- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-398-357/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00054-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Rhenus Logistics“, uždarajai akcinei bendrovei „Didneriai“, uždarajai akcinei bendrovei „Audita“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-3556-986/2025, pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Rhenus Logistics“, uždarajai akcinei bendrovei „Didneriai“, uždarajai akcinei bendrovei „Audita“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Irena Blaževič, antstoliui Robertui Vasiliauskui, antstoliui Daliui Traigiui ir antstoliui Gintautui Puodžiukui, dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, patvirtinti 900 Eur sumą, reikalingą jo poreikiams kas mėnesį tenkinti ir bankroto administratoriumi paskirti A. M..
2. Nurodė, kad jo, kaip fizinio asmens, finansinė būklė atitinka bankroto įstatymo nuostatas, jis neturi galimybių sumokėti visas kreditorines sumas, įsipareigojimams suėję terminai, skolinių įsipareigojimų suma didesnė nei 72 940 Eur. Dėl skolų susidarymo aplinkybių paaiškino, kad po 2008 metų finansinės krizės ženkliai sumažėjo jo individualios įmonės pajamos. Įmonė liko skolinga skirtingiems kreditoriams, kurie teikė krovinių pervežimo paslaugas, tarp kreditorių buvo UAB „Rhenus Logistics“ ir UAB „Didneriai“. Pareiškėjas buvo pasiskolinęs iš įmonės pinigų ir juos ruošėsi grąžinti per kelis metus, tačiau UAB „Rhenus Logistics“ kreipėsi teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo skolą įmonei įsigijo UAB „Rhenus Logistics“ ir 5 000 Eur faktinė skola minėtam kreditoriui padidėjo iki 62 000 Eur sumos. Prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimo procesui pareiškėjas labai jautriai į viską reagavo, mėgino raminti save alkoholiu, psichotropiniais vaistais, kas sukėlė dar didesnių problemų. Pareiškėjas internetu užsisakė raminamųjų, kurių sudėtyje buvo Lietuvoje draudžiamų stimuliatorių. Kiekis buvo labai mažas, todėl teismas ir prokuroras į šią situaciją ir paskyrė kitokią baudą nei numatė baudžiamasis įstatymas. Paskirtą baudą iki šiol išieško antstolis, pareiškėjas bandė kreiptis dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, tačiau kol kas šis klausimas nėra išspręstas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui dėl sveikatos būklės nustatytas 55 proc. dalyvumo lygis, jis gali dirbti tik ribotą laiką ir tam tikrus darbus. Augina mažametį vaiką, jo sugyventinė laukiasi, taip pat prižiūri vienišą neįgalią motiną. Jau 6 metus gyvena visiškai blaiviai, nuolatos mokosi ir tobulėja. Sukūrė šeimą, augina vaikus, tapo priklausomybių konsultantu, dirba dvejuose darbovietėse, reguliariai atsiskaito su kreditoriais. Konsultuoja ilgalaikius bedarbius, skatina juos spręsti savo finansinius sunkumus, rengia paskaitas ir seminarus internetu. Neturi registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, nėra juridinių asmenų dalyvis, neturi įregistruotų transporto priemonių, neturi vertingo kilnojamojo turto, lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose likutis yra nedidelis – (duomenys neskelbtini) 2,02 Eur, (duomenys neskelbtini) 0,31 Eur ir (duomenys neskelbtini) 0,01 Eur. Jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, (duomenys neskelbtini) priklausomybių konsultantu, taip pat gauna negalios pensiją. Jo gaunamos mėnesinės pajamos (atskaičius mokesčius) yra 1 006 Eur. Taip pat nurodė, kad per mėnesį išlaidos būtinosioms reikmėms ir vaikų išlaikymui sudaro 900 Eur. Dėl nemokumo administratoriui skirtinos lėšų sumos, reikalingos nuo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nurodė, kad tokia suma sudarytų 270,00 Eur.