Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, R. K., R. D., G. A., uždaroji akcinė bendrovė „Morionis“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, E. D., V. M., R. G., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas, R. S., Valstybės įmonė Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija Kretingos skyrius, P. G., antstoliai Zenas Zenkevičius, Mindaugas Mažrimas, Aleksandras Selezniovas, Reda Vizgaudienė, Asta Remaitė–Žičkuvienė, Brigita Tamkevičienė, Jonas Petrikas, Vida Daugirdienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2. Pareiškėjas E. L. prašo iškelti jam bankroto bylą, paskirti bankroto administratore E. G., patvirtinti pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą 780 Eur per mėnesį sumą, patvirtinti 300 Eur plius PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti keturių mėnesių terminą pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą.

3. Nurodė, kad jo nemokumas buvo sukeltas buvusių klientų pretenzijų dėl, jų nuomone, netinkamai atliktų darbų, pareiškėjas pasirašė vekselius, neįsigilinęs į numatomus įsipareigojimus ir sąlygas (kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Morionis“). Pareiškėjas susitelkdavo į tiesioginį darbą (tvorų gamybą), tačiau neskirdavo pakankamo dėmesio sutarties turiniui su klientais dėl atliekamų darbų, įsipareigojimams apibrėžti, todėl buvusių klientų pateiktos pretenzijos teismų buvo tenkinamos. Nemokumą sukėlę įsipareigojimai atsirado pagrinde 2009 – 2015 metais. Pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, jo vardu nėra registruotų transporto priemonių, turi atsiskaitomąją sąskaitą Monese banke, piniginių lėšų kituose bankuose ir kredito įstaigose neturi.

4. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimu į pareiškimą nesutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėjas netiekė į rinką prekių skolon, visais atvejais jis nevykdė savo įsipareigojimų, priklausančių tik nuo jo darbo ir požiūrio į klientus, pareiškėjas, gavęs avansinius mokėjimus, atsisakydavo atlikti sutartus darbus. Pagal antstolės Redos Vizgaudienės pateiktą informaciją ji neturi galimybių kontroliuoti lėšų judėjimo pareiškėjo deklaruotoje sąskaitoje, tai viena iš priežasčių, kodėl išieškojimas nevyksta, be to tai akivaizdus įrodymas, kad skolininkas siekia išvengti jam žinomų prievolių vykdymo. Foto įrodymai bei pateikti Monese sąskaitos išrašai liudija, kad nemokumo laikotarpiu vyko kelionės po užsienį tiek su šeima, tiek su draugu. P. G. suteiktos paskolos faktas nepaminėtas skyrybų byloje, po skyrybų pareiškėjas dėl nesuprantamų priežasčių perėmė skolą iš S. L. Tai patvirtina, kad pareiškėjas nesiekia sąžiningumo ir tikslo kuo greičiau grąžinti skolas. Pateiktuose Monese išrašuose įplaukos per tris metus viršija 100 000 Eur. Pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu.

5. Suinteresuotas asmuo P. G. atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo (Nr. e2YT-1716-666/2024), išnagrinėtoje (duomenys neskelbtini), pareiškėjai E. ir S. L. teismui patvirtino, kad neturi dalintinų ar skolinių įsipareigojimų kreditoriams (nutarties sąlygų 12 punktas), nors tuo metu S. L. turėjo 18 000 Eur skolą P. G. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 24 d. perėmė 18 000 Eur skolą iš savo buvusios sutuoktinės S. L., tuo metu pareiškėjas jau turėjo skolinių įsipareigojimų, kurių nevykdė, ir buvo faktiškai nemokus. Atsižvelgiant į jo deklaruojamas pajamas (781 Eur per mėnesį), akivaizdu, kad jis neturėjo realių galimybių perimtą skolą grąžinti iki nustatyto termino (2025 m. gruodžio 31 d.). Apie egzistuojančius įsiskolinimus kitiems kreditoriams jos neinformavo, paskolos paskirtis buvo verslo reikmėms, kaip apyvartinės lėšos jo įmonei „Casteda“. Pareiškėjas, nepateikdamas informacijos apie savo įsiskolinimą, sudarė klaidingą įspūdį apie savo mokumą perimdamas paskolą. Bylos dokumentuose nurodyta, kad vienintelės pareiškėjo pajamos yra iš darbovietės „Casteda“ gaunamas 781 Eur atlygis. Tačiau iš pateiktų banko išrašų matyti, kad 2024–2025 metų laikotarpiu į pareiškėjo sąskaitą reguliariai pervedamos reikšmingos piniginės sumos iš fizinių asmenų, nurodant paskirtį „Papildymas“ ar „Pinigai“. Šios lėšos nėra deklaruojamos prie pateiktų duomenų apie pareiškėjo pajamas, nors mokėjimai vykdomi reguliariai, o jų paskirtis nepagrįsta, nors finansiškai reikšminga. Tuo tarpu pareiškėjo darbo užmokestis iš UAB „Casteda“ dažnai yra nereguliarus ir net nesiekia deklaruotos užmokesčio sumos (2024 m. gegužės mėn. – 2025 m. gegužės mėn. laikotarpiu gautų pajamų suma – 5 673 Eur, arba 473 Eur per mėnesį, nors deklaruojamas užmokestis yra 781 Eur).

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog dėl bankroto bylos iškėlimo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – ir SODRA) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas registruotas draudėju kaip savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – PSD) besidraudžiantis asmuo, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansine ataskaita, jo skola SODRAI yra 531,72 Eur. Mano, kad bankroto byla pareiškėjui gali būti iškelta ištyrus visus byloje esančius įrodymus bei nustačius, kad bankroto bylos iškėlimas nepažeis kreditorių interesų ir viešojo intereso, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškimą prašė teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl fizinio asmens pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą atstovui nedalyvaujant.

9. Suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

10. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, nuomonės dėl bankroto bylos iškėlimo nepareiškė, suinteresuoti asmenys bei jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo netenkino ir atsisakė E. L. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra skolingas: R. S. – 5 349,25 Eur, R. G. – 4 894,55 Eur, E. D. – 1 236,88 Eur, V. M. – 755,98 Eur, UAB „Morionis“ – 29 927,14 Eur, G. A. – 2 511,36 Eur, R. D. – 2 104,82 Eur, R. K. – 1 000 Eur, antstoliams Zenui Zenkevičiui – 120,51 Eur, Mindaugui Mažrimui – 511,43 Eur, Aleksandrui Selezniovui – 2 625,25 Eur, Redai Vizgaudienei – 465,58 Eur, Astai Remaitei–Žičkuvienei – 198,31 Eur, Brigitai Tamkevičienei – 464,18 Eur, Jonui Petrikui – 768,87 Eur, Vidai Daugirdienei – 67,60 Eur, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – 44,86 Eur, SODRAI – 531,72 Eur, VMI – 585,03 Eur. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu taip pat suėjo prievolės įvykdymo terminas (2025 m. gruodžio 31 d.) suinteresuotam asmeniui P. G. – 18 000 Eur.

13. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas atitinka formalius kriterijus, būtinus fizinio asmens bankroto bylai iškelti, t. y. pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (1 038 x 25 = 25 950 Eur) (bendra pareiškėjo įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 71 578,29 Eur).

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. L. ir S. L. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Toje byloje teismas konstatavo, kad visos prievolės kreditoriams pagal (duomenys neskelbtini) ikivedybinės sutarties sąlygas yra asmeninės E. L. prievolės ir patvirtino pareiškėjų (duomenys neskelbtini) pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo susitarta, kad asmeniniai E. L. įsipareigojimai bus ir toliau vykdomi asmeniškai (kreditoriams VMI, Klaipėdos apskrities VPK, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK, Kauno rajono 4-ajam notaro biurui, UAB „Morionis“, R. S., R. K., R. D., G. A., E. D., V. M., R. G.). Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių taip pat buvo susitarta, kad sūnaus, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su S. L., o E. L. teikia išlaikymą sūnui po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis sudaro 1 200 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad gauna apie 800 Eur darbo užmokestį, pagal vykdomuosius raštus išskaičiuojama po 97,82 Eur per mėnesį.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu Lietuvos Kredito unijoje esančioje sąskaitoje (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2023 m. liepos 14 d. banko sąskaitos likutį sudarė 28,96 Eur; AB „Swedbank“ esančioje sąskaitoje (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2025 m. liepos 10 d. banko sąskaitos likutį sudarė 0,00 Eur. Pareiškėjas taip pat yra pateikęs Monese banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. pareiškėjui pervesta apie 7 381 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužė 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. – apie 40 712 Eur; laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. gegužės 14 d. – apie 46 153 Eur, iš viso apie 94 246 Eur. Be pareiškėjo darbovietės pareiškėjui lėšas pervesdavo ir kiti fiziniai asmenys: D. L., S. L., M. T., E. N., A. Z., J. S., A. B., V. M., A. M., R. K., G. K., E. S., A. T., V. T., A. D. ir kt.

17. Teismas pabrėžė, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bei teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, jog nemokumas buvo sukeltas klientų pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų, kurios, pareiškėjo nuomone, buvo nepagrįstos, pasirašė vekselius, neįsigilinęs į numatomus įsipareigojimus ir sąlygas (kreditorius UAB „Morionis“). Stokodamas patirties pareiškėjas susitelkdavo į tiesioginį darbą (tvorų gamybą), tačiau neskirdavo pakankamo dėmesio sutarties turiniui su klientais dėl atliekamų darbų, įsipareigojimams apibrėžti, todėl buvusių klientų pateiktos pretenzijos teismų buvo tenkinamos, kas galiausiai sukėlė jo nemokumą. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, kurie sukėlė jo nemokumą, atsirado 2009–2015 metais. Atskirajame skunde dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, pareiškėjas teigė, kad jis maksimaliai stengėsi, kad neatsirastų naujų priverstinio skolų išieškojimo procesų, iš skolintų lėšų mokėdamas skolas ir palūkanas, taip siekdamas išvengti paskolų sutarčių nutraukimo, tokie pareiškėjo veiksmai laikytini aktyviomis pastangomis spręsti finansinius įsipareigojimus, o ne pasyviu elgesiu ar nesąžiningumu, teisinių žinių stoka, o ne siekis pažeisti kreditorių interesus, lėmė, kad pareiškėjas grąžino skolintomis lėšomis tik tas skolas, kurių priverstinis išieškojimas dar nebuvo pradėtas.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, pareiškėjo teigimu, jis iki UAB „Casteda“ vertėsi pagal verslo liudijimą, o sutuoktinė turėjo individualią įmonę, tarp jų vyko bendradarbiavimas pagal žodinį susitarimą, dirbo kartu, tai buvo šeimos verslas. UAB T&A IDĖJA užsakė gaminius (tvorų tvėrimas) penkiems objektas, sutartis buvo pasirašyta su buvusios sutuoktinės įmone, užsakovė pervedė avansą. Iš pateikto S. L. sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. balandžio 16 d. į jos sąskaitą buvo pervesta 51 800 Lt (paskirtis – avansas už vartų gamybą, metalo gaminius ir pan.). Pasak pareiškėjo, atlikęs darbus jis paprašė užsakovės atsiskaityti, tačiau jam vadovas padavė pasiskaityti sutartį. Šios nutarties 21 punkte nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 3 d. pasirašė septynis neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo UAB „Morionis“ sumokėti iki 2015 m. gegužės 13 d. iš viso 18 500 Eur. Pareiškėjas aiškino, kad ėmė medžiagas iš UAB „Morionis“, negavęs pinigų, negalėjo atsiskaityti, pasirašė vekselius nesuprasdamas, nesitikėdamas, kad UAB „Morionis“ pateiks juos vykdymui. Nutarties 17 – 20 punktuose nustatyta, kad tuo metu pareiškėjas jau turėjo įsiskolinimus kreditoriams R. S., R. G., E. D., V. M., atsiradusius 2009–2011 metų laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas tapo nemokiu 2015 metais.

19. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjui buvo pasiūlyta paaiškinti į jo sąskaitą Monese banke kitų fizinių asmenų pervedamų piniginių lėšų paskirtį. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad E. N. yra pervedusi pareiškėjui apie 4 836 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad E. N. dirbo (duomenys neskelbtini) gal 2023, 2024 metais, po to išvyko į (duomenys neskelbtini), jos vyras neturėjo kortelės, E. N. pervesdavo pinigus pareiškėjui, o jis pirkdavo jų renovuojamam namui statybines medžiagas, padėjo geranoriškai, rašytinių įrodymų neturi. Paaiškino, kad R. K. yra pareiškėjo dėdė, šis prašydavo nupirkti statybinių medžiagų, įrankių, kuriuos pareiškėjas nuveždavo dėdei į Telšius (pervestas apie 2 000 Eur), rašytinių įrodymų nepateikta. Nurodė, kad su A. M. palaiko ryšį, ši jam padėdavo finansiškai, taip pat ji buvo pervedusi piniginių lėšų, kad pareiškėjas padėtų jai užsakyti kelionę. Paaiškino, kad D. L. yra jo brolis, šis padėdavo pareiškėjui finansiškai.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš minėtos sąskaitos pareiškėjas yra atlikęs pavedimus O. L., iš viso apie 3 800 Eur. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) turėjo išsipirkti iš lizingo bendrovės automobilį, bet neturėjo lėšų. Pareiškėjo močiutė O. L. paskolino 12 000 Eur, kuriuos pareiškėjas įnešė į įmonės sąskaitą grynaisiais pinigais, rašytinių sutarčių sudaryta nebuvo. Iš pateikto 2024 m. liepos 12 d. Turto perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo perduotas automobilis „Renault Master“, kadangi lizingo gavėjas įvykdė įsipareigojimus. Pareiškėjas nurodė, kad paskolintą sumą močiutei grąžina jis kaip fizinis asmuo, buvo suinteresuotas turėti automobilį, kadangi tai reikalinga jo darbui, rūpinosi savo darbo vieta. I. Š. iš pareiškėjo sąskaitos per kelias operacijas pervesta 3 900 Eur. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal žodinį susitarimą I. Š. pervedė į S. L. sąskaitą 9 500 Eur, buvo susitarę, kad pareiškėjas grąžins, nurodė, kad pinigų reikėjo šiek tiek pagerinti įmonės veiklą (duomenys neskelbtini), mokesčiams susimokėti, sutuoktinė kiek galėdavo, tiek pervesdavo pareiškėjui, jis pervesdavo I. Š., nes sutuoktinė su šiuo nekontaktavo, teigė, kad pareiškėjas ir buvusi sutuoktinė abu rūpinosi (duomenys neskelbtini) finansine būkle. S. L. į sąskaitą Monese banke yra pervedusi apie 17 900 Eur. Pareiškėjas aiškino, kad sutuoktinė pervedė pinigų sumas už jos sklype esančio gręžinio projektus ir pan., kaip jau nustatyta, dalis lėšų galėjo būti skirta grąžinti I. Š., tačiau dalis pervestų lėšų yra nepaaiškintos.

21. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad mokėjimai buvo atliekami į sąskaitą, esančią Monese banke, kuris nepriklauso PLAIS sistemai ir iš kurios nėra įmanoma išieškoti pagal vykdomuosius raštus, todėl išieškojimą vykdantys antstoliai neturėjo galimybės nei nustatyti, kiek pinigų pareiškėjas gauna į minėtą sąskaitą, nei nukreipti išieškojimą į joje esančias lėšas. Pats pareiškėjas aiškino, kad minėtą sąskaitą atsidarė patartas UAB „Casteda“ buhalterės, kuri įmonėje jau nebedirba, nežinojęs, kad antstoliai negali nukreipti išieškojimo į šią sąskaitą, tačiau šie pareiškėjo paaiškinimai, teismo vertinimu, yra deklaratyvūs. Teismas nustatė, kad minėtoje sąskaitoje vyko nuolatinis piniginių lėšų judėjimas, iš kurių, pareiškėjo paaiškinimais, buvo dengiamos ir skolos už pinigines lėšas, kurios buvo paskolintos (duomenys neskelbtini) veiklai.

22. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas ir S. L. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę ikivedybinę sutartį, pagal kurią visas turtas, įgytas tiek iki santuokos sudarymo, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, o tai apima ir pajamas ir vaisius, gautus iš kiekvieno veiklos, atitinkamai kiekvieno iš sutuoktinių įmonę ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamas pajamas ir įmonės vertės padidėjimą, pajamas, gautas po santuokos sudarymo, šalys susitarė, kad po santuokos sudarymo kiekviena iš šalių turi teisę skolintis pinigų, paimti paskolą ir kt., tokia skola ar kreditas bus laikomas šalies, pasiskolinusios pinigų ir kt., asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui, ir vykdomas tik šalies, pasiskolinusios pinigų, paėmusios paskolą, asmenine nuosavybe turimų lėšų. Tačiau teismas nustatė, kad piniginės lėšos dažnai buvo pervedamos į S. L. sąskaitą arba buvo skirtos UAB „Casteda“ veiklai, o įsipareigojimų vykdymą prisiimdavo pareiškėjas.

