- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- 1-51-914/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43238-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- T. K.
- Civilinis ieškovas
- G. K., S. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. vairuodamas kelių transporto priemonę padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent: 2019-10-09 apie 18 val. ties (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę lengvąjį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 109 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir prieš keisdamas važiavimo kryptį – prieš sukdamas į kairėje pusėje esančio namo kiemą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad atlikti posūkį yra saugu, nepraleido priešinga kryptimi (duomenys neskelbtini) tiesiai važiuojančio motociklo „Honda CBR 125 R-D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K., ir dėl to susidūrė su motociklu, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojai G. K. dėl kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio ir kairio kelio sąnario raiščių plyšimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-10-09 apie 18 val., pasiėmęs vaikus, važiavo (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), pravažiavo geležinkelio pervažą, nusileidus nuo kalnelio yra greičio ribojimo kalnelis. Kai jį pravažiavo, per galinio vaizdo veidrodėlį matė iš paskos važiuojantį automobilį, pravažiavus greičio ribojimo kalnelį to automobilio nebematė ir pamanė, kad tas automobilis yra lenkimo momente. Tada pasitraukė šiek tiek į kairę ir per veidrodėlį nematė to automobilio. Tada įjungė posūkį ir darė manevrą į kairę pusę, suko į kiemą. Pasukus į kairę pajuto duslų smūgį dešinėje mašinos pusėje. Išlipęs apibėgo aplink automobilį, iš pradžių pamatė gulintį motorolerį, o paskui prie galo gulinčią jo vairuotoją. Pamatęs vairuotoją, iš karto prie jos pribėgo pažiūrėti, ar nereikia suteikti skubios pagalbos, po to iš karto skambino telefonu 112, pranešė apie esamą situaciją. Šioje situacijoje yra kaltas, nes nepastebėjo, kad nukentėjusioji atvažiuoja iš priekio. Motoroleris važiavo jam iš priešingos pusės ir sukdamas į kairę jis nepraleido motorolerio. Suko į kiemą. Tuo metu oro sąlygos nebuvo labai geros, buvo dulksna, matomumas nebuvo geras. Mano, kad per daug dėmesio skyrė automobiliui, kuris važiavo jam iš galo, todėl nepamatė motorolerio. Negali paaiškinti, kodėl nematė priekyje atvažiuojančio motorolerio. Kai priėjo, motoroleris jau buvo užgesęs. Įvykis vyko apie 18 val., todėl jau buvo prieblanda. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta kaltinime. Sutinka su faktinėmis aplinkybėmis, kurios nurodytos kaltinime. Vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Gailisi dėl to, ką padarė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2019-10-09 apie 18 val. ji motociklu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš namų. Važiavo į (duomenys neskelbtini). Iš jos namų kelias tiesus, važiavo apie 50-55 km/val. greičiu. Tą dieną buvo apsiniaukę, anksčiau buvo liję, tačiau tuo metu jau nebelijo, tik kelias buvo slidokas. Buvo apsirengusi šviesiais džinsais, mėlyna striuke, buvo užsidėjusi šalmą, ant kurio buvo apsauginis stiklas. Važiuodama link (duomenys neskelbtini) matė iš priekio atvažiuojančius tris automobilius. Matė, kaip vidurinis važiuojantis automobilis užsimetė dešiniau, suprato, kad jis nori suktis. Ji pradėjo lėtinti greitį. Automobilis staiga suko į kairę. Tai pamačiusi ji pradėjo staigiai stabdyti, tada ją nubloškė nuo motociklo ant kelio, o pats motociklas nulėkė ir atsitrenkė į automobilį. Galvoja, kad tai ją ir išgelbėjo. Kai pamatė automobilį, besiruošiantį sukti į kairę pusę, atstumas tarp jų buvo apie 50 metrų. Jos motocikle automatiškai užsidega priekinis žibintas, o ar automobilis važiavo su įjungtais priekiniais žibintais, neprisimena. Motociklą staigiai stabdė iš karto pamačiusi, kad automobilis staigiai daro posūkį. Tuo metu jai iki automobilio buvo likęs atstumas kaip per kambarį, t. y. kokie 5-6 metrai. Po avarijos automobilio vairuotojas išlipo, priėjo, iš kalbos suprato, kad skambino ir kvietė greitąją pagalbą. Kai ji pradėjo ieškoti telefono, jis jos paklausė gal yra kas netoli, tai ji suvedė numerį, jis paskambino tėčiui. Vairuotojas buvo prie jos, kai ji gulėjo ant kelio, buvo atėjęs į ligoninę vieną kartą, tačiau kai sužinojo, kokie jos sužalojimai, daugiau nebebuvo. Pamačiusi automobilio vairuotoją įvykio vietoje, jį atpažino iš karto, jis dirbo toje mokykloje, kur ji anksčiau mokėsi, jis dirbo su neįgaliais vaikais. Kai automobilio vairuotojas priėjo prie jos, ji jo paklausė, kodėl taip pasielgė, tai jis atsakė, kad jos nematė. Tai logiška, kadangi jis užsimetė dešiniau, o prieš jį važiavo kitas automobilis, kuris ir galėjo jam sutrukdyti ją pamatyti (jie važiavo kolona trys automobiliai) (1 t., b. l. 57-58).
Liudytoju G. K. parodė, kad jo dukra G. K. 2019-08-29 išsilaikė vairuotojo kategoriją, leidžiančią važiuoti motociklu (anksčiau ji buvo išsilaikiusi AM kategoriją ir važinėjo motoroleriu). Motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu, jis draustas, technikai tvarkingas. 2019-10-09 apie 18 val. buvo namuose garaže, kai pamatė, kad dukra ruošiasi valyti motociklo sėdynę (buvo šlapia), jai reikėjo važiuoti į treniruotę (duomenys neskelbtini). Kai dukra išvažiavo, praėjus kelioms minutėms, buvo skambutis iš dukros telefono, jam atsiliepus moteris pasakė, kad jo dukra pateko į eismo įvykį, pasakė kurioje vietoje. Tada iš karto nuvažiavo, rado dukrą, gulinčią ant kelio beveik viduryje, buvo suplyšusi jos striukė ir pabirę pūkai. Atvažiavus greitajai, dukra buvo išvežta į ligoninę. Jau vėliau, atlikus tyrimus ir dukrai atsigavus, ji papasakojo, kad motociklu važiavo link (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo blogas oras, apsiniaukę, ji važiavo negreitai, t.y. leistino greičio neviršijo. Važiuodama matė, kaip iš priekio atvažiuojantis automobilis „užsimetė“ dešiniau (jis nesustojo, bet judėdamas pasuko dešiniau) ir pradėjo sukti kairėn (apsisukti). Tai pamačiusi dukra sakė, kad ji staigiai stabdė, motociklas virto ant šono, ją numetė ant žemės. Jam atvažiavus į įvykio vietą automobilio vairuotojas buvo prie dukros, jis ir iškvietė pagalbą. Jis sakė, kad per veidrodį stebėjo iš paskos atvažiuojantį automobilį (galvodamas, ar spės apsisukti). Jau po to, kai iš įvykio vietos išvažiavo policijos pareigūnai, automobilio vairuotojas jam padėjo į jo atsivarytą priekabą pakrauti motociklą, surinko sulūžusias ir išsibarsčiusias plastmases bei parvežė namo (1 t., b. l. 30-31, 46).
Liudytoja I. D. parodė, kad 2019-10-09 apie 18 val. ruošėsi į darbą, namuose gėrė kavą ir žiūrėjo priėjusi prie lango. Jai iš namų matėsi kelias. Būnant prie lango matė, kaip atvažiavęs automobilis (džipas) sukosi į kairę (apsisukinėjo). Žino, kad tuo automobiliu iš kažkokio būrelio visada yra parvežama kaimynės, gyvenančios kitoje gatvės pusėje ((duomenys neskelbtini)), dukra. Automobiliui sukantis, tačiau dar būnat kitoje eismo juostoje (dar neapsisukus), staiga buvo didelis smūgio garsas ir tik tada pamatė užsidegant automobilio stabdžių žibintus. Po smūgio automobilis dar kažkiek pariedėjo ir sustojo. Tada pamatė pabirusias šukes, ant kelio gulinčią mergaitę. Iš sustojusio automobilio išlipo vairuotojas, nuėjo prie gulinčios mergaitės (ji gulėjo beveik prie vidurinės linijos). Išėjo į lauką. Girdėjo, kaip tas vairuotojas skambino ir kvietė greitąją pagalbą. Iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo kaimynė L. Š.. Per tą laiką matė, kaip iš to automobilio išlipo ir dvi mergaitės. Automobilio vairuotojas, būdamas prie mergaitės, jai sakė „ir kaip aš tavęs nepastebėjau“. Kaimynė L. paskambino nukentėjusios mergaitės tėčiui, jis atvažiavo į vietą. Tą mergaitę, važiuojančią motociklu, yra mačiusi ne kartą, ji visada važiuodavo tvarkingai, nelakstydavo, važiuodavo arti dešiniojo kelio krašto. Kai įvyko avarija, automobilis dar nebuvo užvažiavęs ant šalikelės, jis dar visas buvo kelyje (1 t., b. l. 83-84).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo „Honda CBR 125 R-D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtys po eismo įvykio (1 t., b. l. 8-17).
Transporto priemonės apžiūros protokoluose užfiksuoti automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo „Honda CBR 125 R-D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai defektai, sugadinimai po eismo įvykio, kita informacija (1 t., b. l. 20, 21).
Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019-10-09 apie 18.08 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklas „Honda CBR 125 R-D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motociklo vairuotojai silpna, skauda koja. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą motociklo „Honda CBR 125 R-D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja G. K. jau buvo GMP automobilyje, dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų eismo įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo. G. K. buvo blaivi. Taip pat eismo įvykio vietoje buvo automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotojas T. K., kuris paaiškino, kad 2019-10-09 apie 18 val. važiavo (duomenys neskelbtini), apie 20-30 km/h greičiu, automobiliu „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. K. teigė, kad būdamas netoli (duomenys neskelbtini), įjungė kairį posūkio signalą, įsitikino, kad priešpriešomis niekas neatvažiuoja ir yra saugu daryti manevrą, tada pradėjo suktis į (duomenys neskelbtini) kiemą prie įvažiavimo kiemą stabtelėjo, nes turėjo išleisti dukros draugę į namus (duomenys neskelbtini). T. K. paaiškino, kad kol dukros draugė lipo iš automobilio jis pajuto nedidelį smūgį į savo automobilio dešinį šoną, pagalvojo, kad gal kitas automobilis kliudė jo automobilį, tada išlipo iš savo automobilio ir pamatė gulinčią merginą ir nuvirtusį motociklą, prie merginos priėjo, pasiteiravo, kaip ji jaučiasi ir iškarto iškvietė GMP darbuotojus. T. K. eismo įvykio metu buvo blaivus. 2019-10-09 apie 21.59 val. buvo gautas iš Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos slaugytojos B. pranešimas, kad G. K., dėl kairio blauzdikaulio lūžimo gydoma chirurginiame skyriuje (1 t., b. l. 23).
Specialisto išvadoje užfiksuota, kad G. K. padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, kairio kelio sąnario raiščių plyšimas, kairio šlaunikaulio medialinio krumplio kontuzija, nubrozdinimai veido dešinėje pusėje, dešiniame žaste, kairio kelio srityje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės IV danties sužalojimas. Rasti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2019-10-09 19 val. G. K. paguldant į RŠL Vaikų chirurgijos skyrių, ortopedijos traumatologijos centrą. Rasti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. G. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio ir kairio kelio sąnario raiščių plyšimų sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 69-70).
Specialisto išvadoje užfiksuota, kad G. K. padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, kairio kelio sąnario raiščių plyšimas, kairio šlaunikaulio medialinio krumplio kontuzija, nubrozdinimai veido dešinėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva kairio kelio srityje, poodinė kraujosruva dešiniame paakyje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės IV danties sužalojimas. G. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio ir kairio kelio sąnario raiščių plyšimų sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 79-80).
Specialisto išvadoje užfiksuota, kad iš tyrimui pateiktos bylos medžiagoje esančių duomenų ekspertinio tyrimo metodais nustatyti, koks buvo motociklo „Honda CBR 125 R-D“ greitis atsitrenkimo į automobilį „Toyota Land Cruiser“ metu, negalima. Ant kairiojo šono nuvirtęs motociklas „Honda CBR 125 R-D“ priekio viršutine dalimi trenkėsi į automobilio „Toyota Land Cruiser“ dešinės pusės slenkstį ties priekinių ir galinių durelių sandūra. Minėtam automobiliui toliau tęsiant judėjimą į priekį link padėties, užfiksuotos plane, motociklas, tikėtina, buvo šiek tiek traukiamas į priekį šio automobilio judėjimo kryptimi ir sukamas pagal laikrodžio rodyklę ir dar viršaus galine dalimi, tikėtina, ties balneliu, trenkėsi į automobilio užpakalinio bamperio plastikinės apsaugos dešinį šoną ir metalinę apsaugą. Šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojas T. K., važiuodamas kairiojo posūkio kreive, judėjo link kairiojo, žiūrint jo važiavimo kryptimi, kelkraščio, taip kirsdamas kairę kelio važiuojamosios dalies pusę, kuria priešinga kryptimi tiesiai link artėjo motociklas „Honda CBR 125 R-D“, vairuojamas G. K.. Automobiliui artėjant link kelkraščio, motociklas nuvirto ant kairiojo šono ir slydo į priekį ir kiek iš kairės į dešinę, žiūrint jo važiavimo kryptimi ir, būdamas ties važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu eismo įvykio vietos nuotraukoje matomu įbrėžimu asfalto dangoje (žr. 5 pav. pažymėta baltomis rodyklėmis) priekio viršutine dalimi trenkėsi į automobilio „Toyota Land Cruiser“ dešinės pusės slenkstį ties priekinių ir galinių durelių sandūra. Minėtam automobiliui toliau tęsiant judėjimą į priekį link padėties, užfiksuotos plane, motociklas, tikėtina, buvo šiek tiek traukiamas į priekį šio automobilio judėjimo kryptimi ir sukamas pagal laikrodžio rodyklę ir dar viršaus galine dalimi, tikėtina, ties balneliu, trenkėsi į automobilio užpakalinio bamperio plastikinės apsaugos dešinį šoną ir metalinę apsaugą ir sustojo eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje, o automobilis tęsė judėjimą link po eismo įvykio užfiksuotos padėties ir sustojo. Transporto priemonės susidūrė motociklui būnant nuvirtusiam ant kairiojo šono ties važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu eismo įvykio vietos nuotraukoje matomu įbrėžimu asfalto dangoje (žr. 5 pav. pažymėta baltomis rodyklėmis). Susidūrimo metu automobilis „Toyota Land Cruiser“ judėjo kairiojo posūkio kreive į priekį, į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Šioje eismo situacijoje automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojas T. K., kairiojo posūkio kreive įvažiuodamas į kairę kelio važiuojamosios dalies pusę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda CBR 125 R-D“ bei su juo susidūrė ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 92-99).
Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jo parodymai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad T. K., vairuodamas automobilį, pažeidė KET reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 1), galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo (1 t., b. l. 12-14), dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kelių eismo taisyklių pažeidimus T. K. padarė vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo pagal tam tikras sąlygas atsiranda draudimo bendrovei, šiuo atveju draudimo bendrovė sutinka iš dalies atlyginti žalą. Byloje yra laiduotojos I. K. prašymas perduoti kaltinamąjį T. K. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 165). I. K. yra T. K. žmona, kuri teismo posėdyje ji parodė, kad kaltinamuoju yra susituokusi jau 17 metų. Jai yra žinoma viso įvykio eiga, kaip įvyko tas įvykis ir kaip vyras po to pergyveno, gailėjosi. Turi vairuotojo pažymėjimą, kelių eismo taisykles žino. Dirba (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad I. K. yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbanti. Atsižvelgiant į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, darytina išvada, jog laiduotoja I. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Tarp laiduotojos ir kaltinamojo yra artimi santuokos ryšiai, todėl manytina, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl T. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad T. K. yra dirbantis, jam skirtina minimali baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).
Byloje 2020-05-28 pareikštas nukentėjusiosios G. K. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 9225 eurų neturtinės žalos atlyginimo (iki civilinio ieškinio pareiškimo atlyginta 2775 eurų neturtinė žala bei 507,12 eurų turtinė žala už įvykyje nukentėjusį turtą). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė civiliniame ieškinyje neturtinę žalą motyvavo tuo, kad iš kart po autoįvykio iš įvykio vietos GMP ji buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini), kur gydėsi nuo 2019- 10-09 iki 2019-10-14. Čia jai diagnozuotas blauzdikaulio viršutinės dalies lūžis. Komplikacijos ir gretutinės ligos: lateralinio šalutinio raiščio plyšimas, medialinio šalutinio raiščio plyšimas, danties išnirimas. Vėliau ji buvo išsiųsta tolimesniam gydymui į (duomenys neskelbtini)ten gydėsi nuo 2019-10-15 iki 2019-10-25. (duomenys neskelbtini) dokumentuose, ligos anamnezėje nurodyta: trauma autoįvykio metu; važiuodama motociklu griuvo; užgavo dešinį petį, žastą, dešinę veido pusę, kairį kelį; sąmonės praradusi nebuvo; įvykio aplinkybes pamena aiškiai; nežymiai skauda kaklą ir dešinę galvos bei veido pusę; dešinio peties sr. pavieniai paviršiniai nubrozdinimai; ryškėjanti poodinė kraujosruva; kairio kelio sąnario medialiniame paviršiuje nubrozdinimas, judesiai labai riboti dėl skausmo; kairio kelio blauzdikaulio išorinio priekinio krašto lūžimas su fragmento (12xl4xl5mm) poslinkiu į išorę ir pasisukimu prieš laikrodžio rodyklę; kairio kelio sąnarys įmobilizuotas gipso langete; uždėti tvarsčiai su antiseptikais ant nubrozdinimų; siunčiama konsultacijai ir gydymui (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) medicininiuose dokumentuose, ligos anamnezėje nurodyta: skundžiasi kairio kelio sąnario skausmu, ribota funkcija; gydyta (duomenys neskelbtini), po patirtos traumos autoįvykio metu, vairavusi motociklą; tirta pagal politraumos protokolą; kairio kelio sąnarys įmobilizuotas dorsaline gipso langete; nuėmus, priekiniame paviršiuje stebimas odos nubrozdinimas, šlapiuojantis; lateralinio kelio sąnario srityje kraujosruva, nueinanti į pakinklio sritį; judesiai kelio srityje negalimi dėl skausmo; 2019-10-22 atlikta operacija bendrinėje nejautroje: blauzdikaulio fragmentas fiksuotas trimis K-vielomis; koja įmobilizuota KA3-4 įtvaru; išleista ambulatoriniam gydymui šeimos gydytojo kontrolėje, tęsti perrišimus kas 2-3 d.; ortopedo traumatologo kontrolė po 6 savaičių; mokymasis skirtas namuose nuo 2019-10-28 iki 2019-12-03; 2019-12-03 atlikta kelio blauzdikaulio implantų (K-vielų) eliminacija bendrinėje nejautroje; pravestas I reabilitacijos etapas, po pakartotinės reabilitologo konsultacijos skirta reabilitacija II ortopedinio-traumatologinio profilio sanatorijoje; nuo 2019-12-04 iki 2019-12-24 gydoma (duomenys neskelbtini); objektyvi būklė atvykus: kairio kelio sąnarys patinęs, pooperaciniai pjūviai sugiję pirminiu būdu; kairios blauzdos lenkimas 30 laipsniu; keliai k>d (1,5 cm), šlaunys d>k (1 cm); kairios kojos raumenų hipotonusas; būklė išrašant: pagerėjusi, paskauda kairio kelio sąnarį nakties metu; kairios blauzdos lenkimas 95°, ištiesia pilnai; atsitupia nepilnai; kairės kojos raumenų jėga ir tonusas pakankamas; 2020-01-10 vaikų ortopedo konsultacijos, tęsti reabilitacines priemones PSPC; 2020- 02-03 (duomenys neskelbtini) taikytas reabilitacinis gydymas. Teigia, kad dėl nurodyto autoįvykio atsiliko moksluose, suprastėjo pažymiai. 2 gimnazijos klasę baigė vidurkiu 9,6, yra gavusi (duomenys neskelbtini) Sidabrinį ženkliuką už mokslus, o 3 gimnazinės klasės I pusmečio vidurkis tik 9,0. Grįžusi po gydymo per trumpą laiko tarpą turėjo atsiskaityti daug kontrolinių ir atsiskaitomųjų darbų mokytojams iki pirmo pusmečio pabaigos, dėl to turėjo daug mokytis, patyrė daug streso. Taip pat, dėl to turėjo atsisakyti (duomenys neskelbtini) fortepijono programos, kurią jau lankė aštuonerius metus, ir tai sugriovė jos turėjusių įvykti koncertų ir konkursų planus. Jos šeima patyrė ne tik daug finansinių nuostolių, bet ir emocinių išgyvenimų, turėjo pasikeisdami imtis atostogų jos priežiūrai, nes ji negalėjo pati savimi pasirūpinti. Iki 2019-10-09 autoįvykio buvo visiškai sveika, fiziškai aktyvi, imli mokslams, bendraujanti mergina, lankė tinklinio užsiėmimus bei dalyvaudavo įvairiose mokyklos veiklose, o dabar dėl nurodyto autoįvykio metu patirtų sužalojimų bei liekamųjų reiškinių negali aktyviai dalyvauti sporto užsiėmimuose, koncertuoti, daug vaikščioti, skauda atlikti staigius judesius. Sumažėjo jos bendravimo galimybės, gydymosi laikotarpiu neturėjo galimybės dalyvauti jokioje visuomeninėje bei kultūrinėje veikloje, neteko kai kurių draugų 2019-10-09 autoįvykio metu patyrė sunkia kojos traumą, kuri jai sukėlė didelį fizinį skausmą ir nepatogumus. Dėl patirtų sužalojimų, gan ilgą laiko tarpą turėjo praleisti toli nuo namų, šeimos ir artimų draugų. Taip pat gamtinius reikalus bei prausimąsi reikėjo atlikti kitų žmonių akivaizdoje, dėl to patyrė visišką diskomfortą. Gydymo eigoje jai buvo reikalinga šeimos narių pagalba norint apsiprausti, apsirengti bei pavalgyti, nes gyvena antrame aukšte. Netgi šiandien nėra pilnai fiziškai aktyvi, greičiau ar tolimesnius atstumus einant, pradeda skaudėti kairę koją, jaučia baimę pradėti daugiau judėti dėl nestabilios kojos bei skausmų. Po nurodyto autoįvykio bijo ir visada nužiūri kiekvieną mašiną, nes mano, kad ji gali atlikti netikėtą veiksmą ir taip vėl sudaryti avarinę situaciją. Važiuojant pro autoįvykio vietą, visada grįžta prisiminimai apie avarijos dieną. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų teko kurį laiką būti prikaustytai prie lovos, vaikščioti ramentais, atitolti nuo draugų, sapnuoti baisius košmarus iš avarijos, dėl ko patyrė emocinę depresiją, dažnai verkdavo. Vis grįžtantys prisiminimai, baimės ir nerimas vienareikšmiškai blogina gyvenimo kokybę. Šiai dienai kojos gydymas nėra visiškai baigtas, yra paskirta data atraminio bei kryžminių raiščių atstatymo operacijai. Vis dar tenka vartoti vaistus nuo skausmo. Patyrė didžiulius skausmus bei psichologines traumas. Autoįvykio metu be sulaužyto kojos kaulo buvo nutraukti ir kelio raiščiai. Šiuo metu yra suplanuota kelio kryžminio ir atraminių raiščių operacija, kuri numatyta 2020-06-18. Kaip informavo operaciją atliksiantis gydytojas, reabilitacija truks nuo 4 iki 6 mėnesių, o normali judėjimo funkcija atsistatys tik po vienerių metų. Planuojama operacija yra pakankamai sudėtinga ir skausminga. Visą ateinančią vasarą turės praleisti reabilitacinėse klinikose, teks iškęsti visa eilę skausmingų procedūrų, teks atsisakyti įprasto gyvenimo, patirs didelius nepatogumus ir išgyvenimus dėl medicininių procedūrų. Žinant kokia tai trauma, jos pasekmes jaus visa likusį gyvenimą, o taip pat matyti gilius operacijų randus. Teks galvoti apie patirtą trauma bijant jos pasikartojimo. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, patirtus sužalojimus ir fizinį skausmą dėl jų, gydymo eigą bei jos trukmę, patirtą skausmingą traumą, patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, įprasto gyvenimo būdo pasikeitimą blogąją linkme, patirtą viso gyvenimo traumą ir dabartinę savo emocinę bei fizinę būklę, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, 2019-10-09 autoįvykio metu padarytą neturtinę žalą vertina 12000 eurų. Prie civilinio ieškinio pateikti: pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo kopija; pažymos apie G. K. I pusmečio įvertinimą kopija; sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos kopija; (duomenys neskelbtini) pažymėjimų kopijos; (duomenys neskelbtini) epikrizės kopija; (duomenys neskelbtini) dokumentų išrašo kopija 2019-10-25; (duomenys neskelbtini) dokumentų išrašo kopija 2019-12-04; (duomenys neskelbtini) epikrizės kopija; (duomenys neskelbtini) prof. E. Č. konsultacijų kopija 2020-01-10; (duomenys neskelbtini) medicininės pažymos kopija, dėl mokslų namuose; registracija planinei operacijai.
Nukentėjusiosios motina S. K. teismo posėdyje parodė, kad šiuo metu dukra dar iki galo nėra pasveikusi. Dukrai atliktos jau trys operacijos, bet dukra vis dar raiša, negali bėgioti. Šiuo metu dukros koja vis dar yra sutinusi. Neįgalumas dukrai nėra nustatytas. Profesorius G. jiems yra pasakęs, kad dukters koja nebebus tokia, kokia buvo.
