Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-02 · Byla Nr. N1-483-1059/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-02
Bylos Nr.
N1-483-1059/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00272-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
A. L.
Advokatai
Lidija Blinkevičieneibė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-483-1059/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00272-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1; 2.1.8.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 2 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas,

sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei, Raimundai Šateikienei, Karolinai Daunoravičiūtei, Evaldai Lukoševičienei, Editai Pupelytei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,

kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui A. L. bei kaltinamojo įstatyminei atstovei R. P.,

nukentėjusiosios A. L. įgaliotai atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei bei nukentėjusiosios įstatyminei atstovei J. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

R. M. 2022 m. sausio 1 d. apie 23 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje viena ranka laikė už kaklo ir smaugė ant lovos gulinčią nepilnametę A. L., kita ranka sudavė ne mažiau 2 (dvejų) smūgių jai į veido sritį, tuo padarydamas veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, minkštųjų audinių patinimu dešinėje kaktinėje srityje, skruostų srityse (klinikiniais duomenimis), kaklo suspaudimą, pasireiškusį gerklų kraujosruva, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. L. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos įrodymai ir jų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. L. pažįsta apie 10 metų. 2022 m. sausio 1 d. apie 16.00 val. jis grįžo iš (duomenys neskelbtini). A. L. jam paskambino ir jie sutarė susitikti. A. L. jį pasitiko autobusų stotyje. Kartu nuėjo iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis pasidėjo daiktus ir kartu su A. išėjo prie geležinkelio stoties (duomenys neskelbtini) susitikti su draugais. Buvo septyniese. Alkoholis ten nebuvo vartojamas, žaidė kamuoliu. Vėliau grįžo abu į jo namus. Alkoholis ir namuose nebuvo vartojamas, buvo blaivūs. Namuose buvo tik jo mama, A. B. nebuvo. A. mamos pažįstamas, jis seniai buvo atėjęs, gal gruodžio mėnesį prieš įvykį. Vakare telefonu jis kalbėjo tiek su F., tiek su A. A. L. kalbėjosi su jo mama, grįžo į kambarį apsiverkusi, nesakė dėl ko verkė. Jis bandė ją nuraminti. Du kartus pavyko, trečią kartą nebenuramino. Kalbant su A., A. L. pradėjo verkti, pešioti jam už plaukų, trankyti į petį. Jis jai nieko nedarė, atsistojo ir toliau nuo jos atsisėdo. A. pati jį išprovokavo, kai pradėjo verkti, jį sunervino. Draugas pokalbio metu jį buvo sunervinęs ir jis nieko nenorėjo daryti, sau prisidaryti ko nors, todėl pasakė A. eiti miegoti. Jis ją lengvai pastūmė į sieną, pasakė, kad eitų miegoti arba eitų namo. Jai nepaklausius, jis dar kartą ją lengvai pastūmė į sieną. Pasakė jai „matai duris ir gali eiti“. Tada ji apsimovė batus ir išėjo. Iš jo namų A. L. išėjo apie 23 val. blaivi, jis taip pat buvo blaivus, kur A. prisigėrė jis nežino, galėjo prisigerti pas kokį draugą. Ją galėjo kas nors sumušti einant namo. Jis jai parašė apie 23.00-00.00 val., pasiteiravo ar jai viskas gerai, ji jam atrašė apie 2-3 val. nakties. Pokalbiuose balsas tikrai ne jo, žinutės taip pat ne jo, apie jokius „zajavus“ nepasakojo. A. N. pateiktuose įrašuose savo balso neatpažįsta, įrašas suklastotas. Mano, kad A. N. meluoja, nes jie susipykę nuo mokyklos laikų. „Facebook“ turėjo paskyrą, buvo pasivadinęs „R. N.“. Su šia anketa ir jungėsi į grupę „(duomenys neskelbtini)“. Nerašė žinučių „aš visada negaliu būti ramus, pats žinai“, „į galvą porą kartų“, „nu ką šaikele, zajavas pareina“. Jis niekam nėra pasakojęs, kad sumušė A. ir kad bus ant jo pareiškimas surašytas. Ikiteisminio tyrimo metu gal ir yra sakęs, kad jis rašė, kalbėjo, tačiau nesakė, kad balsas jo. Neskaitė atidžiai apklausos protokolo, akim permetė ir pasirašė. Policijoje pripažino, kad balsas jo, gal prispaudė jį, griežčiau su juo bendravo, tačiau jam negrasino. Tuo metu naudojosi telefonu „Samsung“. Slaptažodžiu telefonas nebuvo apsaugotas, nes slaptažodžio jam nereikia, todėl galėjo parašyti kas kitas iš jo telefono. Jis turi labai daug priešų, kurie nori jam pakenkti. Brolis gal prisijungė prie jo paskyros ir rašė. Jo brolis E. nusikaltėlis, jis teistas. Jie nesutaria, pykosi seniau. Brolis nenori jam pakenkti, kodėl taip galėjo rašyti nežino. Pasakojo broliui apie A., todėl jis jai skambino paklausti ar nenori susitaikyti, kad nieko nebūtų. Savo iniciatyva skambino.

Sekančią dieną buvo susitikęs A., nunešė jai kuprinę, kurią ji buvo palikusi. Matė sužalojimus veide ant kaktos, mėlynę po akimi, mėlynę ant smakro. Neklausė jos iš kur veidas sumuštas, neįdomu jam buvo, skubėjo, turėjo savų reikalų. Sakė, kad jei būtų buvęs A., būtų jį mušęs, o ne ją, tačiau A. nemušė. Jos atsiprašė, prašė A. susitaikyti, nesikreipti į policiją. A. buvo prižadėjusi, kad nesikreips į policiją. Vėliau ji parašė, kad su mama ir sese eina į priimamąjį bei jį užblokavo, nes taip liepė jos mama su sese.

R. L. pateikti jo susirašinėjimai su A. „Messenger“ programėlėje, telefone girdėjosi mamos ir mamos draugo balsas. Nežino, kodėl nesakė A. nemeluoti, tik kalbėjo, kad nerašytų pareiškimo. Kai kalbėjo A. pasakė, kad jam reikės už viską atsakyti, todėl ir sakė, kad nerašytų pareiškimo.

Jis alkoholio nevartoja. Yra vartojęs anksčiau. 3 – 4 kartus yra gėręs su draugais. Yra gavęs baudą už alkoholio vartojimą, pripūtė 2,87 promilės. Policija nuvežė į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į Panevėžio ligoninę, tada paleido namo. Rūko ir yra baustas už kontrabandinių cigarečių laikymą, jos buvo brolio, tačiau jis prisipažino. Jis nedirba, gauna išlaikymą iš vaikų fondo 140 Eur, civilinio ieškinio nepripažįsta.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies tvarka buvo perskaityti kaltinamojo R. M. parodymai, kur jis parodė, kad A. L. pažįsta apie 10 metų laiko, nes kartu ėjo į tą pačią mokyklą esančią (duomenys neskelbtini), A. P. progimnaziją. Nuo to laiko ir bendrauja. 2022 m. sausio 1 dieną apie 15.00 val. jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jam į jo telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), A. L. paskambino ir paklausė ar gali pas jį į svečius ateiti. Atsakė, kad gali. Tą patį vakarą apie 18.00 val. pas jį į namus atėjo A.. A. L. dešinės pusės veide buvo mėlynė (kaip ji atsirado nežino, neklausė). Ji buvo išgėrusi. Tai matėsi iš jos elgesio, nes ji pradėjo prie jo lįsti, pešioti jo plaukus. Vėliau jam du kartus sudavė per veidą, kad kalbėjo telefonu, o į ją nekreipė dėmesio. Visą vakarą sėdėjo jo kambaryje, jokio alkoholio negėrė, tik abu žaidė su savo mobilaus ryšio telefonais. Kiek laiko pasėdėjus, A. L. vėl pradėjo prie jo lįsti ir tampyti jo plaukus. Jis jai liepė nustoti jį tampyti už plaukų ir eiti miegoti arba eiti iš jo namų pas save į namus. Tačiau ji nenurimo, todėl jis ją abejomis rankomis stovėdamas atsisukęs į jos veidą pastūmė lengvai už pečių ir ji nesmarkiai nugara atsitrenkė į sieną. Tada apsimovė batus ir išėjo. Tai buvo kažkur apie 22.30-23.00 val. Praėjus kažkiek laiko apie 24.00 val. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) parašė A. L., teiravosi, ar ji grįžo į namus. Tačiau ji jam neatrašė. Atsikėlęs ryte pamatė atsiųstą A. pranešimą, kuriame rašė, kad ką tik grįžo į namus. Pranešimas buvo atsiųstas 2022 m. sausio 2 d. apie 02.30 val. Po to vakaro jis jos daugiau nematė ir su ja nebendravo. Kad A. L. kreipėsi į policiją neva jis ją sumušė, nežinojo. Kas ir kada ją galėjo sumušti, nežino, iš jo namų išėjo sveika. Taip pat gali paminėti, kad atėjus A. pas jį į svečius, namuose buvo jo mama (t. 2, b. l. 64-67).