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Rhenus Logistics“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškėjo prašymo dėl bankroto bylos jam iškėlimo netenkinti. Teigė, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus nedėjo pastangų savo finansinei padėčiai gerinti arba jos buvo nepakankamos, todėl pareiškėjo elgesys įsiskolinimo kreditoriams atžvilgiu negali būti laikomas sąžiningu, todėl fizinio asmens bankroto byla jam negali būti keltina.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025-02-18 duomenimis pareiškėjas valstybės biudžetui neskolingas. Prašė teismo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2025-03-13 nutartimi, atsisakė iškelti pareiškėjui R. V. bankroto bylą.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjo bendra vykdytinų įsiskolinimų suma viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą 25 MMA sumą. Pareiškėjo atžvilgiu vykdomi išieškojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Rhenus Logistics“, UAB „Didneriai“, UAB „Audita“, bendrai 73 673,09 Eur sumai. Didžiausiam pareiškėjo kreditoriui UAB „Rhenus Logistics“ likusi išieškoti skola sudaro 57 937,65 Eur sumą. Pareiškėjas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Pareiškėjo piniginių lėšų jo kredito įstaigose likutis yra 1,62 Eur, 0,31 Eur ir 0,01 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkų jis neturi. Pareiškėjas nėra juridinių asmenų dalyvis. Jis nuo 2010-06-10 dirba (duomenys neskelbtini) (nuo 2019-03-15 šios įmonės direktoriumi, nuo 2024-05-15 jo darbo krūvis buvo sumažintas iki pusės darbo dienos, 2024-10-01 iki vienos valandos per dieną, už tai mokant minimalų mėnesinį atlyginimą pagal išdirbtą laiką). Nuo 2022-02-01 pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) vairuoju-priklausomybių konsultantu, jam mokamas minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis. Pareiškėjui nuo 2024-07-19 yra nustatytas 55 proc. dalyvumo lygis, jam paskirta ir mokama 231,93 Eur negalios pensija. Pareiškėjui 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) buvo paskaičiuotas 115,50 Eur darbo užmokestis (prieš mokesčius), kas atitinka 1/8 tuo metu buvusios minimalios mėnesinės algos dydį (924 Eur / 8), (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio – gruodžio mėn. paskaičiuotas darbo užmokestis buvo 924 Eur (prieš mokesčius). Pareiškėjas patvirtino, kad kitų pajamų jis negauna (išskyrus tai, kad turi (duomenys neskelbtini) kuro kortelę ir turi teisę užpilti kurą, skaičiuojant pagal nuvažiuotus kilometrus). Pareiškėjas pranešė visiems savo kreditoriams pagal sąrašą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jis pagal savo gyvenamąja vietą (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė, nėra įrašytas į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, praeityje buvo teistas, baustas administracine tvarka. Pareiškėjas turi du mažamečius vaikus, su sugyventine (vaikų motina) S. D. nuomojasi gyvenamąsias patalpas, mokamas nuomos mokestis 500 Eur per mėnesį, nuo 2025 m. balandžio 600 Eur per mėnesį.
7. Taip pat remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 7 d. buvo priimta ir įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis R. V. bankroto byloje Nr. 2S-2725-562/2021. Joje konstatuota, kad R. V. buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių ar jų ėmėsi nepakankamai savo mokumui atkurti, todėl pareiškėjas buvo pripažintas nesąžiningu. Konstatavus, kad pareiškėjo nesąžiningumas turėjo reikšmingą įtaką jo nemokumui, teismas atsisakė iškelti R. V. bankroto bylą. Pareiškėjas į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo kreipėsi 2025-01-08, t. y. jau praėjus 3 metų terminui nuo teismo nutarties atsisakymo iškelti jam bankroto bylą dienos, ši aplinkybė, teismo vertinimu, nelaikytina kliūtimi jam pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.