Civilinio atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (7 p.), nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis teismo medicininės ekspertizės komisijos išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 7 punktu, atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi kompetentingų asmenų išduotais dokumentais, įrodančiais laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, sužalojimo pasekmes, kitais įrodymais. Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalimi, draudikas atlygina nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Įvertinus nukentėjusiosios atstovų pateiktus dokumentus, 2020-03-13 (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas ir G. K. išmokėta 2775 eurų draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. Draudimo išmoka apskaičiuota remiantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, teismų praktika, atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą ir nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, nustatyta kaip 5 MMA dydžio, kur MMA – LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, lygi 555 eurams (2019 m.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 580 Eur iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017, 2K-143-696/2017 ir kt.). Tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama. Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė patirtą neturtinę žalą iš viso įvertino 10000 eurų suma. Specialisto išvadoje konstatuota, kad G. K. nustatyti šie sužalojimai: kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, kairio kelio sąnario raiščių plyšimas, kairio šlaunikaulio medialinio krumplio kontuzija, nubrozdinimai veido dešinėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva kairio kelio srityje, poodinė kraujosruva dešiniame paakyje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės IV danties sužalojimas. G. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio ir kairio kelio sąnario raiščių plyšimų sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 79-80). Nustatant nukentėjusiajai G. K. priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgtina į tai, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, kaltininkas sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiosioms dvasinių ir moralinių išgyvenimų, taip pat į kilusias pasekmes – pirmiau aptartą nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą. Iš 2021-01-13 Gydytojo-eksperto išvados matyti, kad po eismo įvykio G. K. gydyta (duomenys neskelbtini), kairio kelio sąnarys įmobilizuotas gipso langete. Gydyta stacionare nuo 2019-10-09 iki 2019-10-14. Toliau tęstas gydymas (duomenys neskelbtini), atlikta operacija: blauzdikaulio fragmentas fiksuotas trimis K-vielomis. Gydyta stacionare nuo 2019-10-15 iki 2019-10-25. Nuo 2019-12-03 iki 2019-12-04 gydyta (duomenys neskelbtini), atlikta operacija: kairio blauzdikaulio implantų eliminacija. Nuo 2019-12-04 iki 2019-12-24 gydyta (duomenys neskelbtini). 2020-01-07 konsultuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 44 danties pažeidimo, kur nustatyta, kad dantis nuskilo mažiau 2/3, matomas įskilimas per visą emalį, dantis jautrus. 2020-06-15 konsultuota (duomenys neskelbtini) dėl kairio kelio sąnario skausmo, tinimo, nestabilumo. Nuo 2020-08-16 iki 2020-08-20 gydyta (duomenys neskelbtini), atlikta operacija: kelio raiščių plastika, rastas pilnas šoninio kolateralinio raiščio plyšimas. Pritaikytas ortopedinis įtvaras kairei kojai. 2020-10-12 konsultuota (duomenys neskelbtini), diagnozė: lateralinio šalutinio raiščio plyšimas. Nuo 2020-09-21 iki 2020-10-13 pravestas reabilitacinis gydymas (duomenys neskelbtini). Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą S. K., dukra dar iki galo nėra pasveikusi. Dukrai atliktos jau trys operacijos, bet dukra vis dar raiša, negali bėgioti, koja vis dar yra sutinusi. Bylos duomenys patvirtina, kad po eismo įvykio metu patirtų traumų nukentėjusiosios gydymas tęsiasi iki šiol, jo baigtis šiai dienai nėra prognozuojama, kas neabejotinai sukelia pačiai nukentėjusiajai didelį nerimą dėl savo ateities, juolab, kad ji yra nepilnametė.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad dėl įvykusio eismo įvykio nepilnametė nukentėjusioji neabejotinai patyrė ir iki šiol patiria skausmą, stresą, nepatogumus, ji, būdamas moksleivė, turėjo pakeisti savo gyvenimo būdą, negalėjo lankyti mokyklos bei žkitų užsiėmimų, pagrįstų fizine veikla, iki šiol negali gyventi įprasto savo gyvenimo. Visgi, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašoma suma ženkliai viršija teismų praktikoje priteistinos sumos vidurkį. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į jau atlygintą neturtinės žalos dydį (2775 eurų), taip pat suformuluotą teismų praktiką, ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, nustatant 2000 eurų neturtinės žalos dydį, kitoje dalyje procesas nutrauktinas.
Baudžiamojoje byloje taip pat 2020-05-28 pareikštas civilinės ieškovės S. K. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 280 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos grindžia tuo, kad prieš autoįvykį buvo įsigyta poilsinė visos šeimos kelionė. Už kelionę jau buvo sumokėti pinigai. Įvykus autoįvykiui minėta kelionę teko atšaukti ir kreiptis į kelionių agentūrą dėl pinigų grąžinimo. Pagal galiojančias taisykles, kurios buvo numatytos sutartyje, buvo grąžinta tik dalis sumos. Negrąžintą sumą sudarė 560 eurų. Iki civilinio ieškinio pareiškimo jai buvo atlyginta 280 eurų už patirtas išlaidas neįvykus suplanuotai kelionei. Tokiu būdu šiai dienai liko neatlyginta nurodyta nusikalstama veika jai padaryta turtinė žala 280 eurų. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad po eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota jos dukra G. K., jų šeimos gyvenimas pasikeitė kardinaliai į blogąją pusę. Po autoįvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus dėl dukros kenčiamo skausmo. Kadangi jų šeimos ryšiai yra labai tamprūs, teko pastoviai guosti dukrą, raminti dėl jos ateities. Po autoįvykio savo darbovietėje pasiėmė kasmetines atostogas, kad galėtų rūpintis dukra. Po to, kai G. K. buvo išleista iš ligoninės, jos koja buvo ilgam stabilizuota langetėje, teko judėti su ramentų pagalba, todėl pastoviai turėjo būti šalia ir padėti judėti. Esant ribotam judėjimui, dukrai turėjo pastoviai padėti buityje. Be dvasinių išgyvenimų, buvo patirti labai dideli nepatogumai. Rūpinantis dukra buvo sugaišta labai daug laiko. Apskaičiuoti laiką, kuris buvo sugaištas slaugant dukrą praktiškai nėra galimybės tačiau akivaizdu, kad laiko buvo sugaišta labai daug. Besirūpindama dukra patyrė daug nepatogumų darbinėje veikloje, nebuvo laiko rūpintis savo ūkio reikalais, skirti laiko sūnui. 2019 metų rudenį buvo suplanuota kelionė su visa šeima. Įvykus autoįvykiui minėta kelionę teko atšaukti ir kreiptis į kelionių agentūrą dėl pinigų grąžinimo. Ši kelionė buvo planuojama iš anksto, derinamos išvykos detalės. Dėl autoįvykio, kurio metu nukentėjo dukra, teko keisti visus atostogų planus. Be jau išvardintų nepatogumų, jie nusimato ir ateityje. Šiuo metu yra suplanuota sekanti operacija dėl kelio raiščių atstatymo. Todėl vėl laukia visa eilė kelionių pas medikus, lankymusi ligoninėje ir reabilitacijos klinikose. Tokiu būdu teks pamiršti įprastą gyvenimo ritmą, bus paaukotos atostogos ir laisvalaikis. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, įprasto gyvenimo būdo pasikeitimą blogąją linkme, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, 2019-10-09 autoįvykio metu padarytą neturtinę žalą vertina 2000 eurų. Prie civilinio ieškinio pateikta pažyma iš kelionių agentūros; pažyma apie atostogų suteikimą nuo 2019-10-22 iki 2019-10-25.
