- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- e2-97-835/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03295-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Ieškovas
- If P
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Alytaus miesto savivaldybės administracijos, Alytaus miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui AB firmai ,,VITI“
- Trečiasis asmuo
- AB firmai ,,VITI“
- Kategorijos
- 27.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant ieškovės If P&C Insurance AS filialo atstovui advokato padėjėjui A. D., atsakovės Alytaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Alytaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei E. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės If P&C Insurance AS filialo ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui AB firmai ,,VITI“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 16840,31 Lt žalos atlyginimo, 379,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 5% dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas ieškinį teismo posėdyje palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė ir UAB ,,GRT Lietuva“ (draudėjas) sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas vilkikas SCANIA G400, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įvairių rizikų, tame tarpe eismo įvykių. 2014 m. sausio 17 d. apie 13.50 val. Alytaus mieste, Naujoji g. 132, įvyko eismo įvykis, kurio metu Z. B., vairuodamas vilkiką SCANIA G400, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri buvo apsemta vandens bei nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais ženklais, ir apgadino vairuojamą vilkiką. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 16840,31 Lt draudimo išmoką UAB ,,GRT Lietuva“, tuo įgydama atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Ieškovė 2014 m. vasario 24 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė iki šiol neatlygino žalos bei neinformavo ieškovės ar ketina ją atlyginti. Nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą Alytaus miesto savivaldybė privalo prižiūrėti Alytaus miesto gatves taip, kad atsiradus kelio dangos defektui, keliančiam pavojų eismo saugumui, pavojinga vieta būtų nedelsiant pažymėta įspėjamaisiais ženklais ir per protingą terminą būtų atlikti kelio remonto darbai. Mano, kad paminėtas eismo įvykis įvyko dėl to, kad eismo saugumui grėsmę keliantys kelio, dangos defektai, t. y. gili duobė, nebuvo tinkamai pažymėti, ko pasekoje automobilio vairuotojui nebuvo galima pastebėti. Žala automobiliui atsirado dėl jo kontakto su jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėta ir neaptverta kelio, kurio valdytojas yra atsakovė, duobe. Kadangi nebuvo imtasi priemonių kelio defektus savalaikiai suremontuoti, todėl mano, kad atsiradusią žalą sąlygojo neteisėtas atsakovės neveikimas.
Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie ieškinyje minimą eismo įvykį atsakovė sužinojo tik iš pateikto If P&C Insurance AS 2014 m. vasario 2 d. prašymo dėl žalos atlyginimo, adresuoto Alytaus miesto savivaldybei, po ko Alytaus miesto savivaldybė ieškovės paprašė pateikti 2014 m. sausio 17 d. įvykusio kelių eismo įvykio vietos schemą bei nuotraukas, tačiau minėtų dokumentų ieškovė nepateikė. Kadangi minėtas įvykis įvyko 2014 m. sausio 17 d. apie 14 val., darbo dieną, šviesiu paros metu, esant geroms meteorologinėms sąlygoms, vilkiko vairuotojas privalėjo pastebėti kelio dalyje esančią duobę, sulėtinti greitį ir sustoti, ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės, tačiau vairuotojas nesustojo ir važiavo toliau. Mano, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra atsakingas ir vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nestabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties, todėl dalis atsakomybės už atsiradusią žalą turi tekti ir vairuotojui. Taip pat nurodė, kad 2011 m. liepos 11 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija ir AB firma ,,VITI“ (rangovas) sudarė statybos darbų rangos sutartį, kuria AB firma ,,VITI“ įsipareigojo parengti buvusio Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato ir Alytaus mėsos kombinato pramonės teritorijos infrastruktūros rekonstrukcijos - pramonės zonos Naujojoje gatvėje (minėtoje gatvėje, kurio atkarpoje įvyko eismo įvykis), Alytuje, kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymo techninius projektus. Tą pačią dieną statybvietė perdavimo priėmimo aktu buvo perduota AB firma ,,VITI“, statybvietė iki šios dienos dar nėra grąžinta perdavimo – priėmimo aktu Alytaus miesto savivaldybės administracijai. AB firma ,,VITI“ neužtikrino, kad statybvietėje esantys keliai būtų saugūs bei nepaženklino kelio įspėjamaisiais ženklais, taip kaip numatyta pasirašytoje rangos sutarties 5.10.3. papunktyje. Pabrėžė, kad pagal rangos sutarties 5.10.3. papunktį AB firma ,,VITI“ atsakinga už bet kokį šių kelių remontą, kurio galėjo prireikti, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija nuo 2011 m. spalio 11 d. iki dabar nedisponuoja minėtu kelio ruožu, todėl mano, kad atsakovei neatsiranda prievolės patirtai žalai atlyginti, kad atsakove byloje turėtų būti AB firma ,,VITI“. Patvirtino trečiojo asmens AB firma ,,VITI“ atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad rangos sutartis tarp Alytaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens AB firmos ,,VITI“ nutraukta, tačiau pabrėžė, kad statybvietė Alytaus miesto savivaldybei neperduota.
