Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjo A. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8489-475/2016 pagal pareiškėjos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikslintą prašymą dėl priverstinio gyvūnų paėmimo, suinteresuoti asmenys A. A., Kauno rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Kauno VMVT ar Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama skubos tvarka:

1) leisti Kauno rajono savivaldybės administracijai paimti iš suinteresuoto asmens A. A. bandoje Nr. 10720300636 laikomus 17 ženklintų galvijų, 3 neženklintus galvijus bei bandoje Nr. 40720301680 laikomas kiaules ir suteikti Kauno rajono savivaldybės administracijai teisę jais disponuoti, atsižvelgiant į galvijų ir kiaulių sveikatos būklę, t. y. perduoti juos kitam laikytojui laikinai globai ar organizuoti skerdimą arba išliesėjusių, netinkamų tolimesniam laikymui, galvijų ir kiaulių nugaišinimą, o paskerdus ūkinius gyvūnus – perduoti A. A. gautas pajamas, atskaičius su ūkinių gyvūnų paėmimu, laikymu, realizavimu ar nugaišinimu susijusias išlaidas;

2) įgalioti Kauno rajono savivaldybės administraciją organizuoti gyvūnų išvežimą;

3) apriboti A. A. teises į ūkinių gyvūnų (galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų) laikymą.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-8489-475/2016, pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – leido Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai paimti iš A. A. 17 ženklintų galvijų, laikomų bandoje Nr. 10720300636, 3 neženklintus galvijus ir suteikti Kauno rajono savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui teisę jais disponuoti, atsižvelgiant į galvijų sveikatos būklę, t. y. perduoti juos kitam laikytojui laikinai globai; leido Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai paimti iš A. A. kiaules, laikomas bandoje Nr. 40720301680 (1 paršavedė ir 14 įvairaus amžiaus penimų kiaulių), suteikė Kauno rajono savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui teisę jomis disponuoti, atsižvelgiant į kiaulių sveikatos būklę, t. y. perduoti juos kitam laikytojui laikinai globai ar organizuoti skerdimą arba išliesėjusių ir netinkamų tolimesniam laikymui kiaulių nugaišinimą, o paskerdus kiaules – perduoti A. A. gautas pajamas, atskaičius su ūkinių gyvūnų paėmimu, laikymu, realizavimu ar nugaišinimu susijusias išlaidas; likusioje dalyje prašymą atmetė. A. A. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-8489-475/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindu; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8489-475/2016 ir priimti naują sprendimą – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prašymą atmesti; 3) sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo; 4) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimą grindė tuo, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su nuosavybės teise, todėl apeliantui nepranešus apie bylos nagrinėjimą, ginčijama teismo nutartimi buvo apribotos A. A. nuosavybės teisės – teisė būti išklausytam. Pareiškėjo nuomone, Kauno VMVT prašymas dėl priverstinio gyvulių paėmimo turėjo būti atmestas visa apimtimi, nurodant, kad klausimas yra spręstinas ginčo teisenos tvarka. Be to, teismas bylą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išklausyti pareiškėjo A. A. poziciją. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos nurodytus pažeidimus šiai dienai yra pašalinęs, intensyviai vykdo ūkio darbus, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos jo laikomiems gyvuliams – įrengtos tinkamos ėdžios, maitinimo ir girdymo sistemos, sutvarkytas ūkinio pastato stogas, vykdomi teritorijos aptvėrimo darbai, sutvarkyta aplinka bei atliekami kiti darbai.Atsiliepimu į pareikšimą Kauno VMVT prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, susijusias su žiauriu elgesiu su gyvūnais bei jų kankinimu, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių teismo procesinis sprendimas galėtų būti pakeistas ar panaikintas. Nesant vienos iš būtinųjų proceso atnaujinimo sąlygų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, nėra pagrindo pripažinti, jog procesiniame sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ir pareigų. Be to, Kauno apylinkės teismas ginčijama nutartimi pagrįstai nusprendė, kad yra būtina paimti iš pareiškėjo laikomus galvijus, kad kiaulių nugaišinimas yra būtinas siekiant apsaugoti gyvūnus ne tik nuo kančių, bet siekiant išvengti ir galimo afrikinio kiaulių maro plitimo. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Atsiliepimu į pareikšimą Kauno rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Atsiliepime teigiama, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo žiaurų elgesį su gyvūnais, todėl teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo skubos tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8489-475/2016. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas, ištyręs rašytinius įrodymus, konstatavo, kad A. A. buvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2YT-8489-475/2016 nagrinėjamą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kauno VMVT prašymas dėl priverstinio galvijų paėmimo buvo sprendžiamas supaprastinto ir rašytinio proceso tvarka, nebuvo kviečiamas į teismo posėdį. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. Kauno VMVT 2016 m. kovo 1 d. ir 2016 m. kovo 3 d. Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktus, kuriuose konstatuoti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimu, su biologinio saugumo reikalavimų kiaulių laikymo vietose bei gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų pažeidimai, sprendė, kad prašymas dėl priverstinio gyvulių paėmimo pagrįstai išnagrinėtas rašytinio ir supaprastinto proceso tvarka. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ginčijamoje teismo nutartyje ar Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimų aktuose konstatuotas aplinkybes, susijusias su žiauriu elgesiu su gyvūnais bei jų kankinimu, taip pat nepateikė įrodymų, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių teismo procesinis sprendimas galėtų būti pakeistas ar panaikintas ir pakeistos teismo nustatytos teisės bei pareigos. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad Kauno VMVT pateiktas prašymas dėl priverstinio gyvulių paėmimo atitiko CPK 581 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. buvo pridėti reikšmingi įrodymai (patikrinimo gyvulių laikymo vietoje aktai), kurie leido teismui rašytinio ir supaprastinto proceso tvarka išspręsti klausimą dėl leidimo išdavimo. Teismas pažymėjo, kad priimant skundžiamą 2016 m. kovo 10 d. nutartį nebuvo padaryta jokia aiški teisės taikymo klaida, kuri turėtų esminės įtakos nutarties priėmimui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi teisę ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais teisių gynimo būdais, t. y. skųsti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. kovo 1 d. ir 2016 m. kovo 3 d. Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktus ir taip ginti savo galimai pažeistas teises bei teisėtus interesus. Atmetęs A. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas nesprendė pareiškėjo reikalavimo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8489-475/2016 panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-9042-429/2016 ir atnaujinti joje procesą; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-8489-475/2016 ir priimti naują sprendimą – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prašymą atmesti (b. l. 101-107). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apelianto nuomone, procesas byloje turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi apeliantas nebuvo informuotas apie vykstantį teisminį procesą, jokie procesiniai dokumentai jam siunčiami ir įteikiami nebuvo. Tokiu būdu jis neturėjo galimybės apginti savo pažeistas teises, dėl ko buvo pažeistas teisės išklausyti principas. Priimdamas 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-8489-475/2016, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, todėl procesas byloje turi būti atnaujintas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Pažymi, kad aiški teisės taikymo klaida nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad teismas išsprendė tik dalį pareiškėjos prašymų, likusioje dalyje nurodydamas, kad klausimas spręstinas ginčo teisenos tvarka. Apelianto nuomone, pareiškėjos prašymas turėjo būti atmestas visa apimtimi, nurodant, kad klausimas yra spręstinas ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nagrinėjamas su nuosavybės teisių apribojimu susijęs klausimas, teismas privalėjo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išklausyti apelianto poziciją. To nepadaręs, teismas atėmė iš pareiškėjo įstatymo nustatytą teisę būti išklausytam. Apeliantas pažymi, kad Tarnybos nustatytus pažeidimus yra pašalinęs, intensyviai vykdo ūkio darbus, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos jo laikomiems gyvuliams – įrengtos tinkamos ėdžios, maitinimo ir girdymo sistemos, sutvarkytas ūkinio pastato stogas, vykdomi teritorijos aptvėrimo darbai, sutvarkyta aplinka bei atliekami kiti darbai, kad pareiškėjo ūkis funkcionuotų pagal paskirtį ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau ir administracija) prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, taip nepagrįstai suvaržęs pareiškėjo teises būti išklausytam. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi byloje pakako duomenų, kad būtų galima išnagrinėti pareiškėjo prašymą rašytinio proceso tvarka, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai pasisakė dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 9 punkto pagrindų, o priimta nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kauno VMVT prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentais:Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą, dėl ko neva buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Priešingai, 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje teismas konstatavo, kad A. A. buvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Kauno VMVT prašymas dėl leidimo išdavimo buvo sprendžiamas supaprastinto ir rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas nebuvo kviečiamas į teismo posėdį. Be to, vadovaujantis CPK 579-582 straipsnių nuostatomis, bylos dėl teismo leidimo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, todėl teismas turėjo įteisę, bet ne pareigą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti priimtą procesinį sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad priimant 2016 m. kovo 10 d. nutartį buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, kadangi klausimas turėjo būti sprendžiamas ne supaprastinto proceso, bet ginčo teisenos tvarka. Nurodo, kad prašymas dėl leidimo išdavimo atitiko CPK 581 straipsnio reikalavimus, t. y. buvo pateikti reikšmingi įrodymai, kurie leido pareikštą prašymą išspręsti rašytinio ir supaprastinto proceso tvarka. Nors prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas yra nurodęs, kad visus pažeidimus yra pašalinęs ir pagerinęs gyvulių laikymo sąlygas, šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-8489-475/2016, teisėtumo ir pagrįstumo patirtinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

Kauno apygardos teisme 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. gauti A. A. rašytiniai paaiškinimai byloje (b. l. 169-181, 193-198). Apelianto pateikti dokumentai (rašytiniai paaiškinimai) vertintini kaip atskirojo skundo papildymas. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus, reglamentuojančio apeliacinį procesą, nuostatos nenumato galimybės apeliantui pildyti atskirąjį skundą po to, kai yra jau išspręstas atskirojo skundo priėmimo klausimas. Priešingai, pagal įstatymo imperatyvius nurodymus, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Įvertinus tai, kad rašytiniai paaiškinimai byloje pateikti jau pasibaigus atskirojo skundo pateikimo terminui, pirmosios instancijos teismui 2016 m. balandžio 29 d. išsprendus atskirojo skundo priėmimo klausimą ir bylą kartu su atskiruoju skundu išsiuntus apeliacinės instancijos teismui, apelianto rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl proceso atnaujinimo

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuri atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. CPK 366 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nurodė du savarankiškus teisinius proceso atnaujinimo pagrindus – CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktus, pagal kuriuos teismas atnaujina procesą: (I) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; (II) jeigu pirmosios instancijos sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį), ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas šio draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali būti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendimas apeliacine tvarka nebuvo ar negalėjo būti skundžiamas (kaip nagrinėjamu atveju), galimybės instancine tvarka įvertinti, ar teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ar pareigų, nėra. Tokiu atveju iš esmės vienintelė procesinė galimybė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, ginti savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą yra proceso atnaujinimo institutas, konkrečiai – CPK 336 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba patikslintu pareiškimu prašė teismo: 1) leisti Kauno rajono savivaldybės administracijai paimti iš suinteresuoto asmens A. A. bandoje Nr. 10720300636 laikomus 17 ženklintų galvijų, 3 neženklintus galvijus bei bandoje Nr. 40720301680 laikomas kiaules ir suteikti Kauno rajono savivaldybės administracijai teisę jais disponuoti, atsižvelgiant į galvijų ir kiaulių sveikatos būklę, t. y. perduoti juos kitam laikytojui laikinai globai ar organizuoti skerdimą arba išliesėjusių, netinkamų tolimesniam laikymui, galvijų ir kiaulių nugaišinimą, o paskerdus ūkinius gyvūnus – perduoti A. A. gautas pajamas, atskaičius su ūkinių gyvūnų paėmimu, laikymu, realizavimu ar nugaišinimu susijusias išlaidas; 2) įgalioti Kauno rajono savivaldybės administraciją organizuoti gyvūnų išvežimą; 3) apriboti A. A. teises į ūkinių gyvūnų (galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų) laikymą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-8489-475/2016, pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – leido Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai paimti iš A. A. 17 ženklintų galvijų, laikomų bandoje Nr. 10720300636, 3 neženklintus galvijus ir suteikti Kauno rajono savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui teisę jais disponuoti, atsižvelgiant į galvijų sveikatos būklę, t. y. perduoti juos kitam laikytojui laikinai globai; leido Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai paimti iš A. A. kiaules, laikomas bandoje Nr. 40720301680 (1 paršavedė ir 14 įvairaus amžiaus penimų kiaulių), suteikė Kauno rajono savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui teisę jomis disponuoti, atsižvelgiant į kiaulių sveikatos būklę, t. y. perduoti juos kitam laikytojui laikinai globai ar organizuoti skerdimą arba išliesėjusių, netinkamų tolimesniam laikymui, kiaulių nugaišinimą, o paskerdus kiaules – perduoti A. A. gautas pajamas, atskaičius su ūkinių gyvūnų paėmimu, laikymu, realizavimu ar nugaišinimu susijusias išlaidas; likusioje dalyje prašymą atmetė. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-9042-429/2016 atsisakė tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde pareiškėjas tvirtina, kad jis nebuvo informuotas apie vykstantį teisminį procesą, todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar pareigų, taip pažeisdamas jo teisę būti išklausytam, dėl ko yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. į prašomą atnaujinti civilinę bylą Nr. 2YT-8489-475/2016 buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl leidimo išdavimo buvo sprendžiamas supaprastinto ir rašytinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnis, CPK 442 straipsnio 14 punktas), apeliantas nebuvo kviečiamas į teismo posėdį. Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys ir kiti šioje teisės normoje išvardyti asmenys. Taigi, vadovaujantis bylos duomenimis ir išdėstytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad A. A. buvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8489-475/2016 pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Pažymėtina ir tai, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis (šiuo atveju – pareiškėjas), kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Taigi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas vien dėl tos priežasties, kad A. A. buvo dalyvaujantis civilinėje byloje Nr. 2YT-8489-475/2016 asmuo.Konstatavus A. A. dalyvavimo byloje faktą ir negalimumą dėl to atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisiškai nereikšmingi tampa atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie nagrinėjamą bylą. Aplinkybė, ar dalyvaujančiam byloje asmeniui (šiuo atveju – A. A.) buvo tinkamai pranešta apie nagrinėjamą bylą ir joje vykusius teismo posėdžius, nėra tapati asmens nedalyvavimui (neįtraukimui dalyvauti) byloje. Todėl net tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad A. A. nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (to šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina, nes tai nepatenka į prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo reglamentuotą situaciją), šia aplinkybe galėtų būti grindžiamas prašymas atnaujinti procesą ne apelianto nurodytu, bet kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.Kadangi teismas yra saistomas prašyme atnaujinti procesą nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).Nagrinėjamu atveju apeliantas aiškia teisės taikymo klaida įvardina tai, kad teismas išsprendė tik dalį Kauno VMVT pateiktų prašymų (reikalavimų), likusioje dalyje nurodydamas, kad klausimas spręstinas ginčo teisenos tvarka. Apelianto nuomone, Kauno VMVT prašymas turėjo būti atmestas visa apimtimi, nurodant, kad klausimas yra spręstinas ginčo teisenos tvarka. Pažymėtina, kad bylos dėl teismo leidimų išdavimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, t. y. supaprastinto proceso tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas). Susipažinus su byloje pateiktu prašymu dėl teismo leidimo išdavimo bei prie jo pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad Kauno VMVT pateiktas prašymas dėl priverstinio gyvulių paėmimo atitiko 581 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. buvo pridėti reikšmingi įrodymai (patikrinimo gyvulių laikymo vietoje aktai, fotonuotraukos (b. l. 11-35), kurie leido teismui rašytinio ir supaprastinto proceso tvarka išspręsti klausimą dėl leidimo išdavimo skubos tvarka. Pagal bendrąją taisyklę, bylos dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar bylą dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėtina žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Apeliantas tiek pareiškime dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamas klausimas buvo susijęs su nuosavybės teisėmis, byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, suteikiant teisę pareiškėjui būti išklausytam.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus – Kauno VMVT 2016 m. kovo 1 d. ir 2016 m. kovo 3 d. Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktus, kuriuose konstatuotas žiaurus pareiškėjo elgesys su gyvūnais, biologinio saugumo reikalavimų kiaulių laikymo vietose bei gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimai, pagrįstai sprendė, kad klausimui dėl leidimo išdavimo byloje esančių įrodymų pakanka ir minėtą klausimą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka (CPK 581 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo nuosavybės teises, negali paneigti gyvūnų teisių, įtvirtintų įstatyme, kur numatyta, kad gyvūnų savininkas, įgyvendinamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 straipsnis, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju paminėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių įrodymų, paneigiančių Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje konstatuotas ar Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes, susijusias su žiauriu elgesiu su gyvūnais bei jų kankinimu (CPK 178 straipsnis). Nors pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – fotonuotraukas bei Fermos, (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kurie apelianto nuomone, neva pagrindžiančia aplinkybę, kad pažeidimai yra pašalinti, teismo vertinimu, pateikti įrodymai nors ir leidžia manyti, kad pareiškėjas imasi priemonių pažeidimams pašalinti, tačiau nepaneigia 2016 m. kovo 1 d. ir 2016 m. kovo 3 d. Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktuose konstatuotų aplinkybių (b. l. 30-35), foto nuotraukų (b. l. 11-29), iš kurių matyti, kad pareiškėjas iki atlikto patikrinimo akivaizdžiai nesilaikė gyvulių laikymo sąlygas numatančių teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 straipsnis, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 4 dalys), dėl ko kilo realus pavojus gyvūnų sveikatai bei gyvybei. Pastebėtina, kad pateiktas fermos statybos projektas yra priešprojektinių pasiūlymų stadijoje, minėti įrodymai nebuvo pateikti teismui sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad nustatyti pažeidimai yra pašalinti. Minėta, kad padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai. Nagrinėjamu atveju teismui tenkinus pareiškėjos prašymą iš dalies ir nurodžius, kad dalis reikalavimų turi būti sprendžiami ginčo teisenos tvarka, jokios imperatyviosios teisės normos nebuvo pažeistos, tokių teisės normų nenurodė ir apeliantas, apsiribodamas tik bendro pobūdžio pamąstymais apie ginčo klausimo sprendimo tvarką, todėl atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taisykle.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.