- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- 2YT-8489-475/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04322-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
- Suinteresuotas asmuo
- A. A., Kauno rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikslintą prašymą dėl priverstinio gyvūnų paėmimo, suinteresuoti asmenys A. A., Kauno rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2016 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu skubos tvarka prašydama: 1) leisti Kauno rajono savivaldybės administracijai paimti iš A. A. bandoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomus 17 ženklintų galvijų, 3 neženklintus galvijus ir bandoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas kiaules bei suteikti Kauno rajono savivaldybės administracijai teisę jais disponuoti, atsižvelgiant į galvijų ir kiaulių sveikatos būklę, t. y. perduoti juos kitam laikytojui laikinai globai ar organizuoti skerdimą arba išliesėjusių, netinkamų tolimesniam laikymui, galvijų ir kiaulių nugaišinimą, o paskerdus ūkinius gyvūnus A. A. perduoti gautas pajamas, atskaičius su ūkinių gyvūnų paėmimu, laikymu, realizavimu ar nugaišinimu susijusias išlaidas; 2) įgalioti Kauno rajono savivaldybės administraciją organizuoti gyvūnų išvežimą; 3) apriboti A. A. teises į ūkinių gyvūnų (galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų) laikymą.
Pareiškėja nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Kauno VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius R. J., vyriausiasis specialistas G. B. ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos apylinkių seniūnas E. R. 2016 m. kovo 1 d. lankėsi A. A. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje (ganykloje), esančioje (duomenys neskelbtini) (Kauno VMVT 2016-03-01 ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)47). 2016 m. kovo 1 d. tikrinimo metu A. A. trukdė atlikti patikrinimą, t. y. elgėsi grubiai, grasino, stumdė pareigūnus, trukdė fiksuoti pažeidimus fotoaparatu, griebė už jo. 2016 m. kovo 1 d. ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akte pasirašyti atsisakė.
2016 m. kovo 3 d. pakartotinai buvo atliekamas gyvūnų laikytojo A. A. patikrinimas, kuriame dalyvavo Kauno VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius R. J., vyriausiasis specialistas G. B., Kauno rajono savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus vyriausieji specialistai T. K. ir E. J., bei Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados tyrėjai R. G. ir E. R.. Šio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. A. laiko 20 įvairaus amžiaus galvijų ir 15 įvairaus amžiaus kiaulių, minėtos kiaulės laikomos trijose vietose, t. y. 2 grupės tvarte ir viena grupė lauko pavėsinėje (be durų, langų). Kiaulių prieauglis išliesėjęs, iki pilvo purve. Viena grupė, esanti tvarte, laikoma visiškoje tamsoje (fiksuota foto nuotraukose). Kiaulės nedeklaruotos teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. neregistruotos Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje (laikytojo pareiga deklaruoti 4 kartus per metus, kiekvieno ketvirčio pirmą mėnesį). Ūkyje visiškai neužtikrinami biologinio saugumo reikalavimai kiaulių laikymo vietose, t. y. teritorija neaptverta, netvarkoma, neturi dezinfekcinių priemonių, veikiančių prieš afrikinį kiaulių marą, kiaulių laikymo vietos nesandarios. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad tokie biologinio saugumo reikalavimų kiaulių laikymo vietose pažeidimai kelia didžiulę grėsmę kitiems kiaulių laikytojams, kadangi sudaro palankias sąlygas afrikinio kiaulių maro plitimui, ko pasėkoje kiaulių laikytojams ir valstybei gresia milžiniški ekonominiai nuostoliai, susiję su turimų kiaulių sunaikinimu, nuostolių kiaulių laikytojams atlyginimu, padengiant valstybinių institucijų piniginius kaštus likviduojant afrikinio kiaulių maro židinius. Nurodė, kad patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad keturi gyvi veršeliai laikomi tvarte, šalia jų rasti keturių veršelių lavonai – dalis irstančių, keli mumifikavęsi. Lauke laikomi 16 vaikščiojančių įvairaus amžiaus galvijų ir 2 su silpnais gyvybės požymiais, kurie buvo eutanazuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambių gyvulių klinikos privatus veterinarijos gydytojo J. M., kad nesikankintų. Lauke buvo rastos dviejų galvijų gaišenos. Didesnio buliaus nunerta oda ir likę tik vidaus organai, galva, kojos (fiksuota nuotraukose). Pagal informaciją, esančią Žemės ūkio informacinio ir kaimo verslo centro duomenų bazėje, A. A. gyvulių laikymo vietoje turėjo būti laikomas paženklintas 31 galvijas, tačiau 2016 m. kovo 3 d. rasta su ausų įsagais 20 galvijų (10 iš jų patikrinimo metu nebuvo galimybės identifikuoti, kadangi ausų įsaguose esantys numeriai neįskaitomi, galvijai sulaukėję, neprisileidžia žmonių, 1 – negyvas, 2 – eutanazuoti (Kauno VMVT 2016-03-03 gyvūnų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini))). Pabrėžtina, kad 11 galvijų, registruotų duomenų bazėje, nerasta, jų likimas nežinomas (galimai nugaišę dėl išsekimo ir/ar laiku nesuteiktos veterinarinės pagalbos). Be to, rasti 3 nepaženklinti galvijai, vyresni nei 7 dienų amžiaus. Kauno VMVT, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. A. savo ūkinės paskirties gyvūnus laiko netinkamai, su jais žiauriai elgiasi.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Civilinio proceso kodekso 579 straipsnio nuostatos leidžia nagrinėti prašymus dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo supaprastinto proceso tvarka.