23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, jog pareiškėjas yra teisiškai neišprusęs, nežinojo, nesuprato ir pan. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kai pareiškėjas prisiimdavo įsipareigojimus už buvusios sutuoktinės įmonę ar UAB „Casteda“ naudai, nebuvo pavienis atvejis. Iš Monese banko sąskaitos išrašų matyti, kad iš joje esančių lėšų buvo atliekamas ir palūkanų mokėjimas P. G. pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. sutartį, kuria S. L. kreditorė buvo paskolinusi 18 000 Eur. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pripažino, jog paskola buvo skirta UAB „Casteda“ veiklai, P. G. teigė, kad būtent taip ir buvo supratusi, tik nurodė nežinojusi, kad E. L. įmonė nepriklauso, nes iš jo veiksmų suprato, kad būtent jis vykdo veiklą.

24. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Plungės apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-1716-666/2024 pagal pareiškėjų E. L. ir S. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, pareiškėjai patvirtino, kad neturi dalintinų ar skolinių įsipareigojimų kreditoriams, nors S. L. turėjo 18 000 Eur skolą P. G. ir pareiškėjui apie ją buvo žinoma. Po santuokos nutraukimo pareiškėjas, būdamas nemokus ir apie tokią savo padėtį neinformavęs P. G., inicijavo 2024 m. rugsėjo 24 d. skolos perkėlimo sutarties sudarymą, nors objektyviai vertinant jo finansinę padėtį turėjo būti aišku, kad pareiškėjas neturėjo realių galimybių perimtą skolą grąžinti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Teismas sutiko su kreditore, kad tai vertintina, kaip galimas kreditorių klaidinimas ir sąmoningas skolos nuslėpimas.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kilmę, pareiškėjo įvardijamas nemokumo priežastis, elgesį, konstatavo, kad teismo vertinimu, pareiškėjas siekia nusirašyti likusius skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą, o toks elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo. Teismo įsitikinimu, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų naudingas tik pareiškėjui, ir neatitiktų kreditorių interesų, tokiu būdu iškreipiant pareiškėjo, kaip skolininko, ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

26. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1. teismas viena vertus konstatavo, kad pareiškėjas nemokus yra nuo 2015 m., kita vertus nurodė, kad jo tariamai nesąžiningi veiksmai (Monese sąskaita, 2024 m. rugsėjo 24 d. skolos perkėlimo sutartis, 3 metus iki teikiant pareiškimą teismui) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo nemokumu;

26.2. vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir konstatavus, kad pareiškėjas tapo nemokus 2015 metais, skundžiamoje nutartyje nurodyti tariamai nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, neturi priežastinio tiesioginio ryšio su jo nemokumu;

26.3. iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas didžiausiems kreditoriams skolingas jau 10 metų, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodydamas, kad pareiškėjas nemokus yra nuo 2015 metų. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad būtent teismo nurodomi tariamai nesąžiningi veiksmai turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. kad būtent dėl šių tariamai nesąžiningų veiksmų pareiškėjas būtų tapęs nemokus, kitaip tariant, nėra nesąžiningumo ir nemokumo priežastinio ryšio;

26.4. nesutiktina su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis apie tariamai nesąžiningus pareiškėjo veiksmus, kadangi pareiškėjas iš esmės neatliko jokių nesąžiningų veiksmų kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjas generuoja pajamas iš darbinės veiklos, pajamos pervedamos į jo vardu atidarytą sąskaitą. Pareiškėjo darbovietė išskaito dalį darbo užmokesčio ir perveda tiesiogiai antstoliams CPK nustatyta tvarka. Vien tai, kad pareiškėjas atsidarė sąskaitą Monese banke, kuri nepriklauso PLAIS sistemai, kaip nurodo teismas, nesuteikia pagrindo teigti, kad pareiškėjas nesąžiningas. Teisės aktai nedraudžia asmenims turėti banko sąskaitas pasirinktame banke, juo labiau kaltinti nesąžiningumu, kai pareiškėjas iš esmės vykdo kasmėnesinius mokėjimus nuo darbo užmokesčio priverstinį vykdymą vykdantiems antstoliams. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu išsamiai paaiškino visas į sąskaitą gautų piniginių lėšų kilmę ir panaudojimą. Pareiškėjas stengėsi pateikti savo paaiškinimams pagrįsti visus rašytinius įrodymus, kuriuos galėjo, o vien tai, kad ne visus įrodymus (pirkimo kvitus ir pan.) objektyviai negalėjo pateikti, nepadaro pareiškėjo paaiškinimų deklaratyviais;

26.5. iš Monese pateikto sąskaitos išrašo aiškiai matyti, kad buvusi sutuoktinė pervesdavo pareiškėjui pinigines lėšas, skolinių įsipareigojimų, susidariusių jos ar įmonės naudai dengimui. Tai, kad pareiškėjas turi skolinius įsipareigojimus, susidariusius dar 2015 metais, iš jo ir buvusios sutuoktinės vykdytos bendros veiklos, tai savaime nepagrindžia jokio pareiškėjo nesąžiningumo;

26.6. tai, kad sutuoktiniai buvo sudarę ikivedybinę sutartį, tai irgi neparodo jokio pareiškėjo nesąžiningumo. Vien tai, kad jis turi prisiėmęs skolų grąžinimo naštą ar grąžindavo skolas, tai tik pagrindžia tai, kad pareiškėjas niekada nesiekė neatsiskaityti su kreditoriais. Jis vykdė mokėjimus kiek galėjo ir kaip galėjo, kad tik neatsirastų naujų priverstinio vykdymo bylų. Pats faktas, kad pareiškėjas dirba, gauna atlyginimą ir iš jo vykdomi antstolių nuskaičiavimai, patvirtina sąžiningas pastangas atsiskaityti. Priešingas vertiniams prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams;