2015 m. kovo 12 d. teisme gautas trečiojo asmens AB firmos ,,VITI“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašo ieškovės ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra bei priteisti AB firmai ,,VITI“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, jog AB firma ,,VITI“ nuo 2011 m. spalio 11 d. iki dabar yra ieškinyje minėto kelio, kurio atkarpoje įvyko eismo įvykis, valdytoja. Pabrėžė, kad atsakovė, klaidindama teismą, nuslėpdama aplinkybę, jog atsakovės iniciatyva nuo 2013 m. liepos 2 d., t. y. beveik likus pusei metų iki eismo įvykio, minėta rangos sutartis buvo nutraukta, nes 2013 m. birželio 13 d. atsakovė raštu informavo AB firmą ,,VITI“, kad ji nuo 2013 m. birželio 13 d. vienašališkai nutraukia rangos sutartį. Tai patvirtina ir šiuo metu tarp trečiojo asmens ir atsakovės vykstantis ginčas Kauno apygardos teisme. Pažymi, kad nutraukus rangos sutartį, buvo sustabdyti pagal rangos sutartį vykdomi statybos darbai. Todėl ieškinyje nurodyto eismo įvykio metu AB firma ,,VITI“ nevaldė statybvietės, nebuvo atsakinga už statybvietę ir nėra atsakinga už eismo įvykio metu kilusią žalą.
Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens AB firmos ,,VITI“ atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Civilinėje byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos, patirtos įvažiavus į gatvėje esančią duobę, atlyginimo iš kelio savininko – Alytaus miesto savivaldybės lėšų. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnio nuostatomis (jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens), mano, kad padarytą turtinę žalą – 16840,31 Lt turėtų atlyginti Alytaus miesto savivaldybė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 17 d. apie 14 val. Alytaus mieste, Naujojoje gatvėje prie namo Nr.132 įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas Z. B., vairuodamas automobilį (vilkiką) SCANIA G400, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ROHK ANH 19/9-9, valstybinis numeris EB 599, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri buvo apsemta vandens ir nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais ženklais, ko pasekoje apgadino minėtą automobilį, t. y. buvo apgadinti priekinis bamperis ir dešinės automobilio pusės žibintai. Vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Tai patvirtina byloje esantis 2014 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas ROIK: 07-14-8124648 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir 2014 m. sausio 18 d. vairuotojo Z. B. paaiškinimas bei fotonuotraukos. Prieš eismo įvykį ieškovė su UAB ,,GRT Lietuva“ (draudėjas) sudarė 2013 m. balandžio 11 d. Transporto priemonių draudimo sutartį (Transporto priemonių draudimo liudijimas (polisas) Nr. 00094127), kuria buvo apdraustas vilkikas SCANIA G400, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įvairių rizikų, tame tarpe eismo įvykių, ir kurios pagrindu ieškovė If P&C Insurance AS filialas įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 16840,31 Lt draudimo išmoką vilkiko savininkei UAB ,,GRT Lietuva“, tuo įgydama atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, ką patvirtina 2014 m. vasario 18 d. raštas dėl draudimo išmokos pagal 2014 m. vasario 17 d. pranešimą, žalos skaičiavimo išvada, 2014 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0000081351. 2014 m. vasario 24 d. prašymas Nr. RG-IF/7P/0019499 patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę Alytaus miesto savivaldybę dėl nuostolių atlyginimo, informuodama, kad ieškovė, išmokėdama ieškinyje nurodytą draudimo išmoką, atlygino UAB ,,GRT Lietuva“ žalą, patirtą dėl 2014 m. sausio 17 d. eismo įvykio. Duomenų, kad atsakovė žalą būtų atlyginusi, byloje nėra.