Civilinio kodekso 4.41 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų.
Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Resublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus ar žiauriai elgiasi su jais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam gyvūno laikytojui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui) ar nugaišinti. Bylos medžiaga (2016 m. kovo 3 d. Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akto bei pateiktos nuotraukos iš ūkininko fermos) patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, jog A. A. gyvūnus (pareiškėjos nurodytus galvijus ir kiaules) laiko neatitinkančiomis jų rūšiai, amžiui, fiziologijai ir elgsenai sąlygomis, nesuteikia gyvūnams būtinos veterinarinės pagalbos (ūkyje rasta keturių veršių lavonai, dvi galvijų gaišenos, galvijams laiku nesuteikiama veterinarinė pagalba, dėl kaulų lūžių buvo eutanazuota, galvijai ganosi šalia gaišenų, gyvūnai nėra pakankamai šeriami ir girdomi, išliesėję), neužtikrina pakankamo gyvūnų šėrimo ir girdymo, dėl ko kyla pavojus galvijų ir kiaulių sveikatai ir gresia žūtis iš bado. Be to, netinkama kiaulių priežiūra sudaro palankias sąlygas afrikinio kiaulių maro plitimui.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad siekiant apsaugoti gyvūnus nuo kančių ir gresiančios žūties bei siekiant užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro grėsmei, yra būtina paimti iš A. A. laikomus galvijus ir perduoti juos kitam augintojui bei paimti kiaules ir nustačius, kad tai būtina, perduoti jas gaišinimui, o paskerdus kiaules A. A. perduoti gautas pajamas, atskaičius su ūkinių gyvūnų paėmimu, laikymu, realizavimu ar nugaišinimu susijusias išlaidas. Teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju kiaulių nugaišinimas, atlikus reikiamus tyrimus, yra būtinas siekiant ne tik apsaugoti gyvūnus nuo kančių, bet ir išvengiant galimo afrikinio kiaulių maro plitimo.
Likusioje dalyje prašymas atmestinas, nes reikalavimai negali būti išspręsti ne ginčo tvarka. Pareiškėjui išaiškintina teisė kreiptis į teismą pateikiant ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 579-582 straipsniais, Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu , teismas
nutarė:
Leisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, į. k. 188601279, paimti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 17 ženklintų galvijų laikomų bandoje Nr. (duomenys neskelbtini), 3 neženklintus galvijus ir suteikti Kauno rajono savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui teisę jais disponuoti, atsižvelgiant į galvijų sveikatos būklę, t. y. perduoti juos kitam laikytojui laikinai globai.
Leisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, į. k. 188601279, paimti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kiaules laikomas bandoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 paršavedė ir 14 įvairaus amžiaus penimų kiaulių) suteikti Kauno rajono savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui teisę jomis disponuoti, atsižvelgiant į kiaulių sveikatos būklę, t. y. perduoti juos kitam laikytojui laikinai globai ar organizuoti skerdimą arba išliesėjusių, netinkamų tolimesniam laikymui, kiaulių nugaišinimą, o paskerdus kiaules A. A. perduoti gautas pajamas, atskaičius su ūkinių gyvūnų paėmimu, laikymu, realizavimu ar nugaišinimu susijusias išlaidas.
Likusioje dalyje prašymą atmesti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.