2022 m. vasario 17 d. kaltinamojo apklausos metu kaltinamasis R. M. parodė, kad A. L. pažįsta apie 10 metų laiko, nes kartu ėjo į tą pačią mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini), A. P. progimnaziją. Nuo to laiko ir bendrauja. 2022 m. sausio 1 d. apie 15.00 val. jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Būnant namuose, į mamos telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino A. L. ir prašė pakviesti jį, o atsiliepus paklausė, ar gali pas jį į svečius ateiti. Atsakė, kad gali. Tą patį vakarą apie 18.00 val. ji atėjo pas jį į namus. Pas jį namuose buvo tik mama, patėvio nebuvo, nes jis buvo išvykęs į savo kaimą, pavadinimo nepamena, kuris ten ir gyvena, jis tik atvažiuoja pas jo mamą, pabūna dienos metu, o vakare vėl išvažiuoja. Patėvis pas juos pastoviai negyvena. Kuomet atėjo A., jo mama sėdėjo virtuvėje. Ji ką tik prieš kokias 10 min. buvo grįžusi į namus iš darbo. Mama matė kaip atėjo A., bet ją matė sėdėdama virtuvėje. Mama su A. pasisveikino, tačiau daugiau nebendravo. A. nusirengė koridoriuje ir nuėjo į jo kambarį. Kuomet atėjo A. L., pastebėjo, kad jos dešinės pusės veide buvo mėlynė (kaip ji atsirado nežino, neklausė). Ji buvo išgėrusi. Tai matėsi iš jos elgesio, nes ji pradėjo prie jo lįsti, pešioti jo plaukus. Vėliau jam du kartus sudavė per veidą, kad jis kalbėjo telefonu, o į ją nekreipė dėmesio. Prie A. L. jis kalbėjo telefonu su savo drauge F. K.. A. nepatiko, kad jis į ją nekreipia dėmesio, todėl ir sudavė jam du kartus į veidą. Ji jam sudavė smūgius rankos kumščiu, pataikė vieną smūgį į kaklo dešinę pusę, o kitą smūgį sudavė rankos kumščiu į dešinę ranką. Tiek ant kaklo, tiek ant rankos po to buvo likusios kraujosruvos. Tačiau šių kraujosruvų niekas nematė, niekam nerodė, niekam apie tai, kad A. jam sudavė smūgius, nepasakojo. Niekur pas medikus nesikreipė, niekur nesigydė. Kiek žino, A. L. vartoja alkoholį. Dažniausiai alkoholį vartoja su savo draugu A. N., su kuriuo ir sutiko Naujuosius metus kartu. Su A. L. anksčiau yra tekę ne kartą bendrauti kuomet ji būdavo neblaivi. Būdama neblaivi, ji tampa agresyvi, dažniausiai peša už plaukų, vartoja fizinę jėgą. Jis pats su A. L. nei karto nėra vartojęs alkoholio. Sausio 1 d. su A. visą vakarą sėdėjo jo kambaryje, jokio alkoholio negėrė, tik abu žaidė su savo mobilaus ryšio telefonais. Kiek laiko pasėdėjus, A. vėl pradėjo prie jo lįsti ir tampyti jo plaukus. Jis jai liepė nustoti tampyti už plaukų ir eiti miegoti arba eiti iš jo namų pas save į namus. Tačiau ji nenurimo, todėl jis ją abejomis rankomis stovėdamas atsisukęs į jos veidą pastūmė lengvai už pečių ir ji nesmarkiai nugara atsitrenkė į sieną. Tada iš kambario išėjo į koridorių, kur apsimovė batus ir išėjo. Tai buvo kažkur apie 22.30-23.00 val. Kuomet A. L. išėjo, jo mama nematė, nes ji buvo savo kambaryje užsidariusi duris. A. išėjus, po kokių 10 min. laiko, galėjo būti apie 24.00 val., iš savo planšetinio kompiuterio per „Messenger “parašė A. žinutę ir teiravosi, ar ji grįžo į namus. Tačiau ji jam neatrašė. Parašė žinutę, nes jam rūpėjo, ar ji sėkmingai grįžo namo. Ji jam neatrašė, tik atsikėlęs ryte pamatė atsiųstą A. L. pranešimą, kuriame rašė, kad ką tik grįžo į namus. Pranešimas buvo atsiųstas 2022 m. sausio 2 d. apie 02.30 val. Po to vakaro jis jos daugiau nematė ir su ja nebendravo. Kodėl A. jį kaltina, kad ją sumušė, nežino. Jis jos nemušė, tik pastūmė. Kažkur mėnuo iki Naujųjų metų, A. L. būnant pas jį namuose, ji kalbėjosi telefonu su jo buvusiu draugu A. T.. A. suprato, kad jis suprato, su kuo ji kalba telefonu, ir ji nepatenkinta pasakė, kad jam bus nuo jos blogai. Suprato, kad dėl to, kad jiems kalbant telefonu jis A. negražiai pavadino „dalbajobu “. Kuomet sausio 1 d. apie 18 val. A. atėjo pas jį neblaivi, jis jos klausė, kur ji buvo. A. L. atsakė, kad buvo su draugais, kurių neįvardino. Ji jam sakė, kad pas jį atėjo iš (duomenys neskelbtini). Tačiau pas ką ji galėjo ten būti, jam nesakė, jis nepažįsta jos draugų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Savo iniciatyva A. nieko nepasakojo, tik, jei jis užklausia, tai ji atsako. Iki 2022 m. sausio 1 d. su A. matėsi kažkur prieš mėnesį laiko. Kadangi A. pažįsta jau labai seniai, todėl gali teigti, kad ji labai linkusi meluoti. Jis A. L. nesumušė, ji meluoja jį kaltindama, kad ją sumušė. Tačiau, kas ją galėjo sumušti, nežino, gal tie draugai, su kuriais buvo iki ateinant pas jį. Iki sausio 6 d. naudojosi telefonu su SIM kortele, kuriai priskirtinas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau telefoną pametė. Kodėl prieš ateidama pas jį sausio 1 d. A. skambino ne jam, nors jis dar turėjo telefoną, o jo mamai, negali pasakyti (t. 2, b. l. 70-73).

