 m. birželio 13 d. vienašališkai nutraukusi rangos sutartį su trečiuoju asmeniu AB firma ,,VITI“, eismo įvykio dieną, t. y. 2014 m. sausio 17 d., buvo minėto kelio ruožo savininke ir įstatymų pagrindu būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą. Alytaus miesto savivaldybė neužtikrino (duomenys neskelbtini) gatvės, ties pastatu Nr. 132, Alytuje, tinkamos priežiūros, jos savalaikio remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, kompensuojant išlaidas, kurios yra būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui realiai pagrįstos ir įrodyto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė bei išaiškino materialines teisės normas, netinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nuostatų.
2. Teismas klaidingai padarė išvadą, kad kelio, kur įvyko eismo įvykis ir kurio metu buvo apgadintas vilkikas dėl kelio dalyje esančios duobės, valdytojas buvo apeliantė. Teismas neįvertino aplinkybės ir nepasisakė dėl to, jog eismo įvykio metu kelias bei visa statybvietė nebuvo grąžinta perdavimo - priėmimo aktu Alytaus miesto savivaldybės administracijai.
3. Teismas nevertino aplinkybių, kad rangovas AB firma „VITI“ sutartyje įsipareigojo visus statybos rangos darbus atlikti per 8 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, tačiau per nurodytą laikotarpį (nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2013 m. birželio 13 d.) sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, sutartimi prisiimtų darbų pilna apimtimi neatliko. Statybvietė, kaip tai numato pasirašyta statybos darbų rangos sutartis, iki šios dienos nėra perduota apeliantei, todėl statybviete, jos saugumu iki eismo įvykio ir po jo rūpintis bei atlyginti atsiradusią žalą turėjo rangovas. Sutartimi rangovas įsipareigojo ir privalėjo užtikrinti, kad statybvietė ir visos tokios patekimui į statybvietę naudojamos patalpos bei keliai būtų saugūs, paženklinti įspėjamaisiais ženklais ir nekeltų pavojaus užsakovo personalui ir tretiesiems asmenims. Tačiau to nepadarė, nors tai padaryti privalėjo, nes iki šios dienos statybvietė yra jo žinioje.
Atsiliepimas
Ieškovė If P&C Insurance AS, vykdanti veiklą per If P&C Insurance AS filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantė nedetalizavo pažeidimų bei neatskleidė jų esmės, o tik apsiribojo bendrom frazėm dėl neva pažeistų procesinės teisės normų.
2. Apeliantė skundu neginčija žalos atsiradimo fakto, žalos dydžio, vairuotojo kaltės bei tos aplinkybės, kad ginčo automobilis (vilkikas) buvo apgadintas būtent ginčo duobėje, tačiau nepagrįstai teigia, kad ginčo kelio valdytoju buvo trečiasis asmuo AB firma „VITI“. 2013 m. birželio 13 d. atsakovė informavo trečiąjį asmenį, kad, vadovaudamasi 2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutartimi, nutraukia su trečiuoju asmeniu rangos sutartį. Tai, kad minėta rangos sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo nutraukta eismo įvykio metu, patvirtina ir tarp trečiojo asmens ir atsakovės vykstantis ginčas kitoje civilinėje byloje.
Šalies argumentai
3. Apeliantė skunde nurodo, kad trečiasis asmuo iki šiol nėra perdavęs statybvietės apeliantei, todėl ginčo kelio valdytoju iki šios dienos laikytinas trečiasis asmuo. Apeliantė 2014-09-23 d. sudarė naują Rangos sutartį su UAB „Alkesta“ dėl ginčo kelio remonto. Ši aplinkybė užfiksuota apeliantės į bylą pateiktoje 2014-12-03 Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 21850-413/2013. Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantė, 2013-06-13 nutraukusi rangos sutartį su trečiuoju asmeniu, nuo šios dienos tapo ginčo kelio valdytoju. Nebūdama kelio valdytoju, ji nebūtų galėjusi sudaryti naujos rangos sutarties su nauja rangos bendrove dėl to paties kelio remonto. Po 2013-06-13 rangos sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo neturėjo galimybės daryti ginčo keliui jokio ūkinio ar fizinio poveikio, t.y. nebuvo šio kelio valdytoju.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB firma „VITI“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir surašymą. Apeliantė dar 2014-09-23 dėl ginčo kelio remonto darbų atlikimo sudarė rangos sutartį su UAB „Alkesta“. Todėl po 2013-06-13, t. y. rangos sutarties nutraukimo, AB-F „VITI“ neturėjo galimybės daryti jokio fizinio ir ūkinio poveikio ginčo keliui. Pačios rangos sutarties nuostatos nenumatė AB-F „VITI“ pareigos perduoti statybvietę apeliantei jos nutraukimo atveju, o numatė tik pareigą palikti statybvietę. Todėl valdymas nuo rangos sutarties nutraukimo momento perėjo apeliantei. Rangos sutarties tekstas buvo rengtas apeliantės, todėl remiantis CK 6.193 str. 4 d. nuostatomis sutarties sąlygos yra aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Apeliantė savo skunde nurodo, kad statybos darbų perdavimas ir priėmimas turi būti įforminamas aktu. Taip apeliantė klaidina teismą siekdama ginčo santykiui pritaikyti teisės normas, kurios reglamentuoja statybos darbų, bet ne statybvietės, priėmimo-perdavimo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Byloje nustatyta, kad ieškovė – „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdanti savo veiklą per „IF P&C Insurance AS“ filialą, atlygino 16 840,31 Lt (4877,29 Eur) žalą dėl eismo įvykio 2014 m. sausio 17 d. apie 13.50 val. Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) 132, kai Z. B., vairuodamas apdraustą vilkiką SCANIA G400, įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri buvo apsemta vandens bei nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais ženklais, ir apgadino vairuojamą vilkiką. Ieškovė teigia, kad jos patirtus nuostolius turi atlyginti atsakovė – Alytaus miesto savivaldybė, atsakinga už Alytaus miesto gatvių priežiūrą, ir prašė priteisti iš atsakovės 16 840,31 Lt (4877,29 Eur) žalos atlyginimo bei 5 proc. metines procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl netinkamo aplinkybių įvertinimo, atsakingo už padarytą žalą asmens (atsakovo) nustatymo.
Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės vieninteliu esminiu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai padarė išvadą, kad kelio, esančio Alytaus mieste ties (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu pastatu Nr. 132, kur 2014 m. sausio 17 d. įvyko eismo įvykis ir kurio metu buvo apgadintas vilkikas SCANIA G400 dėl kelyje esančios duobės, valdytojas buvo apeliantė.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektas yra ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Seesam Insurance AS v. UAB „Grinda“, bylos Nr. 3K-3-108/2013). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs, įrodinėjimo pareiga nuginčyti šią prezumpciją tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui – jie gali įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Seesam Insurance AS v. UAB „Grinda“, bylos Nr. 3K-3-108/2013). Taigi pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato ar statinio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris viešame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas). Kai neįregistruotas viešame registre statinys, jo savininkas (valdytojas) kaip atsakomybės už statinį subjektas identifikuojamas pagal tai, ar toks asmuo įstatymo arba sutarties pagrindu yra įgijęs teisinę pareigą valdyti.
Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl kelio, esančio Alytaus mieste ties (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu pastatu Nr. 132, savininkas yra Alytaus miesto savivaldybė – atsakovė.
Nors faktinėmis aplinkybėmis dėl skirtingų sutarčių rūšių civilinės bylos ir skiriasi, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartyje (civilinė byla UAB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015) pateiktas teisinis išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju: nustačius savininką, jei jis nurodytų, kad pagal sutartį atsakomybė tenka kitam asmeniui, teismai turėtų tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes, ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė, ar šis asmuo pagal sutartį tapo atsakingas už kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, į kurią įvažiavus buvo apgadinta transporto priemonė ir atsirado žalos.