Šalies argumentai
8. Spręsdamas dėl pareiškėjo sąžiningumo, teismas nustatė, kad pareiškėjo bendri įsiskolinimai kreditoriams nuo 2021 m., kai pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, sumažėjo nuo 92 721,87 Eur (2021-10-07 Vilniaus apygardos teismo nutarties civ. byloje Nr. 2S-2725-562/2021) iki 57 937,65 Eur. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nuo 2024-05-15 pareiškėjo darbo krūvis (duomenys neskelbtini) buvo sumažintas iki pusės darbo dienos, o 2024-10-01 iki vienos valandos per dieną, padarė išvadą, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), jam nuo 2024 m. spalio mėn. dirbant tik vieną valandą per dieną, ženkliai sumažėjo, atitinkamai nuo gaunamo darbo užmokesčio ženkliai mažėjo ir įvykdomi piniginių lėšų išieškojimai jo kreditoriams. Teismas aplinkybę, kad pareiškėjui nuo 2024-07-19 buvo nustatytas 55 proc. dalyvumo lygis, vertino, kaip nepakankama, kurios pagrindu galėjo būti sumažintas jo darbo laikas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo darbo laikas (duomenys neskelbtini), dėl jo sveikatos būklės, nebuvo mažinamas, o kitų priežasčių dėl darbo laiko sumažinimo pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad sumažėjus darbo krūviui (duomenys neskelbtini), pareiškėjas turėjo siekti užsiimti kita veikla, kuri jam leistų kuo operatyviau atsiskaityti su savo kreditoriais. Tačiau pareiškėjas buvo pasyvus, jokių su tuo susijusių veiksmų (įsidarbinti papildomai kitur) nesiėmė. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, esmingai nulėmė pareiškėjo kreditorių teisių, pažeidimą. Taip pat teismas sprendė, kad aplinkybės, jog pareiškėjui, kuris yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir kurios pajamas sudarydavo tik gaunamos lėšos už pareiškėjo vykdomas konsultacijas ir mokymus moksleiviams apie psichotropinių medžiagų daromą žalą, buvo mokamas tik darbo užmokestis, kuris 2024 m. metais dar ir ženkliai sumažėjo ir buvo atvirkščiai proporcingas įmonės gaunamoms pajamoms, laikytinos nesuderinamu su sąžiningumo reikalavimu (CK 6.67 straipsnis). Teismas konstatavo, kad toks pareiškėjo elgesys pripažintinas sąmoningu siekiu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), kas laikytina nesuderinamu su sąžiningumo reikalavimu ir yra pagrindas atsisakyti iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą (CPK 178, 185 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025-03-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, patvirtinti 900 Eur sumą, reikalingą poreikiams kas mėnesį tenkinti ir paskirti bankroto administratoriumi A. M. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą. Teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas per paskutinių 4 metų laikotarpį sumažino savo įsipareigojimus kreditoriams 20 000 Eur suma, akivaizdžiai patvirtina ne tik pareiškėjo pastangas ir norą atsiskaityti su kreditoriais, bet ir konkrečius veiksmus – įsipareigojimų vykdymą.
9.2. Pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė, kad pareiškėjui yra nustatytas 55% dalyvumo lygis ir jis serga keliomis sunkiomis ligomis, tačiau priimdamas galutinį sprendimą vertino pareiškėją kaip visiškai sveiką ir darbingą žmogų, kuris gali pilnu tempu dirbti ir gauti daugiau pajamų. Šis vertinimas yra šališkas, neobjektyvus ir gina tik kreditorių interesus. FABĮ numato, kad turi būti suteikta galimybė visiems asmenims pasinaudoti šiuo įstatymu ir turi būti atsižvelgta į visus proceso dalyvius, užtikrinant visų interesus, ne tik kreditorių. Pasikeitus įstatymams, nedarbingumą nustatančios agentūros nenurodo valandų skaičiaus, kiek asmuo gali dirbti, o nurodo, kiek procentų žmogus yra darbingas. Todėl vertinti žmogų 55% darbingą kaip 100% darbingą yra klaidinga ir neteisėta. Taip pat teismas klaidingai interpretavo darbo krūvio sumažinimą (duomenys neskelbtini) iki 1 valandos per dieną kaip vengimą atsiskaityti su kreditoriais, tuo pačiu pažymėdamas, kad kitoje darbovietėje (duomenys neskelbtini) darbo laikas ir atlygis nebuvo mažinami. Pareiškėjas, nepaisant prastos sveikatos būklės ir nustatyto 55 proc. dalyvumo, toliau dirbo pilnu etatu (duomenys neskelbtini) ir dar papildomai (duomenys neskelbtini) taip stengdamasis kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Fiziškai sunku suderinti tiek darbų, esant 55% dalyviam ir auginant du mažamečius vaikus, dar padedant neįgaliai mamai su amputuota koja ir po širdies šuntavimo operacijos. Visa tai buvo išdėstyta ir pateikti įrodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino.
9.3. FABĮ numato, kad yra vertinamas 3 metų laikotarpis, tą akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau priimant sprendimą atsisakyti iškelti bankroto bylą teismas vertino tik kelis paskutinius 2024 metų mėnesius. Teismo posėdžio metu pareiškėjas 3 kartus pabrėžė, kad 2022 metais jis dirbo vienu metu 3 darbovietėse ir jo vidutinis metinis atlyginimas sudarė 1650 Eur, kas tuo metu buvo arti vidutinio šalies darbo užmokesčio ir daugiau nei 2 kartus didesnis nei tuometinis MMA – 730 Eur. Tačiau šis įrodytas faktas ir esminė aplinkybė, įrodanti pastangas, norą ir tikrus veiksmus atsiskaityti su kreditoriais, liko neįvertinti.
9.4. Teismas klaidingai pritaikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Jokių nesąžiningų sandorių sudaryta nebuvo. Pareiškėjas būdamas įmonės vadovu privalo laikytis įstatymų, užtikrinti sklandžią įmonės veiką, savalaikį mokesčių mokėjimą, atlyginimų darbuotojams išmokėjimą, atsiskaitymą už buhalterines paslaugas, atsiskaitymą su kitais įmonės kreditoriais už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad 2022 metais (duomenys neskelbtini) metinė aparta tebuvo 6700 Eur, šių lėšų vos pakako atlyginimui sumokėti, iš kurio buvo reguliariai atsiskaitoma su pareiškėjo kreditoriais. Pareiškėjas niekada nebuvo šios įmonės akcininkas ir nėra naudos gavėjas. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas naudojasi įmonės lėšomis asmeninėms reikmėms ir taip pažeidžia kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas interpretavo situaciją būdamas šališkas, kreditorių naudai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Rhenus Logistics“ prašo pareiškėjo reikalavimą iškelti bankroto bylą atmesti bei palikti Kauno apylinkės teismo 2025-03-13 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Aplinkybė, kad pareiškėjas, jo teigimu, per paskutinius trejus metus sumažino savo įsipareigojimus kreditoriams apie 20 000 Eur suma, nelaikytina pareiškėjo įsipareigojimų suinteresuoto asmens atžvilgiu vykdymu. Suinteresuoto asmens naudai buvo išieškota tik labai menka suma. Tai reiškia, kad suinteresuoto asmens atžvilgiu pareiškėjas nedėjo pastangų savo įsiskolinimui efektyviai sumažinti. Tai, kad pareiškėjas atsiskaitė su kitais kreditoriais, netampa pastangų dėjimu suinteresuoto asmens atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jeigu UAB „Rhenus Logistics“, kurios naudai priverstinai išieškomos sumos sudaro apie 2/3 visų išieškomų skolų, išieškota 4 365,94 Eur, o bendrai kreditoriams sugrąžinta 20 000,00 Eur, tai tokia išieškotų skolų suma yra neproporcinga ir nesąžininga kreditoriaus UAB „Rhenus Logistics“ atžvilgiu. Ieškota 4 365,94 Eur suma yra tik 1/4 visos išieškomos sumos.
1.2. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo sveikatos būkle, pažymėtina, kad pareiškėjas dirba pilnu etatu ((duomenys neskelbtini) eina vairuotojo – priklausomybių konsultanto pareigas), todėl pareiškėjo argumentas dėl negalėjimo dirbti visą darbo dieną vertintinas kaip prieštaringas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2024-08-19 Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros spendimas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nepatvirtina, kad pareiškėjas gali dirbti tik ribotą laiką ir tik tam tikrus darbus. Šiame sprendime tik nurodyta, kad pareiškėjas negali dirbti, kai darbo aplinkoje yra cheminių, jautrinančių medžiagų, dulkių, negali dirbti su jonizuojančia spinduliuote. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas galėtų dirbti tik ribotą laiką ar tik tam tikrus darbus.
1.3. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad teismas vertino tik kelis paskutinius 2024 metų mėnesius, o ne trejus metus, kaip numatyta FABĮ. Nutartyje teismas išsamiai išdėstė savo argumentus, vertindamas ne tik paskutinių trejų metų laikotarpį, tačiau, atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą bando iškelti bankroto bylą, kad 2021-02-04 pareiškime nurodytos aplinkybės buvo labai panašios, o Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas 2021-02-04 pareiškimą, nurodė, jog pareiškėjas nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad 2021-10-07 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pastangų savo finansinei padėčiai gerinti ir mokumui atkurti buvimu, kurios leistų kuo operatyviau atsiskaityti su kreditoriais, iš esmės yra nepasikeitusios. Pareiškėjo gaunamos darbo pajamos esmingai nepasikeitė. Pareiškėjas jau ilgus metus eina įmonės direktoriaus pareigas, tačiau jo darbo užmokestis – tik minimalus. Tai akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų savo finansinei padėčiai pagerinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundo argumentų
13. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, fizinio asmens bankroto instituto tikslas – subalansuoti nemokaus (t. y. nepajėgiančio vykdyti savo mokėjimo prievolių) fizinio asmens ir jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, 24 punktas).
14. FABĮ sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įvykdžius specialias FABĮ nustatytas bankroto procedūras, tie kreditorių reikalavimai, kurie buvo nurodyti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane, nurašomi, t. y. jie nebeturi būti vykdomi. Tai yra specialus įstatymo nustatytas prievolės pasibaigimo pagrindas. Prievolė pasibaigia pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai baigti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021, 15 punktas).
15. Nagrinėjam atveju, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje pateiktus duomenis nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą, t.y., kad pareiškėjas nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais, susimažinęs darbo krūvį įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje eina direktoriaus pareigas, bei neieškodamas kito papildomo darbo, siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, buvo nepakankamai aktyvus siekiant gauti papildomų lėšų kreditorių reikalavimų dengimui. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje pateiktus duomenis, turi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
16. Visų pirma pažymėtina, kad nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
17. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai). Skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 204-219).
18. Teismas, siekdamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, turi ne tik nustatyti reikšmingas aplinkybes dėl skolininko nesąžiningumo, bet ir įvertinti nesąžiningumo ir nemokumo priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad nei fizinio asmens nesąžiningumas, nei priežastinis ryšys su nesąžiningumu nėra preziumuojami. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodoma, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020 50 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismo sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025).
19. Nagrinėjamu atveju faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad didžioji dalis apelianto skolų (apie 96 proc.) kreditoriams susidarė daugiau kaip prieš dešimt metų, laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m., jam bandant vykdyti komercinę veiklą, tačiau nesėkmingai (1 t. 2, 122-123, 128 b.l.). Tai reiškia, kad apeliantas nemokiu tapo daugiau nei prieš tris metus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Duomenų, kad per paskutinius 3 metus iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas prisiėmė naujų kreditinių įsipareigojimu arba, kad jo atžvilgiu pradėti vykdyti ir šiuo metu vykdomi priverstiniai skolų išieškojimo veiksmai pagal naujai prisiimtas prievoles, byloje nėra pateikta (1 t. 66-83 b.l.).
