Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-3818-1070/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-20
Bylos Nr.: e2S-3818-1070/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06809-2025-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Svetlana Panina
Pareiškėjas: E. L.
Suinteresuotas asmuo: G. A., E. D., R. D., R. G., P. G., R. K., V. M., R. S.

Kategorijos

3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata
3.4.2.6.2Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2S-3818-1070/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06809-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.2; 3.3.2.5; 3.3.2.6.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys G. A., E. D., R. D., R. G., P. G., R. K., V. M., R. S., antstoliai Vida Daugirdienė, M. M., Jonas Petrikas, Asta Rimaitė-Žičkuvienė, Aleksandras Selezniovas, Brigita Tamkevičienė, R. V., Zenas Zenkevičius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Morionis“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas, valstybės įmonė Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija Kretingos skyrius.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. L. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti jam bankroto bylą, paskirti bankroto administratore Eglę Gabrėnienę, patvirtinti 300 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti E. L. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą 780 Eur per mėnesį sumą ir nustatyti 4 mėnesių terminą pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą.

2. Pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė dėl buvusių klientų pretenzijų (jų nuomone, netinkamai atliktų darbų) pasirašyti vekseliai, juos pasirašant neįsigilinus į numatomus įsipareigojimus ir sąlygas. Stokodamas patirties pareiškėjas susitelkdavo į tiesioginį darbą (tvorų gamybą), tačiau neskirdavo pakankamo dėmesio sutarties su klientais turiniui apibrėžti įsipareigojant dėl atliekamų darbų. Todėl buvusių klientų pateiktos pretenzijos teismų buvo tenkinamos, tai galiausiai sukėlė pareiškėjo nemokumą. Skolos kreditoriams, sukėlusios jo nemokumą, atsirado 2009-2015 m. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ar transporto priemonių. Bendra pareiškėjo skola kreditoriams yra 71 578,29 Eur. Sūnaus išlaikymui pareiškėjas kas mėnesį moka po 200 Eur. Pareiškėjo poreikiams per mėnesį reikalinga ne mažesnė, nei 780 Eur suma. Pareiškėjas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis siekia apie 781 Eur atskaičius mokesčius, antstolių išskaitymai siekia apie 97,82 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyrius ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir VPK) atsiliepimuose į pareiškimą prašė bankroto bylos iškėlimo E. L. klausimą spręsti teismo nuožiūra, ištyrus visus byloje esančius įrodymus.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas neskolingas valstybės biudžetui, kad neprieštaraus bankroto bylos iškėlimui, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.

5. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutinka, nes pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu. Pasak R. S., nors pareiškėjas teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jo buvusiai sutuoktinei, pareiškime nurodė tos bendrovės adresą ir elektroninį paštą kaip savo kontaktinius duomenis. Pareiškėjo nurodytu skolų susidarymo laikotarpiu buvo tik vienas periodas (COVID-19 pandemijos metu), kuris galėjo turėti neigiamą įtaką, tačiau šiuo atveju nėra pateikta tai pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas, gavęs avansinius mokėjimus, atsisakydavo vykdyti sutartus darbus ir negrąžindavo avansų, tai rodo jo neatsakingumą. Teisminiai ginčai dėl pareiškėjo veiklos vyksta nuo 2007 m. ir tęsiasi iki šiol, todėl laikytina, kad jis nenutraukė aplaidžios veiklos. Tikėtina, kad dar iki santuokos nutraukimo pareiškėjas perleido nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, siekdamas išvengti skolų grąžinimo. Pareiškėjo lėšos laikomos banko sąskaitoje, kurios antstoliai negali kontroliuoti, todėl išieškojimai nevykdomi. Suinteresuoto asmens pateiktos nuotraukos ir „Monese“ banko sąskaitos išrašai patvirtina , kad nemokumo laikotarpiu pareiškėjas keliavo užsienyje, o tai patvirtina, kad jis nesiekia sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais. Banko išrašuose matyti, kad per pastaruosius trejus metus pareiškėjo sąskaitas pasiekė daugiau kaip 100 000 Eur įplaukų, iš kurių išieškojimai nebuvo vykdomi. Be to, po santuokos nutraukimo perimta buvusios sutuoktinės skola patvirtina, kad pareiškėjas siekė bankroto būdu išvengti prievolių vykdymo. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo pareiškėjas sudarydavo sutartis savo, o ne įmonės vardu, tai leidžia manyti, kad jis veikė prieš kreditorių interesus.

6. Suinteresuotas asmuo P. G. atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas iškelti jam bankroto bylą laikytinas nepagrįstu, nes jo pateikti duomenys yra neišsamūs ir kelia abejonių dėl sąžiningumo. P. G. reikalavimas nėra pradelstas, todėl jos reikalavimo įtraukimas į pradelstų skolų sąrašą yra neteisėtas ir iškraipo faktinę pareiškėjo nemokumo būklę. Be to, 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas perėmė 18 000 Eur skolą iš buvusios sutuoktinės, nors tuo metu jau buvo nemokus ir turėjo kitų neįvykdytų įsipareigojimų, neinformavo apie tai kreditorės, o skyrybų byloje šios skolos nuslėpimas patvirtina galbūt buvusį kreditorių klaidinimą. Pareiškėjo banko išrašai atskleidžia nenurodytas pajamas bei reikšmingus piniginius pervedimus iš fizinių asmenų. Tai patvirtina, kad teismui pateikti finansiniai duomenys yra neišsamūs. Pareiškėjo gaunamas užmokestis yra nereguliarus ir nesiekia 781 Eur per mėnesį, tai kelia abejonių, kad pateikta sąskaita gali būti ne vienintelė. Pareiškėjas tinkamai neinformavo P. G. apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą, nors turėjo visus jos kontaktinius duomenis, todėl jo elgesys neatitinka sąžiningumo principo, numatyto Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje.

7. Suinteresuoti asmenys G. A., E. D., R. D., R. G., R. K., V. M., antstoliai Vida Daugirdienė, M. M., Jonas Petrikas, Asta Rimaitė-Žičkuvienė, Aleksandras Selezniovas, Brigita Tamkevičienė, R. V., Zenas Zenkevičius, UAB „Morionis“, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatas nepateikė atsiliepimų į pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo E. L. pareiškimo ir atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš pareiškėjo vykdomi skolų išieškojimai priverstine tvarka nutartyje nurodytose vykdomosiose bylose. Pagal skolos perkėlimo sutartį P. G. perėmė iš S. L. paskolos sutartį, pasirašytą tarp S. L. ir E. L., kurioje nurodyta, kad paskolos suma sudaro 18 000 Eur ir 20 procentų metinės palūkanos. 2024 m. rugsėjo 24 d. negrąžintos paskolos suma siekė 18 000 Eur ir 300 Eur palūkanų. Paskolos grąžinimo terminas numatytas iki 2025 m. gruodžio 31 d., po skolos perėmimo pareiškėjas mokėjo tik palūkanas. Teismo skaičiavimais, bendra pareiškėjo skolų suma kreditoriams sudaro 71 578,29 Eur ir viršija FABĮ nustatytą 25 minimalių mėnesinių algų dydį (1038 x 25 = 25 950 Eur). Nėra pareiškėjo vardu registruotų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto. Pareiškėjas turi sąskaitą „Monese“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi nepilnametį sūnų U. L., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1716-666/2024 sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina S. L.. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nemoka 204 Eur išlaikymo sūnui, nes šiuo metu jis gyvena kartu su juo. Sūnaus poreikiai yra didesni, nes jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. sausio 1 d. pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) buvusiai sutuoktinei priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur atskaičius mokesčius.

10. Pirmosios instancijos teismo teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad jau nuo 2009 m. pareiškėjas turėdamas vykdomų skolų išieškojimų, neturėjo Lietuvos bankuose sąskaitų, iš kurių būtų buvę galima išieškoti šias skolas. Iš „Monese“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gegužės 14 d. matyti, kad į pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gauta apie 100 000 Eur įplaukų. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog šią sąskaitą jam pasiūlė atidaryti įmonės buhalterė, o gautos įplaukos buvo skolintos lėšos, skirtos grąžinti skolas kitiems fiziniams asmenims. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, turėdamas jo atžvilgiu vykdomų skolų išieškojimų, atidarė sąskaitą „Monese“ banke, kurioje vyko nuolatinis piniginių lėšų judėjimas. Pareiškėjui gavus naujas paskolas, buvo grąžinamos skolos ne visiems, o selektyviai atrinktiems pareiškėjo kreditoriams, pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Teismo teigimu, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas. Pasak teismo, pareiškėjas, turėdamas vykdomų skolų išieškojimų, ir toliau neatsakingai skolinosi lėšas tam, kad grąžintų naujai susidariusias skolas. Teismas padarė tokią išvadą, atsižvelgdamas ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ar detalesnių paaiškinimų dėl priežasčių, lėmusių jo skolų iš tvorų gamybos verslo atsiradimą bei skolos UAB „Morionis“ susidarymą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis neatidžiai skaitė sudarytas su klientais sutartis, pasirašė vekselius ir dėl to susidarė įsiskolinimas tiekėjui, teismas nelaikė logiškomis ir pagrįstomis nemokumui susidaryti.

Šalies argumentai

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas dirba buvusiai sutuoktinei priklausančioje įmonėje, nemoka jai teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui, nors pareiškime prašo atsižvelgti, jog mokamo išlaikymo suma įskaičiuotina į jo būtinąsias mėnesio išlaidas. Teismas nurodė, kad posėdžio metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti priežasčių, dėl kurių nesikreipia į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš buvusios sutuoktinės, nors šalių nepilnametis vaikas gyvena ir yra išlaikomas tėvo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas, būdamas nemokus ir turėdamas pradelstų ir priverstinai išieškomų įsiskolinimų, sudarė buvusios sutuoktinės naudai skolos perkėlimo sutartį, tokiu būdu prisiimdamas papildomai 18 000 Eur skolą, mokėjo šios skolos palūkanas. Teismo vertinimu ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai sąžiningas kreditorės P. G. atžvilgiu, nes prisiimdamas tokio dydžio įsipareigojimą, neinformavo šios apie sudėtingą finansinę padėtį ir gaunamo darbo užmokesčio dydį. Teismo vertinimu, pareiškėjas neturėjo galimybių grąžinti perimtą skolą iki nustatyto termino (2025 m. gruodžio 31 d.). Pareiškėjas patvirtino teisme, kad pinigus iš P. G. skolinosi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, nors įmonė priklauso jo buvusiai sutuoktinei. Teismas sprendė, kad toks skolos perėmimas kelia abejonių dėl šio veiksmo sąžiningumo ir leidžia manyti, kad bankroto procedūra siekiama nurašyti susijusių asmenų skolinius įsipareigojimus, o tai prieštarauja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktui, todėl pareiškėjas negali būti pripažįstamas sąžiningu.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo santuokos nutraukimo byloje abu sutuoktiniai teismui patvirtino, kad neturi dalintinų ar skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau tuo metu S. L. turėjo 18 000 Eur skolą suinteresuotam asmeniui P. G.. Ši skola vėliau buvo perkelta pareiškėjui E. L.. Šią aplinkybę teismas taip pat vertino, kaip galimą kreditorių klaidinimą ir sąmoningą skolos nuslėpimą. Teismo teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo siekį sumažinti kreditorinius reikalavimus ar grąžinti skolas per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Iš pareiškėjo socialinių tinklų nuotraukų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2024 m. jis vyko į keliones užsienyje. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos galbūt disponavo didesnėmis piniginėmis lėšomis, nei oficialiai deklaruotu darbo užmokesčiu, tačiau kaip asmuo, siekiantis bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė pareigos atskleisti visas jo gaunamas pajamas bei šių pajamų šaltinius.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė laikantis reikšmingomis aplinkybėmis tai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, jog būtų ėmęsis veiksmų, siekdamas visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas neteikė duomenų apie kreditorių reikalavimų tenkinimą, bendradarbiavimą dėl skolų modifikavimo, išdėstymo. Teismo vertinumu, sąžiningas asmuo, atsidūręs sunkioje finansinėje padėtyje, privalo imtis veiksmų, siekdamas prisitaikyti prie esamų darbo rinkos sąlygų, keisdamas savo gyvenamąją vietą ir gyvendamas ten, kur gali susirasti gerai apmokamą darbą, gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu užsitikrinti finansinį saugumą bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus ir sveikas, sprendė, kad jis turėtų dėti daugiau pastangų gauti didesnes pajamas, susirasti geriau apmokamą darbą.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esanti medžiaga leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas, tapęs nemokus, iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo elgėsi itin pasyviai ir nesiėmė veiksmų didesnėms pajamoms gauti. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo abejingumas ir pasyvumas savo skolinių įsipareigojimų atžvilgiu patvirtina nesąžiningumo požymius. Pasak teismo, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas atitinka sąžiningumo kriterijų, kad jis dės maksimalias pastangas atkurdamas savo mokumą ir vykdydamas patvirtintą planą sieks patenkinti kreditorių reikalavimus. Pareiškėjas buvo pasyvus skolinių įsipareigojimų vykdymo procese, sąmoningai neveikė, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismo nuomone, pareiškėjas neišnaudoja visų galimybių ir nededa pakankamų pastangų gauti atitinkančias savo profesiją ir sukauptą patirtį pajamas bei taip pagerinti savo finansinę padėtį. Toks pareiškėjo neveikimas, teismo manymu, neatitinka sąžiningumo reikalavimų, todėl iškėlus bankroto bylą būtų pažeistas teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas.

16. Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad kyla pagrįstų abejonių, jog pareiškėjas galbūt siekia ne fizinio asmens mokumo atkūrimo, o skolinių įsipareigojimų nurašymo, kad toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

17. Pareiškėjas E. L. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinant jo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo nemokumo momento, nors tai yra esminė aplinkybė, vertinant jo sąžiningumą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų bei nemokumo. Priverstinis skolų išieškojimas iš pareiškėjo vykdomas nuo 2007 m., dalis skolų grąžinta, tai patvirtina antstolio J. Petriko pažyma. Nebaigtos vykdomosios bylos susijusios tik su likusiomis vykdymo išlaidomis. Didžiausias įsipareigojimas kreditorei UAB „Morionis“ vykdomas nuo 2015 m., ir 6 proc. palūkanos ženkliai padidino įsiskolinimą per ilgą laiką, nors išskaitymai iš darbo užmokesčio vykdomi nuolat. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjas tapo nemokiu dar iki 2016 m., o jo finansinė padėtis nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Todėl skundžiamojoje teismo nutartyje nurodyti tariamai nesąžiningi pareiškėjo veiksmai negali būti laikomi turėjusiais įtakos šio nemokumui, nes nemokumas susiformavo gerokai anksčiau, nei per FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą trejų metų laikotarpį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino nemokumo momento ir jo priežastinio ryšio su pareiškėjo vertinamais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas).

17.2. Nesutiktina su skundžiamoje teismo nutartyje padarytomis išvadomis apie tariamai nesąžiningus pareiškėjo veiksmus, kadangi jis iš esmės neatlieka nesąžiningų veiksmų prieš kreditorius. Pareiškėjas generuoja iš savo darbinės veiklos pajamas, kurios pervedamos į jo vardu atidarytą sąskaitą. Pareiškėjo darbovietė išskaito dalį darbo užmokesčio ir perveda ją antstoliams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas nesikreipia į kiekvieną priverstinį išieškojimą vykdantį kreditorių asmeniškai, nesuteikia pagrindo teigti, jog pareiškėjas yra nesąžiningas. Pats faktas, kad pareiškėjas dirba, gauna atlyginimą, iš kurio vykdomi antstolių nuskaičiavimai, patvirtina pareiškėjo sąžiningas pastangas atsiskaityti.

17.3. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada apie pareiškėjo tariamai pasyvų elgesį, ieškant kito darbo ar net keliantis į kitą miestą, kaip nurodo teismas. Teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas gyvena su nepilnamečiu vaiku, kurio sveikatos būklė lemia ypatingą priežiūros poreikį. Pareiškėjui nėra taip parasta pakeisti gyvenamąją vietą ar inicijuoti darbo paieškas / keitimą. Teismo teiginiai, kad pareiškėjas galėjo susirasti geriau apmokamą darbą, grįsti hipotetinėmis prielaidomis. Sąžiningumo vertinimas turi būti grindžiamas tikromis aplinkybėmis, o ne subjektyviais teismo lūkesčiais bei samprotavimais, nevertinat visų byloje esančių aplinkybių visumos. Pareiškėjas dirba darbus, kuriuos gali ir leidžia jo kvalifikacija. Todėl teismo išvados apie tai, kad pareiškėjo generuojamos pajamos galbūt per mažos, nesuteikia pagrindo manyti, jos pareiškėjas elgiasi nesąžiningai. Tokie teismo vertinimai atmestini kaip nepagrįstos išvados bei prieštaraujantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Žemesnės instancijos teismas

17.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip nesąžiningus pareiškėjo veiksmus dėl neinicijuoto teisminio proceso vaiko išlaikymui priteisti ir nurodytos išlaikymo sumos. Vaiko išlaikymas yra konstitucinė tėvų pareiga (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), įtvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, įpareigojančiame tėvus užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas paaiškino, kad vaikas gyvena su juo, todėl jis tiesiogiai skiria lėšas vaiko išlaikymui, tai pagrįstai įtraukta prie pareiškėjo būtinųjų poreikių. Tai, kad pareiškėjas neinicijavo teisminio proceso dėl išlaikymo priteisimo, kai nėra ginčo su vaiko motina, negali būti vertinama kaip nesąžiningas elgesys, nes nenustatyta tokia pareiga įstatyme.

17.5. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo papildomo skolinimosi ir einamųjų skolų grąžinimo. Pareiškėjas maksimaliai stengėsi, kad neatsirastų naujų priverstinio skolų išieškojimo procesų, iš skolintų lėšų mokėdamas skolas ir palūkanas, taip siekdamas išvengti paskolų sutarčių nutraukimo. Tai patvirtina, kad pareiškėjas kaip įmanydamas siekia stabilizuoti savo situaciją ir nevengia savo įsipareigojimų vykdymo. Tokie pareiškėjo veiksmai laikytini aktyviomis pastangomis spręsti finansinius įsipareigojimus, o ne pasyviu elgesiu ar nesąžiningumu. Teisinių žinių stoka, o ne siekis pažeisti kreditorių interesus, lėmė, kad pareiškėjas grąžino skolintomis lėšomis tik tas skolas, kurių priverstinis išieškojimas dar nebuvo pradėtas. Pareiškimo teikimo dieną negrąžinta liko tik viena tokia skola, t. y. skola kreditorei P. G..

17.6. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neapklausė pareiškėjo dėl aplinkybių, susijusių su „Facebook“ nuotraukomis. Skundžiamojoje teismo nutartyje išvados grindžiamos minėtomis nuotraukomis, kurios negali būti laikomos objektyviais įrodymais pagal CPK 177 straipsnį. Pareiškėjo teigimu, kelionės išlaidos nebuvo apmokėtos jo asmeninėmis lėšomis, šią kelionę finansavo jo buvusi sutuoktinė, paėmusi kreditą, o trumpalaikė pareiškėjo išvyka su draugu buvo apmokėta taip pat draugo.

17.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje samprotavo apie tariamai pareiškėjo nuslėptas pajamas. Pareiškėjas pateikė su pareiškimu visus įrodymus apie pajamas, turtą. Byloje nėra kitų įrodymų, galinčių pagrįsti, kad pareiškėjas nuslėpė kažkokią informaciją nuo teismo. Teismas ne tik nenurodė, kokią informaciją pareiškėjas papildomai turėjo pateikti, kad pagrįstų, jog atskleidė visas aplinkybes, tačiau ir nepagrindė objektyviais duomenimis, savo samprotavimų bei vertinimų.

