Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-624-1206/2025 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui B. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės (apeliantės) atskirojo skundo

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-624-1206/2025 iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-196-608/2025, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnio normose nustatyti privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindai, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021).

11. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, šis privalomasis bylos sustabdymo pagrindas taikytinas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012).

12. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga aptariamu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tačiau teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

13. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-196-608/2025 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ dėl sutarties pripažinimo sudaryta, trečiasis asmuo – B. M.. Ieškovas prašo pripažinti, kad tarp ieškovo M. M. ir atsakovės UAB „Vilniaus energija“ nuo 2013-04-12 iki 2017-04-30 ir atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017-05-01 buvo ir yra sudaryta konkliudentinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis butui (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės nepagrįstai reikalauja mokėjimų už šilumą iš B. M., kuris šių prekių faktiškai negavo, nes ginčo laikotarpiu butas buvo perduotas panaudos sutarties pagrindu ieškovui M. M., atsakovės apie tai buvo informuotos raštu, taip pat apie tai, kad yra sudaryta buto panaudos sutartis, kuri yra įregistruota viešame registre. Nors atsakovės tvirtina, kad UAB „Vilniaus energija“ rašytinę sutartį su M. M. yra nutraukusi, tačiau ieškovas tvirtina, jog nutraukus rašytinę sutartį, tarp ieškovo M. M. ir UAB „Vilniaus energija“ konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta nerašytinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis su buto teisėtu ir faktiniu valdytoju – šilumos energijos vartotoju, kadangi butą panaudos sutarties pagrindu valdo M. M., kuris ir yra sudaręs konkliudentinę šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį su atsakovėmis nuo 2013?04?13 ir šiuo metu yra laikytinas šilumos energijos vartotoju.

14. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-838-599/2015 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams K. M., B. M. bei M. M. dėl įsiskolinimo išieškojimo, išvadą teikianti institucija LR Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; išieškoti iš atsakovo K. M. ieškovės UAB „Vilniaus energija“ naudai 1044,86 Eur (atitikmuo 3607,69 Lt) skolą, 112,04 Eur (atitikmuo 386,84 Lt) palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1157,26 Eur (atitikmuo 3994,53 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2014-05-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-09-20); išieškoti iš atsakovo B. M. ieškovės UAB „Vilniaus energija“ naudai 588,78 Eur (atitikmuo 2032,95 Lt) skolą, 12,64 Eur (atitikmuo 43,65 Lt) palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (601,42 Eur (atitikmuo 2076,60 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2014-05-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (už laikotarpį nuo 2012-09-21 iki 2012-11-26 (imtinai) ir nuo 2013-04-12 iki 2014-03-31 (imtinai)); išieškoti iš atsakovo M. M. ieškovės UAB „Vilniaus energija“ naudai 340,53 Eur (atitikmuo 1175,77 Lt) skolą, 24,66 Eur (atitikmuo 85,13 Lt) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (365,19 Eur (atitikmuo 1260,90 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2014-05-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (už laikotarpį nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11 (imtinai)); išieškoti lygiomis dalimis iš atsakovų K. M., B. M. bei M. M. po 22,37 Eur (atitikmuo 77,24 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje teismas konstatavo, jog buto savininkas, o ne panaudos gavėjas, yra bute esančių šilumos įrenginių savininkas ir šilumos vartotojas (atsakovas K. M. laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-09-20 (imtinai), atsakovas B. M. laikotarpiu nuo 2012-09-20 iki šiol, išskyrus laikotarpį, kai galiojo su atsakovu M. M. sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016) nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas-šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis šilumos vartotojas. Nustatytas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia apeliantai, teisinis reguliavimas nenumato galimybės vertinti, kad konkliudentiniais veiksmais susitariama dėl šilumos energijos tiekimo-vartojimo ne su buto savininku, o kitu asmeniu, besinaudojančiu butu. Aiškiai reglamentuota bei kasacinio teismo išaiškinta, jog nesant individualaus rašytinio susitarimo su buto nuomininku, būtent buto savininkas yra šilumos vartotojas, sutartinių santykių dalyvis. Bendrovė, teikdama viešąją paslaugą, negali elgtis kitaip, nei imperatyviai numatyta teisės aktuose. Buto savininkas, o ne pvz., panaudos gavėjas, yra ir jo bute esančių šilumos įrenginių savininkas, atitinkamai K. M. (laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-09-20) ir B. M. (laikotarpiu nuo 2012-09-20 iki dabar (išskyrus laikotarpį, kai galiojo su M. M. sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis)), o ne M. M., yra šilumos vartotojas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo prasme. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad teisės aktai šilumos pirkimo-pardavimo santykių dalyviu numato būtent pastato ar buto/patalpos savininkus, o ne panaudos gavėją.

15. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-51-820/2022 pagal ieškovų B. M. ir M. M. ieškinį atsakovėms AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ dėl sutarties perdavimo, galimai neteisėto jos nutraukimo ir mokėjimų už šiluminę energiją perskaičiavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu nuspręsta nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovo M. M. reikalavimo – įpareigoti atsakoves atlikti šilumos energijos paskirstymo mokėtinų sumų už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11; nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovo B. M. reikalavimo – įpareigoti atsakoves atlikti šilumos energijos paskirstymo mokėtinų sumų už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2012-09-21 iki 2012-11-26 ir laikotarpiu nuo 2013-04-12 iki 2014-03-31; atmesti ieškinį likusioje dalyje; priteisti atsakovei UAB „Vilniaus energija“ iš ieškovo B. M. ir iš ieškovo M. M. 3630,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti lygiomis dalimis, t. y. 1815,00 Eur iš ieškovo B. M. ir 1815,00 Eur iš ieškovo M. M.; priteisti atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš ieškovo B. M. ir iš ieškovo M. M. 1633,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti lygiomis dalimis, t. y. 816,75 Eur iš ieškovo B. M. ir 816,75 Eur iš ieškovo M. M.. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-2039-603/2022) nutarta ieškovų (apeliantų) apeliacinio skundo netenkinti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš ieškovų B. M. ir M. M. lygiomis dalimis 1452,00 Eur, t. y. iš kiekvieno po 726,00 Eur, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, aptardamas ieškovų sutartinius santykius su atsakove UAB „Vilniaus energija“, pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016, nustatytomis prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis ir nustatė, jog nuo 2013-04-12 tarp ieškovo B. M. su atsakove UAB „Vilniaus energija“ galiojo konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos tiekimo sutartis.

16. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-28-466/2023 pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui B. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – UAB „Vilniaus energija“, 939 DNSB „Pašilaičiai“, M. M., išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo B. M. 5662,85 Eur skolos, 803,67 Eur materialiųjų palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (6466,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2878,29 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai (už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31). Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismui 2016-10-07 ir 2022-11-15 nutartyse konstatavus, kad su M. M. pagrįstai buvo nutraukta šilumos energijos tiekimo sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo bei pripažinus, jog šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyviu yra patalpų pastate savininkas, teismas daro išvadą, kad M. M. su B. M. 2012-10-08 sudarytos panaudos sutarties Nr. 2012/01 pagrindu, kaip nemokus ir įsiskolinęs asmuo, negali B. M. nurodymu tapti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skolininku, nes ieškovė, kaip kreditorė, tam nėra davusi sutikimo. Teismas konstatavo, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties santykiu dalyviu yra patalpų savininkas, kuris negali vienasmeniškai perkelti prievolės atsiskaityti už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją trečiajam asmeniui. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-1799-861/2023) nutarta trečiojo asmens M. M. apeliacinį skundą atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-08 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš trečiojo asmens M. M. ieškovei AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ 2178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; skirti trečiajam asmeniui M. M. 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, baudą paskirstant taip: 1000,00 Eur skiriant ieškovei AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, 1000,00 Eur skiriant trečiajam asmeniui UAB ,,Vilniaus energija“ ir 3000,00 Eur skiriant valstybei. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties santykių dalyviu, nesant kitokio rašytinio šilumos tiekėjo ir patalpos savininko bei nuomininko susitarimo, yra patalpų savininkas, kuris negali vienasmeniškai perkelti prievolės atsiskaityti už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją trečiajam asmeniui, ir toks vertinimas yra patvirtintas teismų praktikos. Teismas sprendė, jog būtent B. M., kaip buto savininkas, yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

17. Taigi, kaip nustatyta, civilinėje byloje Nr. e2-196-608/2025 keliamas paslaugų subjekto, vartotojo klausimas. M. M., nurodydamas, kad yra faktinis buto valdytojas ir vartotojas panaudos sutarties pagrindu, prašo teismo pripažinti, kad tarp jo ir atsakovės UAB „Vilniaus energija“ nuo 2013-04-12 iki 2017-04-30 ir atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017-05-01 buvo ir yra sudaryta konkliudentinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis.

18. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais iš nagrinėjamoje byloje atsakovo B. M. (kaip buto savininko) jau buvo priteistas įsiskolinimas už teiktas paslaugas už laikotarpius nuo 2012-09-21 iki 2012-11-26 (imtinai); nuo 2013-04-12 iki 2014-03-31 (imtinai); nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą už suteiktas prekes ir paslaugas iš B. M. (buto savininko) už laikotarpį nuo 2021-11-01 iki 2024-06-30. Minėtose civilinėse bylose nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad nuo 2013-04-12 tarp B. M. ir UAB „Vilniaus energija“ galiojo konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos tiekimo sutartis.

19. Nagrinėjamu atveju esant tokioms aplinkybėms, jog teismų konstatuota, kad B. M. nuo 2013-04-12 vertintinas konkliudentiniais veiksmais sudaręs šilumos tiekimo sutartį; iš B. M. jau buvo priteistas įsiskolinimas už teiktas paslaugas iki 2020-12-31; M. M. reiškiant reikalavimą pripažinti jį sutarties šalimi nuo 2013-04-12, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-196-608/2025 nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių buvimo būtų negalima tinkamai išnagrinėti šią civilinę bylą (ieškinys pareikštas B. M., kuris yra buto savininkas ir turi prievolę atsiskaityti už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją). Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis (dėl civilinės bylos sustabdymo) naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – trečiojo asmens M. M. prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ieškovės, atsakovo bei trečiojo asmens prašymų skirti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

20. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.

21. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

22. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

23. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje konkrečioje byloje bei šioje civilinės bylos stadijoje neturi pagrindo spręsti, kad byloje dalyvaujantys asmenys piktnaudžiauja turimomis procesinėmis teisėmis.

26. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Nagrinėjamu atveju, šioje bylos proceso stadijoje esamų duomenų nepakanka išvadai, kad ieškovė atskirąjį skundą ar trečiasis asmuo prašymą dėl bylos stabdymo iš tiesų pateikė siekdami kitų tikslų, nei apginti savo teises, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti byloje dalyvaujančių asmenų prašymų dėl baudos skyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

30. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

31. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, todėl spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako bei ieškovės prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.