- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 2-5602-880/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00206-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- R. J.
- Išvadą teikia
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei R. J., ieškovės atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Sadauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui V. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, ir išlaikymo priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje, – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti šalių nepilnametės dukros I. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai I. R. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 eurų kas mėnesį iki jos pilnametystės, bei paskirti ieškovę vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 5) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu santuokoje susilaukė dukros I. R., kuri gimė (duomenys neskelbtini). Šeimyniniam gyvenimui nesusiklosčius, (duomenys neskelbtini)Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, o nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakovu. Po skyrybų dukra gyveno su tėvu, o ieškovė su kitais dviem jos vaikais. Šiuo metu atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto naudojimo prieš šalių nepilnametę dukrą. Dėl to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu šalių dukra nuo 2018 m. vasario 19 d. gyvena kartu su ieškove. Ieškovė teigia, kad atsakovas dažnai vartoja alkoholį, jų dukros atžvilgiu vartoja tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, todėl mergaitė negali gyventi su atsakovu ir jos gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, kur pastaruoju metu ji gyvena ir jai yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Ieškovė taip pat nurodė, kad I. R. per mėnesį išlaikymui reikia skirti ne mažiau kaip 300 Eur, kuriuos sudaro 130 Eur maistui, 15 Eur asmeninės higienos priemonės, šampūnas, muilas, 70 Eur išlaidos avalynei ir drabužiams, 20 Eur vitaminams ir maisto papildams, 15 Eur lavinimo priemonėms, 5 Eur išlaidos mobiliam ryšiui, 20 Eur užklasinei veiklai, 15 Eur būstui tenkančios išlaidos vienam asmeniui. Šiuo metu ieškovės gaunamas pajamas sudaro 200 Eur socialinė parama ir 90 Eur gaunamos išmokos 2 vaikams. Ieškovė registruojasi darbo biržoje ir pastovaus darbo neturi, todėl jai labai sunku išlaikyti dukrą ir prašo iš atsakovo priteisti 200 Eur vaikui išlaikymą. Ieškovė taip pat prašė nustatyti I. R. ir atsakovo bendravimo tvarką.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, nors jam procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti asmeniškai.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje (b. l. 35-37) nurodė, kad 2018 m. vasario 21 d. gavo pranešimą iš socialinės darbuotojos, darbui su rizikos šeimomis, kad atsakovas V. R. piktnaudžiauja alkoholiu ir naudoja fizinį bei psichologinį smurtą prieš savo dukrą I. R.. 2018 m. vasario 21 d. Skyriaus specialistės bendravo su I. R., kuri atostogų metu svečiavosi pas mamą R. J.. Mergaitė buvo labai nekalbi, paklausus ar tėtis V. R. prieš ją naudoja fizinį bei psichologinį smurtą, neigė, kratė galvą, tačiau akyse buvo ašaros. Paklausus tiesiogiai apie konkretų įvykį, mergaitė patvirtino, kad taip buvo, jautėsi, kad ji yra įbauginta. Skyriaus atstovams lankantis atsakovo šeimoje, atsakovas akivaizdžiai buvo neblaivus, darbuotojų atžvilgiu elgėsi agresyviai, įžeidinėjo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Skyrius raštu kreipėsi į Širvintų rajono policijos komisariatą, prašydamas imtis atitinkamų priemonių, siekiant išsiaiškinti V. R. veiksmus mažametės dukters atžvilgiu, bei tyrimo metu apsaugoti mergaitę nuo galimo fizinio smurto. Šiuo metu Širvintų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl fizinio smurto prieš nepilnametę I. R. panaudojimo. Skyriaus darbuotojų sprendimu nuo 2018 m. vasario 19 d. I. R. gyvena su ieškove, siekiant išvengti galimo fizinio smurto prieš vaiką. 2018 m. kovo 12 d. Skyriaus specialistėms apsilankius ieškovės namuose, moterį rado mezgant suknelę, namuose šilta ir jauku. Dukra I. R. grįžusi iš mokyklos buvo linksma, paklausus kaip jai sekasi, atsakė, kad gerai, pas mamą gyventi jai patinka. Skyrius taip pat nurodė, kad nuo mergaitės apsigyvenimo pas ieškovę, atsakovas su dukra nebendrauja, jokio išlaikymo dukrai neteikia. I. R. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) 3- ioje klasėje. Mokykloje mergaitei patinka, nuotaika jos gera, mokslai sekasi gerai, lanko sporto būrelį. Su mama ji vakarais papildomai rašo diktantus. Ieškovės dukra L. J., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat padeda savo mažajai sesutei mokytis. Mergaitė apie tėvą nekalba, nieko nenori žinoti, prakalbus apie jį, pasako „keičiam temą“. Skyrius taip pat nurodė, kad kartu su atsakovu ir jo sugyventine R. G., gyvena R. G. brolis J. G.. Skyriaus nuomone, dėl to yra didelė tikimybė mergaitei patirti seksualinio pobūdžio priekabiavimą. Skyriaus nuomone, I. R. išlaikymui kas mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 400 Eur, nes atsižvelgiant į vaiko emocinę būseną, tikslinga būtų skirti didesnę pinigų sumą vaiko emocinei savijautai atstatyti. Be to, vaikui augant, vaiko poreikiai didėja. Atsakovas yra sveikas, darbingas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pakankamai gerą atlyginimą, todėl pilnai gali skirti mergaitės išlaikymui kas mėnesį ne mažiau 200 eurų, kadangi jis kitų vaikų neturi ir šiuo metu jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsižvelgiant į tai, Vaiko teisių apsaugos skyrius, pritaria I. R. gyvenamosios vietos nustatymui su motina R. J.. Skyrius nepritaria konkrečiam atsakovo V. R. bendravimui su dukra I. R., kadangi mergaitė yra patyrusi stresą, psichologinę traumą, ir atsižvelgiant į jos būseną, mama turėtų užtikrinti vaiko teises, neversti jos bendrauti su tėvu iki to laiko, kol mergaitė pati pareikš norą. Mergaitei pareiškus norą, siūlo, kad tam tikrą laiko tarpą, užtikrinant vaiko saugumą, atsakovo su dukterimi bendravimas turėtų vykti dalyvaujant ieškovei. Skyrius pritaria atsakovo bendravimui su nepilnamete dukra telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau atsižvelgiant į vaiko emocinę ir psichologinę būklę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės paaiškinimus, į išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodytas aplinkybes, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės I. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 10). 2015 m. vasario 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu šalių sutarimu I. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakovu (b.l. 8).
Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, nes dukra gyvena jau kurį laiką su ieškove, jai ieškovės gyvenamojoje vietoje užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, o atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, netinkamai rūpinasi dukra, kelia jai pavojų, naudodamas tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Šiuo metu mergaitės psichologinė būsena pagerėjusi, ji linksma, pakeitė mokyklą, joje pagerėjo mokymosi rezultatai ir ji nenori grįžti gyventi pas tėvą.
Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai kyla tėvų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
Teismas, spręsdamas dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą atitinkamai su ieškove ar atsakovu pagrįstumo, visų pirma pažymi, kad iš esmės viso teisminio nagrinėjimo metu atsakovas, neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, t.y. jis visiškai pasyviai reagavo į vykstantį teismo procesą, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį. Visa tai teismo nuomone, rodo, kad jam nėra svarbu su kuo ir kaip gyvens jo dukra.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, pateiktoje apsilankius dabartinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje, nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis (b.l. 35-37). Be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, papildydami savo išvadą ir pasisakydami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pažymėjo, kad vaikui gyventi su atsakovu nėra saugu, dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir gyvenimo su kitais asmenimis.
Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis - vaikas gyvena su ieškove, pas kurią yra užtikrinta jo teisė augti saugioje ir emociškai stabilioje aplinkoje; kad vaikas išreiškė norą gyventi su ieškove, kad šiuo metu ieškovės gyvenamosios aplinkos sąlygos yra geresnės, nei atsakovo, sprendžia, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad broliai ir seserys gali būti išskiriami tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti jų visų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų arba kai abu tėvai sutaria, kad toks gyvenamosios vietos nustatymas (išskiriant brolius ir seseris) labiausiai atitiks vaikų interesus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad I. R. gyvena pas ieškovę su broliu ir sese, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas gyventi kartu su jais taip pat geriau atitinka vaiko interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai I. R. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovės teigimu, nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga mažiausiai 300 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė su šalių dukra ir dar dviem nepilnamečiais vaikais gyvena trijų kambarių socialiniame būste. Būsto nuomos kaina per mėnesį – 8,97 Eur, komunaliniai mokesčiai yra apie 15 eurų vienam asmeniui. Ieškovė registruojasi darbo biržoje ir gauna apie 200 Eur socialinę pašalpą per mėnesį ir 90 Eur už vaikus. I. R. gyvenant su ieškove ji papildomai gaus 45 Eur vaiko išmokas. Ieškovė neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.
Atsakovas savo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų nepateikė. Iš SODROS duomenų matyti, kad jis dirba ir 2018 m. kovo mėnesį uždirbo 790 Eur, o 2018 m. balandžio mėnesį - 1298 Eur. Remiantis ieškovės pateiktais paaiškinimais, atsakovas šiuo metu gyvena pas sugyventinę, kitų išlaikytinių neturi. Įvertinęs aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko tėvų turtine padėtimi, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Priteisiant išlaikymą iš atsakovo ir vertinant jo dydį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaikas gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnė kasdienio rūpesčio ir priežiūros našta, kurios paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių šalių turtinę padėtį ir šalių nepilnametės dukros poreikių visumą, daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters I. R. poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) reikalingas ne mažesnis kaip 300 eurų išlaikymo dydis per mėnesį. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad šalių turtinė padėtis nėra lygi, į tai, kad atsakovo turtinė padėtis kur kas geresnė, nes jis dirba, o ieškovė ne. Be to, ieškovė turi dar du papildomus išlaikytinius, kad jai tenka didesnė našta prižiūrint ir auklėjant dukrą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, todėl iš atsakovo priteisiamas 200 Eur vaiko išlaikymas, mokamas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
Pakeitus Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-146-880/2015 nustatytą nepilnametės I. R. gyvenamąją vietą ir išlaikymą priteisus iš atsakovo, atitinkamai keistinas ir aukščiau minėtas sprendimas.
