- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-08
- Bylos Nr.
- 3K-3-365/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigitas Gurevičius (pirm.), Virgilijus Grabinskas (pran.), Dangutė Ambrasienė
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- Ž. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui Ž. Ž., dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl išlaikymo dydžio.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. vasario 17 d. sprendimu patvirtino N. Ž. (R.) ir Ž. Ž. sutartį dėl santuokos nutraukimo, pagal kurią Ž. Ž. įsipareigojo mokėti 125 Lt periodines išmokas sūnui T. Ž. išlaikyti.
Šalies argumentai
Ieškovė N. R. prašė teismo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo 2 punktą ir priteisti iš atsakovo Ž. Ž. 550 Lt periodinių išmokų nepilnamečiam sūnui T. Ž. išlaikyti, bet ne mažiau kaip Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, iki sūnaus pilnametystės, išmokas sumokant iki mėnesio, už kurį mokama, 10 d. Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo pasikeitė jos turtinė padėtis. 2004 m. gegužės 15 d. ji sudarė santuoką su R. J. R., 2004 m. gruodžio 24 d. jiems gimė duktė U. R., todėl ieškovė nedirba. Iki 2005 m. gruodžio 24 d. ji gaudavo motinystės pašalpą, tačiau dukteriai suėjus vieneriems metams pašalpa jai nebemokama. Išlaikyti du vaikus yra labai sunku. Ieškovės teigimu, ji apmoka sūnaus smuiko pamokas, treniruotes, papildomas pamokas mokykloje, važiavimą į mokyklą ir namo, gydymo išlaidas ir išlaidas, būtinas sveikatai užtikrinti, poilsiui, perka sūnui maistą. Sūnui išlaikyti kas mėnesį ji išleidžia apie 1000 Lt, todėl iš atsakovo priteistina 550 Lt periodinių išmokų sūnui išlaikyti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo 2 punktu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo sūnui T. Ž. išlaikyti po 250 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki jo pilnametystės. Teismas nustatė, kad nuo 2003 m. vasario 17 d. atsakovas moka ieškovei 200-250 Lt periodines išmokas sūnui išlaikyti nereguliariai, tačiau didesnėmis sumomis nei buvo priteista, neįsiskolinęs. Nuo 2003 m. vasario 17 d. atsakovo pajamos išaugo dvigubai. Šiuo metu atsakovo pajamos – 1100 Lt per mėnesį (nekilnojamojo turto jis neįgijo), todėl atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Ieškovės turtinė padėtis pablogėjusi, nes ji šiuo metu niekur nedirba, pajamų negauna. Nors ieškovė teigia, kad jai sunku išlaikyti du vaikus, tačiau atsakovui nekyla pareigos išlaikyti ieškovės antrą vaiką (CK 3.192 straipsnis). CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydis, ir kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kiek iš tikrųjų yra išleidžiama būtent sūnui išlaikyti. Be to, sūnaus poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus savo turtinę padėtį ir finansines galimybes. Ieškovė turi papildomų išlaidų sūnui ugdyti ir lavinti, sveikatos priežiūrai, tačiau išlaidos dėl sūnaus sveikatos būklės neekstraordinarios. Ieškovė, nors ir teigia, kad negauna pajamų ir jos turtinė padėtis sunki, tačiau ji turi galimybę tenkinti didelius vaiko poreikius, kurių atsakovas neturi galimybės tenkinti. Atsakovas, palikęs santuokoje įgytą butą ieškovei ir atsisakęs piniginės kompensacijos už savo dalį buto, nuomojasi butą, išlaiko darbo reikalams už paskolą pirktą automobilį. Atsakovas savo kaip tėvo pareigas vykdo tinkamai. Šiuo metu atsakovas gali teikti tokį išlaikymą kaip ir iki šiol, todėl iš jo priteistina po 250 Lt periodinių išmokų sūnui išlaikyti (CK 3.196, 3.201 straipsniai, 6.461 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmetė. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (darbo užmokestis - 1100 Lt, kitų pajamų ir nekilnojamojo turto neturi, yra paėmęs vartojimo paskolą automobiliui įsigyti, moka 300 Lt už buto nuomą, taip pat komunalinius patarnavimus) ieškovės prašoma suma - 550 Lt kas mėnesį vaikui išlaikyti - neatitinka protingumo principo (550 (tėvas) + 550 (mama) = 1100 Lt (vaikui išlaikyti), kai atsakovui 550 Lt lieka pragyventi). Teismas tinkamai įvertino galiojančią 2002 m. gruodžio 18 d. turto pasidalijimo sutartį, patvirtintą notaro, pagal kurią abi šalys pripažino, kad butas (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; atsakovas atsisakė nuo jam priklausančios 21 572 Lt kompensacijos, palikdamas šį butą ieškovei. Tai, kad teismas sprendime nurodė 550 Lt minimalią mėnesinę algą, o ne 600 Lt, nelaikytina pažeidimu, kuris galėjo turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Tai buvo tik vienas iš daugelio kriterijų (neesminis), į kurį buvo atsižvelgta padidinant išlaikymą vaikui.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė N. R. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, ieškinį tenkinti ir priteisti bylos išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė teismui peržiūrėti sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismai teisingai konstatavo, kad abiejų tėvų materialinė padėtis po ištuokos pasikeitė, t. y. atsakovo pagerėjo, o kasatorės pablogėjo. Tačiau teismai nepagrįstai, nevertindami ieškovės pateiktų dokumentų, susijusių su buto (duomenys neskelbtini) įgijimu, nustatė, kad atsakovas, palikęs santuokoje įsigytą butą jai ir atsisakydamas piniginės kompensacijos, priverstas nuomotis sau butą, išlaikyti darbo reikalams už paskolą pirktą automobilį. Ieškovė prieš santuokos nutraukimą 2002 m. gruodžio 18 d. turto pasidalijimo sutartimi pasidalijo su atsakovu santuokoje įsigytą turtą - butą (duomenys neskelbtini) todėl, kad faktiškai jis priklausė ieškovei, kuri turėjo savo seseriai grąžinti skolą, panaudotą šiam butui įsigyti. 1998 m. rugpjūčio 1 d. šalys susituokė ir už kelių savaičių, t. y. 1998 m. rugpjūčio 28 d., butas (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už sesers ieškovei paskolintus pinigus, todėl ieškovei ir grąžintas. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nežino, už kokius pinigus buvo įsigytas butas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šiuo metu jis nuomojasi dviejų kambarių butą tik tam, kad sūnus, būdamas su juo, galėtų patogiai jaustis. Tačiau sūnus pas atsakovą nakvoja tik du kartus per mėnesį, todėl pinigus, skirtus didesniam butui nuomotis, būtų protingiau pridėti prie sūnui mokamo išlaikymo. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino ieškovės įrodymus, patvirtinančius jos išlaidas sūnui išlaikyti, nes neįmanoma kitokia forma teismui pateikti įrodymus, susijusius su transporto, maisto išlaidomis. Ieškovės nuomone, 300 Lt per mėnesį nėra vaiko protingus poreikius atitinkanti suma, nes byloje esančiame Finansų ministerijos 2005 m. rugpjūčio 30 d. rašte yra nurodyta skiriamų pinigų norma vaikų globos namų, internatinių ir specialiųjų internatinių mokyklų mokyklinėje grupėje - 8,5 Lt per dieną ir sekmadieniais bei švenčių dienomis papildomai - 0,6 Lt per dieną, tai yra 258 Lt per mėnesį. Byloje pateikta įrodymų, kad šiuo metu išlaidos sūnui išlaikyti – apie 1000 Lt. Byloje yra 2006 m. vasario 7 d. Kauno miesto „Vėtrungės“ pradinės mokyklos pažyma, patvirtinanti, kad sūnus mokosi valstybinėje, o ne privačioje mokykloje, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidas, būtinas sūnaus sveikatos priežiūrai. Byloje pateikta įrodymų, susijusių su sūnaus lankomų būrelių apmokėjimu, patvirtinančių išlaidas mokykloje, drabužiams. Teismui ieškovė nurodė, kad jos dabartinis sutuoktinis neprivalo išlaikyti jos sūnaus. Ieškovė su savo sutuoktiniu stengiasi lavinti gabų vaiką, jos sūnų T., sudarydami jam galimybę lankyti sporto treniruotes ir smuiko pamokas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vyriausybės 2005 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 417 2.3 punktu, pagal kurį nuo 2005 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga - 550 Lt, tačiau Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 298 1.1. punktu nuo 2006 m. liepos 1 d. yra patvirtinta 600 Lt minimali mėnesinė alga. Ieškovės teigimu, teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtintos apžvalgos 4 dalimi, nes prioritetą teikė ne vaiko, bet jo tėvo interesams. Ieškovės teigimu, ji, kaip ir atsakovas, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kitokio turto, su sūnumi ir antroje santuokoje gimusia dukteria gyvena jos sutuoktiniui priklausančiame name, kuris įsigytas paėmus paskolą iš banko. Ieškovė dabar nedirba, negauna jokių pajamų, nes augina kitą vaiką. Taigi faktiškai dabar atsakovo teiktinas sūnui išlaikymas yra vienintelis pajamų šaltinis vaikui išlaikyti. Teismo priteistų 250 Lt per mėnesį neužtenka net maistui. Atsakovas vengia išlaikyti savo sūnų, jo gaunamos pajamos negali besąlygiškai veikti teiktino vaikui išlaikymo dydžio. Pažymėtina, kad atsakovas yra sveikas, išsilavinęs, todėl siekdamas tinkamai išlaikyti savo vaiką turi galimybę įsidarbinti kitur arba antroje darbovietėje ir gauti didesnį darbo užmokestį.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos bylos aplinkybės
Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. vasario 17 d. sprendimu patvirtino N. Ž. (Rutkauskienės) ir Ž. Ž. sutartį dėl santuokos nutraukimo, pagal kurią Ž. Ž. įsipareigojo mokėti 125 Lt periodines išmokas sūnui T. Ž. išlaikyti. Nuo 2003 m. vasario 17 d. atsakovas moka ieškovei 200-250 Lt periodines išmokas sūnui išlaikyti nereguliariai, tačiau didesnėmis sumomis nei buvo priteista, neįsiskolinęs. Šiuo metu atsakovas gali teikti tokį išlaikymą kaip ir iki šiol – 250 Lt per mėnesį.
V. Kasacinio teismo argumentai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės taikymo aspektu. Kasaciniame skunde yra keliami priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimai. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Dėl to jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Minėtas proporcingumo principas, reiškiantis, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, lemia išvadą, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Iš atsakovo priteisiamas išlaikymas turi būti proporcingas jo gaunamoms pajamoms ir jo turtinei padėčiai. Minėtas proporcingumo principas yra aktualus ir sprendžiant jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis (ieškovė siekia išlaikymo dydžio pakeitimo). Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis. Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą ar ypatingų aplinkybių (vaiko liga ir pan.) buvimą.
Iš bylos dokumentų matyti, kad iš atsakovo 125 Lt kas mėnesį vaikui išlaikyti yra priteista teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimu. Atsakovas šį teismo sprendimą vykdė, o esant galimybei, savanoriškai mokėjo didesnes pinigų sumas, nei nustatyta minėtu teismo sprendimu. Išskirtinių aplinkybių, kurios būtų svarbios sprendžiant iš atsakovo priteisto išlaikymo padidinimo klausimą, bylą nagrinėję teismai nenustatė (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismai nustatė, kad pasikeitė, t. y. pagerėjo, atsakovo turtinė padėtis ir tuo pagrindu dvigubai - iki 250 Lt - padidino iš atsakovo priteistą sumą vaikui išlaikyti (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo pripažinti, kad nustatydami šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius teismai netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis). Kasatorės nurodoma aplinkybė dėl sutuoktinių turėto buto teisinio statuso buvo nurodyta apeliaciniame skunde, ir apeliacinės instancijos teismas ją įvertino. Tą pačią aplinkybę, nurodytą ir kasaciniame skunde, vertinti kitaip nėra pagrindo – galiojančioje 2002 m. gruodžio 18 d. sutartyje yra užfiksuotas buto teisinis statusas, t. y. kad tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikui šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo padidinimas yra proporcingas nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms bei jo turtinei padėčiai, todėl nėra pagrindo keisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.