2022 m. balandžio 4 d. papildomos apklausos parodymus, kaltinamasis R. M. nurodė, kad tyrėjos pateiktas perklausymui garso įrašas jam yra žinomas. Pripažino, kad garso įraše kalba jis. Jam atrodo, kad jis soc. tinkluose per „Messenger“ kalbėjosi su A. N. ir šis garso įrašas yra padarytas jo ir A. N. „Messenger“ pokalbio metu. Galėjo kalbėti per grupę, užvadintą „(duomenys neskelbtini)“. Apie ką kalbėjo, ką A. N. pasakojo, nepamena. Tas pokalbis negalėjo būti apie A. sumušimą. Nei su niekuo nekalbėjo apie A. L. sumušimą. Niekam jokių žinučių apie A. L. sumušimą nerašė. Niekam apie tai nepasakojo. Soc. tinkluose „Facebook“ jis yra užsivadinęs savo anketą „R. N.“. Tyrėjos parodytos susirašinėjimo nuotraukos jam yra žinomos, pripažįsta, kad susirašinėjime esančias žinutes rašė jis, susirašinėjo per minėtą grupę su A. N.. Žinučių, esančių susirašinėjime, turinio bei pokalbio per „Messenger“ su A. N. nekomentuos. Laikėsi anksčiau savo duotų parodymų ir nepripažįsta savo kaltės dėl A. L. sumušimo (t. 2, b. l. 74-77).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas nukentėjusiosios A. L. apklausos teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, iš kurio matyti, kad R. M. grįžo iš kito miesto, o ji jį sutiko ir ėjo pas jį į namus. Vėliau kartu gėrė pas kaltinamąjį namuose virtuvėje, o po to kambaryje. Jie susimušė pas jį kambaryje. Jis pradėjo rėkti ant jos, mušti ir smaugti. Tai galėjo būti 2022 m. sausio 1 d. Visą dieną, iki kol susitiko su R. M., buvo namuose ir iki to laiko alkoholio nevartojo. Tiksliai kelintą valandą susitiko, nepamena, bet susitiko (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Norfa“. Tai buvo diena. R. M. yra jos draugas. Jie susitiko tiesiog pasivaikščioti, be jokio tikslo. Nuėjo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, o butas Nr. (duomenys neskelbtini). Jo namas yra prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, netoli degalinės „(duomenys neskelbtini)“. Nuėjus pas R. namuose buvo jo mama ir patėvis. Jie su mama pasikalbėjo ir kol buvo pas R. visi vartojo alkoholį. R. M. pradžioje gėrė degtinę, o po to alų. Patėvis ir kaltinamojo mama gėrė alų. Ji gėrė ir alų, ir degtinę. Pradžioje gėrė virtuvėje, o po to gerti išėjo į kambarį. Kiek laiko gėrė, nežino. Ji nuo suvartoto alkoholio jautėsi apsvaigusi. Pradžioje, kai tik atėjo, gėrė tik R. M. ir ji, o paskui prisijungė mama ir patėvis. Po to R. mama ir patėvis nuėjo miegoti į savo kambarį. Dar begeriant R. su patėviu buvo išėjęs nusipirkti alkoholio. Grįžus iš parduotuvės, jie gėrė toliau, o po to nuėjus R. mamai su patėviu miegoti, jie liko dviese su R. gerti. Ji pradėjo verkti, dėl ko negali pasakyti, nepamena. R. pradžioje ją ramino, o kai ji nenusiramino, jis pradėjo ant jos rėkti. Ji gulėjo jau lovoje, o jis tuo metu kalbėjo telefonu. Po to jis priėjo prie jos ir pradėjo ją smaugti. Ar su viena ranka, ar abiem rankomis, nepamena, bet suėmė už kaklo ir smaugė. Ji gulėjo lovoje kai jis ją smaugė ir su kumščiu du kartus sudavė į veidą. Tiksliai nepamena, ar smūgius kumščiu sudavė ją paleidęs, ar dar kai smaugė. Sudavė du smūgius, bet tiksliai nepamena į kurią veido pusę, tačiau veidas buvo sutinęs. Atsibudo ant grindų. Kaip atsidūrė ant grindų, nepamena. Ji buvo praradusi sąmonę, gali būti, kad nuo smaugimo. R. galėjo jai suduoti daugiau smūgių tuo metu, kai buvo be sąmonės. Atsikėlusi iš karto išėjo namo. R. M. jai atrakino duris ir ją išleido, nes jam pasakė, kad eina namo. Tuo metu, kai ją smaugė, ji šaukė, tačiau nei tuo metu, nei kai ji ėjo į namus, R. mama ir patėvis atsikėlę nebuvo. Jie nieko negirdėjo. Ji iš R. išėjo apie 23 val. Kai išėjo, paskambino mamai ir pasakė, kad jau eina namo. Mamai truputį papasakojo kas nutiko, o kitą dieną papasakojo plačiau viską kaip buvo. Kai išėjo iš R. niekur užsukusi nebuvo, ėjo tiesiai į namus. Dėl R. suduotų smūgių ji jauto skausmą. Dėl smaugimo skausmą taip pat juto. Skausmą vertina maždaug 7–8 balais iš 10 balų. Dėl sumušimo kitą dieną kreipėsi į medikus, taip pat buvo nuvykę ir pas ekspertus. Su R. M. yra pažįstami apie 10 metų, jis žino kiek jai metų. Jo mama ir jo patėvis taip pat žino, kad jai nėra 18 metų. Po aptariamo įvykio su R. buvo susitikę kitą dieną, kai jis jai atnešė kuprinę, nes ją buvo palikusi pas jį. R. jos atsiprašė, ji jam atleido. Iki to laiko, kai 2022 m. sausio 1 d. jie susitiko su R., ji sumušta nebuvo. Tądien prieš R. ji fizinio smurto nenaudojo. Apie tai, kas jai nutiko ji papasakojo sesei R. L. ir R. broliui E. P.. Išėjus iš R., paskambino tik mamai, niekam daugiau neskambino ir niekam nerašė. Kai ji buvo namuose, jai parašė SMS jų su R. bendras draugas A. K.. Ji nežino, iš kur jam buvo žinoma apie tai, kas jai nutiko. Šiai dienai R. M. jaučia neapykantą. Šios dienos parodymams jos neapykanta R. įtakos neturėjo, šiandien ji papasakojo tai kaip buvo ir ką prisimena. Pradžioje alkoholio vartoti nenorėjo, bet Ry. jai pasakė gerti. Nieko nesakė, kas jai bus, jei negers, jis tik pasakė „imk, gerk, kiek aš galiu laikyti “. Ji galėjo atsisakyti, bet alkoholį vartojo savo noru. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad galvoje buvo du gumbai, jie atsirado po R. smūgių. Galimai, tuo metu, kai ji nukrito ant žemės, galėjo susitrenkti galvą. R. M. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Anksčiau jis yra smurtavęs prieš patėvį, apie tai jai pats sakė. Dėl ko smurtavo, nepasakė. Ji mano, kad jis norėjo pasigirti. Kai kitą dieną R. jai atnešė kuprinę, ji jo tuo metu nebijojo, o šiuo metu jį susitikti bijotų. Negali pasakyti, dėl ko dabar atsirado ta baimė. Taip pat dėl smaugimo jos gerklėje buvo kraujo. Dėl to, kad ji pranešė policijai, jai skambinėjo R. brolis E. P., jis rašė žinutes, liepė atsiimti pareiškimą, domėjosi, ką pasakė policijai. Jis jai nėra nurodęs, ką ji turi sakyti, ar ko nesakyti duodama parodymus. Jis tik domėjosi ir liepė atsiimti pareiškimą. Jai nėra paaiškinęs dėl ko turėtų atsiimti pareiškimą, bet ji mano, kad nepakenktų R.. Jai E. P. domėjimasis sukelia baimę, ji dėl to nesijaučia saugi. Pradžioje jis jai skambino, o po to rašinėjo žinutes. Į jo žinutes neatsakinėjo. E. P. jai negrasino (t. 1, b. l. 62-65). Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas apklausos vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 65).

Kaltinamojo įstatyminė atstovė R. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad R. M. – jos sūnus. Su juo anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). R. lankė (duomenys neskelbtini). Toje mokykloje jis turėjo draugę A. L.. Mergina ne kartą lankėsi jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 metų pradėjo gyventi su sūnumi (duomenys neskelbtini). Kiek žino, R. su A. L. ryšius palaikydavo ir toliau. Tačiau jie buvo tik geri draugai, ne pora. Neseniai į (duomenys neskelbtini) gyventi persikėlė ir A. L. su šeima. A. L. pasidarė dažnas svečias. Būtent 2022 m. sausio 1 d. apie 18.00 val. ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jai sėdint virtuvėje ir vakarieniaujant, į namų duris kažkas paskambino. Namų duris atidarė R. Koridoriumi einančią pamatė A. L., kuri pasisveikino ir kartu su R. M. nuėjo į savo kambarį. Butas yra dviejų kambarių. Kaip atrodė A. L., t. y., ar ji buvo išgėrusi, ar ne, nepasakys, nepastebėjo. Po vakarienės į savo kambarį nuėjo ir ji. Bute be jos, R. ir A. L. daugiau nieko nebuvo. Taip pat tą vakarą jokio alkoholio nevartojo. Ji pati nuėjo į savo kambarį ir užsidarė duris, žiūrėjo televizorių, o bežiūrėdama jį užmigo. Kad būtų R. M. kambaryje įvykę kažkokios grumtynės ar muštynės, negirdėjo. Jeigu būtų ten kažkas tarp R. ir A. L. įvykę, tuo labiau jei būtų A. verkusi ir šaukusi, būtų tikrai girdėjusi. Kada išėjo A. L., nežino, negirdėjo. Kitos dienos ryte, t. y. 2022 m. sausio 2 d. sūnus apie jokį konfliktą nieko neminėjo. Apie tai, kad 2022 m. sausio 1 d. vakare jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. M. galimai sumušė A. L. sužinojo 2022 m. sausio 3 d. iš policijos pareigūnų. Todėl iš darbo sugrįžusi į namus teiravosi sūnaus, kas tą vakarą tarp jo ir A. įvyko. R. M. pasakė, kad jį A. L. tampė už plaukų ir sudavė kažkur ranka du kartus. R. M. neprisipažino mušęs A. L.. Sūnus pasakė, kad ją pastūmė rankomis ir liepė eiti iš namų. Ką ji ir padarė. Tai ne pirmas atvejis, kai A. L. prisigalvoja nebūtų dalykų, todėl ne kartą yra atėjusi prie jos namų durų ir spardžiusi jas, kai jos nėra namuose, norėdama, kad R. M. ją įsileistų pas save į namus. Kas ir kada ją sumušė, nežino, bet tikrai ne jos sūnus R. M. (t. 1, b. l. 84-85).