Šalies argumentai

17.8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl tariamo kreditorės P. G. teisių pažeidimo. Santuokos nutraukimo dokumentus rengė teisininkas, o pareiškėjas, nebūdamas teisininku, nežinojo, kokie asmenys turi būti įtraukti į bylą ar informuojami apie jos procesą. Be to, santuokos nutraukimo metu P. G. nebuvo pareiškėjo kreditorė, todėl jis neprivalėjo informuoti jos ar įtraukti į procesą. Apie santuokos nutraukimą ši kreditorė informuota 2024 m. rugsėjo 24 d., sudarant skolos perkėlimo sutartį. Kaip nurodė pati kreditorė, tiesioginis bendravimas dėl skolos perkėlimo vyko ne su ja, o su jos tėvu, kuriam apie pareiškėjo finansinę padėtį buvo žinoma dar iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo. Sandorį tvirtino notaras, kuris pagal įstatymą turėjo pareigą išaiškinti jo pasekmes, informuoti šalį apie tai, kad pareiškėjas turi viešai registruotų skolinių įsipareigojimų (areštų registre nuo 2009 m.). Pareiškėjui perėmus skolą ir atliktus mokėjimus kreditorei, priešingai nei nurodoma skundžiamojoje nutartyje, pareiškėjas tikėjosi jog pavyks atsiskaityti su kreditore. Be to, jei kreditorė mano, kad jos teisėms turėjo įtaką neinformavimas santuokos nutraukimo proceso metu, ji turi teisę inicijuoti proceso atnaujinimą.

17.9. Pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos būti aktyviam, nes grindė savo procesinį sprendimą kreditorių teiginiais, samprotavimais, bet ne faktais, pagrįstais įrodymais. Teismo sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-398-357/2025).

17.10. Atsisakymas iškelti pareiškėjo bankroto bylą neatitinka nei skolininko, nei kreditorių interesų. Teismui atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau lieka nemokus, nes jo gaunamos pajamos ir turimas turtas, neleidžia grąžinti skolų kreditoriams. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atskurti pareiškėjo mokumą, tai labiau atitiktų ir pareiškėjo, ir kreditorių interesus.

Atsiliepimas

18. Suinteresuotas asmuo P. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

18.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo pastarųjų metų veiksmai neturi ryšio su nemokumo priežastimis, nes jis tapo nemokus dar iki 2016 m. Pagal įstatymą vertinamas ne tik pirminis nemokumo susidarymo momentas, bet ir asmens elgesys per trejų metų laikotarpį iki pareiškimo pateikimo, kai asmuo prisiima naujus įsipareigojimus ar manipuliuoja turimais skolinių santykių duomenimis. Pareiškėjas mažiau, nei metus iki kreipimosi į teismą perėmė 18 000 Eur paskolą, būdamas nemokus ir suvokdamas, kad neįstengs grąžinti šios sumos. Toks veiksmas yra savarankiškas nesąžiningo elgesio pagrindas, nes atitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą. Iš byloje esančių duomenų nesimato pareiškėjo nuoseklus skolos mažinimas ar pastangos pagerinti savo finansinę padėtį. Priešingai, pareiškėjas išlaidavo, toliau skolinosi, perrašinėjo įsipareigojimus ir tuo pat metu mokėjo tik palūkanas, vengdamas pagrindinės skolos grąžinimo. Tai atitinka pasyvumo ir piktnaudžiavimo kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie pajamas nėra išsamūs, nes banko išrašuose fiksuojami reguliarūs pinigų srautai iš fizinių asmenų. Bendros įplaukos laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 14 d. siekia daugiau nei 53 000 Eur ir laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. daugiau nei 40 000 Eur. Šių mokėjimų ir įplaukų paskirtis nepaaiškinta, o jų periodiškumas leidžia įtarti, kad tai galbūt neatskleistos pajamos. Kartu pareiškėjas nurodo, kad visos jo pajamos gaunamos tik iš darbo užmokesčio (781 Eur per mėnesį). Be to, pareiškėjas naudojo šias lėšas atsiskaityti ne su visais kreditoriais, o selektyviai, mokėdamas palūkanas vienam kreditoriui, ignoravo kitų kreditorių reikalavimus. Toks elgesys pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą ir patvirtina galbūt sąmoningą pareiškėjo siekį manipuliuoti finansiniais įsipareigojimais.

18.3. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog skolos perėmimo aplinkybės neturi teisinės reikšmės jo sąžiningumui. Abu sutuoktiniai turėjo pareigą teismui atskleisti visus turimus įsipareigojimus. Šios pareigos nevykdymas lėmė, kad 18 000 Eur skola buvo nuslėpta nuo teismo ir kreditorių, o netrukus po skyrybų perkelta pačiam pareiškėjui, kuris tuo metu buvo nemokus. Proceso veiksmai patvirtina galbūt sąmoningą pareiškėjo siekį išvengti kreditorių informavimo ir sukurti naują, formaliai teisėtą, bet su tuo pačiu šeimos ratu susijusią skolą, kurią būtų galima nurašyti bankroto būdu. Todėl šis skolos perėmimas nėra įprastas teisinis sandoris, o galbūt buvęs bandymas pasinaudoti bankroto institutu nesąžiningiems tikslams. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo yra pagrįstos.

18.4. Pareiškėjas, perėmęs sutuoktinės skolą, nepateikė kreditorei informacijos apie savo finansines problemas, įrodymų, kad kreditorės tėvui buvo žinoma pareiškėjo finansinė padėtis. Jei kreditorei P. G. ar jos tėvui būtų buvę žinoma apie pareiškėjo nemokumą, ji nebūtų sutikusi perkelti skolos, nes tokioje situacijoje nėra galimybės atgauti skolą. Pareiškėjo argumentas, kad sandorį tvirtino notaras, nepaneigia fakto, jog pareiškėjas sąmoningai nuslėpė svarbias aplinkybes. Notaro veiksmai nėra turinio patikrinimo procedūra, už pateikiamų duomenų teisingumą atsako sandorio šalys.

Šalies argumentai

18.5. Pareiškėjo teiginiai, jog jis deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Kreditorei P. G. palūkanos buvo mokamos nereguliariai. Vien nesumokėtų mėnesinių palūkanų skolos suma siekia 1300 Eur. Iš paties pareiškėjo pateiktų „Monese“ sąskaitos įrašų matyti, kad pareiškėjo metinės išlaidos siekia daugiau nei 53 000 Eur, tarp jų – ne tik būtinosios išlaidos maistui, sūnaus išlaikymui ir kreditorių įsipareigojimų tenkinimui, bet ir daug kitų pavienių mokėjimų kavinėse, parduotuvėse ir pan. Tai patvirtina, kad vietoje pastangų grąžinti skolas kreditoriams, pareiškėjas tenkino savo nebūtinuosius poreikius iš sąskaitos, kuri neprieinama antstoliams. Iš pareiškėjo banko išrašo matyti, kad iš jo paties sąskaitos buvo mokėta už viešbučius kelionėse.

Atsiliepimas

19. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjo bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad šis laikytinas nesąžiningu ar, kad pareiškėjas atliko nesąžiningus ir tyčinius veiksmus, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Šalies argumentai

19.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad dalis skolų yra grąžinta, nes be antstolio J. Petriko pažymos nėra daugiau duomenų apie kitų skolų grąžinimą. Pareiškėjo sumokėtos skolos sudaro tik 0,4 proc. visų skolų. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo bandymas paaiškinti skolos pagrindiniam skolininkui UAB „Morionis“ susidarymo aplinkybes, yra niekinis, nes pareiškėjas galėjo imtis teisinių veiksmų, manydamas, kad klientas nevykdė įsipareigojimų, dėl kurių susidarė ši skola. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimų, kurių neketino vykdyti, tikėdamasis išvengti skolų mokėjimo. Priešingu atveju pareiškėjas būtų valdęs naujų įsipareigojimų atsiradimą.

19.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nėra jo nesąžiningumo ir nemokumo priežastinio ryšio. Ryšys yra, jis patvirtina, kad nesąžininga veikla anksčiau ar vėliau sukelia tolimesnes problemas. Pareiškėjas, akcentuodamas savo nemokumą, nepaaiškino priežasčių, dėl kurių jis kilo. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys su klientais ir išprovokavo teisminius procesus, dėl to atsakingas tik pareiškėjas.

19.4. Pareiškėjo minimos pastangos mokėti skolas yra bandymas pateisinti savo neveikimą. Šiuo atveju nėra įvardinta, kokių skolų grąžinimas yra vykdomas minimomis aktyviomis pastangomis.

19.5. Pareiškėjas nepagrįstai neigia savo nuotraukų socialiniuose tinkluose svarbą, nes jos patvirtina, kad net žinodamas apie esamas skolas pareiškėjas teikia prioritetą pramogoms, o ne pareigai kuo skubiau grąžinti skolas. Toks pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas.

19.6. Priešingai, nei nurodo apeliantas, aplinkybė, kad jis ir jo sutuoktinė nepateikė teismui santuokos nutraukimo byloje visos teisingos informacijos, pažeisdami tiesos sakymo principą, negali būti vertinama kaip sąžiningas elgesys.

19.7. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas grindė nutartį tik kreditorių teiginiais ir samprotavimais, bet ne įrodymais pagrįstais faktais. Visi įrodymai pateikti ir teismo išvadose, ir suinteresuotų asmenų komentaruose. Pareiškėjas nepateikė nei vieno konkretaus įrodymo, paneigiančio suinteresuotų asmenų argumentus.

Atsiliepimas

20. Suinteresuotas asmuo antstolis M. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neįrodo, jog pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartis būtų neteisėta ar pažeidžianti pareiškėjo teises. Teismas išsamiai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, tapęs nemokus, elgėsi pasyviai, nesiekė gauti didesnių pajamų ar susirasti geriau apmokamo darbo. Toks abejingas elgesys pagrįstai vertintas kaip nesąžiningumo požymis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo tikslas nėra mokumo atkūrimas, o skolinių įsipareigojimų nurašymas, todėl skundžiamą nutartį naikinti nėra teisinio pagrindo.

21. Suinteresuoti asmenys G. A., E. D., R. D., R. G., R. K., V. M., antstoliai V. Daugirdienė, J. Petrikas, A. Rimaitė-Žičkuvienė, A. Selezniovas, B. Tamkevičienė, R. Vizgaudienė, Z. Zenkevičius, VMI, VSDFV Panevėžio skyrius, UAB „Morionis“, Klaipėdos apskrities VPK, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatas nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos aplinkybių

25. Byloje nustatyta, kad iš pareiškėjo E. L. priverstine tvarka išieškomos skolos 37 vykdomosiose bylose kreditorių G. A., E. D., R. D., R. G., R. K., V. M., R. S., antstolių V. Daugirdienės, M. M., J. Petriko, A. Rimaitės-Žičkuvienės, A. Selezniovo, B. Tamkevičienės, R. Vizgaudienės, Z. Zenkevičiaus, VMI, VSDFV Panevėžio skyriaus, UAB „Morionis“, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK naudai. Dalyje vykdomųjų bylų skolos kreditoriams VMI ir Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pilnai išieškotos, šiose bylose liko neišieškotos tik vykdymo išlaidos antstoliams (Nr. 0005/22/00640; 0005/23/00953; 0005/23/01799; 0172/07/00460; Nr. 0172/08/00270; 0172/08/00455; 0172/09/0042; 0172/13/01321; 0014/10/00059; 0014/11/00019; 0014/08/00247; 0014/16/06484). Šiose bylose iš pareiškėjo liko išieškoti iš viso 52 746,57 Eur. Be nurodytų priverstinai išieškomų skolų, pareiškėjas E. L. skolingas (duomenys neskelbtini) 72 Eur. Todėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną pareiškėjos skolos buvo ne mažesnės, nei 53 278,29 Eur, t. y. daugiau nei 51 MMA.

Žemesnės instancijos teismas

26. Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu nutraukta pareiškėjo E. L. ir S. L. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų 2024 m. vasario 15 d. pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi pareiškėjas ir S. L. susitarė dėl jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos kartu su motina nustatymo, išlaikymo jam teikimo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo. Minėtoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai sudarė ikivedybinę sutartį ir pasirinko kitokį, t. y. ne bendrosios jungtinės nuosavybės, o asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog įsipareigojimai kreditoriams pareiškėjų turi vykdomi solidariai. Todėl visas prievolės kreditoriams VMI, Klaipėdos apskrities VPK, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK, Kauno rajono 4-ajam notaro biurui, UAB „Morionis“, R. S., R. K., R. D., G. A., E. D., V. M., R. G. laikė asmeninės pareiškėjo E. L. prievolėmis.

27. 2024 m. rugsėjo 24 d. P. G., S. L. ir E. L. sudarė skolos perkėlimo sutartį, kurios pagrindu S. L. perleido, o E. L. prisiėmė visus įsipareigojimus pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartį kreditorei P. G., t. y. yra 18 000 Eur skolą su 20 procentų metinėmis palūkanomis. Sutarties sudarymo dieną skolininkės negrąžinta paskolos suma sudarė 18 000 Eur ir 300 Eur nesumokėtų palūkanų. Sutartimi šalys nustatė naują paskolos gražinimą terminą – 2025 m. gruodžio 31 d. Paskolos grąžinimo terminas nėra suėjęs šią dieną, todėl į bendrą pareiškėjo skolos sumą įsipareigojimas P. G. neįtraukiamas.

28. Pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini), o pajamas 2022 m. sudarė 55 Eur (nuo 2022 m. liepos 1 d. mėnesinis atlygis – 5 Eur); 2023 m. – 6780 Eur (iki 2023 m. balandžio 30 d. mėnesinis atlygis – 5 Eur, nuo 2023 m. gegužės 1 d. – 845 Eur); 2024 m. – 11 160 Eur (mėnesinis atlygis 930 Eur ); 2025 m. mėnesinis atlygis siekia 1200 Eur. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. gegužės iš pareiškėjui E. L. mokamo darbo užmokesčio daromos išskaitos (apie 97,81 Eur) pagal vykdomuosius įrašus. Pareiškėjas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto objektų ar transporto priemonių.

