Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. T. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, jos dalį pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir J. T. paskirta galutinė subendrinta trylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. T. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. T. pripažintas kaltu ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad tyčia nužudė savo artimą giminaitį – brolį V. T., o būtent: 2021 m. birželio 12 d. apie 9.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui su broliu V. T., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip 5 kartus sudavė ikiteisminio tyrimo nenustatytu buku daiktu V. T. į dešinį žastą, veidą, alkūnę, pilvą, bei ne mažiau kaip 2 kartus peiliu dūrė į krūtinės ląstą ir kairiąją pažastį, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinio skruosto, dešinio žasto, pilvo odos nubrozdinimus, dešinio žasto, dešinės alkūnės poodines kraujosruvas, kairės pažasties durtinę pjautinę akliną žaizdą, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės durtinę pjautinę žaizdą su krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių, kairio I-o tarpšonkaulinio tarpo minkštųjų audinių ir stambiųjų kraujagyslių sužalojimu (aortos lanko, kairės poraktikaulinės arterijos), to pasėkoje, nuo durtinio – pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo, kuris komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo J. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Nuteistasis J. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl, jo manymu, teismo neteisingai nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei jam paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, suteikia pagrindą taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam apelianto argumentui. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam J. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo neatliktos bausmės dalimi keičiama, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 328 straipsnio 1 punktas)

Dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo

6. BK 64¹ straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Minėto straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, norint taikyti šias BK nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-677/2015, 2K-238-699/2017 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje nė viena iš BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių formų nebuvo pritaikyta. Baudžiamoji byla buvo teisminga apygardos teismui, taigi ji negalėjo būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis). BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo kaltu pripažintas apeliantas, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), todėl nagrinėjamoje byloje negalėjo būti atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taigi pirmosios instancijos teisme procesas vyko bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir buvo užbaigtas ne baudžiamuoju įsakymu, o apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tuo tarpu norint taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti nuteistajam J. T. paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Vien tai, jog nuteistasis J. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nesudaro sąlygų BK 64¹ straipsnio taikymui. Tuo pačiu pastebėtina, kad J. T. prisipažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertintas kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis skiriant jam bausmę.

7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo J. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

8. Byloje nustatyta, kad J. T. teistas penkiolika kartų (t. 2, b. l. 137–150; t. 4, b. l. 44–58). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu J. T. buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kurį jis padarė 2021 m. birželio 12 d., t. y. naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Taigi nagrinėjamu atveju nuteistasis J. T. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, teistumui neišnykus, todėl jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas, ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę J. T., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, kad byloje buvo nustatyta viena J. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Skirdamas bausmę J. T. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu J. T. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė - mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, dydžiu nėra aiškiai neteisinga, taip pat neprieštarauja teisingumo principui. Nuteistajam paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

10. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. T. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrindamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

11. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, J. T. paskirtą trylikos metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo neatlikta bausmės dalimi, ir paskyrė J. T. galutinę subendrintą trylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu J. T. nuteistas už nusikalstamos veikos, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) padarymą, tuo tarpu ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Atvejai kuomet teismas taiko bausmių apėmimą numatyti BK 65 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio straipsnio 5 dalies 2 punktą, bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius. Jau minėta, kad J. T. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, ankstesniu dėl jo priimtu nuosprendžiu J. T. buvo pripažintas kaltu dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms priskiriamų nusikalstamų veikų. Taigi šiuo atveju bendrinant nuteistajam paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikytinos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto bei 9 dalies nuostatos ir skundžiamu nuosprendžiu J. T. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir J. T. galutinė subendrinta bausmė skirtina trylika metų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytina J. T. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

12. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. gegužės 25 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašo iš J. T. valstybės naudai priteisti 135 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

14. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis J. T.. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl nuteistajam J. T. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas.

15. Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo apimties, atsižvelgtina į tai, kad nuteistajam J. T. paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, iki suėmimo jis nedirbo, duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra, nuteistojo įsidarbinimo galimybės laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje yra ribotos. Taip pat, jog byloje paduotas nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tačiau ne apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad iš nuteistojo priteistina valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma mažintina, išieškant iš nuteistojo dalį valstybės patirtų nuteistajam suteiktos teisinės pagalbos išlaidų – 67 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu J. T. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtą trylikos metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti J. T. galutinę subendrintą bausmę trylika metų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti J. T. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Išieškoti iš nuteistojo J. T. 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.