26.7. pareiškėjas siekia stabilizuoti savo situaciją ir nevengia savo įsipareigojimų vykdymo. Tai pačiai kreditorei P. G. buvo mokamos palūkanos, kad nebūtų nutraukta paskolos sutartis ir inicijuotas dar vienas priverstinis vykdymo procesas. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2025 m. balandžio mėn. P. G. pareiškėjas sumokėjo 5 900 Eur. Dalį mokėjimų jis atliko iš buvusios sutuoktinės gautų lėšų, dalį – jau perėmęs įsipareigojimus;

26.8. nesutiktina su teismo vertinimu dėl skundžiamojoje nutartyje nurodyto tariamo kreditorės P. G. teisių pažeidimo kai ji nebuvo informuota apie santuokos nutraukimo bylą ar sudarant reikalavimo teisių perleidimo sandorį. Vertinant santuokos nutraukimo procesą, tai pareiškėjas su sutuoktine kreipėsi į teisininką dėl dokumentų paruošimo ir jam, nebūnant teisininku, nebuvo žinoma kas turi būti informuoti, o kas ne, kas turi būti įtraukti į bylą, o kas ne. Tai pagrindžia ir tas faktas, kad pastarosios skolos pasidalinimas tarp sutuoktinių galėjo būti įgyvendintas teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo ir nebūtų reikėję sudarinėti papildomo skolos perkėlimo sandorio. Tačiau apie tai pareiškėjas neturėjo suvokimo. Santuokos nutraukimo metu P. G. nebuvo pareiškėjo kreditorė, todėl kaltinti pareiškėją neatlikus kokių nors veiksmų nėra jokio teisinio pagrindo, net vertinant tą faktą, kad jis žinojo apie skolą P. G.. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį sudarant 2024 m. rugsėjo 24 d. kreditoriui tapo žinoma, kad perkėlimas inicijuojamas dėl pareiškėjo ir sutuoktinės nutrauktos santuokos, tai ji patvirtino duodama paaiškinimus teisme. Taigi jei kreditorius mano, kad jo teisėms turėjo įtaką jo neinformavimas santuokos nutraukimo proceso metu, jis turi teisę inicijuoti proceso atnaujinimą. Galiausiai vertinant, santuokos nutraukimo procesas niekaip neturi tiesioginio ryšio su pareiškėjo nemokumu ar juo labiau sąžiningumu FABĮ prasme;

26.9. kaip ir nurodė pati kreditorė, bendravimas tiesioginis vyko ne su ja, o su jos tėvu, kuriam apie pareiškėjo finansinę situacija buvo žinoma daug anksčiau nei 2024 m. sudarant skolos perkėlimo sutartį. Skolos perkėlimo sandoris tvirtintas notaro, kuris tvirtindamas sandorį turi pareigą šalims išaiškinti sandorio pasekmes, kaip šiuo atveju, informuoti kreditorių, kad skolos perėmėjas turi skolinių įsipareigojimų, kurie išviešinti areštų registre nuo 2009 m. Pagal pareiškėjo veiksmus perėmus skolą (atliktus mokėjimus kreditorei), priešingai nei nurodoma skundžiamojoje nutartyje, pareiškėjas tikėjosi jog pavyks atsiskaityti su kreditore ir nėra byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų priešingai;

26.10. nėra jokių įrodymų galinčių pagrįsti pareiškėjo tyčinius veiksmus tikslu suklaidinti kreditorių dėl turimų skolinių įsipareigojimų sudarant skolos perkėlimo sutartį. Sandoris tvirtintas notaro, kas tik patvirtino pareiškėjo sąžiningumą ir kreditoriaus galimybes įsivertinti skolos perkėlimo sandorio sudarymo aplinkybes. Pareiškėjas neatliko jokių sąmoningų veiksmų, tikslu suklaidinti kreditoriaus, jis perėmęs skolą vykdė palūkanų mokėjimus, dėjo maksimalias pastangas, kad su kreditore būtų atsiskaityta ir tik susiklosčiusios visos aplinkybės visumoje (skolų bendra našta, vaiko liga) sąlygojo jo sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu;

26.11. vien objektyvus faktas, kad pareiškėjas perėmė skolą, negali būti kvalifikuojamas kaip nesąžiningas elgesys. Teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo nustatyti, kad pareiškėjas veikė siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditore, kad buvo sąmoningai slepiama informacija apie turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Teismas nepagrįstai prilygino finansinį neapdairumą, teisinį neišprusimą nesąžiningumui. Teismo motyvai iš esmės grindžiami tuo, kad pareiškėjas „turėjo suprasti“ savo veiksmų tariamą nesąžiningumą, tačiau neapdairus, galimai ne visai ekonomiškai pagrįsti veiksmai turi būti atskiriami nuo tyčinio kreditorių interesų pažeidžiančių veiksmų, kurių pareiškėjo atžvilgiu nustatyti nėra jokio faktinio pagrindo;

26.12. Vilniaus apygardos teismas nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2S-3818-1070/2025, nurodė, kad bylos aplinkybės sudarė rimtą pagrindą abejoti tuo, ar skolos perkėlimas pareiškėjui iš tikrųjų buvo tuo metu nenaudingas kreditorei, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir šių reikšmingų aplinkybių. Ir antrą kartą nagrinėjant tą klausimą teisme, nebuvo pagrindo nustatyti, kad aplinkybių, jog kreditorė būtų gynusi savo tariamai pažeistas teises ir pateikusi pareiškimą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, nes to kreditorė nedarė. Taip pat skolos perkėlimo sandoris sudarytas kai daugiau nei metus buvo pasibaigęs pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartį grąžinimo terminas (2023 m. rugpjūčio 19 d.) ir daugiau nei metus pareiškėjui mokant pelno palūkanas kreditorei pagal pasibaigusią sutartį, todėl teigti, kad kreditorei nebuvo naudingas skolos perkėlimo sandorio sudarymas, nėra jokio pagrindo. Priešingai, vertinant faktines aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad skolos perkėlimo sandorio sudarymas buvo naudingas kreditorei, nes ji ir toliau gavo pelno palūkanų mokėjimus, o pareiškėjas tikėjo, kad turi galimybę atsiskaityti su kreditore sutartu terminu (ar tikėtis papildomo laiko suteikimo, kaip buvo susiklosčiusi praktika tarp jų), nepriklausomai nuo to, kad turėjo ir kitų skolinių įsipareigojimų (jis gebėjo dengti dalinai skolas, tai matyti iš antstolių pažymų bei neinicijuotų naujų priverstinio vykdymo bylų);

26.13. aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo nemokumą lėmė ne jo nesąžiningi veiksmai (neveikimas), o susiklosčiusių nepalankių aplinkybių visuma. Pareiškėjo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis nesiekia sąmoningai bloginti savo turtinės padėties, o pagal išgales ir daugiau kaip dešimt metų bando grąžinti skolas. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir dėl pareiškėjo nesąžiningumo, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokį elgesį per FABĮ nustatytą terminą (sudarytus neteisėtus sandorius, turto ir pajamų slėpimą ir pan.). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesąžiningas, pagrįsta prielaidomis, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes;

26.14. atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitinka nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau lieka nemokus, nes pareiškėjo gaunamos pajamos ir turimas turtas, kurio jis iš esmės neturi, neleidžia padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditoriaus pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Atsisakymas pareiškėjui iškelti bankroto bylą paliks jį ir toliau nemokiu be galimybės pasinaudoti nemokumo procesu, kuris būtent užtikrina jo ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Nemokus asmuo praradęs galimybę atstatyti savo mokumą liks toliau nemokus, o tai savo ruožtu gali lemti paskatų dalyvauti visuomenės gyvenime praradimą, nuolatinės valstybės paramos būtinybę, socialinę įtampą ir ekonominę žalą.

27. Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais ir prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo veiksmai laikytini nesąžiningais, todėl egzistuoja pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą;

27.2. nagrinėjamu atveju vertintinas ne formalus sąskaitos turėjimo faktas, o jos naudojimo pobūdis ir tikslas. Pareiškėjas, būdamas nemokus ir turėdamas vykdomas išieškojimo procedūras pagal CPK, pasirinko naudotis finansų įstaigos sąskaita, kuri nėra integruota į PLAIS sistemą, taip objektyviai apribodamas antstolių galimybes nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas;

27.3. tokie pareiškėjo veiksmai laikytini ne neutraliais finansiniais sprendimais, o sąmoningu elgesiu, sudarančiu sąlygas išvengti ar apsunkinti atsiskaitymą su kreditoriais. Pareiškėjas, turėdamas pareigą bendradarbiauti vykdymo procese ir atskleisti savo turtą, faktiškai sukūrė situaciją, kurioje dalis jo gaunamų lėšų buvo išimta iš kreditorių reikalavimų tenkinimo mechanizmo. Be to, fizinio asmens bankroto procese pagal FABĮ pareiškėjas privalo atskleisti visą savo finansinę situaciją, įskaitant visas sąskaitas ir lėšų judėjimą. Tokių aplinkybių neatskleidimas ar jų fragmentinis pateikimas vertintinas kaip nesąžiningumas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme;

27.4. pareiškėjas buvo nemokus, turėjo daug skolų, vykdomi priverstiniai išieškojimai, tačiau vis tiek inicijavo skolos perkėlimo sutartį ir prisiėmė naują 18 000 Eur įsipareigojimą. Objektyviai vertinant finansinę situaciją, pareiškėjui turėjo būti aišku, kad jis negalės vykdyti naujo įsipareigojimo. Tokie veiksmai vertintini kaip kreditorės P. G. klaidinimas ir neatsakingas finansinis elgesys. Net jei pareiškėjas bendravo ne tik su kreditore bet ir kreditorės artimaisiais(tėvu), tai nepaneigia pareiškėjo pareigos atskleisti visą finansinę situaciją;

27.5. pareiškėjas teigia, kad kreditorė P. G. turėjo žinoti apie jo finansinę padėtį. Tačiau kreditoriaus informavimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar neformaliu bendravimu;

27.6. pareiškėjas teigia, kad jo galimai nesąžiningi veiksmai neturėjo įtakos nemokumui. Tačiau teismas vertino ne vien nemokumo atsiradimo momentą, bet ir pareiškėjo elgesį vėlesniu laikotarpiu;

27.7. fizinio asmens bankroto tikslas yra atkurti sąžiningo asmens mokumą. Asmuo, kuris prisiima naujus įsipareigojimus būdamas nemokus ir neatskleidžia realios finansinės padėties, negali būti laikomas sąžiningu. Tokiu atveju bankroto procesas būtų naudojamas skolų nurašymui, o ne mokumo atkūrimui;

27.8. kreditoriaus nuomone, pareiškėjo elgesys nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas ne fragmentiškai, o sistemiškai, atsižvelgiant į visų jo veiksmų visumą. Pareiškėjas, būdamas nemokus, ne tik prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus, bet ir tuo pačiu laikotarpiu naudojo užsienio finansų įstaigos sąskaitą, kuri nėra integruota į išieškojimo sistemą, taip objektyviai apsunkindamas kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į jo gaunamas reikšmingas lėšas. Toks elgesys, vertinant kartu su skolos perkėlimo sandorio sudarymu ir pareiškėjo negebėjimu vykdyti įsipareigojimų, sudaro nuoseklų ir kryptingą veiksmų modelį, nukreiptą į kreditorių interesų apribojimą;

27.9. kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad fizinio asmens sąžiningumas vertinamas pagal jo elgesio visumą, o ne atskirus veiksmus izoliuotai, todėl pareiškėjo bandymas kiekvieną aplinkybę vertinti atskirai negali paneigti bendro jo elgesio nesąžiningumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo veiksmai atitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintus nesąžiningumo kriterijus ir sudaro pakankamą pagrindą atsisakyti kelti fizinio asmens bankroto bylą. Priešingas vertinimas reikštų formalų teisės normų taikymą, paneigiant jų tikslą ir sudarant prielaidas piktnaudžiauti bankroto institutu.