Nagrinėjamu atveju apeliantė būtent ir siekia įrodyti, jog 2011 m. liepos 11 d. Statybos darbų rangos sutarties Nr. SR-1007 pagrindu objekto, kuriame įvyko eismo įvykis, faktiniu valdytoju buvo rangovas – byloje trečiasis asmuo AB firma „VITI“, kuris ir turi atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės ir nepasisakė dėl to, jog eismo įvykio metu minėtas kelias bei visa statybvietė nebuvo grąžinta perdavimo – priėmimo aktu Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apeliantės motyvai – nepagrįsti.
Remdamasis ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 2011 m. liepos 11 d. Statybos darbų rangos sutartis Nr. SR-1007/0424-J-2716 (toliau - Rangos sutartis) ir 2011 m. liepos 11 d. Statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 1-0-1 patvirtina, kad 2011 m. liepos 11 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo AB firma ,,VITI“ (rangovas) sudarė statybos darbų rangos sutartį, kuria AB firma ,,VITI“ įsipareigojo parengti buvusio Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato ir Alytaus mėsos kombinato pramonės teritorijos infrastruktūros rekonstrukcijos - pramonės zonos (duomenys neskelbtini) gatvėje, Alytuje, kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymo techninius projektus, darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus (Rangos sutarties 2.1 p.) bei tą pačią dieną statybvietė ir jos valdymo teisė perdavimo - priėmimo aktu buvo perduota AB firmai ,,VITI“ (Rangos sutarties 4.1 p.). Tačiau 2013 m. birželio 13 d. atsakovė informavo trečiąjį asmenį, kad, vadovaudamasi 2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutartimi ( jos 12.3.2 p.), nutraukia su trečiuoju asmeniu Rangos sutartį ir pareikalavo iki 2013 m. liepos 2 d. pateikti reikiamus dokumentus, kuriuos turi būti pasirašęs statinio techninis prižiūrėtojas, objekto užbaigimui ir perduoti statybos aikštelę, pateikti tinkamai atliktų, bet dar neapmokėtų darbų aktus ir sąskaitas faktūras, ką patvirtina Alytaus miesto savivaldybės administracijos raštai: 2013 m. birželio 13 d. Nr. SD-4156(6.18), 2013 m. liepos 8 d. Nr. SD-4704(6.18), 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nr. SD-5828(6.18), bei įspėjo, jog priešingu atveju, ji – kaip užsakovas, vienašališkai nustatys objekte esamą situaciją ir po 2013 m. rugsėjo 27 d. atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų nepriims ir jų neapmokės (2013 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. SD-5268(6.18). Šias aplinkybes ir tai, kad minėta rangos sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo nutraukta minėto eismo įvykio metu (2014 m. sausio 17 d.), patvirtina ir tarp trečiojo asmens ir atsakovės vykstantis ginčas kitoje civilinėje byloje, kuri šiuo metu nagrinėjama Kauno apygardos teisme, dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos prisiteisimo (LITEKO duomenys, Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. 2-854-413/2015). Tai patvirtina byloje pateikta Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1850-413/2014, proceso Nr. 2-56-3-00290-2014-1 (t. y. ta pati civ. byla Nr. 2-854-413/2015). Minėtos 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties turinys rodo, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį Alytaus miesto savivaldybės administracija taip pat patvirtina, jog Rangos sutartį jį nutraukė vienašališkai todėl, kad statybos objekte darbai vyksta vangiai, nevykdomi techninės priežiūros reikalavimai, neteikiami atliktų darbų aktai; visa tai atsakovė įvertino kaip esminį sutarties pažeidimą (CPK 187 str., 182 str. 5 p.). Tokiu atveju, pagal Rangos sutarties 12.7.3 punktą, sutarties nutraukimo įsigaliojimo atveju pagal bet kurį sutarties sąlygų punktą, rangovas per užsakovo nurodytą terminą privalėjo pašalinti visus rangovo įrenginius ir kitus daiktus iš statybvietės ir pats palikti statybvietę. AB firmai „VITI“ teigiant, jog po 2013 m. birželio 13 d., t. y. Rangos sutarties nutraukimo, ji privalėjo palikti statybvietę, ką ir atliko, apeliantė atsikirtimų