Teisiamojo posėdžio metu R. P. atsisakė duoti parodymus, nurodė, kad pasakyti daugiau nieko negalinti. Nurodė, kad civilinio ieškinio nepripažįsta, tačiau jei reikės sumokės. Gauna 1500 Eur, išlaiko sūnų ir butą. Prieš 3 metus jai buvo diagnozuota onkologinė liga, reikalingi medikamentai. Nuo 16 metų sūnus atsako pats, ji jam muštis neliepė.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė J. L. parodė, kad buvo sausio 1 d., 15 val. dienos. A. prašė išeiti į lauką susitikti su draugais. Ji jai leido. Kaip dukra pasakojo ji susitiko su R. Nuėjo pas jį į butą. Pasakojo, kad buvo mama ir patėvis su jais buvo geriama. R. mama pasakojo kažką apie save, savo išgyvenimus, mergaitė sureagavo jautriai ir pradėjo verkti. Dukra yra jautri, labai verkė, įsiverkė, R. ją ramino, kad ji neverktų. Kai mama su tėvu nuėjo miegoti, tuo momentu R. paskambino kažkas telefonu. Po telefoninio skambučio jis ją užpuolė. Pargriovė nuo lovos ant žemės ir tada smaugė ir mušė. Pasakė, kad ją smaugė, o kita ranka mušė. Numetė nuo lovos ant žemės ir smaugė tol, kol ji vos neprarado sąmonės. Tada jis atsipeikėjo ir ją paleido. Sakė, kad buvo mušama iš kumščio, buvo smaugiama. Kiek smūgių, ji neatsimena. Klausė dukros ar buvo sąmonę praradusi, ji sakė, kad nežino, neatsimena.

Po 11 val. vakaro dukra jai paskambino pati. Pasakė, kad eina namo, kur yra nepasakė. Pagal jos balsą suprato, kad jai kažkas negerai. Nuo jos skambučio praėjo apie 15 minučių, kol ji parėjo namo. Jai grįžus namo, pamatė, kad ji visa sumušta. Po akimis didelės mėlynės, ji buvo ir smaugiama – gerklėje kraujosruvos, kurios buvo nustatytos ekspertizės metu. Dukra pasakojo, kad tą vakarą ji buvo mušama. Akivaizdžiai matėsi sumuštos akys, labiausiai buvo viena akis, kita buvo ištinusi labai. Jai galvoje buvo guzai. Sakė, kad labai skaudėjo galvą ir gerklę. Visas veidas buvo ištinęs, matėsi mėlynės, veidas ir lūpos buvo kruvinos, ji ją plovė. Smaugimo žymių išorėje nesimatė. Rūbai buvo išdarkyti. Dukra iš R. grįžo išgėrusi, sakė, kad R. sunervino jos verkimas.

Nesikreipė į medikus naktį, nes pamačiusi ją sutriko, pasimetė, puolė ją tvarkyti, prausti. Kitos dienos ryte nuvažiavo į ligoninės priimamąjį, nes dukrai labai viską skaudėjo. Gydytojas specialistas pasakė, kad smaugimo žymių buvo viduje, kraujosruvos buvo viduje gerklės. Sakė, kad taip atsitinka tik nuo smaugimo.

Ji pati R. M. nepažįsta. Jie iš (duomenys neskelbtini) ir jis mokėsi vienoje mokykloje su A., 10 metų pažįstami iš mokyklos.

Dukra su R. bendravo sekančią dieną po įvykio. Jis jai atnešė pas jį namuose paliktą kuprinę. Kai R. pamatė A., jai pasakė „Jeigu tu būtum atėjusi su kitu draugu, aš būčiau jį mušęs, o ne tave“.

Poveikis iš R. ar jo artimųjų per aplinkinius buvo daromas. Sakė, kad jie čia negyvens, juos padegs, išsikraustyti turės.

Dukra blogai jaučiasi, duoda jai vaistus, ji bijo išeiti į miestą, jai sutriko miegas. Nepaleidžia jos niekur, visur kartu. Nesikreipė į specialistus. Yra sesė, kuri padeda jai. Nenori ji su kitais žmonėmis bendrauti. Ankščiau nėra nukentėjusi. Pirmą kartą toks įvykis, kai prieš ją smurtauta ir kada dukra grįžo išgėrusi.

Ieškinys pareikštas 1000 eurų sumai. Padaryta žala vaikui ne vieniems metams, kol jai atsistatys psichinė būklė. Draugų ratas pasikeitė, rečiau dukra išeina į lauką. Ji vis prisimena įvykį, šneka apie tai, jaučia baimę, buvo skausmai, mėlynės. Ilgai mėlynės nepraėjo. Vaistų nebuvo paskirta. Gydytojas sakė nevartoti vaistų dėl akies. Šaldė sumuštas vietas ledukais. Pasekmės jausis ilgai. Kaip mamai ir gaila vaiko ir nenori, kad kaltinamasis sėstų už grotų. Kai savo mergaitę pamatė galvojo, kad numirs vietoje. Niekas vaistų nepaskyrė. Tiesiog nuėjo į vaistinę, paprašė vaistų miegui. Paprasti raminantys vaistai. Pas psichologus nesikreipė. Mergaitė nenori kreiptis į gydytojus.

Dukra mokosi virėjos specialybės, (duomenys neskelbtini). Sausio mėnesį po atostogų ėjo dukra į mokyklą. Socialinė pedagogė mokykloje yra, bendrauja su ja. Nenori A., bet socialinės pačios kalbina ją. Apie įvykį dukra pasipasakojo sesei R. L., kuri yra socialinė darbuotoja. Kasdien konsultuoja sesuo ją per telefoną, per kompiuterį, buvo atvažiavusi neseniai.

Liudytojas A. N. parodė, kad jis, A., L. ir R. M. buvo klasiokai. Jų grupei prasiplėtus, atsirado ir A. L. su kuria labai gerai susibendravo. Žinojo, kad A. L. nuėjo pas R. M.. Su A. bendravo per „Messenger“, buvo rytas, kai ji jam parašė, kas nutiko, kad gavo į akį, ją primušė R.. Sakė, kad R. mušė, nes dėl alkoholio poveikio ji pradėjo verkti. Po kiek laiko susitiko. Matė pas A. sužalojimus veide ir akyje. Kiek žino įvykis vyko kaltinamojo namų koridoriuje, jie buvo dviese. Kreipėsi A. į jį, nes tuo metu bendravo daugiau nei draugai. Kai sužinojo, kad ją sumušė, apėmė pyktis.

Norėdamas pasirodyti „kietas“ „Messenger“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ R. M. pripasakojo apie A. L. negražių dalykų ir tai, kas ten įvyko. R. pasipasakojo, kad A. primušė, trenkė į durų staktą. Yra garso įrašas, žinutės, ką jis rašė. Grupėje be jų buvo dar A., L., jis pats, jo sesė U.. Visi jie – kiemo draugai, rinkdavosi iš visur, pagrinde „(duomenys neskelbtini)“ rajono. „R. n.“ profilis yra R. M., jo A. N..

Vėliau kaltinamojo brolis, lyg ir E., įsikišo į jų bendravimą, pradėjo jam grasinti. Nenukentėjo fiziškai, žodžiai liko tik žodžiais. Po įsikišimo stengiasi su A. L. nebendrauti. Po įvykio neteko su R. daugiau susitikti, nebendravo. A. ankščiau buvo artima draugė su ja nutraukė santykius ir tik kartais dar bendrauja.

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad su R. M. ir A. L. yra draugai. Su A. L. nebendrauja taip gerai, su R. M. kartais pašneka. 2022 m. sausio 1 d. bendravo su R. M., gal per vaizdo skambutį, nepamena, apie ką šnekėjo, tačiau apie tai, kas įvyko R. M. jam pasakė po kelių dienų. To pokalbio su R. metu, nematė jokio smurto. R. M. tik pasakė, kad A. L. jo atžvilgiu parašė pareiškimą, tačiau aplinkybių visų nežinojo. Tuo metu kaltinamasis gyveno tik su mama. Priklausė „Messenger“ grupei „(duomenys neskelbtini)“, bet dabar nebepriklauso. Neatsimena kaip buvo įsivardinęs toje grupėje. Gal ir rašė kažką rašė dėl to įvykio A., klausė jos ar R. jai ko nepadarė, tačiau tiksliai neatsimena. R. nesakė, kad sumušė A.. Buvo prieš šią apklausą spalio 2 d. su R. futbolo varžybose, tačiau su juo kalbėjo tik apie futbolą, nekalbėjo apie jo apklausą.

Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Jis nesidomėjo, kas ten įvyko. Apie merginos sužalojimą nieko nežino. R. M. tik nurodė, kad jį kaltina tuo, ko nepadarė. A. L. pažįsta, nes anksčiau ji lankydavosi pas juos (duomenys neskelbtini). Yra teistas už vagystes porą kartų. A. lyg ir rašė, tačiau su ja jokios kalbos dėl pareiškimo atsiėmimo nebuvo. Prie brolio socialinio tinklo paskyrų prisijungimų neturi, bet kažkada lyg ir klausė nukentėjusiosios, kodėl meluoja. Buvo grupėje „(duomenys neskelbtini)“. Ten irgi rašė jai, kad nemeluotų. Rašė nukentėjusiajai iš brolio paskyros, prašė, kad susitaikytų su jo broliu. Dėl sumušimo tikrai nieko nerašė. Ką rašė R. M. vardu, nepamena. Gal vieną kartą ir buvo pasiėmęs brolio telefoną, kai buvo svečiuose ir kažką parašė. Kada tiksliai tai galėjo įvykti nepamena. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o R. su mama (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 1 d. ir per Naujus metus buvo pas mamą (duomenys neskelbtini), tačiau nukentėjusiosios nematė, nes buvo išėjęs. Mama draugo, kuris gyventu kartu, neturi. Gali teigti, kad nukentėjusioji meluoja, nes gerai pažįsta A. L.. Anksčiau, kai nukentėjusioji atvažiuodavo į kaimą ir gerdavo, ir rūkydavo. Parodė, kad brolio telefoną buvo pasiėmęs kitą dieną (2022 m. sausio 2 d.), jokių žinučių tą dieną nerašė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. L. parodė, kad A. L. yra jos sesuo. Sesuo iš ryto jai paskambino ir papasakojo, kas atsitiko. Sužinojusi, kas įvyko, nuvažiavo pas ją į namus. Sesuo sakė, kad ji ir kaltinamasis buvo susitarę susitikti autobusų stotyje, kadangi jis grįžo iš savo draugės autobusu. Vėliau jie turėjo susitikti su kitais draugais ir kartu leisti laiką. A. L. pasitiko R. M. stotyje ir jie nuėjo pas jį į namus, kad jis pasidėtų daiktus. Namuose jie rado išgėrusius jo mamą ir patėvį. Patėviu vyrą pavadino A. Tada R. M. pradėjo gerti kartu su mama ir niekur nebenorėjo eiti. Jie iš pradžių gėrė alų, paskui degtinę. Iš pradžių A. L. negėrė, bet visi ją įkalbinėjo ir ji pasidavė. A. L. apsvaigo. Jie gėrė tol, kol baigėsi alkoholis. Tada patėvis ir kaltinamasis išėjo nupirkti dar alkoholio. A. L. pasiliko su kaltinamojo mama. Kai vyrai grįžo, jie gėrė toliau. A. L. kalbėjosi su kaltinamojo mama, kuri dėl kažkokių priežasčių apsiverkė, A. L. irgi susigraudino, pradėjo verkti. Kaltinamasis ją nuramino. Tada po kurio laiko mama su patėviu nuėjo miegoti, o A. L. dar pasiliko. Tada A. L. kažkodėl vėl pradėjo verkti ir tada R. M. pradėjo šaukti „ko čia žliumbi“, o kai A. L. nenustojo verkti, tai jį dar labiau supykdė. Jis pradėjo A. L. smaugti, daužyti per veidą, ji pusiau prarado sąmonę ir atsibudo nuo smūgio į žemę. Smūgis ją taip sukrėtė, kad ji pašoko nuo grindų ir išėjo namo. Kaltinamasis jos nesulaikė, atidarė duris ir pasakė, kad ji išeitų. Ji paliko kuprinę, nes norėjo greičiau išeiti, o gal tiesiog pamiršo. Kai ji grįžo namo, mama pamatė, kad ji sumušta. A. L. tik pasakė, kad ją sumušė pažįstamas asmuo. Mama suteikė jai pirmą pagalbą ir paguldė ją į lovą. Iš ryto jai paskambino A. L., atsiuntė nuotraukų su sumušimo žymėmis, paprašė, kad atvažiuotų. Atvažiavo paėmę mamą iš darbo. A. L. jautėsi blogai: negalėjo nieko valgyti, ryti, nes gerklė buvo sutinusi. Akis atrodė prastai, užtinusi. Nutarė kreiptis į gydytojus. Nukentėjusioji pasakė, kad susirašinėja su kaltinamuoju, kuris sako, kad niekur nesikreiptų, nes nieko ten nebuvo, kad ji pati kalta. Jie kreipėsi į ligoninės priimamąjį ir kai A. L. suteikė pagalbą, pasitarė ar kreiptis į policiją. A. L. nenorėjo to daryti, bet ji įkalbėjo ją tai padaryti, nes taip pasielgęs asmuo turi atsakyti už savo veiksmus. Jos vietoje kitą kartą gali būti kitas asmuo. Mano, kad A. L. nenorėjo kreiptis į policiją, nes jautėsi irgi kalta, kad ten buvo, kad vartojo alkoholį. Kaltinamasis ir jo brolis jos sesei darė spaudimą, kad ji nesikreiptų į policiją. Tiesiog rašė jai žinutes, kad nesikreiptų į policiją, nes bus blogai. A. sakė, kad jų bijo, nes kaltinamojo brolis teistas. Skambino ir kaltinamojo mama, grasino, sakė kad „jūs (duomenys neskelbtini) negyvensit, padegsim namus, ką čia man pridirbot, reikės dabar į policiją vaikščioti“. Bet čia jau po to, kai A. parašė pareiškimą. Dėl grasinimų sesuo užblokavo visus nežinomus skambučius telefone. Visą įvykį ir situaciją 2022 m. sausio 2 d. papasakojo sesuo. A. L. buvo ištinusi akis, pamėlęs veidas, ant kaklo matėsi paraudimai. Nurodė, kad kaltinamojo R. M. nepažįsta. Negyvena Lietuvoje, tada buvo grįžusi Kalėdoms į Lietuvą ir per Naujus metus buvo išvažiavusi pas kitus žmones, tačiau kai paskambino sesuo, iš karto grįžo namo. Nežino, ar sesuo dažnai susitikdavo su R. M.. Tik žino, kad vasarą jie kartu leisdavo laiką vienoje kompanijoje. Gali atsiųsti draugo susirašinėjimą su kaltinamuoju internete. Failai buvo perduoti zip formate advokatei, nežino ar pakliuvo į teismą.

Liudytojas A. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad turi pažįstamą R. P., ji buvo jo draugė, bet ne sugyventinė. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). R. P. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl, kai jis būdavo ten, apsistodavo pas ją. Šiuo metu su R. P. ryšių nebepalaiko. Paskutinį kartą pas ją lankėsi 2021 m. gruodžio mėn. 2022 m. sausio 1 d. buvo namuose. R. P. gyvena kartu su sūnumi R. M.. R. M. yra ramus ir mandagus vaikas. Apie jį nieko blogo pasakyti negali. Kiek teko lankytis pas juos namuose, pas R. M. ateidavo daug draugų. Apie įvykį nieko nežino. Kaip ir minėjo, tuose namuose tą vakarą nebuvo. Greičiausiai mergina jį matė anksčiau, todėl ir žinojo vardą. Su nepilnamečiais alkoholio nevartoja. Nemano, kad R. M. galėjo pavartoti smurtą prieš A. L. (t. 1, b. l. 99-101).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. papildomai paaiškino, kad tos mergaitės nepažįsta, nėra matęs, sutikęs net nepažintų, nežino net vardo. Ji galėjo jį matyti. Kelis kartus yra girdėjęs apie ją, kai (duomenys neskelbtini) buvo ir dabar. Su P. yra pažįstami apie metus, bendro ūkio neveda. Niekam nešnekėjo, kad yra R. M. patėvis ar P. sugyventinis, neprisistatė niekam taip. Kelis kartus jeigu mergaitė matė, galvojo, kad jis toks yra.

Kai vartodavo alkoholį, išgerdavo tik jis vienas. Pasitaikydavo, kad pas R. P. nakvodavo ir lapkričio – gruodžio mėnesiais miegojo gal kokius 3 kartus. Pas ją buvo gal gruodžio pradžioje. P. taip pat pas jį yra buvusi. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini), gal 10 metų turi tą numerį.

Naujus metus sutiko namuose girtas, kartu buvo tik sena motina. Po Naujų metų sausio 1 d. namuose buvo, baliavojo, iš karto užsipirko alkoholio pas P. nebuvo.

Gal buvo sausio 1 d. atvažiavęs į P., neatsimena. Girtas namuose miegojo, bet gal buvo kur koją iškėlęs. Jis P. dažnai būna. Važiuoja (duomenys neskelbtini) į parduotuvę „Aibė“ alaus pirkti, nes ten jis pigiausias. Jį atvežė sausio 1 d. alaus nusipirkti į „Aibę“. Nepamena kaip atvyko. Taip galvoja, nes kažkas turėjo atvežti jį mašina, pėsčias neatėjo. Važiavo į „Aibę“, (duomenys neskelbtini), kur „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė, kitoje pusėje (duomenys neskelbtini). Yra atvažiuojant prie žiedo „Aibė“, bet yra alaus kainos skirtumas ten, brangiau prie žiedo. Dėl alaus važiavo. Jeigu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), tai paskambinti gali bet kada ir bet kam. Nieko nereiškia išklotinės.