28. Suinteresuotas asmuo P. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

28.1. šioje byloje aktualus būtent pastarasis – sąmoningo neveikimo – pagrindas. Pareiškėjas, sudarydamas 2024 m. rugsėjo 24 d. skolos perkėlimo sandorį, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad informuotų kreditorę, apie savo tikrąją finansinę padėtį: neatskleidė turimo įsiskolinimo sumos, nevardijo vykdomų išieškojimo bylų, nenurodė, kad iš jo atlyginimo jau vykdomos antstolių išskaitos. Sąmoningas neveikimas šiuo atveju pasireiškia ne tuo, kad pareiškėjas aktyviai melavęs, bet tuo, kad jis, žinodamas apie savo nemokumą, nutylėjo visas esmines aplinkybes – ir tokiu nutylėjimu sudarė klaidingą įspūdį apie savo mokumą. Šis pagrindas yra savarankiškas: jo taikymui nereikia įrodinėti aktyvių apgaulės veiksmų ir nereikia nustatyti priežastinio ryšio su nemokumo atsiradimu;

28.2. nors pareiškėjas atskirajame skunde tiesiogiai nepripažįsta kreditorės klaidinimo, jo argumentas, kad informacija apie jo finansinę padėtį galėjo būti nustatyta per notarą ar viešus registrus, patvirtina, jog pareiškėjas pats nelaikė savęs turinčiu pareigą aktyviai informuoti kreditorių. Toks pareiškėjo pozicijos aiškinimas reiškia informavimo pareigos perkėlimą tretiesiems asmenims, nors pagal civilinės teisės principus ši pareiga tenka būtent sandorio šaliai, turinčiai reikšmingą informaciją. Dėl to pareiškėjo argumentai nepaneigia jo pareigos sąžiningai atskleisti savo finansinę padėtį, o priešingai – rodo, kad pareiškėjas šios pareigos nelaikė taikytinos savo atžvilgiu;

28.3. pareiškėjo teiginys apie kreditorės tėvo informavimą nėra įrodytas jokiais byloje esančiais duomenimis. Jis nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad jos tėvas buvo informuotas apie pareiškėjo skolų sumą, vykdomas vykdomąsias bylas ar tikrąją finansinę padėtį. Teiginys prieštarauja elementariai protingumo logikai. Jeigu jie iš tiesų žinotų, kad pareiškėjas yra nemokus, turi daugiau kaip 53 000 Eur skolų ir daugiau kaip 20 vykdomųjų bylų, nebūtų jokio racionalaus pagrindo sutikti perkelti 18 000 Eur skolą ant tokio asmens. Toks sutikimas reikštų sąmoningą apsisprendimą prarasti skolą – tai prieštarauja bet kokiai ekonominei logikai;

28.4. teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į pareiškėjo naudojamą sąskaitą finansų įstaigoje, kuri nėra integruota į PLAIS sistemą. Nors pats sąskaitos turėjimas nėra draudžiamas, tačiau tokios sąskaitos naudojimas ribojo kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą, kėlė pagrįstų abejonių dėl atsiskaitymo su kreditoriais skaidrumo ir pilnumo. Tai – vertinant kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis – pagrįstai prisideda prie bendro pareiškėjo elgesio nesąžiningumo vertinimo;

28.5. pareiškėjo atskirasis skundas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Pareiškėjas, būdamas faktiškai nemokus, prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus mano atžvilgiu, tačiau nei kreditorei, nei jos tėvui neatskleidė jokios informacijos apie savo tikrąją finansinę padėtį.

29. Kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

31. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

33. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašo iškelti jam bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad pareiškėjas tapo nemokiu 2015 metais, tačiau laikėsi pozicijos, jog pareiškėjas, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, siekia nusirašyti likusius skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą, todėl toks elgesys, anot teismo, yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko ir atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja, tuo, kad pareiškėjas tapo nemokus 2015 metais, o skundžiamoje nutartyje nurodyti tariamai nesąžiningi pareiškėjo veiksmai neturi priežastinio tiesioginio ryšio su jo nemokumu.

Dėl atskirojo skundo argumentų

34. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

35. FABĮ sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, pagal galimybes siekiant subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-313/2021).

36. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025).

37. Iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, nagrinėjamoje byloje aktualus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas. Jame reglamentuojama, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

38. Taigi, pagal FABĮ teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl: 1) CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo; 2) tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus; 3) tyčinių veiksmų sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 4) sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tai reiškia, jog pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią fiziniam asmeniui bankrutuoti, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra savo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020; 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu šio įstatymo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021). Be to, pažymima, kad sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023).

40. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą, net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas, 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025).

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas gali atsisakyti fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025).

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

43. Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Ši taisyklė taikytina ir teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025). Vertinant subjektyvųjį skolininko sąžiningumo kriterijų, kaip esminį fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo elementą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), sąžiningumo standartas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolų kilme, skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).

44. Sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realias pastangas, dėtas grąžinti skolas. Taip pat vertinant šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama į skolininko skolų susidarymo kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).

45. Be to, nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022). Pažymėtina, kad nei fizinio asmens nesąžiningumas, nei priežastinis ryšys su nesąžiningumu nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025).

46. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra nemokus ir atitinka formalius kriterijus, būtinus fizinio asmens bankroto bylai iškelti, t. y. pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (bendra pareiškėjo įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 71 578,29 Eur). Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vien formalaus pagrindo tam, kad pareiškėjui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, nepakanka.

47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kilmę, pareiškėjo įvardijamas nemokumo priežastis, elgesį, darė išvadą, kad pareiškėjas siekia nusirašyti likusius skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą, o toks elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo.

48. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-3818-1070/2025 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjui ir klausimą grąžino nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad atsisakyti iškelti bankroto bylą nurodytu teisiniu pagrindu galima tik tuo atveju, jei nustatoma, kad asmuo tapo nemokus būtent dėl tokių nesąžiningų veiksmų, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp nesąžiningumo ir nemokumo. Jeigu nemokumas atsirado anksčiau, nei prieš trejus metus iki pareiškimo pateikimo, net ir tuo atveju, kai jis buvo sukeltas nesąžiningų veiksmų, asmeniui, per šį laikotarpį elgiantis sąžiningai ir siekiant atkurti mokumą, negali būti užkertamas kelias pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra.

49. Plėtojant aukščiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais. Teismas pažymi, kad sistemiškai vertinant išdėstytą kasacinio teismo praktiką bei FABĮ nuostatas, darytina išvada, kad nesąžiningais veiksmais turi būti laikytini ne tik veiksmai, kurie turi tiesioginį priežastinį ryšį su tapimu nemokiu, tačiau (ne)sąžiningumo aspektu turi būti vertinami ir tie veiksmai, dėl kurių asmuo, jau faktiškai tapęs nemokiu, per 3 metus iki pareiškimo pateikimo teismui iš esmės padidina savo nemokumą, apsunkina savo finansinę padėtį ar kitaip elgiasi nesąžiningai.

50. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pareiškėjo nesąžiningais veiksmais laiko šį jo elgesį faktiškai jau esant nemokiam. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į pareiškėjo sąskaitą, esančią Monese banke, kuris nepriklauso PLAIS sistemai ir iš kurios nėra įmanoma išieškoti pagal vykdomuosius raštus ir išieškojimą vykdantys antstoliai neturėjo galimybės nei nustatyti, kiek pinigų pareiškėjas gauna į minėtą sąskaitą, nei nukreipti išieškojimą į joje esančias lėšas. Sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad įstatymas nedraudžia turėti tokios sąskaitos, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, sąskaitos, iš kurios antstoliai neturi galimybės vykdyti išieškojimų, turėjimas kelia pagrįstų abejonių dėl skolininko sąžiningumo. Pabrėžtinas faktas, kad būtent į šią sąskaitą laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. pareiškėjui pervesta apie 7 381 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. – apie 40 712 Eur; laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. gegužės 14 d. – apie 46 153 Eur, iš viso apie 94 246 Eur, tačiau nėra duomenų, kad gautos lėšos buvo naudojamos mokumo atkūrimui ar kreditorių reikalavimų daliniam patenkinimui.

51. Pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo iš esmės metu pareiškėjui buvo pasiūlyta paaiškinti į jo sąskaitą Monese banke kitų fizinių asmenų pervedamų piniginių lėšų paskirtį. Pareiškėjo teigimu, jis gaudavo finansinę paramą, pagelbėdavo pažįstamiems ir už jų lėšas pirkdavo jiems statybines medžiagas ir pan., pervesdavo pinigus UAB „Casteda“, siekiant pagerinti įmonės veiklą, mokesčiams sumokėti. Pažymėtina, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių sąskaitoje vykstantį nuolatinį piniginių lėšų judėjimą, pareiškėjas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinojo, jog antstoliai negali nukreipti išieškojimo į šią sąskaitą, laikytini deklaratyviais, kadangi bylos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad minėtos sąskaitos disponavimas susijęs su siekiu paslėpti gaunamas lėšas nuo antstolių vykdomų išieškojimų.

52. Pastebėtina ir tai, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjas, būdamas nemokus ir apie tokią savo padėtį neinformavęs kreditorės P. G., inicijavo 2024 m. rugsėjo 24 d. skolos perkėlimo sutarties sudarymą, nors objektyviai vertinant jo finansinę padėtį turėjo būti aišku, kad pareiškėjas neturėjo realių galimybių perimtą iš buvusio sutuoktinės skolą grąžinti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nėra jokių įrodymų galinčių pagrįsti pareiškėjo tyčinius veiksmus tikslu suklaidinti kreditorę dėl turimų skolinių įsipareigojimų sudarant skolos perkėlimo sutartį. Pažymi, kad neatliko jokių sąmoningų veiksmų, tikslu suklaidinti kreditorės, jis perėmęs skolą vykdė palūkanų mokėjimus, dėjo maksimalias pastangas, kad su kreditore būtų atsiskaityta ir tik susiklosčiusios visos aplinkybės visumoje sąlygojo jo sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu.

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog perimdamas buvusios sutuoktinės 18 000 Eur dydžio skolą, pats būdamas skolingu 53 000 Eur, pareiškėjas siekė iškėlus bankroto bylai nurašyti ir šį finansinį įsipareigojimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo argumentai, neva perimdamas 18 000 Eur dydžio skolą jis tikėjosi, kad turės galimybę ją grąžinti – laikytini deklaratyviais, atsižvelgiant į jau tuo metu turėtos negrąžintos skolos dydį.

54. Teismo įsitikinimu, minėti pareiškėjo veiksmai nors ir nėra tiesioginė jo nemokumo priežastis (nustatyta, kad pareiškėjas tapo nemokus 2015 metais), tačiau šiais nesąžiningais veiksmais pareiškėjas iš esmės didino (gilino) nemokumo – didino bendro įsiskolinimo sumą, slėpė nuo antstolių vykdomų išieškojimų gaunamas lėšas į sąskaitą, esančią Monese banke. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų naudingas išimtinai tik pareiškėjui ir neatitiktų kreditorių interesų, tokiu būdu iškreipiant pareiškėjo, kaip skolininko, ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto E. L. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.