Teismo posėdyje civilinė ieškovė S. K. palaikė ieškinį ir paaiškino, kad tuo metu, kai įvyko avarija, buvo išvykusi į darbinę kelionę (duomenys neskelbtini) ir pirmą kelionės dieną sužinojo, kad dukra pateko į avariją. Tos 8 dienos kelionėje praėjo labai sunkiai su kasdieniais skambučiais ir nerimu, kaip bus su dukra. Kelionių agentūrai buvo sumokėti 560 eurų, bet draudimas sumokėjo 280 eurų, o kitų 280 eurų nesumokėjo motyvuodami, kad vienas tėvas su vienu vaiku gali vykti į kelionę. Su tokiu motyvu nesutinka, nes kaip mama ar tėtis, jie negalėjo išvažiuoti į kelionę su kitu vaiku. Kelionė buvo suplanuota dar metų pradžioje ir į ją turėjo vykti visa šeima. Prašo neturtinės žalos dėl patirtų nepatogumų, kelionių į kitus miestus dėl dukters gydymo. Dėl avarijos pasikeitė visas jų gyvenimas ir tai jau tęsiasi dvejus metus. Šiuo metu dukra dar normaliai net nevaikšto, yra raiša. Išnaudojo savo sukauptas atostogas vaiko priežiūrai, slaugymui. Visą laiką rūpinosi dukra. Kai grįžo po 8 dienų darbo kelionės dukra buvo (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) dukrą parsivežė 2019-10-29. Kai grįžo jai buvo skirtas nuotolinis mokymas, bet teko dukrą ir vežioti į mokyklą, nes ne visi mokytojai galėjo atvykti.
Civilinio atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad už neįvykusią kelionę kompensuota 280 eurų suma (kompensuota 50 % negrąžintos sumos už G. K. ir vieną iš tėvų). Apskaičiuota draudimo išmoka dėl neįvykusios kelionės tik 50% (280 eurų) grindžiama tuo, kad sužalotas ir dėl to objektyviai negalėjo vykti į kelionę tik vienas šeimos narys. Ir nors sužalota G. K. nėra mažametė, tačiau, mano, dar vienas šeimos narys turėjo jai padėti traumos gydymo metu, todėl irgi objektyviai negalėjo vykti į kelionę. Taigi, objektyviai į kelionę vykti negalėjo 50 % šeimos narių, todėl ir kompensacija pagrįstai apskaičiuota 50% nuo kelionių agentūros negrąžintos sumos. Teigia, jog nėra pagrindo S. K. jos prašomų 280 eurų dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl S. K. reikalaujamos 2000 eurų neturinės žalos atlyginimo nurodo, kad (duomenys neskelbtini) supranta, kad kiekvienas tėvas ar motina pergyvena dėl vaikų nelaimių, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo reikalauti sau neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Byloje nekyla ginčas, kad S. K. patyrė sielvarto, rūpesčių dėl dukros sveikatos sutrikdymo, nepatogumų dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, nukentėjusioji neabejotinai išgyveno ir vis dar išgyvena dėl dukros patirto skausmo, dukros slaugymas paveikė ir jos asmeninį gyvenimą, tačiau tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, atsižvelgus padarytą sužalojimų pobūdį, pasekmes ir gydymosi laikotarpį, nėra pagrindo. Neigiami emociniai išgyvenimai pagal teismų formuojamą praktiką savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Kad tokiu atveju neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, pasisakoma ir teismą praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-270/2014, 2K-212-693/2015).
Sutiktina su civilinio atsakovo apskaičiuota ir atlyginta 280 eurų turtinės žalos suma civilinei ieškovei S. K. už neįvykusią kelionę, jos didinti nėra pagrindo. Civilinės ieškovės S. K. pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje užfiksuota, kad S. K. užsakė kelionę į (duomenys neskelbtini) šeimai (4 asmenims), turizmo paslaugų sutarties vertė – 1196 eurai. Į kelionę pagal sutartį turėję vykti asmenys: S. K., G. K., G. K., M. K.. 2019-10-27 gauta informacija, kad dėl susidariusių asmeninių aplinkybių (šeimos nario liga), šeimyna į kelionę išvykti negalės. Kadangi apie nevykimą į kelionę informuota likus daugiau nei 10 d. iki išvykimo datos, S. K. pagal atskirą prašymą grąžinti 636 eurai, iš sutarties vertės išskaičiavus negrąžinamą sumą – aviabilietų kaštus (560 eurų) (2 t., b. l. 151). Tuo tarpu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) S. K. papildomai atlygino 50 % (280 eurų) draudimo išmoką dėl neįvykusios kelionės. Bylos duomenys patvirtina, kad G. K. dėl eismo įvykio metu patirtos traumos, o vienas iš tėvų dėl pagalbos nepilnametei dukrai objektyviai negalėjo vykti į suplanuotą kelionę. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kiti du šeimos nariai taip pat būtent dėl G. K. eismo įvykio metu patirtos traumos objektyviai negalėjo vykti į suplanuotą kelionę. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo priteisti S. K. civiliniu ieškiniu prašomos 280 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (LAT nutartys Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009).