Kieno numeris, (duomenys neskelbtini), nežino, savo vos atsimena. A. L. negalėjo jam skambinti. Su R. M. nėra vartojęs alkoholio.

Piragienė jam neliepė sakyti, kad nebuvo jis pas ją. Kaip sakė, taip ir buvo. Buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, atsakomybę supranta.

Teisiamojo posėdžio metu taip buvo pateiktas CD įrašas, kuris posėdžio metu buvo peržiūrėtas (t. 3, b. l. 1); apžiūrėti liudytojos R. L. pateikti dokumentai (t. 3, b. l. 42-96).

Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo išvardinta rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo išvadas: Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-6) J. L. protokolas pareiškimas (t. 1, b. l. 9-11), Tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 12-13); Tarnybinis pranešimas (t. 1, b l. 14-15); (duomenys neskelbtini)mokyklos raštas (t. 1, b. l. 78) Specialisto išvada (t. 1, b. l. 120-121) Informacija pateikta Vaikų teisių ir įvaikinimo tarnybos (t. 1, b. l. 135-137); Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys ir priedai (t. 1, b. l. 145-150); Tarnybinis pranešimas dėl telefoninių pokalbių išklotinių (t. 1, b. l. 166-167); Nutarimas susipažinti su informacija (t. 1, b. l. 168-181); Tarnybinis pranešimas dėl informacijos pateikimo (t. 1, b. l. 174-175) Tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 176-177); Tarnybinis pranešimas dėl telefoninių pokalbiu (t. 1, b. l. 178-179); Nutarimas susipažinti su dokumentais ir informacija (t. 1, b. l. 180-183) Tarnybinis pranešimas dėl informacijos pateikimo (t. 1, b. l. 186-187); Tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 188-189); Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 190-192); Daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 194-199); Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 2, b. l. 4-6); Kitų objektų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 7-11); Tarnybinis pranešimas dėl telefoninių pokalbių (t. 2, b. l. 12-13) Išrašas apie pranešimą iš policijos duomenų bazės (t. 2, b. l. 16-19); Protokolas (t. 2, b. l. 23-26).

Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo

BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

Kaltinamasis R. M. kaltės pagal byloje pateiktą kaltinimą nepripažino. Nurodė tik du kartus stūmęs nukentėjusiąją, tačiau nepripažino ją mušęs kumščiu ir smaugęs.

Kaltinamojo veika yra įrodyta nukentėjusiosios A. L. parodymais, kuriuose nurodomas aplinkybes apie jai padarytus sužalojimus visiškai patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 11/2022(05), liudytojų J. L., R. L., A. N. parodymais, tarnybiniais pranešimais dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės, 2022 m. kovo 30 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtos liudytojo A. N. pateiktos nuotraukos ir du garso įrašai, kuriuos teismas dar kartą apžiūrėjo teisiamojo posėdžio metu, liudytojos R. L. pateiktais susirašinėjimais.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nemato pagrindo abejoti ir atmesti nuoseklių nukentėjusios A. L. parodymų, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 11/2022(05), kurioje konstatuotos aplinkybės, jog nukentėjusiajai nustatytos dešinės akies vokuose 2,5x3,5 cm, kairės akies vokuose 2,5x5,5 cm netaisyklingų formų violetinės spalvos žalsvais pakraščiais poodinės kraujosruvos. Skausmingas seilių rijimas. Aprašyti medicininiai duomenys, jog atvykus į gydymo įstaigą matyti patinimai skruostų srityse, poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko srityje. Diagnozuojami galvos, veido, kairės akies viršutinio voko sumušimai, gerklų kraujosruva. Konsultuota LOR gydytojo, naktį sumušta pažįstamo asmens, nosis pakrypusi į dešinę buvo anksčiau, nosies gleivinė paburkusi, ryklėje n.y., balso klostės judrios, pilkos, ties kairiu arytenoidalinio gumburo (vedeginės kremzlės) vid. gerklų paviršiuje 0,3x0,4 mm kraujosruva. Nedusina. Diagnozė: Kitos ir nepatikslintos gerklės (kaklo priekinės dalies) paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Apžiūrėta akių ligų gydytojos, kairės akies viršutinio voko ir antakio srityje poodinė kraujosruva, akies obuolys ramus, be traumos požymių. Akių obuoliai judesiai laisvi visomis kryptimis. Diagnozė: Kairės akies viršutinio voko kraujosruva. Išvadoje konstatuota, kad A. L. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, minkštųjų audinių patinimu dešinėje kaktinėje srityje, skruostų srityse (klinikiniais duomenimis), kaklo suspaudimas, pasireiškęs gerklų kraujosruva. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Veido sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, minkštųjų audinių patinimu dešinėje kaktinėje srityje, skruostų srityse (klinikiniais duomenimis) padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant rankomis, ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje. Kaklo suspaudimas, pasireiškęs gerklų kraujosruva, padarytas kietu buku daiktu, galimai rankomis spaudžiant kaklo sritį, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje. A. L. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu A. L. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų A. L. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, darytina išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti jos nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. suduodant jai smūgius kumščiu ir ją smaugiant. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai nėra būdingi griuvimui, kas paneigia kaltinamojo gynybinę versiją.

Duomenų, kad nukentėjusioji būtų sužalota kitų asmenų byloje nėra. Tą paneigė pati nukentėjusioji. Be to, iš jos, kaltinamojo ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J. L. parodymų matyti, kad nukentėjusioji iš kaltinamojo gyvenamosios vietos išėjo apie 23 valandą. Nukentėjusioji ir jos įstatyminė atstovė patvirtino, kad po 15 min. nuo išėjimo nukentėjusiojo jau grįžo namo, kas leidžia tikėti jos parodymais, jog ji iš kaltinamojo ėjo tiesiai namo. Šias J. L. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2021 m. kovo 3 d. tarnybinis pranešimas dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės (t. 1, b. l. 176) iš kurio matyti, kad A. L. 23.18 val. skambino numeriu J. L. jungiantis telefonui prie celės esančios adresu (duomenys neskelbtini) (R. M. gyvenamoji vieta), o jau po 13 min. 23.31 val. iki 2022-01-02 08.12 val. jungtasi internetu prie celės (duomenys neskelbtini) (A. L. gyvenamoji vieta). Nukentėjusioji prieš įvykį buvo sveika ir nesužalota, kai po apsilankymo pas kaltinamąją R. M. nukentėjusiajai buvo diagnozuoti sužalojimai padaryti jos parodymuose nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

Nors kaltinamasis R. M. proceso metu stengėsi sumenkinti nukentėjusiąją ir jos parodymus teigdamas, kad nukentėjusioji jį apkalba, tačiau iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo, J. L., R. P., E. P. parodymų matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja buvo draugai, vienas kitą pažinojo 10 metų, nukentėjusioji pati nenorėjo kreiptis į policiją dėl prieš ją padarytos nusikalstamos veikos, kas byloje apkalbėjimo motyvą daro visiškai neįtikimu. Be to, kaip minėta, ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė paneigta byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes.

Teismas pažymi, kad byloje A. N. yra pateikęs susirašinėjimo nuotraukas ir garso įrašus, kuriuose, teismo vertinimu, yra girdimas kaltinamojo R. M. balsas, kuris yra išskirtinis ir iš jam būdingų požymių lengvai atpažįstamas. Šie duomenys buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu ir surašytas 2022 m. kovo 30 d. apžiūros protokolas ir papildomai apžiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu. Matyti, kad susirašinėjimas vyko grupėje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini), kurioje buvo ir R. M. užsivadinęs „R. N.“ šias aplinkybes patvirtino pats kaltinamasis, liudytojas A. N.. Iš susirašinėjimų matyti, kad galimai rašoma apie A. L. sumušimą. Asmuo užsivadinęs „R. n.“ rašo, kad „as visada negaliu but ramus. pats zinai“, „į galvą pora kartu“, „Nu daugiau“, „Nu ka saikele zajavas pereina“. Garso įraše girdima, kad kalbama socialinio tinklo grupėje, užvadintoje „(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašas patalpintas asmens, užsivadinusio „R. N.“. Garso įrašo trukmė 00:44 min. Girdimas jaunuolio juokas. Kalba jaunuolis: „O čia, man dabar , aš prisimenu, žinai, viską kaip kaip viskas buvo. Man svarbiausia pačiam ima juokas, „kurva“ , kad aš tenai dėl tokių nesąmonių „na hui“ pridaužiau. (Juokiasi). Žodžiu „prikolas“ buvo. Aš kalbėjausi su savo pana, ji man neleido. Susinervavau . Tada ji pradėjo zaupt „na hui“. Aš ją nuraminau. Po to vėl pradėjo verkt. Tada „užpiso“ mane „kurva“ , kokias dvi valandas verkė. „Užpiso“ mane, „kurva“, ai tada pradėjau ją tampyt ir vakar, ta, į priimamąjį nuvarė, nu tai žodžiu. Tai va būna „na hui“. Na vat „kurva“ „zajavo“ reikia laukt. Iš antro garso įrašo matyti, kad vėl kalbama apie A. L. sumušimą, pokalbio pabaigoje girdima kaip asmuo sako įsivaizduok norėjau užmušti A., bet vos neužmušiau A.