29. Iš E. L. banko sąskaitos, esančios Lietuvos Kredito unijoje (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2023 m. liepos 14 d. banko sąskaitos likutį sudarė 28,96 Eur. Iš akcinės bendrovės „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2025 m. liepos 10 d. banko sąskaitos likutį sudarė 0,00 Eur. Pareiškėjas pateikė į bylą banko sąskaitos, atidarytos „Monese“ įmonėje (teikiančioje skaitmeninės bankininkystės paslaugas per mobiliąją programėlę) išrašus už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2025 m. gegužės 14 d., iš kurių matyti, kad 2022 m. pareiškėjui buvo pervesta apie 361 Eur; 2023 m. – apie 33 595 Eur; 2024 m. – apie 40 996 Eur; 2025 m. – apie 18 380 Eur. Iš viso minėtu laikotarpiu E. L. pervesta apie 93 332 Eur suma. Be pareiškėjo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui lėšas pervesdavo ir kiti fiziniai asmenys: D. L., S. L., M. T., E. N., A. Z., S. G., J. S., A. B., V. M., A. M., R. K., G. K., E. S., A. T., V. T., A. D. ir kt.

30. Pareiškėjas E. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo nemokumą lėmė per didelis kiekis vykdomųjų bylų ir per mažos pajamos. Jo įsipareigojimai kilo dėl buvusio verslo (metalo gaminių gamyba, tvorų tvėrimas). UAB „Morionis“ buvo jo tiekėja, kuri tiekė žaliavas su atidėtu mokėjimu. Jis dirbo pagal individualią veiklą. Kai užsakovas neatsiskaitė su pareiškėju už padarytus darbus, šis atitinkamai negalėjo sumokėti UAB „Morionis“. Taip atsirado skola šiam kreditoriui. Skola atsirado dėl prastai perskaitytos sutarties, neįsigilinus į tarifus, ir klientui atsisakius sumokėti galutinę sumą. Skolos susidarymą UAB „Morionis“ lėmė tik vieno kliento atsisakymas sumokėti už darbus. Kitos vykdomosios bylos atsirado, kai pareiškėjo pagaminti produktai neatitikdavo užsakovų lūkesčių. Kreditorinius įsipareigojimus jis vykdo, kas mėnesį perveda visiems, kiek numatyta pagal įstatymą. Šiuo metu pareiškėjas dirba pagal darbo sutartį su metalo gaminiais, gauna 1200 Eur/apie 800 Eur atskaičius mokesčius. Pareiškėjas daugiau nieko nemoka, turi vidurinį išsilavinimą. Šiuo metu pareiškėjo sūnus gyvena su juo, o vaiką išlaikyti padeda sutuoktinė. Pareiškėjas neturi kitos gyvenamosios vietos, jam leista naudotis sutuoktinės sklypu, gyvena dideliame namelyje ant ratų kartu su nepilnamečiu vaiku. Pareiškėjas nemoka išlaikymo vaikui, nes teismo priteistą sumą išleidžia vaiko poreikiams. Pareiškėjas patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo darbovietė, kuri priklauso buvusiai sutuoktinei. Pareiškėjo teigimu, jis nemokėjo P. G. už paskutinius mėnesius palūkanų, nes darbdavė nepervedė jam atlyginimo dėl laikinų sutrikimų. P. G. paskolą pareiškėjas derino su jos tėvu, paprašė finansinės pagalbos ir ji padėjo, pinigus skolinosi per kelis kartus prieš 4-5 metus. Tuo metu pareiškėjo santykiai su sutuoktine buvo prasti, skolinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai ir asmeniniams poreikiams tenkinti. Tuo metu, kai pareiškėjas perėmė skolą jis turėjo tas pačias skolas, kaip ir apklausos dieną. Pareiškėjas, perimdamas skolą tikėjosi, kad sugebės grąžinti ją iki nustatyto termino. Pareiškėjas planuoja didinti atlyginimą, klestėti ir daugiau uždirbti. Skolas privatiems asmenims jis apmokėdavo skolintais pinigais, gautais taip pat iš privačių asmenų. Tos skolos buvo atiduotos ir jų nebėra. Pareiškėjas neturėjo kitų sąskaitų, naudojosi sutuoktinės sąskaitomis. „Monese“ sąskaitą jam pasiūlė atidaryti buhalterė prieš 3-4 metus. Jam nežinoma ar šias sąskaitas mato antstolė.

31. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. G. parodė, kad pareiškėjo pajamos yra neaiškios. Pareiškėjas perėmė paskolą iš buvusios sutuoktinės ir neužsiminė kreditorei apie kitas turimas skolas. Paskutinius 3 mėnesius pareiškėjas nemokėjo kreditorei palūkanų. Paskola buvo suteikta buvusiai pareiškėjo sutuoktinei, kreditorė buvo informuota, kad paskola imama verslo apyvartinėms lėšoms. Kreditorė žinojo, kad verslu labiau užsiima pareiškėjas, o ne žmona, todėl jai atrodė logiška, kad tą paskolą perims jis. Pasak suinteresuoto asmens, jei ji turėtų įtarimų apie pareiškėjo skolas, nebūtų sutikus perkelti paskolos. Ji nuoširdžiai pasitikėjo, nes toliau buvo mokamos palūkanos. Suinteresuotas asmuo nebuvo informuota apie bankroto procesą. Pareiškėja ir P. G. tėvas yra pažįstami, ji turėjo pinigų, o pareiškėjas paklausė jos tėvo, ar jis galėtų gauti pagalbos verslui. Suinteresuoto asmens tėvas pasiūlė jai investuoti į šitą paskolą, nes buvo nurodytos geros palūkanos. Jai nekilo įtarimų, nes žmogus iš pažįstamų rato. Notaras neperspėjo jos apie areštus.

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas E. L., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyti iškelti jam bankroto bylą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertindamas pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu, nenustatė tiesioginio ryšio tarp pareiškėjo veiksmų bei nemokumo atsiradimo. Apelianto teigimu, jis neatliko nesąžiningų veiksmų, nebuvo pasyvus, nenuslėpė nuo teismo reikšmingos informacijos, dėl to jam turėjo būti iškelta bankroto byla.

Dėl atskirojo skundo argumentų

33. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

34. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

35. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

36. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).

37. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pagal lingvistinę FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto formuluotę, įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra siejamas būtent su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, o ne nesąžiningų veiksmų, nulėmusių skolininko nemokumą, atlikimo momentu. Lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, pareiškėjas turi būti tapęs nemokus ne anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o esminė nemokumo priežastis turi būti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardyti nesąžiningi veiksmai. Būtent toks aptariamos teisės normos aiškinimas atitinka ir šios teisės normos tikslą, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas 3 metus negalėtų pasinaudoti FABĮ taikoma apsauga nuo kreditorių jam reiškiamų reikalavimų, o kreditoriams būtų sudaryta galimybė nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be FABĮ taikomų apribojimų per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 67 punktas).

38. Be to, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).

39. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

41. Konstatavus fizinio asmens nesąžiningumo faktą ir tai lėmusį jo nemokumą, nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ar laikotarpis, kai nesąžiningi veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, visada bus ankstesnis už jais sukeltus padarinius – nemokumą. Nei fizinio asmens nesąžiningumas, nei nemokumo priežastinis ryšys su nesąžiningumu nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025, 44, 68 punktai).

42. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022, 35 punktas).

43. Tam, kad būtų pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas teikė neteisingą informaciją kreditoriams. Būtina nustatyti, kad: (i) neteisingos informacijos pateikimas kreditoriams buvo tyčinis; ir (ii) būtent dėl šių veiksmų asmuo tapo nemokus (t. y. konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisingos informacijos teikimo ir nesąžiningumo). Vien neteisingos informacijos pateikimas nėra pagrindas laikyti skolininką nesąžiningu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025, 51 punktas).

44. FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus.

45. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

46. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

47. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017, 34 punktas).

48. Teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo / nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022, 39 punktas).

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, prieina prie išvados, kad taikant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, pirmiausia turi būti nustatytas fizinio asmens nemokumo atsiradimo momentas, nes būtent su juo siejamas minėtoje normoje įtvirtintas trejų metų laikotarpis. Tik nustačius, kad fizinis asmuo tapo nemokus per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, vertintina, kas lėmė šį nemokumą: ar jį sukėlė tyčiniai, nesąžiningi veiksmai ar sąmoningas neveikimas. Atsisakyti iškelti bankroto bylą nurodytu teisiniu pagrindu galima tik tuo atveju, jei nustatoma, kad asmuo tapo nemokus būtent dėl tokių nesąžiningų veiksmų, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp nesąžiningumo ir nemokumo. Jeigu nemokumas atsirado anksčiau, nei prieš trejus metus iki pareiškimo pateikimo, net ir tuo atveju, kai jis buvo sukeltas nesąžiningų veiksmų, asmeniui, per šį laikotarpį elgiantis sąžiningai ir siekiant atkurti mokumą, negali būti užkertamas kelias pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra.

50. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad apelianto E. L. finansiniai įsipareigojimai pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną viršijo 25 minimalius mėnesinius atlyginimus, todėl pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį apeliantas laikytinas nemokiu asmeniu.

51. Vadovaudamasis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 37-43 punktus), apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, neįvykdė pareigos nustatyti visų šios normos taikymui reikšmingų aplinkybių. Pirmiausia teismas nenustatė apelianto nemokumo atsiradimo momento, t. y. to, ar apeliantas tapo nemokus per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo pateikimo dienos, ar anksčiau. Antra, teismas nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų, kuriuos pripažino nesąžiningais, ir jo nemokumo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs šių reikšmingų aplinkybių, iš esmės preziumavo, jog apelianto nemokumas susidarė per pastaruosius trejus metus dėl jo nesąžiningų veiksmų, t. y. preziumavo priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nemokumo ir veiksmų, kuriuos teismas vertino kaip nesąžiningus.

52. Pirmosios instancijos teismas nenurodė įrodymų, patvirtinančių jo padarytas išvadas, kad pareiškėjas, turėdamas išieškomų skolų, toliau skolinosi, apmokėdavo naujomis paskolomis ankstesnius įsiskolinimus ne visiems kreditoriams, taip pažeisdamas kreditorių interesų pusiausvyrą. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į pareiškėjo banko sąskaitą buvo pervesta apie 100 000 Eur, o pareiškėjas paaiškino, kad tai buvo skolintos lėšos, naudotos skolų grąžinimui, teismas nepatikrino šių pareiškėjo parodymų, t. y. netyrė lėšų kilmės, paskirties, neišsiaiškino, kokioms konkrečioms skoloms ir kokiems konkretiems kreditoriams jos buvo panaudotos, kokia apimtimi grąžintos paskolos, iš kokių pajamų pareiškėjas grąžino įsiskolinimus šiems naujiems kreditoriams, kurie galbūt nebuvo įtraukti į kreditorių sąrašą. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė, nepareikalavimo iš pareiškėjo pateikti į bylą jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tai prieštarauja FABĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai teismo pareigai būti aktyviam, kai kyla abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo (žr. šios nutarties 46, 48 punktus). Teismas turėjo pareigą pareikalauti iš pareiškėjo papildomų paaiškinimų ir įrodymų, susijusių su šių lėšų gavimu bei panaudojimu, kad galėtų visapusiškai įvertinti pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu. Vien tai, kad pareiškėjas gavo pinigines lėšas iš kitų fizinių asmenų ir galbūt mokėjo jomis skolas ne visiems kreditoriams, savaime nesuponuoja nesąžiningumo, neišsiaiškinus grąžintų skolų atsiradimo laiko ir pobūdžio. Abejones keliantis elgesys negali būti savaime laikomas nesąžiningu, jei byloje nėra objektyvių įrodymų, kad asmuo elgėsi nesąžiningai tyčia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ar išvengti atsiskaitymo su jais.

53. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino visų aplinkybių, susijusių su skolų iš tvorų gamybos verslo, atsiradimu bei įsiskolinimu UAB „Morionis“. Pareiškėjas paaiškino teismo posėdyje priežastis, dėl kurių atsirado minėti įsiskolinimai, tačiau teismas atmetė jo paaiškinimus kaip nelogiškus, nepatikrinęs jų pagrįstumo ir nenurodęs argumentų, dėl kurių pareiškėjo paaiškinimai, teismo vertinimu, yra nelogiški. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį ir kasacinio teismo praktiką, kai kyla abejonių dėl faktinių aplinkybių, teismas privalo imtis aktyvių veiksmų joms pašalinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas galėjo gauti papildomus duomenis iš teismų informacinės sistemos LITEKO apie priimtus teismų sprendimus kreditorių naudai ir įvertinti jose nustatytas skolų susidarymo aplinkybes. Teismui to nepadarius, šios bylos aplinkybės liko neištirtos visapusiškai, o padaryta išvada dėl apelianto nesąžiningumo nėra pakankamai pagrįsta.

54. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl 18 000 Eur skolos perėmimo vertino kaip keliančią abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo, teigdamas, kad pareiškėjas siekė nurašyti susijusių asmenų (buvusios sutuoktinės) įsipareigojimus. Tokia išvada padaryta, vadovaujantis tuo, kad pareiškėjas neinformavo kreditorės apie savo finansinę padėtį ir santuokos nutraukimą bei kad paskola buvo siejama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, priklausančia sutuoktinei. Pirmosios instancijos teismas, iškėlęs minėtą abejonę, nesiėmė veiksmų ją pašalinti, t. y. nesiaiškino, užduodamas pareiškėjui klausimus, siūlydamas pateikti įrodymus ar reikalaudamas įrodymų dėl to, ar pareiškėjas perėmė skolą iš buvusios sutuoktinės, sąmoningai tikėdamasis, kad ši skola bus nurašyta, ar skola buvo perimta dėl kitų priežasčių, kurios galbūt savaime nesuponavo pareiškėjo nesąžiningumo. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl kreditorės P. G. ir pareiškėjo paaiškinimų apie tai, kad paskola buvo paimta pareiškėjo iniciatyva, jo paties ir įmonės (kuria santuokos metu galėjo rūpintis abu sutuoktiniai) veiklos reikmėms, kad kreditorė skolos perkėlimo metu buvo informuota apie santuokos nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tokių reikšmingų aplinkybių įtakos pareiškėjo sąžiningumui nustatyti, kaip paskolos grąžinimo terminas, palūkanų mokėjimas. Tai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iškėlęs abejones dėl pareiškėjo sąžiningumo, nepašalino jų, imdamasis aktyvių veiksmų išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes, bei nenustatęs priežastinio ryšio tarp pareiškėjo veiksmų ir jo nemokumo.

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorės neinformavimas apie santuokos nutraukimo procesą ar pareiškėjo pajamas skolos perėmimo metu savaime patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą. Bylos duomenys patvirtina, kad pradinė skolininkė, sudariusi su P. G. paskolos sutartį dėl 18 000 Eur, buvo pareiškėjo buvusi sutuoktinė. Paskolos sutarties sudarymo metu pareiškėjas ir jo tuometinė sutuoktinė jau buvo sudarę ikivedybinę sutartį, kurioje galbūt buvo susitarta ir dėl jų prievolių atskyrimo. Todėl tai, kad pareiškėjas neinformavo P. G. apie santuokos nutraukimo procesą savaime negali būti pagrindu pripažinti jį nesąžiningu, nes tuo metu jis nebuvo P. G. skolininkas pagal Paskolos sutartį. Kreditorė apie santuokos nutraukimą sužinojo skolos perkėlimo metu, patvirtino savo valią ir nereiškė prieštaravimų tuo pagrindu, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidė jos interesus. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kreditorė gynė savo teises, pateikdama pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK 368 straipsnio pagrindu santuokos nutraukimo byloje. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas tyčia teikė klaidingą informaciją apie savo turtinę padėtį kreditorei. Todėl informacijos nepateikimas šiuo atveju negali būti savaime laikomas kreditorės klaidinimu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme (žr. šios nutarties 43 punktą). Nurodytos aplinkybės sudarė rimtą pagrindą abejoti tuo, ar skolos perkėlimas pareiškėjui iš tikrųjų buvo tuo metu nenaudingas kreditorei, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir šių reikšmingų aplinkybių.

56. Vertindamas suinteresuoto asmens R. S. pateiktas pareiškėjo socialinių tinklų nuotraukas pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą prielaidą, kad pareiškėjas disponavo didesnėmis lėšomis, nei deklaravo teismui. Pirmosios instancijos teismas netyrė nuotraukoje fiksuotų duomenų, apklausdamas pareiškėją dėl kelionių aplinkybių, nenustatė jų konkretaus laiko, tikslo, finansavimo šaltinio. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė minėtą išvadą, vadovaudamasis prielaidomis, nepatikrintomis civilinio proceso įstatyme įtvirtintomis priemonėmis (pareiškėjo apklausa, pasiūlymų pateikti / išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo paaiškinimus). Pareiškėjas pateikė banko sąskaitų išrašus ir papildomus duomenis apie turėtas lėšas, nurodydamas, kad nedisponuoja kitomis pajamomis. Kilus abejonių, teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi ir kasacine praktika dėl teismo pareigos būti aktyviam, turėjo arba pareikalauti pareiškėjo papildomų konkrečių įrodymų, kurie teismo manymu, galėtų pašalinti teismo abejones, arba pats išsireikalauti iš jam prieinamų įrodymų šaltinių (pvz. iš VSDFV sistemos) duomenis apie pareiškėjo darbovietes, gaunamas išmokas.

57. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų siekdamas sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais. Iš antstolių pateiktų pažymų matyti, kad dalis skolų laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2023 m. buvo visiškai išieškota. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino ir kreditorė P. G. patvirtino, kad jis mokėjo paskolos palūkanas, siekdamas nedidinti įsiskolinimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirba, gauna darbo užmokestį, iš kurio daromi įstatymų nustatyti išskaitymai skoloms grąžinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sąmoningai vengęs darbo. Todėl nebuvo pagrindo išvadai, jog pareiškėjas apskritai nesiėmė veiksmų siekdamas atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas buvo pasyvus ir nesąžiningas, nenustatęs ir neištyręs visų šiai išvadai padaryti reikšmingų aplinkybių, nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje bei išspręsti pareiškimą visapusiškai, pasisakydamas ir dėl byloje esančių duomenų apie pareiškėjo darbo santykius, skolų grąžinimą.

58. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 46–48 punktus), darytina išvada, kad nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą teismas turi pareigą būti aktyvus ir rinkti įrodymus, kai to reikia visapusiškam ir objektyviam aplinkybių išaiškinimui. Šios pareigos įgyvendinimas užtikrina, kad teismo išvados būtų pagrįstos išsamiai ištirtų duomenų visuma ir kad būtų tinkamai įvertinta, ar egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos atsisakyti kelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo E. L. bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė tinkamai minėtos pareigos. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjo veiksmai buvo nesąžiningi nemokumo vertinimo kontekste, iš esmės nenustatė nemokumo atsiradimo momento ir priežastinio ryšio tarp galbūt nesąžiningų pareiškėjo veiksmų per paskutinius tris metus iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei pareiškėjo nemokumo atsiradimo. Teismas, iškėlęs abejones dėl pareiškėjo sąžiningumo, neatliko veiksmų, siekdamas pašalinti jas, t. y. neapklausė pareiškėjo dėl konkrečių skolų susidarymo ir jų apmokėjimo, kelionių, jų metų turėtų išlaidų atlyginimo, nepareikalavo įrodymų dėl pareiškėjo gautų į sąskaitą „Monese“ lėšų kilmės, jų paskirties ir panaudojimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kurioje konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą ir dėl to atsiradusį E. L. nemokumą, iš esmės vadovavosi prielaidomis. Tokia nutartis pažeidžia CPK 263 straipsnio 2 dalį bei draudimą grįsti teismo procesinį sprendimą prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).

59. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neištyręs bei nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių. Todėl galėjo būti padarytos neteisingos išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo. Su galbūt buvusiu pareiškėjo nesąžiningumu susijusios aplinkybės nebuvo išsamiai atskleistos ir detaliai įvertintos, nevertintas ir nustatytų aplinkybių ryšys su asmens nemokumu, taip iš esmės neatskleidžiant ir bylos esmės. Todėl skundžiama nutartis naikintina, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis; CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Patenkinti iš dalies pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui E. L. klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Svetlana Panina