Šiuo atveju, civilinė ieškovė prašo teismo priteisti jai 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau sutiktina su civilinio atsakovo pozicija, jog nukentėjusiųjų, kurie yra patyrę nesunkų sveikatos sutrikdymą, artimiesiems neturtinė žala priteisiama tik išimtinais atvejais – patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus. Civilinė ieškovė nepateikė įrodymų, kad konkrečiu atveju buvo patirti didesni išgyvenimai, nei įprastas išgyvenimas ar rūpestis dėl artimo žmogaus patirto sveikatos sužalojimo. Taigi, šis atvejis nėra pripažintinas išimtiniu, nes tėvų išgyvenimai laikomi natūralia reakcija į artimam asmeniui (dukrai) įvykusią nelaimę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo priteisti S. K. civiliniu ieškiniu prašomos 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Baudžiamojoje byloje taip pat 2020-06-22 pareikštas civilinio ieškovo G. K. patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 698,91 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad iki civilinio ieškinio pareiškimo, jam buvo atlyginta turtinė žala 245,56 eurų už patirtas važiavimo išlaidas (kurą), bei 1500 eurų už nepataisomai sugadintą transporto priemonę-motociklą „Honda CBR 125 R-D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iki ieškinio pateikimo liko neatlyginta, nurodyta nusikalstama veika, jam padaryta 462,91 eurų turtinė žala. Po ieškinio pateikimo teismui, buvo patirtos sekančios išlaidos: ortopedo konsultacija – 150 eurų, rentgeno paslaugos – 15 eurų, vienkartiniai medicininiai drabužiai – 21 euras, kuras kelionei (duomenys neskelbtini) – 50 eurų. Tokiu būdu buvo patirtos papildomos 236 eurų išlaidos. Iš viso patirta turtinė žala sudaro 698,91 eurus. Po eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota dukra G. K., jų šeimos gyvenimas pasikeitė kardinaliai į blogąją pusę. Po autoįvykio jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus dėl dukros kenčiamo skausmo. Kadangi jų šeimos ryšiai yra labai tamprūs, teko pastoviai guosti dukrą, raminti dėl jos ateities. Po autoįvykio savo darbovietėje pasiėmė kasmetines atostogas, kad galėtų rūpintis dukra. Po to, kai G. K. buvo išleista iš ligoninės, jos koja buvo ilgam stabilizuota langete, teko judėti su ramentų pagalba, todėl pastoviai turėjo būti šalia ir padėti judėti. Esant ribotam judėjimui, dukrai turėjo pastoviai padėti buityje. Be dvasinių išgyvenimų, buvo patirti labai dideli nepatogumai. Darant ataskaitą dėl patirtų išlaidų už pirktą kurą suskaičiavo, kad vykstant į įvairias gydymo įstaigas viso nuvažiavo 6765 kilometrus, tam vidutiniškai sugaišdamas 110 valandų. Apskaičiuoti laiką, kuris buvo sugaištas slaugant dukrą praktiškai nėra galimybės, tačiau akivaizdu, kad laiko buvo sugaišta labai daug. Besirūpindamas dukra patyrė daug nepatogumų darbinėje veikloje, nebuvo laiko rūpintis savo ūkio reikalais, skirti laiko sūnui. Be jau išvardintų nepatogumų, jie nusimato ir ateityje. Šiuo metu yra suplanuota sekanti operacija dėl kelio raiščių atstatymo. Todėl vėl laukia visa eilė kelionių pas medikus, lankymusi ligoninėje ir reabilitacijos klinikose. Tokiu būdu teks pamiršti įprastą gyvenimo ritmą, bus paaukotos atostogos ir laisvalaikis. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, įprasto gyvenimo būdo pasikeitimą blogąją linkme, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, 2019-10-09 autoįvykio metu padarytą neturtinę žalą vertina 2000 eurų. Prie pateiktų civilinių ieškinių pateikta kasos čekio kopija; pažyma apie atostogų suteikimą nuo 2019-10-14 iki 2019-10-18; kuro išlaidų kvitai, PVM sąskaitos faktūros; kasos kvitai; medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopija.
Teismo posėdyje civilinis ieškovas G. K. palaikė patikslintą ieškinį ir paaiškino, kad prašo kompensuoti patirtą neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų, nepatogumų, kadangi dėl įvykio reikėjo planuoti laiką, išsiprašinėti iš darbo. Pats avarijoje nedalyvavo, bet neturtinę žalą patyrė. Patyrė neigiamų emocijų dėl paties įvykio, dėl priežiūros, dėl kelionių į ligonines, daug kartų teko atsiprašinėti iš darbo. Po autoįvykio jų buitis pasikeitė kardinaliai, nes tuo metu žmona buvo išvykusi į kelionę, o jis vienas turėjo rūpintis jaunesniuoju sūnumi, kurį iš ryto reikėdavo nuvežti į mokyklą, vėliau lėkti pas dukrą į ligoninę. Buvo laikas, kai dukra vaikščiojo su ramentais ir tuo metu jai buvo paskirtas mokymas, bet ne visi mokytojai galėjo atvažiuoti į namus, tai reikėjo dukrą vežioti į mokyklą, ją nuvesti, vėliau važiuoti parsivežti, todėl jis patyrė nepatogumų. Dėl paskutinės operacijos draudimas viską atlygino, bet tai ir nebuvo įtraukta į civilinį ieškinį. Prieš tai buvo neatlyginta apie 425 eurų už kelionės išlaidas, nes suprato taip, kad draudimas neįskaičiavo dukros lankymo ir priežiūros, jie įskaičiavo tik dukters nuvežimą į ligoninę ir parsivežimą. Turtinė žala buvo patirta dėl kuro išlaidų. Iš patikslinto civilinio ieškinio likusi neatlyginta turtinės žalos suma yra 462,91 eurai.
Civilinio atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad G. K. yra išmokėta 1558 eurų išmoka už sunaikintą motociklą, 642,62 eurų draudimo išmoka gydymo ir su tuo susijusioms išlaidoms kompensuoti (100,26 eurų už gydymo išlaidas – dantų gydymo paslaugos, ramentas, ibuprofenas, MRT vaizdų surinkimas; 245,56 eurų už medicininiais dokumentais pagrįstas kelionės išlaidas – 3 vykimai į (duomenys neskelbtini), 5 vykimai į (duomenys neskelbtini), 1 vykimas į (duomenys neskelbtini); 15 eurų už parkavimus prie (duomenys neskelbtini); 1,80 eurų už pokalbius telefonu; 280 eurų už neįvykusią kelionę, kompensavus 50% negražintos sumos už G. K. ir vieną iš tėvų). Nekompensuojamos medicininiais dokumentais nepagrįstos kuro išlaidos – 467,30 eurų, bei su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu nesusijusios išlaidos: už 2019 m. lapkričio mėnesio interneto paslaugas bei už telefono pokalbius 2019 m. gruodžio mėnesį. Papildomai civilinis atsakovas nurodė, kad 2020-03-13 Gydytojos-ekspertės išvadoje yra nurodyta, kurios gydymo ir kelionės išlaidos yra būtinosios ir sietinos su nagrinėjamu įvykiu, o kurios nekompensuotinos. G. K. civiliniame ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nekompensavo 462,91 eurų turtinės žalos, bet jos nedetalizuoja. Iš prie ieškinio pridėtų kuro čekių darytina išvada, kad tai kuro sąnaudos. Kuro čekiai įrodo patį kuro pirkimo faktą, kuro tipą ir kuro kainą, tačiau nebūtinai įrodo, kad visas pirktas kuras buvo naudojamas išskirtinai tik G. K. kelionėms į gydymo įstaigas. Atsižvelgiant į tai, kelionių į gydymo įstaigas išlaidos atlyginamos pagal automobilio kuro normą, ligos istorijoje fiksuotų vizitų gydymosi įstaigose skaičių ir atstumus (taip yra skaičiuota ir minėtoje (duomenys neskelbtini) Gydytojos-ekspertės išvadoje). Atsižvelgiant į tai, visos pagrįstos kuro sąnaudos iki pradinio ieškinio pareiškimo jau buvo atlygintos. Patikslintame civiliniame ieškinyje G. K. papildomai prašo atlyginti 236 eurų, kuriuos sudaro: 150 eurų ortopedo konsultacija, 15 eurų rentgeno nuotrauka, 21 eurų vienkartiniai med. drabužiai ir 50 eurų kelionės išlaidos. Mano, kad ortopedo konsultacija, rentgeno nuotrauka ir vienkartiniai med. drabužiai yra būtinosios gydymo išlaidos, todėl jos kompensuotinos. Nuo G. K. namų iki (duomenys neskelbtini) yra apie 160 km (320 km į abi puses), todėl darant prielaidą, kad automobilis naudoja 8 l dyzelino/100 km gaunama: 320 / 100 x 8 = 25,6 1 kuro. Kadangi kaina čekyje neįskaitoma, todėl priimama vidutinė 2020 birželio mėn. dyzelino kaina „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse 1 l/1,00 eurų ir gaunama, kad tikslingos ir būtosios kelionės išlaidos sudaro 25,60 eurų, kurios irgi kompensuotinos. Reziumuojant, patikslintą ieškinį pripažįsta iš dalies: iš papildomai reikalaujamų 236 eurų pripažįsta 211,60 eurų. Kitoje dalyje G. K. patikslintą ieškinį prašo atmesti. Iš 2020-01-13 Gydytojo-eksperto išvados matyti, kad G. K. 2020-01-13 išmokėta 425,13 eurų suma už papildomas išlaidas.