2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutartis Nr. SR-1007 ir 2011 m. liepos 11 d. Statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 1-0-1 patvirtina, kad 2011 m. liepos 11 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo AB firma ,,VITI“ (rangovas) sudarė statybos darbų rangos sutartį, kuria AB firma ,,VITI“ įsipareigojo parengti buvusio Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato ir Alytaus mėsos kombinato pramonės teritorijos infrastruktūros rekonstrukcijos - pramonės zonos Naujojoje gatvėje, Alytuje, kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymo techninius projektus, bei tą pačią dieną statybvietė perdavimo - priėmimo aktu buvo perduota AB firma ,,VITI“. Tačiau 2013 m. birželio 13 d. atsakovė informavo trečiąjį asmenį, kad, vadovaudamiesi 2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutartimi, nutraukia su trečiuoju asmeniu rangos sutartį, ką patvirtina Alytaus miesto savivaldybės administracijos raštai: 2013 m. birželio 13 d. Nr. SD-4156(6.18), 2013 m. liepos 8 d. Nr. SD-4704(6.18), 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nr. SD-5828(6.18). Šias aplinkybes ir tai, kad minėta rangos sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo nutraukta minėto eismo įvykio metu (2014 m. sausio 17 d.), patvirtina ir tarp trečiojo asmens ir atsakovės vykstantis ginčas kitoje civilinėje byloje, kuri šiuo metu nagrinėjama Kauno apygardos teisme, dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos prisiteisimo. Tai patvirtina byloje pateikta Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1850-413/2014, proceso Nr. 2-56-3-00290-2014-1. Taigi, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kelio, esančio Alytaus mieste ties Naujoji gatvėje esančiu pastatu Nr. 132, kur 2014 m. sausio 17 d. įvyko eismo įvykis ir kurio metu buvo apgadintas vilkikas SCANIA G400, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelio dalyje esančios duobės, valdytojas buvo atsakovė.
Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Ieškovė siekia jos nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Alytaus miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos : 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. Šio straipsnio 32 punkte, kaip viena iš savivaldybių priskirtųjų savarankiškų funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo užtikrinimas. Paminėta savivaldybės funkcija atskleidžiama ir specialiame įstatyme, o būtent Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kuriame įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog ieškovės prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Alytaus miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.
Byloje nėra objektyvių duomenų, kad transporto priemonę (vilkiką) vairavęs asmuo, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime ROIK: 07-14-8124648, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė, kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo tinkamai paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje, kurioje įvyko ieškinyje minimas eismo įvykis, buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamojoje kelio dangoje esančias duobes, taip pat nėra.
Pabrėžtina, kad policijos pareigūnai, susipažinę su vaizdo įrašu, nustatė, kad vairuotojo Z. B. paaiškinimas dėl eismo įvykio atitinka vaizdo įraše užfiksuotus faktus (2014 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas ROIK: 07-14-8124648 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną).
Taigi byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina įvykio faktą. Atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, spėliojimais, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Žalos dydis įrodytas. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog bus kompensuojamos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nepateikta. Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo teisės aktuose aiškiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, taip užtikrinant saugų eismą.
Nors atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog Alytaus miesto savivaldybė eismo įvykio metu nebuvo kelio dalies, kurioje 2014 m. sausio 17 d. įvyko kelių eismo įvykis, valdytoja ir negali atsakyti už padarytą žalą, tačiau iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad Alytaus miesto savivaldybė, 2013 m. birželio 13 d. vienašališkai nutraukusi rangos sutartį su trečiuoju asmeniu AB firma ,,VITI“, eismo įvykio dieną, t. y. 2014 m. sausio 17 d., buvo minėto kelio ruožo savininke ir aukščiau minėtų įstatymų pagrindu, būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl nuolatinio gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės.
Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovė tinkamai neatliko, taip beje pažeisdama ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog Alytaus miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neužtikrino Naujosios gatvės, ties pastatu Nr. 132, Alytuje, tinkamos priežiūros, jos savalaikio remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, kompensuojant išlaidas, kurios yra būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti ir iš atsakovės priteisiant turtinės žalos atlyginimą (Vilniaus apygardos teismo 2012-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1375-661/2012, procesinis Nr. 2-04-3-00863-2011-0; Kauno apygardos administracinio teismo 2013-12-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1661-406/13, procesinis Nr. 3-62-3-01000-2013-1).
CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Nagrinėjamos bylos atveju aplinkybių, numatytų CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Ieškovė prašo priteisti 16840,31 Lt. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.
CK 6.2 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Nagrinėjamu atveju prievoliniai teisiniai santykiai kilo iš delikto (CK 6.263 str.). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 109,77 Eur (379,00 Lt) žyminis mokestis ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą – 869,24 Eur, iš viso 979,01 Eur – ieškovei bei pagrįstos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą – 200,00 Eur trečiajam asmeniui (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Alytaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovei If P&C Insurance AS filialui 4877,29 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4877,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 979,01 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Alytaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam asmeniui AB firmai ,,VITI“ 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.