pagrindų šios aplinkybės nepaneigia. Apeliantė nurodo, kad statybvietė ir iki apeliacinio skundo pateikimo jai nėra perduota perdavimo – priėmimo aktu, kaip tai numatyta Rangos sutarties 6.5 punkte, tačiau šio Rangos sutarties punkto nuostatos reglamentuoja darbų pabaigą pagal sutartį užsakovui užbaigus visus sutartyje numatytus darbus, o nagrinėjamu atveju pati apeliantė pripažįsta, jog sutartį vienašališkai ji nutraukė rangovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, sutartimi prisiimtų darbų neatlikus pilna apimtimi. Apeliantei vienašališkai nutraukus Rangos sutartį ir taip sustabdžius Rangos sutartyje numatytus darbus, būtent apeliantei atsirado pareiga organizuoti statinio konservavimo darbus, tokius kaip iškasų užpylimą ar aptvėrimą, įspėjamųjų ženklų pastatymą ir kitų saugos priemonių atlikimą bei kt., o jų neatlikus, atsakomybė už dėl to atsiradusius nuostolius tenka jai pačiai (Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1.2 p., 31 p., 5 priedo 8.2 p., 15 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-135/2014). Apeliantės nurodomą aplinkybę, jog trečiasis asmuo jai iki šiol nėra perdavęs statybvietės (tame tarpe ir ginčo kelio), todėl jis ir laikytinas ginčo kelio valdytoju, taip pat paneigia ir 2014 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuotos pačios apeliantės nurodytos aplinkybės, jog su naujuoju rangovu UAB „Alseka“ 2014 m. rugsėjo 23 d. ji sudarė statybos rangos sutartį Nr. SR-1049 ir naujasis rangovas atliks darbus, kurių nesugebėjo atlikti AB firma „VITI“ pagal Statybos rangos sutartį Nr. SR-1007/0424-J-2716, kas leidžia daryti išvadą, jog po 2013 m. birželio 13 d. įspėjimo po 20 d. nutraukusi Rangos sutartį su trečiuoju asmeniu AB firma „VITI“, ji tapo ginčo kelio valdytoju, nes priešingu atveju ji nebūtų galėjusi sudaryti sutarties su nauju rangovu dėl to paties kelio remonto neatliktų darbų. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelio, esančio Alytaus mieste ties (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu pastatu Nr. 132, kur 2014 m. sausio 17 d. įvyko eismo įvykis ir kurio metu buvo apgadintas vilkikas SCANIA G400, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelio dalyje esančios duobės, valdytojas (savininkas) buvo atsakovė.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus deklaratyvius, bendro pobūdžio apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl žalos atlyginimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė tiek procesinės, tiek materialiosios teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. V. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE – 3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. (J. V.) v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-423/2010; ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą iš esmės siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos jos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados, nei skundžiamame sprendime.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiai savo veiklą per „IF P&C Insurance AS“ filialą, ir UAB firmai „VITI“ jų turėtas bylinėjimosi išlaidos – atskirai kiekvienai po 400 Eur, už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų 8.11p.), kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos mokėjimą patvirtinančiais dokumentais, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Alytaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Alytaus miesto savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188706935, uždarajai akcinei bendrovei firmai „VITI“, įmonės kodas 221504240, 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Priteisti iš Alytaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Alytaus miesto savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188706935, „IF P&C Insurance AS“ (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje vykdančiai savo veiklą per „IF P&C Insurance AS“ filialą (filialo kodas 302279548), 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.