Kaltinamasis klausiamas apie susirašinėjimą ir garso įrašus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žinutes rašė ne jis, garso įraše kalba ne jis ir girdimas ne jo balsas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs kitas aplinkybes, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis patvirtino, kad garso įraše kalba jis, žinutes rašė taip pat jis, žinučių turinį atsisakė komentuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Perskaičius šiuos jo parodymus kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir pradžių teigė, kad taip nesakė, neskaitė viso protokolo, skaitė tik pradžią, permetė jį akimis. Vėliau jau pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs, kad balsas jo, nes gal prispaudė jį policijos pareigūnai, griežčiau su juo bendravo.

Teismas sprendžia, kad būtent duodamas pirminius parodymus apie susirašinėjimą kaltinamasis davė teisingus parodymus apie tai, kad žinutes rašė jis, o garso įraše kalba jis garso įrašas padarytas jo. Nors jis ir nepripažino kalbėjęs apie A. L. sumušimą, tačiau tai paneigia jo paties žodžiai “norėjau užmušti A., bet vos neužmušiau A.“.

Teisiamajame posėdyje keltos kaltinamojo versijos apie tai, kad žinutes galėjo parašyti kažkas kitas ir balso įraše kalba kitas asmuo, nes jis turi daug priešų, kurie nori jam pakenkti, gal brolis E. P., laikytinos neįtikinamomis ir paneigtomis byloje surinktais įrodymais. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, tą pripažino ir pats kaltinamasis, kad jis dalyvavo „Messenger“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsivadinęs „R. n.“. Apklaustas kaltinamojo brolis E. P. nurodė, kad prie brolio socialinio tinklo paskyrų prisijungimų neturi, bet kažkada lyg ir klausė nukentėjusiosios, kodėl meluoja. Buvo grupėje „(duomenys neskelbtini)“, ten irgi rašė jai, kad nemeluotų. Rašė nukentėjusiajai iš brolio paskyros, prašė, kad susitaikytų su jo broliu. Dėl sumušimo tikrai nieko nerašė. Ką rašė R. M. vardu, nepamena. Taigi šie jo parodymai, visų pirma, neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, antra jis nenurodė, kad rašė šias konkrečias aukščiau aptartas žinutes brolio vardu, nepatvirtino, kad kalbėjo apie A. L. sumušimą garso įraše, trečia, jo balsas akivaizdžiai skiriasi nuo girdimo garso įraše, kai R. M. balsas yra akivaizdžiai į jį panašus.

R. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kurie patvirtina ir papildo nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, o būtent liudytojos R. L. pateikti susirašinėjimai su „Messenger“ programėlėje, vaizdo ir garso įrašai (t. 3, 41-96). J. L. paaiškino, kad dukra A. L. šiuos duomenis atidavė seseriai R. L. sekančią dieną po jos sumušimo. Liudytoja R. L. nurodė, kad pateikė jos draugo susirašinėjimą su R. M. iš kurio matyti, kad asmuo rašo „tai, kad akys ištinus sake dar smaugei pora sykiu, poto į aky davei, akys visi melyna“, kitas asmuo atsako „zinau su šypsenėlėmis, nenorek kad ir tau taip bunu jei kaska prisibazarinsi“ asmuo klausia „tai ka ji padare tau klausiu kad tu taip žiauriai.“ asmuo atsako „Zliumbe“, klausia „Tipo, kad jin verkia tu pradėjai ją mušti? Tau gera?“ asmuo atsako „Man jo“ (t. 3, b. l. 43). Iš susirašinėjimo tarp A. L. ir A. N. matyti, kad A. L. pasakoja A. N., kad ji su R. M. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo abu neblaivūs, kai jai pradėjus verkti R. M. jai sudavė smūgius ir smaugė. Prie susirašinėjimų yra pateikti ir garso, vaizdo įrašai, nuotraukos su A. L. padarytais sužalojimais. Taip pat yra pateiktas ir A. L. susirašinėjimas su kaltinamuoju, kur jie kaba apie vakarykštį įvykį, kaltinamasis nesiteisina, klausia ar nebuvo policijos pareigūnų, draudžia jai rašyti pareiškimą, sako nesakyti, kad buvo vartojamas alkoholis (t. 3, b. l. 96). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. patvirtino, kad susirašinėjimas yra jo su A. L. “Messenger“ programėlėje, o įrašuose girdėjosi jo ir mamos balsas. Nurodė, kad pati A. jį išprovokavo savo verkimu. Negalėjo paaiškinti, kodėl nesakė A. nemeluoti, o tik sakė jai nerašyti pareiškimo (t. 3, b. l. 106).

Teismas vertindamas kaltinamojo duotus parodymus pažymi, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni su kitais ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, kai nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl laikytini teisingais, o kaltinamojo parodymai daugeliu atvejų yra atmestini, kaip paneigti byloje surinktais įrodymais.

Pažymėtina, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dalyje dėl bylos neesminių aplinkybių sutampa: susitikimo vietos ir laiko (abu pripažįsta, kad buvo pas kaltinamąjį namuose, nukentėjusioji išėjo apie 23 val.), dėl konflikto fakto (kaltinamasis pripažįsta, kad konfliktas buvo, pripažįsta du kartus nukentėjusiąją pastūmęs), konflikto priežasties (abu pripažįsta, kad konfliktas kilo dėl nukentėjusiosios verkimo, kas suerzino kaltinamąjį), po to sekusių įvykių (kaltinamojo susitikimo su nukentėjusiąja sekančią dieną, atsiprašymo, pokalbio detalių ir t.t.). Tačiau parodymai išsiskiria toje dalyje, kuri sudaro kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės pagrindą t. y. smurto pobūdžio (smūgių sudavimo, smaugimo) dėl bute buvusių asmenų ir alkoholio vartojimo fakto, kas leidžia spręsti, jog kaltinamasis įvykio aplinkybes nurodo selektyviai vengdamas jį kaltinančių ar kitų jam ar jo artimiesiems nepalankių aplinkybių nurodymo.

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog alkoholis buvo vartojamas su nepilnamečiais yra nepalanki kaltinamojo įstatyminei atstovei R. P., todėl ją galbūt ir buvo stengiamasi nuslėpti. Teismas, visgi, sprendžia, kad ši aplinkybė yra neabejotinai įrodyta nukentėjusiosios A. L. parodymais, J. L. parodymais apie tai, kad dukra grįžo neblaivi, byloje esančiais A. L. susirašinėjimais su R. M. ir A. N., kurie patvirtina, kad A. L. pasakojo A. N., kad ji su R. M. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo abu neblaivūs, kai jai pradėjus verkti R. M. jai sudavė smūgius ir smaugė (t. 3, b. l. 44-79, 96). Iš A. L. susirašinėjimo su R. M. matyti, kad R. M. nurodo A. L. nesakyti, kad ji su juo vartojo alkoholį (t. 3, b. l. 88). Nors R. M. teigia, kad A. L. galėjo prisigerti eidama namo, tačiau ši aplinkybė paneigta byloje surinktais įrodymais apie tai, kad išėjusi iš R. M. A. L. ėjo namo ir po maždaug 15 minučių jau buvo ten.

Nukentėjusioji patvirtino, kad jai būnant pas R. M. taip pat buvo ir R. mama ir patėvis. Jie gėrė ir alų, ir degtinę. Begeriant R. su patėviu buvo išėjęs nusipirkti alkoholio. Grįžus iš parduotuvės, jie gėrė toliau, o po to nuėjus R. mamai su patėviu miegoti, jie liko dviese su R. gerti. Iš pirminių J. L. parodymų matyti, kad dukra jai pasakojo, jog namuose buvo R. M. tėvai R. P. ir patėvis A. Nors byloje nėra nustatyta, kad A. B. būtų R. M. patėviu, tačiau iš A. B. parodymų matyti, kad jis palaiko artimus santykius su R. P., vienas pas kitą nakvoja, todėl nukentėjusiajai ir galėjo susidaryti tokia nuomonė apie jį. Byloje esantis 2021 m. kovo 8 d. tarnybinis pranešimas dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės (t. 1, b. l. 188) patvirtina, kad 2021 m. sausio 1 d. A. B. telefonas 2022 m. sausio 1 d. nuo 00:56 val. iki 23:49 val. jungėsi internetu ir skambučiais prie celės, esančios (duomenys neskelbtini). 2022-01-01 14:46 val. užfiksuotas įeinantis skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. L.. Analizuojant R. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbių išklotinę, nustatyta, kad 2022-01-01 nuo 02:56 val. iki 23:27 val. internetu ir skambučiais jungtasi prie celės, adresu (duomenys neskelbtini). 14.45 val. užfiksuotas įeinantis neįvykęs skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. L..