20. Skundžiama nutartimi teismas apelianto nesąžiningumą motyvavo tuo, kad jis nuo 2021 metų, kuomet teismas pirmą kartą atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2725-562/2021) buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų didesne dalimi padengti skolas kreditoriams. Taip pat teismas vertino, kad aplinkybė, jog apeliantas būdamas įmonės direktoriumi gauna nedideles pajamas, patvirtina jo siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
21. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu pareiškėjas dirba dvejose darbovietėse, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2010-06-10 dirba (duomenys neskelbtini) (nuo 2019-03-15 šios įmonės direktoriumi, nuo 2024-10-01 jo darbo krūvis buvo sumažintas iki vienos valandos per dieną, už tai mokant minimalų mėnesinį atlyginimą pagal išdirbtą laiką). Nuo 2022-02-01 pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) vairuoju-priklausomybių konsultantu, jam mokamas minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022-02-01 iki 2022-12-31 gavo 5916,32 Eur pajamų (1 t. 119 b.l.). Pareiškėjui nuo 2024-07-19 yra nustatytas 55 proc. dalyvumo lygis, jam paskirta ir mokama 231,93 Eur negalios pensija. Taip pat, kaip bylos duomenis patvirtina, kad pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai nuo 2021 m., kai pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, sumažėjo nuo 92 721,87 Eur (2021 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civ. byloje Nr. 2S-2725-562/2021) iki 75 751,08 Eur (1 t. 128 b.l.). Pareiškėjas šiuo metu augina du mažamečius vaikus, antrasis sūnus gimė (duomenys neskelbtini) (1 t. 139 b.l.). Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aptartos aplinkybės teikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas pagal savo galimybes ir iki šiol moka skolas kreditoriams, nesislapsto, dirba dvejose darbovietėse, naujų pinigų skolinimosi sandorių nesudarinėjo, jam nuo 2024-07-19 dėl sveikatos būklės nustatytas 55 procentų darbingumas, todėl negalima teigti, kad jis sąmoningai susimažindamas darbo krūvį dar labiau apsunkino savo turtinę padėtį ar elgėsi pasyviai nesusirasdamas papildomo darbo. Nors apelianto gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau ir iš tokių pajamų yra mokamos net tik skolos, bet ir skiriami pinigai šeimos išlaikymui, kadangi šeimoje auga du mažamečiai vaikai.
22. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apelianto nemokumą lėmė ne jo nesąžiningi veiksmai (neveikimas), o susiklosčiusių nepalankių aplinkybių visuma. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo pasyvus, nesistengė grąžinti skolų didesne apimtimi. Apelianto veiksmai leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. kad jis nesiekia sąmoningai bloginti savo turtinės padėties, o pagal išgales ir daugiau kaip dešimt metų bando grąžinti skolas. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir dėl apelianto nesąžiningumo, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokį elgesį per FABĮ nustatytą terminą (sudarytus neteisėtus sandorius, turto ir pajamų slėpimą ir pan.). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo krūvio sumažėjimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad apeliantas sąmoningai siekia sumažinti gaunamas pajamas, pagrįsta prielaidomis, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Kaip minėta, teismo sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes.
23. Dėl suinteresuoto asmens UAB „Rhenus Logistics“, argumentų, kad aplinkybė, jog pareiškėjas, per paskutinius trejus metus sumažino savo įsipareigojimus kreditoriams apie 20 000 Eur suma, nelaikytina pareiškėjo įsipareigojimų suinteresuoto asmens atžvilgiu vykdymu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto instituto tikslas – subalansuoti nemokaus fizinio asmens ir jo visų kreditorių interesus, nesuteikiant nei vienam kreditoriui prioriteto. Tai reiškia, kad skolininkas turi pareigą dengti proporcingai visus turimus įsipareigojimus, o ne išimtinai tenkinti vieno kreditoriaus interesus. Todėl suinteresuoto asmens UAB „Rhenus Logistics“ pozicija, kad visas skolų dengimui skirtas lėšas pareiškėjas turėjo skirti UAB „Rhenus Logistics“ skolos dengimui, yra nepagrįsta, prieštaraujanti tiek įstatymo nuostatoms, tiek teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
24. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama. nutartimi nepagrįstai konstatavo apelianto nesąžiningumą, nes iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais per paskutinius 3 metus iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo elgėsi nepakankamai rūpestingai, siekė išvengti skolų mokėjimo ir atsižvelgiant į sveikatos būklę, nedėjo pastangų, kad kuo didesnė įsiskolinimų kreditoriams dalis būtų grąžinta, dėl to teismas nepagrįstai atsisakė iškelti apeliantui fizinio asmens bankroto bylą. Dėl nurodytų priežasčių, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025-03-13 nutartis naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą gali būti skundžiama apeliacine tvarka, klausimas dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo R. V. klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.