Bylos duomenys patvirtina, kad civiliniam ieškovui G. K. iš patikslintu ieškiniu prašomos 698,91 eurų sumos yra neatlyginta 462,91 eurų turtinės žalos suma už kuro išlaidas, kurias jis prašo atlyginti, todėl analizuotinos būtent šios civilinio ieškovo patirtos išlaidos. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) nurodo, kad civiliniam atsakovui G. K. yra atlyginta 245,56 eurų už medicininiais dokumentais pagrįstas kelionės išlaidas – 3 vykimai į (duomenys neskelbtini), 5 vykimai į (duomenys neskelbtini), 1 vykimas į (duomenys neskelbtini). Po patikslinto civilinio ieškinio pateikimo papildomai atlyginta už keliones į (duomenys neskelbtini) (dėl prie patikslinto ieškinio pateikto 2020-06-17 mokėjimo už kurą).
2020-03-13 Gydytojo-eksperto išvadoje konstatuota, kad pateikti čekiai už kurą (dyzelinas) (2019-10-13/10-16/10-22/10-20/11-13/11-28) - (60,00; 78,22; 79,55; 72,37; 30,00; 70,00; 65,63) - 455,77 eurų; čekiai už kurą (dyzelinas) (2019-12-13/12-20/12-08/12-09) - (70,00; 67,09; 60,00; 60,00) - 257,09 eurų. Iš viso - 712,86 eurų. Važiuoti atstumai:
- Namai ((duomenys neskelbtini)) - (duomenys neskelbtini) - atstumas 30,6 km., atstumas į abi puses- 2x 30,6 = 61,20 km.; (2019-10-09/10-14); 3 x 61,20 - 183,60 km.
- Namai ((duomenys neskelbtini)) - (duomenys neskelbtini) - atstumas 161,33 km., atstumas į abi puses - 2x 161,33 = 322,66 km.; (2019-10-15/10-25/12-03/12-04); 5 x 322,66 - 1 613,30km.
- Namai ((duomenys neskelbtini)) - (duomenys neskelbtini) - atstumas 171,50 km., atstumas į abi puses- 2x 171,50 = 343,00 km.; (2019-12- 14/12-24); 2 x 343,00 - 686,00 km.
- Namai ((duomenys neskelbtini)) - (duomenys neskelbtini) - atstumas 31,2 km., atstumas į abi puses - 2x 31,2 = 62,4 km.
Viso pagrįsta medicininiais dokumentais - (183,60 + 1 613,30 + 686,00 + 62,4) - 2 545,30 km. Skaičiuojama vidutiniškai 8 l-100km. sunaudojama kuro, tai sudaro 203,62 1. Vidutinė kuro kaina (dyzelino) 1,206 eurų/1, 1,206 x 203,62 1= 245,56 eurų.
Iš 2021-01-13 Gydytojo-eksperto išvados matyti, kad taip pat kompensuotos išlaidos, susijusios su prie patikslinto ieškinio pateiktu papildomu čekiu už keliones į (duomenys neskelbtini) – pateiktas čekis už kurą (2020-06-17) – 50 eurų. Važiuotas atstumas – Namai ((duomenys neskelbtini)) - (duomenys neskelbtini) - atstumas į abi puses- 402 km.; (2020-06-15/06-29); 2 x. Už šias ir kitas papildomas kuro išlaidas iš viso apskaičiuota ir papildomai išmokėta 188,86 eurų.
Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad civiliniam ieškovui G. K. kompensuotos visos medicininiais dokumentais ir atliktais mokėjimais pagrįstos kuro išlaidos, kurias jis prašo priteisti pateiktu civiliniu ieškiniu. Sutiktina su civilinio atsakovo nurodytais motyvais, kad pateikti kuro čekiai įrodo tik patį kuro pirkimo faktą, kuro tipą ir kuro kainą, tačiau nepatvirtina, kad visas pirktas kuras buvo naudojamas išskirtinai G. K. kelionėms į gydymo įstaigas. Todėl kelionių į gydymo įstaigas išlaidos atlygintinos pagal automobilio kuro normą, ligos istorijoje fiksuotų vizitų gydymosi įstaigose skaičių ir atstumus. Gydytojo-eksperto 2020-03-13 ir 2021-01-13 išvados patvirtina, kad civilinio ieškovo G. K. patirtos kuro išlaidos apskaičiuotos tinkamai, kitos išlaidos civiliniam ieškovui jau yra atlygintos ir civilinis ieškovas pretenzijų dėl jų neturi, todėl nėra pagrindo priteisti civiliniu ieškiniu prašomos 698,91 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Sutiktina, kad G. K. patyrė sielvarto, rūpesčių dėl dukros sveikatos sutrikdymo, nepatogumų dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, nukentėjusioji neabejotinai išgyveno ir vis dar išgyvena dėl dukros patirto skausmo, dukros slaugymas paveikė ir jos asmeninį gyvenimą, tačiau tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, atsižvelgus padarytą sužalojimų pobūdį, pasekmes ir gydymosi laikotarpį, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo priteisti G. K. civiliniu ieškiniu prašomos 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą G. K. prašo jam priteisti iš T. K. patirtas atstovavimo išlaidas. Iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito ir atliktų mokėjimų pavedimų matyti, kad advokato išlaidas sudaro 1600 eurų. Tokios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo T. K. (BPK 103 str. 6 p., 106 str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti T. K., paliktinas savininko neribotai nuosavybei;
2) motociklas „Honda CBR 125 R-D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti G. K., paliktinas savininko neribotai nuosavybei;
3) 2 vnt. kompaktinių diskų paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
T. K., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduoti jį I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš (duomenys neskelbtini) G. K. 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinių ieškovų S. K. ir G. K. civilinius ieškinius atmesti.
Priteisti iš T. K. G. K. 1600 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininko T. K. neribotai nuosavybei;
2) motociklą „Honda CBR 125 R-D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininko G. K. neribotai nuosavybei;
3) 2 vnt. kompaktinių diskų palikti saugoti byloje.
Išaiškinti T. K., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.