Byloje esantis 2021 m. kovo 3 d. tarnybinis pranešimas dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės patvirtina, kad 14.44 val. fiksuota A. L. išeinanti SMS/skambutis ( trukmė 0) į Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. P., jungiantis prie celės (duomenys neskelbtini). 14.44 val. jungtasi internetu prie celės adresu (duomenys neskelbtini). 14.46 val. išeinantis skambutis į Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. B., jungiantis prie celės adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 16.56 val. iki 23.14 val. jungtasi internetu prie celės (duomenys neskelbtini). 23.14 val., 23.18 val. išeinantis skambutis į Nr. (duomenys neskelbtini) (J. L.). Nuo 2022-01-01 23.31 val. iki 2022-01-02 08.12 val. jungtasi internetu prie celės (duomenys neskelbtini).

Taigi byloje surinkti duomenys paneigia A. B. versiją, kad jis nusikaltimo metu buvo namuose (duomenys neskelbtini) bei patvirtina, kad 2021 m. sausio 1 d. jis buvo pas R. P., kur buvo ir A. L., kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą pripažįsta, kad byloje surinktų įrodymų visetas, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo kalte padarius nusikaltimą numatytą BK 140 str. 1 d.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika pagal BK 140 str. 1 d. yra kvalifikuota teisingai, nes jis tyčia smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.), taip pat į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje laikytina įrodyta, kad R. M. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tačiau koks buvo jo apsvaigimas ir ar tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui byloje nėra duomenų. Todėl apsvaigimas nepripažintinas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį kaltinamajam R. M., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamasis veiką padarė prieš pažįstamą nepilnametę merginą, sudavė jai smūgius rankomis į galvos sritį, ją smaugė dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiosios verkimo, nusikaltimo pobūdį – padaryta tyčinė nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ja žala yra padaryta žmogaus sveikatai, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo liepė nukentėjusiajai nerašyti pareiškimo, nesakyti byloje teisingų aplinkybių apie alkoholio vartojimą, proceso metu menkino nukentėjusiąją, vertė jai kaltę dėl veikos padarymo nurodydamas, kad ji pati jį išprovokavo verkdama, dėl veikos nerodė jokio gailesčio, demonstravo niekinamą ir atsainų požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat atsižvelgiama į šia veika sukeltas pasekmes, jų pobūdį, pasekmių trukmę – nusikalstama veika padaryti sužalojimai, kurie reikalauja gydymo, sužalojimų pasekmės nėra išnykę, veika sukeltas išgąstis, baimė nukentėjusiajai, kuri vis dar tebejaučia baimę, nesaugumo jausmą, į kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – jis nepilnametis, neteistas (t. 2, b. l. 47-48), administracine tvarka baustas už alkoholių gėrimų vartojimą, akcizinių prekių neteisėtą laikymą (t. 2, b. l. 49-54), nedirba, mokosi.

Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis sudavė smūgius nepilnametei nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvos (veido) sritį, ją smaugė, į sukeltas pasekmes – nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, paveikęs nukentėjusiąją psichologiškai, į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jis nukentėjusiajai nesuteikė jokios pagalbos, vertė jai kaltę dėl veikos padarymo nurodydamas, kad ji pati jį išprovokavo verkdama, dėl veikos nerodė jokio gailesčio, demonstravo niekinamą ir atsainų požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad stebimos kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos ir nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam skirtina artima vidurkiui laisvės apribojimo bausmė įpareigojant mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, už tai ne kartą yra baustas administracine tvarka, jam bausmės atlikimo metu uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Šie įpareigojimai ir draudimas, teismo nuomone, geriausiai padės pasiekti bausmei keliamus tikslus, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismo motyvai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 85,28 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kadangi dėl nukentėjusiojo gydymo Panevėžio teritorinė ligonių kasa turėjo 85,28 Eur, civilinis ieškinys laikytinas įrodytu ir tenkintinas visiškai.

Byloje nepilnametės nukentėjusiosios A. L. interesais yra pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 1000 Eur sumai.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai. Ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajai nusikalstamais kaltininko veiksmais sveikata sutrikdyta nežymiai, ji jautė fizinį skausmą. Jai buvo sukeltas išgąstis, ji buvo pažeminta – buvo mušama, smaugiama. Iš nukentėjusios įstatyminės atstovės mamos paaiškinimų žinoma, kad nukentėjusiosios draugų ratas pasikeitė, rečiau dukra išeina į lauką. Ji vis prisimena įvykį, šneka apie tai, jaučia baimę, po nusikaltimo jautė skausmą, matėsi mėlynės. Aplinkybės dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų aprašytos teismo medicinos specialisto išvadoje, kur jai konstatuoti sumušimai veide, kaklo suspaudimas pasireiškęs gerklų kraujosruva. Kaltinamojo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo sužalota labiausiai matoma ir gyvybiškai svarbi kūno vieta – veidas. Nukentėjusiai buvo sukelti ir dvasiniai išgyvenimai, baimė, išgąstis, stresas. Baimę ir stresą nukentėjusioji jaučia iki šiol. Bylos duomenimis kaltinamasis yra nepilnametis, civiline atsakove procese yra įtraukta kaltinamojo mama R. P., kuri nurodė, kad dirba gauna apie 1500 Eur darbo užmokestį kas mėnesį. Teismas sprendžia, kad reiškiamo civilinio ieškinio dydis atsižvelgiant į nukentėjusiajai sukeltus dvasinius išgyvenimus yra protingo dydžio. Prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra šiek tiek didesnė nei minimalus mėnesinis atlyginimas ir ženkliai mažesnė už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo.

CK 6. 276 str. 1 d. numatytas bendrasis principas, kad 14 – 18 m. asmenys yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad jie neturi turto, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami tėvai, kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Kadangi kaltinamasis R. M. nepilnametis, mokosi yra nedirbantis, turto ir pajamų, kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti neturi, todėl žala priteistina iš jo mamos civilinės atsakovės R. P. iki kaltinamasis sulauks pilnametystės.

Procesiniai klausimai

R. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 str. nustatytomis taisyklėmis.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma su prašymu priteisti nukentėjusiajai nepilnametei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios pagal pateiktą pažymą sudaro 666, 68 Eur. Nuo kaltinamojo R. M. nukentėjusiai nepilnametei A. L. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl ko valstybė patyrė 666, 68 Eur išlaidų. Kaltinamasis R. M. pripažintinas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nepilnametei nukentėjusiajai A. L., šios išlaidos vadovaujantis BPK 106 str. yra pagrįstos, įrodytos byloje pateikta 2022 m. spalio 14 d. pažyma, detalizuotos teismui pateiktame 2022 m. spalio 12 d. prašyme dėl teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo. Visgi, teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėti – jis yra nepilnametis, bedarbis, yra išlaikomas mamos, šių išlaidų dydis mažintinas ir valstybei priteistina mažiau nei pusė prašomos sumos – 300 Eur.

Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

Byloje dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo teikiant kaltinamajam R. M. teisinę pagalbą pagrindu valstybė turėjo 881, 67 Eur išlaidų. Byloje yra įstatyminis pagrindas šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo R. M.. Kaltinamajam teisinė pagalba buvo teikiama kvalifikuotai, priteisti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui. Nors R. M. yra nepilnametis, šiuo metu mokosi, nedirba, tačiau yra darbingas, ateityje galės dirbti ir jas atlyginti, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą valstybei priteistina mažiau nei pusė prašomos sumos – 400 Eur. Tokia praktiką dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo formuoja ir aukštesnieji teismai (Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-170-519/2022; 1A-117-616/2022; 1A-172-316/2022; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-61-348/2022; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-218-1076/2022; 1A-253-307/2022).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d. ir 6 d., 308 str., teismas,

nusprendžia:

pripažinti R. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros įpareigojant R. M. tęsti mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Tenkinti A. L. pareikštą civilinį ieškinį ir jai priteisti iš R. M. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. M. 85, 28 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 28 ct) žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąja sąskaitą.

R. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą civiliniams ieškovams išieškoti iš kaltinamojo mamos R. P. iki R. M. sulauks pilnametystės.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pripažinti proceso išlaidomis valstybės patirtas 400 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidas susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo ir 300 Eur (trijų šimtų eurų) išlaidas už nukentėjusiajai A. L. suteiktą teisinę pagalbą ir priteisti šias išlaidas iš R. M. valstybei. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjas Ignas Totilas