Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui G. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Kadangi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, todėl ieškovei prašant byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad nesant duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, neprieštarauja, kad nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jo interesus. Byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas, kuris užtikrintų mergaitės ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Vaiko teisių skyrius neprieštaravo išlaikymo įsiskolinimo priteisimui. Taip pat nurodė, kad neprieštarauja siūlomos bendravimo tvarkos nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros M. B.. Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje ieškovės parodymais ir iš išvados teikiančios institucijos išvados matyti, kad šiuo metu šalių dukra gyvena kartu su ieškove, o atsakovas gyvena atskirai.

Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, nes dukra gyvena su ieškove nuomojamame bute Širvintose, kur jai užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Be to, atsakovas su dukra šiuo metu praktiškai nebendrauja. Atsakovas noro pats auginti dukrą neišreiškė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, nes tai geriausia atitinka vaiko interesus.

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Teismas, spręsdamas dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą atitinkamai su ieškove ar atsakovu pagrįstumo, visų pirma pažymi, kad atsakovas, neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, t. y. jis visiškai pasyviai reagavo į vykstantį teismo procesą, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį. Visa tai teismo nuomone, rodo, kad jam nėra svarbu su kuo gyvens jo dukra arba jis pritaria, kad dukra gyventų su motina. Juo labiau, kad pats atsakovas, pasak ieškovės, šiuo metu išvykęs dirbti į užsienį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje, pateiktoje apsilankius dabartinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje, nurodyta, kad nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas ir rekomendavo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, ir atsižvelgdamas į tai, tenkina ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaiku tvarką, atsižvelgia į jo teisę bendrauti ir matytis su vaiku, į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su tėvu atitinka vaiko interesus. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką pagal jos pasiūlytą variantą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai. Teismo vertinimu ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra konkreti ir aiški, ji leis užtikrinti nepilnametės šalių dukros gyvenimo ritmo stabilumą, leis išvengti nesutarimų bei užtikrins vaiko teisę būti auklėjamai abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Atsižvelgiant į tai, nepilnametės M. B. bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nustatoma pagal ieškovės pasiūlytą variantą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovės teigimu, nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga mažiausiai 400 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad ji su dukra nuomojasi butą, kurio nuoma ir išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 200 Eur. Todėl atitinkamai dukrai tenka dalis būsto išlaikymo išlaidų.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių šalių nepilnametės dukros poreikių visumą, daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters M. B. poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) reikalingas ne mažesnis kaip 400 Eur išlaikymo dydis per mėnesį.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė šiuo metu uždirba apie 600 Eur ir gauna 70 Eur vaiko pinigų. Ji moka du kreditus, nuomojasi butą. Atsakovas turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba užsienyje ir kitų išlaikytinių jis neturi.

Teismas, atsižvelgęs į šalių nepilnametės dukros amžių ir poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra prastesnė nei atsakovo, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus vyras, jo neapsunkina vaiko auginimo rūpesčiai, kad atsakovo turtinė padėtis pakankamai gera, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpintis vaiku, todėl sprendžia, kad atsakovas tikrai gali teikti savo dukrai 200 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, o tokio dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas finansiškai prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisidėjo keturis mėnesius, t. y. nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio, kuomet buvo pateiktas ieškinys, todėl prašo iš atsakovo priteisti 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį už keturių mėnesių laikotarpį.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33, 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-14/2008).

Nustačius, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra apie 400 Eur, o tėvui tenkanti išlaikymo pareiga yra 200 Eur per mėnesį, vaiko išlaikymo įsiskolinimas už keturis mėnesius sudaro 800 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 800 Eur įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys buvo patenkintas, 147 Eur (75 Eur už bendravimo tvarkos nustatymą ir 72 už išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą) žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o ieškinys yra patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 283,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti nepilnamečiam vaikui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedamomis į pervedamomis į A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2021-05-04) iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Ieškovė, esant atsakovo pageidavimui, įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui dalyvauti auklėjant nepilnametę dukrą, matytis, bendrauti su vaiku, taip pat rūpintis jo sveikata, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jei tai neprieštarauja vaiko teisėms ir interesams.

2. Susitikimo su nepilnamete dukra laikas ir vieta turi būti aptartas abiejų tėvų sutarimu.

3. Dėl susitikimo ir bendravimo su vaiku atsakovas turi perspėti ieškovę iš anksto.

4. Išsivežti mažametę dukrą iš namų ne ilgiau kaip 2-iems dienoms atsakovas gali tik su ieškovės žinia ir jai sutikus.

5. Į namus vaikas turi būti sugrąžintas ne vėliau nei paskutinę savaitgalio dieną iki 18 val.

6. Šalių susitarimu, bet ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį, ieškovas turi teisę paimti nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos penktadienį nuo 16.00 val. ir praleisti su ja visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18.00 val. Sekmadienį 18.00 val. vaikas pristatomas į jo gyvenamąją vietą.

7. Atsakovas papildomai turi teisę savo nuožiūra, du kartus per savaitę, darbo dienomis, paimti nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos nuo 16.00 val. ir praleisti su vaiku visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 19.00 val. Apie numatomą tokį pasimatymą su vaiku atsakovas iš anksto informuoja ieškovę telefonu ar SMS ne vėliau kaip 4 val. prieš susitikimą.

8. Ieškovė, esant atsakovo pageidavimui, įsipareigoja teikti informaciją atsakovui apie dukros sveikatos būklę jos ligos atveju, kokioje gydymosi įstaigoje dukra lankosi, pas kokį šeimos gydytoją gydosi.

9. Ieškovė, esant atsakovo pageidavimui, įsipareigoja ateityje netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra visomis ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 18 val. iki 21 val., savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 21 val.;

10. Ieškovė įsipareigoja laikytis šios bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai kenktų vaiko ir tėvo santykiams arba kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (nepilnamečio vaiko liga, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.).

Priteisti iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 147 Eur žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Priteisti iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 283,50 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 -Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo. Atsakovas teismo sprendimą gali skųsti per 30 dienų nuo jo vertimo gavimo dienos.