Dėl bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skyrium gyvenantis vaiko tėvas ar motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad vaikas, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, neatsižvelgiant kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl atskirai gyvenančio vieno tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, tai tokią tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurios esmines nuostatas, atsakovas bendrautų su dukra vieną kartą per savaitę vaiko gyvenamojoje vietoje, o išvykti iš gyvenamosios vietos gali tik su ieškove bei prašo nustatyti, kad telefonu ir elektroninio ryšio priemonėmis gali darbo dienomis nuo 15 val. iki 21 val., o laisvalaikiu – nuo 10 val. iki 21 val. ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad atsakovas negali bendrauti su dukra būdamas neblaivus.
Teismas, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą sprendžia, kad nustatytina tokia atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrautų su ja kartą per savaitę nuo 15 val. iki 20 val. atvykstant į vaiko gyvenamąją vietą ir dalyvaujant ieškovei. Taip pat atsakovas gali bendrauti su dukra telefono ir elektroninio ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 15 val. iki 20 val., o laisvalaikiu – nuo 10 val. iki 20 val. Išvykti iš gyvenamosios vietos gali vaikas gali tik su ieškove. Kadangi byloje yra duomenų apie galimą atsakovo smurtavimą prieš dukrą, todėl bendravimas nustatomas tik dalyvaujant ieškovei. Be to, atsakovas gali bendrauti tik tuomet kai sutinka vaikas, nes, kaip Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, vaikas yra patyręs stresą, psichologinę traumą, todėl siekiant užtikrinti vaiko interesus ir apsaugą, būtina atsižvelgti į vaiko norą bendrauti ir jokiu būdu neversti jo tai daryti per prievartą. Apie numatytą bendravimo su vaiku laiką atsakovas praneša kuo anksčiau, bet nė vėliau kaip likus 1 dienai iki dukros lankymo.
Pažymėtina, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, šalys turi galimybę susitarti dėl platesnės bendravimo tvarkos ar kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Teikdama teismui ieškinį, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už byloje pareikštus reikalavimus priteisti išlaikymą (72 Eur žyminis mokestis), nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (100 Eur žyminis mokestis) ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (100 Eur žyminis mokestis). Todėl ieškinį patenkinus 272 žyminis mokestis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo.
Iš atsakovo taip pat priteisiama 137,54 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų, nes ieškovei buvo suteikta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jai atstovavo paskirtas advokatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-146-880/2015 dalį dėl nepilnametės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo bei jai išlaikymo priteisimo ir:
- nustatyti nepilnametės I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). gyv. (duomenys neskelbtini).
- priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, mokamą nuo 2018 m. balandžio 17 d., išskaičiuojant pagal teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas, lėšas pervedant į ieškovės R. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB.
Paskirti ieškovę R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
Atsakovas V. R. su nepilnamete dukra I. R. bendrauja kartą per savaitę nuo 15 val. iki 20 val. atvykstant į vaiko gyvenamąją vietą ir dalyvaujant vaiko motinai R. J.. Apie numatytą bendravimo su vaiku laiką atsakovas praneša R. J. kuo anksčiau, bet nė vėliau kaip likus 1 dienai iki dukros lankymo. Atsakovas V. R. su nepilnamete dukra I. R. turi teisę bendrauti ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 15 val. iki 20 val., o laisvalaikiu – nuo 10 val. iki 20 val., o ieškovė R. J. turi pareigą užtikrinti ryšių priemones nepilnamečio vaiko susisiekimui ir bendravimui su atsakovu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, „Skype“, „Viber“ ar kita analogiška pokalbių internetu bei telefonu programa);Atsakovas V. R. su nepilnamete dukra I. R. bendrauja tik esant vaiko norui.R. J. įsipareigoja atsakovui V. R. suteikti visą informaciją apie dukros sveikatą, mokymosi rezultatus, numatomą išvykimą iš pastovios gyvenamosios vietos ir t.t.
Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 272 Eur žyminio mokesčio. Išaiškinti atsakovui, kad priteistas žyminio mokesčio atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 137,54 Eur į valstybės biudžetą išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, nurodant, jog įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteistą laikinąjį išlaikymą, o likusias laikinąsias apsaugos priemones (laikiną vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-146-880/2015 dalies dėl išlaikymo priteisimo sustabdymą) panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo.