Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Varėnos rajono savivaldybėje atstovei Jolantai Mulskienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo pagal V. B. ieškinį atsakovui D. B.,bei išvadą teikiančiai institucijai- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

2.Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200.00 ( du šimtai) eurų per mėnesį iki D. B. pilnametystės, nuo ieškinio pareiškimo dienos, išmokas indeksuojant LRV nustatyta tvarka.

3.Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200.00 ( du šimtai) eurų per mėnesį iki D. B. pilnametystės, nuo ieškinio pareiškimo dienos, jas indeksuojant LRV nustatyta tvarka.

4.Iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją -motiną V. B..

Jų dukros nepilnametės, joms reikalingas išlaikymas. Jų santuoka 2014 m. lapkričio mėn. 24 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-1065-308/2014 buvo nutraukta bendru sutikimu. Nutraukiant santuoką pasirašę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje apsprendę ir klausimus susijusius su vaikų gyvenamąja vieta, jų išlaikymu, bendravimo tvarka. Kalbant apie išlaikymą, sudarytoje sutartyje buvo sutarta, kad nepilnamečiai jų vaikai: dukra M. B., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo liks gyventi kartu su motina V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Atsakovas D. B. įsipareigojo savo dukrų: M. B.,gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti periodines išmokas: po 400 lt. ( 115,85 eur. ) kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant LRV nustatyta tvarka ( sutarties 1 punktas).

Nutraukus santuoką,ji ir atsakovas pradėję gyventi atskirai. Atsakovo prašiusi mokėti išlaikymą vaikams savanoriškai, tačiau ilgainiui net šių minimalių išlaikymo sumų tekdavo reikalauti, nes buvo mokamos nepilnai, jam nuolat priminti apie būtinybę mokėti išlaikymą. Praėjus keletui mėnesių po teismo sprendimo priėmimo, kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka. Kadangi išlaikymo atsakovas geruoju nemokėjo, jo nepavyko išieškoti, jau kurį laiką išlaikymo dalį, po 75,60 eurų moka -vaikų išlaikymo fondas. Paskutiniais metais atsakovas taip pat perveda dar dalį priteisto išlaikymo, tačiau yra susidaręs ir išlaikymo įsiskolinimas.

Pažymėtina, kad priteista 2014-11-24 tesimo sprendimu išlaikymo suma šiuo metu nėra pakankama trims vaikams išlaikyti, jos nepakanka net minimaliems dukrų poreikiams tenkinti.

2021-11-24 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, numatytas išlaikymas yra neproporcingas vaikų poreikių atžvilgiu ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo kriterijams ir formuojamai teismų praktikai. Mano, jog atsakovas suvokia, kad iš jo priteistas ir mokamas išlaikymas yra objektyviai per mažas, tačiau savo iniciatyva daugiau lėšų vaikų išlaikymui neteikia, yra įsiskolinęs už praeitus laikotarpius.

Atsižvelgdama į vaikų poreikius ir išdėstytą ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, kadangi jos ir atsakovo vaikai yra nepilnamečiai ir jiems yra reikalingas šiuo metu jų poreikius atitinkantis išlaikymas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Po santuokos su atsakovu nutraukimo gyvena skyrium. Ji su dukromis gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo draugę V. N..

D. B. su dukromis bendrauja retai, jų nelanko, išlaikymo moka nepakankamai. Akivaizdu, kad pagal šiandienos prekių ir paslaugų kainas atsakovo nereguliariai mokamas teismo teismo sprendimu prieš 7 metus nustatytas periodinis 115.85 eur. kiekvienam vaikui siekiantis išlaikymas yra per mažas,nes jų dukterų poreikiai yra kur kas didesni.Atsakovui didesne dalimi neprisidedant prie vaikų išlaikymo, esant gan prastai jos turtinei padėčiai, išlaikyti vaikus, išsilaikyti pačiai ir sumokėti mokesčius jai yra sunku. Šiuo metu vaikų išlaikymui turi skirti kur kas daugiau pajamų, nei savo dalimi skiria atsakovas.

Ji- V. B., nedirba, prižiūri savo nepilnametes dukras. Pažymėtina, kad jos ir atsakovo dukra – D. B. yra neįgali, jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ( pagalbos ) poreikis. Jos ir šeimos pajamas sudaro gaunamos iš socialinės paramos skyriaus socialinės išmokos - 350, 28 eurų, 138,60 eurų tikslinė priežiūros kompensacija, 225 eurai D. B. neįgalumo išmoka, mokamas išlaikymas vaikams iš atsakovo – 180 eurų, iš vaikų išlaikymo fondo – kiekvienam po 75.60 eurų.

Ar atsakovas D. B. dirba, pasakyti negaliu, duomenų apie tai neturi. Atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi, gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi vertinant turimas išlaidas ir vaikų poreikius (privalomus sumokėti mokesčius už būsto išlaikymą ir kitus privalomus mokesčius , išlaikomų asmenų skaičių, gaunamas šeimos pajamas ir kt. ) , akivaizdu, kad atsakovas gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo ir turi visas galimybes teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į nurodyta, atsakovo pareigas nepilnamečiams vaikams (LR CK 3.192 str.), iš jo priteistinas esamus ir realius vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas.

Atsižvelgtina, kad iš atsakovo prieš 7 metus priteistas išlaikymas, šiandien dienai yra neproporcingai mažas, t.y. vos 347,55 eurų trims vaikams. Galima sakyti, kad šiuo metu jų nepilnamečius vaikus- M. B., D. B., D. B., didžiąja dalimi išlaikanti ji, kaip ir ji rūpinasi jų sveikata, visaverčiu vystymusi, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jų poreikių tenkinimu (LR CK 3.165 str.).

Be vaikų išlaikymui skirtinų lėšų, jų turinti skirti ir saviems poreikiams, komunaliniams ir kitiems mokesčiams, būstui ir kitoms būtinoms šeimos išlaidoms. Vien už būsto komunalines paslaugas kiekvieną mėnesį mokantiu apie 100-160 eurų (elektra-20 eur, , internetas- 20 eur mėn., mobilusis ryšys - apie 24 eur. mėn., vanduo 12 eurų , kiti komunaliniai mokesčiai – 100 eur. per mėnesį. Atsižvelgdama į gaunamas pajamas, privalomus sumokėti mokesčius, įmokas už paslaugas, šiuo metu kiekvieno vaiko poreikiams galinti ir privalanti skirti apie 150 – 200 eur per mėnesį.

Atsižvelgus į jos pajamas, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas, prekių ir paslaugų kainas, matyti, jog atsakovo mokamas išlaikymo dydis yra per mažas ir nepakankamas, kad galėtų tinkamai tenkinti visus nepilnamečių vaikų poreikius. Taigi tik ribodama savus poreikius, gali vaikams skirti daugiau, nei šiai dienai skiria atsakovas. Atsižvelgiant į LR CK 1.5 str., LR CK 3.192 str. principų ir normų taikymą, objektyvu, kad išlaikymo dydis keistinas, jį padidinant.

LR CK 3.192 str. numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

LR CK 201 str. numatyta, kad teismas gali pagal ieškinį padidinti priteisto išlaikymo dydį bei kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.

Kasacinis teismas aiškindamas LR CK 201 str. įtvirtintą normą, dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo pažymėjo, kad „pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra tiek vaiko poreikių pasikeitimas, tiek tėvų materialinės padėties pasikeitimai. <...> pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis).“ Be kita ko, teismas pažymėjo, kad „sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.“ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Kasacinio teismo teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų <…>. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų <…> ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 08 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Be minėtų priežasčių atsižvelgtina ir į tai, kad per beveik 8 metus nuo teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai akivaizdžiai padidėjo ir dėl natūralaus jų poreikių kitimo jiems augant. Jos ir atsakovo dukra M. B. ,gim. (duomenys neskelbtini) klasės moksleivė. Dukros- D. B., D. B.- mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Kaip matyti – dukrai D. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Natūralu, kad vaikų poreikiai didėja. Juos reikia aprūpinti ne tik maistu, rūbais, kanceliariniais reikmenimis, bet ir skirti nemažai lėšų jų laisvalaikiui, pomėgiams, užklasinei veiklai, sveikatos priežiūrai ir kitoms nenumatytoms išlaidoms. Ji iš gaunamų pajamų ne visada gali patenkinti būtinus vaikų poreikius. Atsakovas vaikams daugiau lėšų neskiria, yra įsiskolinęs, todėl yra priversta taupyti ir tinkamai paskirstyti gaunamas pajamas, kad išgalėtų patenkinti būtinuosius vaikų poreikius ir laiku susimokėti mokesčius. Kai tuo tarpu atsakovas iš gaunamų pakankamai didelių pajamų per mėnesį privalo skirti ne daugiau kaip 350 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į tai 2014-11-24 teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams M. B., D. B. ir D. B. turėtų būti pakeistas, jį padidinant ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Neapsiribojant tik būtinaisiais poreikiais, Kasacinis teismas pabrėžė „kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai“. Be to teismų praktikoje pažymima, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006.)

Atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką matyti, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimas neapsiriboja tik būtiniausių poreikių tenkinimu, visaverčiam vaiko vystymuisi ir ugdymui reikia skirti dėmesio ir jo gabumams, saviraiškai, tinkamam lavinimui ir priemonėms saugiai jo aplinkai sukurti. Manau, kad kiekvieno mano ir atsakovo vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti vidutiniškai apie 350-400 Eur per mėnesį. Maitinimui apie 150 Eur/ mėn., asmens higienos priemonėms ir buitinėms prekėms – 50 Eur/mėn., sveikatos priežiūrai – 30 Eur/mėn., avalynei ir rūbams mažiausiai 60 Eur/mėn., ugdymo priemonėms ir kanceliarinėms prekėms – apie 30 EUR/mėn., kultūriniam ugdymui, laisvalaikiui ir pomėgiams mažiausiai 40 Eur/mėn, mobiliajam ryšiui - 10 eur. mėn., būsto išlaikymo dalis tenkantis vaikams ir kiti mokesčiai apie 40 Eur per mėnesį. Neįskaičius lėšų reikalingų didesniems ir kitiems nenumatytiems pirkiniams.

Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis taip pat, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kaip matyti mano materialinė padėtis panaši ar prastesnė nei atsakovo. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų esamus poreikius, proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir tai, kad vaikais daugiau rūpinuosi aš, būtų sąžininga ir teisinga, kad atsakovo skiriamo išlaikymo dydis būtų ne mažesnė nei mano dalis. Minėta, kad aš atsižvelgdama į savas pajamas, savus poreikius ir privalomus sumokėti mokesčius vaikų poreikiams per mėnesį galiu skirti daugiausiai iki 200 Eur kiekvienam. Todėl manau, kad atsakovas atsižvelgiant į gaunamas pajamas kiekvieno vaikui galėtų ir turėtų galimybes teikti po 200 eurų kiekvienam vaikui periodinėmis įmokomis mokamą išlaikymą. Išlaikymo dydis nepilnamečiams jos ir atsakovo vaikams keistinas dėl padidėjusių jų priežiūros ir poreikių tenkinimo išlaidų, neproporcingai per mažo mokamo atsakovo išlaikymo dydžio, atsižvelgiant ir į vienos dukrų sveikatos būklę ir su sveikatos priežiūra bei specialiais poreikiais atsirandančiomis išlaidomis.

Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, prašo pakeisti 2014-11-24 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-165-308/2014 patvirtintą 115,85 eurų išlaikymo dydį kiekvienam iš vaikų ir iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams: dukrai M. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti po 200 (du šimtus) Eur kiekvienai periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį mokamą išlaikymą iki vaikų pilnametystės.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė pilnai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.Ieškovės atstovė prašė priteisti iš atsakovo ir bylos nagrinėjimo išlaidas valstybei.Ieškovė nurodė,kad atsakovas daugiau vaikų neturi, bei jis sąmoningai vengia dirbti oficialiai.Atsakovas yra sveikas, turi (duomenys neskelbtini) specialybę, kuri šiuo metu yra gan paklausi ir gerai apmokama bei turi galimybę dirbti ir uždirbti pajamas, iš kurių galėtų mokėti nurodomą išlaikymą vaikams. Jai pats atsakovas yra prisipažinęs,kad jis nenori dirbti oficialiai, kadangi tuokart iš jo gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuotų Vaikų fondui už išmokamas išmokas vaikams.Šiuo metu atsakovas yra (duomenys neskelbtini) ir kiek suprantanti, tai jis ten yra išvykęs dirbti, bei galimai ir ten dirba nelegaliai. Iš šių aplinkybių matosi, kad atsakovas turi pajamų ir dėl to turi didesniu mastu prisidėti prie vaikų išlaikymo, kadangi dėl šiuo metu sparčiai kylančių ypač maisto produktų , bei kitų reikmenų ir paslaugų kainų, ji viena bus nepajėgi užtikrinti tinkamą vaikų išlaikymą.

Atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdį jam buvo pranešta, jis tik pranešė, jog yra išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir neturi pinigų atvykti į posėdį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvada nurodė,kad įvertinus šalių dukrų išlaikymo poreikius bei papildomas išlaidas dėl dukros D. neįgalumo matosi,kad didesnio išlaikymo vaikams priteisimas iš atsakovo atitiktų vaikų interesus.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš 2014-11-24 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1065-308/2014 dėl šalių santuokos nutraukimo matosi, kad šalių dukrų M. gim. (duomenys neskelbtini), D. ir D. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt (115,85 Eur)kiekvienam vaikui. Šis teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo iki šiol nebuvo pakeistas ar panaikintas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1,2,dalys). Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus .Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi labai svarbus yra vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

LR CK 3.192 str. numato,kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013).

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausis Teismas ne vienoje savo nutartyje nurodė, kad teismas negali priteisti vaikui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą,būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT civ. byla Nr. 3K-3-77/2008, 3K-3-365/2007). LAT yra nurodęs, kad konkretus vaikui reikalingas išlaikymas nustatomas analizuojant faktines aplinkybes, patvirtinančias vaiko poreikius (LAT 3K-3-337/2005).

Pažymėtina, kad svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr.3K-3-243/2010).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti,kad kartu su ja gyvenančių dukrų poreikiai yra išaugę dėl jų amžiaus bei dėl vienos iš dukros esamo susirgimo(neįgalumo).Todėl iš savo gaunamų pajamų ieškovė nebūtų viena pajėgi užtikrinti išaugusių vaikų išlaikymo poreikių ir dėl to prie vaikų išlaikymo savo didesne dalimi turi prisidėti ir atsakovas.Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.Ieškovės prašomas priteisti vaikams išlaikymo dydis nėra per didelis ar nepagrįstas, o atitinakntis būtinuosius vaikų išlaikymo ir jų ugdymo poreikius.

Šiuo metu yra visuotinai žinomas faktas apie ženklią infliaciją Lietuvoje bei to pasekoje ženkliai kylančias tiek maisto produktų, tiek kitų prekių bei komunalinių paslaugų kainas.Akivaizdu, kad vien ieškovės skiriamų lėšų nebus pakankama, kad būtų galima patenkinti visus šalių nepilnamečių dukrų poreikius. Pagal formuojamą LAT praktiką ir atsižvelgdama į savas pajamas ieškovė dukrų išlaikymui negalėtų kiekvienai skirti minimalų mėnesinį atlygį 730 Eur atitinkančio išlaikymo. Tačiau atsakovo materialinė padėtis, nors jis neteikė jokių žinių apie savo materialinę padėtį, leidžia daryti išvadą,kad atsakovas dirba statybos darbus ir gauna pajamas.Nors ieškovė neturi duomenų,kokios atsakovo pajamos, bet palyginus vidutinį atlygį statybų sektoriuje Lietuvoje ,o priimant faktą,kad atsakovas galimai dirba (duomenys neskelbtini), yra pagrindo manyti, kad atsakovo pajamos nėra minimalios ir jis būtų pajėgus mokėti ieškovės nurodomą išlaikymo dydį vaikų išlaikymui. Be to atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus ir objektyviai gali ir privalo prisidėti didesniu mąstu prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Šalių nepilnamečiai vaikai M., D. ir D. gyvena kartu su motina V. B., todėl vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja skirtina vaikų motina. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Iš atsakovo, sutinkamai su CPK 80 str.1d.ir 7d. ir 85 str.1d.3p., priteistinas valstybei 68 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo padidinimo ,kur žyminis mokestis skaičiuojamas nuo išlaikymo sumos už vienerius metus skirtumo tarp anksčiau priteistos sumos ir dabar priteistos sumos( 200-115,85 =84,15 Eur x 3=252,45x 12 mėn.=3029,40 x0,03=90,882 x 0,75=68).

Iš ieškovės pateikto 2022-04-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo matyti,kad ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu) mokėjimo. Iš atsakovo priteistina ir valstybės turėtos išlaidos už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą ,kurios pagal 2022-06-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą Nr.(12.33 Mr)PT-5001 sudaro 366,60 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.192, .194, 3.196 str.,CPK 80 str.1 ir 7d., 85 str.1d.3 p.,259-260,265,268,270, 282 str.2d.1 p.,teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1065-308/2014 priteisto iš D. B. išlaikymo dydį dukroms M. B., D. B. ir D. B. išlaikyti :

Priteisti iš D. B. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. B. a.k(duomenys neskelbtini) ,gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200(du šimtus)eurų nuo 2022 m gegužės 18d. iki dukros M. pilnametystės,išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš D. B. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. B. a.k(duomenys neskelbtini) ,gim. (duomenys neskelbtini) , kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200(du šimtus)eurų nuo 2022 m gegužės 18d. iki dukros D. pilnametystės,išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš D. B. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. B. a.k(duomenys neskelbtini) ,gim. (duomenys neskelbtini) ,kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200(du šimtus)eurų nuo 2022 m gegužės 18d. iki dukros D. pilnametystės,išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

V. B. a.k(duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiams vaikams M. B. , D. B. ir D. B. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur priteisimo vykdyti skubiai.

Nutraukti nuo 2022 m gegužės 18d.priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. B. , D. B. ir D. B. išieškojimą iš atsakovo D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) pagal 2014-11-24 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1065-308/2014.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. B. a.k(duomenys neskelbtini) 68 (šešiasdešimt aštuonis)Eur žyminio mokesčio (lėšos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą ,įmokos kodas 5660, paskirtis-žyminis mokestis).

Priteisti valstybei iš atsakovo D. B. a.k(duomenys neskelbtini) 366,60 Eur(tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt centų) valstybės turėtų garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai ieškovei apmokėti(lėšos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.